2023-01-25 Nr. AB-2326-3-62-3-02476-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-137-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02476-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) (Marijampolės PN teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 720 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad į Marijampolės PN kreipėsi dėl įdarbinimo, kadangi iki 2021 m. rugsėjo 17 d. dirbo Kybartų sektoriuje. Perkėlus pareiškėją į Marijampolės PN jis nebuvo atleistas iš darbo, negavo pasirašyti jokio su tuo susijusio dokumento. Kybartų sektoriaus ūkio dalies vedėjas nurodė, jog pareiškėjas bus įdarbintas Marijampolės PN. Iki tol pareiškėjas dirbo Kybartų sektoriaus ūkio dalyje skalbykloje, o pervežus į Marijampolės PN pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dirbti toliau kaip buvo pažadėta. Tokiu būdu iš pareiškėjo buvo atimtas darbas, jis buvo apgautas ir be jokio atleidimo paliktas be darbo. Kybartų sektoriaus pareigūnams buvo pasiūlytas darbas, kompensacijos, o nuteistiesiems – nieko. Tokiu būdu pareiškėjas yra diskriminuojamas, žeminamas. Pervežus į Marijampolės PN pareiškėjui pablogėjo sąlygos, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, jis patiria nepatogumus, diskomfortą. Marijampolės PN iš pareiškėjo nepriima ir neregistruoja prašymo dėl įdarbinimo, o pareigūnai pažymėjo, jog nebus suteiktas darbas, kadangi laukiančiųjų sąrašas ir taip ilgas. Pareiškėjas prašė priteisti žalą, kurią sudaro 6 mėnesių išeitinė išmoka pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, kadangi buvo atleistas priverstinai. Pareiškėjo patirtą neturtinę žalą sudaro pažeminimas, apgaulė, diskriminacija, lygybės principo pažeidimas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad Kybartų PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. l/lb-396 „Dėl nuteistų asmenų atleidimo ir priėmimo į darbą“, pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. įdarbintas skalbėju. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-279/4-291 „Dėl Marijampolės pataisos namų patikėjimo teise valdomo turto, esančio J. Biliūno g. 14, Kybartuose, 70423 Vilkaviškio r., perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos plano patvirtinimo“ nutarta perduoti VSAT minimą turtą. Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 7/07-1100 „Dėl nuteistų asmenų atleidimo iš darbo“ pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atleistas iš užimamų pareigų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nereglamentuoja atleistiems nuteistiesiems iš darbo išeitinės kompensacijos. Su nuteistaisiais, dirbančiais pataisos įstaigoje, nesudaromos darbo sutartys, tokiu atveju jiems negalioja socialinės garantijos į išeitines kompensacijas Darbo kodekse nustatyta tvarka. Pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. spalio 5 d. dėl pablogėjusios emocinės, psichologinės būsenos, kurią sukėlė darbo nesuteikimas pataisos namuose, į įstaigos psichologus nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. spalio 8 d. dėl įdarbinimo nėra kreipęsis. Pareiškėjo prie skundo pridėtas Marijampolės PN direktoriui adresuotas 2021 m. spalio 1 d. prašymas yra neregistruotas. Visi nuteistųjų skundai yra registruojami, todėl jei nuteistieji yra kreipęsi į Marijampolės PN administraciją, visada gauna atsakymą teisės aktų nustatyta tvarka. Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1/16-396 buvo paskirtas skalbėju 1 etatu nuo 2018 m. gruodžio 12 d., nustatant atlyginimo koeficientą 0,43. Marijampolės PN direktorius 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 7/07-1100, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus ir VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-279/4-291 „Dėl Marijampolės pataisos namų patikėjimo teise valdomo turto, esančio J. Biliūno g. 14, Kybartuose, 70423 Vilkaviškio raj. perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos plano patvirtinimo“, atleido pareiškėją iš užimamų pareigų nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. (1.24 p.) (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 17 d. Įsakymas). Minėto įsakymo 2 punkte nurodyta, jog pavedama 2-ojo resocializacijos skyriaus specialistams nuteistuosius su šiuo įsakymu supažindinti pasirašytinai.

7. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso nuostatos dirbantiems nuteistiesiems netaikytinos. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Darbo apmokėjimo tvarkos aprašas) nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų darbą ir darbo apmokėjimo tvarką.

