d4570681-332b-4dc3-8fbd-e4c1e79bc3d6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2065-258/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31760-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 3.3.1.18.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, A.

D., D. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir „Danske Bank A/S“, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Å ., dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d.

įsakymÄ Nr. 30-124 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 26 d. sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d.

įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini)., bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“; taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant valstybei 0,1209 ha žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0438 ha ploto dalį, kuri buvo parduota A.

D. ir D. D. pagal 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757), bei priteisiant iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 9412,65 Eur A. D. ir D. D.; pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto dėl 0,1209 ha žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl Å¡io žemės sklypo 0,0438 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registracijÄ .

2. Nurodė, kad 0,0438 ha žemės sklypas (toliau – ginčo žemės sklypas), remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono galimybę besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, buvo neteisėtai parduotas atsakovams A. D. ir D. D., kadangi neatitiko reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama be aukciono parduoti besiribojančių žemės sklypų savininkams.

3. Ginčo žemės sklypas, pradedant jo formavimo ir pardavimo procedÅ«rÄ , buvo žymiai didesnio vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiras žemės sklypas, dalis. Å is vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo iÅ¡sidėstęs siauroje juostoje, Å¡laite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirÄ racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypÄ ar atskirus žemės sklypus. Be to, tiek Å¡is vientisas laisvos valstybinės žemės plotas, tiek pats 0,0438 ha žemės sklypas savo dydžiu virÅ¡ijo 0,04 ha, t. y. be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytÄ maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose.

Kadangi ginčo žemės sklypas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama parduoti be aukciono, 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms: Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 10 straipsnio 4 daliai, 5 dalies 4 punktui, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms. Pripažinus sutartį negaliojančia, turi būti panaikinti ir administraciniai aktai, susiję su šio žemės sklypo suformavimo, pardavimo ir pertvarkymo administracinių procedūrų atlikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog prokuroras, siekdamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu 2016 m. rugpjūčio 31 d., nepraleido įstatymo leidėjo įtvirtinto 1 mėnesio termino, kuris nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., kai prokuroras gavo pakankamai duomenų iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas, kompleksiÅ¡kai įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas atitiko visumÄ sÄ lygų, leidžiančių teigti, jog žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusÄ . Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas iÅ¡ vakarų pusės ribojosi su privačiu atsakovų A. ir D. D. žemės sklypu, iÅ¡ rytų pusės – su S. Lozoraičio gatve, iÅ¡ Å¡iaurės pusės Å¡is žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, žemėlapiuose pažymėtu Nr. 2102, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir buvo suformuotas 2012 m. birželio 25 d.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-893, iš pietų pusės ribojosi su laisvu valstybinės žemės plotu. Taigi buvusi laisva valstybinė žemė, kuri buvo priskirta atsakovams, ribojosi su jiems priklausančiu žemės sklypu.

7. Ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei administracinių aktų priėmimo metu teisės aktai neįtvirtino siauros juostos sÄ vokos, todėl spręsdamas klausimÄ , ar priskirtas žemės sklypas atitinka siauros juostos sampratÄ , teismas vertino šį atvejį individuliai. Teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo bÅ«ti suformuotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų iÅ¡sidėstymÄ , infrastruktÅ«rÄ , jų patrauklumÄ , galimybę jį parduoti už maksimaliai valstybei naudingÄ kainÄ aukciono bÅ«du ir pan.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas bei ieškinį palaikanti atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir svarbiausia – racionaliai panaudotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog priskirtas žemės sklypas ribojasi su S. Lozoraičio gatvės raudonosiomis linijomis, priskirto žemės sklypo plotis sudaro apie 14 m, o buvęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp privačių asmenų sklypų ir S. Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų (nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), siaurėja nuo pietinės dalies į Å¡iaurinę pusę, teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį.

9. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog ginčo žemės sklypas galėtų bÅ«ti kitaip racionaliai panaudotas. Ä®vertinęs žemės sklypo plotÄ , teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio, vietinės reikÅ¡mės kelio apsaugos zonas (į abi puses nuo kelio briaunų – 10 m), kuriose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus ir kt., bei nesant jokių objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas tiek iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, tiek ir po jų priėmimo buvo numatytas visuomenės poreikiams tenkinti, galėjo bÅ«ti parduodamas aukcione, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptariamo valstybinės žemės ploto iÅ¡sidėstymas lėmė, jog jame formuoti savarankiÅ¡ko, galimo racionaliai naudoti žemės sklypo nebuvo nei galimybės, nei poreikio, juo labiau kad už teritorijų planavimÄ atsakinga institucija (savivaldybė) nurodė, kad kitoks žemės sklypo panaudojimas bÅ«tų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių.

10. Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, yra skirta mažaaukščių namų statybai, kuriai galioja daugybė statybos reglamentų reikalavimų, kriterijų, kad sklypas su bÅ«simu pastatu galėtų tinkamai savarankiÅ¡kai funkcionuoti. Kadangi Å¡ioje teritorijoje nebuvo galimybės suformuoti gyvenamųjų mažaaukščių namų statybai skirtų atskirų sklypų, buvo priimtas sprendimas padidinti esamus sklypus, nevykdant urbanizacijos, siekiant racionalaus valstybinės žemės panaudojimo, užtikrinti darniÄ teritorijų plėtrÄ Å¡ioje teritorijoje, atsižvelgiant į urbanistinį kontekstÄ .

Vienas iš planavimo kriterijų yra ir esamos gyvenamosios aplinkos gerinimas. Svajos kvartalas buvo pastatytas visa infrastruktūra. Naujų urbanistinių vienetų kūrimas, įspraudžiant juos tarp susisiekimo elementų, inžinerinių tinklų koridorių elementų, būtų neracionalus, nelogiškas, neatitiktų teritorijų planavimo normų. Hipotetiniai pasvarstymai, kad galėtų būti suformuotas atskiras sklypas ar sklypai, kad jie galėtų būti parduodami pasibaigus žemės reformai aukciono būdu, nėra įrodymas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiÅ¡kinant materialinės teisės normas, be to, teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos palaiko ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

13. Atsakovas Danske Bank A/S atsiliepime į ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ ginčija skundo pagrįstumÄ , praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

15. Atsakovai D. D. ir A. D. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

16. Atsakovė nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

17. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu, mano, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės yra pagrįsti, o apeliacinis skundas turi būti patenkintas.

18. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ ginčija skundo pagrįstumÄ , praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20. Å i byla jau buvo iÅ¡nagrinėta visų instancijų teismuose, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 31. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio reikalavimai dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti: 20.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d.

įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“. 20.2. pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757). 20.3. panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 31. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis atmesti kitus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus, ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

21. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai teismui yra privalomi (CPK 362 str. 2 d.).

22. Atsižvelgiant į aukščiau minėtÄ Kasacinio teismo nutartį, Å¡ios bylos apeliacijos objektas yra iÅ¡vestiniai ieÅ¡kinio reikalavimai dėl restitucijos taikymo, sutartinės hipotekos sandorio dalies dėl ginčo žemės sklypo hipotekos nuginčijimo ir atitinkamos hipotekos dalies registracijos panaikinimo, taip pat administracinių aktų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymÄ Nr. 30-124 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 26 d. sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“;

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“) teisėtumo klausimai.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ iÅ¡ naujo, konstatuoja, kad neturi galimybių nustatyti kasacinio teismo nurodytų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tik dėl valstybei nuosavybės teise priklausiusio laisvos valstybinės žemės ploto suformavimo ir pardavimo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo be aukciono privačion atsakovų A. D. ir D. D. nuosavybėn teisėtumÄ . Pirmosios instancijos teismui atmetus nurodytus reikalavimus byloje nebuvo nagrinėjamas restitucijos taikymo klausimas.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tokiu atveju pirmiausia turi bÅ«ti patikrinta, ar nėra objektyvių kliūčių taikyti restitucijÄ natÅ«ra. Nesant tokių kliūčių, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar nagrinėjamas konkretus atvejis pagal restitucijos objekto pobÅ«dį nepatenka tarp bÅ«tinųjų restitucijos natÅ«ra taikymo atvejų. Nustačius restitucijos natÅ«ra taikymo galimybę, paraleliai turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos suinteresuotam asmeniui.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad restitucijos natÅ«ra taikymo galimybė egzistuoja ir tais atvejais, jeigu neteisėtai perleista žemė yra bÅ«tina konkretiems reikÅ¡mingiems visuomenės interesams tenkinti (vieÅ¡asis interesas turi bÅ«ti toks reikÅ¡mingas, kad nusvertų privačius interesus, susijusius su nuosavybės, teisėtų lÅ«kesčių apsauga). Valstybė savo ruožtu privalo pagrįsti, kokiems konkretiems visuomenės interesams tenkinti yra bÅ«tina siekiama susigrÄ Å¾inti žemė, be to, turi įrodyti ir ketinimų panaudoti žemę tokiais (vieÅ¡aisiais) tikslais realumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

Taigi, sprendžiant restitucijos taikymÄ natÅ«ra klausimÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos turi pagrįsti, kokiems konkretiems visuomenės interesams tenkinti yra bÅ«tina siekiama susigrÄ Å¾inti žemė ir pagrįsti jos ketinimų panaudoti žemę tokiais tikslais realumÄ . Teismas savo ruožtu įvertinti pagal atsakovės nurodytus argumentus, ar vieÅ¡asis interesas yra toks reikÅ¡mingas, kad nusvertų privačius interesus, susijusius su nuosavybės, teisėtų lÅ«kesčių apsauga.

Nurodytos aplinkybės šioje byloje nebuvo vertinamos.

26. Nustačius restitucijos natÅ«ra taikymo galimybę, paraleliai turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos atsakovams priteisimo. Atsakovai nurodo, jog patyrė iÅ¡laidų žemės sklypo sutvarkymui. Todėl sprendžiant kompensacijos atsakovams priteisimo klausimÄ Å¡ioje byloje taip pat turi bÅ«ti vertinami atsakovų raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys iÅ¡laidas, turėtas už žemės sklypo ginčo dalies pritaikymo naudoti, taip pat kitos su Å¡iuo žemės sklypu susijusias iÅ¡laidas.

Atsakovai A. D. ir D. D. bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo kad be 9 412,65 Eur sklypo dalies pirkimo, turėjo ir dar gali patirti 9 648,75 Eur ginčo dalies sklypo sutvarkymo iÅ¡laidų. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų restitucijos natÅ«ra taikymo bÅ«do netaikyti, tuomet taikytinas alternatyvus bÅ«das – sumokant atsakovams ekvivalentÄ pinigais tiek žemės sklypo kainÄ , kuri yra skirtumas tarp pagal negaliojančiu pripažintÄ sandorį perleisto turto rinkos vertės, buvusios to sandorio sudarymo momentu, ir kainos, sumokėtos pagal šį sandorį, taip pat su žemės sklypu turėtos kitos atsakovų iÅ¡laidos.

27. IeÅ¡kinio reikalavimas pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio dalį dėl ginčo žemės sklypo hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registracijÄ taip pat nebuvo nagrinėtas, nes yra iÅ¡vestinis ieÅ¡kinio reikalavimas, kurį bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir pagrindinius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetus, nebuvo tikslinga juos nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiam Teismui panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d.

įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“ ir pripažinus negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757) tapo aktualus tiek restitucijos taikymo klausimas, o kartu ir reikalavimo pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos dalies iÅ¡sprendimas.

28. Byloje nustatyta, kad „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas su atsakovais A. D. ir D. D. 2008-04-17 sudarė kredito sutartį Nr. BPGEEL270803863. Prievolių, kylančių iÅ¡ Kredito sutarties, tinkamo įvykdymo užtikrinimui atsakovai hipotekos sutartimi, be kita ko, yra įkeitę bankui jiems nuosavybės teise, priklausantį sklypÄ , kuris buvo suformuotas sujungus du klientams priklausiusius žemės sklypus: žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Sklypas/1), ir žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., Vilnius.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio dalį dėl ginčo žemės sklypo hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registracijÄ nurodė, jog tenkinus reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo natÅ«ra, aptariamų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas priklausys nuo to, ar hipotekos kreditoriaus teisės bus ginamos remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalyje ir 6.153 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, konstatavus hipotekos kreditoriaus sÄ Å¾iningumÄ .

Tuo atveju, jei bÅ«tų nuspręsta dėl alternatyvaus restitucijos bÅ«do taikymo (restitucijos, sumokant ekvivalentÄ pinigais) arba restitucijos netaikymo, toks teismo sprendimas bÅ«tų atsakovų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijimo teisinis pagrindas, todėl nebÅ«tų pagrindo tenkinti aptartus iÅ¡vestinius reikalavimus, nesant teisinio pagrindo ginti valstybės, kaip pripažinto negaliojančiu valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alies, nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypÄ , hipotekos skolininkui iÅ¡likus ginčo žemės sklypo savininku.

Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos. Taip pat sprendžiant hipotekos dalies ir atitinkamai registracijos panaikinimo klausimÄ priklausomai nuo pasirinkto restitucijos bÅ«do ir priklausomai nuo to, ar bus konstatuotas hipotekos kreditoriaus sÄ Å¾iningumas, gali bÅ«ti svarbÅ«s ir banko paaiÅ¡kinimai kartu su juos detalizuojančiais dokumentais, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kokio dydžio prievolės vykdymui užtikrinti sudaryta hipoteka ir kokia yra likusi atsakovų mokėtina suma. Byloje tokių duomenų nėra.

30. Kadangi ieškinio reikalavimų, susijusių su administracinių aktų panaikinimu, išsprendimas priklauso nuo klausimo dėl restitucijos (ne)taikymo išsprendimo, nurodyti reikalavimai apeliacinės instancijos teisme taip pat negali būti išspręsti.

31. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Tokia padėtis prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

32. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis, atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su restitucijos taikymu, sutartinės hipotekos dalies ir atitinkamai registracijos panaikinimo, taip pat administracinių aktų panaikinimo, panaikinama ir Å¡i bylos dalis perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

33. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su restitucijos taikymu, sutartinės hipotekos dalies ir atitinkamai registracijos panaikinimu, taip pat administracinių aktų panaikinimu, ir Å¡ias bylos dalis perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Ona Gasiulytė Rita Kisielienė Tatjana Žukauskienė