d45e4f0c-e383-489a-baaf-e7269dc3be92 · Å ilutės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2-125-635/2012Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01960-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 6.3;11.9.10.4; 116.4. (S) Å ILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 20 d.Å ilutė Å ilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „ArtÅ«ro sprendimai“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, kompensacijos priteisimo, n u s t a t ė:

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2011-09-05 pagal LR darbo kodekso 136 str. 2 d. neteisėtu, nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , viso 1040 Lt, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2011 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius 3120 Lt sumoje, 402,64 Lt neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 15840 Lt dienpinigių, 243,80 Lt kelionės iÅ¡laidų, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, o atsakovui iki to laiko nesumokėjus Å¡ios sumos, priteisti vidutinį darbo užmokestį už praleistÄ sumokėjimui laikÄ bei 10000 Lt neturtinės žalos.

IeÅ¡kovas nurodo, kad su atsakovu 2011 m. balandžio 1 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 8, kuria remiantis ieÅ¡kovas buvau priimtas pas atsakovÄ dirbti dailide -staliumi, mokant mėnesinę 1040 Lt. algÄ . Atsakovas užtikrino, ir buvo susitarta, kad ieÅ¡kovas dirbs objektuose Panevėžyje ar Panevėžio raj., ir tik nesant darbų Å¡iose vietovėse, trumpam teks vykti dirbti į kitus Å¡alies regionus ar užsienį. Priimdamas į darbÄ atsakovas įspėjo, jog iÅ¡ pradžių trumpai teks padirbėti Å vedijoje, nes darbo sutarties sudarymo momentu darbų Panevėžyje nebuvo.

Darbo sutartis ir buvo pasiraÅ¡yta Å vedijoje, kur jis (ieÅ¡kovas) dirbo apie 5 mėnesius. AtlyginimÄ atsakovas mokėdavo į rankas per savaitę apie 500 Å¡vediÅ¡kų kronų, kas atitinka 160-180 Lt. Å ie pinigai bÅ«davo skiriami tik maistui, už gaunamus pinigus nepasiraÅ¡ydavo. Kartais jis grįždavo į LietuvÄ , bÅ«davo kelias savaites namuose, po to vėl važiuodavo dirbti į Å vedijÄ . Telefonu sužinojo iÅ¡ savo žmonos, kad yra atleistas iÅ¡ darbo dėl pravaikÅ¡tos. Jis iÅ¡ karto tęsė darbÄ pas tÄ patį asmenį Å vedijoje, pas kurį dirbo per atsakovÄ .

Jis pravaikÅ¡tų nepadarė. Kartu su juo dirbę kolegos, dirbo nelegaliai, jie vis prašė, kad pasiraÅ¡ytų darbdavys sutartį su jais, bet taip ir nepasirašė. Su juo sutartis taip pat buvo pasiraÅ¡yta tik jau po kurio laiko jam dirbant ir tik jam primygtinai reikalaujant.Atsakovas iÅ¡ dalies su juo atsiskaitė, sumokėjo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2011 m. birželio, liepos mėnesį, atskaičius mokesčius atsakovas sumokėjo po 853,70 Lt kas mėnesį. Liko nesumokėjęs už rugpjūčio mėnesį bei atostoginius.Atsakovas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kinius sutinka iÅ¡ dalies.

Nurodo, kad sutinka su ieÅ¡kinio dalimi dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2011 m. rugpjūčio mėn. (1040 Lt (853,70 Lt atskaičiavus mokesčius) priteisimo, sutinka su IeÅ¡kovo reikalavimu priteisti neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet nesutinka su jos dydžiu - 402,64 Lt, jos dydis yra - 396,16 Lt. Atostogų dydis yra paskaičiuotas buhalterijoje. Nurodo, kad Å¡ias sumas jis ieÅ¡kovui yra pervedęs iÅ¡skyrus darbo užmokestį už rugpjūčio mėnesį bei atostoginius.

Su kitais ieÅ¡kovo reikalavimais atsakovas nesutiko. Reikalavime dėl neteisėto atleidimo atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie tai, kad dirbs ne Lietuvoje o Å vedijoje, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, nesant darbui, ieÅ¡kovas realiai nedirbo atsakovo įmonėje, mokėjo pats mokesčius, o atsiradus darbo ir nurodžius ieÅ¡kovui pradėti dirbti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., ieÅ¡kovas dirbti atsisakė paaiÅ¡kindamas, kad eis dirbti kitur. Todėl atsakovas taikė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, traktuodamas ieÅ¡kovo veiksmus kaip darbo drausmės pažeidimÄ .

Duomenų bazėje nurodyta atleidimo priežastis pagal darbo kodekso 136 str. 2 d. yra raÅ¡ytinė klaida, padaryta kažkurio iÅ¡ darbuotojų. IÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas yra atleistas pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str. 1 d. 3 p. Dėl reikalaujamų dienpinigių atsakovas nesutiko. Nurodė, kad darbo Sutartis buvo sudaryta tik formaliai, kadangi, ieÅ¡kovas realiai jokių jam priklausančių pagal Sutartį dailidės -staliaus darbo funkcijų atsakovo vadovaujamoje įmonėje Å vedijoje neatliko, IeÅ¡kovas niekada nebuvo ir negalėjo bÅ«ti komandiruojamas darbui į Å vedijÄ , todėl Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo atlyginti IeÅ¡kovui jo turėtas kelionės klaidas, sumokėti visiÅ¡kai jam nepriklausančius dienpinigius.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų net tiksliai nepaskaičiavo remiantis įstatymais norimų dienpinigių. Atsakovas taip pat nesutiko dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , nes jo nuomone, nebuvo atlikti jokie veiksmai iÅ¡ atsakovo pusės, kad ieÅ¡kovas galėtų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             Nustatyta, kad Å¡alys 2011-04-01 sudarė neterminuoto darbo sutartį Nr. 8, kurios pagrindu ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti pas atsakovÄ dailide – staliumi nustatant mėnesinę 1040 Lt algÄ (b.l. 7-9).

Darbo sutartyje nenumatyta konkreti darbo vieta, nurodomi tik įmonės objektai. IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo 2011-09-05. Tuo pagrindu buvo suraÅ¡ytas atsakovo direktoriaus A. J. įsakymas Nr. 2011-08. Atleidimo pagrindas – pravaikÅ¡tos, tačiau įsakyme nenurodomi atleidimo teisiniai pagrindai (b.l. 46). Darbo kodekso 240 str. 1 dalis numato, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad darbuotojo raÅ¡ytinis pasiaiÅ¡kinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. Å ios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai iÅ¡tirti darbo drausmės pažeidimÄ ir drausminės nuobaudos skyrimo sÄ lygas bei parinkti drausminę nuobaudÄ (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-432-538/2012). Nustatyta, kad atsakovas parengė įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo, įsakymas buvo parengtas 2011-09-02 (b.l. 45), tačiau nenurodyti jokie pasiaiÅ¡kinimo pateikimo terminai, neaiÅ¡ku ar apie tai buvo informuotas ieÅ¡kovas.

Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų bÅ«tų pažeidęs darbo drausmę. Atsakovo pateiktÄ versijÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nedirbo jo vadovaujamoje įmonėje, paneigia liudytojai, kurių parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti.             Viena iÅ¡ darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotojÄ už darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės (DK234 str.).

Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas pagal DK238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už pakartotinius ar Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo (DK136 str. 3 d.). PravaikÅ¡ta – darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) – įstatymo priskirta prie Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų (DK235 str. 2 d. 9 p.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009).              Kadangi atsakovas neįrodė, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, atsakovo atleidimas iš darbo atsakovo nurodytais pagrindais, laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas, ieškovo reikalavimo dalis kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos tenkintina, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai vieno atlyginimo dydžio išeitinė išmoka (DK 297 str. 4 d., 140 str. 1 d.).

             IÅ¡ esmės nesant tarp Å¡alių ginčui, ieÅ¡kinio dalis dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo bei atostoginių priteisimo, tenkintinas, įskaitant jau sumokėtas atlyginimo dalis. IeÅ¡kinio dalis dėl dienpinigių sumokėjimo tenkintina iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ samdomu darbuotoju. IeÅ¡kovas dirbo Å vedijoje, tÄ patvirtina liudytojai V. Å ., G. A. ir K. B., parengiamojo posėdžio metu tam neprieÅ¡taravo ir atsakovo atstovas A. J., patvirtina ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovas dirbo Å vedijoje, nors kitose atsiliepimo dalyse aiÅ¡kino, kad atsakovas iÅ¡ viso nedirbo pas jį, darbo sutartis buvo fiktyvi. Tai, kad ieÅ¡kovas netinkamai paskaičiavo dienpinigius, savaime nesuponuoja dienpinigių nepriteisimo fakto. Absoliutus dienpinigių mokėjimo nutraukimas nėra galimas, nes darbdavio pareiga mokėti dienpinigius į komandiruotę vykstančiam darbuotojui nustatyta įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas dienpinigių darbuotojui priteisimo klausimÄ , yra nurodęs, kad darbdavio sprendimas nemokėti darbuotojui dienpinigių už faktiÅ¡kai komandiruotėse bÅ«tÄ laikÄ prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, toks sprendimas neatitinka sÄ Å¾iningo darbdavio kriterijaus (žr.

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. R. v. UAB „Lietmedis“, byla Nr. 3K-3-182/2004, kat. 5.3.3;5.7) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2004). Nustatyta, kad visÄ darbo laikÄ nuo 2011-04-01 iki 2011-09-05 ieÅ¡kovas dirbo Å vedijoje, ieÅ¡kovas paskaičiavo, kad iÅ¡dirbo iÅ¡Â viso 88 dienas, o atsakovas to fakto nepaneigė. Teisės aktuose yra nurodyta, kad dienpinigių norma Å vedijos karalystėje yra 180 Lt per dienÄ (LR finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d.

įsakymas Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ / Valstybės Žinios, 1996, Nr. 114-2660; Valstybės Žinios, 1996, Nr. 116), todėl ieÅ¡kovui priteistina 88x180=15480 Lt dienpinigių. Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo turėtos įrodytos kelionės iÅ¡laidos. IeÅ¡kovo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009, kat. 4.3; 11.9.3; 16.2.4; 106.1).AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias materialinės teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B.

T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A.

K. v. AB „Vievio paukÅ¡tynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Å iuo atveju nustatyta, kad darbo santykių nutraukimÄ sÄ lygojo ne tik darbdavio bet ir darbuotojo iniciatyvos. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl jo neteisėtos veikos atsiradus neturtinei žalai, tuo labiau, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ karto toliau tęsė darbÄ toje pačioje darbo vietoje, tik pas kitÄ darbdavį.

Kadangi nėra pakankamai įrodymų apie tokios žalos atsiradimÄ , reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestina.              IÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 str. 3 d., 92 str., 88 str.). Jas sudaro žyminis mokestis nuo patenkintos reikalavimo dalies (18373,66x0,03%= 551 Lt) ir 28 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, viso 579,00 Lt.               Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.,410 str. teismas, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti, kad darbo sutartis, sudaryta 2011-04-01 tarp UAB „ArtÅ«ro sprendimai“, įmonės kodas 30233505 ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ArtÅ«ro sprendimai“, įmonės kodas 30233505, buveinė Vilkų kampo k., Å ilutės r. LT-99388, ieÅ¡kovui S. B. vieno atlyginimo dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , viso 1040 Lt, 853,70 Lt atlyginimo, 396,16 Lt atostoginių, 243,80 Lt kelionės iÅ¡laidų, 15840 dienpinigių, viso 18373, 66 Lt.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ArtÅ«ro sprendimai“, įmonės kodas 30233505, 579,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

             Sprendimas per 30d. apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Å ilutės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Daiva Jazbutienė