d45675fd-c6da-4403-afe3-91cff3798641 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1642-739/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00204-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.4; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.5(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12d.Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjui S. V., jo atstovei advokato padėjėjai A. L.,atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovei V.

K., atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui D. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (buvęs patikslintas ieškinys, toliau - skundas) (1 t., b. l. 87–94) prašo:

1) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), ir iÅ¡ atsakovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 30 000  Eur  neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir ADB „Gjensidige“ 308 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir su 5 procentų metinių palÅ«kanų;

3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Byla, iÅ¡kelta pagal pareiÅ¡kėjo patikslintÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo perduota nagrinėti pagal rÅ«Å¡inį teismingumÄ Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mams (1 t., b. l. 234–235, 237–238). PareiÅ¡kėjas skunde, atsiliepime į atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimus (dublike) (1 t., b. l. 87–94, 169–174), jis ir jo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu praÅ¡o atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo susargdinimo tuberkulioze (toliau ir – TB) 2005–2008 metais ir pakartotinio susargdinimo Å¡ia liga 2011–2013 metais.

Pareiškėjo ir jos atstovės teigimu būtent dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų(neveikimo) pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo susargdintas (užkrėstas) tuberkulioze. Pareiškėjo paaiškinimais jis 2005 m. gegužės 11 d. buvo sulaikytas, vėliau teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, taigi, nuo 2005 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. sausio mėn. atliko laisvės atėmimo bausmę. Iki tol pareiškėjas tuberkulioze nesirgo. Bausmę iš pradžių atliko Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose. 2006 metais jam atliktoje rentgenogramoje nurodoma „sveikas“.

Jis buvo susargdintas būtent laisvės bausmės atlikimo metu. Praėjus 2 metams ir 8 mėnesiams, paaiškėjo, kad pareiškėjas serga atvira TB(židinine plaučių segmentų tuberkulioze). 2008 m. sveikatos būklei pablogėjus, pareiškėjas buvo nugabentas į Ligoninę, kurioje gydėsi. Jis buvo gydytas ir išgydytas. 2011 m. kovo 7 d. jis pakartotinai susirgo tuberkulioze. Ligoninėje susipažinus su besigydančiais nuteistaisiais ir medicinos personalu paaiškėjo, kad Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose tuberkulioze susirgo ne tik pareiškėjas, bet ir kiti asmenys.

Sergančiųjų atvira TB buvo daug ir jie visi, taip pat ir jis, nebuvo izoliuoti nuo sveikų asmenų, kas sudarė sÄ lygas užsikrėsti TB. Ligoninė atviros TB formos protrÅ«kį įkalinimo įstaigoje galimai slėpė. PareiÅ¡kėjo nuomone, Ligoninė galimai ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad nuslėpti TB protrÅ«kį. PareiÅ¡kėjo nuomone, bÅ«tent Ligoninė vykdo sveikatos priežiÅ«rÄ visose įkalinimo įstaigose ir yra atsakinga už pareiÅ¡kėjo susargdinimÄ . Ä®kalinimo įstaiga, kurioje kalėjo pareiÅ¡kėjas, neturėjo specialių žinių sveikatos priežiÅ«ros srityje, todėl ji nėra atsakinga.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos(toliau - ir Akreditavimo tarnyba) Ligoninei yra suteikusi licencijÄ atlikti profilaktinius patikrinimus dėl užkrečiamųjų ligų, įskaitant ir plaučių tuberkuliozę. Ligoninė turi pareigÄ izoliuoti sergančiuosius. Be to, Ligoninė yra vienintelė institucija, kuri yra atsakinga dėl TB protrÅ«kio įkalinimo įstaigoje, tačiau jokių patikrinimų ir sergančiųjų izoliavimo neatliko, dėl to pareiÅ¡kėjas buvo susargdintas tuberkulioze.

Dėl Ligoninės kaltės nebuvo stabdomas atviros TB formos plitimas įkalinimo įstaigoje, sergantys neizoliuojami nuo sveikų asmenų ir taip buvo pažeistos jo pareiÅ¡kėjo teisės. PareiÅ¡kėjo nuomone, yra visos Ligoninės civilinės atsakomybės sÄ lygos, numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). PareiÅ¡kėjas buvo susargintas gyvybei pavojinga liga, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ . Jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, matydamas draugus ir/ar kartu kalinčius asmenis, mirÅ¡tančius nuo TB.

Susirgęs negalėjo bendrauti su artimaisiais, jo draugė, vaikas negalėjo atvažiuoti į įkalinimo vietÄ aplankyti pareiÅ¡kėjo. PareiÅ¡kėjas negali dirbti sunkaus fizinio ar gerai apmokamo darbo. Visa tai sudaro neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti. Taip pat praÅ¡o priteisti turtinės žalos atlyginimÄ . Dėl susargdinimo jis patyrė 144 Eur iÅ¡laidas kelionėms pas gydytojus, mokėdavo už kurÄ asmeniui, kuris jį veždavo; už vaistus ir vitaminus, kurie reikalingi organizmui atstatyti, sumokėjo 148 Eur; už ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijų padarymÄ sumokėjo 16 Eur.

IÅ¡laidos už visa tai sudaro turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas procesiniuose dokumentuose paaiÅ¡kino, kad sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju senaties terminas nėra taikomas. IeÅ¡kinio senatis nėra taikoma remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. IeÅ¡kinio senatis pradedama skaičiuoti nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo pažeistÄ teisę. Jei tai tęstinio pobÅ«džio pažeidimas, ieÅ¡kinio senatis pradedama skaičiuoti tÄ kiekvienÄ dienÄ , kol pažeidimas tęsiasi.

Procesiniuose dokumentuose pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad dėl sunkios sveikatos bÅ«klės ir psichologinės bÅ«senos pareiÅ¡kėjas objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės paraÅ¡yti ieÅ¡kinio ar kreiptis teisinės pagalbos, nes esant grėsmei gyvybei ir pastoviai mirties baimei, pareiÅ¡kėjas negalėjo priimti objektyviai adekvačių sprendimų, nes vienintelis jo rÅ«pestis buvo iÅ¡gyventi. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundÄ ir atsiliepimu į dublikÄ (1 t., b. l. 113–120, 189–194) bei teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti.

Atsiliepimuose ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjas 2008 m. sausio 4 d. buvo etapuotas į Ligoninę iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ištyrimui dėl įtariamos plaučių tuberkuliozės. Atlikus tyrimus tuberkuliozė pasitvirtino. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas tuberkulioze susirgo dar kalėdamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl Ligoninė neturi pareigos atsakyti dėl pareiškėjo susirgimo tuberkulioze 2005–2008 metais ir nėra tinkama atsakovė.

Atsakovės atstovės aiÅ¡kinimais Ligoninės paskirtis yra sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriuos jų pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietų sveikatos priežiÅ«ros tarnybos siunčia į Ligoninę. Atsakovės atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjas klaidingai teigia, kad Ligoninė vykdo sveikatos priežiÅ«rÄ Ä¯kalinimo įstaigose ir yra atsakinga dėl tuberkuliozės plitimo jose.

Ligoninėje nuolat buvo (ir yra) tvirtinamos ir keičiamos vidinės tvarkos, nustatančios infekcinės prevencijos ir kontrolės procedūras. Nuteistieji sergantys atvira tuberkuliozės forma Ligoninėje buvo laikomi izoliuotai. Pareiškėjas Ligoninėje buvo izoliuotas tinkamai. 2011 metais Pravieniškių pataisos-gydymo namuose pareiškėjas pasijuto blogai. Jam buvo atlikta rentgenograma, kurioje matėsi du dariniai. 2012m. lapkričio 27d. paimtas mėginys tyrimui ir 2013m. sausio 3 d. pareiškėjui diagnozuotas plaučių tuberkuliozės recidyvas.

Atsakovės atstovė tvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis tuberkulioze buvo užkrėstas įkalinimo įstaigoje, nes TB yra lėtinė infekcinė liga, o užsikrėtus jos mikrobakterijomis susergama ne iš karto, o po tam tikro laiko. TBC yra lydintis susirgimas, ja susergama nusilpus žmogaus organizmui ir susilpnėjus imunitetui. Anot atsakovės atstovės, TB mikrobakterijomis pareiškėjas galėjo užsikrėsti ir būdamas laisvėje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų jam kilo neigiamos pasekmės, neįrodė Ligoninės neteisėtų veiksmų.

