d44eb5c8-3d65-4818-8467-c3e63d8bc744 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedTeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas VšĮ Kauno âŽalgirioâ rÄmÄjas kreipÄsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB bankas âSnorasâ dÄl pripažinimo negaliojanÄiais: 1) 2007 m. sausio 25 d. Kredito sutarties Nr.031-30233, 2007 m. kovo 26 d. Papildomo susitarimo Nr.1 prie Kredito sutarties, 2007 m. rugsÄjo 25 d. Papildomo susitarimo Nr.3 prie Kredito sutarties, 2008 m. sausio 25 d. Papildomo susitarimo Nr. 5 prie Kredito sutarties, 2008 m. kovo 31 d.
Legislator headnote
AI generatedd44eb5c8-3d65-4818-8467-c3e63d8bc744 · Lietuvos apeliacinis teismas: Å¡alys sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 3 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas atsakovui yra 3 455 000 Lt (be palÅ«kanų) bei susitarÄ pakeisti Kredito sutartį dÄl kredito linijos limito galutinio atsiskaitymo. Tais paÄiais argumentais ir tikslais 2008 m. sausio 17 d. Å¡alys sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 4 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas atsakovui yra 3 455 000 Lt (be palÅ«kanų) bei susitarÄ dar kartÄ padidinti kredito linijos limitÄ 1 500 000 Lt suma, skirta atlyginimų žaidÄjams, treneriams, jų asistentams, agentų mokesÄiams bei mokesÄiams nuo sportininkų atlyginimų sumokÄti, atsiskaityti su kreditoriais.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-693/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00091-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1; 21.4.2; 63.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 31 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Algirdo GailiÅ«no, DanutÄs GasiÅ«nienÄs ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo VieÅ¡osios įstaigos Kauno âŽalgirioâ rÄmÄjas apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 11 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-727-436/2011 pagal ieÅ¡kovo VieÅ¡osios įstaigos Kauno âŽalgirioâ rÄmÄjas ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei bankas âSnorasâ dÄl kredito sutarties, įkeitimo bei hipotekos lakÅ¡tų pripažinimo negaliojanÄiais, gautų lÄšų pripažinimo parama.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas VšĮ Kauno âŽalgirioâ rÄmÄjas kreipÄsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB bankas âSnorasâ dÄl pripažinimo negaliojanÄiais: 1) 2007 m. sausio 25 d. Kredito sutarties Nr.031-30233, 2007 m. kovo 26 d. Papildomo susitarimo Nr.1 prie Kredito sutarties, 2007 m. rugsÄjo 25 d. Papildomo susitarimo Nr.3 prie Kredito sutarties, 2008 m. sausio 25 d. Papildomo susitarimo Nr. 5 prie Kredito sutarties, 2008 m. kovo 31 d.
Papildomo susitarimo Nr.6 prie Kredito sutarties, 2008 m. liepos 16 d. Papildomo susitarimo Nr.7 prie Kredito sutarties, 2008 m. gruodžio 29 d. Papildomo susitarimo Nr.8 prie Kredito sutarties, 2007 m. sausio 30 d. Ä®keitimo lakÅ¡to, kurio indentifikavimo Nr.02/2/2007/0001576, su priedais, 2007 m. sausio 30 d. hipotekos lakÅ¡to, kurio indentifikavimo Nr.02/1/2007/0001578 su priedais, 2007 m. balandžio 2 d. Ä®keitimo lakÅ¡to, kurio indentifikavimo Nr.02/2/2007/0008845 su priedais, 2007 m. rugsÄjo 18 d. Ä®keitimo lakÅ¡to, kurio indentifikavimo Nr. 02/2/2007/0015665 su priedais; 2) 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d.
Papildomo susitarimo Nr.2 prie Kredito sutarties Nr.031-30233 bei 2008 m. sausio 17 d. Papildomo susitarimo Nr.4 prie Kredito sutarties Nr.031-30233, taip pat praÅ¡o jų pagrindu ieÅ¡kovui suteiktas lÄÅ¡as â3 000 000 Lt pripažinti ieÅ¡kovui atsakovo suteikta parama (t. 1, b.l. 1-22). IeÅ¡kovas nurodÄ, kad 2006 m. rugsÄjo 11 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas iÅ¡ UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcininko A. R. S. įsigijo 2419 vnt. (14 procentų) UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcijų už 1 Lt.
