Legislator Case Law & Legislation
d44fe7c0-3d65-473c-8d41-559a59bfb0ae AI generated

d44fe7c0-3d65-473c-8d41-559a59bfb0ae · Kauno apygardos teismas

Case Number d44fe7c0-3d65-473c-8d41-559a59bfb0ae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir A. J. atstovams R. J., advokatei Danai Žvingilienei, atsakovui A. K., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei M. N.         vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų A. K. ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M. J. bei A. J. ieÅ¡kinį atsakovams A. K., A. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „Vaidrena“, V.

Legislator headnote

AI generated

d44fe7c0-3d65-473c-8d41-559a59bfb0ae · Kauno apygardos teismas: IÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktos projektinės dokumentacijos matyti, kad po rekonstrukcijos stogo nuolydis bus į ieÅ¡kovų pusę, lietvamzdžiai įrengti taip pat į ieÅ¡kovų pusę, langų į atsakovų pusę nebus, bus įrengta ugniasienė (1 t. b.l. 28-51, 146-167). Taigi Å¡iais įrodymais paneigti atsakovų aiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovų pastate bus langai, kurie pažeis jų privatumÄ , taip pat atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo pastato paskirtis po rekonstrukcijos bus kokia nors kitokia nei jie nurodo projekte bei ieÅ¡kinyje, Å¡ie atsakovų argumentai yra grįsti tik jų prielaidomis, jie nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini ((duomenys neskelbtini), 178 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr.2A-1714-273/2011Teisminio proceso Nr.2-05-3-04580-2010-0                                                      Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina ŽemaitienėProcesinio sprendimo kategorija: 20.2.; 20.3.9.; 25.3.; 121.15; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovų M.

J. ir A. J. atstovams R. J., advokatei Danai Žvingilienei, atsakovui A. K., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei M. N.         vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų A. K. ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M. J. bei A. J. ieÅ¡kinį atsakovams A. K., A. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „Vaidrena“, V.

B., D. B. dėl pažeistų teisių gynimo ir nustatė:          I. M. J. bei A. J. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovams M. J. ir A. J. teisę be gretimos valdos esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčių A. K. bei A. K. sutikimo gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ supaprastintam rekonstravimo projektui rekonstruoti garaÅ¾Ä 4G1p, unikalus Nr. 1992-8011-4067 esantį (duomenys neskelbtini), pagal R. Ž. projektavimo biuro 2010 m. paruoÅ¡tÄ supaprastintÄ projektÄ (II grupės nesudėtingo statinio) bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad valdoje (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai yra bendraturčiai, ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, plane - 2A 1Ž, abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Å«kinis pastatas, plane – 3I 1P; garažas, plane pažymėtas P. V. suformuotas sklypas, kurio plotas 0, 1268 ha., jis nuosavybės teise priklauso J. ir UAB „Vaidrena“. Ginčo objektas yra garažas, jis netenkina ieÅ¡kovų poreikių, jie nutarė keisti stogo Å¡laito kryptį, įrengiant pakeliamus vartus, keisti garažo aukÅ¡tį, virÅ¡ pastato įrengti mansardÄ . Pirmajame aukÅ¡te bus garažas ir sandėlis, tarp pirmo aukÅ¡to ir mansardos - laiptai, mansardoje darbo kambarys.

Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pastatų bÅ«tų ugniasienė, langų nebÅ«tų, tai yra kompensacinė priemonė, kadangi pastatas pastatytas neiÅ¡laikant atstumų iki gretimo sklypo ribos. ParuoÅ¡us projektÄ buvo kreiptasi į atsakovus, nurodė, kad plotis nesikeičia aukÅ¡tis padidės 2.5 metro, rekonstrukcijos metu pastatas padidės iki 80 kv. metrų. Pastatas pagal Nesudėtingų statinių reglamento 2 punktÄ priskiriamas nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis minėtu Reglamentui ir Statybos įstatymu reikalingas supaprastintas projektas, raÅ¡ytinis pritarimas supaprastintam projektui, kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai kai statinys ant sklypo ribos.

Visi reikalavimai iÅ¡pildyti, atsakovas atsakymo nedavė, tai laikoma sutikimo nedavimui. Po rekonstrukcijos lietvamzdžiai bus įrengti ieÅ¡kovų pusėje, ugniasienė iÅ¡ atsakovų pusės. Normos neiÅ¡laikytos, nes pats atsakovas jų neiÅ¡laikė, pastatė pastatÄ be leidimo, tiek Kadastrinėse bylose leidimo 1992 -03-16 nr. 37-C, tiek teritorijų planavimo statybos, Urbanistikos centro pažymose nėra. Turi bÅ«ti iÅ¡laikytas vieno metro atstumas tarp pastato ir sklypo ribos, yra įregistruotas servitutas.

Teismui pateiktos fotonuotraukos kurios patvirtina, kad net ir 0.46 likusio ploto K. yra užėmęs savo turtu, manta. Å i rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo teisių, garažas yra pastatytas teisėtai. Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija rekonstrukcijai neprieÅ¡taravo. Atsakovas su savo motina neįrodo savo teisių pažeidimo, pagal projektÄ langų nebus, bus padaryta ugniasienė. A. K. statydamas pastatÄ ugniasienės nepastatė, antrame aukÅ¡te įrengė langus.

Stogas bus sumažintas, į atsakovų pusę atsikiÅ¡imo nebus. Teismui pateikta projekto eksplikacija, kur nurodyta kokios patalpos bus įrengtos, matyti, kad tai nebus butas. Pagal atsakovo projektÄ Â Ä¯ ieÅ¡kovų pusę yra sandėlis be lango ,įrengė pirtį, duÅ¡Ä , wc ir koridorius, prie pat ieÅ¡kovo sienos bus sandėlis, pirmame aukÅ¡te yra garažas, antrame aukÅ¡te dirbtuvės. Atsakovas jau įrengęs keturis langus, o turėjo bÅ«ti ugniasienė pagal leidimÄ . Paties įstatymo nesilaikymas ir pažeidimas, kad turėjo bÅ«ti ugniasienė, pažeidžia ieÅ¡kovo teises, o ne atsakovo.

IeÅ¡kovui įrengiant ugniasienę atsakovo teisės nebus pažeistos.            Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino ieÅ¡kovams M. J. ir A. J. teisę be gretimos valdos esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčių A. K. bei A. K. sutikimo gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ supaprastintam rekonstravimo projektui rekonstruoti garaÅ¾Ä 4G1p, unikalus Nr. 1992-8011-4067 esantį (duomenys neskelbtini) pagal R. Ž. projektavimo biuro 2010 m. paruoÅ¡tÄ supaprastintÄ projektÄ (II grupės nesudėtingo statinio).

I. M. J. ir A. J. solidariai iÅ¡ atsakovų A. K. bei A. K. priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidos 2550 Lt. Valstybei iÅ¡ atsakovų A. K. bei A. K. solidariai priteisė 97,45 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai yra namų valdos esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, jie yra ir garažo esančio Å¡iuo adresu bei pažymėto Å¡ifru 4G1p bendraturčiai, tai patvirtina Valstybinės įmonės registrų centro iÅ¡duotas pažymėjimas (1 t. b.l. 34).

Å is garažas yra pastatytas 1973 m., jis yra teisiÅ¡kai įregistruotas, ieÅ¡kovai Å¡ioje namų valdoje pastatus įsigijo 2004 metais, dėl Å¡io garažo nugriovimo, kaip stovinčio pažeidžiant teisės normas bei atsakovų teises niekas nesikreipė, byloje tokių įrodymų nepateikta. Atsakovų namų valda esanti (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieÅ¡kovų namų valda, tai matyti iÅ¡ pateiktų minėtų raÅ¡ytinių įrodymų, nuotraukų. IeÅ¡kovai šį garaÅ¾Ä 4G1p nutarė rekonstruoti, atliko rekonstrukcijos projektÄ , tačiau garažui esant ant atsakovų sklypo ribos reikalingas atsakovų sutikimas rekonstrukcijai atlikti.

Atsakovai sutikimo Å¡iai rekonstrukcijai ieÅ¡kovams raÅ¡tu nedavė, todėl ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , atsakovai ir teisme nesutiko , kad ieÅ¡kovai atliktų minėto garažo rekonstrukcijÄ pagal pateiktÄ projektÄ . Kaip matyti iÅ¡ projektinės dokumentacijos garaÅ¾Ä rekonstruojant Å¡is pastatas padidės nuo 30 kv. m. iki 80 kv.m., tai bus II grupės nesudėtingas statinys, kuriam nereikalingas statybos leidimas (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 IV p., reglamento priedo 2 p.).

PrieÅ¡ vykdant nesudėtingo statinio rekonstrukcijÄ privaloma turėti:

1) supaprastintÄ statinio projektÄ ;

2) raÅ¡ytinį pritarimÄ supaprastintam rekonstravimo projektui (STR 1.01.07:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 4 p.;

3) kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ , kai statinys yra ant sklypo ribos (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedas). Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovų norima garažo rekonstrukcija, nurodo, kad bus pažeistos jų teisės, nes pastatas yra ant sklypo ribos, tai trukdys Å¡viesos patekimui į jų sklypÄ , į jų pusę bus pastato langai kas pažeis privatumÄ , be to mano, kad Å¡i pastato paskirtis bus kitokia, nurodo, kad nėra įrodymų, kad pastatas po rekonstrukcijos bus naudojamas pagal paskirtį, neaiÅ¡ku ar tai bus darbo kambarys kaip nurodo ieÅ¡kovai ar gyvenamos patalpos, neaiÅ¡ku kodėl jiems reikalingas dar vienas Å«kinis pastatas, be to jį reikės apÅ¡ildyti, ko pasekoje dÅ«mai eis į atsakovų kiemo pusę, kilus gaisrui nukentės jų turtas, bus pažeisti prieÅ¡gaisriniai reikalavimai.

IÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktos projektinės dokumentacijos matyti, kad po rekonstrukcijos stogo nuolydis bus į ieÅ¡kovų pusę, lietvamzdžiai įrengti taip pat į ieÅ¡kovų pusę, langų į atsakovų pusę nebus, bus įrengta ugniasienė (1 t. b.l. 28-51, 146-167). Taigi Å¡iais įrodymais paneigti atsakovų aiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovų pastate bus langai, kurie pažeis jų privatumÄ , taip pat atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo pastato paskirtis po rekonstrukcijos bus kokia nors kitokia nei jie nurodo projekte bei ieÅ¡kinyje, Å¡ie atsakovų argumentai yra grįsti tik jų prielaidomis, jie nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini ((duomenys neskelbtini), 178 str.).

Dėl Å¡viesos, atsakovai nurodo, kad rekonstravus ieÅ¡kovų pastatÄ bus pažeista atsakovų teisės, kadangi pastatas yra iÅ¡ pietų pusės, bus pažeisti insoliacijos reikalavimai. Teismas laikė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad insoliacijos reikalavimai, ir tuo pačiu jų teisės dėl insoliacijos, t.y. saulės Å¡viesos patekimo į jų sklypÄ ar pastatus bus pažeisti, nepateikta jokių ekspertų ar kitokių iÅ¡vadų apie tai, todėl šį argumentÄ dėl atsakovų teisių pažeidimų teismas atmetė kaip neįrodytÄ ((duomenys neskelbtini), 178 str.).

Teismas laikė, kad tai yra tik atsakovo prielaidos nepagrįstos įrodymais. Dėl atsakovų teiginio, kad rekonstruotas pastatas turės bÅ«ti kažkaip Å¡ildomas ir ko pasekoje dėl Lietuvoje vyraujančių vėjų dÅ«mai eis į jų pusę ir jų teisės bus pažeistos, teismas taip pat laikė, kad Å¡is atsakovų argumentas niekaip nėra pagrįstas surinktais byloje įrodymais, dėl Å¡io teiginio taip pat nėra pateikta jokių kompetentingų institucijų iÅ¡vadų ((duomenys neskelbtini), 178 str.), todėl šį atsakovų argumentÄ , dėl jų teisių pažeidimo dÅ«mų aspektu taip pat atmetė kaip neįrodytÄ .

Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas vadovaujantis teismų praktika ir taikant AT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007, kur nurodoma, kad „STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Taigi ieškovai šia rekonstrukcija, teisiškai jau įregistruoto garažo, kuris yra ant ieškovų bei atsakovų sklypo ribos, nekeičia atstumo nuo atsakovų sklypo, šiuo atveju negali būti taikoma minėta LAT nutartis.

Šis ginčo garažas teisėtai įregistruotas jo buvimo vietoje ir jį rekonstruojant ieškovų sklypo ribose atsakovų teisės dėl atstumų nebus pažeistos. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų namų valdoje esantys ir jiems priklausantys pastatai taip pat yra pastatyti bei teisiškai įregistruoti ant jų sklypo ribos, kuri ribojasi su ieškovų sklypo riba, tai matyti iš minėtų pateiktų nuotraukų, atsakovai to neginčija.            Apeliaciniu skundu atsakovai A.

K. ir A. K. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos sprendimÄ ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisminės praktikos Å¡io pobÅ«džio bylose. Teismas, patvirtindamas raÅ¡ytinį pritarimÄ supaprastintam projektui rekonstruoti garaÅ¾Ä , ginÄÄ iÅ¡sprendė pažeisdamas materialinės teisės normas. Pritardamas ieÅ¡kovų nurodytiems argumentams, neatsižvelgė į pasekmes, kilsiančias atsakovams po statinio rekonstrukcijos bei galimas grėsmes atsakovų nuosavybei, nepakankamai įsigilino į byloje esančius įrodymus ir netinkamai juos iÅ¡tyrė, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) str., 185 str., 265 str., 270 str. numatytas teisės normas, bei priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė pageidavimÄ rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausantį garaÅ¾Ä , unikalus Nr. 1992-8011-4067, esantį (duomenys neskelbtini), kuris stovi ant atsakovams priklausančio sklypo ribos. Nesutiko, kad ant atsakovams priklausančio sklypo ribos bÅ«tų rekonstruotas ieÅ¡kovams priklausantis garažas, unikalus Nr. 1992-8011-4067, esantis (duomenys neskelbtini), nes toks statinys pažeistų atsakovų teises ir tai argumentavo teismui. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovų reikalavimas apskirtai buvo suformuluotas ydingai - kaimyninio sklypo savininko ar naudojo sutikimas, rekonstruojant statinį, esant mažiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, yra bÅ«tinas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Teismas negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo, nei tai įtvirtinta statybos techniniuose reglamentuose - jei vykdant statinio rekonstrukcijÄ yra bÅ«tinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, teismas negali statytojui pripažinti teisės vykdyti rekonstrukcijÄ be tokio sutikimo.Atsakovai, savo teisę atsisakyti duoti sutikimÄ grindė statybos teisinius santykius reglamentuojančiu Statybos įstatymu, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiÅ«ros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.

Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimÄ nustatantys teisės aktai. StatybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalus teisės bÅ«ti statytoju kaip vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas.

IeÅ¡kovų reikalavimas duoti sutikimÄ buvo grindžiamas statybos reglamentu STR 1.01.07:2002 ir STR 1.01.07:2010 1 priedo normomis, nustatančiomis atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų. Å ie įstatymų leidėjo įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal LAT suformuotÄ praktikÄ sutikimas reikalingas tik naujo statinio statybai, bet ne esančio statinio rekonstrukcijai, yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Ä®galiotos institucijos ieÅ¡kovams nustatė pareigÄ gauti kaimyninio sklypo savininkų sutikimÄ . IeÅ¡kovai nenurodė, kokiems Å«kiniams poreikiams tenkinti yra skirtas rekonstruotas garažas. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovams, kuriems priklauso Å«kinis pastatas, unikalus Nr. 1992-8011-4056, esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas dar vienas Å«kinės paskirties pastatas, arba kodėl ieÅ¡kovai nerekonstruoja Å¡io Å«kinio pastato. Tuomet nebÅ«tų reikalingas atsakovų sutikimas dėl Å¡ios rekonstrukcijos.

Å ios aplinkybės teismo sprendimu nebuvo analizuojamos. Teismas neatsižvelgė ir neanalizavo atsakovų nurodytų argumentų apie, tai, kad analizuojant sutikimo rekonstruoti statinį pagrįstumo aspektu bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101 - 3597; 2003, Nr. 104-4649) 40 straipsnio 1 punktu nustatytÄ reglamentavimÄ , kad statinių naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. IÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto projekto matyti akivaizdus ieÅ¡kovų siekis apeiti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, taikomus gyvenamojo namo statybai, pridengiant neva atliekama Å«kinio pastato rekonstrukcija.

Projektiniai sprendiniai aiÅ¡kiai patvirtina statinio techninių parametrų pasikeitimus (T.l, b.l. 42-45). Statinio aukÅ¡tis po rekonstrukcijos vietoje esamų 1,70 m padidės iki 4,2 metro. Tai reiÅ¡kia, kad per visÄ statinio plotÄ bus iÅ¡keltas mansardinis aukÅ¡tas, didžioji Å¡io statinio dalis nesiriboja su atsakovų pastatais, o ribosis su atsakovų neužstatytos žemės dalimi. Todėl akivaizdu, kad žymiai paaukÅ¡tinus pastatÄ iÅ¡ pietų pusės, kuris stovi ant sklypų ribos, atsakovams priklausančio sklypo insoliacija iÅ¡ esmės pakis - nemaža sklypo dalis bus nuolat užstojama nuo saulės.              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai M.

J. ir A. J. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas rekonstruoti pastatas - garažas, plane pažymėtas 4Glp, pastatytas teisėtai ant ieÅ¡kovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos. Vien ta aplinkybė, kad jis stovi ant sklypų ribos, neatima savininkui teisės rekonstruoti tokį pastatÄ nepažeidžiant gretimo žemės sklypo bendraturčių teisių.

Kadangi ginčo pastatas yra pastatytas ant sklypų ribos, tai jam rekonstruoti yra reikalingas gretimo žemės sklypo bei pastatų bendraturčių sutikimas (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai"). IeÅ¡kovų numatomai rekonstrukcijai vykdyti yra paruoÅ¡tas supaprastintas projektas, kuris prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ buvo pateiktas visiems gretimo sklypo bendraturčiams susipažinti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo sutikimÄ . Rekonstrukcijai neprieÅ¡taravo tretieji asmenys - D. B. ir V. B. bei 470/958 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), valdytojas - Nacionalinė žemės tarnyba.

Sutikimas nebuvo gautas tik iÅ¡ atsakovų. Garažas 4Glp yra priskiriamas prie nesudėtingų II grupės statinių (pagal techninius parametrus didžiausias plotas iki 80 kv.m.) ir minimalÅ«s atstumai iki sklypo ribos yra numatyti naujiems statiniams statyti 3 metrai. Mažinant pastatų atstumÄ iki žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus turi bÅ«ti iÅ¡laikomi saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raÅ¡tu (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", priedas 1).

Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ginčo objektas - 1972 m. teisėtai pastatytas ant sklypo ribos ir teisiškai įregistruotas pastatas, kurį ieškovai siekia rekonstruoti ir teisėtai pastatyto statinio atstumas iki atsakovų sklypo ribos nėra keičiamas, o tokia statinio padėtis yra teisiškai įregistruota eilę metų. Atsakovai ginčo pastato 4Glp statybos niekada neginčijo. Kadangi rekonstrukcija vykdoma (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribose, todėl atsakovų teisės nebus pažeistos.

Apeliantai vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-07-02 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010. IeÅ¡kovai siekia rekonstruoti jau pastatytÄ pastatÄ , o minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje kalbama apie naujų statinių statybÄ , neiÅ¡laikant reikalingų atstumų. Vien tas faktas, kad ant sklypo ribos gretimame sklype rekonstruojamas pastatas, nepažeidžiant sklypo ribų, savaime nepatvirtina, kad yra pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininkų teisės. Apeliantai neįrodo savo teisių pažeidimo, todėl jų atsisakymas duoti sutikimÄ rekonstrukcijai vykdyti yra nepagrįstas ir tai konstatavo teismas.

Ginčo statinys dar nėra rekonstruotas, rekonstrukcijos projekte yra nurodytos patalpos, kurios bus įrengtos atlikus rekonstrukcijÄ . Ta aplinkybė, kaip bus naudojamos ginčo pastate patalpos neturi jokios reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui bei teismo priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Insoliacija susijusi ne su žemės sklypu, o su gyvenamosiomis patalpomis. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad norminė insoliacija turi bÅ«ti užtikrinama gyvenamosioms patalpoms. Tokie reikalavimai nustatyti ir statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai" {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis 2005 12 21 civ. byloje Nr. 3K-3-651/2005).

Apeliantai jokių įrodymų dėl insoliacijos pažeidimo nepateikė.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad su pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu sutinka. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 7 p., nesudėtingo statinio rekonstravimui rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. nurodyta, jog supaprastinto rekonstrukcijos projekto atveju reikalingas raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas.

To paties straipsnio 10 dalyje numatyta, jog rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti pateikiami dokumentai yra prašymas, statinio projektas, statinio kadastro duomenų byla, statinio bei žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Be to, Statybos įstatymo 6 str. 2 d. nurodyta, jog normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" (toliau - STR „Nesudėtingi statiniai"), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-812, priedo pastaboje nurodyta, jog minimalÅ«s atstumai nuo pastatų iki žemės sklypo ribos turi bÅ«ti 3 m; mažinant atstumÄ iki žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raÅ¡tu. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytomis įstatymų normomis, ieÅ¡kovai turėtų pateikti atsakovų A. ir A. K. sutikimus. Atsakovų apeliaciniame skunde visiÅ¡kai teisingai nurodoma, kad „kaimyninio sklypo savininko ar naudotojo sutikimas, rekonstruojant statinį, esant mažiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, yra bÅ«tinas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Teismas negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo, nei tai įtvirtinta statybos techniniuose reglamentuose -jei vykdant statinio rekonstrukcijÄ yra bÅ«tinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, teismas negali statytojui pripažinti teisės vykdyti rekonstrukcijÄ be tokio sutikimo''.Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 konstatavo, jog teisės normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus.

Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiÅ«ra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.

Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, jie yra ir garažo, esančio Å¡iuo adresu bei pažymėtu Å¡ifru 4G1p bendraturčiai, kÄ patvirtina Valstybinės įmonės registrų centras iÅ¡duotas pažymėjimas (t.1, b.l. 34).

Garažas yra pastatytas 1973 m., jis yra teisiÅ¡kai įregistruotas. Atsakovų namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieÅ¡kovų namų valda IeÅ¡kovai garaÅ¾Ä 4G1p ketina rekonstruoti, tačiau negauna atsakovų sutikimo rekonstrukcijai atlikti. PrieÅ¡ vykdant nesudėtingo statinio rekonstrukcijÄ privaloma turėti:

1) supaprastintÄ statinio projektÄ ;

2) raÅ¡ytinį pritarimÄ supaprastintam rekonstravimo projektui (STR 1.01.07:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 4 p.;

3) kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ , kai statinys yra ant sklypo ribos (STT 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedas). Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovų norima garažo rekonstrukcija, nurodo, kad bus pažeistos jų teisės, nes pastatas yra ant sklypo ribos, tai trukdys Å¡viesos patekimui į jų sklypÄ , į jų pusę bus pastato langai, kas pažeis privatumÄ , be to, mano ,kad po rekonstrukcijos pastatas bus naudojamas ne pagal paskirtį, be to, pastatÄ reikės Å¡ildyti, ko pasekoje dÅ«mai eis į atsakovų kiemo pusę, kilus gaisrui nukentės jų turtas, bus pažeisti prieÅ¡gaisriniai reikalavimai.Apeliantai apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad kaimyninio žemės sklypo savininko ar naudotojo sutikimas, rekonstruojant statinį, esant mažiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos yra bÅ«tinas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus ir todėl teismas negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo, nei tai įtvirtinta statybos techniniuose reglamentuose – jei vykdant statinio rekonstrukcijÄ yra bÅ«tinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, teismas negali statytojui pripažinti teisės vykdyti rekonstrukcijÄ be tokio sutikimo.

Taip pat apeliantai remiasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjos kolegijos priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 formuojant teismo praktikÄ dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose ginčijamas statybų teisėtumas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Tačiau Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas ir netaikytinas Å¡ioje byloje, nes nagrinėjamu ginčo atveju rekonstruojamo garažo atstumas nebus keičiamas, nes ieÅ¡kovų norimas rekonstruoti garažas pastatytas 1972 metais stovi ant sklypo ribos.

Ieškovai šia rekonstrukcija nekeičia atstumo nuo atsakovų sklypo ribos. Jei rekonstruojamam pastatui būtų taikomi apeliantų nurodyti reikalavimai, tai būtų pažeistos nuosavybės teisės, nes turto savininkas neturėtų galimybės bei teisės savo turto pagerinti.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovų garažų rekonstrukcija pažeis atsakovų teises dėl sekančių motyvų. Pirmosios instancijos teismas pateiktos projektinės dokumentacijos pagrindu nustatė, kad po rekonstrukcijos stogo nuolydis bus į ieškovų pusę, lietvamzdžiai taip pat įrengti į ieškovų pusę, langų į atsakovų pusę nebus, bus įrengta ugniasienė (t. 1, b.l. 28-51, 146-147).

Å iais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė atsakovų aiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovų pastate bus langai, kurie pažeis jų privatumÄ , taip pat teismas įvertino tÄ aplinkybę, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo pastato paskirtis po rekonstrukcijos bus kitokia nei jie nurodo projekte. Atsakovai nurodo, kad rekonstravus ieÅ¡kovų pastatÄ bus pažeistos atsakovų teisės, nes bus pažeisti insoliacijos reikalavimai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais apie tai, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad insoliacijos reikalavimai dėl saulės Å¡viesos patekimo į jų sklypÄ ar pastatus bus pažeisti.

Todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovų teisių pažeidimo atmestinas kaip neįrodytas. Atsakovų teiginys, kad naujai rekonstruotas pastatas turės būti šildomas ir dėl to dūmai eis į atsakovų pusę ir tuo jų teisės bus pažeistos, taip pat niekuo neparemtas, nes dėl šio teiginio nepateikta jokių įrodymų.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokiems ūkiniams poreikiams tenkinti yra skiriamas rekonstruotas garažas, nes mano, kad daugiau nei pusė naudingojo rekonstruoto garažo ploto gali būti skiriama gyvenamosioms patalpoms.

Taip pat apeliantai nurodo, kad ieÅ¡kovai siekia apeiti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, taikomus gyvenamojo namo statybai, pridengiant neva atliekama Å«kinio pastato rekonstrukcija. Tačiau Å¡ie apeliantų argumentai niekuo nepagrįsti, nes iÅ¡ byloje esančios projektinės dokumentacijos matosi, kad ieÅ¡kovų pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä numatoma rekonstruoti vadovaujantis pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai ir kitais statybÄ reglamentuojančiais įstatymais, teisės aktais. (t.1, b.l. 28-48).

Tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokiems Å«kiniams poreikiams tenkinti bus naudojamas garažas, neturi jokios įtakos Å¡io ginčo sprendimui bei priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad atsisakymas duoti sutikimÄ suprantamas kaip ieÅ¡kovo teisės į statybÄ (rekonstrukcijÄ ) ginčijimas, todėl atsisakymas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovo vykdoma rekonstrukcija pakeis atsakovų gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techninių dokumentų, teisės normų, reglamentuojančių statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė bÅ«klė, iÅ¡likti galimybė patekti į kelius ir gatves, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, atitinkamų higienos standartų keliami reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 10 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007).IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai neįrodė, kad dėl ieÅ¡kovų garažo rekonstrukcijos bus pažeistos atsakovų teisės naudotis jų žemės sklypu ar pastatais, ar rekonstrukcija kaip nors kitaip pažeistų atsakovų teises.Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu pagrįstai jį tenkino ir todėl naikinti šį sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, todėl ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. (CPK 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu nutaria:          Apeliacinį skundÄ atmesti.          Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Priteisti ieÅ¡kovui A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po 726 litus turėtų atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovų A.

K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po 27,55 Lt iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660. Kolegijos pirmininkė                                                                    Izolda Nėnienė Kolegijos teisėjai                                                                         Galina Blaževič                                                                                                     Neringa Venckienė