8. Teismas konstatavo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, apmokėjimo už darbą teisiniai santykiai reglamentuojami ne Darbo kodekso nuostatomis, darbo sutartys su nuteistaisiais, įtrauktais į apmokamus darbus, nesudaromos, taigi, ir nenutraukiamos. Todėl teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginius, kad Marijampolės PN pareiškėjui turėjo taikyti Darbo kodekso nuostatas ir, atitinkamai, įforminti darbo sutarties nutraukimą raštu, taip pat jam mokėti išeitinę išmoką. Nuteistųjų darbo režimą reglamentuojančios BVK nuostatos nenumato teisės į išeitinę išmoką nuteistiesiems, todėl, nenustatęs atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, šią pareiškėjo argumentų dalį ir prašymą priteisti 720 Eur (išeitinę išmoką) atmetė. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, jog pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, ginčo dėl to pareiškėjas nekelia.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teigė, jog jis nebuvo atleistas iš darbo, tačiau atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atleistas iš užimamų pareigų. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pažymėjo, jog apie atleidimą sužinojo tik gavęs iš teismo atsakovo atsiliepimą su priedais, tačiau apie tai, jog priimtas įsakymas dėl atleidimo, jis nebuvo informuotas nei žodžiu, nei raštu. Atsakovas nurodė, jog tuo metu buvo atleisti 54 nuteistieji iš užimamų pareigų. Dėl susiklosčiusios situacijos ir dėl intensyvaus įstaigos nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas, nuteistieji buvo supažindinami žodžiu, o raštu su 2021 m. rugsėjo 17 d. Įsakymu nebuvo supažindinti.

10. Teismo vertinimu, esant šalių nurodytoms prieštaringoms aplinkybėms, ginčo situacija vertinama atsižvelgiant į laisvės atėmimo įstaigai taikytiną įrodinėjimo pareigos kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar atsakovas gali paneigti pareiškėjo dėstomas aplinkybes dėl jo teisių pažeidimo. Atsakovas, siekdamas paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jokių rašytinių įrodymų savo argumentams pagrįsti nepateikė, t. y. neįrodė, jog pareiškėjas buvo supažindintas žodžiu su 2021 m. rugsėjo 17 d. Įsakymu. Teismas sprendė, jog Marijampolės PN, nesupažindinę pareiškėjo su minėtu įsakymu (tai numatyta 2021 m. rugsėjo 17 d. Įsakymo 2 p.), veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog iš jo nebuvo priimtas 2021 m. spalio 1 d. prašymas dėl įdarbinimo. Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo byloje nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. spalio 8 d. nebuvo rasta prašymų dėl įdarbinimo. Pareiškėjas prie skundo teismui pateikė 2021 m. spalio 1 d. prašymą ir nurodė, jog iš jo jis nebuvo priimtas, tačiau nekonkretizavo šių aplinkybių bei nenurodė kokiam konkrečiai pareigūnui teikė prašymą. Pareiškėjas nepasinaudojo BVK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta galimybe apskųsti pareigūnų veiksmus įstaigos vadovui ar Kalėjimų departamento direktoriui. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nepasinaudojęs išankstine ne ginčo nagrinėjimo tvarka ir neteikdamas skundo dėl pareigūnų neveikimo, neįrodė šio pobūdžio pažeidimo, todėl teismas jo argumentus dėl prašymo nepriėmimo atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Teismas neabejojo atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie tai, jog minėtas prašymas nebuvo gautas bei registruotas Marijampolės PN, todėl pareiškėjo skundo argumentus atmetė. Teismas nevertino skundo aplinkybių dėl įdarbinimo Marijampolės PN, kadangi toks prašymas, kaip teismas nustatė, nebuvo pateiktas ir registruotas Marijampolės PN, todėl nebuvo iš esmės vertintos ir aplinkybės susijusios su įdarbinimu. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl pažado, jog perkėlus į Marijampolės PN, jis bus įdarbintas yra niekuo nepagrįsti bei nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, todėl atmestini.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl diskriminacijos lyginant pareigūnais, yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlytas kitas darbas ar kompensacija. Pareiškėjas nebuvo išskirtas iš vienodą teisinį statusą turinčių nuteistųjų (dirbančių nuteistųjų) ir jam nebuvo suteikta mažiau galimybių nei kitiems, tokiu pat režimu bausmę atliekantiems, asmenims, kurie buvo atleisti iš užimamų pareigų. Teismas pažymėjo, kad diskriminacija galėtų būti vertinama tik tokiu atveju, jei būtų sudaromos skirtingos sąlygos dirbantiems nuteistiesiems, tačiau tokių duomenų byloje nėra ir to nenurodė ir pats pareiškėjas skunde.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pažeidimo (tinkamai neinformavus apie tai, jog pareiškėjas atleistas iš darbo). Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti.

14. Teismas nurodė, kad 2021 m. spalio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. skundą ir jį nagrinėjo pareiškėjo nustatytose ribose. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė papildomas naujas aplinkybes (nebuvo išduoti spec. darbo drabužiai, nebuvo supažindintas su saugos instrukcija ir kt.), kurios nenagrinėtinos, kadangi šis skundo pagrindas nebuvo nurodytas teismo nutartimi priimtame skunde.

III. 15. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis teikė prašymus Marijampolės PN dėl darbo, tačiau jie buvo pradanginti. Pareiškėjo teigimu, pareigūnų kabinetuose įrengti vaizdo registratoriai, todėl turėjo būti užfiksuota, kaip jis teikia prašymus. Pareiškėjas prašė teismo išsireikalauti visą su ginču susijusią medžiagą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas melagingai teigia, kad jo prašymų įdarbinti nebuvo.

17. Pareiškėjas teigia, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis neteko darbo, pajamų, po to nebuvo suteiktas darbas, nors jis prašė žodžiu ir raštu. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo diskriminuojamas, nes kiti iš Kybartų sektoriaus pervesti kaliniai gavo darbą. Pareiškėjo patirta žala turi būti atlyginta.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Marijampolės PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo sveikatai nekilo jokių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Ginčas byloje kilo dėl 720 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas J. K. kildino iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos – neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis teikė prašymus dėl įdarbinimo, tačiau jie buvo pradanginti, jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta, nes jis neteko darbo, o po perkėlimo darbas nebuvo suteiktas, jis buvo diskriminuojamas, nes kiti kaliniai gavo darbą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

26. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

27. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje reglamentuoja BVK V dalies VII skyriaus šeštasis skirsnis. Pagal BVK 59 straipsnio 1 dalį kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato teisingumo ministras. Pagal šio straipsnio 3 dalį konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos plane nurodytas priemones.

28. BVK 60 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje ir šio kodekso 59 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nelaikoma darbo santykiais, darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai šios veiklos nereguliuoja, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

29. Pagal BVK 60 straipsnio 2 dalį nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje organizuojama taip: 1) konkrečią darbinę veiklą, kurią nuteistajam pavedama atlikti, taip pat šios veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos darbuotojai. Be rašytinio nuteistojo sutikimo jam negali būti pavedama darbine veikla užsiimti švenčių ir poilsio dienomis; 2) nuteistieji darbine veikla užsiima penkias dienas per savaitę ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną, o tais atvejais, kai dėl darbinės veiklos specifikos negalima laikytis šiame punkte nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės nuteistųjų darbinės veiklos trukmės, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, nuteistųjų darbinės veiklos trukmė gali būti nustatoma taikant suminę darbinės veiklos laiko apskaitą. Nuteistajam gali būti leidžiama darbine veikla užsiimti ilgiau negu šiame punkte nurodytą laiką tik jo rašytiniu sutikimu ir jei tai netrukdys jam dalyvauti pasimatymuose ir įgyvendinti jo resocializacijos plane nurodytų priemonių; 3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir veiklai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato teisingumo ministras. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų; 4) už vienus dalyvavimo darbinėje veikloje metus nuteistiesiems suteikiamas dvidešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, už kurį jiems mokama piniginė išmoka. Nuteistųjų pageidavimu per vienus metus jiems gali būti suteikiamas papildomas iki dešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, už kurį piniginė išmoka nemokama; 5) nuteistieji, kuriems darbinės veiklos atlikimo metu buvo padaryta žala, turi teisę į žalos atlyginimą CK nustatyta tvarka; 6) laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas išmokas, išskaičiavusi iš jų šio kodekso 62 straipsnyje nurodytą sumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga perveda į jos administruojamas šių nuteistųjų asmenines sąskaitas (BVK 60 str. 3 d.).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs, kad BVK nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų darbas nėra prilyginamas darbui, kurį asmenys dirba kitais pagrindais – pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, užsiimdami verslu ir pan. Nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, darbas pataisos įstaigose, nėra viena iš socialinių garantijų, kuri taikoma darbo teisinių santykių srityje, o yra viena iš pataisos priemonių, kuri taikoma nuteistiesiems, siekiant juos paruošti gyvenimui laisvėje ir pan. (žr., pvz., 2015 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-438/2015).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas; aprūpinimo darbu tikslus; asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014).

32. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad Marijampolės PN neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją neatliko ir papildomai jų nekartoja. Kaip minėta, Darbo kodekso nuostatos pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, ir dirbančiam laisvės atėmimo įstaigoje netaikomos, laisvės atėmimo įstaiga turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į individualias nuteistojo savybes ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas bei aplinkybes, atleisti ar įdarbinti nuteistąjį. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. Įsakymu, kaip ir pareiškėjas, iš užimamų pareigų buvo atleisti iš viso 54 nuteistieji. Atsižvelgiant į tai, bei pataisos įstaigos diskrecijos teisę parinkti konkrečią darbinę veiklą, kurią nuteistajam pavedama atlikti, taip pat šios veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą, atmestini pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl jo diskriminavimo, kad tam tikri kiti nuteistieji po perkėlimo iš Kybartų sektoriaus į Marijampolės PN darbą gavo.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis teikė prašymus Marijampolės PN dėl įdarbinimo, tačiau jų niekas neregistravo, teigia, jog šias aplinkybes būtų galima įrodyti vaizdo registratorių įrašų pagalba, nes pareigūnų kabinetai yra filmuojami. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovo atstovą pateikti visą su ginču susijusią medžiagą ir Marijampolės PN nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo prašymų jį įdarbinti nebuvo registruota. Pareiškėjas nepasinaudojo teise skųsti neteisėtus Marijampolės PN pareigūnų veiksmus (neveikimą) neregistruojant jo prašymų BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog Marijampolės PN pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir pareiškėjui padaryta žala. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), taip pat ir neturtinės žalos padarymo fakto (CK 6.250 str.), nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje.

37. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius