d45997dd-b006-4c59-a56b-eea4e067e292 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-27-519/2016                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03004-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13.; 1.2.17.6.; 1.2.18.4.; 2.1.14.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužÄs 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Gražvydas PoÅ¡kus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorams N. R., Egidijui Timoniui, kaltinamajam S. V. ir jo gynÄjai advokatei Nainai Lanzbergienei, specialistei J.
Legislator headnote
AI generatedd45997dd-b006-4c59-a56b-eea4e067e292 · Å iaulių apygardos teismas: TurÄjo iÅ¡ ko statyti, nes dirbo nuo 16 metų â dirbo plytinÄje, prieÅ¡ armijÄ važinÄjo į (duomenys neskelbtini), dažÄ namus, stogus, dirbo naftos bazÄje, grįžÄs iÅ¡ armijos pradÄjo verstis automobilių prekyba. Nesutinka su specialisto iÅ¡vada, kad jo iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas, nes mokestinio tikrinimo metu inspektorÄ A. G. padarÄ labai daug klaidų, į patikrinimÄ neįtraukÄ daug jo nurodytų sumų. Dabar pradÄjusi tirti jo finansinÄ veiklÄ kita VMI inspektorÄ pamatÄ, kad ankstesniuose skaiÄiavimuose padarÄ daug klaidų.
Full text
                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-27-519/2016                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03004-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13.; 1.2.17.6.; 1.2.18.4.; 2.1.14.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužÄs 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Gražvydas PoÅ¡kus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorams N. R., Egidijui Timoniui, kaltinamajam S. V. ir jo gynÄjai advokatei Nainai Lanzbergienei, specialistei J.
D.,             vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) rajone, vedÄs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį.             Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: S. V. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neturÄdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai jis reikalingas, nustatyta tvarka neįregistravÄs individualios veiklos, siekdamas jÄ nuslÄpti, versliÅ¡kai ir stambiu mastu ÄmÄsi komercinÄs-finansinÄs veiklos, t.y. per tÄstinį 2002-2009 metų laikotarpį, faktiÅ¡kai vykdydamas finansinių paslaugų teikimo veiklÄ - pinigų skolinimÄ , kuri pagal LR finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 str. 1 d., 2 p., 4 str. 1 d., nuostatas, priskiriama finansų įmonÄms ir kredito įstaigoms, ir neįregistravÄs finansų įmonÄs teisÄs aktų nustatyta tvarka, teikÄ finansines (pinigų skolinimo) paslaugas fiziniams asmenims už atlygį ir iÅ¡ Å¡ios veiklos per tÄ patį laikotarpį gavo 119 180, 00 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesÄių administratoriui ir nesumokÄjo mokesÄių į valstybÄs biudžetÄ , o bÅ«tent:S. V. fiziniam asmeniui E. G. 2002 metais paskolino 8 000 Lt ir per tuos paÄius metus grynais gavo 2 880 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2005 metais paskolino 10 000 Lt ir per 2005â2006 m. grynais gavo 6 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2008 metais paskolino 57 000 Lt ir per 2008â2009 metus gavo 64 800 Lt palÅ«kanų (pajamų), be to S. V. fiziniam asmeniui M.
M. 2008 metais paskolino 35 000 Lt ir per tuos paÄius metus grynais gavo 3 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), be to S. V. fiziniam asmeniui M. G. 2008 metais paskolino 25 000 Lt ir per 2008 - 2009 m. grynais gavo 27 500 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2009 m. paskolino 50 000 Lt ir per 2009 m. grynais gavo 15 000 Lt palÅ«kanų (pajamų),ir tokiu bÅ«du Å¡ių gautų pajamų nedeklaravÄs mokesÄių administratoriui, nuo jų į valstybÄs biudžetÄ nesumokÄjo 18 021 Lt mokesÄių, iÅ¡ jų 576 Lt fizinių asmenų pajamų mokesÄio ir 17 445 Lt gyventojų pajamų mokesÄio.Be to, S. V., buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas nuslÄpti ir įteisinti savo paties pinigus, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu bÅ«du, t. y. per tÄstinį 2005â2009 metų laikotarpį, iÅ¡ neteisÄtos komercinÄs-finansinÄs veiklos neteisÄtai gavÄs 116 300 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesÄių administratoriui ir nesumokÄjo mokesÄių į valstybÄs biudžetÄ , atliko su pinigais finansines operacijas sudalydamas sandorius, t. y. gautas lÄÅ¡as legalizavo įsigydamas Lietuvos Respublikoje savo ir sutuoktinÄs I.
V. vardu turtÄ , t. y.:per 2005â2006 metus iÅ¡ fizinio asmens E. G. gavÄs grynais 6 000 Lt palÅ«kanų (nuo 2005 metais paskolintų 10 000 Lt), 2006-06-30 panaudojo juos iÅ¡ I. L. savo vardu įsigydamas automobilį â(duomenys neskelbtini)â, 1996 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertÄ 7 000 Lt;per 2008-2009 metus iÅ¡ fizinių asmenų M. G., M. M. ir E. G. gavÄs grynais 110 300 Lt palÅ«kanų (nuo 2008 metais M. G. paskolintų 25 000 Lt, nuo 2009 metais M. G. paskolintų 50 000 Lt, nuo 2008 metais M.
M. paskolintų 35 000 Lt bei nuo 2008 metais E. G. paskolintų 57 000 Lt), 2010-06-16 panaudojo savo vardu iÅ¡ J. G. įmonÄs įsigydamas automobilį â(duomenys neskelbtini)â, 2007 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertÄ 35 000 Lt, 2011-06-16 iÅ¡ J. G. įmonÄs savo vardu įsigydamas automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų gamybos, sandorio vertÄ 40 000 Lt, 2011-10-21 iÅ¡ J. J. įgydamas savo sutuoktinÄs I. V. vardu automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertÄ 42 000 Lt.Be to, S. V., buvo kaltinamas neteisÄtai praturtÄjÄs, t. y. 2009-12-31 jis turÄjo didesnį negu 500 MGL (65 000 Lt) vertÄs turtÄ , žinodamas, kad tas turtas negalÄjo bÅ«ti įgytas teisÄtomis pajamomis, t.y. turÄjo viso 106 889 Lt (30 957 Eurų) nedeklaruotų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lÄšų, kurių jis negali pagrįsti teisÄtomis pajamomis.Kaltinamasis S. V. apklausiamas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad savo kaltÄs dÄl jam reiÅ¡kiamų kaltinimų nepripažįsta.
Su E. G. buvo pažįstamas daugiau nei 10 metų, nes anksÄiau buvo bendradarbiai, ne kartÄ jam yra skolinÄs pinigų. 2007 metais paskutinį kartÄ jam paskolino 70 000 litų. PalÅ«kanų nebuvo sutarÄ iÅ¡ E. G. gauti. Pinigai E. G. buvo reikalingi verslui. 2008â2009 metais iÅ¡ tos skolos E. G. jam buvo grÄ Å¾inÄs apie 13 000 litų, buvo likÄ dar apie 57 000 litų skolos. 2010 metais jis buvo pasidarÄs projektus namo statybai, todÄl jam buvo reikalingi pinigai namo statybai. E. G. sakÄ, kad pinigų neturi kaip grÄ Å¾inti, pradÄjo kalbinti, kad iÅ¡ tų paskolintų pinigų padÄs statyti namÄ , žadÄjo rÅ«pintis statybomis, sakÄ, kad pigiau medžiagų galÄs gauti, todÄl jis sutiko su E. G. pasiÅ«lymu.
VÄliau, 2010 metų rudenį, E. G. papraÅ¡Ä paskolinti dar 20 000 litų. Kadangi E. G. tuo metu dirbo prie namo, tai jis sutiko ir praÅ¡omÄ pinigų sumÄ paskolino. Pamatus namui E. G. padarÄ už savikainÄ , labai nebrangiai, o 2011 metais surado darbininkus namo statybai. E. G. sakydavo, kad negali pinigų jam grÄ Å¾inti, nes neturi, už perkamas statybines medžiagas sumokÄdavo jis pats, nes E. G. neturÄjo pinigų. 2011 metais pamÅ«rijo namÄ , ir E. G. gal rugpjÅ«tį, ar rugsÄjį papraÅ¡Ä paskolinti dar 20 000 litų, taÄiau tų pinigų, kuriuos buvo anksÄiau pasiskolinÄs, dar nebuvo grÄ Å¾inÄs. LapkriÄio 1 d. sutarÄ pasikalbÄti dÄl paskolintų pinigų, klausÄ E. G., per kiek laiko grÄ Å¾ins pinigus, pažadÄjo, kad mÄnesio užteks, todÄl pasiraÅ¡Ä skolos raÅ¡telį mÄnesiui laiko.
Per nustatytÄ laikÄ skolos neatidavÄ ir tada jis kreipÄsi į antstolį dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tada E. G. su advokatu padavÄ jam pasiraÅ¡yti 280 000 litų sÄ matÄ dÄl statybos. Pagal jo paskaiÄiavimus jis pats į statybas buvo sudÄjÄs apie 150 000 litų, todÄl paraÅ¡Ä advokatui, kad nesitarÄ dÄl tokios sumos ir dÄl tokios sumos negali pasiraÅ¡yti. Tuomet E. G. iÅ¡ jo 169 000 litų ieÅ¡kiniu pradÄjo ieÅ¡kotis tariamÄ skolÄ už statybos darbus, ginÄijo vekselį, visaip bandÄ iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo, bet teismus pralaimÄjo, nes teismas nustatÄ, kad jis E. G. už statybas neskolingas.
Su E. G. iÅ¡ viso buvo penkios bylos, taÄiau nei vienos E. G. nelaimÄjo. Pripažįsta, kad 2002 metais paskolino E. G. 8000 Lt, 2005 m. paskolino 10 000 Lt. 2008 metais â 57 000 litų, tiksliau, 2007 metų rudenį E. G. pasiskolino daugiau â 70 000 Lt iÅ¡ kurių 13 000 litų E. G. grÄ Å¾ino iki 2009 metų. Liudytojas A., kurio pavardÄ pamirÅ¡o, teisme sakÄ, kad jam veÅ¾Ä pinigus, tai ir buvo 13 000 Lt skolos grÄ Å¾inimas iÅ¡ 70 000 Lt. Pripažįsta, kad E. G. pinigus skolino per tris kartus.
Nepripažįsta, kad gavo palÅ«kanų iÅ¡ 2002 metais paskolintų E. G. 8000 Lt. Tuos 8000 Lt E. G. grÄ Å¾ino prieÅ¡ Naujuosius metus, be jokių palÅ«kanų. 2005 m. paskolintus 10 000 Lt E. G. grÄ Å¾ino, taÄiau palÅ«kanų negavo, o už paskolinimÄ E. G. jam iÅ¡kasÄ âprÅ«dÄ â, taip atsidÄkojo, taÄiau kurÄ iÅ¡kasimui pirko jis pats, o E. G. kasÄ savo traktoriais. Kiek tokio âprÅ«doâ iÅ¡kasimas galÄtų kainuoti, jis nežino. IÅ¡ 2008 metais paskolintų 57 000 Lt palÅ«kanų negavo, o E. G. yra praÅ¡Äs prie draugo sakyti, kad moka jam procentus, nes, kaip suprato, tai, E. G. apgaudinÄdavo savo kompanionÄ .
E. G. iÅ¡ jo skolinosi 70 000 Lt, per dvejus metus 13 000 Lt grÄ Å¾ino, buvo likÄ 57 000 Lt skolos. Kai 2011 m. jie susÄdo suraÅ¡yti skolas, visas skolas sudÄjo į krÅ«vÄ ir gavo 140 000 Lt. 2009 m., kai pradÄjo statyti namÄ , E. G. dar pasiÄmÄ 13 000 Lt, skola iÅ¡ 57 000 Lt vÄl pakilo iki 70 000 Lt. Antstoliui yra perdavÄs vekselį dÄl 140 000 Lt, tai yra skolinti pinigai be palÅ«kanų. Kaltinime nurodytų palÅ«kanų iÅ¡ E. G. negavo, taip pat net nÄra tarÄsi dÄl jokių palÅ«kanų, taip pat nesitarÄ ir dÄl atlygio už statybos darbus, sutarÄ, kad jis padeda E. G. skolindamas pinigus, tai, jis padÄs prie statybos, jokios algos už darbus E. G. nemokÄjo. 2010 metų birželio mÄnesį pradÄjo namo statybas už savo lÄÅ¡as.
TurÄjo iÅ¡ ko statyti, nes dirbo nuo 16 metų â dirbo plytinÄje, prieÅ¡ armijÄ važinÄjo į (duomenys neskelbtini), dažÄ namus, stogus, dirbo naftos bazÄje, grįžÄs iÅ¡ armijos pradÄjo verstis automobilių prekyba. Nesutinka su specialisto iÅ¡vada, kad jo iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas, nes mokestinio tikrinimo metu inspektorÄ A. G. padarÄ labai daug klaidų, į patikrinimÄ neįtraukÄ daug jo nurodytų sumų. Dabar pradÄjusi tirti jo finansinÄ veiklÄ kita VMI inspektorÄ pamatÄ, kad ankstesniuose skaiÄiavimuose padarÄ daug klaidų.
Sesuo jam paskolino 100 000 litų, TaÄiau VMI tų pinigų neįskaitÄ, nes laikÄ, kad sesuo tokių pajamų negalÄjo turÄti, taÄiau niekas neatkreipÄ dÄmesio, kad sesuo taupÄ, pirko namÄ , kuriam pirkti ir jis davÄ pinigų. Laikotarpiu nuo 2006 iki 2008 metų tų pinigų, kuriuos sesuo susitaupÄ ir pas jį laikÄ, VMI jai neįskaitÄ, nes nuo tų metų jie neapmokestino, o nuo 2009 iki 2010 metų jie įskaitÄ 61 000 Lt. 2008 m. M. M. paskolino 35 000 litų. Skolinimo sutartis buvo įforminta vekseliu.
M. M. savo noru skolos negrÄ Å¾ino, tai vekselį perdavÄ antstoliui. DÄl palÅ«kanų su M. M. nesitarÄ, nors M. M. siÅ«lÄ palÅ«kanų, bet aÅ¡ paskolino be palÅ«kanų. M. M. turÄjo žemÄs sklypÄ su priestatu, taÄiau reikÄjo skubiai įneÅ¡ti pinigų bankui už sklypÄ , kad neareÅ¡tuotų, todÄl galvojo, kad skolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas. Tik vÄliau sužinojo, kad M. M. yra pasiskolinÄs ir iÅ¡ kitų asmenų. Kadangi ruoÅ¡Äsi kreiptis į antstolius dÄl M.
M. skolos, tai perÄmÄ M. M. skolÄ ir iÅ¡ A. B., su kuriuo gerai sutaria, o jam M. M. taip pat negrÄ Å¾ino skolos. A. B. skola įskaityta į tÄ sumÄ , kuriÄ perdavÄ antstoliui dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2008 m. M. G. paskolino 25 000 Lt, pasiraÅ¡Ä vekselį. Skolinant nebuvo dÄl palÅ«kanų su M. G. tarÄsi, todÄl jų negavo. 2009 m. M. G. vÄl paskolino 50 000 Lt., tiksliau, paskolino 55 000 litų, bet M. G. tai neigia, todÄl nebenorÄjo ginÄytis su M. G. ir FNTT. M. G. buvo atvažiavÄs, praÅ¡Ä gelbÄti, padÄti, todÄl papildomai paskolino pinigų, nors nebuvo grÄ Å¾inÄs anksÄiau paskolintų.
Po to sužinojo, kad M. G. pardavÄ jam priklausantį pastatÄ ir dingo į Å vedijÄ . IÅ¡ tos antros paskolos palÅ«kanų taip pat negavo. Ta suma buvo pasiraÅ¡yta bendru vekseliu su â 160 000 Lt. Nepamena, kad bÅ«tų tarpinis vekselis, iÅ¡ karto pasiraÅ¡Ä dÄl 160 000 Lt. Realiai M. G. perdavÄ 55 000 litų. IÅ¡ viso M. G. davÄ 80 000 litų, taÄiau tikÄjosi gauti 160 000 litų, taÄiau tai ne palÅ«kanos numatytos, o galvojo, kad įdÄjo į jo įmonÄs pastatÄ . Kai antstolis pastatÄ areÅ¡tavo ir pardavÄ, jam nieko nebeliko kas užtikrintų skolos grÄ Å¾inimÄ .
Meluoja M. G., kad dalį skolos ir palÅ«kanų jam yra sumokÄjÄs. Per antstolius yra iÅ¡ jo yra gavÄs 80 000 litų, t. y. visÄ skolÄ . Likusių 80 000 litų atsisakÄ pas antstolį prieÅ¡ 2015 m. KalÄdas sudarant taikos sutartį. M. M. sakiau grÄ Å¾inti tik tiek, kiek jam paskolinau, man nereikia to, kÄ Å¾adÄjo daugiau duoti. Nesutinka, kad gavo iÅ¡ tų trijų kaltinime nurodytų asmenų 119 180 Lt pajamų, tokių sumų negavo ir nesitiki gauti. Kadangi negavo tų pinigų, todÄl ir nesumokÄjo jokių mokesÄių valstybei.DÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 216 str. 1 d. nesutinka, nes prieÅ¡ trylika metų jo žmona važinÄjo su metų senumo â(duomenys neskelbtini)â, jis pats važinÄjo su â(duomenys neskelbtini)â metų senumo, tuo metu tokių automobilių buvo tik trys, vienu jų važinÄjo prezidentas A.
B.. 2006 metais žmonai pirko â(duomenys neskelbtini)â už 56 000, gal 54 000 litų. 2011 metais žmonai pirko automobilį â(duomenys neskelbtini)â, kainavo 42 000 Lt ir specialistÄ iÅ¡vadoje nurodo, kad neturÄjo iÅ¡ ko nupirkti, nors prieÅ¡ tai turÄjo žymiai brangesnius automobilius. Taip pat jis 2002 metais buvo pardavÄs akcijas, gavÄs dividendus, (duomenys neskelbtini) pastatÄs du kotedžus, už juos gerai uždirbÄs, (duomenys neskelbtini) dalyvavÄs statybose, (duomenys neskelbtini)nebrangiai pirkÄs namÄ jį pelningai pardavÄ, buvo uždirbÄs už automobilių prekybÄ , be to, yra dirbÄs su patentais.
Automobilius, kurie nurodyti kaltinime, pirko iÅ¡ savo sÄ Å¾iningai uždirbtų pinigų, lÄšų jiems pirkti turÄjo. Tiems automobiliams įgyti nebuvo panaudotos iÅ¡ M. M., M. G., E. G. gautos palÅ«kanos, nes nÄra iÅ¡ jų gavÄs palÅ«kanų už paskolintus pinigus. Pinigų turi savo, padeda brolis, draugai, jei reikia.DÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 1891 str. 1 d. nesutinka, nes vertinimai nelabai teisingi kadangi nebuvo įskaityti sesers skolinti pinigai, taip pat kiti, jam grÄ Å¾inti pinigai.
Viskas buvo daroma, kad pritrauktų prie melagingų parodymų, remiantis E. G., M. M., M. G. žodžiais. N. P. jam taip pat grÄ Å¾ino skolintus pinigus. N. P. pirko žemÄ prie (duomenys neskelbtini), praÅ¡Ä paskolinti pinigų, o po to pasakÄ, kad skolÄ grÄ Å¾ins grynais pinigais, kai parduos automobilius. N. P. praÅ¡ymu pinigus pervedÄ per bankÄ jo motinai ir dukterÄÄiai. Po mÄnesio, gal po dviejų N. P. neiÅ¡Äjo įforminti tos žemÄs, o pinigus jam grÄ Å¾ino grynais, kaip ir buvo tarÄsi, per kelis kartus, o vasaros viduryje padavÄ likusius pinigus.
Kiek žino, tuo metu savo automobilio N. P. dar nebuvo pardavÄs. Skolinant pinigus su N. P. nesiraÅ¡Ä su jokio skolos raÅ¡telio. N. P. motina amžiuje, tai kad neiÅ¡gyventų, pervesdamas pinigus paraÅ¡Ä, kad tai paskolos grÄ Å¾inimas, jog iÅ¡ jos negalÄÄiau nieko praÅ¡yti, jei N. P. negalÄtų grÄ Å¾inti, kad negalvotų, jog gali ateiti praÅ¡yti jos pinigų už N. P.. IÅ¡ N. P. pusÄ paskolintos sumos gavo apie gegužÄs mÄnesį, kai buvo pas jo motinÄ (duomenys neskelbtini), o kitÄ pusÄ â vasaros viduryje, taigi 2004 m. kovo 29 d. ir kovo 30 d. pervestus pinigus atgavo tais paÄiais metais.
IÅ¡ Å¡itos paskolos naudos jis pats negavo, o gavo tik savo pinigus â125 000 Lt grynais. Liudytojas E. G. apklaustas teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad su kaltinamuoju buvo bendradarbiai. Jokių santykių Å¡iuo metu nepalaiko. Jis sugalvojo užsiimti statybomis, taÄiau trÅ«ko apyvartinių lÄšų, todÄl pirmÄ kartÄ iÅ¡ S. V. pasiskolino 2002 m. 8000 litų, kuriuos atidavÄ. Teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, todÄl praÅ¡o teismo remtis tais jo parodymais, nes dabar jau nelabai viskÄ pamena.
Buvo pasiraÅ¡ytas vekselis dÄl aÅ¡tuonių tÅ«kstanÄių litų skolos, o žodiniu susitarimu turÄjo mokÄti 4 procentus palÅ«kanų. Devynis mÄnesius mokÄjo palÅ«kanas po 4 procentus â po 320 Lt, o suÄjus terminui grÄ Å¾ino visÄ skolÄ . Kai grÄ Å¾ino skolÄ , S. V. jam grÄ Å¾ino vekselį. Procentų mokÄjimas nebuvo įformintas raÅ¡tu. 2005 metų vasarÄ , skolinosi iÅ¡ S. V. dar 10 000 Lt. VÄl pasiraÅ¡Ä vekselį 10 000 Lt, o žodiniu susitarimu buvo sutarÄ 5 procentus palÅ«kanų, per mÄnesį mokÄjo po 500 Lt palÅ«kanų.
SkolÄ grÄ Å¾ino po metų grynais pinigais S. V. asmeniÅ¡kai. Kai pinigus atidavÄ, jam vekselį grÄ Å¾ino. Po to 2008 metais pasiskolino iÅ¡ S. V. 57 000 litų. VÄl mokÄjo 5 procentus palÅ«kanų, per mÄnesį â 2700 Lt. Å ios palÅ«kanos niekaip nebuvo forminamos raÅ¡tu. Taip jis mokÄjo apie dvejus metus. Po to vÄl pradÄjo trÅ«kti pinigų, o S. V. pasakÄ, kad nori namÄ statytis, tai pasiÅ«lÄ dirbti prie statybų, sakÄ, kad nebereiks mokÄti palÅ«kanų. Jis pastatÄ pastatus, o už skolÄ grynais palÅ«kanų nemokÄjo.
NamÄ S. V. statÄ (duomenys neskelbtini)kaime. Namas buvo S. V. ir I. V. vardu. Jiems su partneriu buvo pateiktas projektas, pagal kurį ir statÄ namÄ â padarÄ pamatus, sienas iÅ¡mÅ«rijo, stogÄ uždengÄ, apÅ¡iltino ir pagalbinį pastatÄ pastatÄ. Pradžioje S. V. davÄ pinigų statybai, po to jis pasiraÅ¡Ä didesnį vekselį 140 000 litų sumai, kuris turÄjo bÅ«ti kaip garantas, kad bus atliki kokybiÅ¡kai darbai. Po to S. V. iÅ¡siÄmÄ pas antstolį raÅ¡tÄ , kad jis yra skolingas ir Å¡iuo metu yra S. V. skolingas.
Nežino, kodÄl S. V. taip pasielgÄ, nes prie to namo savo lÄšų daug panaudojo â apie 170 000 litų asmeninių lÄšų. Buvo apskundÄs S. V. dÄl skolų civiline tvarka, taÄiau ieÅ¡kinys buvo atmestas. Dabar nesijauÄia S. V. skolingas, mano, jog už atliktus darbus pats S. V. jam apie 30 000 litų yra skolingas. Statydamas namÄ S. V., skolinosi pinigų iÅ¡ savo dukros. PasitikÄjo S. V., todÄl sutiko dirbti prie jo namo. NamÄ statÄ kaip fizinis asmuo, tai jam buvo papildomas darbas, nes tuo metu užsiÄmÄ statybomis.
IÅ¡ S. V. skolinosi, nes TelÅ¡ių mieste Äjo kalbos, kad jis tuo užsiima. IÅ¡ banko nesiskolino, nes pas S. V. buvo greiÄiau, dokumentų pateikti nereikÄjo ir palÅ«kanos jam tiko. Apyvartinių lÄšų trÅ«ko jo vykdomoje veikloje, todÄl ir skolinosi. Liudytojas A. B. apklaustas teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad su kaltinamuoju S. V. pažįstami, santykiai draugiÅ¡ki. 2009 metais pas jį atÄjo M. M., praÅ¡Ä paskolinti pinigų, todÄl paskolino 10 000 litų. Po savaitÄs dar 9 000 tÅ«kstanÄius litų pasiskolino.
PaskolÄ Ä¯formino, pasiraÅ¡ydami skolos lapelius bei juose nurodydami, kad po mÄnesio skolÄ grÄ Å¾ins, taÄiau negrÄ Å¾ino skolos visus metus. Su S. V. pakalbÄjo, sužinojo, kad M. M. ir S. V. skolingas, pasakÄ, kad jam pagelbÄs bei sutarÄ, jog S. V. perims M. M. skolÄ . Jis atidavÄ S. V. raÅ¡telius, o S. V. grÄ Å¾ino 19 000 litų M. M. skolÄ . Kaip kas toliau vyko, nežino. M. M. skola buvo įforminta dviem raÅ¡teliai â dÄl 10 000 ir 9 000 litų skolos. Skolos raÅ¡tuose, kuriuos atsispausdino iÅ¡ interneto, buvo numatytos palÅ«kanos, bet iÅ¡ M.
M. negavo ne tik palÅ«kanų, bet ir paskolintų pinigų. Dabar viskÄ yra atgavÄs, pretenzijų M. M. neturi. KonkreÄiai M. M. jam už paskolintus pinigus buvo žadÄjÄs butelį, o ne procentus mokÄti. Su S. V. perduodant skolÄ apie procentus nebuvo jokių kalbų, jis atgavo tik savo paskolintus pinigus. Kadangi negavo jokių procentų, todÄl ir ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad nebuvo numatyti procentai. Liudytojas M. G. apklaustas teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad su kaltinamuoju pažįstami, taÄiau artimai nebendrauja.
Kelis kartus skolinosi iÅ¡ S. V., taÄiau datos nepamena. Buvo pasiraÅ¡ytas vekselis dÄl 25 000 litų skolos, po to skolinosi dar apie 50 000 litų, vekselis buvo perraÅ¡ytas didesne suma â taÄiau kada tai buvo tiksliai nepamena. Tuo metu buvo krizÄ, todÄl nebegalÄjo grÄ Å¾inti skolos, vekselis buvo perduotas antstoliui dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡iuo metu skolÄ atskaito iÅ¡ jo ir iÅ¡ žmonos atlyginimo. Patikslina, jog 2008 metų pavasarį iÅ¡ S. V. skolinosi  25 000 litų, gavo grynais, pasiraÅ¡Ä vekselį, jame palÅ«kanos nebuvo numatytos.
TyrÄjai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu netiesÄ pasakÄ, kad turi mokÄti palÅ«kanas, nes tuo metu visko gerai nesuvokÄ, tai pasakÄ iÅ¡ pykÄio ir susijaudinimo, taÄiau vÄliau pasikalbÄjo su teisininkais, jie patarÄ geriau to nedaryti. Pradžioje S. V. grÄ Å¾ino dalimis 40 000 litų. Tai jau buvo po antro skolinimosi, kai buvo pasiskolinÄs dar 50 000 litų. Su ankstesne skola bendrai buvo nurodyta daugiau nei 70 000 litų. Gali bÅ«ti, kad skolinosi 80 000 litų. PalÅ«kanų taip pat nenumatÄ, tyrÄjams taip pat melavo, kad reikÄjo mokÄti palÅ«kanas.
Su S. V. susitikdavo tik pasikalbÄti dÄl skolos grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų nemokÄjo. 2009 m. rugpjÅ«Äio 9 d. su S. V. dar vienÄ vekselį pasiraÅ¡Ä dÄl 160 000 litų. Pinigų negavo, bet suma padvigubÄjo, nes S. V. praÅ¡Ä pasiraÅ¡yti tokį vekselį, nurodÄ, kad kitaip kreipsis pas antstolius. PasiraÅ¡ius naujÄ , senasis vekselis buvo suplÄÅ¡ytas. S. V. skolÄ pradžioje grÄ Å¾ino dalimis, bendroje sumoje kiek gražino neskaiÄiavo ir dabar nurodyti negali. Kai 2009 m. pardavÄs nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾ino 40 000 litų, vekselis nebuvo perraÅ¡ytas, raÅ¡telio neatidavÄ. 2010 m. pavasarį vekselis buvo perduotas antstoliui.
Jis yra grÄ Å¾inÄs S. V. 80 000 litų. Tiksliai nieko negali pasakyti, kiek sumokÄjo, nes apskaitos nevedÄ. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tik tiek melavo, kad buvo susitarta dÄl palÅ«kanų mokÄjimo.Liudytojas A. U. apklaustas teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad su kaltinamuoju S. V. pažįstami, jis yra buvÄs jo darbuotojas, santykius palaiko iki Å¡iol, nÄra piktuoju. Savo iniciatyva jis pasikvietÄ kalbÄtis prie stalo E. G. ir S. V. dÄl skolų. Pas jį darbo kabinete buvo paduoti pinigai TelÅ¡iuose.
Tada kalbÄjosi apie statybas, kad E. G. nevykdÄ Ä¯sipareigojimų, nes už skolÄ turÄjo pastatyti S. V. namÄ . E. G. â taip pat buvÄs jo darbuotojas, bendraklasis. Kabinete jie kalbÄjo dÄl 10 000 litų skolos. Smulkiau apie kÄ kalbÄjo, nepamena. Kabinete jie tarpusavyje sutarÄ dÄl skolos, t. y. kiek E. G. yra skolingas S. V., taÄiau sumos nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu kalbÄjo tiesÄ , jo tyrÄjas klausÄ, ar tai buvo ta data, kuriÄ nurodÄ, jis atsakÄ, kad galÄjo bÅ«ti, nes datų nepamena.
E. G. savo valia pasiraÅ¡Ä vekselį. PasiraÅ¡ant balso niekas nekÄlÄ. MatÄ, kaip senÄ vekselį suplÄÅ¡Ä, pasiraÅ¡Ä kitÄ , kokia jame buvo nurodyta suma, nepamena. Kalbos apie palÅ«kanas negirdÄjo. E. G. sakÄ, kad pastatys S. V. namÄ už savikainÄ . E. G. jo bendrovei taip pat buvo skolingas. E. G. vis trÅ«ko pinigų, jis nuolat skolindavosi. E. G. jo paklaustas apie skolos grÄ Å¾inimÄ , sakÄ, kad pinigų neturi. E. G. savo pinigų neturÄjo, negalÄjo naudoti savų pinigų S. V. namo statybai.
Nežino, kada E. G. pradÄjo gauti iÅ¡ S. V. pinigus. Žinojo, kad prasidÄjo statybos darbai, E. G. sakydavo S. V. sumokÄti, o jis sakydavo, kad vÄliau atiduos, atsilygins. E. G. anksÄiau buvo pasiskolinÄs pinigų ir traktoriui pirkti, ir kitiems daiktams, bet nežino, kokias konkreÄiai sumas skolinosi. DraugiÅ¡kai skolino S. V. pinigus E. G., nes jie buvo bendradarbiai. Nori atkreipti teismo dÄmesį į E. G. ir A. J. parodymus, mano, kad jie neteisingai kalba, nes tarp E. G. ir S. V. buvo konfliktinÄ situacija, yra žmonių, norinÄių palaikyti E. G., todÄl dalis jų kalbos yra melas.
Å iandien prieÅ¡ posÄdį kalbÄjo su A. J., kuris sakÄ, kad jo E. G. praÅ¡Ä paliudyti.Liudytojas A. J. apklaustas teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad kaltinamÄ jį S. V. pažįsta, jų santykiai neutralÅ«s. E. G. pažinojo S. V., per jį pinigus skolinosi iÅ¡ S. V.. Jie su E. G. buvo bendros įmonÄs akcininkai. Verslas jiems sunkiai sekÄsi, nes tuo metu Lietuvoje buvo krizÄ. Tada jis bei E. G. ir skolinosi pinigus įmonÄs veiklai iÅ¡ S. V.. Skolintis pinigus iÅ¡ S. V. iniciatorius buvo E. G..
Tuo metu tai buvo geriausias variantas, apie paskolÄ iÅ¡ banko negalvojo. Tiksliai nežino, kiek kartų ir kokias sumas E. G. skolinosi iÅ¡ S. V.. Skolinti pinigai buvo įneÅ¡ami į įmonÄs sÄ skaitÄ . Nežino, kaip jie apiformino paskolos faktÄ , kiek girdÄjo, E. G. pasiraÅ¡ydavo vekselį. MatÄ, kaip jie vienÄ vekselį pasiraÅ¡Ä pas S. V. namuose, taÄiau nepamena, kokios buvo pinigų sumos. PorÄ kartų yra matÄs, kaip pasiraÅ¡o vekselius, taÄiau kur pasiraÅ¡Ä kitÄ kartÄ , nepamena.
Taip pat žino, kad buvo perraÅ¡omi anksÄiau pasiraÅ¡yti vekseliai. Kiek jam žinoma pagal paskolas buvo mokamos palÅ«kanos. E. G. papraÅ¡ytas yra vežÄs S. V. atiduoti palÅ«kanas, taÄiau sumos nepamena. Kai S. V. padavÄ grynus pinigus, jis jokio raÅ¡telio nedavÄ. E. G. jam padavÄ Å¡iuo grynus pinigus, kurie niekur nebuvo įdÄti ir pasakÄ nuvežti S. V., jis suprato, kad veža atiduoti palÅ«kanas, nors tiksliai nežino, kas tai buvo â ar skolos grÄ Å¾inimas, ar palÅ«kanos. Pamena, kad vienas vekselis buvo abiejų â jo ir E. G. vardu, apie 40, gal 50 tÅ«kstanÄių litų, kokia buvo suma, gerai nepamena, taip pat nežino, kokios buvo sutartos mokÄti palÅ«kanos.
Visos skolos dabar yra tik E. G., nes E. G. ir jam buvo skolingas, kai įmonÄ baigÄ veiklÄ , todÄl E. G. pasiÄmÄ ir jo skolos dalį. Nepamena, ar jų įmonÄ dar gyvavo, kai S. V. buvo statomas namas. Jis pats asmeniÅ¡kai S. V. nÄra skolingas. Su A. U. prieÅ¡ posÄdį kalbÄjosi, taÄiau jam nebuvo daromas joks poveikis. Liudytojas M. M. apklaustas teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad su kaltinamuoju pažįstami, artimai bendravo, nes jis yra vaikų kÅ«mas, Å¡iuo metu santykių nepalaiko. TurÄjo transporto įmonÄ, prasidÄjus krizei, sunkiai vyko atsiskaitymai tarp įmonių, bandydamas gelbÄti įmonÄ 2008 m. rudenį pasiskolino pinigų.
Teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, dabar jau nelabai viskÄ pamena, praÅ¡o remtis jo anksÄiau duotais parodymais. Skolinosi dalimis, iÅ¡ viso pasiskolino apie 35 000 litų su palÅ«kanomis. Buvo suraÅ¡ytas vekselis, kuriame įraÅ¡yta suma â 35 000 litų. Po to buvo pridÄtos palÅ«kanos, dÄl kurių buvo žodinis susitarimas. KeitÄsi procentai, buvo numatyti ir trys, ir penki procentai. Pradžioje, kiek pamena, buvo sutarta mažiausia palÅ«kanų suma. Pradžioje kelis mÄnesius grÄ Å¾ino skolÄ normaliai, po to sekÄsi sunkiai.
Kelis mÄnesius mokÄjo tik procentus, po to kažkokiÄ sumÄ paskolos buvo pamokÄjÄs, po to vÄl priaugo procentai. Dabar dÄl mokÄjimų tiksliai negali nurodyti, nes neturi iÅ¡saugojÄs užrašų. Å iuo metu skola yra perduota antstoliui iÅ¡ieÅ¡koti ir yra mokama. DÄl skolinimosi su S. V. buvo pasiraÅ¡ytas didžiausias â 123 000 litų sumos vekselis. Papildomai pinigų nesiskolino, tiek užaugo paÄmus 35 000 litų. S. V. iÅ¡ viso gražino apie 10 000 litų. KiekvienÄ mÄnesį skola bÅ«davo perskaiÄiuojama ir iÅ¡raÅ¡omas naujas vekselis.
Bankas jam neskolino pinigų, nes buvo krizÄ. PasiraÅ¡ydavo vekselius dÄl S. V. spaudimo, taÄiau nesikreipÄ Ä¯ policijÄ dÄl S. V. daromo spaudimo. Liudytojas G. S. apklaustas teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad su kaltinamuoju pažįstami seniai, santykiai yra draugiÅ¡ki, dalykiÅ¡ki. Vienu metu buvo apsipykÄ, nes logiÅ¡ka, kad S. V. reikÄjo pinigų, kuriuos buvo skolingas, taÄiau Å¡iuo metu vÄl normaliai bendrauja. 2009 m. buvo iÅ¡ S. V. pasiskolinÄs 35 000 litų trims mÄnesiams, taÄiau dÄl krizÄs grÄ Å¾inti negalÄjo, todÄl buvo susipykÄ.
Po to pasikalbÄjo, sutarÄ, kad grÄ Å¾ins skolÄ . Å iuo metu vekselis dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo yra perduotas antstoliui, pinigus moka dalimis. PalÅ«kanos skolinimosi sutartyje nebuvo numatytos. S. V. pinigus skolino be įsipareigojimų, ne pirmÄ kartÄ skolinosi, taip pat ir pats yra S. V. skolinÄs pinigų. Liudytojas R. M. apklaustas teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad yra (duomenys neskelbtini) FNTT vyr. tyrÄjas ir Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliko apklausas. ApklausÄ liudytojÄ M. G., kuriam, kaip ir kitiems liudytojams, iÅ¡aiÅ¡kino teises ir pareigos dÄl teisingų parodymų davimo.
Liudytojas M. G. davÄ tokius parodymus, kokie užfiksuoti apklausos protokole. Tyrimo dalykas buvo kaltinamojo S. V. sandoriai su asmenimis, tai tyrimo metu buvo gauti duomenys iÅ¡ antstolio apie tai, iÅ¡ kokių asmenų buvo vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai. Nurodyti asmenys buvo apklausiami. M. G. buvo vienas iÅ¡ tų asmenų, kurio atžvilgiu buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Jam buvo užduodami klausimai, susijÄ su finansiniais santykiais su S. V.. Jis nurodÄ, kad buvo paskoliniai santykiai, S. V. skolino pinigus M. G.. M.
G. apklausoje nurodÄ, kad buvo numatyti procentai už paskolas. Kokio dydžio procentus M. G. nurodÄ, nepamena. Protokole fiksavo taip, kaip sakÄ liudytojas, kad grÄ Å¾inti reikÄjo daugiau, nei buvo paimta. Liudytojas pats davÄ parodymus, kad toks faktas buvo. Pirma liudytojas papasakojo, po to jis apklausdamas dar tikslino aplinkybes. Liudytojas atsakinÄjo sÄ moningai, pats nurodÄ skaiÄius, skaiÄiai buvo matematiÅ¡kai pagrįsti. Nežino, kodÄl teisme M. G. neigia aplinkybÄ, kad skolinosi su procentais.
Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybÄs padaryti akistatos tarp kaltinamojo ir M. G.. Apklausos taktika buvo pasirinkta pasakojimo forma, liudytojas pats pasakojo kaip viskas vyko. Nepamena, kiek M. G. nurodÄ sumokÄjÄs palÅ«kanų, bet jo nurodytos palÅ«kanos buvo didesnÄs nei kitų liudytojų. A. B. taip pat apklausÄ liudytoju, kadangi jis skolino pinigus vienam iÅ¡ liudytojų, o po to tÄ skolÄ perpirko S. V.. Neprisimena, ar Å¡iuo atveju buvo numatyti procentai. Protokole suraÅ¡yti Å¡io liudytojo parodymai.
Liudytojas buvo įspÄtas, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad tai rimti dalykai, jo parodymai buvo nuoÅ¡irdÅ«s. Apklausiant M. M. specialisto iÅ¡vados dar neturÄjo. Buvo nustatyti ir kiti liudytojai, kurie turÄjo bÅ«ti apklausti, bet jų gyvenamosios vietos buvo deklaruotos užsienyje, todÄl nebuvo galimybÄs jų apklausti. Å . nurodÄ, kad skolino kaltinamajam pinigus, taÄiau VMI davÄ iÅ¡vadÄ , kad jos lÄÅ¡os nepagrįstos, o ikiteisminį tyrimÄ atliekant jų vertinimas nuo mokesÄių inspekcijos nesiskyrÄ.
Å . buvo pritaikytas gyventojų pajamų mokestis tai daliai, kurios ji negalÄjo pagrįsti, ji sutiko su VMI iÅ¡vada. Liudytojas N. P. apklaustas teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad su kaltinamuoju yra seniai pažįstami, santykiai draugiÅ¡ki. 2004 metais buvo praÅ¡Äs S. V. trumpam laikui paskolinti apie 130 000 litų ir dalį jų pervesti į I. P., o kitÄ dalį į S. P. sÄ skaitas. Pervedimo į jų sÄ skaitas tikslas buvo iÅ¡vengti didelių iÅ¡Ämimo procentų. Nuo savo sÄ skaitų buvo nuÄmÄs nemažas sumas, tai norÄjo, kad bÅ«tų mažesnis mokestis už pinigų iÅ¡gryninimÄ .
Jam tų pinigų reikÄjo verslui â automobilių pirkimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Apie 40000 litų buvo pervesta į I. P. â brolio dukros â sÄ skaitÄ , o į motinos G. S. P. sÄ skaitÄ â didesnÄ, likusi pinigų dalis. Jų bankų sÄ skaitų pavadinimų nepamena. Tuo metu jis užsiÄmÄ statybų verslu ir automobilių prekyba. Skolinimosi iÅ¡ S. V., sÄ lygos buvo draugiÅ¡kos, nes ir jis pats S. V. anksÄiau buvo skolinÄs. S. V. pinigus skolino trumpam laikui, mÄnesiui. Pinigus praÅ¡Ä grÄ Å¾inti grynais, matyt tam, kad iÅ¡vengti iÅ¡Ämimo mokesÄio.
VisÄ pasiskolintÄ sumÄ S. V. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ino grynais pinigais. Skolinant pinigus nebuvo suraÅ¡Ä skolos raÅ¡telio, pasitikÄjo vienas kitu. DukterÄÄia ir motina iÅ¡ S. V. gautus pinigus iÅ¡grynino ir padavÄ jam. G. S. P. ir I. P. jam tuos pinigus padavÄ greitai, dalį jos nuÄmÄ kortele, nes nieko nekainuoja, dalį grynais. Automobilius jam perka (duomenys neskelbtini) įmonÄ internetu. Jie pinigus gauna grynais, pinigai patenka į įmonÄ, o jie siunÄia į (duomenys neskelbtini).
Kartais automobilius pirkdavo pats, o kartais pirko jų įmonÄ. Jiems davÄ pinigus ir gana greitai gavo automobilius. IÅ¡ pirkÄjų už automobilius gavo pinigus ir tada atidavÄ skolÄ . G. S. P. ir I. P. nežino apie jo verslÄ , jos neklausÄ kur jis dÄs pinigus. Bendrų finansinių reikalų su S. V. neturÄjo, tik kartÄ yra jam skolinÄs kelis tÅ«kstanÄius dolerių. Tuo metu nebuvo vienas kitam skolingi. Nežino, kodÄl S. V. pervesdamas pinigus nurodÄ, kad tai yra skolos grÄ Å¾inimas, nes tuo metu jokių skolų nebuvo. Liudytoja S. G.
P. apklausta teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad iÅ¡ sÅ«naus pasakojimo žinojo, kad yra tokia V. Å¡eima, bet asmeniÅ¡kai S. V. nepažinojo. Turi sÄ skaitÄ AB â(duomenys neskelbtini)â, taip pat yra turÄjusi (duomenys neskelbtini) banke. SÄ skaitas pati tvarkÄ, dabar sÅ«nus N. padeda. 2004 metais kovo mÄnesį savo sÄ skaitÄ tvarkÄ pati. Tuo metu sÅ«nus N. praÅ¡Ä, kad į jos sÄ skaitÄ galÄtų pervesti didelÄ pinigų sumÄ , nes jis skolinosi pinigų, taÄiau nesakÄ iÅ¡ ko.
Tada žinojo kokia suma buvo pervesta į jos sÄ skaitÄ , taÄiau dabar nepamena, bet galÄjo bÅ«ti apie 81 000 litų. Nepamena, kaip ir kada tuos pinigus iÅ¡ÄmÄ iÅ¡ sÄ skaitos. Kiek pamena, paÄmÄ grynais pinigais, gal po mÄnesio kai pervedÄ. Pati iÅ¡ÄmÄ pinigus ir atidavÄ N. P., jis sakÄ, kad jų reikia verslui. Skolingas sÅ«nus nebuvo, turbÅ«t grÄ Å¾ino tuos pinigus, nes neleisdavo likti skoloje. I. P. yra jos anÅ«kÄ, gyvena (duomenys neskelbtini), jos pavardÄ dabar yra J.. Tuo metu kai į jos sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai, ji neturÄjo elektroninÄs bankininkystÄs. Kiek pamena, tai banke paÄmÄ pinigus, kortele nesinaudojo, taÄiau dabar gerai nepamena, per kiek laiko paÄmÄ pinigus, kiek pamenu, kad gal per kelis mÄnesius nuÄmÄ, neilgiau nei per pusmetį.
Liudytoja I. J. apklausta teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad S. V. žino iÅ¡ matymo, matydavo jį (duomenys neskelbtini). NÄra turÄjusi finansinių reikalų su S. V., nÄra nei jam skolinusi, nei iÅ¡ jo gavusi pinigų. Per âmiglÄ â pamena, kad dÄdÄ N. P. buvo klausÄs, ar gali į jos sÄ skaitÄ padaryti pavedimÄ , kad bÅ«tų mažesni banko mokesÄiai. Sumos nepamena. Kiek pamena, tai buvo AB â(duomenys neskelbtini)â, pasiraÅ¡Ä sutartį, kad galÄtų gauti stipendijÄ ir atidarÄ sÄ skaitÄ .
Nepamena, ar tuo metu naudojosi banko kortele. Gali bÅ«ti, kad kortelÄ davÄ N. nusiimti pinigus, taÄiau tiksliai nepamena kaip buvo. Nieko daugiau nepamena apie sÄ skaitÄ ir kortelÄ. SpecialistÄ J. D. apklausta teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad tvirtina duotas iÅ¡vadas. V. Å¡eimos pajamos buvo suvestos remiantis VMI duomenimis apie įsigytÄ ir parduotÄ turtÄ , pagal pajamų deklaracijas, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us apie iÅ¡laidas ir pajamas. Buvo suskaiÄiuotos V. pajamos ir iÅ¡laidos. Teisiamajame posÄdyje pateikta S. V. deklaracija buvo gauta ir tyrimo metu.
Jis 2005-04-19 deklaravo, kad turÄjo 51 000 litų ne banke. 2014-03-26 pateikÄ patikslintÄ deklaracijÄ , ir deklaravo, kad ne banke jis turÄjo 250 000 litų, taÄiau ta patikslinta deklaracija nebuvo vertinta, nes įstatymas numato, kad, jei laiku nedeklaravo turto, tos deklaracijos nevertinamos. Ikiteisminis tyrimas pradÄtas 2014-03-11, o jis patikslintÄ deklaracijÄ pateikÄ jau prasidÄjus ikiteisminiam tyrimui. Teikdama iÅ¡vadÄ ji rÄmÄsi (duomenys neskelbtini) mokesÄių inspekcijos patikrinimo aktu, S. V. buvo papraÅ¡yta pateikti turto įsigijimo dokumentus, kokias jis pajamas gavo.
Pateikti dokumentai buvo įvertinti ir nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 31 d. S. V. galÄjo turÄti 180 000 litų ne banke. Pagal liudytojų parodymus buvo įvertintos ir jo pradinÄs skolintos lÄÅ¡os. Ä®vertinus visas pajamas ir iÅ¡laidas visa tai buvo paskaiÄiuota. SkaiÄiuojant pajamas nebuvo atsižvelgta į liudytojų parodymus dÄl skolintų sumų, nors reikÄjo įtraukti ir gautas palÅ«kanas. VÄliau raÅ¡Ä paaiÅ¡kinimÄ ir tikslino Å¡ias aplinkybes. S. V. jokios apskaitos neregistravo, kad skolino ir gavo palÅ«kanas, tik iÅ¡ banko buvo pervesta pinigų suma ir parodyta, kad tai buvo palÅ«kanos.
Gautos iÅ¡ skolinimo pajamos S. V. nebuvo deklaruotos. Liudytojo M. M. nurodytos sumos yra nerealios, nereali palÅ«kanų suma, jei pasiskolino 35 tÅ«kstanÄius, o grÄ Å¾inti reikia 125 tÅ«kstanÄius litų.Tyrimo metu buvo atsižvelgta į sumas, kurios buvo pervestos G. S. P. ir I. P.. Tos sumos įskaitytos kaip iÅ¡laidos. Jei Å¡ias sumas S. V. grÄ Å¾ino, tai turÄtų bÅ«ti apskaitytos kaip pajamos, todÄl iÅ¡laidose yra, o pajamose nÄra, nes neturÄjo tokių dokumentų. Jei bÅ«tų nurodyti duomenys iÅ¡ G.
S. P. ir I. P., tai keistų balansÄ . Nuo 2003 m. buvo teikiamos S. V. deklaracijos. Ne banke turÄtas lÄÅ¡as atliekant tyrimÄ nustato apytiksliai, kiek galÄjo turÄti, nes tiksliai pinigų nesuskaiÄiuosi. IÅ¡ banko iÅ¡rašų matyti, kad 2004-03-29 S. V. pervedÄ G. S. P. 81 000 litų, nurodydamas, kad tai skolos grÄ Å¾inimas. Pinigai buvo imami dalimis, po tÅ«kstantį, po kelis tÅ«stanÄius. IÅ¡raÅ¡e matyti, kad 2004-09-09 į jos sÄ skaitÄ vÄl įplaukÄ 20 000 litų už perkamÄ butÄ .
Iki tos datos buvo nuimti ne visi pinigai. Toliau buvo vÄl vykdomas grynųjų pinigų paÄmimas. IÅ¡ iÅ¡rašų nesimato, kur buvo panaudoti nuimti pinigai, nesimato, ar jie buvo grÄ Å¾inti S. V.. PanaÅ¡u, kad visa suma pinigų buvo paimta, kiek įplaukÄ, tiek ir paimta, sÄ skaitoje liko tik 2,48 Lt. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o nesimato, kur pinigai buvo panaudoti. IÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad tai buvo skolos grÄ Å¾inimas, gal buvo sudarytos skolos sutartys ar suraÅ¡yti skolos raÅ¡teliai. Ä® I. J. sÄ skaitÄ 2004-03-30 S. V. pervedÄ 44 000 litų.
Pinigai paimti po 2000 Lt. 2004-11-16 iÅ¡ G. S. P. pervesta 20000 litų, po to 2005-02-07 pervesta 10 000 litų. Per tuos metus į I. J. sÄ skaitÄ Ä¯plaukÄ 74 784 Lt., iÅ¡imta 74 302 litų. Beveik visi pervesti pinigai buvo paimti grynais beveik per dvejus metus. Be S. V. pervestų pinigų ji dar gavo 30 000 litų iÅ¡ savo motinos. Pinigai buvo imami iÅ¡ bankomatų. IÅ¡ 2014 m. lapkriÄio 12 d. suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 186â200 b. l., 3 t. 1â37 b. l.) bei patikslintos 2015 m. gegužÄs 15 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 49â68 b. l.) matyti, kad antstolis V.
D. vykdo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ S. V. naudai pagal vykdomuosius dokumentus â vekselius ir TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us iÅ¡ Å¡ių skolininkų:1. M. G. pagal 2009-08-15 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 160000,00 Lt sumai, vekselį pasiraÅ¡Äs M. G. 2010-03-15 privalÄjo sumokÄti S. V. 160000,00 Lt.2. G. S. pagal 2010-04-20 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 35000,00 Lt sumai, vekselį pasiraÅ¡Äs G. S. 2010-05-20 privalÄjo sumokÄti S. V. 35000,00 Lt. 3.
I. J. pagal 2010-02-02 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 42500,00 Lt sumai, vekselį pasiraÅ¡iusi I. J. 2010-07-02 privalÄjo sumokÄti S. V. 42500,00 Lt.4. D. D. pagal 2007-10-05 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 40000,00 Lt sumai, vekselį pasiraÅ¡Äs D. D. 2010-12-15 privalÄjo sumokÄti S. V. 40000,00 Lt.5. M. M. pagal 2010-01-23 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 123000,00 Lt sumai, vekselį pasiraÅ¡Äs M. M. 2010-08-23 privalÄjo sumokÄti S. V. 123000,00 Lt.6.
E. G. pagal 2011-11-01 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ Â vekselį 140000,00 Lt sumai, vekselį pasiraÅ¡Äs E. G. 2011-12-01 privalÄjo sumokÄti S. V. 140000,00 Lt.7. A. M. pagal 2010-03-01 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ Â vekselį 115762,00 Lt sumai, vekselį pasiraÅ¡Äs A. M. 2010-11-02 privalÄjo sumokÄti S. V. 115762,00 Lt.IÅ¡ viso pagal vykdomuosius dokumentus vekselių turÄtojo S. V. naudai pradÄtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ aukÅ¡Äiau nurodytų asmenų per vekselių mokÄjimo terminÄ nesumokÄtos septynių vekselių sumos 656262,00 Lt.
Laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2011-11-01 buvo suraÅ¡yti 7 vekseliai, kuriuose nurodyta S. V. paskolinta 656262,00 Lt suma: 2007 m. â 40000,00 Lt, 2009 m. â 160000,00 Lt, 2010 m. â 316262,00 Lt, 2011 m. â 140000,00 Lt.Kadangi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojais apklausti vekselius pasiraÅ¡Ä asmenys, iÅ¡skyrus D. D. (40000,00 Lt paskolinta ir vekselis suraÅ¡ytas 2007 m.), nurodÄ, kad pinigus iÅ¡ S. V. skolinosi anksÄiau nei buvo suraÅ¡yti vekseliai, o jiems nustatytu laiku negrÄ Å¾inus paskolų ir nesumokÄjus žodiniu susitarimu nustatytų palÅ«kanų, buvo suraÅ¡yti nauji vekseliai jau didesnei sumai, tai yra E. G. 2005 ir 2008 m. skolinosi iÅ¡ viso 75000,00 Lt, 140000,00 Lt sumai vekselis suraÅ¡ytas 2011-11-01, M.
G. 2008â2009 m. skolinosi iÅ¡ viso 75000,00 Lt, 160000,00 Lt sumai vekselis suraÅ¡ytas 2009-08-15, M. M. 2008 m. skolinosi 35000,00 Lt, 123000,00 Lt sumai vekselis suraÅ¡ytas 2010-01-23, G. S. 2009 m. skolinosi 35000,00 Lt, vekselis tai paÄiai sumai suraÅ¡ytas 2010-04-20, I. J. 2006 m. skolinosi 42500,00 Lt, vekselis tai paÄiai sumai suraÅ¡ytas 2010-02-02, A. M. 2008 m. skolinosi 115762,00 Lt, vekselis tai paÄiai sumai suraÅ¡ytas 2010-03-01. MinÄtų liudytojų apklausos protokolų duomenys apie gautas paskolas įvertinti apskaiÄiuojant S. V. iÅ¡laidas (specialisto iÅ¡vados 2 lentelÄ).
S. ir I. V. Å¡eimos iÅ¡laidos 2007-12-31 virÅ¡ijo pajamas 197998,00 Lt, taÄiau 2006-12-31 ne banke turÄtų piniginių lÄšų likuÄiu 142556,00 Lt padengus trÅ«kstamÄ Â sumÄ , sutuoktiniams S. V. ir I. V. 2007-12-31 trÅ«ko 55442,00 Lt laisvų lÄšų patirtoms iÅ¡laidoms padengti, 2008-12-31 iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 124242,00 Lt, 2009-12-31 iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 154289,00 Lt, todÄl jie neturÄjo dokumentais pagrįstų ir nustatyta tvarka deklaruotų pajamų skolinti vekseliuose nurodytas pinigų sumas â 2007 m. 40000,00 Lt D.
D., 2009 m. 160000,00 Lt M. G..S. V. ir I. V. ne banke galÄjo turÄti laisvų piniginių lÄšų likutį (didÄjanÄiais skaiÄiais) 2010-12-31 â 111040,00 Lt, 2011-12-31 â 158128,00 Lt, taÄiau šiuo laikotarpiu buvo statomas jų gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, kurių statybai liudytojo S. V. apklausos protokolo duomenimis buvo panaudota 150000,00 Lt asmeninių lÄšų. S. V. ir I. V. neturÄjo dokumentais pagrįstų ir deklaruotų pajamų paskolinti 2010 m. suraÅ¡ytuose 4 vekseliuose nurodytos 316262,00 Lt sumos (G.
S. â 35000,00 Lt, I. J. â 42500,00 Lt, M. M. 123000,00 Lt ir A. M. 115762,00 Lt) bei 2011 m. suraÅ¡ytame vekselyje nurodytos E. G. paskolintos 140000,00 Lt sumos.LR Finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad skolinimas (pinigų sumos perdavimas skolininkui pagal paskolos ar kreditavimo sutartį) yra finansinÄ paslauga, Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansų įstaiga â tai finansų įmonÄ arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu Å¡io įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verÄiasi bent vienos iÅ¡ Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu.Pagal S. V. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banke iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad S. V. 2007-03-14 pervedÄ 49500,00 Lt paskolÄ T.
B., kuris 2007 m. S. V. sumokÄjo palÅ«kanų 7024,34 Lt, pinigus pervesdamas į minÄtÄ sÄ skaitÄ AB (duomenys neskelbtini) banke.Tyrimui pateikto S. V. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o bei liudytojų apklausos protokolų duomenimis, S. V., per tÄstinį 2002â2009 metų laikotarpį faktiÅ¡kai vykdydamas finansinių paslaugų teikimo veiklÄ â pinigų skolinimÄ , kuri pagal LR finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas priskiriama finansų įmonÄms ir kredito įstaigoms, ir neįregistravÄs finansų įmonÄs teisÄs aktų nustatyta tvarka, teikÄ finansines paslaugas (pinigų skolinimo) už atlygį ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo 126204,34 Lt (7024,34 + 119180,00) pajamų.Jeigu fizinis asmuo M.
G. nuo 2008 m. gautos 25000,00 Lt paskolos sumokÄjo S. V. 27500,00 Lt palÅ«kanų ir nuo 2009 m. gautos 50000,00 Lt paskolos sumokÄjo 15000,00 Lt palÅ«kanų, jeigu M. M. nuo 2008 m. gautos 35000,00 Lt paskolos sumokÄjo S. V. 3000,00 Lt palÅ«kanų, jeigu fizinis asmuo E. G. nuo 2002 m. gautos paskolos sumokÄjo S. V. 2880,00 Lt palÅ«kanų, nuo 2005 m. gautos 10000,00 Lt paskolos sumokÄjo 6000,00 Lt palÅ«kanų ir nuo 2008 m. gautos 57000,00 Lt paskolos per 2008-2009 metus sumokÄjo 64800,00 Lt palÅ«kanų, tai S. V. iÅ¡ minÄtų asmenų grynaisiais pinigais gavÄs pajamų už palÅ«kanas 119180,00 Lt ir iÅ¡ T.
B. 2007 m. gavÄs 7024,00 Lt palÅ«kanų, pervestų į jo sÄ skaitÄ banke, iÅ¡ viso gavÄs 126204,00 Lt palÅ«kanų (2002 m. â 2880,00 Lt, 2005 m. â 6000,00 Lt, 2007 m. â7024,00 Lt, 2008 m. â 62900,00 Lt, 2009 m. â 47400,00 Lt) ir jų nedeklaravÄs VMI pateiktose metinÄse pajamų mokesÄio deklaracijose ir nesumokÄjÄs gyventojų pajamų mokesÄio į valstybÄs biudžetÄ , nevykdÄ LR Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo ânuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavÄs pajamų, pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ priskiriamų tiek A tiek B klasÄs pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einanÄių po to mokestinio laikotarpio, gegužÄs 1 d. privalo pateikti mokesÄių administratoriui metinÄ pajamų mokesÄio deklaracijÄ už praÄjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praÄjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaiÄiuotÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaipâ.Vadovaujantis LR Fizinių asmenų pajamų mokesÄio laikinojo įstatymo (1990-10-05 Nr. I-641 galiojo nuo 1990-11-13 iki 2002-12-31) 33 straipsnio nuostata âPajamos už turto nuomÄ ir kitos pajamos, neiÅ¡vardytos Å¡io įstatymo II, III ir IV dalyse, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesÄio tarifÄ â, tyrimo metu nuo S. V. iÅ¡ 2002 m. vykdytos pinigų skolinimo veiklos gautų pajamų (palÅ«kanų) 2880,00 Lt apskaiÄiuota fizinių asmenų pajamų mokesÄio 576,00 Lt (2880,00 x 20 %).
Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies nuostata âPajamų mokesÄio objektas yra gyventojo pajamosâ ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, nurodanÄia, kad gyventojų pajamų mokesÄio 15 procentų tarifas taikomas âpajamoms iÅ¡ paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iÅ¡ Lietuvos vieneto arba iÅ¡ vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų užsienio valstybÄse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal PMÄ® 39 str. nuostatas tvirtinamÄ sÄ raÅ¡Ä ir palÅ«kanomsâ, (galiojo nuo 2003-01-01 iki 2008-12-29 pagal 2002-07-02 įstatymÄ Nr. IX-1007) bei 6 straipsnio 1 dalies nuostata âPajamų mokesÄio tarifas yra 15 procentų, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaipâ (galioja nuo 2008-12-30 pagal 2008-12-23 įstatymÄ Nr. XI-111), tyrimo metu nuo S. V. iÅ¡ 2005â2009 vykdytos pinigų skolinimo veiklos faktiÅ¡kai gautų pajamų (palÅ«kanų) 123324,00 Lt, apskaiÄiuota gyventojų pajamų mokesÄio 18499,00 Lt (5358,00 Eur) (123324,00 x 15 %), iÅ¡ jų už 2005 m.
â 900,00 Lt (261 Eur) už 2007 m. â 1054,00 Lt (305 Eur) už 2008 m. â 9435,00 Lt (2733 Eur) už 2009 m. â 7110,00 Lt (2059 Eur).Nuo S. V. tiriamuoju laikotarpiu gautų pajamų (palÅ«kanų) tyrimo metu apskaiÄiuota mokesÄių į biudžetÄ iÅ¡ viso 19075,00 Lt (5525 Eur), iÅ¡ jų 576,00 Lt (167 Eur) fizinių asmenų pajamų mokesÄio ir 18499,00 Lt (5358 Eur) gyventojų pajamų mokesÄio.Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies nuostata âPajamų mokesÄio objektas yra gyventojo pajamosâ, nuo S. V. ir I.
V. dokumentais nepagrįstų ir nustatyta tvarka nedeklaruotų pajamų apskaiÄiuota gyventojų pajamų mokesÄio iÅ¡ viso 50331,00 Lt (14576 Eur), iÅ¡ jų už 2007 m. 13915,00 Lt (4030 Eur), už 2008 m. 20383,00 Lt (5903 Eur), už 2009 m. 16033,00 Lt (4643 Eur).IÅ¡ viso tyrimo metu papildomai apskaiÄiuota mokesÄių į valstybÄs biudžetÄ 69406,00 Lt (20101 Eur), iÅ¡ jų:â gyventojų pajamų mokesÄio 68830,00 Lt (19934 Eur): už 2005 m. â 900,00 Lt (261 Eur), už 2007 m. â 14969,00 Lt (4335 Eur), už 2008 m.
â 29818,00 Lt (8636 Eur), už 2009 m. â 23143,00 Lt (6702 Eur);â fizinių asmenų pajamų mokesÄio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur).KlaipÄdos apskrities VMI KontrolÄs departamento direktorÄs pavaduotojos V. O. 2015-01-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pavesta (duomenys neskelbtini) AVMI Gyventojų patikrinimų skyriui atlikti S. V. pakartotinį patikrinimÄ , atsižvelgiant į naujai iÅ¡aiÅ¡kÄjusias aplinkybes, nurodytas FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos ŪkinÄs finansinÄs veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadoje 2014-11-12 Nr.5-4/87 bei mokesÄio mokÄtojo pateiktose pastabose.
IÅ¡ 2015-01-16 atliktų akistatos protokolų tarp S. V. ir E. G., S. V. ir M. M. matyti, kad visi jie liko prie savo parodymų. M. M. patikslino savo parodymus, kad iÅ¡ S. V. buvo pasiskolinÄs 35 000 Lt, o 2009 m. buvo pasiskolinÄs 10 000 Lt iÅ¡ A. B., su kuriuo buvo sutarta, kad gražins 19 000 Lt, nes buvo nustatyti 9000 Lt procentų. Kai S. V. perpirko iÅ¡ A. B. skolÄ , jis jam buvo skolingas viso 54 000 Lt. Vekselį 123 000 Lt. jis buvo priverstas pasiraÅ¡yti (5 t. 23â25, 27â29 b. l.).IÅ¡ 2009-08-15 vekselio kopijos matyti, kad M.
G. skolingas S. V. 160 000 Lt (1 t. 112 b. l.).IÅ¡ 2010-01-23 vekselio kopijos matyti, kad M. M. skolingas S. V. 123 000 Lt (1 t. 116 b. l.).IÅ¡ 2011-11-01 vekselio kopijos matyti, kad E. G. skolingas S. V. 140 000 Lt (1 t. 118 b. l.).IÅ¡ 2014-11-12 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) priedo matyti, kad 2006-06-30 S. V. iÅ¡ I. L. įsigijo automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 137 b. l.). IÅ¡ S. V. 2015-02-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad jis pateikÄ 2014-10-14 (duomenys neskelbtini) AVMI patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (5 t. 13 b. l.).
IÅ¡ Å¡io patikrinimo akto ir jo priedų matyti, kad S. V. 2006-06-30 iÅ¡ I. L. už 7000 Lt įsigijo automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).IÅ¡ VÄ® âRegitraâ atsakymo matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartys iki 2009 m. neiÅ¡saugotos (1 t. 172 b. l., 3 t. 77 b. l.). IÅ¡ 2014-11-12 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir 2010-06-16 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad S. V. iÅ¡ J. G. įmonÄs už 35 000 Lt. įsigijo automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 198 b. l., 3 t. 81, 137 b. l., o taip pat 2014-10-14 KlaipÄdos AVMI patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, atskirame segtuve).IÅ¡ 2014-11-12 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2011-06-16 S. V. iÅ¡ J. G. įmonÄs už 40 000 Lt. įsigijo automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 198 b. l., 3 t. 82, 137 b. l., o taip pat 2014-10-14 KlaipÄdos AVMI patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, atskirame segtuve).IÅ¡ 2014-11-12 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2011-10-21 S. V.
I. V. vardu iÅ¡ J. J. už 42 000 Lt. įsigijo automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 198 b. l., 3 t. 95, 136 b. l.).IÅ¡ 2016 m. kovo 23 d. suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur) grynaisiais pinigais, tai S. ir I. V. Å¡eimos 2004 m. gautos pajamos buvo 593957,00 Lt (172022,00 Eur), patirtos iÅ¡laidos 373743,00 Lt (108243,00 Eur). Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 S. ir I.
V. Å¡eimos gautos pajamos virÅ¡ijo iÅ¡laidas 220214,00 Lt (63778,00 Eur). Ä®vertinus sutuoktinių S. V. ir I. V. 2003-12-31 ne banke turÄtų piniginių lÄšų likutį 186379,81 Lt (53979,00 Eur), sutuoktiniai S. ir I. V. 2004 m. pabaigoje galÄjo turÄti piniginių lÄšų likutį ne banke â 406594,00 Lt (117758,00 Eur). Ä®vertinus tai, kad iki 2004 m. pabaigos S. V., kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. galimai gavo 125000,00 Lt, keistųsi pateikta specialisto iÅ¡vada apie V. Å¡eimos nesumokÄtus mokesÄius į valstybÄs biudžetÄ ir iÅ¡vada bÅ«tų tokia:Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. gavo 125000,00 Lt, tai įvertinus sutuoktinių S. V. ir I.
V. 2003-12-31 ne banke turÄtų piniginių lÄšų likutį, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 dokumentais pagrįstas gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas bei gautas palÅ«kanas už suteiktas paskolas, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 S. V. ir I. V. disponavo juridinÄ galiÄ turinÄiais dokumentais nepagrįstomis lÄÅ¡omis, gavo kitų dokumentais nepatvirtintų pajamų 92673,00 Lt (26840,00 Eur), kurių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo ir nesumokÄjo mokesÄių į valstybÄs biudžetÄ .Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo S. V. ir I.
V. dokumentais nepagrįstų pajamų bÅ«tų apskaiÄiuota gyventojų pajamų mokesÄio už 2009 m. 6791,00 Lt (13901,00 (92673,00 x 15 %) â 7110,00) arba 1966,00 Eur.Å ioje specialisto iÅ¡vadoje keistųsi nuo S. V. ir I. V. dokumentais nepagrįstų pajamų apskaiÄiuoto gyventojų pajamų mokesÄio suma, tai yra nebÅ«tų apskaiÄiuoto gyventojų pajamų mokesÄio už 2007 m. â 13915,00 Lt (4030,00 Eur), už 2008 m. â 20383,00 Lt (5903,00 EUR), nes 2007-12-31 ir 2008-12-31 V. Å¡eimai liktų laisvų piniginių lÄšų. (Å ios specialisto iÅ¡vados 1 lentelÄ) Už 2009 m. gyventojų pajamų mokesÄio bÅ«tų apskaiÄiuota 9242,00 Lt (16033,00 - 6791,00) arba 2677,00 Eur mažiau.
IÅ¡ viso bÅ«tų apskaiÄiuota 43540,00 Lt (12610,00 Eur) mažiau gyventojų pajamų mokesÄio.Specialisto iÅ¡vadoje nesikeistų mokesÄiai, apskaiÄiuoti nuo S. V. iÅ¡ tiriamuoju laikotarpiu vykdytos pinigų skolinimo veiklos gautų pajamų (palÅ«kanų), tai yra:fizinių asmenų pajamų mokestis už 2002 m. 576,00 Lt arba 167,00 Eur,gyventojų pajamų mokestis iÅ¡ viso 18499,00 Lt (5358,00 Eur).Pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje 2015-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaiÄiuota mokesÄių į valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ viso 69406,00 Lt (20101,00 Eur), iÅ¡ jų fizinių asmenų pajamų mokesÄio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur) ir gyventojų pajamų mokesÄio 68830,00 Lt (19934 Eur).
Å ioje specialisto iÅ¡vadoje bÅ«tų apskaiÄiuota mokesÄių į valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ viso 25866,00 (7491,00 Eur), iÅ¡ jų fizinių asmenų pajamų mokesÄio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur) ir gyventojų pajamų mokesÄio 25290,00 Lt (7324,00 Eur), tai yra bÅ«tų apskaiÄiuota 43540,00 Lt (12610,00 Eur) mažiau gyventojų pajamų mokesÄio. DetalÅ«s duomenys apie apskaiÄiuotus mokesÄius ir jų skirtumÄ suraÅ¡yti 2 lentelÄje:2 lentelÄ MokesÄiaiApskaiÄiuotų mokesÄių sumaApskaiÄiuota gyventojų pajamų mokesÄio mažiau (-) Specialisto iÅ¡vadoje 2015-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini)Specialisto iÅ¡vadoje 2016-03-23 Nr.5-4/25 Suma, LtSuma, EurSuma, LtSuma, EurSuma, LtSuma, Eur1.
Fizinių asmenų pajamų mokestis už 2002 m.576,00167,00576,00167,00--2. Gyventojų pajamų mokestis (GPM), iÅ¡ viso 68830,00 19934,00 25290,00 7324,00- 43540,00- 12610,00IÅ¡ jų, už 2005 m.900,00 261,00900,00261,00--už 2007 m.14969,004335,001054,00305,00- 13915,00- 4030,00už 2008 m.29818,008636,009435,002733,00-20383,00- 5903,00už 2009 m.23143,006702,0013901,004025,00- 9242,00- 2677,00IÅ¡ viso mokesÄių 69406,0020101,0025866,007491,00- 43540,00-12610,00 Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur) grynaisiais pinigais, tai nekeistų specialisto iÅ¡vadoje 2015-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos iÅ¡vados apie sutuoktinių S. V. ir I.
V. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 patirtas iÅ¡laidas virÅ¡ijanÄias pajamas, nes Å¡eimos pajamų ir iÅ¡laidų balansas apskaiÄiuotas palyginus kiekvienų metų gautas pajamas su iÅ¡laidomis.TaÄiau įvertinus tai, kad iki 2004 m. pabaigos S. V., kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. galimai gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur), keistųsi pateikta specialisto iÅ¡vada apie V. Å¡eimai trÅ«kstamas laisvas lÄÅ¡as 2007, 2008, 2009 metų pabaigoje (2007 m. â 49442,00 Lt, 2008 m. â 61342,00 Lt, 2009 m.
â 106889,00 Lt) ir iÅ¡vada bÅ«tų tokia:Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur), tai V. Å¡eima 2004-12-31 ne banke galÄjo turÄti laisvų piniginių lÄšų likutį 406594,00 Lt (117758,00 Eur), kuriuo padengus trÅ«kstamas sumas: 2005 m. â 38282,00 Lt (11087,00 Eur), 2006 m. â 94756,00 Lt (27443,00 Eur), 2007 m. â 197998,00 Lt, (57344,00 Eur), 2008 m. â 61342,00 Lt (17766,00 Eur) ir dalį, t. y. 14216,00 Lt (4117,00 Eur) 2009 m. trÅ«kstamos sumos, sutuoktiniams S. V. ir I.
V. 2009-12-31 trÅ«ko 92673,00 Lt (106889,00 -14216,00) arba 26840,00 Eur laisvų piniginių lÄšų patirtoms iÅ¡laidoms padengti (6 t. 67â77 b. l.).IÅ¡ antstolio V. D. kontoros pateikto 2016 m. balandžio 5 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridÄtų dokumentų kopijų matyti, kad vykdomoji byla, pradÄta pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dÄl piniginÄs sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. G. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. V. naudai užbaigta kaip visiÅ¡kai įvykdyta. Skolininkas su iÅ¡ieÅ¡kotoju atsiskaitÄ tiesiogiai.
Vykdomoji byla, pradÄta pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dÄl piniginÄs sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. V. naudai yra vykdymo stadijoje. 2016-03-23 duomenimis, neiÅ¡ieÅ¡kotos sumos likutis yra 30891,78 Eur. Vykdomoji byla, pradÄta pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dÄl piniginÄs sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. G. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. V. naudai yra vykdymo stadijoje. 2015-09-28 duomenimis skolos likutis buvo 35930 Eur. Ir iki Å¡iol nepasikeitÄs. Pastarasis skolininkas turi ir kitų neįvykdytų prievolių (6 t. 92â94 b. l.).
DÄl veikos kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas versliÅ¡kai ar stambiu mastu ÄmÄsi Å«kinÄs, komercinÄs, finansinÄs ar profesinÄs veiklos neturÄdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisÄtu bÅ«du.Å ia nusikalstama veika kÄsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisÄs aktuose nustatytÄ verslo tvarkÄ . Tokia tvarka apima tiek bendrÄ sias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims.
Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad kaltininkas neteisÄtai sudarÄ sandorius ir gavo pajamų, bet bÅ«tina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos lieÄiamumÄ su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytÄ vertimosi ekonomine veikla tvarkÄ ir prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningos verslininkystÄs principams (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-83-895/2016).Pagal BK 202 straipsnį Å«kinÄs, komercinÄs, finansinÄs ar profesinÄs veiklos neteisÄtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojanÄios licencijos (leidimo) tokiai veiklai.
Kitokie neteisÄtos Å«kinÄs, komercinÄs, finansinÄs ar profesinÄs veiklos bÅ«dai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, taÄiau kasacinÄs instancijos teismas, aiÅ¡kindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudÄties požymius, yra ne kartÄ nurodÄs, kad Å¡iuo atveju neteisÄtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikanÄiais ekonominÄs veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu Å¡ios veiklos pobÅ«džiu. Kitokiais neteisÄtais veiklos bÅ«dais gali bÅ«ti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verÄiamasi veikla, kuriÄ turi teisÄ vykdyti tik juridiniai asmenys;
2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiÅ¡kai nuslÄpus jÄ ir iÅ¡ jos gaunamas pajamas nuo mokesÄio administratoriaus);
3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrÄžtos veiklos ribos;
4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009). Už vertimosi Å«kine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinÄ atsakomybÄ. Pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinÄ atsakomybÄ. Administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinÄ atsakomybÄ už vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisÄtu bÅ«du, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mÄnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitÄ prekių vertÄ nevirÅ¡ija 500 MGL dydžio sumos.BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ siejama su papildomais požymiais, veiklos versliÅ¡ku arba stambiu mastu.
VersliÅ¡kumas ir stambus mastas BK 202 straipsnio 1 dalyje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s požymiai, baudžiamajai atsakomybei pakanka įrodyti bent vienÄ iÅ¡ jų.Stambaus masto sÄ voka Baudžiamajame kodekse nepateikta, taÄiau sisteminis įstatymų aiÅ¡kinimas leidžia sprÄsti, kad, virÅ¡ijus ATPK 173 straipsnyje numatytÄ 500 MGL dydžio sumÄ , visais atvejais kyla nebe administracinÄ, o baudžiamoji atsakomybÄ. BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas âversliÅ¡kai ÄmÄsi veiklosâ reiÅ¡kia ne kÄ kita kaip veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį.
Pagal įstatymo formuluotÄ baudžiamoji atsakomybÄ už versliÅ¡kÄ ÄmimÄ si Å«kinÄs, komercinÄs, finansinÄs ar profesinÄs veiklos neteisÄtu bÅ«du galima ir nesant stambaus masto požymio. VersliÅ¡kumas turi bÅ«ti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumÄ nei analogiÅ¡ko administracinÄs teisÄs pažeidimo. VersliÅ¡kumÄ kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tÄsiasi gana ilgÄ laikÄ ) ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo Å¡altinis.
VersliÅ¡kumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaiÄių, nuolatinį veikos pobÅ«dį ir pajamų dydį. Bet versliÅ¡kumÄ gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisÄtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turÄjimas (automobiliai, traktoriai, staklÄs, kiti įrenginiai ir pan.), Å¡ios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015).
Kiekvienu atveju Å¡is klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. PažymÄtina, kad baudžiamosios atsakomybÄs taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dÄl kelių smulkių neteisÄtos veiklos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje 2K-335/2012).NagrinÄjamoje byloje S. V. kaltinamas, kad neturÄdamas licencijos (leidimo) veiklai kuriai jis reikalingas, nustatyta tvarka neįregistravÄs individualios veiklos, siekdamas jÄ nuslÄpti, versliÅ¡kai ir stambiu mastu ÄmÄsi komercinÄs-finansinÄs veiklos, t. y. per tÄstinį 2002â2009 metų laikotarpį, faktiÅ¡kai vykdydamas finansinių paslaugų teikimo veiklÄ â pinigų skolinimÄ , kuri pagal LR finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 str. 1 d., 2 p., 4 str. 1 d., nuostatas, priskiriama finansų įmonÄms ir kredito įstaigoms, ir neįregistravÄs finansų įmonÄs teisÄs aktų nustatyta tvarka, teikÄ finansines (pinigų skolinimo) paslaugas fiziniams asmenims už atlygį ir iÅ¡ Å¡ios veiklos per tÄ patį laikotarpį gavo 119 180, 00 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesÄių administratoriui ir nesumokÄjo mokesÄių į valstybÄs biudžetÄ .Pagal aukÅ¡Äiau pateiktÄ teismų praktikÄ akivaizdu, jog nusikalstamos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalies buvimÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltinamasis versliÅ¡kai ar stambiu mastu ÄmÄsi veiklos, kurios vykdymui reikalinga licencija (leidimas).NagrinÄjamos bylos duomenimis: paties kaltinamojo parodymais, apklaustų teisme liudytojų parodymais neabejotinai yra įrodyta, kad kaltinamasis S. V. laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2009 m. skolino grynuosius pinigus kitiems fiziniams asmenims.
Jam inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad jis asmeniui E. G. 2002 metais paskolino 8 000 Lt, 2005 metais paskolino 10 000 Lt, 2008 metais paskolino 57 000 Lt, taip pat jis fiziniam asmeniui M. M. 2008 metais paskolino 35 000 Lt, fiziniam asmeniui M. G. 2008 metais paskolino 25 000 Lt, 2009 m. paskolino 50 000 Lt. Å ių kaltinime nurodytų ir bylos nagrinÄjimo metu nustatytų aplinkybių neneigia nei pats kaltinamasis S. V., nei liudytojais apklausti E. G., M. M. ir M. G.. Kadangi bylos duomenimis nenustatyta bei su tuo sutinka ir pats kaltinamasis S. V., kad jis pinigus skolino fiziniams asmenims neturÄdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai jis reikalingas, nustatyta tvarka neįregistravÄs individualios veiklos, dÄl to teismas konstatuoja, kad kaltinamasis faktiÅ¡kai vykdÄ finansinių paslaugų teikimo veiklÄ â pinigų skolinimÄ , kuri priskiriama finansų įmonÄms ir kredito įstaigoms.
TaÄiau tam, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybÄ pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, taip pat bÅ«tina nustatyti ir papildomus tokios veiklos požymius, kad Å¡i veikla buvo vykdoma versliÅ¡kai ar stambiu mastu, taip pat bÅ«tina nustatyti, jog vykdydamas Å¡iÄ veiklÄ , kaltinamasis iÅ¡ jos gavo kokias nors pajamas. Kaltinamajam S. V. inkriminuotame kaltinime buvo nurodyta, jog jis skolindamas fiziniams asmenims grynuosius pinigus iÅ¡ jų gavo palÅ«kanas (pajamas): iÅ¡ E. G. už paskolintus pinigus 2002 metais grynais gavo 2 880 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2005 metais už paskolintus 10 000 Lt ir per 2005â2006 m. grynais gavo 6 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2008 metais už paskolintus 57 000 Lt ir per 2008â2009 metus gavo 64 800 Lt palÅ«kanų (pajamų), taip pat iÅ¡ M.
M. už 2008 metais paskolintus 35 000 Lt per tuos paÄius metus grynais gavo 3 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), iÅ¡ M. G. už 2008 metais paskolintus 25 000 Lt per 2008â2009 m. grynais gavo 27 500 Lt palÅ«kanų (pajamų), už 2009 m. paskolintus 50 000 Lt per 2009 m. grynais gavo 15 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), t. y. iÅ¡ viso gavo 119 180 Lt palÅ«kanų (pajamų). Å i kaltinimo dalis iÅ¡ esmÄs yra grindžiama tik minÄtų liudytojų apklausos duomenimis, kuriais jie nurodÄ, jog E. G. pirmÄ kartÄ iÅ¡ S. V. pasiskolino 2002 m. 8000 litų, kuriuos atidavÄ.
Buvo pasiraÅ¡ytas vekselis dÄl 8000 litų skolos, o žodiniu susitarimu turÄjo mokÄti 4 procentus palÅ«kanų. Devynis mÄnesius mokÄjo palÅ«kanas po 4 procentus â po 320 Lt, o suÄjus terminui grÄ Å¾ino visÄ skolÄ . Kai grÄ Å¾ino skolÄ , S. V. jam grÄ Å¾ino vekselį. Procentų mokÄjimas nebuvo įformintas raÅ¡tu. 2005 metų vasarÄ , skolinosi iÅ¡ S. V. dar 10 000 Lt. VÄl pasiraÅ¡Ä vekselį 10 000 Lt, o žodiniu susitarimu buvo sutarÄ 5 procentus palÅ«kanų, per mÄnesį mokÄjo po 500 Lt palÅ«kanų.
SkolÄ grÄ Å¾ino po metų grynais pinigais S. V. asmeniÅ¡kai. Kai pinigus atidavÄ, jam vekselį grÄ Å¾ino. Po to 2008 metais pasiskolino iÅ¡ S. V. 57 000 litų. VÄl mokÄjo 5 procentus palÅ«kanų, per mÄnesį â 2700 Lt. Å ios palÅ«kanos raÅ¡tu nebuvo forminamos. Taip jis mokÄjo apie dvejus metus. Teismas vertindamas minÄto liudytojo parodymus, nelaiko jų patikimais, nes kaip matyti iÅ¡ Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimų ir paties kaltinamojo parodymų, kad tarp jų, tiek skolinimosi metu, tiek tuo metu kai liudytojas statÄ kaltinamajam namÄ , tiek Å¡iuo metu yra susiklosÄiusi konfliktinÄ situacija, kuri, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinÄs sistemos âLITEKOâ duomenų, ne kartÄ buvo sprendžiama civilinÄs teisenos tvarka bei E. G. pateikti ieÅ¡kiniai buvo netenkinti.
Liudytojas M. M. dÄl palÅ«kanų nurodÄ, kad pasiskolinus pinigus iÅ¡ kaltinamojo bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas vekselis, o dÄl palÅ«kanų dydžio buvo sutariama žodžiu. Tikslios pasiskolintos sumos jis įvardinti negali, taÄiau vekselyje nurodyta 35 000 litų suma jau buvo su palÅ«kanomis. Tiek skolÄ , tiek palÅ«kanas jis mokÄjo dalimis, taÄiau kada ir kokias sumas mokÄjo, nurodyti negali, nes užrašų nÄra iÅ¡saugojÄs. DÄl skolinimosi su S. V. buvo pasiraÅ¡ytas didžiausias 123 000 Lt sumos vekselis.
Kokia iÅ¡ Å¡ios sumos yra tikroji skola, o kokiÄ sudaro palÅ«kanos, jis negali nurodyti.Liudytojas M. G. nurodÄ, kad pinigų skolinimasis iÅ¡ kaltinamojo S. V. buvo įforminamas vekseliais, kiekvienÄ kartÄ skolinantis didesnÄ sumÄ , buvo iÅ¡raÅ¡omas naujas vekselis, jame nurodant naujÄ sumÄ . Paskutinis vekselis su S. V. buvo pasiraÅ¡ytas 160 000 litų sumai. Mano, kad S. V. yra grÄ Å¾inÄs 80 000 litų. Patikslina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodÄs, jog mokÄjo S. V. palÅ«kanas, taÄiau taip nebuvo, tokius parodymus jis buvo davÄs dÄl to, kad buvo supykÄs ant S. V., kad jis perdavÄ vekselį antstoliui, pasimetÄs dÄl situacijos, dabar sako tiesÄ ir patvirtina, kad kaltinamajam palÅ«kanų nemokÄjo ir dÄl jų nebuvo tartasi.Vertinant Å¡ių liudytojų parodymus dÄl pinigų už atlygį skolinimo kuriems kaltinamajam S. V. yra pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 202 str. 1 d. teismas atkreipia dÄmesį, kad remtis liudytojo E. G. parodymais kaip objektyviais ir visiÅ¡kai patikimais nÄra pagrindo, nes kaip matyti ir iÅ¡ Å¡io liudytojo bei kaltinamojo parodymų bei teismų informacinÄs sistemos duomenų, tarp jų yra susiklostÄ itin neigiami santykiai, todÄl akivaizdu, jog liudytojas duodamas parodymus apie tarp jo ir kaltinamojo S. V. susiklosÄiusius paskolinius santykius yra suinteresuotas juos pateikti kiek įmanoma nepalankesniu kaltinamajam kontekstu, taip siekdamas teigiamo rezultato jo su kaltinamuoju sprendžiamuose civiliniuose ginÄuose.
Teismas vertindamas liudytojo M. M. parodymus atkreipia dÄmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausimas teisme, minÄtas liudytojas patvirtino, kad skolinosi iÅ¡ kaltinamojo pinigus už palÅ«kanas dÄl kurių dydžio buvo sutarÄ Å¾odžiu, taÄiau jis dabar negali nurodyti nei kiek kartų, nei kokias sumas mokÄjo S. V. kaip palÅ«kanas, kokios pinigų sumos buvo mokamos kaip skolos grÄ Å¾inimas, todÄl teismo nuomone, negalint tiksliai nustatyti kokiÄ pinigų sumÄ liudytojas sumokÄjo S. V. kaip palÅ«kanas, negalima tiksliai nustatyti ir sumos, kuriÄ kaip nesumokÄtus mokesÄius turÄtų mokÄti kaltinamasis.
Liudytojas M. G. teisiamajame posÄdyje patvirtino, kad jis skolinosi iÅ¡ kaltinamojo grynus pinigus ir Å¡is veiksmas buvo įforminamas suraÅ¡ant vekselį, tik jis ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodÄ, kad jis S. V. už paskolintus pinigus mokÄjo palÅ«kanas bei patvirtino, kad taip pasielgÄs, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡ pykÄio S. V., kuris praÅ¡Ä grÄ Å¾inti pinigus ir iÅ¡ susijaudinimo, o po to pasitarÄs su teisininkais nutarÄ teisme sakyti tiesÄ . Teismo nuomone pagrįstÄ abejonÄ, kad kaltinamasis iÅ¡ kitų kaltinime nurodytų asmenų, t. y.
E. G. bei M. G. neÄmÄ palÅ«kanų už paskolintus pinigus netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad iÅ¡ kitų asmenų, kuriems taip pat analogiÅ¡kai skolino pinigus â G. S., N. P. parodymų matyti, kad jie kaltinamajam S. V. palÅ«kanų nemokÄjo. Tai, kad dÄl palÅ«kanų mokÄjimo nebuvo tartasi ir jos nebuvo gaunamos patvirtina ir liudytojo A. U. parodymai, kuris buvo kabinete, kai S. V. skolino pinigus E. G., jog tarp jų jokių kalbų apie palÅ«kanas ar jų dydį nebuvo. Mano, kad pinigus E. G. kaltinamasis S. V. skolino draugiÅ¡kai, nes jie buvÄ bendradarbiai.
Teismas taip pat atkreipia dÄmesį į tai, kad esant tokio masto skolinimams, kokie nurodyti kaltinime bei norint tinkamai administruoti bei apskaityti gaunamas palÅ«kanas, jų dydį, asmenis jas mokanÄius bei datas, kada jos buvo mokamos, turÄjo bÅ«ti vedama atitinkama apskaita, taÄiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad tokia apskaita buvo vedama. Teismo nuomone, Å¡iuo metu nenustaÄius, kad kaltinamasis versliÅ¡kai vykdÄ jam inkriminuotÄ veiklÄ iÅ¡ to gaudamas pajamas, kurių dydis virÅ¡ytų ATPK 173 str. numatytÄ 500 MGL dydžio sumÄ , nÄra pagrindo konstatuoti ir inkriminuoti, kad kaltinamasis įvykdÄ BK 202 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , todÄl jis pagal Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡teisintinas kaip nepadarÄs veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             DÄl BK 216 straipsnio nuostatų taikymo Kaltinamajam S. V. taip pat buvo pateiktas kaltinimas dÄl to, kad jis siekdamas nuslÄpti ir įteisinti savo paties pinigus, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu bÅ«du, t.y. per tÄstinį 2005â2009 metų laikotarpį, iÅ¡ neteisÄtos komercinÄs-finansinÄs veiklos neteisÄtai gavÄs 116 300, 00 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesÄių administratoriui ir nesumokÄjo mokesÄių į valstybÄs biudžetÄ , atliko su pinigais finansines operacijas sudarydamas sandorius, t. y. gautas lÄÅ¡as legalizavo įsigydamas Lietuvos Respublikoje savo ir sutuoktinÄs I.
V. vardu turtÄ , t. y.: per 2005â2006 metus iÅ¡ fizinio asmens E. G. gavÄs grynais 6 000 Lt palÅ«kanų (nuo 2005 metais paskolintų 10 000 Lt), 2006-06-30 panaudojo juos iÅ¡ I. L. savo vardu įsigydamas automobilį â(duomenys neskelbtini)â, 1996 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertÄ 7 000 Lt, o per 2008-2009 metus iÅ¡ fizinių asmenų M. G., M. M. ir E. G. gavÄs grynais 110 300 Lt palÅ«kanų (nuo 2008 metais M. G. paskolintų 25 000 Lt, nuo 2009 metais M. G. paskolintų 50 000 Lt, nuo 2008 metais M.
M. paskolintų 35 000 Lt bei nuo 2008 metais E. G. paskolintų 57 000 Lt), 2010-06-16 panaudojo savo vardu iÅ¡ J. G. įmonÄs įsigydamas automobilį â(duomenys neskelbtini)â, 2007 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertÄ 35 000 Lt, 2011-06-16 iÅ¡ J. G. įmonÄs savo vardu įsigydamas automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų gamybos, sandorio vertÄ 40 000 Lt, 2011-10-21 iÅ¡ J. J. įgydamas savo sutuoktinÄs I. V. vardu automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertÄ 42 000 Lt.BK 2 str. 4 d. nustatyta: âpagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtįâ. Pagal BK 216 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.), kurio paskirtis yra užkirsti keliÄ nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimui, atsako tas, kas, siekdamas nuslÄpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtÄ , žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarÄ sandorius ar naudojo juos Å«kinÄje, komercinÄje veikloje ar melagingai nurodÄ, kad tai gauta iÅ¡ teisÄtos veiklos.MinÄta BK norma saugo valstybÄs finansų sistemÄ nuo pastangų įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ir kitokį turtÄ legalioje apyvartoje. BK 216 str. (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto naudojimu Å«kinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu bÅ«du įgyti pinigai ar turtas gauti iÅ¡ teisÄtos veiklos.
BK 216 str. numatyto nusikaltimo sudÄtis yra formali, todÄl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinÄ operacijÄ , sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtÄ . Objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus suponuoja bÅ«tinumÄ nustatyti:
1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamÄ kilmÄ (tokia kilmÄ negali bÅ«ti preziumuojama; aplinkybÄ, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtÄ , turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, byloje turi bÅ«ti nustatyta ir įrodyta (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011);
2) bent vienÄ alternatyviÄ veikÄ , dÄl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legaliÄ apyvartÄ (finansinÄ operacijÄ , kitokį sandorį, naudojimÄ Å«kinÄje, komercinÄje veikloje, melagingÄ nurodymÄ , kad tai gauta iÅ¡ teisÄtos veiklos). Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymÄtina, kad nagrinÄjamai nusikalstamai veikai bÅ«dinga tiesioginÄ tyÄia, kuri apima ne tik suvokimÄ , kad minÄtos finansinÄs operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu ar pinigais, taip pat norÄ taip veikti, bet ir siekį nuslÄpti tikrÄ jÄ tų pinigų ir kitokio turto kilmÄ arba juos įteisinti.
BÅ«tinas Å¡ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslÄpti ar įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ . BÅ«tent siekis nuslÄpti tikrÄ jÄ pinigų, kito turto kilmÄ, jų gavimo Å¡altinį, įteisinti nusikalstamu bÅ«du gautus pinigus ar turtÄ yra Å¡io nusikaltimo esmÄ ir leidžia jį atskirti nuo kitų panaÅ¡ių nusikalstamų veikų, t. y. nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 str.) (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-54/2014, 2Kâ251/2014).
Kaltininkas, atlikdamas minÄtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu bÅ«du, ir siekia taip veikti. NagrinÄjamojoje byloje pateiktame kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis S. V. įsigydamas savo ir žmonos vardu automobilius tam panaudojo nusikalstamu bÅ«du gautas lÄÅ¡as, t. y. iÅ¡ M. G., M. M. ir E. G. grynais, kaip palÅ«kanas už suteiktÄ paskolÄ , gautus pinigus, taÄiau teismui kaltinamÄ jį S. V. iÅ¡teisinus iÅ¡ kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarÄ veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nÄra teisinio ir loginio pagrindo pripažinti, jog automobilių įgijimui jis panaudojo iÅ¡ M.
G., M. M. ir E. G. kaip palÅ«kanas gautus grynuosius pinigus, nes teismas tokio fakto ir jo apimties nenustatÄ. Taip pat teismo nuomone, byloje nesurinkta absoliuÄiai jokių duomenų, kad įsigydamas Å¡iuos automobilius savo ir žmonos vardu, kaltinamasis tam bÅ«tų naudojÄs nusikalstamu bÅ«du gautas lÄÅ¡as, taip pat niekaip nÄra paneigtas kaltinamojo aiÅ¡kinimas, kad Å¡ių automobilių įsigijimui jis panaudojo už anksÄiau turÄtų, prabangesnių automobilių pardavimÄ gautas lÄÅ¡as, taip pat ir kitas lÄÅ¡as, kurias jis gavo parduodamas nekilnojamÄ jį turtÄ .
DÄl iÅ¡dÄstytų argumentų S. V. veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikalstamu bÅ«du įgyto turto legalizavimas, nes jo veikoje nÄra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudÄties bÅ«tino požymio â objekto (dalyko), todÄl jis iÅ¡teisintinas jam nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. DÄl BK 1891 str. 1 d. nuostatų taikymo S. V. taip pat kaltinamas neteisÄtai praturtÄjÄs, t. y. tuo, kad jis 2009-12-31 turÄjo didesnį negu 500 MGL (65 000 Lt) vertÄs turtÄ , žinodamas, kad tas turtas negalÄjo bÅ«ti įgytas teisÄtomis pajamomis, t. y. turÄjo iÅ¡ viso 106 889 Lt (30 957 eurų) nedeklaruotų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lÄšų, kurių jis negali pagrįsti teisÄtomis pajamomis.Pagal BK 1891 str. atsako tas, kas turÄjo nuosavybÄs teise didesnÄs negu 500 MGL vertÄs turtÄ , žinodamas arba turÄdamas ir galÄdamas žinoti, kad tas turtas negalÄjo bÅ«ti įgytas teisÄtomis pajamomis.Pagal S. V. pateiktÄ kaltinimÄ matyti, kad jo 2009 m. gruodžio 31 d. turÄti 106889 Lt (30 957 eurai) nÄra pagrindžiami deklaracijomis ar kitais jų teisÄtÄ Ä¯gijimÄ patvirtinanÄiais dokumentais, todÄl BK 1891 str. prasme Å¡ios pajamos laikytinos neteisÄto praturtÄjimo faktÄ patvirtinanÄiomis pajamomis.
Teismas, sprÄsdamas Å¡io kaltinimo pagrįstumÄ , atkreipia dÄmesį į tai, kad konstatuota, jog kaltinime nurodytas lÄÅ¡as kaltinamasis S. V. turÄjo 2009 m. gruodžio 31 d., nors jam inkriminuota veika buvo kriminalizuota tik nuo 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo BK 1891 straipsnis. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktas aiÅ¡kinimas, susijÄs su BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , neturi grįžtamosios galios.
Å i nuostata yra aktuali tais atvejais, kai reikia sprÄsti klausimÄ , ar iki BK 1891 straipsnio įsigaliojimo, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d., įgyto, bet teisÄtomis pajamomis nepagrįsto turto turÄjimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, nes Å¡iame straipsnyje apibrÄžta nusikaltimo sudÄtis nereikalauja nustatyti, kad nusikaltimo dalykas â asmens turimas turtas â įgytas bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du. Å iam nusikaltimui inkriminuoti pakanka, kad turtas negalÄjo bÅ«ti įgytas teisÄtomis pajamomis.
Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybÄ pagal BK 1891 straipsnį gali bÅ«ti taikoma asmeniui, nepadariusiam jokios nusikalstamos veikos, Å¡io nusikaltimo dalykÄ gali sudaryti turtas, įgytas nenusikalstamu bÅ«du, pavyzdžiui, gautas darant vien administracinius, mokesÄių ar civilinÄs teisÄs pažeidimus. KasacinÄs instancijos teismas konstatavo, kad, sprendžiant, ar iki nagrinÄjamo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisÄtomis pajamomis nepagrįsto turto turÄjimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, bÅ«tina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksÄiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ.
Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybÄs lemia teismo įsitikinimÄ , kad pajamos turimam turtui įgyti ar pats turtas gauti iÅ¡ tuo metu pagal įstatymÄ nusikalstamos veiklos ir turto savininkas tai žinojo ar galÄjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., baudžiamosios atsakomybÄs taikymas pagal BK 1891 straipsnį nelaikytinas prieÅ¡ingu BK 2 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o kartu ir Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio reikalavimams.
Kartu pažymÄta ir tai, kad teismo įsitikinimÄ dÄl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, gali lemti ne tik konkreÄiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iÅ¡ kurių galima sprÄsti apie turto ir pajamų kilmÄ (duomenys apie turto savininko asmenybÄ, jo ryÅ¡ius, veiklÄ , pajamų Å¡altinius, gyvenimo bÅ«dÄ , iÅ¡laidavimus, turimo turto vertÄ ir kt.). Tokia teismo iÅ¡vada turi bÅ«ti tinkamai motyvuota (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014).Teismo nuomone, nagrinÄjamojoje byloje anksÄiau pasisakius, jog kaltinamasis nepadarÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nelieka pagrindo konstatuoti, jog ir Å¡iame kaltinime jo įgytos lÄÅ¡os gautos iÅ¡ veiklos, kuri jam galÄtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ.
Taip pat byloje kaltinimas kaltinamajam S. V. nepareikÅ¡tas dÄl to, kokios vertÄs turtÄ jis turÄjo po 2010 m. gruodžio 11 d., t. y. po BK 1891 straipsnio įsigaliojimo ir, ar jis tuo laiku turimas pajamas ir turtÄ galÄjo pagrįsti įstatyme numatytomis priemonÄmis kaip įgytas teisÄtai. Atsižvelgiant į tai, teismui konstatavus, jog kaltinamojo S. V. veikoje nÄra nusikaltimo, numatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje sudÄties, jis dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡teisintinas. DÄl civilinio ieÅ¡kinio KlaipÄdos apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija (toliau KlaipÄdos AVMI) yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 5219 eurų sumai (5 t. 44â49 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. teismo sprendimu yra iÅ¡teisinamas dÄl visų jam pareikÅ¡tų kaltinimų, nes jo veiksmuose nÄra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, KlaipÄdos AVMI pareikÅ¡tas 5219 eurų civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinÄtu. DÄl laikino nuosavybÄs teisių apribojimo Å iaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas kaltinamajam S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir I.
V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausanÄiam turtui â butui (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pratÄstas 3 (trijų) mÄnesių terminui, skaiÄiuojant nuo 2016 m. kovo 9 d.             Ta paÄia nutartimi laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas kaltinamajam S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)ir I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausanÄiam turtui â žemÄs sklypui, 0,45 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
žemÄs sklypui, 1,97 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypui 2,07 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypui 2,63 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pratÄstas 3 (trijų) mÄnesių terminui, skaiÄiuojant nuo 2016 m. kovo 5 d.             Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. iÅ¡teisinamas dÄl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jo veiksmuose nenustaÄius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jo turtui taikytas laikinas nuosavybÄs teisių apribojimas panaikintinas.
             DÄl proceso iÅ¡laidų Liudytojui M. M. iÅ¡ teismo lÄšų buvo apmokÄtos kelionÄs į teismÄ iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 7,99 eurai. NagrinÄjant bylÄ , kaltinamajam S. V. buvo skirta gynÄja advokatÄ Naina LanzbergienÄ. Byloje gauta 2016-04-04 ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-3669, iÅ¡ kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktÄ teisinÄ pagalbÄ teisme antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos sudaro 426,49 Eur (6 t. 89 b. l.).
BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, advokatui apmokama ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu â kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. iÅ¡teisinamas dÄl visų jam pareikÅ¡tų kaltinimų, iÅ¡ jo patirtos proceso iÅ¡laidos â liudytojo vykimo į teismo posÄdį ir antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo iÅ¡laidos, iÅ¡ jo nepriteistinos. DÄl daiktų, turinÄių reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti Kartu su baudžiamÄ ja byla teismui buvo perduotas KlaipÄdos AVMI atliktas S. V. finansinÄs veiklos patikrinimo aktas su priedais, susiÅ«tas atskirame tome, todÄl jis paliktinas saugoti prie bylos. Remdamasis iÅ¡dÄstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297â298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu teismas, n u s p r e n d ž i a:
S. V. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusį veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             KardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. KlaipÄdos apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi 2016 m. kovo 4 d.
Å iaulių apygardos teismo nutartimi pratÄstÄ laikinÄ nuosavybÄs teisių apribojimÄ Ä¯ kaltinamajam S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)priklausanÄiam turtui â butui (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypui, 0,45 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypui, 1,97 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
žemÄs sklypui, 2,07 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemÄs sklypui, 2,63 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (6 t. 50â52 b. l.), panaikinti.Byloje patirtų proceso iÅ¡laidų â liudytojo vykimo į teismÄ ir antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ S. V. nepriteisti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .
TeisÄjas                                                                                  Gražvydas PoÅ¡kus