N-575-410-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-410/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-06491-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. nutarimu pripažino A. T. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jai galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad A. T., 2010 m. spalio 20 d., apie 12.10 val., vairuodama automobilį Mazda 323, išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės ‚Hyper Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį Mercedes Benz, ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos A. T. pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 232 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog apylinkės teismui buvo pateikusi prašymą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos prašymo netenkino. Be to, apeliantės nuomone, byla išnagrinėta nevisapusiškai. A. T. teigia nesanti tikra, jog būtent jos automobiliu buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz. Neneigia prisilietusi prie už jos stovėjusio automobilio, tačiau per veidrodėlį matė, jog šiam nieko neatsitiko, jokių pažeidimų nepadaryta. Paaiškina, jog pati surado nukentėjusįjį ir atlygino jam nuostolius. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis į draudimo bendrovę su savo automobiliu kreipėsi tik po mėnesio, be to, draudimo užfiksuotuose grotelių sugadinimuose matyti rūdys, ko per mėnesį nutikti negalėjo. Ant savo automobilio apgadinimų ji taip pat nematė. Eismo įvykio vietos schemoje taip pat nurodyti tik Mercedes Benz automobilio apgadinimai, o automobilis Mazda 323F visai nebuvo apžiūrėtas. Dėl šių priežasčių bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. J. paaiškinimais, kadangi nei jis, nei liudytojas V. V. nematė automobilio Mazda 323F po įvykio. Neturėdamas galimybės palyginti automobilių apgadinimų bei įvertinęs A. T. paaiškinimus, teismas turėjo pašalinti prieštaravimus. Be to, nebuvo apklausti liudytojais policijos pareigūnai, draudimo bendrovės darbuotojai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. T. patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad vairuodama automobilį Mazda 323, išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį Mercedes Benz, ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apeliantė mano, jog byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, kadangi ji nėra tikra, ar būtent jos automobiliu buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz, o byloje nesant išsamios informacijos apie abiejų automobilių apgadinimus, negalima daryti kategoriškos išvados dėl jos kaltės.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Byloje surinkti duomenys yra pakankami neabejotinai konstatuoti, jog būtent automobilis Mazda 323F apgadino automobilį Mercedes. Automobilio Mercedes Benz apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5) ir jų apibūdinimas atitinka fotonuotraukose užfiksuotus automobilio Mazda 323F apgadinimus (b. l. 10). Apeliantės teiginiai dėl automobilio Mazda 323F apgadinimų neužfiksavimo eismo įvykio vietos schemoje atmestini kaip nepagrįsti – šioje schemoje pavaizduota įvykio vietoje buvusi situacija ir aprašyti būtent likusio toje vietoje automobilio apgadinimai, tuo tarpu apeliantės vairuotas automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo.

Apeliantės teiginiai, jog smūgis nebuvo stiprus ir ji pagalvojo, jog nieko neapgadino, atmestini. Visų pirma, toks vairuotojos elgesys, kai ji, suvokdama, jog atsitrenkė į kitą objektą, net neišlipo apsižiūrėti, laikytinas nerūpestingu. Be to, iš nukentėjusiojo, tiesiogiai stebėjusio automobilių susidūrimą, paaiškinimų, matyti, jog smūgis buvo pakankamai ryškus – girdėjosi smūgio garsas, automobilyje Mercedes Benz įsijungė signalizacija (b. l. 38).

Aptartos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog automobilis Mercedes Benz buvo apgadintas būtent po kontakto su automobiliu Mazda 323F. Apeliantės argumentai dėl papildomų įrodymų rinkimo būtinybės atmestini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padaryti. Nagrinėjamuoju atveju surinktų duomenų pakanka, todėl papildomų įrodymų rinkimas būtų perteklinis.

Taip pat apeliantė mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai jos atžvilgiu netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Sunkią A. T. šeimos materialinę padėtį tinkamai įvertinto apylinkės teismas, parinkdamas minimalią nuobaudą ir išdėstydamas baudos mokėjimą. Kitos A. T. prašyme nurodytos aplinkybės (padarytos žalos nukentėjusiajam atlyginimas, gyvenamosios vietos geografinė padėtis, išlaikomas studentas, kreditorinių įsipareigojimų turėjimas, teigiama charakteristika) neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Minėtų aplinkybių nepakanka taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. A. T. padaryti pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarimą A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas