d45e2f81-0772-4ab5-b0bd-d3aac19eef31 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3387-362/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00081-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 23 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. J., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. J. skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas M. J. nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 20 d. d. iki 2019 m. sausio 16 d. jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Visose kamerose, kur jis buvo laikomas, buvo tupimi unitazai, kas žeidė jo orumÄ . Patalpos buvo mažos, tad jis mažai judėjo, dėl to jam užkietėdavo viduriai, tualete jis turėjo praleisti 20-30 min., dažnai nutirpdavo kojos, buvo nepatogu. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kai kuriose kamerose buvo ir sėdimi unitazai, dėl tupimų jam buvo labai nepatogu, tirpo kojos.

PraÅ¡o priteisti 1000 – 2000 Eur neturtinės žalos. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2016-07-22 iki 2019-02-11, kamerose Nr. 99,62,87, 88,5,70,58,94,3,32,54,60,74, visÄ tÄ laikÄ pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei 3,6 kv. m gyvenamasis plotas. Teisės aktai nenumato bÅ«tinybės įrengti sėdimus unitazus kamerose, patys sanitariniai mazgai įrengti, laikantis teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo M. J. skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje netinkamai įrengti sanitariniai mazgai.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2019-02-11 pažymos Nr. 69/06-5625 „Dėl M. J.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2016-07-22 iki 2018-09-13. Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 99,62,87,88,5,70,58,94,3,32, 54,60,74 kalinamas 241 dienÄ . Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-02-05 pažymoje Nr. 61/04-355 „Dėl M. J.“ nurodyta, kad nuo 2016-07-20 iki 2019-01-16 pareiÅ¡kėjas M. J. nesikreipė su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su praÅ¡ymais ar skundais.

Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mÅ«rine ar OSB sienele, jos aukÅ¡tis nuo 1,80 m (kameroje Nr.

52) iki 2,26 m (kameroje Nr. 99). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog kamerose Nr. 32,3,5,70 yra sėdimi unitazai, kitose kamerose tupimi klozetai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog sutinka, kad šiose kamerose buvo sėdimi unitazai. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas M. J. pas gydytojus kreipėsi kelis kartus, tačiau kad sirgtų vidurių užkietėjimu, niekada nenurodė. Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tupimų klozetų įrengimas jo buvimo kamerose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 7,6 punktas, numatė, kad tualetuose turi būti klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Tokiu būdu, po šio įsakymo priėmimo reikalavimo, jog sanitariniame mazge privalomai turi būti sėdimas unitazas, nėra.

Lietuvos higienos norma HM 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, tačiau nuo 2015-08-03 galioja Lietuvos higienos norma HN 134:2015„laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje Å¡io reikalavimo nėra. Tokiu bÅ«du, nėra nustatyta teisės aktų, kurie bÅ«tinai reikalautų sėdimų unitazų įrengimÄ tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose.

Pažymėtina, jog pats pareiÅ¡kėjas niekada nesikreipė į tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nurodydamas, jog kamerų įrengimas neatitinka jo poreikių ir sukelia nepatogumus, iÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, jog jis vidurių užkietėjimu nesiskundė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismų praktikÄ , tačiau susipažinus su nurodytomis bylomis matyti, kad administracinėje byloje Nr. A-196-756/2018 apskritai nekalbama apie sanitarinio mazgo, kiek tai sietina su sėdimais ar tupimais unitazais įrengimÄ , o byloje Nr. A-1348-502/2017 kalbama apie areÅ¡tinių sanitarinių mazgų įrengimÄ tuo laikotarpiu, kai galiojo Lietuvos higienos norma HM 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, teisės aktai nenumatė privalomo sėdimo unitazo įrengimo tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje pareiÅ¡kėjo buvimo tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, pats pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais į atsakovÄ nesikreipė. Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , teismas mano, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė pateikto skundo, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius