d4528b1f-e602-4851-8596-7531efb15975 · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-128-530/2020

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00405-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.11.10.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. K. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 5 d., apie 23.11val., (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,73 promilių neblaivumas), nevykdė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus policijos pareigÅ«nų J. G. ir K. M. reikalavimų, kai policijos pareigÅ«nai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, kelis kartus garsiai iÅ¡sakė A. K. teisėtus reikalavimus atsitraukti nuo tarnybinio automobilio ir netrukdyti atlikti jiems pavestas tarnybines funkcijas (raÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ ), nes A. K. nuo tarnybinio automobilio, kuriame policijos pareigÅ«nas J. G. rašė administracinio nusižengimo protokolÄ V. Å ., vis tiek neatsitraukė, atidarė automobilio dureles. Už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarimu A. K. buvo paskirta 130 (vieno Å¡imto trisdeÅ¡imties) eurų bauda.

2. Apeliaciniu skundu A. K. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. A. K. teigimu, policijos pareigÅ«nai atvykę adresu (duomenys neskelbtini), privalo tinkamai prisistatyti, nurodyti sulaikymo ar daromo nusižengimo priežastis, bendrauti kultÅ«ringai. Pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose matoma, kad jokio triukÅ¡mo ar garsios muzikos nebuvo, identifikuoti pareigÅ«nus nėra galimybės. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pažeidimo dėl garsios muzikos ar triukÅ¡mo akivaizdžiai nebuvo ir kad pareigÅ«nai nevykdydami savo pareigų elgėsi provokuojančiai, bei jų elgesys kėlė įtarimÄ , kad ir toliau jie taip elgsis.

2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad abejojama policijos pareigÅ«nų profesionalumu ir kompetencija dėl perteklinės jėgos naudojimo sulaikant A. K.. Kaip teigia apeliantas, sulaikymo metu, abu pareigÅ«nai iÅ¡Å¡oko iÅ¡ tarnybinio automobilio ir užlaužus abi rankas įsodino jį į tarnybiniame automobilyje esančiÄ laikino sulaikymo patalpÄ . Kyla klausimas kodėl pareigÅ«nai nesinaudojo neÅ¡iojamaisiais vaizdo registratoriais ir negalėjo asmens tapatybės bei blaivumo nustatyti vietoje?

2.3. A. K. kyla įtarimų, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai bendradarbiauja su teisėja, kadangi teismas atsisakė 2019 m. lapkričio 20 d. gautÄ skundÄ , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui dėl pareigÅ«no J. G. veiksmų, prijungti prie bylos, kuri buvo nagrinėjama teisiamajame posėdyje 2019 m. gruodžio 10 d. Apeliantas teigia, kad teisėja jau prieÅ¡ posėdį žinojo, kad atsakymas į skundÄ pasiraÅ¡ytas 2019 m. gruodžio 6 d., nors apeliantui atsakymÄ kurjeris įteikė tik 2019 m. gruodžio 10 dienÄ po pietų. 2019 m. gruodžio 27 d. apeliantas pateikė patikslintÄ skundÄ , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui dėl pareigÅ«no J. G. veiksmų, bet skundas iÅ¡nagrinėtas tik 2020 m. sausio 10 d. (įteiktas 2020 m. sausio 14 d.) norint iÅ¡vengti 2020 m. sausio 3 d. vykusio teisminio bylos nagrinėjimo, žinant, kad 2020 m. sausio 17 d. Alytaus apylinkės teisme bus skelbiamas nutarimas.

2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarnybiniame automobilyje įrengti vaizdo registratoriai bÅ«tų padėję nustatyti tiesÄ byloje, tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai nepateikė duomenų, taip apsaugodami policijos pareigÅ«nus nuo įtarimų pasitvirtinimo. Teisėja posėdžių metu taip pat nesigilino dėl kokių aplinkybių nėra pateiktas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ tarnybinio automobilio.

2.5. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad teisėja, apklausdama V. Å . apie to vakaro įvykius, uždavinėjo jai klaidinančius klausimus, neleido apeliantui užduoti papildomų klausimų, kurie bÅ«tų patikslinę V. Å . atsakymus. Apeliantas teigia, kad teisėja turėjo įvertinti V. Å . psichologinę ir emocinę bÅ«senÄ , kuri buvo akivaizdi, kad esant pareigÅ«nams ar kitiems valdžios atstovams, ji akivaizdžiai pasimeta, yra visiÅ¡kai teisiÅ¡kai neiÅ¡prususi. A. K. žinant, kaip V. Å . elgiasi tokiose situacijose, jis turėjo realų pagrindÄ stebėti, kaip pareigÅ«nai raÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ V. Å ..

2.6. Keliamos abejonės dėl teisėjos sprendimo teismo posėdyje pirmiausia apklausti policijos pareigÅ«nÄ K. M., o tik kitame posėdyje J. G., kadangi dėl pastarojo veiksmų paraÅ¡ytas skundas. Teismas pareigÅ«nų liudijimus turėjo vertinti kritiÅ¡kai dėl identiÅ¡kai paraÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų, akivaizdaus pasiruoÅ¡imo teismo posėdžiui ir skirtingų parodymų davimo teismo metu, kadangi abu pareigÅ«nai suinteresuoti bylos baigtimi, jų atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas.

2.7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , teismo posėdžio metu suteikiant tik deÅ¡imt minučių pasiruoÅ¡ti baigiamajai kalbai ir nesulaukus pakankamo dėmesio iÅ¡ teisėjos pusės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

3. A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

5. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nevykdo statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo. Todėl nusižengimo padarymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad pareigÅ«no duotas nurodymas buvo teisėtas ir kad asmuo jo nevykdė. Nagrinėjamu atveju A. K. buvo nubaustas už tai, kad jis nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų atsitraukti nuo tarnybinio automobilio ir netrukdyti atlikti jiems pavestas tarnybines funkcijas (raÅ¡yti V. Å . administracinio nusižengimo protokolÄ ).

6. Byloje esantys duomenys patvirtina skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvykę policijos pareigÅ«nai adresu (duomenys neskelbtini), buvo uniformuoti, jie buto nuomininkei V. Å . prisistatė „Alytaus policija“, nurodė atvykimo tikslÄ , t. y., kad atvyko dėl garsiai leidžiamos muzikos. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as( b.l. 17). Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. Å . teigė, kad policija neprisistatė, tačiau kaip matyti iÅ¡ filmuotos medžiagos, pastarajai atidarius duris uniformuoti policijos pareigÅ«nai prisistatė, kad yra Alytaus policija. Tai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad pareigÅ«nai netinkamai prisistatė ir nenurodė atvykimo priežasties. Filmuotoje medžiagoje taip pat fiksuota, kad V. Å . ir A. K. atvykus policijos pareigÅ«nams dėl garsios muzikos ir triukÅ¡mo, tarpusavyje aptarinėjo kas iÅ¡ kaimynų galėjo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek V. Å ., tiek apeliantas suprato jog kažkas iÅ¡ kaimynų iÅ¡kvietė ne Å¡iaip asmenis, o bÅ«tent policijos pareigÅ«nus.

7. Liudytojas policijos pareigÅ«nas J. G. apklaustas teisme patvirtino, kad bÅ«nant tarnybiniame automobilyje ir raÅ¡ant V. Å . administracinio nusižengimo protokolÄ , prie automobilio atėjo neblaivus A. K., kuris Å¡litinėdamas garsiai Å¡aukė, beldė į automobilio langÄ , atidarė tarnybinio automobilio duris, įtikinėjo V. Å . nesutikti su administraciniu nusižengimu. A. K. kelis kartus įspėjo, kad Å¡is netrukdytų dirbti, pasitrauktų nuo tarnybinio automobilio, nes prieÅ¡ingu atveju jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijÄ . Kadangi A. K. nepakluso ir piktindamasis atidarė tarnybinio automobilio Å¡onines deÅ¡inės pusės galines dureles, jis su kolega sulaikė A. K. ir jį pasodino į tarnybinio automobilio galÄ . PanaÅ¡ias aplinkybes nurodė ir teisme apklaustas liudytoju policijos pareigÅ«nas K. M.. Liudytoja V. Å . patvirtino, kad pareigÅ«nas perspėjo A. K., kad negalima atidaryti policijos automobilio durų, bet pastarasis vis tiek atidarė. A. K. du kartus buvo perspėtas, kad negalima lipti į automobilį be policijos pareigÅ«no leidimo, tačiau A. K. vis tiek atidarė automobilio dureles, ten kur ji sėdėjo. A. K. tuo metu su pareigÅ«nais kalbėjo pakeltu tonu ( b.l. 50).

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų parodymai bei administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog A. K. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – PÄ®) 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimas, administracinių teisės nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. PÄ® 21 straipsnyje yra numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigÅ«nas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. PareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigÅ«nų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams asmenims. Už Å¡ių reikalavimų ar nurodymų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi policijos pareigÅ«nų reikalavimai Å¡iuo konkrečiu atveju buvo teisėti, jie veikė jiems suteiktų įgalinimų ribose. V. Å . buvo nubausta dėl to kad ji garsiai leido muzikÄ , jos pačios teigimu ji baudÄ sumokėjo, nustatyto nusižengimo neginčijo. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, jog pareigÅ«nai dirbo darbÄ - rašė protokolÄ V. Å ., kai tuo tarpu V. K., kuriam policijos įstaigoje buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas, trukdė pastariesiems atlikti tiesiogines jų pareigas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartÄ , policijos pareigÅ«nai privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių pasekmių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad sulaikant A. K. nebuvo panaudota specialiųjų prievartos priemonių, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nų veiksmai, sulaikant A. K., buvo tinkami ir atitiko realiÄ situacijÄ . Kaip teigiama pirmosios instancijos teismo nutarime, policijos pareigÅ«nai įvykio metu turėjo asmeninius vaizdo registratorius, taip pat vaizdo registratorius buvo ir automobilyje. Automobilio registratoriai yra visada įjungti, jie neturi galimybės jų iÅ¡jungti. Asmeniniai vaizdo registratoriai buvo įjungti iki tol, kol atėjo iki automobilio, tolimesnius veiksmus fiksavo vaizdo registratorius esantis tarnybiniame automobilyje, todėl tolimesnis asmeninių vaizdo registratorių naudojimas nėra privalomas. Policijos pareigÅ«nai, veikdami Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ribose, atsižvelgdami į pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situacijÄ pristatė A. K. į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ asmens tapatybei ir blaivumui nustatyti.

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patikslintÄ skundÄ prijungti prie bylos medžiagos, kadangi skunde iÅ¡dėstoma tik paties A. K. pozicija. AukÅ¡tesnysis teismas su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada sutinka, kadangi A. K. turėjo realiÄ galimybę iÅ¡dėstyti ir Å¡iame skunde nurodytus argumentus, duodamas paaiÅ¡kinimus apylinkės teisme. Skundai buvo adresuoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui, į pateiktus skundus jam buvo atsakyta tinkamai ir laiku, juose teigiama kad pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti ir atlikti jų kompetencijos ribose. Taigi nei skundai, nei atsakymai į skundus esmės dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje buvimo, nekeičia.

11. Dėl vaizdo įrašų saugojimo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintas Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 38.3 punktas numato, jog vaizdo duomenų prižiūrėtojas turi užtikrinti, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys būtų saugomi ne trumpiau kaip 15 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 60 dienų. Atsižvelgiant į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato turimas vaizdo įrašymo ir saugojimo technines priemones, tarnybiniuose automobiliuose užfiksuoti vaizdo duomenys yra saugomi ne ilgiau kaip 15 dienų, po to automatiniu būdu yra ištrinami. A. K. pareiškimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. po įvykio (2019 m. lapkričio 5 d.) praėjus daugiau nei 15 dienų, todėl tarnybiniame automobilyje užfiksuoti vaizdo duomenys pasibaigus jų saugojimo laikui automatiškai buvo ištrinti ir jų peržiūrėti nebuvo galimybės. Tačiau šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie tiek pirmos instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui leido daryti išvadas dėl apelianto kaltės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir nesant vaizdo įrašų.

12. Skunde keliamas apylinkės teismo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo klausimas, tačiau skundo autorius nenurodo konkrečių teisėjos Å¡aliÅ¡kumo pagrindų įtvirtintų įstatyme. Jo teiginiai paremti samprotavimais dėl teismo posėdžio proceso apklausiant asmenis, dėl negalėjimo užduoti klausimus V. Å . ir pnÅ¡. AukÅ¡tesnysis teismas susipažinęs su byloje esančiais teismo posėdžio protokolais ir jų garso įraÅ¡ais, daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei teigia apeliantas. A. K. įstatymo garantuotos teisės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir tai fiksuota garso įraÅ¡e, bei protokole ( b.l.10). Apklausiant liudytojus K. M., J. G. ir V. Å . visiems proceso dalyviams buvo suteikta teisė užduoti apklausiamiems asmenims klausimus. A. K. Å¡ia teise naudojosi taip pat ir tai patvirtina garso įraÅ¡ai. Tai kad pirmininkauti Å¡alino klausimus menančius atsakymus, savaime nereiÅ¡kia, kad nebuvo suteikta teisė užduoti klausimus ir kad teisėja parodė Å¡aliÅ¡kumÄ .

13. Skunde keliamas klausimas, kad policijos pareigÅ«nai buvo apklausiami vienas viename posėdyje, o kitas kitame, tai yra ne to pačio posėdžio metu, kaip to pageidavo apeliantas. Bylos duomenimis Alytaus apylinkės teismo teisėja 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu apklausti abiejų policijos pareigÅ«nų neturėjo galimybės, nes į posėdį neatvyko policijos pareigÅ«nas J. G. dėl pateisinamos priežasties, todėl pirmajame teismo posėdyje buvo apklaustas policijos pareigÅ«nas K. M., o po pertraukos kitÄ iÅ¡ anksto paskirtÄ dienÄ J. G. ir V. Å ., taigi proceso taisyklės dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeistos nebuvo, nes buvo iÅ¡tirti visi įrodymai.

14. A. K. teigia, jog jam buvo nepakankamai skirta laiko pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms. IÅ¡ byloje esančio protokolo matyti ( b.l. 52), kad baigus raÅ¡ytinių įrodymų tyrimÄ , teisėja paklausė proceso dalyvių ar pastarieji turės praÅ¡ymų, tačiau praÅ¡ymai leisti pasiruoÅ¡ti baigiamosios kalboms pateikti nebuvo. Pradėjus klausytis baigiamÄ sias kalbas ir pasisakius institucijos atstovui, A. K. buvo skirta laiko pasiruoÅ¡ti baigiamosios kalboms 10 minučių ( b.l. 53). Po pertraukos A. K. pasakė baigiamÄ ja kalbÄ , todėl nėra pagrindo teigti jog jo teisės buvo suvaržytos. Be to tenka atkreipti dėmesį ir į tai, kad jis su administracinio nusižengimo protokolu buvo supažindintas 2019 m. lapkričio 6 d. Prasidėjus teisminiam procesui (pirmasis teismo posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 10 d., vėliau buvo tęsiamas 2020m. sausio 13d.) todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantas pakankamai turėjo laiko ir galimybių baigiamosioms kalboms pasiruoÅ¡ti ir gintis nuo jam pareikÅ¡tų kaltinimų administracinio nusižengimo byloje.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad A. K. nesutinka su nutarime padarytomis iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jo apeliacinį skundÄ tenkinti.

16. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė