Legislator Case Law & Legislation
d45997dd-b006-4c59-a56b-eea4e067e292 AI generated

d45997dd-b006-4c59-a56b-eea4e067e292 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number d45997dd-b006-4c59-a56b-eea4e067e292
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-27-519/2016                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03004-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13.; 1.2.17.6.; 1.2.18.4.; 2.1.14.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorams N. R., Egidijui Timoniui, kaltinamajam S. V. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, specialistei J.

Legislator headnote

AI generated

d45997dd-b006-4c59-a56b-eea4e067e292 · Å iaulių apygardos teismas: Turėjo iÅ¡ ko statyti, nes dirbo nuo 16 metų – dirbo plytinėje, prieÅ¡ armijÄ važinėjo į (duomenys neskelbtini), dažė namus, stogus, dirbo naftos bazėje, grįžęs iÅ¡ armijos pradėjo verstis automobilių prekyba. Nesutinka su specialisto iÅ¡vada, kad jo iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas, nes mokestinio tikrinimo metu inspektorė A. G. padarė labai daug klaidų, į patikrinimÄ neįtraukė daug jo nurodytų sumų. Dabar pradėjusi tirti jo finansinę veiklÄ kita VMI inspektorė pamatė, kad ankstesniuose skaičiavimuose padarė daug klaidų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-27-519/2016                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03004-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13.; 1.2.17.6.; 1.2.18.4.; 2.1.14.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorams N. R., Egidijui Timoniui, kaltinamajam S. V. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, specialistei J.

D.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) rajone, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: S. V. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai jis reikalingas, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, siekdamas jÄ nuslėpti, versliÅ¡kai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės-finansinės veiklos, t.y. per tęstinį 2002-2009 metų laikotarpį, faktiÅ¡kai vykdydamas finansinių paslaugų teikimo veiklÄ - pinigų skolinimÄ , kuri pagal LR finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 str. 1 d., 2 p., 4 str. 1 d., nuostatas, priskiriama finansų įmonėms ir kredito įstaigoms, ir neįregistravęs finansų įmonės teisės aktų nustatyta tvarka, teikė finansines (pinigų skolinimo) paslaugas fiziniams asmenims už atlygį ir iÅ¡ Å¡ios veiklos per tÄ patį laikotarpį gavo 119 180, 00 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesčių administratoriui ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetÄ , o bÅ«tent:S. V. fiziniam asmeniui E. G. 2002 metais paskolino 8 000 Lt ir per tuos pačius metus grynais gavo 2 880 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2005 metais paskolino 10 000 Lt ir per 2005–2006 m. grynais gavo 6 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2008 metais paskolino 57 000 Lt ir per 2008–2009 metus gavo 64 800 Lt palÅ«kanų (pajamų), be to S. V. fiziniam asmeniui M.

M. 2008 metais paskolino 35 000 Lt ir per tuos pačius metus grynais gavo 3 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), be to S. V. fiziniam asmeniui M. G. 2008 metais paskolino 25 000 Lt ir per 2008 - ­2009 m. grynais gavo 27 500 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2009 m. paskolino 50 000 Lt ir per 2009 m. grynais gavo 15 000 Lt palÅ«kanų (pajamų),ir tokiu bÅ«du Å¡ių gautų pajamų nedeklaravęs mokesčių administratoriui, nuo jų į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 18 021 Lt mokesčių, iÅ¡ jų 576 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 17 445 Lt gyventojų pajamų mokesčio.Be to, S. V., buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties pinigus, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu bÅ«du, t. y. per tęstinį 2005–2009 metų laikotarpį, iÅ¡ neteisėtos komercinės-finansinės veiklos neteisėtai gavęs 116 300 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesčių administratoriui ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetÄ , atliko su pinigais finansines operacijas sudalydamas sandorius, t. y. gautas lėšas legalizavo įsigydamas Lietuvos Respublikoje savo ir sutuoktinės I.

V. vardu turtÄ , t. y.:per 2005–2006 metus iÅ¡ fizinio asmens E. G. gavęs grynais 6 000 Lt palÅ«kanų (nuo 2005 metais paskolintų 10 000 Lt), 2006-06-30 panaudojo juos iÅ¡ I. L. savo vardu įsigydamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 1996 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertė 7 000 Lt;per 2008-2009 metus iÅ¡ fizinių asmenų M. G., M. M. ir E. G. gavęs grynais 110 300 Lt palÅ«kanų (nuo 2008 metais M. G. paskolintų 25 000 Lt, nuo 2009 metais M. G. paskolintų 50 000 Lt, nuo 2008 metais M.

M. paskolintų 35 000 Lt bei nuo 2008 metais E. G. paskolintų 57 000 Lt), 2010-06-16 panaudojo savo vardu iÅ¡ J. G. įmonės įsigydamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2007 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertė 35 000 Lt, 2011-06-16 iÅ¡ J. G. įmonės savo vardu įsigydamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų gamybos, sandorio vertė 40 000 Lt, 2011-­10-21 iÅ¡ J. J. įgydamas savo sutuoktinės I. V. vardu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertė 42 000 Lt.Be to, S. V., buvo kaltinamas neteisėtai praturtėjęs, t. y. 2009-12-31 jis turėjo didesnį negu 500 MGL (65 000 Lt) vertės turtÄ , žinodamas, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, t.y. turėjo viso 106 889 Lt (30 957 Eurų) nedeklaruotų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų, kurių jis negali pagrįsti teisėtomis pajamomis.Kaltinamasis S. V. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės dėl jam reiÅ¡kiamų kaltinimų nepripažįsta.

Su E. G. buvo pažįstamas daugiau nei 10 metų, nes anksčiau buvo bendradarbiai, ne kartÄ jam yra skolinęs pinigų. 2007 metais paskutinį kartÄ jam paskolino 70 000 litų. PalÅ«kanų nebuvo sutarę iÅ¡ E. G. gauti. Pinigai E. G. buvo reikalingi verslui. 2008–2009 metais iÅ¡ tos skolos E. G. jam buvo grÄ Å¾inęs apie 13 000 litų, buvo likę dar apie 57 000 litų skolos. 2010 metais jis buvo pasidaręs projektus namo statybai, todėl jam buvo reikalingi pinigai namo statybai. E. G. sakė, kad pinigų neturi kaip grÄ Å¾inti, pradėjo kalbinti, kad iÅ¡ tų paskolintų pinigų padės statyti namÄ , žadėjo rÅ«pintis statybomis, sakė, kad pigiau medžiagų galės gauti, todėl jis sutiko su E. G. pasiÅ«lymu.

Vėliau, 2010 metų rudenį, E. G. paprašė paskolinti dar 20 000 litų. Kadangi E. G. tuo metu dirbo prie namo, tai jis sutiko ir praÅ¡omÄ pinigų sumÄ paskolino. Pamatus namui E. G. padarė už savikainÄ , labai nebrangiai, o 2011 metais surado darbininkus namo statybai. E. G. sakydavo, kad negali pinigų jam grÄ Å¾inti, nes neturi, už perkamas statybines medžiagas sumokėdavo jis pats, nes E. G. neturėjo pinigų. 2011 metais pamÅ«rijo namÄ , ir E. G. gal rugpjÅ«tį, ar rugsėjį paprašė paskolinti dar 20 000 litų, tačiau tų pinigų, kuriuos buvo anksčiau pasiskolinęs, dar nebuvo grÄ Å¾inęs. Lapkričio 1 d. sutarė pasikalbėti dėl paskolintų pinigų, klausė E. G., per kiek laiko grÄ Å¾ins pinigus, pažadėjo, kad mėnesio užteks, todėl pasirašė skolos raÅ¡telį mėnesiui laiko.

Per nustatytÄ laikÄ skolos neatidavė ir tada jis kreipėsi į antstolį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tada E. G. su advokatu padavė jam pasiraÅ¡yti 280 000 litų sÄ matÄ dėl statybos. Pagal jo paskaičiavimus jis pats į statybas buvo sudėjęs apie 150 000 litų, todėl parašė advokatui, kad nesitarė dėl tokios sumos ir dėl tokios sumos negali pasiraÅ¡yti. Tuomet E. G. iÅ¡ jo 169 000 litų ieÅ¡kiniu pradėjo ieÅ¡kotis tariamÄ skolÄ už statybos darbus, ginčijo vekselį, visaip bandė iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo, bet teismus pralaimėjo, nes teismas nustatė, kad jis E. G. už statybas neskolingas.

Su E. G. iÅ¡ viso buvo penkios bylos, tačiau nei vienos E. G. nelaimėjo. Pripažįsta, kad 2002 metais paskolino E. G. 8000 Lt, 2005 m. paskolino 10 000 Lt. 2008 metais – 57 000 litų, tiksliau, 2007 metų rudenį E. G. pasiskolino daugiau – 70 000 Lt iÅ¡ kurių 13 000 litų E. G. grÄ Å¾ino iki 2009 metų. Liudytojas A., kurio pavardę pamirÅ¡o, teisme sakė, kad jam vežė pinigus, tai ir buvo 13 000 Lt skolos grÄ Å¾inimas iÅ¡ 70 000 Lt. Pripažįsta, kad E. G. pinigus skolino per tris kartus.

Nepripažįsta, kad gavo palÅ«kanų iÅ¡ 2002 metais paskolintų E. G. 8000 Lt. Tuos 8000 Lt E. G. grÄ Å¾ino prieÅ¡ Naujuosius metus, be jokių palÅ«kanų. 2005 m. paskolintus 10 000 Lt E. G. grÄ Å¾ino, tačiau palÅ«kanų negavo, o už paskolinimÄ E. G. jam iÅ¡kasė „prÅ«dÄ â€œ, taip atsidėkojo, tačiau kurÄ iÅ¡kasimui pirko jis pats, o E. G. kasė savo traktoriais. Kiek tokio „prÅ«do“ iÅ¡kasimas galėtų kainuoti, jis nežino. IÅ¡ 2008 metais paskolintų 57 000 Lt palÅ«kanų negavo, o E. G. yra prašęs prie draugo sakyti, kad moka jam procentus, nes, kaip suprato, tai, E. G. apgaudinėdavo savo kompanionÄ .

E. G. iÅ¡ jo skolinosi 70 000 Lt, per dvejus metus 13 000 Lt grÄ Å¾ino, buvo likę 57 000 Lt skolos. Kai 2011 m. jie susėdo suraÅ¡yti skolas, visas skolas sudėjo į krÅ«vÄ ir gavo 140 000 Lt. 2009 m., kai pradėjo statyti namÄ , E. G. dar pasiėmė 13 000 Lt, skola iÅ¡ 57 000 Lt vėl pakilo iki 70 000 Lt. Antstoliui yra perdavęs vekselį dėl 140 000 Lt, tai yra skolinti pinigai be palÅ«kanų. Kaltinime nurodytų palÅ«kanų iÅ¡ E. G. negavo, taip pat net nėra taręsi dėl jokių palÅ«kanų, taip pat nesitarė ir dėl atlygio už statybos darbus, sutarė, kad jis padeda E. G. skolindamas pinigus, tai, jis padės prie statybos, jokios algos už darbus E. G. nemokėjo. 2010 metų birželio mėnesį pradėjo namo statybas už savo lėšas.

Turėjo iÅ¡ ko statyti, nes dirbo nuo 16 metų – dirbo plytinėje, prieÅ¡ armijÄ važinėjo į (duomenys neskelbtini), dažė namus, stogus, dirbo naftos bazėje, grįžęs iÅ¡ armijos pradėjo verstis automobilių prekyba. Nesutinka su specialisto iÅ¡vada, kad jo iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas, nes mokestinio tikrinimo metu inspektorė A. G. padarė labai daug klaidų, į patikrinimÄ neįtraukė daug jo nurodytų sumų. Dabar pradėjusi tirti jo finansinę veiklÄ kita VMI inspektorė pamatė, kad ankstesniuose skaičiavimuose padarė daug klaidų.

Sesuo jam paskolino 100 000 litų, Tačiau VMI tų pinigų neįskaitė, nes laikė, kad sesuo tokių pajamų negalėjo turėti, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad sesuo taupė, pirko namÄ , kuriam pirkti ir jis davė pinigų. Laikotarpiu nuo 2006 iki 2008 metų tų pinigų, kuriuos sesuo susitaupė ir pas jį laikė, VMI jai neįskaitė, nes nuo tų metų jie neapmokestino, o nuo 2009 iki 2010 metų jie įskaitė 61 000 Lt. 2008 m. M. M. paskolino 35 000 litų. Skolinimo sutartis buvo įforminta vekseliu.

M. M. savo noru skolos negrÄ Å¾ino, tai vekselį perdavė antstoliui. Dėl palÅ«kanų su M. M. nesitarė, nors M. M. siÅ«lė palÅ«kanų, bet aÅ¡ paskolino be palÅ«kanų. M. M. turėjo žemės sklypÄ su priestatu, tačiau reikėjo skubiai įneÅ¡ti pinigų bankui už sklypÄ , kad neareÅ¡tuotų, todėl galvojo, kad skolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas. Tik vėliau sužinojo, kad M. M. yra pasiskolinęs ir iÅ¡ kitų asmenų. Kadangi ruošėsi kreiptis į antstolius dėl M.

M. skolos, tai perėmė M. M. skolÄ ir iÅ¡ A. B., su kuriuo gerai sutaria, o jam M. M. taip pat negrÄ Å¾ino skolos. A. B. skola įskaityta į tÄ sumÄ , kuriÄ perdavė antstoliui dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2008 m. M. G. paskolino 25 000 Lt, pasirašė vekselį. Skolinant nebuvo dėl palÅ«kanų su M. G. taręsi, todėl jų negavo. 2009 m. M. G. vėl paskolino 50 000 Lt., tiksliau, paskolino 55 000 litų, bet M. G. tai neigia, todėl nebenorėjo ginčytis su M. G. ir FNTT. M. G. buvo atvažiavęs, prašė gelbėti, padėti, todėl papildomai paskolino pinigų, nors nebuvo grÄ Å¾inęs anksčiau paskolintų.

Po to sužinojo, kad M. G. pardavė jam priklausantį pastatÄ ir dingo į Å vedijÄ . IÅ¡ tos antros paskolos palÅ«kanų taip pat negavo. Ta suma buvo pasiraÅ¡yta bendru vekseliu su – 160 000 Lt. Nepamena, kad bÅ«tų tarpinis vekselis, iÅ¡ karto pasirašė dėl 160 000 Lt. Realiai M. G. perdavė 55 000 litų. IÅ¡ viso M. G. davė 80 000 litų, tačiau tikėjosi gauti 160 000 litų, tačiau tai ne palÅ«kanos numatytos, o galvojo, kad įdėjo į jo įmonės pastatÄ . Kai antstolis pastatÄ areÅ¡tavo ir pardavė, jam nieko nebeliko kas užtikrintų skolos grÄ Å¾inimÄ .

Meluoja M. G., kad dalį skolos ir palÅ«kanų jam yra sumokėjęs. Per antstolius yra iÅ¡ jo yra gavęs 80 000 litų, t. y. visÄ skolÄ . Likusių 80 000 litų atsisakė pas antstolį prieÅ¡ 2015 m. Kalėdas sudarant taikos sutartį. M. M. sakiau grÄ Å¾inti tik tiek, kiek jam paskolinau, man nereikia to, kÄ Å¾adėjo daugiau duoti. Nesutinka, kad gavo iÅ¡ tų trijų kaltinime nurodytų asmenų 119 180 Lt pajamų, tokių sumų negavo ir nesitiki gauti. Kadangi negavo tų pinigų, todėl ir nesumokėjo jokių mokesčių valstybei.Dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 216 str. 1 d. nesutinka, nes prieÅ¡ trylika metų jo žmona važinėjo su metų senumo „(duomenys neskelbtini)“, jis pats važinėjo su „(duomenys neskelbtini)“ metų senumo, tuo metu tokių automobilių buvo tik trys, vienu jų važinėjo prezidentas A.

B.. 2006 metais žmonai pirko „(duomenys neskelbtini)“ už 56 000, gal 54 000 litų. 2011 metais žmonai pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kainavo 42 000 Lt ir specialistė iÅ¡vadoje nurodo, kad neturėjo iÅ¡ ko nupirkti, nors prieÅ¡ tai turėjo žymiai brangesnius automobilius. Taip pat jis 2002 metais buvo pardavęs akcijas, gavęs dividendus, (duomenys neskelbtini) pastatęs du kotedžus, už juos gerai uždirbęs, (duomenys neskelbtini) dalyvavęs statybose, (duomenys neskelbtini)nebrangiai pirkęs namÄ jį pelningai pardavė, buvo uždirbęs už automobilių prekybÄ , be to, yra dirbęs su patentais.

Automobilius, kurie nurodyti kaltinime, pirko iÅ¡ savo sÄ Å¾iningai uždirbtų pinigų, lėšų jiems pirkti turėjo. Tiems automobiliams įgyti nebuvo panaudotos iÅ¡ M. M., M. G., E. G. gautos palÅ«kanos, nes nėra iÅ¡ jų gavęs palÅ«kanų už paskolintus pinigus. Pinigų turi savo, padeda brolis, draugai, jei reikia.Dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 1891 str. 1 d. nesutinka, nes vertinimai nelabai teisingi kadangi nebuvo įskaityti sesers skolinti pinigai, taip pat kiti, jam grÄ Å¾inti pinigai.

Viskas buvo daroma, kad pritrauktų prie melagingų parodymų, remiantis E. G., M. M., M. G. žodžiais. N. P. jam taip pat grÄ Å¾ino skolintus pinigus. N. P. pirko žemę prie (duomenys neskelbtini), prašė paskolinti pinigų, o po to pasakė, kad skolÄ grÄ Å¾ins grynais pinigais, kai parduos automobilius. N. P. praÅ¡ymu pinigus pervedė per bankÄ jo motinai ir dukterėčiai. Po mėnesio, gal po dviejų N. P. neišėjo įforminti tos žemės, o pinigus jam grÄ Å¾ino grynais, kaip ir buvo taręsi, per kelis kartus, o vasaros viduryje padavė likusius pinigus.

Kiek žino, tuo metu savo automobilio N. P. dar nebuvo pardavęs. Skolinant pinigus su N. P. nesirašė su jokio skolos raÅ¡telio. N. P. motina amžiuje, tai kad neiÅ¡gyventų, pervesdamas pinigus parašė, kad tai paskolos grÄ Å¾inimas, jog iÅ¡ jos negalėčiau nieko praÅ¡yti, jei N. P. negalėtų grÄ Å¾inti, kad negalvotų, jog gali ateiti praÅ¡yti jos pinigų už N. P.. IÅ¡ N. P. pusę paskolintos sumos gavo apie gegužės mėnesį, kai buvo pas jo motinÄ (duomenys neskelbtini), o kitÄ pusę – vasaros viduryje, taigi 2004 m. kovo 29 d. ir kovo 30 d. pervestus pinigus atgavo tais pačiais metais.

IÅ¡ Å¡itos paskolos naudos jis pats negavo, o gavo tik savo pinigus –125 000 Lt grynais. Liudytojas E. G. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju buvo bendradarbiai. Jokių santykių Å¡iuo metu nepalaiko. Jis sugalvojo užsiimti statybomis, tačiau trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl pirmÄ kartÄ iÅ¡ S. V. pasiskolino 2002 m. 8000 litų, kuriuos atidavė. Teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, todėl praÅ¡o teismo remtis tais jo parodymais, nes dabar jau nelabai viskÄ pamena.

Buvo pasiraÅ¡ytas vekselis dėl aÅ¡tuonių tÅ«kstančių litų skolos, o žodiniu susitarimu turėjo mokėti 4 procentus palÅ«kanų. Devynis mėnesius mokėjo palÅ«kanas po 4 procentus – po 320 Lt, o suėjus terminui grÄ Å¾ino visÄ skolÄ . Kai grÄ Å¾ino skolÄ , S. V. jam grÄ Å¾ino vekselį. Procentų mokėjimas nebuvo įformintas raÅ¡tu. 2005 metų vasarÄ , skolinosi iÅ¡ S. V. dar 10 000 Lt. Vėl pasirašė vekselį 10 000 Lt, o žodiniu susitarimu buvo sutarę 5 procentus palÅ«kanų, per mėnesį mokėjo po 500 Lt palÅ«kanų.

SkolÄ grÄ Å¾ino po metų grynais pinigais S. V. asmeniÅ¡kai. Kai pinigus atidavė, jam vekselį grÄ Å¾ino. Po to 2008 metais pasiskolino iÅ¡ S. V. 57 000 litų. Vėl mokėjo 5 procentus palÅ«kanų, per mėnesį – 2700 Lt. Å ios palÅ«kanos niekaip nebuvo forminamos raÅ¡tu. Taip jis mokėjo apie dvejus metus. Po to vėl pradėjo trÅ«kti pinigų, o S. V. pasakė, kad nori namÄ statytis, tai pasiÅ«lė dirbti prie statybų, sakė, kad nebereiks mokėti palÅ«kanų. Jis pastatė pastatus, o už skolÄ grynais palÅ«kanų nemokėjo.

NamÄ S. V. statė (duomenys neskelbtini)kaime. Namas buvo S. V. ir I. V. vardu. Jiems su partneriu buvo pateiktas projektas, pagal kurį ir statė namÄ â€“ padarė pamatus, sienas iÅ¡mÅ«rijo, stogÄ uždengė, apÅ¡iltino ir pagalbinį pastatÄ pastatė. Pradžioje S. V. davė pinigų statybai, po to jis pasirašė didesnį vekselį 140 000 litų sumai, kuris turėjo bÅ«ti kaip garantas, kad bus atliki kokybiÅ¡kai darbai. Po to S. V. iÅ¡siėmė pas antstolį raÅ¡tÄ , kad jis yra skolingas ir Å¡iuo metu yra S. V. skolingas.

Nežino, kodėl S. V. taip pasielgė, nes prie to namo savo lėšų daug panaudojo – apie 170 000 litų asmeninių lėšų. Buvo apskundęs S. V. dėl skolų civiline tvarka, tačiau ieÅ¡kinys buvo atmestas. Dabar nesijaučia S. V. skolingas, mano, jog už atliktus darbus pats S. V. jam apie 30 000 litų yra skolingas. Statydamas namÄ S. V., skolinosi pinigų iÅ¡ savo dukros. Pasitikėjo S. V., todėl sutiko dirbti prie jo namo. NamÄ statė kaip fizinis asmuo, tai jam buvo papildomas darbas, nes tuo metu užsiėmė statybomis.

Iš S. V. skolinosi, nes Telšių mieste ėjo kalbos, kad jis tuo užsiima. Iš banko nesiskolino, nes pas S. V. buvo greičiau, dokumentų pateikti nereikėjo ir palūkanos jam tiko. Apyvartinių lėšų trūko jo vykdomoje veikloje, todėl ir skolinosi. Liudytojas A. B. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju S. V. pažįstami, santykiai draugiški. 2009 metais pas jį atėjo M. M., prašė paskolinti pinigų, todėl paskolino 10 000 litų. Po savaitės dar 9 000 tūkstančius litų pasiskolino.

PaskolÄ Ä¯formino, pasiraÅ¡ydami skolos lapelius bei juose nurodydami, kad po mėnesio skolÄ grÄ Å¾ins, tačiau negrÄ Å¾ino skolos visus metus. Su S. V. pakalbėjo, sužinojo, kad M. M. ir S. V. skolingas, pasakė, kad jam pagelbės bei sutarė, jog S. V. perims M. M. skolÄ . Jis atidavė S. V. raÅ¡telius, o S. V. grÄ Å¾ino 19 000 litų M. M. skolÄ . Kaip kas toliau vyko, nežino. M. M. skola buvo įforminta dviem raÅ¡teliai – dėl 10 000 ir 9 000 litų skolos. Skolos raÅ¡tuose, kuriuos atsispausdino iÅ¡ interneto, buvo numatytos palÅ«kanos, bet iÅ¡ M.

M. negavo ne tik palÅ«kanų, bet ir paskolintų pinigų. Dabar viskÄ yra atgavęs, pretenzijų M. M. neturi. Konkrečiai M. M. jam už paskolintus pinigus buvo žadėjęs butelį, o ne procentus mokėti. Su S. V. perduodant skolÄ apie procentus nebuvo jokių kalbų, jis atgavo tik savo paskolintus pinigus. Kadangi negavo jokių procentų, todėl ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nebuvo numatyti procentai. Liudytojas M. G. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstami, tačiau artimai nebendrauja.

Kelis kartus skolinosi iÅ¡ S. V., tačiau datos nepamena. Buvo pasiraÅ¡ytas vekselis dėl 25 000 litų skolos, po to skolinosi dar apie 50 000 litų, vekselis buvo perraÅ¡ytas didesne suma – tačiau kada tai buvo tiksliai nepamena. Tuo metu buvo krizė, todėl nebegalėjo grÄ Å¾inti skolos, vekselis buvo perduotas antstoliui dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡iuo metu skolÄ atskaito iÅ¡ jo ir iÅ¡ žmonos atlyginimo. Patikslina, jog 2008 metų pavasarį iÅ¡ S. V. skolinosi  25 000 litų, gavo grynais, pasirašė vekselį, jame palÅ«kanos nebuvo numatytos.

Tyrėjai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu netiesÄ pasakė, kad turi mokėti palÅ«kanas, nes tuo metu visko gerai nesuvokė, tai pasakė iÅ¡ pykčio ir susijaudinimo, tačiau vėliau pasikalbėjo su teisininkais, jie patarė geriau to nedaryti. Pradžioje S. V. grÄ Å¾ino dalimis 40 000 litų. Tai jau buvo po antro skolinimosi, kai buvo pasiskolinęs dar 50 000 litų. Su ankstesne skola bendrai buvo nurodyta daugiau nei 70 000 litų. Gali bÅ«ti, kad skolinosi 80 000 litų. PalÅ«kanų taip pat nenumatė, tyrėjams taip pat melavo, kad reikėjo mokėti palÅ«kanas.

Su S. V. susitikdavo tik pasikalbėti dėl skolos grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų nemokėjo. 2009 m. rugpjūčio 9 d. su S. V. dar vienÄ vekselį pasirašė dėl 160 000 litų. Pinigų negavo, bet suma padvigubėjo, nes S. V. prašė pasiraÅ¡yti tokį vekselį, nurodė, kad kitaip kreipsis pas antstolius. PasiraÅ¡ius naujÄ , senasis vekselis buvo suplėšytas. S. V. skolÄ pradžioje grÄ Å¾ino dalimis, bendroje sumoje kiek gražino neskaičiavo ir dabar nurodyti negali. Kai 2009 m. pardavęs nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾ino 40 000 litų, vekselis nebuvo perraÅ¡ytas, raÅ¡telio neatidavė. 2010 m. pavasarį vekselis buvo perduotas antstoliui.

Jis yra grÄ Å¾inęs S. V. 80 000 litų. Tiksliai nieko negali pasakyti, kiek sumokėjo, nes apskaitos nevedė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tik tiek melavo, kad buvo susitarta dėl palÅ«kanų mokėjimo.Liudytojas A. U. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju S. V. pažįstami, jis yra buvęs jo darbuotojas, santykius palaiko iki Å¡iol, nėra piktuoju. Savo iniciatyva jis pasikvietė kalbėtis prie stalo E. G. ir S. V. dėl skolų. Pas jį darbo kabinete buvo paduoti pinigai TelÅ¡iuose.

Tada kalbėjosi apie statybas, kad E. G. nevykdė įsipareigojimų, nes už skolÄ turėjo pastatyti S. V. namÄ . E. G. – taip pat buvęs jo darbuotojas, bendraklasis. Kabinete jie kalbėjo dėl 10 000 litų skolos. Smulkiau apie kÄ kalbėjo, nepamena. Kabinete jie tarpusavyje sutarė dėl skolos, t. y. kiek E. G. yra skolingas S. V., tačiau sumos nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo tiesÄ , jo tyrėjas klausė, ar tai buvo ta data, kuriÄ nurodė, jis atsakė, kad galėjo bÅ«ti, nes datų nepamena.

E. G. savo valia pasirašė vekselį. PasiraÅ¡ant balso niekas nekėlė. Matė, kaip senÄ vekselį suplėšė, pasirašė kitÄ , kokia jame buvo nurodyta suma, nepamena. Kalbos apie palÅ«kanas negirdėjo. E. G. sakė, kad pastatys S. V. namÄ už savikainÄ . E. G. jo bendrovei taip pat buvo skolingas. E. G. vis trÅ«ko pinigų, jis nuolat skolindavosi. E. G. jo paklaustas apie skolos grÄ Å¾inimÄ , sakė, kad pinigų neturi. E. G. savo pinigų neturėjo, negalėjo naudoti savų pinigų S. V. namo statybai.

Nežino, kada E. G. pradėjo gauti iš S. V. pinigus. Žinojo, kad prasidėjo statybos darbai, E. G. sakydavo S. V. sumokėti, o jis sakydavo, kad vėliau atiduos, atsilygins. E. G. anksčiau buvo pasiskolinęs pinigų ir traktoriui pirkti, ir kitiems daiktams, bet nežino, kokias konkrečiai sumas skolinosi. Draugiškai skolino S. V. pinigus E. G., nes jie buvo bendradarbiai. Nori atkreipti teismo dėmesį į E. G. ir A. J. parodymus, mano, kad jie neteisingai kalba, nes tarp E. G. ir S. V. buvo konfliktinė situacija, yra žmonių, norinčių palaikyti E. G., todėl dalis jų kalbos yra melas.

Å iandien prieÅ¡ posėdį kalbėjo su A. J., kuris sakė, kad jo E. G. prašė paliudyti.Liudytojas A. J. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamÄ jį S. V. pažįsta, jų santykiai neutralÅ«s. E. G. pažinojo S. V., per jį pinigus skolinosi iÅ¡ S. V.. Jie su E. G. buvo bendros įmonės akcininkai. Verslas jiems sunkiai sekėsi, nes tuo metu Lietuvoje buvo krizė. Tada jis bei E. G. ir skolinosi pinigus įmonės veiklai iÅ¡ S. V.. Skolintis pinigus iÅ¡ S. V. iniciatorius buvo E. G..

Tuo metu tai buvo geriausias variantas, apie paskolÄ iÅ¡ banko negalvojo. Tiksliai nežino, kiek kartų ir kokias sumas E. G. skolinosi iÅ¡ S. V.. Skolinti pinigai buvo įneÅ¡ami į įmonės sÄ skaitÄ . Nežino, kaip jie apiformino paskolos faktÄ , kiek girdėjo, E. G. pasiraÅ¡ydavo vekselį. Matė, kaip jie vienÄ vekselį pasirašė pas S. V. namuose, tačiau nepamena, kokios buvo pinigų sumos. PorÄ kartų yra matęs, kaip pasiraÅ¡o vekselius, tačiau kur pasirašė kitÄ kartÄ , nepamena.

Taip pat žino, kad buvo perraÅ¡omi anksčiau pasiraÅ¡yti vekseliai. Kiek jam žinoma pagal paskolas buvo mokamos palÅ«kanos. E. G. papraÅ¡ytas yra vežęs S. V. atiduoti palÅ«kanas, tačiau sumos nepamena. Kai S. V. padavė grynus pinigus, jis jokio raÅ¡telio nedavė. E. G. jam padavė Å¡iuo grynus pinigus, kurie niekur nebuvo įdėti ir pasakė nuvežti S. V., jis suprato, kad veža atiduoti palÅ«kanas, nors tiksliai nežino, kas tai buvo – ar skolos grÄ Å¾inimas, ar palÅ«kanos. Pamena, kad vienas vekselis buvo abiejų – jo ir E. G. vardu, apie 40, gal 50 tÅ«kstančių litų, kokia buvo suma, gerai nepamena, taip pat nežino, kokios buvo sutartos mokėti palÅ«kanos.

Visos skolos dabar yra tik E. G., nes E. G. ir jam buvo skolingas, kai įmonė baigė veiklÄ , todėl E. G. pasiėmė ir jo skolos dalį. Nepamena, ar jų įmonė dar gyvavo, kai S. V. buvo statomas namas. Jis pats asmeniÅ¡kai S. V. nėra skolingas. Su A. U. prieÅ¡ posėdį kalbėjosi, tačiau jam nebuvo daromas joks poveikis. Liudytojas M. M. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstami, artimai bendravo, nes jis yra vaikų kÅ«mas, Å¡iuo metu santykių nepalaiko. Turėjo transporto įmonę, prasidėjus krizei, sunkiai vyko atsiskaitymai tarp įmonių, bandydamas gelbėti įmonę 2008 m. rudenį pasiskolino pinigų.

Teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, dabar jau nelabai viskÄ pamena, praÅ¡o remtis jo anksčiau duotais parodymais. Skolinosi dalimis, iÅ¡ viso pasiskolino apie 35 000 litų su palÅ«kanomis. Buvo suraÅ¡ytas vekselis, kuriame įraÅ¡yta suma – 35 000 litų. Po to buvo pridėtos palÅ«kanos, dėl kurių buvo žodinis susitarimas. Keitėsi procentai, buvo numatyti ir trys, ir penki procentai. Pradžioje, kiek pamena, buvo sutarta mažiausia palÅ«kanų suma. Pradžioje kelis mėnesius grÄ Å¾ino skolÄ normaliai, po to sekėsi sunkiai.

Kelis mėnesius mokėjo tik procentus, po to kažkokiÄ sumÄ paskolos buvo pamokėjęs, po to vėl priaugo procentai. Dabar dėl mokėjimų tiksliai negali nurodyti, nes neturi iÅ¡saugojęs užrašų. Å iuo metu skola yra perduota antstoliui iÅ¡ieÅ¡koti ir yra mokama. Dėl skolinimosi su S. V. buvo pasiraÅ¡ytas didžiausias – 123 000 litų sumos vekselis. Papildomai pinigų nesiskolino, tiek užaugo paėmus 35 000 litų. S. V. iÅ¡ viso gražino apie 10 000 litų. KiekvienÄ mėnesį skola bÅ«davo perskaičiuojama ir iÅ¡raÅ¡omas naujas vekselis.

Bankas jam neskolino pinigų, nes buvo krizė. PasiraÅ¡ydavo vekselius dėl S. V. spaudimo, tačiau nesikreipė į policijÄ dėl S. V. daromo spaudimo. Liudytojas G. S. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstami seniai, santykiai yra draugiÅ¡ki, dalykiÅ¡ki. Vienu metu buvo apsipykę, nes logiÅ¡ka, kad S. V. reikėjo pinigų, kuriuos buvo skolingas, tačiau Å¡iuo metu vėl normaliai bendrauja. 2009 m. buvo iÅ¡ S. V. pasiskolinęs 35 000 litų trims mėnesiams, tačiau dėl krizės grÄ Å¾inti negalėjo, todėl buvo susipykę.

Po to pasikalbėjo, sutarė, kad grÄ Å¾ins skolÄ . Å iuo metu vekselis dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo yra perduotas antstoliui, pinigus moka dalimis. PalÅ«kanos skolinimosi sutartyje nebuvo numatytos. S. V. pinigus skolino be įsipareigojimų, ne pirmÄ kartÄ skolinosi, taip pat ir pats yra S. V. skolinęs pinigų. Liudytojas R. M. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) FNTT vyr. tyrėjas ir Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliko apklausas. Apklausė liudytojÄ M. G., kuriam, kaip ir kitiems liudytojams, iÅ¡aiÅ¡kino teises ir pareigos dėl teisingų parodymų davimo.

Liudytojas M. G. davė tokius parodymus, kokie užfiksuoti apklausos protokole. Tyrimo dalykas buvo kaltinamojo S. V. sandoriai su asmenimis, tai tyrimo metu buvo gauti duomenys iš antstolio apie tai, iš kokių asmenų buvo vykdomi išieškojimai. Nurodyti asmenys buvo apklausiami. M. G. buvo vienas iš tų asmenų, kurio atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas. Jam buvo užduodami klausimai, susiję su finansiniais santykiais su S. V.. Jis nurodė, kad buvo paskoliniai santykiai, S. V. skolino pinigus M. G.. M.

G. apklausoje nurodė, kad buvo numatyti procentai už paskolas. Kokio dydžio procentus M. G. nurodė, nepamena. Protokole fiksavo taip, kaip sakė liudytojas, kad grÄ Å¾inti reikėjo daugiau, nei buvo paimta. Liudytojas pats davė parodymus, kad toks faktas buvo. Pirma liudytojas papasakojo, po to jis apklausdamas dar tikslino aplinkybes. Liudytojas atsakinėjo sÄ moningai, pats nurodė skaičius, skaičiai buvo matematiÅ¡kai pagrįsti. Nežino, kodėl teisme M. G. neigia aplinkybę, kad skolinosi su procentais.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės padaryti akistatos tarp kaltinamojo ir M. G.. Apklausos taktika buvo pasirinkta pasakojimo forma, liudytojas pats pasakojo kaip viskas vyko. Nepamena, kiek M. G. nurodė sumokėjęs palÅ«kanų, bet jo nurodytos palÅ«kanos buvo didesnės nei kitų liudytojų. A. B. taip pat apklausė liudytoju, kadangi jis skolino pinigus vienam iÅ¡ liudytojų, o po to tÄ skolÄ perpirko S. V.. Neprisimena, ar Å¡iuo atveju buvo numatyti procentai. Protokole suraÅ¡yti Å¡io liudytojo parodymai.

Liudytojas buvo įspėtas, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad tai rimti dalykai, jo parodymai buvo nuoÅ¡irdÅ«s. Apklausiant M. M. specialisto iÅ¡vados dar neturėjo. Buvo nustatyti ir kiti liudytojai, kurie turėjo bÅ«ti apklausti, bet jų gyvenamosios vietos buvo deklaruotos užsienyje, todėl nebuvo galimybės jų apklausti. Å . nurodė, kad skolino kaltinamajam pinigus, tačiau VMI davė iÅ¡vadÄ , kad jos lėšos nepagrįstos, o ikiteisminį tyrimÄ atliekant jų vertinimas nuo mokesčių inspekcijos nesiskyrė.

Å . buvo pritaikytas gyventojų pajamų mokestis tai daliai, kurios ji negalėjo pagrįsti, ji sutiko su VMI iÅ¡vada. Liudytojas N. P. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju yra seniai pažįstami, santykiai draugiÅ¡ki. 2004 metais buvo prašęs S. V. trumpam laikui paskolinti apie 130 000 litų ir dalį jų pervesti į I. P., o kitÄ dalį į S. P. sÄ skaitas. Pervedimo į jų sÄ skaitas tikslas buvo iÅ¡vengti didelių išėmimo procentų. Nuo savo sÄ skaitų buvo nuėmęs nemažas sumas, tai norėjo, kad bÅ«tų mažesnis mokestis už pinigų iÅ¡gryninimÄ .

Jam tų pinigų reikėjo verslui – automobilių pirkimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Apie 40000 litų buvo pervesta į I. P. – brolio dukros – sÄ skaitÄ , o į motinos G. S. P. sÄ skaitÄ â€“ didesnė, likusi pinigų dalis. Jų bankų sÄ skaitų pavadinimų nepamena. Tuo metu jis užsiėmė statybų verslu ir automobilių prekyba. Skolinimosi iÅ¡ S. V., sÄ lygos buvo draugiÅ¡kos, nes ir jis pats S. V. anksčiau buvo skolinęs. S. V. pinigus skolino trumpam laikui, mėnesiui. Pinigus prašė grÄ Å¾inti grynais, matyt tam, kad iÅ¡vengti išėmimo mokesčio.

VisÄ pasiskolintÄ sumÄ S. V. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ino grynais pinigais. Skolinant pinigus nebuvo surašę skolos raÅ¡telio, pasitikėjo vienas kitu. Dukterėčia ir motina iÅ¡ S. V. gautus pinigus iÅ¡grynino ir padavė jam. G. S. P. ir I. P. jam tuos pinigus padavė greitai, dalį jos nuėmė kortele, nes nieko nekainuoja, dalį grynais. Automobilius jam perka (duomenys neskelbtini) įmonė internetu. Jie pinigus gauna grynais, pinigai patenka į įmonę, o jie siunčia į (duomenys neskelbtini).

Kartais automobilius pirkdavo pats, o kartais pirko jų įmonė. Jiems davė pinigus ir gana greitai gavo automobilius. IÅ¡ pirkėjų už automobilius gavo pinigus ir tada atidavė skolÄ . G. S. P. ir I. P. nežino apie jo verslÄ , jos neklausė kur jis dės pinigus. Bendrų finansinių reikalų su S. V. neturėjo, tik kartÄ yra jam skolinęs kelis tÅ«kstančius dolerių. Tuo metu nebuvo vienas kitam skolingi. Nežino, kodėl S. V. pervesdamas pinigus nurodė, kad tai yra skolos grÄ Å¾inimas, nes tuo metu jokių skolų nebuvo. Liudytoja S. G.

P. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad iÅ¡ sÅ«naus pasakojimo žinojo, kad yra tokia V. Å¡eima, bet asmeniÅ¡kai S. V. nepažinojo. Turi sÄ skaitÄ AB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat yra turėjusi (duomenys neskelbtini) banke. SÄ skaitas pati tvarkė, dabar sÅ«nus N. padeda. 2004 metais kovo mėnesį savo sÄ skaitÄ tvarkė pati. Tuo metu sÅ«nus N. prašė, kad į jos sÄ skaitÄ galėtų pervesti didelę pinigų sumÄ , nes jis skolinosi pinigų, tačiau nesakė iÅ¡ ko.

Tada žinojo kokia suma buvo pervesta į jos sÄ skaitÄ , tačiau dabar nepamena, bet galėjo bÅ«ti apie 81 000 litų. Nepamena, kaip ir kada tuos pinigus išėmė iÅ¡ sÄ skaitos. Kiek pamena, paėmė grynais pinigais, gal po mėnesio kai pervedė. Pati išėmė pinigus ir atidavė N. P., jis sakė, kad jų reikia verslui. Skolingas sÅ«nus nebuvo, turbÅ«t grÄ Å¾ino tuos pinigus, nes neleisdavo likti skoloje. I. P. yra jos anÅ«kė, gyvena (duomenys neskelbtini), jos pavardė dabar yra J.. Tuo metu kai į jos sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai, ji neturėjo elektroninės bankininkystės. Kiek pamena, tai banke paėmė pinigus, kortele nesinaudojo, tačiau dabar gerai nepamena, per kiek laiko paėmė pinigus, kiek pamenu, kad gal per kelis mėnesius nuėmė, neilgiau nei per pusmetį.

Liudytoja I. J. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad S. V. žino iÅ¡ matymo, matydavo jį (duomenys neskelbtini). Nėra turėjusi finansinių reikalų su S. V., nėra nei jam skolinusi, nei iÅ¡ jo gavusi pinigų. Per „miglÄ â€œ pamena, kad dėdė N. P. buvo klausęs, ar gali į jos sÄ skaitÄ padaryti pavedimÄ , kad bÅ«tų mažesni banko mokesčiai. Sumos nepamena. Kiek pamena, tai buvo AB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė sutartį, kad galėtų gauti stipendijÄ ir atidarė sÄ skaitÄ .

Nepamena, ar tuo metu naudojosi banko kortele. Gali bÅ«ti, kad kortelę davė N. nusiimti pinigus, tačiau tiksliai nepamena kaip buvo. Nieko daugiau nepamena apie sÄ skaitÄ ir kortelę. Specialistė J. D. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad tvirtina duotas iÅ¡vadas. V. Å¡eimos pajamos buvo suvestos remiantis VMI duomenimis apie įsigytÄ ir parduotÄ turtÄ , pagal pajamų deklaracijas, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us apie iÅ¡laidas ir pajamas. Buvo suskaičiuotos V. pajamos ir iÅ¡laidos. Teisiamajame posėdyje pateikta S. V. deklaracija buvo gauta ir tyrimo metu.

Jis 2005-04-19 deklaravo, kad turėjo 51 000 litų ne banke. 2014-03-26 pateikė patikslintÄ deklaracijÄ , ir deklaravo, kad ne banke jis turėjo 250 000 litų, tačiau ta patikslinta deklaracija nebuvo vertinta, nes įstatymas numato, kad, jei laiku nedeklaravo turto, tos deklaracijos nevertinamos. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-03-11, o jis patikslintÄ deklaracijÄ pateikė jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Teikdama iÅ¡vadÄ ji rėmėsi (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu, S. V. buvo papraÅ¡yta pateikti turto įsigijimo dokumentus, kokias jis pajamas gavo.

Pateikti dokumentai buvo įvertinti ir nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 31 d. S. V. galėjo turėti 180 000 litų ne banke. Pagal liudytojų parodymus buvo įvertintos ir jo pradinės skolintos lėšos. Ä®vertinus visas pajamas ir iÅ¡laidas visa tai buvo paskaičiuota. Skaičiuojant pajamas nebuvo atsižvelgta į liudytojų parodymus dėl skolintų sumų, nors reikėjo įtraukti ir gautas palÅ«kanas. Vėliau rašė paaiÅ¡kinimÄ ir tikslino Å¡ias aplinkybes. S. V. jokios apskaitos neregistravo, kad skolino ir gavo palÅ«kanas, tik iÅ¡ banko buvo pervesta pinigų suma ir parodyta, kad tai buvo palÅ«kanos.

Gautos iÅ¡ skolinimo pajamos S. V. nebuvo deklaruotos. Liudytojo M. M. nurodytos sumos yra nerealios, nereali palÅ«kanų suma, jei pasiskolino 35 tÅ«kstančius, o grÄ Å¾inti reikia 125 tÅ«kstančius litų.Tyrimo metu buvo atsižvelgta į sumas, kurios buvo pervestos G. S. P. ir I. P.. Tos sumos įskaitytos kaip iÅ¡laidos. Jei Å¡ias sumas S. V. grÄ Å¾ino, tai turėtų bÅ«ti apskaitytos kaip pajamos, todėl iÅ¡laidose yra, o pajamose nėra, nes neturėjo tokių dokumentų. Jei bÅ«tų nurodyti duomenys iÅ¡ G.

S. P. ir I. P., tai keistų balansÄ . Nuo 2003 m. buvo teikiamos S. V. deklaracijos. Ne banke turėtas lėšas atliekant tyrimÄ nustato apytiksliai, kiek galėjo turėti, nes tiksliai pinigų nesuskaičiuosi. IÅ¡ banko iÅ¡rašų matyti, kad 2004-03-29 S. V. pervedė G. S. P. 81 000 litų, nurodydamas, kad tai skolos grÄ Å¾inimas. Pinigai buvo imami dalimis, po tÅ«kstantį, po kelis tÅ«stančius. IÅ¡raÅ¡e matyti, kad 2004-09-09 į jos sÄ skaitÄ vėl įplaukė 20 000 litų už perkamÄ butÄ .

Iki tos datos buvo nuimti ne visi pinigai. Toliau buvo vėl vykdomas grynųjų pinigų paėmimas. IÅ¡ iÅ¡rašų nesimato, kur buvo panaudoti nuimti pinigai, nesimato, ar jie buvo grÄ Å¾inti S. V.. PanaÅ¡u, kad visa suma pinigų buvo paimta, kiek įplaukė, tiek ir paimta, sÄ skaitoje liko tik 2,48 Lt. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o nesimato, kur pinigai buvo panaudoti. IÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad tai buvo skolos grÄ Å¾inimas, gal buvo sudarytos skolos sutartys ar suraÅ¡yti skolos raÅ¡teliai. Ä® I. J. sÄ skaitÄ 2004-03-30 S. V. pervedė 44 000 litų.

Pinigai paimti po 2000 Lt. 2004-11-16 iÅ¡ G. S. P. pervesta 20000 litų, po to 2005-02-07 pervesta 10 000 litų. Per tuos metus į I. J. sÄ skaitÄ Ä¯plaukė 74 784 Lt., iÅ¡imta 74 302 litų. Beveik visi pervesti pinigai buvo paimti grynais beveik per dvejus metus. Be S. V. pervestų pinigų ji dar gavo 30 000 litų iÅ¡ savo motinos. Pinigai buvo imami iÅ¡ bankomatų. IÅ¡ 2014 m. lapkričio 12 d. suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 186–200 b. l., 3 t. 1–37 b. l.) bei patikslintos 2015 m. gegužės 15 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 49–68 b. l.) matyti, kad antstolis V.

D. vykdo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ S. V. naudai pagal vykdomuosius dokumentus – vekselius ir TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us iÅ¡ Å¡ių skolininkų:1. M. G. pagal 2009-08-15 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 160000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs M. G. 2010-03-15 privalėjo sumokėti S. V. 160000,00 Lt.2. G. S. pagal 2010-04-20 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 35000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs G. S. 2010-05-20 privalėjo sumokėti S. V. 35000,00 Lt. 3.

I. J. pagal 2010-02-02 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 42500,00 Lt sumai, vekselį pasiraÅ¡iusi I. J. 2010-07-02 privalėjo sumokėti S. V. 42500,00 Lt.4. D. D. pagal 2007-10-05 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 40000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs D. D. 2010-12-15 privalėjo sumokėti S. V. 40000,00 Lt.5. M. M. pagal 2010-01-23 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 123000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs M. M. 2010-08-23 privalėjo sumokėti S. V. 123000,00 Lt.6.

E. G. pagal 2011-11-01 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ Â vekselį 140000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs E. G. 2011-12-01 privalėjo sumokėti S. V. 140000,00 Lt.7. A. M. pagal 2010-03-01 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ Â vekselį 115762,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs A. M. 2010-11-02 privalėjo sumokėti S. V. 115762,00 Lt.IÅ¡ viso pagal vykdomuosius dokumentus vekselių turėtojo S. V. naudai pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ aukščiau nurodytų asmenų per vekselių mokėjimo terminÄ nesumokėtos septynių vekselių sumos 656262,00 Lt.

Laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2011-11-01 buvo suraÅ¡yti 7 vekseliai, kuriuose nurodyta S. V. paskolinta 656262,00 Lt suma: 2007 m. – 40000,00 Lt, 2009 m. – 160000,00 Lt, 2010 m. – 316262,00 Lt, 2011 m. – 140000,00 Lt.Kadangi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojais apklausti vekselius pasirašę asmenys, iÅ¡skyrus D. D. (40000,00 Lt paskolinta ir vekselis suraÅ¡ytas 2007 m.), nurodė, kad pinigus iÅ¡ S. V. skolinosi anksčiau nei buvo suraÅ¡yti vekseliai, o jiems nustatytu laiku negrÄ Å¾inus paskolų ir nesumokėjus žodiniu susitarimu nustatytų palÅ«kanų, buvo suraÅ¡yti nauji vekseliai jau didesnei sumai, tai yra E. G. 2005 ir 2008 m. skolinosi iÅ¡ viso 75000,00 Lt, 140000,00 Lt sumai vekselis suraÅ¡ytas 2011-11-01, M.

G. 2008–2009 m. skolinosi iš viso 75000,00 Lt, 160000,00 Lt sumai vekselis surašytas 2009-08-15, M. M. 2008 m. skolinosi 35000,00 Lt, 123000,00 Lt sumai vekselis surašytas 2010-01-23, G. S. 2009 m. skolinosi 35000,00 Lt, vekselis tai pačiai sumai surašytas 2010-04-20, I. J. 2006 m. skolinosi 42500,00 Lt, vekselis tai pačiai sumai surašytas 2010-02-02, A. M. 2008 m. skolinosi 115762,00 Lt, vekselis tai pačiai sumai surašytas 2010-03-01. Minėtų liudytojų apklausos protokolų duomenys apie gautas paskolas įvertinti apskaičiuojant S. V. išlaidas (specialisto išvados 2 lentelė).

S. ir I. V. Å¡eimos iÅ¡laidos 2007-12-31 virÅ¡ijo pajamas 197998,00 Lt, tačiau 2006-12-31 ne banke turėtų piniginių lėšų likučiu 142556,00 Lt padengus trÅ«kstamÄ Â sumÄ , sutuoktiniams S. V. ir I. V. 2007-12-31 trÅ«ko 55442,00 Lt laisvų lėšų patirtoms iÅ¡laidoms padengti, 2008-12-31 iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 124242,00 Lt, 2009-12-31 iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 154289,00 Lt, todėl jie neturėjo dokumentais pagrįstų ir nustatyta tvarka deklaruotų pajamų skolinti vekseliuose nurodytas pinigų sumas – 2007 m. 40000,00 Lt D.

D., 2009 m. 160000,00 Lt M. G..S. V. ir I. V. ne banke galėjo turėti laisvų piniginių lėšų likutį (didėjančiais skaičiais) 2010-12-31 – 111040,00 Lt, 2011-12-31 – 158128,00 Lt, tačiau šiuo laikotarpiu buvo statomas jų gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurių statybai liudytojo S. V. apklausos protokolo duomenimis buvo panaudota 150000,00 Lt asmeninių lėšų. S. V. ir I. V. neturėjo dokumentais pagrįstų ir deklaruotų pajamų paskolinti 2010 m. surašytuose 4 vekseliuose nurodytos 316262,00 Lt sumos (G.

S. – 35000,00 Lt, I. J. – 42500,00 Lt, M. M. 123000,00 Lt ir A. M. 115762,00 Lt) bei 2011 m. suraÅ¡ytame vekselyje nurodytos E. G. paskolintos 140000,00 Lt sumos.LR Finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad skolinimas (pinigų sumos perdavimas skolininkui pagal paskolos ar kreditavimo sutartį) yra finansinė paslauga, Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansų įstaiga – tai finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu Å¡io įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iÅ¡ Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu.Pagal S. V. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banke iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad S. V. 2007-03-14 pervedė 49500,00 Lt paskolÄ T.

B., kuris 2007 m. S. V. sumokėjo palÅ«kanų 7024,34 Lt, pinigus pervesdamas į minėtÄ sÄ skaitÄ AB (duomenys neskelbtini) banke.Tyrimui pateikto S. V. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o bei liudytojų apklausos protokolų duomenimis, S. V., per tęstinį 2002–2009 metų laikotarpį faktiÅ¡kai vykdydamas finansinių paslaugų teikimo veiklÄ â€“ pinigų skolinimÄ , kuri pagal LR finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas priskiriama finansų įmonėms ir kredito įstaigoms, ir neįregistravęs finansų įmonės teisės aktų nustatyta tvarka, teikė finansines paslaugas (pinigų skolinimo) už atlygį ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo 126204,34 Lt (7024,34 + 119180,00) pajamų.Jeigu fizinis asmuo M.

G. nuo 2008 m. gautos 25000,00 Lt paskolos sumokėjo S. V. 27500,00 Lt palūkanų ir nuo 2009 m. gautos 50000,00 Lt paskolos sumokėjo 15000,00 Lt palūkanų, jeigu M. M. nuo 2008 m. gautos 35000,00 Lt paskolos sumokėjo S. V. 3000,00 Lt palūkanų, jeigu fizinis asmuo E. G. nuo 2002 m. gautos paskolos sumokėjo S. V. 2880,00 Lt palūkanų, nuo 2005 m. gautos 10000,00 Lt paskolos sumokėjo 6000,00 Lt palūkanų ir nuo 2008 m. gautos 57000,00 Lt paskolos per 2008-2009 metus sumokėjo 64800,00 Lt palūkanų, tai S. V. iš minėtų asmenų grynaisiais pinigais gavęs pajamų už palūkanas 119180,00 Lt ir iš T.

B. 2007 m. gavęs 7024,00 Lt palÅ«kanų, pervestų į jo sÄ skaitÄ banke, iÅ¡ viso gavęs 126204,00 Lt palÅ«kanų (2002 m. – 2880,00 Lt, 2005 m. – 6000,00 Lt, 2007 m. –7024,00 Lt, 2008 m. – 62900,00 Lt, 2009 m. – 47400,00 Lt) ir jų nedeklaravęs VMI pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose ir nesumokėjęs gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetÄ , nevykdė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo „nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų tiek A tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip“.Vadovaujantis LR Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (1990-10-05 Nr. I-641 galiojo nuo 1990-11-13 iki 2002-12-31) 33 straipsnio nuostata „Pajamos už turto nuomÄ ir kitos pajamos, neiÅ¡vardytos Å¡io įstatymo II, III ir IV dalyse, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifÄ â€œ, tyrimo metu nuo S. V. iÅ¡ 2002 m. vykdytos pinigų skolinimo veiklos gautų pajamų (palÅ«kanų) 2880,00 Lt apskaičiuota fizinių asmenų pajamų mokesčio 576,00 Lt (2880,00 x 20 %).

Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies nuostata „Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“ ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, nurodančia, kad gyventojų pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas „pajamoms iÅ¡ paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iÅ¡ Lietuvos vieneto arba iÅ¡ vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal PMÄ® 39 str. nuostatas tvirtinamÄ sÄ raÅ¡Ä ir palÅ«kanoms“, (galiojo nuo 2003-01-01 iki 2008-12-29 pagal 2002-07-02 įstatymÄ Nr. IX-1007) bei 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip“ (galioja nuo 2008-12-30 pagal 2008-12-23 įstatymÄ Nr. XI-111), tyrimo metu nuo S. V. iÅ¡ 2005–2009 vykdytos pinigų skolinimo veiklos faktiÅ¡kai gautų pajamų (palÅ«kanų) 123324,00 Lt, apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio 18499,00 Lt (5358,00 Eur) (123324,00 x 15 %), iÅ¡ jų už 2005 m.

– 900,00 Lt (261 Eur) už 2007 m. – 1054,00 Lt (305 Eur) už 2008 m. – 9435,00 Lt (2733 Eur) už 2009 m. – 7110,00 Lt (2059 Eur).Nuo S. V. tiriamuoju laikotarpiu gautų pajamų (palÅ«kanų) tyrimo metu apskaičiuota mokesčių į biudžetÄ iÅ¡ viso 19075,00 Lt (5525 Eur), iÅ¡ jų 576,00 Lt (167 Eur) fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 18499,00 Lt (5358 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies nuostata „Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“, nuo S. V. ir I.

V. dokumentais nepagrįstų ir nustatyta tvarka nedeklaruotų pajamų apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio iÅ¡ viso 50331,00 Lt (14576 Eur), iÅ¡ jų už 2007 m. 13915,00 Lt (4030 Eur), už 2008 m. 20383,00 Lt (5903 Eur), už 2009 m. 16033,00 Lt (4643 Eur).IÅ¡ viso tyrimo metu papildomai apskaičiuota mokesčių į valstybės biudžetÄ 69406,00 Lt (20101 Eur), iÅ¡ jų:– gyventojų pajamų mokesčio 68830,00 Lt (19934 Eur): už 2005 m. – 900,00 Lt (261 Eur), už 2007 m. – 14969,00 Lt (4335 Eur), už 2008 m.

– 29818,00 Lt (8636 Eur), už 2009 m. – 23143,00 Lt (6702 Eur);– fizinių asmenų pajamų mokesčio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur).Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotojos V. O. 2015-01-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pavesta (duomenys neskelbtini) AVMI Gyventojų patikrinimų skyriui atlikti S. V. pakartotinį patikrinimÄ , atsižvelgiant į naujai iÅ¡aiÅ¡kėjusias aplinkybes, nurodytas FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadoje 2014-11-12 Nr.5-4/87 bei mokesčio mokėtojo pateiktose pastabose.

IÅ¡ 2015-01-16 atliktų akistatos protokolų tarp S. V. ir E. G., S. V. ir M. M. matyti, kad visi jie liko prie savo parodymų. M. M. patikslino savo parodymus, kad iÅ¡ S. V. buvo pasiskolinęs 35 000 Lt, o 2009 m. buvo pasiskolinęs 10 000 Lt iÅ¡ A. B., su kuriuo buvo sutarta, kad gražins 19 000 Lt, nes buvo nustatyti 9000 Lt procentų. Kai S. V. perpirko iÅ¡ A. B. skolÄ , jis jam buvo skolingas viso 54 000 Lt. Vekselį 123 000 Lt. jis buvo priverstas pasiraÅ¡yti (5 t. 23–25, 27–29 b. l.).IÅ¡ 2009-08-15 vekselio kopijos matyti, kad M.

G. skolingas S. V. 160 000 Lt (1 t. 112 b. l.).IÅ¡ 2010-01-23 vekselio kopijos matyti, kad M. M. skolingas S. V. 123 000 Lt (1 t. 116 b. l.).IÅ¡ 2011-11-01 vekselio kopijos matyti, kad E. G. skolingas S. V. 140 000 Lt (1 t. 118 b. l.).IÅ¡ 2014-11-12 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) priedo matyti, kad 2006-06-30 S. V. iÅ¡ I. L. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 137 b. l.). IÅ¡ S. V. 2015-02-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad jis pateikė 2014-10-14 (duomenys neskelbtini) AVMI patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (5 t. 13 b. l.).

Iš šio patikrinimo akto ir jo priedų matyti, kad S. V. 2006-06-30 iš I. L. už 7000 Lt įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Iš VĮ „Regitra“ atsakymo matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartys iki 2009 m. neišsaugotos (1 t. 172 b. l., 3 t. 77 b. l.). Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir 2010-06-16 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad S. V. iš J. G. įmonės už 35 000 Lt. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 198 b. l., 3 t. 81, 137 b. l., o taip pat 2014-10-14 Klaipėdos AVMI patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, atskirame segtuve).Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2011-06-16 S. V. iš J. G. įmonės už 40 000 Lt. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 198 b. l., 3 t. 82, 137 b. l., o taip pat 2014-10-14 Klaipėdos AVMI patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, atskirame segtuve).Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2011-10-21 S. V.

I. V. vardu iÅ¡ J. J. už 42 000 Lt. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 198 b. l., 3 t. 95, 136 b. l.).IÅ¡ 2016 m. kovo 23 d. suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur) grynaisiais pinigais, tai S. ir I. V. Å¡eimos 2004 m. gautos pajamos buvo 593957,00 Lt (172022,00 Eur), patirtos iÅ¡laidos 373743,00 Lt (108243,00 Eur). Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 S. ir I.

V. Å¡eimos gautos pajamos virÅ¡ijo iÅ¡laidas 220214,00 Lt (63778,00 Eur). Ä®vertinus sutuoktinių S. V. ir I. V. 2003-12-31 ne banke turėtų piniginių lėšų likutį 186379,81 Lt (53979,00 Eur), sutuoktiniai S. ir I. V. 2004 m. pabaigoje galėjo turėti piniginių lėšų likutį ne banke – 406594,00 Lt (117758,00 Eur). Ä®vertinus tai, kad iki 2004 m. pabaigos S. V., kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. galimai gavo 125000,00 Lt, keistųsi pateikta specialisto iÅ¡vada apie V. Å¡eimos nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetÄ ir iÅ¡vada bÅ«tų tokia:Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. gavo 125000,00 Lt, tai įvertinus sutuoktinių S. V. ir I.

V. 2003-12-31 ne banke turėtų piniginių lėšų likutį, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 dokumentais pagrįstas gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas bei gautas palÅ«kanas už suteiktas paskolas, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 S. V. ir I. V. disponavo juridinę galiÄ turinčiais dokumentais nepagrįstomis lėšomis, gavo kitų dokumentais nepatvirtintų pajamų 92673,00 Lt (26840,00 Eur), kurių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetÄ .Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo S. V. ir I.

V. dokumentais nepagrįstų pajamų būtų apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio už 2009 m. 6791,00 Lt (13901,00 (92673,00 x 15 %) – 7110,00) arba 1966,00 Eur.Šioje specialisto išvadoje keistųsi nuo S. V. ir I. V. dokumentais nepagrįstų pajamų apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio suma, tai yra nebūtų apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio už 2007 m. – 13915,00 Lt (4030,00 Eur), už 2008 m. – 20383,00 Lt (5903,00 EUR), nes 2007-12-31 ir 2008-12-31 V. šeimai liktų laisvų piniginių lėšų. (Šios specialisto išvados 1 lentelė) Už 2009 m. gyventojų pajamų mokesčio būtų apskaičiuota 9242,00 Lt (16033,00 - 6791,00) arba 2677,00 Eur mažiau.

IÅ¡ viso bÅ«tų apskaičiuota 43540,00 Lt (12610,00 Eur) mažiau gyventojų pajamų mokesčio.Specialisto iÅ¡vadoje nesikeistų mokesčiai, apskaičiuoti nuo S. V. iÅ¡ tiriamuoju laikotarpiu vykdytos pinigų skolinimo veiklos gautų pajamų (palÅ«kanų), tai yra:fizinių asmenų pajamų mokestis už 2002 m. 576,00 Lt arba 167,00 Eur,gyventojų pajamų mokestis iÅ¡ viso 18499,00 Lt (5358,00 Eur).Pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje 2015-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuota mokesčių į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 69406,00 Lt (20101,00 Eur), iÅ¡ jų fizinių asmenų pajamų mokesčio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur) ir gyventojų pajamų mokesčio 68830,00 Lt (19934 Eur).

Å ioje specialisto iÅ¡vadoje bÅ«tų apskaičiuota mokesčių į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 25866,00 (7491,00 Eur), iÅ¡ jų fizinių asmenų pajamų mokesčio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur) ir gyventojų pajamų mokesčio 25290,00 Lt (7324,00 Eur), tai yra bÅ«tų apskaičiuota 43540,00 Lt (12610,00 Eur) mažiau gyventojų pajamų mokesčio. DetalÅ«s duomenys apie apskaičiuotus mokesčius ir jų skirtumÄ suraÅ¡yti 2 lentelėje:2 lentelė MokesčiaiApskaičiuotų mokesčių sumaApskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio mažiau (-) Specialisto iÅ¡vadoje 2015-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini)Specialisto iÅ¡vadoje 2016-03-23 Nr.5-4/25 Suma, LtSuma, EurSuma, LtSuma, EurSuma, LtSuma, Eur1.

Fizinių asmenų pajamų mokestis už 2002 m.576,00167,00576,00167,00--2. Gyventojų pajamų mokestis (GPM), iÅ¡ viso 68830,00 19934,00 25290,00 7324,00- 43540,00- 12610,00IÅ¡ jų, už 2005 m.900,00 261,00900,00261,00--už 2007 m.14969,004335,001054,00305,00- 13915,00- 4030,00už 2008 m.29818,008636,009435,002733,00-20383,00- 5903,00už 2009 m.23143,006702,0013901,004025,00- 9242,00- 2677,00IÅ¡ viso mokesčių 69406,0020101,0025866,007491,00- 43540,00-12610,00 Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur) grynaisiais pinigais, tai nekeistų specialisto iÅ¡vadoje 2015-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos iÅ¡vados apie sutuoktinių S. V. ir I.

V. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 patirtas iÅ¡laidas virÅ¡ijančias pajamas, nes Å¡eimos pajamų ir iÅ¡laidų balansas apskaičiuotas palyginus kiekvienų metų gautas pajamas su iÅ¡laidomis.Tačiau įvertinus tai, kad iki 2004 m. pabaigos S. V., kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. galimai gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur), keistųsi pateikta specialisto iÅ¡vada apie V. Å¡eimai trÅ«kstamas laisvas lėšas 2007, 2008, 2009 metų pabaigoje (2007 m. – 49442,00 Lt, 2008 m. – 61342,00 Lt, 2009 m.

– 106889,00 Lt) ir iÅ¡vada bÅ«tų tokia:Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ N. P. gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur), tai V. Å¡eima 2004-12-31 ne banke galėjo turėti laisvų piniginių lėšų likutį 406594,00 Lt (117758,00 Eur), kuriuo padengus trÅ«kstamas sumas: 2005 m. – 38282,00 Lt (11087,00 Eur), 2006 m. – 94756,00 Lt (27443,00 Eur), 2007 m. – 197998,00 Lt, (57344,00 Eur), 2008 m. – 61342,00 Lt (17766,00 Eur) ir dalį, t. y. 14216,00 Lt (4117,00 Eur) 2009 m. trÅ«kstamos sumos, sutuoktiniams S. V. ir I.

V. 2009-12-31 trÅ«ko 92673,00 Lt (106889,00 -14216,00) arba 26840,00 Eur laisvų piniginių lėšų patirtoms iÅ¡laidoms padengti (6 t. 67–77 b. l.).IÅ¡ antstolio V. D. kontoros pateikto 2016 m. balandžio 5 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtų dokumentų kopijų matyti, kad vykdomoji byla, pradėta pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl piniginės sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. G. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. V. naudai užbaigta kaip visiÅ¡kai įvykdyta. Skolininkas su iÅ¡ieÅ¡kotoju atsiskaitė tiesiogiai.

Vykdomoji byla, pradėta pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl piniginės sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. V. naudai yra vykdymo stadijoje. 2016-03-23 duomenimis, neiÅ¡ieÅ¡kotos sumos likutis yra 30891,78 Eur. Vykdomoji byla, pradėta pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl piniginės sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. G. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. V. naudai yra vykdymo stadijoje. 2015-09-28 duomenimis skolos likutis buvo 35930 Eur. Ir iki Å¡iol nepasikeitęs. Pastarasis skolininkas turi ir kitų neįvykdytų prievolių (6 t. 92–94 b. l.).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliÅ¡kai ar stambiu mastu ėmėsi Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu bÅ«du.Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytÄ verslo tvarkÄ . Tokia tvarka apima tiek bendrÄ sias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims.

Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet bÅ«tina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumÄ su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytÄ vertimosi ekonomine veikla tvarkÄ ir prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-83-895/2016).Pagal BK 202 straipsnį Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai.

Kitokie neteisėtos Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos bÅ«dai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartÄ nurodęs, kad Å¡iuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu Å¡ios veiklos pobÅ«džiu. Kitokiais neteisėtais veiklos bÅ«dais gali bÅ«ti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kuriÄ turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys;

2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiÅ¡kai nuslėpus jÄ ir iÅ¡ jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus);

3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos;

4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009). Už vertimosi Å«kine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė. Pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu bÅ«du, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitÄ prekių vertė nevirÅ¡ija 500 MGL dydžio sumos.BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė siejama su papildomais požymiais, veiklos versliÅ¡ku arba stambiu mastu.

VersliÅ¡kumas ir stambus mastas BK 202 straipsnio 1 dalyje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s požymiai, baudžiamajai atsakomybei pakanka įrodyti bent vienÄ iÅ¡ jų.Stambaus masto sÄ voka Baudžiamajame kodekse nepateikta, tačiau sisteminis įstatymų aiÅ¡kinimas leidžia spręsti, kad, virÅ¡ijus ATPK 173 straipsnyje numatytÄ 500 MGL dydžio sumÄ , visais atvejais kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „versliÅ¡kai ėmėsi veiklos“ reiÅ¡kia ne kÄ kita kaip veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį.

Pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už versliÅ¡kÄ Ä—mimÄ si Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu bÅ«du galima ir nesant stambaus masto požymio. VersliÅ¡kumas turi bÅ«ti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumÄ nei analogiÅ¡ko administracinės teisės pažeidimo. VersliÅ¡kumÄ kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgÄ laikÄ ) ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo Å¡altinis.

VersliÅ¡kumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobÅ«dį ir pajamų dydį. Bet versliÅ¡kumÄ gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), Å¡ios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015).

Kiekvienu atveju Å¡is klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dėl kelių smulkių neteisėtos veiklos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-335/2012).Nagrinėjamoje byloje S. V. kaltinamas, kad neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai kuriai jis reikalingas, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, siekdamas jÄ nuslėpti, versliÅ¡kai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės-finansinės veiklos, t. y. per tęstinį 2002–2009 metų laikotarpį, faktiÅ¡kai vykdydamas finansinių paslaugų teikimo veiklÄ â€“ pinigų skolinimÄ , kuri pagal LR finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 str. 1 d., 2 p., 4 str. 1 d., nuostatas, priskiriama finansų įmonėms ir kredito įstaigoms, ir neįregistravęs finansų įmonės teisės aktų nustatyta tvarka, teikė finansines (pinigų skolinimo) paslaugas fiziniams asmenims už atlygį ir iÅ¡ Å¡ios veiklos per tÄ patį laikotarpį gavo 119 180, 00 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesčių administratoriui ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetÄ .Pagal aukščiau pateiktÄ teismų praktikÄ akivaizdu, jog nusikalstamos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalies buvimÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltinamasis versliÅ¡kai ar stambiu mastu ėmėsi veiklos, kurios vykdymui reikalinga licencija (leidimas).Nagrinėjamos bylos duomenimis: paties kaltinamojo parodymais, apklaustų teisme liudytojų parodymais neabejotinai yra įrodyta, kad kaltinamasis S. V. laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2009 m. skolino grynuosius pinigus kitiems fiziniams asmenims.

Jam inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad jis asmeniui E. G. 2002 metais paskolino 8 000 Lt, 2005 metais paskolino 10 000 Lt, 2008 metais paskolino 57 000 Lt, taip pat jis fiziniam asmeniui M. M. 2008 metais paskolino 35 000 Lt, fiziniam asmeniui M. G. 2008 metais paskolino 25 000 Lt, 2009 m. paskolino 50 000 Lt. Å ių kaltinime nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių neneigia nei pats kaltinamasis S. V., nei liudytojais apklausti E. G., M. M. ir M. G.. Kadangi bylos duomenimis nenustatyta bei su tuo sutinka ir pats kaltinamasis S. V., kad jis pinigus skolino fiziniams asmenims neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai jis reikalingas, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, dėl to teismas konstatuoja, kad kaltinamasis faktiÅ¡kai vykdė finansinių paslaugų teikimo veiklÄ â€“ pinigų skolinimÄ , kuri priskiriama finansų įmonėms ir kredito įstaigoms.

Tačiau tam, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, taip pat bÅ«tina nustatyti ir papildomus tokios veiklos požymius, kad Å¡i veikla buvo vykdoma versliÅ¡kai ar stambiu mastu, taip pat bÅ«tina nustatyti, jog vykdydamas Å¡iÄ veiklÄ , kaltinamasis iÅ¡ jos gavo kokias nors pajamas. Kaltinamajam S. V. inkriminuotame kaltinime buvo nurodyta, jog jis skolindamas fiziniams asmenims grynuosius pinigus iÅ¡ jų gavo palÅ«kanas (pajamas): iÅ¡ E. G. už paskolintus pinigus 2002 metais grynais gavo 2 880 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2005 metais už paskolintus 10 000 Lt ir per 2005–2006 m. grynais gavo 6 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), 2008 metais už paskolintus 57 000 Lt ir per 2008–2009 metus gavo 64 800 Lt palÅ«kanų (pajamų), taip pat iÅ¡ M.

M. už 2008 metais paskolintus 35 000 Lt per tuos pačius metus grynais gavo 3 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), iÅ¡ M. G. už 2008 metais paskolintus 25 000 Lt per 2008–2009 m. grynais gavo 27 500 Lt palÅ«kanų (pajamų), už 2009 m. paskolintus 50 000 Lt per 2009 m. grynais gavo 15 000 Lt palÅ«kanų (pajamų), t. y. iÅ¡ viso gavo 119 180 Lt palÅ«kanų (pajamų). Å i kaltinimo dalis iÅ¡ esmės yra grindžiama tik minėtų liudytojų apklausos duomenimis, kuriais jie nurodė, jog E. G. pirmÄ kartÄ iÅ¡ S. V. pasiskolino 2002 m. 8000 litų, kuriuos atidavė.

Buvo pasiraÅ¡ytas vekselis dėl 8000 litų skolos, o žodiniu susitarimu turėjo mokėti 4 procentus palÅ«kanų. Devynis mėnesius mokėjo palÅ«kanas po 4 procentus – po 320 Lt, o suėjus terminui grÄ Å¾ino visÄ skolÄ . Kai grÄ Å¾ino skolÄ , S. V. jam grÄ Å¾ino vekselį. Procentų mokėjimas nebuvo įformintas raÅ¡tu. 2005 metų vasarÄ , skolinosi iÅ¡ S. V. dar 10 000 Lt. Vėl pasirašė vekselį 10 000 Lt, o žodiniu susitarimu buvo sutarę 5 procentus palÅ«kanų, per mėnesį mokėjo po 500 Lt palÅ«kanų.

SkolÄ grÄ Å¾ino po metų grynais pinigais S. V. asmeniÅ¡kai. Kai pinigus atidavė, jam vekselį grÄ Å¾ino. Po to 2008 metais pasiskolino iÅ¡ S. V. 57 000 litų. Vėl mokėjo 5 procentus palÅ«kanų, per mėnesį – 2700 Lt. Å ios palÅ«kanos raÅ¡tu nebuvo forminamos. Taip jis mokėjo apie dvejus metus. Teismas vertindamas minėto liudytojo parodymus, nelaiko jų patikimais, nes kaip matyti iÅ¡ Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimų ir paties kaltinamojo parodymų, kad tarp jų, tiek skolinimosi metu, tiek tuo metu kai liudytojas statė kaltinamajam namÄ , tiek Å¡iuo metu yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, kuri, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, ne kartÄ buvo sprendžiama civilinės teisenos tvarka bei E. G. pateikti ieÅ¡kiniai buvo netenkinti.

Liudytojas M. M. dėl palÅ«kanų nurodė, kad pasiskolinus pinigus iÅ¡ kaltinamojo bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas vekselis, o dėl palÅ«kanų dydžio buvo sutariama žodžiu. Tikslios pasiskolintos sumos jis įvardinti negali, tačiau vekselyje nurodyta 35 000 litų suma jau buvo su palÅ«kanomis. Tiek skolÄ , tiek palÅ«kanas jis mokėjo dalimis, tačiau kada ir kokias sumas mokėjo, nurodyti negali, nes užrašų nėra iÅ¡saugojęs. Dėl skolinimosi su S. V. buvo pasiraÅ¡ytas didžiausias 123 000 Lt sumos vekselis.

Kokia iÅ¡ Å¡ios sumos yra tikroji skola, o kokiÄ sudaro palÅ«kanos, jis negali nurodyti.Liudytojas M. G. nurodė, kad pinigų skolinimasis iÅ¡ kaltinamojo S. V. buvo įforminamas vekseliais, kiekvienÄ kartÄ skolinantis didesnę sumÄ , buvo iÅ¡raÅ¡omas naujas vekselis, jame nurodant naujÄ sumÄ . Paskutinis vekselis su S. V. buvo pasiraÅ¡ytas 160 000 litų sumai. Mano, kad S. V. yra grÄ Å¾inęs 80 000 litų. Patikslina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog mokėjo S. V. palÅ«kanas, tačiau taip nebuvo, tokius parodymus jis buvo davęs dėl to, kad buvo supykęs ant S. V., kad jis perdavė vekselį antstoliui, pasimetęs dėl situacijos, dabar sako tiesÄ ir patvirtina, kad kaltinamajam palÅ«kanų nemokėjo ir dėl jų nebuvo tartasi.Vertinant Å¡ių liudytojų parodymus dėl pinigų už atlygį skolinimo kuriems kaltinamajam S. V. yra pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 202 str. 1 d. teismas atkreipia dėmesį, kad remtis liudytojo E. G. parodymais kaip objektyviais ir visiÅ¡kai patikimais nėra pagrindo, nes kaip matyti ir iÅ¡ Å¡io liudytojo bei kaltinamojo parodymų bei teismų informacinės sistemos duomenų, tarp jų yra susiklostę itin neigiami santykiai, todėl akivaizdu, jog liudytojas duodamas parodymus apie tarp jo ir kaltinamojo S. V. susiklosčiusius paskolinius santykius yra suinteresuotas juos pateikti kiek įmanoma nepalankesniu kaltinamajam kontekstu, taip siekdamas teigiamo rezultato jo su kaltinamuoju sprendžiamuose civiliniuose ginčuose.

Teismas vertindamas liudytojo M. M. parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausimas teisme, minėtas liudytojas patvirtino, kad skolinosi iÅ¡ kaltinamojo pinigus už palÅ«kanas dėl kurių dydžio buvo sutarę žodžiu, tačiau jis dabar negali nurodyti nei kiek kartų, nei kokias sumas mokėjo S. V. kaip palÅ«kanas, kokios pinigų sumos buvo mokamos kaip skolos grÄ Å¾inimas, todėl teismo nuomone, negalint tiksliai nustatyti kokiÄ pinigų sumÄ liudytojas sumokėjo S. V. kaip palÅ«kanas, negalima tiksliai nustatyti ir sumos, kuriÄ kaip nesumokėtus mokesčius turėtų mokėti kaltinamasis.

Liudytojas M. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis skolinosi iÅ¡ kaltinamojo grynus pinigus ir Å¡is veiksmas buvo įforminamas suraÅ¡ant vekselį, tik jis ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad jis S. V. už paskolintus pinigus mokėjo palÅ«kanas bei patvirtino, kad taip pasielgęs, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡ pykčio S. V., kuris prašė grÄ Å¾inti pinigus ir iÅ¡ susijaudinimo, o po to pasitaręs su teisininkais nutarė teisme sakyti tiesÄ . Teismo nuomone pagrįstÄ abejonę, kad kaltinamasis iÅ¡ kitų kaltinime nurodytų asmenų, t. y.

E. G. bei M. G. neėmė palūkanų už paskolintus pinigus netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad iš kitų asmenų, kuriems taip pat analogiškai skolino pinigus – G. S., N. P. parodymų matyti, kad jie kaltinamajam S. V. palūkanų nemokėjo. Tai, kad dėl palūkanų mokėjimo nebuvo tartasi ir jos nebuvo gaunamos patvirtina ir liudytojo A. U. parodymai, kuris buvo kabinete, kai S. V. skolino pinigus E. G., jog tarp jų jokių kalbų apie palūkanas ar jų dydį nebuvo. Mano, kad pinigus E. G. kaltinamasis S. V. skolino draugiškai, nes jie buvę bendradarbiai.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad esant tokio masto skolinimams, kokie nurodyti kaltinime bei norint tinkamai administruoti bei apskaityti gaunamas palÅ«kanas, jų dydį, asmenis jas mokančius bei datas, kada jos buvo mokamos, turėjo bÅ«ti vedama atitinkama apskaita, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad tokia apskaita buvo vedama. Teismo nuomone, Å¡iuo metu nenustačius, kad kaltinamasis versliÅ¡kai vykdė jam inkriminuotÄ veiklÄ iÅ¡ to gaudamas pajamas, kurių dydis virÅ¡ytų ATPK 173 str. numatytÄ 500 MGL dydžio sumÄ , nėra pagrindo konstatuoti ir inkriminuoti, kad kaltinamasis įvykdė BK 202 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , todėl jis pagal Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             Dėl BK 216 straipsnio nuostatų taikymo Kaltinamajam S. V. taip pat buvo pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties pinigus, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu bÅ«du, t.y. per tęstinį 2005–2009 metų laikotarpį, iÅ¡ neteisėtos komercinės-finansinės veiklos neteisėtai gavęs 116 300, 00 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesčių administratoriui ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetÄ , atliko su pinigais finansines operacijas sudarydamas sandorius, t. y. gautas lėšas legalizavo įsigydamas Lietuvos Respublikoje savo ir sutuoktinės I.

V. vardu turtÄ , t. y.: per 2005–2006 metus iÅ¡ fizinio asmens E. G. gavęs grynais 6 000 Lt palÅ«kanų (nuo 2005 metais paskolintų 10 000 Lt), 2006-06-30 panaudojo juos iÅ¡ I. L. savo vardu įsigydamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 1996 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertė 7 000 Lt, o per 2008-2009 metus iÅ¡ fizinių asmenų M. G., M. M. ir E. G. gavęs grynais 110 300 Lt palÅ«kanų (nuo 2008 metais M. G. paskolintų 25 000 Lt, nuo 2009 metais M. G. paskolintų 50 000 Lt, nuo 2008 metais M.

M. paskolintų 35 000 Lt bei nuo 2008 metais E. G. paskolintų 57 000 Lt), 2010-06-16 panaudojo savo vardu iÅ¡ J. G. įmonės įsigydamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2007 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertė 35 000 Lt, 2011-06-16 iÅ¡ J. G. įmonės savo vardu įsigydamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų gamybos, sandorio vertė 40 000 Lt, 2011-­10-21 iÅ¡ J. J. įgydamas savo sutuoktinės I. V. vardu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertė 42 000 Lt.BK 2 str. 4 d. nustatyta: „pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį“. Pagal BK 216 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.), kurio paskirtis yra užkirsti keliÄ nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimui, atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtÄ , žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos Å«kinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos.Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemÄ nuo pastangų įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ir kitokį turtÄ legalioje apyvartoje. BK 216 str. (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto naudojimu Å«kinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu bÅ«du įgyti pinigai ar turtas gauti iÅ¡ teisėtos veiklos.

BK 216 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operacijÄ , sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtÄ . Objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus suponuoja bÅ«tinumÄ nustatyti:

1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamÄ kilmę (tokia kilmė negali bÅ«ti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtÄ , turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, byloje turi bÅ«ti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011);

2) bent vienÄ alternatyviÄ veikÄ , dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legaliÄ apyvartÄ (finansinę operacijÄ , kitokį sandorį, naudojimÄ Å«kinėje, komercinėje veikloje, melagingÄ nurodymÄ , kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos). Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjamai nusikalstamai veikai bÅ«dinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimÄ , kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu ar pinigais, taip pat norÄ taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrÄ jÄ tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti.

BÅ«tinas Å¡ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ . BÅ«tent siekis nuslėpti tikrÄ jÄ pinigų, kito turto kilmę, jų gavimo Å¡altinį, įteisinti nusikalstamu bÅ«du gautus pinigus ar turtÄ yra Å¡io nusikaltimo esmė ir leidžia jį atskirti nuo kitų panaÅ¡ių nusikalstamų veikų, t. y. nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 str.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-54/2014, 2K–251/2014).

Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu bÅ«du, ir siekia taip veikti. Nagrinėjamojoje byloje pateiktame kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis S. V. įsigydamas savo ir žmonos vardu automobilius tam panaudojo nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas, t. y. iÅ¡ M. G., M. M. ir E. G. grynais, kaip palÅ«kanas už suteiktÄ paskolÄ , gautus pinigus, tačiau teismui kaltinamÄ jį S. V. iÅ¡teisinus iÅ¡ kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra teisinio ir loginio pagrindo pripažinti, jog automobilių įgijimui jis panaudojo iÅ¡ M.

G., M. M. ir E. G. kaip palÅ«kanas gautus grynuosius pinigus, nes teismas tokio fakto ir jo apimties nenustatė. Taip pat teismo nuomone, byloje nesurinkta absoliučiai jokių duomenų, kad įsigydamas Å¡iuos automobilius savo ir žmonos vardu, kaltinamasis tam bÅ«tų naudojęs nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas, taip pat niekaip nėra paneigtas kaltinamojo aiÅ¡kinimas, kad Å¡ių automobilių įsigijimui jis panaudojo už anksčiau turėtų, prabangesnių automobilių pardavimÄ gautas lėšas, taip pat ir kitas lėšas, kurias jis gavo parduodamas nekilnojamÄ jį turtÄ .

Dėl iÅ¡dėstytų argumentų S. V. veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikalstamu bÅ«du įgyto turto legalizavimas, nes jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties bÅ«tino požymio – objekto (dalyko), todėl jis iÅ¡teisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl BK 1891 str. 1 d. nuostatų taikymo S. V. taip pat kaltinamas neteisėtai praturtėjęs, t. y. tuo, kad jis 2009-12-31 turėjo didesnį negu 500 MGL (65 000 Lt) vertės turtÄ , žinodamas, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. turėjo iÅ¡ viso 106 889 Lt (30 957 eurų) nedeklaruotų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų, kurių jis negali pagrįsti teisėtomis pajamomis.Pagal BK 1891 str. atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis.Pagal S. V. pateiktÄ kaltinimÄ matyti, kad jo 2009 m. gruodžio 31 d. turėti 106889 Lt (30 957 eurai) nėra pagrindžiami deklaracijomis ar kitais jų teisėtÄ Ä¯gijimÄ patvirtinančiais dokumentais, todėl BK 1891 str. prasme Å¡ios pajamos laikytinos neteisėto praturtėjimo faktÄ patvirtinančiomis pajamomis.

Teismas, spręsdamas Å¡io kaltinimo pagrįstumÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad konstatuota, jog kaltinime nurodytas lėšas kaltinamasis S. V. turėjo 2009 m. gruodžio 31 d., nors jam inkriminuota veika buvo kriminalizuota tik nuo 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo BK 1891 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktas aiÅ¡kinimas, susijęs su BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , neturi grįžtamosios galios.

Å i nuostata yra aktuali tais atvejais, kai reikia spręsti klausimÄ , ar iki BK 1891 straipsnio įsigaliojimo, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d., įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes Å¡iame straipsnyje apibrėžta nusikaltimo sudėtis nereikalauja nustatyti, kad nusikaltimo dalykas – asmens turimas turtas – įgytas bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du. Å iam nusikaltimui inkriminuoti pakanka, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1891 straipsnį gali bÅ«ti taikoma asmeniui, nepadariusiam jokios nusikalstamos veikos, Å¡io nusikaltimo dalykÄ gali sudaryti turtas, įgytas nenusikalstamu bÅ«du, pavyzdžiui, gautas darant vien administracinius, mokesčių ar civilinės teisės pažeidimus. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad, sprendžiant, ar iki nagrinėjamo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, bÅ«tina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimÄ , kad pajamos turimam turtui įgyti ar pats turtas gauti iÅ¡ tuo metu pagal įstatymÄ nusikalstamos veiklos ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 1891 straipsnį nelaikytinas prieÅ¡ingu BK 2 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o kartu ir Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio reikalavimams.

Kartu pažymėta ir tai, kad teismo įsitikinimÄ dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iÅ¡ kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryÅ¡ius, veiklÄ , pajamų Å¡altinius, gyvenimo bÅ«dÄ , iÅ¡laidavimus, turimo turto vertę ir kt.). Tokia teismo iÅ¡vada turi bÅ«ti tinkamai motyvuota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014).Teismo nuomone, nagrinėjamojoje byloje anksčiau pasisakius, jog kaltinamasis nepadarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nelieka pagrindo konstatuoti, jog ir Å¡iame kaltinime jo įgytos lėšos gautos iÅ¡ veiklos, kuri jam galėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Taip pat byloje kaltinimas kaltinamajam S. V. nepareikÅ¡tas dėl to, kokios vertės turtÄ jis turėjo po 2010 m. gruodžio 11 d., t. y. po BK 1891 straipsnio įsigaliojimo ir, ar jis tuo laiku turimas pajamas ir turtÄ galėjo pagrįsti įstatyme numatytomis priemonėmis kaip įgytas teisėtai. Atsižvelgiant į tai, teismui konstatavus, jog kaltinamojo S. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje sudėties, jis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡teisintinas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau Klaipėdos AVMI) yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 5219 eurų sumai (5 t. 44–49 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. teismo sprendimu yra išteisinamas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Klaipėdos AVMI pareikštas 5219 eurų civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir I.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – butui (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 9 d.             Ta pačia nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)ir I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – žemės sklypui, 0,45 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui, 1,97 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui 2,07 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui 2,63 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 5 d.             Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. išteisinamas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jo veiksmuose nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jo turtui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

             Dėl proceso iÅ¡laidų Liudytojui M. M. iÅ¡ teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismÄ iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 7,99 eurai. Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam S. V. buvo skirta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje gauta 2016-04-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-3669, iÅ¡ kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ teisme antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 426,49 Eur (6 t. 89 b. l.).

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. iÅ¡teisinamas dėl visų jam pareikÅ¡tų kaltinimų, iÅ¡ jo patirtos proceso iÅ¡laidos – liudytojo vykimo į teismo posėdį ir antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidos, iÅ¡ jo nepriteistinos. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti Kartu su baudžiamÄ ja byla teismui buvo perduotas Klaipėdos AVMI atliktas S. V. finansinės veiklos patikrinimo aktas su priedais, susiÅ«tas atskirame tome, todėl jis paliktinas saugoti prie bylos. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu teismas, n u s p r e n d ž i a:

S. V. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi 2016 m. kovo 4 d.

Å iaulių apygardos teismo nutartimi pratęstÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ kaltinamajam S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)priklausančiam turtui – butui (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, 0,45 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, 1,97 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui, 2,07 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, 2,63 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (6 t. 50–52 b. l.), panaikinti.Byloje patirtų proceso iÅ¡laidų – liudytojo vykimo į teismÄ ir antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ S. V. nepriteisti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                  Gražvydas Poškus