Todėl nėra pagrindo žalos priteisimui. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas pateikė tuos pačius kuro čekius, kurie jau buvo pateikti Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje dėl netinkamo pareiškėjo gydymo, o vitaminai bei dalis pareiškėjo pirktų vaistų nėra susiję su plaučių ligomis. Taigi, atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos. Ligoninė kartu su atsiliepimu pateikė pareiškėjo prašytus statistinius duomenis, tai yra Ligoninės turimus 2015, 2016 metų duomenis apie susirgimus tuberkulioze, Pravieniškių gydymo ir pataisos namų duomenis apie susirgimus tuberkulioze (1 t., b. l. 121–122).

Atsakovės atstovė patvirtino, kad Ligoninė pateikė visus aktualius surinktus duomenis ir jokių kitų duomenų pateikti negali, nes jų neturi. Atsakovės atstovė prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimams atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu skundÄ atmesti, nurodydama, kad senaties terminas atitinkamai baigėsi 2011 ir 2016 metais. Atsakovės atstovė kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis dėl nuolat jaučiamos mirties baimės ir sunkios sveikatos bÅ«klės objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, kadangi jis teisę į teisminę gynybÄ yra realizavęs 2016 m. sausio 5 d.

Tai yra pareiÅ¡kėjas , dar bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, kreipėsi į ikiteisminę ginčų dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo institucijÄ su skundu dėl netinkamo jo gydymo nuo tuberkuliozės Ligoninėje, o vėliau, nesutikdamas su Å¡ios institucijos sprendimu, 2016 m. birželio 16 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ . Pirmuoju atveju pareiÅ¡kėjÄ taip pat atstovavo ir procesinius dokumentus rengė advokato padėjėja, todėl, atsakovės atstovės nuomone, laikytini nepagrįstais pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kad jis objektyviai negalėjo kreiptis į teismÄ teisminės gynybos.

Ligoninės atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, Ligoninėje, visuomet aktyviai rÅ«pinosi savo sveikata, kėlė reikalavimus, susijusius su jo apžiÅ«ra , gydymu ir pan. Todėl objektyviai turėjo galimybę savalaikiai kreiptis į teismÄ . Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į skundÄ ir atsiliepimu į dublikÄ (1 t., b. l. 98–99, 201–202)bei atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad Ligoninė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę bendrovėje nuo 2011 metų. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė savo teiginių, kad jis buvo susargdintas TB dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pasisakydama dėl turtinės žalos atlyginimo atsiliepimuose atsakovė paaiÅ¡kino, kad didžioji dalis pareiÅ¡kėjo įsigytų vaistų ir vitaminų nėra susiję su plaučių ligomis ir nėra bÅ«tini, dėl to už juos sumokėta suma negali bÅ«ti priteista; kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai praÅ¡o priteisti 16 Eur už kopijavimo paslaugas, kadangi jį atstovauja advokatas ir skundÄ buvo galima pateikti elektroninėmis priemonėmis; kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė tuos pačius kuro čekius, kurie buvo pateikti ankstesnėje byloje.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose, jos atstovas teismo posėdyje prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu skundÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundÄ ir atsiliepime į dublikÄ (1 t., b. l. 100–102, 184–185) pateikė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ytus statistinius duomenis: duomenis apie 2005–2017 metais nustatytus atviros tuberkuliozės atvejus PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kitose įkalinimo įstaigose, ir apie tokius atvejus asmenims, grįžusiems iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Nurodė, kad jis 2015 m. vasario 24 d. Ligoninėje atliko tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad tuberkulioze sergantiems pacientams, iÅ¡skiriantiems tuberkuliozės mikrobakterijas, taikomos standartinės ir papildomos izoliavimo priemonės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundÄ (2017 m. liepos 13 d. iÅ¡vadoje Nr. D12-315-(1.25))nurodė, kad Akreditavimo tarnyba 2014 m. paciento S. V. skundo pagrindu atliko asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės kontrolę dėl pacientui 2011 m. spalio 18 d.

– 2014 m. kovo 21 d. Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir 2014 m. spalio 27 d. Nr. D17-243-(1.27) priėmė Akreditavimo tarnybos Kontrolės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitÄ Â (toliau – ir Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaita), o jos pagrindu – Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pacientui S. V. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės“, kurio pareiÅ¡kėjas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka.

Akreditavimo tarnyba procesiniuose dokumentuose paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo pageidavimas gauti informacijÄ apie kitų asmenų, esančių įkalinimo įstaigoje, sveikatÄ ar kitÄ informacijÄ , ir Å¡ių aplinkybių analizė nepriskiriama Akreditavimo tarnybos kompetencijai, todėl ji dėl Å¡ių aplinkybių negali teikti nei iÅ¡vadų, nei paaiÅ¡kinimų. Skundas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigos izoliuoti įkalinimo įstaigoje sergančius atvira tuberkulioze nevykdymo, dėl ko Å¡i lengvai užkrečiama liga iÅ¡plito įkalinimo įstaigoje ir pareiÅ¡kėjas susirgo atvira tuberkulioze, tai yra, jis 2005–2008 metais buvo susargdintas tuberkulioze ir pakartotinai Å¡ia liga susargdintas 2011–2013 metais.PareiÅ¡kėjas skunde, kituose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje apsisprendė, kad skundu reikalaujama atlyginti turtinė ir neturtinė žala jam padaryta bÅ«tent Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtu neveikimu, nes bÅ«tent Å¡i Ligoninė neužtikrino, kad tuberkuliozė neplistų įkalinimo įstaigose, neužtikrino susirgusių tuberkulioze asmenų izoliavimo įkalinimo įstaigose ir pačioje Ligoninėje ir dėl to pareiÅ¡kėjas susirgo(buvo susargdintas) Å¡ia liga.

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatus (patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2014 m. kovo 6 d. Nr. 1R-65 ir iki tol galiojusius nuostatus, patvirtintus įsakymais 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1R-231, 2003 m. birželio 4 d. Nr. 168), Laisvės atėmimo vietų ligoninės paskirtis yra sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

Laisvės atėmimo vietų ligoninei iÅ¡duota licencija teikti antrines stacionarines suaugusiųjų tuberkuliozės II asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (1 t., b. l. 144–149). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231 Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namai reorganizuoti sujungimo bÅ«du, sujungiant juos į naujÄ juridinį asmenį – Laisvės atėmimo vietų ligoninę.IÅ¡ gydymo stacionare istorijų (1 t., b. l. 138–141) ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui (nuteistajam) Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmę jis atliko nuo 2005 m. gegužės 11 d., t. y. nuo sulaikymo dienos.

Bylos duomenimis (2 t., b. l. 37, 32), pareiÅ¡kėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę pirmÄ kartÄ atvyko (buvo paguldytas) 2008 m. sausio 4 d. iÅ¡ PravieniÅ¡kių 3-ųjų pataisos namų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231 PravieniÅ¡kių 1-ieji pataisos namai, PravieniÅ¡kių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija ir PravieniÅ¡kių 3-ieji pataisos namai reorganizuoti sujungimo bÅ«du, sujungiant į naujÄ juridinį asmenį – PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ ).

Bylos duomenimis (2 t., b. l. 31–34), pareiÅ¡kėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas su pertraukomis nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2016 m. sausio 20 d. PareiÅ¡kėjas paleistas iÅ¡ Ligoninės, pritaikius lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatyta civilinė atsakomybė be kaltės, valstybės arba savivaldybės atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms, t. y.: valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ : pareiÅ¡kėjo nurodytos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl turtinės neturtinės žalos taikyti CK 125 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 3 ieÅ¡kinio senaties terminÄ ( t.I, b.l.194).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos (2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2718-556/2017, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010).

IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiÅ¡kia kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai žala buvo padaryta sveikatos sužalojimu (2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256/2012; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-150/2011).

Dėl to atmestinas pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju senaties terminas nėra taikomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-150/2011). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju netaikytina CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

PareiÅ¡kėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 25/3 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjui klinikinė diagnozė – plaučių tuberkuliozė buvo nustatyta 2008 m. sausio 9 d. (1 t., b. l. 138). PareiÅ¡kėjas apie tokiÄ jam nustatytÄ diagnozę sužinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2008m. sausio mėn. PareiÅ¡kėjas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neneigė, kad apie tai, jog jam diagnozuota tuberkuliozė, pareiÅ¡kėjui buvo žinoma, nes apie tai pranešė gydytojai.

Duomenų, kad praneÅ¡ti pareiÅ¡kėjui apie jo susirgimÄ buvo delsiama byloje nėra. Todėl ne vėliau kaip nuo 2008m. vasario mėnesio 1d. skaičiuotinas senaties terminas pareikÅ¡ti reikalavimui dėl žalos, patirtos dėl susargdinimo tuberkulioze pirmuoju pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu, tai yra 2005–2008 m. Trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas baigiasi ne vėliau kaip 2011m.vasario 1d.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis buvo iÅ¡gydytas nuo TB (1 t., b. l. 88). PareiÅ¡kėjo 2011 m. gegužės 31 d. medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame Laisvės atėmimo vietų ligoninės, yra gydytojo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡gydytas, jam nustatyta diagnozė – liekamieji pakitimai (1 t., b. l. 58).

Akreditavimo tarnybos kontrolės ataskaitoje užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėjui atliktas tyrimas parodė, jog tuberkuliozės mikrobakterijų nerasta, o 2012 m. rugpjūčio 29 d. pareiÅ¡kėjÄ apžiÅ«rėjusi gydytoja pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas tuo metu skundų neturėjo, seniai sirgo plaučių tuberkulioze, nurodė diagnozę – liekamieji pakitimai po plaučių tuberkuliozės (1 t., b. l. 20). Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtų „Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso(ŽIV) infekcijos metodinių rekomendacijų“ nuostatas,TB recidyvas (antkrytis)yra,kai pacientui, kuris buvo anksčiau gydytas nuo TB ir iÅ¡gydytas, atlikus bakteriologinius tyrimus, randama tuberkuliozės mikrobakterija(žr., „Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinėsrekomendacijos“,2014,p.20.<http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/ziv_tub_proj.pdf>).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pakartotinai TB jis susirgo 2011 m. kovo 7 d. (1 t., b. l. 88), ir kad atvira TB jis susirgo 2013 m. sausio mėn. (1 t., b. l. 89). Pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 68/3 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje užfiksuota, kad pareiškėjui klinikinė diagnozė – plaučių tuberkuliozės recidyvas buvo nustatyta 2013 m. sausio 10 d. (1 t., b. l. 140), o Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaitoje užfiksuota, kad jam plaučių tuberkuliozės recidyvas nustatytas 2013 m. sausio 3 d. (1 t., b. l. 21), atsakovės atstovė Ligoninė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui plaučių tuberkuliozės recidyvas nustatytas 2013 m. sausio 3 d. (1 t., b. l. 116).

Jau minėta, kad pareiÅ¡kėjo medicininiame pažymėjime ir Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nurodyta, kad 2011, 2012 metais pareiÅ¡kėjas tuberkulioze nebesirgo. Kadangi tuberkuliozės recidyvas pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 2013 m. sausio 10 d., tai užfiksuojant jo gydymo stacionare istorijoje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ne vėliau kaip iki 2013m. sausio pabaigos sužinojo arba turėjo sužinoti tokiÄ jam nustatytÄ diagnozę. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje patvirtino, kad apie tai, jog jis susirgo atvira TB gydytojas pranešė 2013m. sausio mėnesį.

Todėl nuo 2013m. vasario 1d. pareiÅ¡kėjui skaičiuotinas senaties terminas pareikÅ¡ti reikalavimui dėl žalos, patirtos dėl pakartotinio susargdinimo atvira tuberkulioze antruoju laikotarpiu, tai yra 2011–2013 m. Trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi ne vėliau kaip 2016m. vasario 1d. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinį Panevėžio apygardos teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2017 m. birželio 9 d. (1 t., b. l. 3). Teismas konstatuoja, kad CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trijų metų senaties terminÄ pateikti skundui dėl pareiÅ¡kėjo susargdinimo 2005- 2008 metais padarytai žalai atlyginti pareiÅ¡kėjas praleido 6 metais ir 4 mėnesiais, o skundui dėl pakartotinio susargdinimo 2011-2013 metais pateikti – 1 metais ir 4 mėnesiais.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į dublikÄ pateikė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį (1 t., b. l. 194). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas senaties terminÄ reguliuojančių normų taikymÄ , yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju senaties terminas nėra taikomas (1 t., b. l. 170).

Nei skunde, nei teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas neprašė atnaujinti senaties terminÄ skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018).

Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimÄ teismas turi diskrecijÄ pripažinti arba nepripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017).

Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl sunkios sveikatos bÅ«klės ir psichologinės bÅ«senos jis objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės paraÅ¡yti ieÅ¡kinio ar kreiptis teisinės pagalbos, nes esant grėsmei gyvybei ir pastoviai mirties baimei, negalėjo priimti objektyviai adekvačių sprendimų, o vienintelis jo rÅ«pestis buvo iÅ¡gyventi (1 t., b. l. 170).Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta diagnozė – židininė plaučių tuberkuliozė (1 t., b. l. 58, 19) ir tuberkuliozės recidyvas (1 t., b. l. 140, 21).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje svarbia termino praleidimo priežastimi pripažįstama tik tokio pobÅ«džio liga, dėl kurios asmuo apskritai negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, arba Å¡i liga ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad asmuo negalėjo skundo suraÅ¡yti ir pateikti arba iÅ¡siųsti paÅ¡tu bei pasirÅ«pinti tinkamu savo teisių atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-718/2009, 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012).IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas senaties termino eigos metu, pvz., 2008 metais Biržų rajono apylinkės teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo(Biržų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-1007-434/2008), taip pat Panevėžio apygardos teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti šį jo pareiÅ¡kimÄ , 2013 metais Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo(Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr.I-4421-168/2014).

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas senaties termino eigos metu, tai yra 2009 metais pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundÄ praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių 3-ųjų pataisos namų, kuriame žalÄ nurodė patyręs dėl to, kad dėl blogos kokybės maisto ir laikymo netinkamomis sÄ lygomis jis susirgo tuberkulioze(Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr.I-624-414/2009).

IÅ¡ bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės privalo jam atlyginti 1000Eur žalÄ , 2016 m. birželio mėn., t. y. jau pasibaigus senaties terminui Å¡ioje byloje, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Panevėžio apygardos teismÄ (1 t., b. l. 11). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, dėl to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pradžių kreipėsi į minėtÄ komisijÄ su pareiÅ¡kimu, o po to pateikė skundÄ teismui dėl komisijos sprendimo.

Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į minėtÄ komisijÄ kreipėsi 2016 m. sausio 5 d. (1 t., b. l. 192). Taigi, pareiÅ¡kėjas su pareiÅ¡kimu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ kreipėsi senaties termino eigos metu Å¡ioje byloje. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2016 m. sausio 11 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo netinkamomis sÄ lygomis, atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas aktyviai gynė savo teises ir suprato, jog gali pasinaudoti teise gauti žalos atlyginimÄ dėl sveikatai padarytos žalos ir Å¡ia teise naudojosi.IÅ¡ Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaitos (1 t., b. l.

19) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2004 metais Akreditavimo tarnybai pateikė skundÄ . Jo skundo pagrindu Akreditavimo tarnyba atliko pareiÅ¡kėjui teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės kontrolę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Jau minėta, kad pareiÅ¡kėjui (nuteistajam) teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, pareiÅ¡kėjas paleistas lygtinai. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutarčių dėl lygtinio paleidimo) matyti, kad pareiÅ¡kėjo (nuteistojo) lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas senaties termino eigos metu ne kartÄ buvo svarstytas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijoje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Apylinkės teismui nepatvirtinus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo, pareiÅ¡kėjas (nuteistasis) pateikdavo skundÄ Kauno apygardos teismui. PareiÅ¡kėjas senaties termino eigos metu Å¡ioje byloje 2013 ir 2014 metais pateikė po vienÄ skundÄ , 2015 metais pateikė du skundus Kauno apygardos teismui. Teismų nutartyse apibÅ«dinant pareiÅ¡kėjÄ (nuteistÄ jį) pagal Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos pateiktus duomenis, nurodoma, kad jis pataisos įstaigoje įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , staliaus ir kompiuterių operatoriaus specialybes, staliaus ir siuvinių gamintojo profesines kvalifikacijas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir nuteistųjų visuomeniniame gyvenime, palaikė ryÅ¡ius su artimaisiais ir domėjosi jų gyvenimu, su jais bendravo laiÅ¡kais bei telefonu, susitikdavo ir pasimatymų metu, rodė iniciatyvÄ dengti iÅ¡ jo pagal civilinį ieÅ¡kinį priteistas sumas, po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos planavo įsidarbinti pas Å«kininkÄ (KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartys: 2012 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. T-330-840/2012; 2014 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. T-432-359/2014; 2015 m. liepos 28 d. nutartis byloje Nr. T-657-840/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis byloje Nr. T-41-359/2016;

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis byloje Nr. 1S-1626-245/2015). IÅ¡ teismų nutarčių matyti, kad pats pareiÅ¡kėjas teismui nurodydavo, kad jis mokėsi, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , staliaus specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaikė artimus ryÅ¡ius su artimaisiais, buvo jų lankomas, išėjęs į laisvę ketino dirbti miÅ¡kų urėdijoje (KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. byloje Nr. T-330-840/2012; Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. (datoje padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida – turėtų bÅ«ti 2012 m. gegužės 23 d.) nutartis byloje Nr. 1S-1007-238/2012;

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1120-485/2014).Senaties termino eigos metu pareiškėjas nebuvo laisvėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo, nurodė, kad nėra reikšminga tokia aplinkybė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nes įstatymai neriboja laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės kreiptis su skundais į valstybės institucijas ir ginti savo teises teisme; nuteistieji turi Bausmių vykdymo kodekso(toliau – BVK) 100 ir 183 straipsniuose numatytas teises paduoti skundus (2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017).

BVK numato, kad nuteistieji laisvės atėmimo bausme turi teisę kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus (100 straipsnis), gauti teisinę pagalbÄ (101 straipsnis), paskambinti telefonu (102 straipsnis). Kaip matyti iÅ¡ paminėtų duomenų, pareiÅ¡kėjas senaties termino eigos metu teikė teismams skundus. Å ioje byloje dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, pareiÅ¡kėjÄ atstovauja advokato padėjėja (2 t., b. l. 39–40; 1 t., b. l. 81–83).

BVK 101 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbÄ , taigi pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę senaties termino eigos metu kreiptis teisinės pagalbos. IÅ¡ nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas senaties termino eigos metu ir jam pasibaigus teikė skundus teismams, skundÄ ikiteisminei skundų nagrinėjimo institucijai, senaties termino eigos metu mokėsi, įgijo specialybes ir profesines kvalifikacijas, palaikė socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir nuteistųjų visuomeniniame gyvenime, planavo padengti iÅ¡ jo, patenkinus civilinį ieÅ¡kinį, priteistas sumas, planavo po lygtinio paleidimo įsidarbinti.

Teismo vertinimu, nurodyti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės paraÅ¡yti ieÅ¡kinio ar kreiptis teisinės pagalbos, nes esant grėsmei gyvybei ir pastoviai mirties baimei, negalėjo priimti objektyviai adekvačių sprendimų, o vienintelis jo rÅ«pestis buvo iÅ¡gyventi. Nurodyti duomenys paneigia, kad pareiÅ¡kėjas dėl sveikatos bÅ«klės apskritai negalėjo pateikti skundo (tiesiogiai ar per atstovÄ ). Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vdÄ , kad senaties termino praleidimÄ lėmė itin sunki pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė.Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų apie svarbias priežastis, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Todėl teismas neatnaujina praleisto senaties termino skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , toks skundo atmetimo pagrindas (praleista ieÅ¡kinio senatis) yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimų (2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-822/2018; 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018; 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-662/2018).

Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstyti argumentų dėl pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebÅ«tina, pakanka teismo sprendimÄ motyvuoti ieÅ¡kinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2895-492/2017). Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, ir esant atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės praÅ¡ymui, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas ir tuo pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmetamas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjas niekaip nepagrindė kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu Laisvės atėmimo vietų ligoninė padarė pareiÅ¡kėjui skunde nurodytÄ 308Eur turtinę žalÄ ir kaip pareiÅ¡kėjo nurodyta turtinė žala yra susijusi su Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais ar neveikimu. Ä®siteisėjusiame 2016m. gruodžio 28d. Panevėžio apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.2-504-544/2016 pagal pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei, AAS„“Gjensidige Baltic“, kurios teises ir pareigas yra perėmusi ADB „Gjensidige“, konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo liga (TB) buvo sukelta ne dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų (neveikimo), tačiau dėl sprendime nurodytų ir apraÅ¡ytų neteisėtų Ligoninės profesionalių darbuotojų veiksmų(neveikimo) pareiÅ¡kėjui dėl sunkios ligos sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai pergyvenimai padidėjo.

Minėtame sprendime buvo nurodyta ir apraÅ¡yta(nustatyta), kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktos tinkamos, kokybiÅ¡kos, savalaikės medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos jo kaip paciento teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str.2d., 1 ir 2 p., 2str.8d., 3str.1d., 5str.5d. IÅ¡ 2017m. spalio 26d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-616-516/2017, apeliacine tvarka  iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo ir AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per Lietuvos filialÄ (taip nurodyta nutartyje), apeliacinius skundus dėl 2016m. gruodžio 28d.

Panevėžio apygardos teismo sprendimo, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas apeliaciniam teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas iÅ¡laidas, kurie iÅ¡ esmės yra tapatÅ«s pareiÅ¡kėjo pateiktiems nagrinėjamoje byloje: kvitÄ dėl kuro iÅ¡laidų apsilankymui pas gydytojÄ rugsėjo 26d. 10val., kvitÄ dėl kuro iÅ¡laidų rugsėjo mėn. vykstant atlikti bronchų tyrimo, kvitÄ dėl kuro iÅ¡laidų vykstant į teismÄ Panevėžyje 2016m. gruodžio 13d., kvitÄ dėl kuro iÅ¡laidų rugpjūčio 25d. vykstant pas gydytojÄ pulmonologÄ , kvitÄ dėl kuro iÅ¡laidų 2016m. gegužės 17d. vykstant į posėdį Sveikatos apsaugos ministerijoje, vaistų įsigijimo kvitus, o nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas papildomai pateikė tik kuro iÅ¡laidų kvitÄ 2017m. balandžio 3d.vykstant į Nacionalinį vėžio institutÄ Å¡viesti stemplę, plaučius.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai galėtų būti traktuojami kaip turtinė žala, bet šių įrodymų nepriėmė, nes bendros kompetencijos pirmos instancijos teisme(Panevėžio apygardos teisme) nebuvo keliamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galiÄ tiek administracinės bylos proceso Å¡alims, tiek bylÄ nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). ABTÄ® 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Tai prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, ABTĮ 98 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalys jau negali tokių faktų ir teisinių santykių ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys proceso dalyviai: pareiškėjas, Laisvės atėmimo vietų ligoninė kaip Lietuvos valstybės atstovė, ADB „Gjensidige“ kaip AAS „Gjensidige Baltic“ teisių perėmėjas, todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti faktai ir teisiniai santykiai šių asmenų nebegali būti ginčijami.

Ä®siteisėjusiu Panevėžio apygardos teismas sprendimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo liga (TB) buvo sukelta ne dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų (neveikimo). Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje apraÅ¡yti pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jais patvirtinamas patirtas iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjas siejo su Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų jam teiktų gydymo paslaugų netinkama kokybe ir dėl to atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis padaryta turtine žala.

Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti turtinė žala nėra susijusi su žala, atsiradusia dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto, Å¡iuo atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neteisėtų veiksmų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Nenustačius vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinė žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo pateikti kvitai, patvirtinantys turėtas iÅ¡laidas kopijavimo paslaugoms, kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, yra susiję su bylos nagrinėjimo iÅ¡laidomis.

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmetant, jokios iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nepriteisiamos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja             Dalia Pranckienė