IeÅ¡kovas su atsakovu tÄ paÄiÄ dienÄ , t.y. 2006 m. rugsÄjo 11 d. sudarÄ paramos sutartį (toliau â Paramos sutartis), pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo 2006/2007, 2007/2008, 2008/2009 metų krepÅ¡inio sezonais teikti ieÅ¡kovui finansinÄ paramÄ Kauno âŽalgirioâ vyrų ir jaunimo krepÅ¡inio komandų reikmÄms tenkinti ir kitoms iÅ¡laidoms, susijusioms su pagrindiniu tikslu, o ieÅ¡kovas įsipareigojo Å¡iais krepÅ¡inio sezonais reklamuoti atsakovÄ , suteikiant jam generalinio rÄmÄjo statusÄ .
Derybose dÄl minÄtų sutarÄių žodžiu buvo susitarta, kad 14 proc. UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcijų parduodama už 1 Lt kainÄ , o atsakovas įsipareigoja tris metus iÅ¡ eilÄs ieÅ¡kovÄ remti ne mažiau nei po 3 000 000 Lt. PasiraÅ¡ant Paramos sutartį, kuri buvo ruoÅ¡ta atsakovo, paaiÅ¡kÄjo, kad konkretus paramos dydis 3 000 000 Lt nustatytas tik 2006/2007 metų sezonui (3.1 p.) bei atsirado nuostata, kad 2007/2008 ir 2008/2009 sezonams teikiamos paramos dydis bus nustatytas atskirais papildomais susitarimais (3.3 p.).
IeÅ¡kovas nurodo, kad 2007/2008 metų sezonui atsakovas suteikÄ ieÅ¡kovui mažesnÄ nei žadÄta, t.y. 2 800 000 Lt paramÄ , o 2008/2009 metų sezonui atsakovas paramos nesuteikÄ. TodÄl vietoje 2006/2007, 2007/2008 ir 2008/2009 krepÅ¡inio sezonams sutartos 9 000 000 Lt paramos, atsakovas ieÅ¡kovui suteikÄ tik 5 800 000 Lt paramÄ .Atsakovas, tapÄs ieÅ¡kovo savininko UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcininku, sužinojo, kad ieÅ¡kovas yra gavÄs kreditÄ iÅ¡ AB DnB/NORD banko, kurio likutis 570â000 Lt, o grÄ Å¾inimo terminas 2007 m. sausio 20 d.
IeÅ¡kovas kredito grÄ Å¾inimui lÄšų neturÄjo, todÄl atsakovas pasiÅ«lÄ perfinansuoti Å¡iÄ paskolÄ tam, kad ieÅ¡kovas iÅ¡vengtų finansinių sunkumų. IeÅ¡kovas dÄl sunkios finansinÄs padÄties papildomai papraÅ¡Ä 500 000 Lt kredito apyvartinÄms lÄÅ¡oms, kurias planavo grÄ Å¾inti atsakovui iÅ¡ 2007/2008 m. sezonui atsakovo suteiktos paramos. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡alys susitarÄ, kad atsakovas suteiks ieÅ¡kovui paskolÄ , o paskui paramÄ , iÅ¡ kurios ir bus grÄ Å¾inta suteikta paskola.
Atsakovas neturÄjo ir negalÄjo tikÄtis realaus paskolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ kitų Å¡altinių, o tik iÅ¡ jo paties suteiktos paramos. 2007 m. sausio 25 d. Å¡alys sudarÄ kredito sutartį Nr. 031-30233 (toliau- Kredito sutartis), pagal kuriÄ atsakovas suteikÄ ieÅ¡kovui 1 070 000 Lt kreditÄ (500 000 Lt apyvartinÄms lÄÅ¡oms, 570 000 Lt AB DnB/NORD banko paskolos perfinansavimui). 2006/2007 m. sezono pabaigoje ieÅ¡kovas negavo planuotų paramos pajamų iÅ¡ kitų rÄmÄjų, todÄl Å¡alys 2007 m. kovo 26 d. sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie Kredito sutarties, kuriuo ieÅ¡kovui suteiktas kreditas buvo padidintas iki 2 070 000 Lt (1 500 000 Lt apyvartinÄms lÄÅ¡oms, 570 000 Lt AB DnB/NORD banko paskolos perfinansavimui).
Užtikrinant paskolos grÄ Å¾inimÄ atsakovui, buvo įkeista reikalavimo teisÄ Ä¯ gautinas pajamas pagal 2007 m. vasario 21 d. sutartį Nr. 03, sudaryta su Lietuvos krepÅ¡inio federacija, - 500 000 Lt vertÄs. Planuojant 2007/2008 m. sezono biudžetÄ , ieÅ¡kovas kreipÄsi į atsakovÄ dÄl konkreÄios paramos sumos nustatymo ir paramos sutarties įforminimo 2007/2008 m. Atsakovas patikino, kad yra priÄmÄs sprendimÄ suteikti 3 000 000 Lt paramÄ , taÄiau dÄl vidinių banko taisyklių sezono pradžioje to negali įforminti.
TodÄl pasiÅ«lÄ padidinti kredito limitÄ 1 500 000 Lt suma, kuri bus dengiama iÅ¡ atsakovo gautos paramos. Å alys 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie Kredito sutarties, kuriuo konstatavo, kad ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas atsakovui 1 955 000 Lt (be palÅ«kanų) bei susitarÄ padidinti kreditinÄs linijos limitÄ 1 500 000 Lt suma iki 3 455 000 Lt limito (2 885 000 Lt apyvartinÄms lÄÅ¡oms, 570 000 Lt AB DnB/NORD banko paskolos perfinansavimui). Å ios papildomo kredito linijos suteikimo laikas (2007/2008 krepÅ¡inio sezono pradžia) ir tikslai - atlyginimų žaidÄjams, treneriams, jų asistentams, agentų mokesÄiams bei mokesÄiams nuo sportininkų atlyginimų sumokÄti, atsiskaityti su kreditoriais, sutampa su Paramos sutarties tikslais.
TodÄl atsakovas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas, galÄjo ir turÄjo žinoti, kad, skirdamas papildomÄ 1 500 000 Lt kredito linijÄ , o ne paramÄ , sudaro apsimestinį sandorį, kuris dar labiau sunkina ieÅ¡kovo padÄtį. Be to, už suteiktÄ papildomÄ 1 500 000 Lt kredito linijÄ atsakovui buvo mokamos palÅ«kanos, atsakovas reikalavo, užtikrinant 1 500 000 Lt kredito linijos grÄ Å¾inimÄ , įkeisti reikalavimo teises į gautinas pajamas pagal 2006 m. lapkriÄio 24 d. reklamos sutartį, sudarytÄ su UAB âBitÄ Lietuvaâ bei 2007 m. balandžio 19 d. paramos sutartį, sudarytÄ su AB âKalnapilio-Tauro grupÄâ. 2007 m. rugsÄjo 25 d.
Å¡alys sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 3 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas atsakovui yra 3 455 000 Lt (be palÅ«kanų) bei susitarÄ pakeisti Kredito sutartį dÄl kredito linijos limito galutinio atsiskaitymo. Tais paÄiais argumentais ir tikslais 2008 m. sausio 17 d. Å¡alys sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 4 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas atsakovui yra 3 455 000 Lt (be palÅ«kanų) bei susitarÄ dar kartÄ padidinti kredito linijos limitÄ 1 500 000 Lt suma, skirta atlyginimų žaidÄjams, treneriams, jų asistentams, agentų mokesÄiams bei mokesÄiams nuo sportininkų atlyginimų sumokÄti, atsiskaityti su kreditoriais.
Tokiu bÅ«du atsakovo ieÅ¡kovui suteiktas kredito linijos limitas pasiekÄ 4 955 000 Lt. 2008 m. sausio 25 d. Å¡alys sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 5 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas atsakovui yra 4 955 000 Lt (be palÅ«kanų) bei pakeitÄ kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ . NeskubÄdamas 2007/2008 krepÅ¡inio sezono pradžioje pasiraÅ¡yti Paramos sutarties papildymo, o teikdamas ieÅ¡kovui kreditus, atsakovas sÄ moningai kenkÄ ieÅ¡kovo interesams. Nors ir negavÄs paramos, o tik kreditus, ieÅ¡kovas atliko Paramos sutartyje nurodytus veiksmus, t.y. reklamavo atsakovÄ kaip generalinį rÄmÄjÄ , taip pat reklamavo atsakovÄ net 2008/2009 m. krepÅ¡inio sezone, kai paramos apskritai negavo. 2008 m. kovo 31 d.
Å¡alys sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 6 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas atsakovui yra 4 955 000 Lt (be palÅ«kanų), o taip pat susitarÄ sumažinti kredito linijos limitÄ iki 4 083 400 Lt bei nustatÄ naujÄ kredito linijos mažinimo ir galutinio atsiskaitymo tvarkÄ . Po paramos gavimo ir jos grÄ Å¾inimo kredito linijos dengimui Å¡alys 2008 m. liepos 16 d. sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 7 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas atsakovui 3 298 139,16 Lt, o taip pat susitarÄ pakeisti kreditavimo formÄ iÅ¡ kredito linijos į kreditÄ , padidinti kredito sumÄ 279 000 Lt suma, skirta atsakovo ieÅ¡kovui suteiktam kreditui pagal 2006 m. vasario 8 d. kredito sutartį grÄ Å¾inti, pakeisti kredito grÄ Å¾inimo tvarkÄ Â ir terminÄ , taip pat susitarÄ dÄl įkeisto materialaus turto naujos vertinimo ataskaitos pateikimo.
PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant 2008 m. liepos 16 d. susitarimÄ ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovo pasiÅ«lymÄ dÄl 400 000 Lt paramos 2008/2009 m. krepÅ¡inio sezonui, paliekant atsakovui generalinio rÄmÄjo statusÄ . TaÄiau toks pasiÅ«lymas, atsižvelgiant į daugiau kaip 7 kartus siÅ«lomÄ sumažinti paramos sumÄ , kitų rÄmÄjų, neturinÄių generalinio rÄmÄjo statuso, suteiktÄ Å¾enklesnÄ paramÄ , buvo netikÄtas ir akivaizdžiai neprotingas. TodÄl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip siekis nutraukti Paramos sutartį.
IeÅ¡kovas derybose dÄl paramos dydžio sutiko su siÅ«loma suma, jeigu atsakovas atsisakytų generalinio rÄmÄjo statuso, o bÅ«tų įvardintas kaip pagrindinis rÄmÄjas, bei atitinkamai bÅ«tų sumažinti jo reklamos stendai, laikas ir pan. Å alims nesusitarus raÅ¡tu dÄl paramos 2008/2009 m. sezonui, ieÅ¡kovas vis tikÄjosi, kad susitarimas bus pasiektas, nes tokia pati situacija buvo ir 2007/2008 m. sezono pradžioje, todÄl vykdÄ Paramos sutarties sÄ lygas tiek, kiek leido finansinÄs galimybÄs. 2008 m. gruodžio 29 d.
Å¡alys sudarÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 8 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas atsakovui yra 3 297 239,16 Lt (be palÅ«kanų) ir nustatÄ naujÄ kredito grÄ Å¾inimo tvarkÄ . IeÅ¡kovas taip pat įsipareigojo suteiktos mokÄjimo garantijos pagal sutartį Nr. 270/IG/061120033 užtikrinimui įkeisti reikalavimo teises į gautinas pajamas pagal rÄmimo sutartis su UAB âBirÅ¡tono mineraliniai vandenysâ, UAB âEurotopasâ, AB âKraft Foods Lietuvaâ, UAB âHusqsvarnaâ (bendra sutarÄių vertÄ 565 000 Lt).
Tokiais veiksmais atsakovas dar labiau sustiprino savo, kaip kreditoriaus, pozicijas. Pagal ginÄijamÄ Kredito sutartį su visais jos papildymais ir pakeitimais atsakovo ieÅ¡kovui suteikto kredito suma sudaro 5 349 100 Lt. IeÅ¡kovas grÄ Å¾ino 2 471 860,84 Lt sumÄ . Pagal ginÄijamÄ sutartį negrÄ Å¾into kredito suma sudaro 2 877 239,16 Lt, kurios ieÅ¡kovas nebuvo ir nÄra pajÄgus grÄ Å¾inti, atsakovui nusprendus 2008/2009 m. sezonui nesuteikti paramos ir dar labiau pabloginus ieÅ¡kovo finansinÄ padÄtį apgaulÄs bÅ«du pasinaudojant ieÅ¡kovui sunkiai susidÄjusiomis aplinkybÄmis.IeÅ¡kovas mano, kad yra pagrindas pripažinti negaliojanÄia Kredito sutartį su visais jos papildymais bei pakeitimais, jos įvykdymo užtikrinimui sudarytus įkeitimo bei hipotekos lakÅ¡tus, o lÄÅ¡as, ieÅ¡kovo gautas iÅ¡ atsakovo pagal Kredito sutarties papildymus, pripažinti atsakovo ieÅ¡kovui suteikta parama.Teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovas nurodo CK 1.80 straipsnį, motyvuodamas, kad Kredito sutartis su jos papildymais prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t.y.
Bankų įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam banko skolinimo apribojimui su banku susijusiems asmenims bei Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų įstaigos pareigai turÄti raÅ¡ytines vidaus taisykles. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas, žinodamas apie sunkiÄ ieÅ¡kovo finansinÄ padÄtį, ieÅ¡kovas yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, o jo pagrindinis pajamų Å¡altinis â parama, sprendimÄ skolinti priÄmÄ neįsitikinÄs ar ieÅ¡kovas ateityje sugebÄs įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, ar ieÅ¡kovo finansinÄ bei ekonominÄ bÅ«klÄ leidžia tikÄtis, kad ieÅ¡kovas sugebÄs įvykdyti įsipareigojimus (Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 3 d.).
IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad Kredito sutarties papildymai Nr. 2 ir Nr. 4 yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 str.). IÅ¡ Å¡alių tarpusavio bendravimo praktikos, ikisutartinių santykių bei sudarytų sandorių tikslų matyti, kad 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. papildomas susitarimas Nr. 2 prie Kredito sutarties, kuriuo susitarta padidinti kreditinÄs linijos limitÄ 1 500 000 Lt suma, bei 2008 m. sausio 17 d. papildomas susitarimas Nr. 4 prie Kredito sutarties, kuriuo susitarta padidinti kreditinÄs linijos limitÄ dar 1 500 000 Lt suma, sudaryti kitai, t.y.
Paramos sutarÄiai pridengti. BÅ«tent 3 000 000 Lt paramos sumÄ buvo sutarta skirti ieÅ¡kovui per sezonÄ , be to, Å¡iuose susitarimuose numatyti tie patys tikslai, kaip ir Paramos sutartyje. IeÅ¡kovas teigia, kad pagal Å¡iuos sandorius ieÅ¡kovui suteiktos 3 000 000 Lt lÄÅ¡os turi bÅ«ti pripažintos parama, o pagal niekinius sandorius sumokÄtos palÅ«kanos bei delspinigiai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.Kredito sutartis su jos papildymais taip pat sudaryti dÄl apgaulÄs, ekonominio spaudimo, todÄl pripažintini negaliojanÄiais ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad sandoriai buvo sudaryti itin nenaudingomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis (vietoje pažadÄtos paramos, ieÅ¡kovas gavo paskolÄ , už kuriÄ privalÄjo mokÄti palÅ«kanas bei netesybas).
ApgaulÄ pasireiÅ¡kÄ atsakovui atliekant aktyvius veiksmus, piktnaudžiaujant ieÅ¡kovo pasitikÄjimu, nuslepiant savo piktavaliÅ¡kus ketinimus ateityje pažadÄtos paramos nesuteikti, dÄl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iÅ¡ tikrųjų siekÄ sudaryti. Kredito sutartis su jos papildymais ir įkeitimo bei hipotekos sandoriai pripažintini sudarytais dÄl suklydimo (CK 1.90 str.), nes ieÅ¡kovas, sudarydamas Å¡iuos sandorius, neteisingai suvokÄ jų aplinkybes ir padarinius dÄl atsakovo veiksmų (pažado suteikti paramÄ , kreditų sutiekimo nevirÅ¡ijant pažadÄtos paramos sumos).
Sudarydamas ginÄijamus sandorius, ieÅ¡kovas turÄjo pagrindo pasitikÄti atsakovu, nes pastarasis buvo ieÅ¡kovo vienintelio dalininko akcininku. Be to, Kredito sutartis su jos papildymais, įkeitimo bei hipotekos sandoriai pripažintini prieÅ¡taraujanÄiais vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), nes Å¡iais sandoriais galimai buvo siekiama pažeisti ieÅ¡kovo kreditorių teises, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir gerÄ moralÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužÄs 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ (t. 6, b.l. 76-90).
                          DÄl ginÄijamų sandorių pripažinimo negaliojanÄiais CK 1.80 straipsnio pagrindu             Teismo vertinimu, sudarant Kredito sutartį ir vÄlesnius jos papildymus Bankų įstatymo normos nebuvo pažeistos. Atsakovas negali bÅ«ti laikomas tiesiogiai turÄjusiu ar turinÄiu kvalifikuotÄ ieÅ¡kovo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar kokiÄ nors kitÄ dalį, kadangi nÄra ir niekada nebuvo ieÅ¡kovo dalininkas.
IeÅ¡kovo vieninteliu dalininku yra UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ, kurio tik 14 procentų akcijų turÄjo atsakovas. Atsakovas negali bÅ«ti laikomas ir netiesiogiai turÄjusiu kvalifikuotÄ ieÅ¡kovo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar kokiÄ nors kitÄ dalį, kadangi pagal Finansinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 30 dalį netiesioginÄ kontrolÄ â kontrolÄ, atsirandanti per kitas kontroliuojamas įmones ar kontroliuojamų įmonių kontroliuojamas įmones.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 2 dalį laikoma, jog bendrovÄ tiesiogiai turi balsų daugumÄ kitoje bendrovÄje, jeigu ji turi įsigijusi kitos bendrovÄs akcijų, visuotiniame akcininkų susirikime suteikianÄių daugiau kaip ½ balsų, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovas neturÄjo UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ kontrolÄs. TodÄl, teismo vertinimu, nÄra pagrindo pripažinti, kad Å¡alys yra susijÄ asmenys, o sudarant ginÄijamus sandorius buvo pažeistos imperatyvios Bankų įstatymo normos.
IeÅ¡kovo argumentus, kad sudarant Kredito sutartį ir vÄlesnius jos papildymus, buvo pažeistos Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalių normos teismas atmetÄ, nes Å¡ios įstatyminÄs nuostatos yra iÅ¡imtinai procedÅ«rinio pobÅ«džio taisyklÄs, susijusios su bankine veikla, ir nÄra niekaip susijusios su banko sudarytų sandorių galiojimu ar negaliojimu.              DÄl ginÄijamų sandorių pripažinimo negaliojanÄiais CK 1.81 straipsnio pagrinduTeismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, kad ginÄijami sandoriai galimai pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesus, be to, sandoriai, pažeidžiantys kreditorių interesus, negali bÅ«ti pripažinti negaliojanÄiais CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes CK numato kitus kreditorių interesų gynimo pagrindus (pvz., actio Pauliana).
Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatantis akcininko teisÄ Ä¯statymų nustatytais bÅ«dais skolinti bendrovei, bet draudžiantis bendrovei savo turtÄ Ä¯keisti akcininkams, Å¡ioje byloje neturi bÅ«ti taikomas, nes ieÅ¡kovas yra vieÅ¡oji įstaiga, o ne akcinÄ bendrovÄ. Pagal analogijÄ ar netiesiogiai Å¡i teisÄs norma taip pat negali bÅ«ti taikoma, nes atsakovas nÄra ir niekada nebuvo ieÅ¡kovo dalininku.              DÄl ginÄijamų sandorių pripažinimo negaliojanÄiais CK 1.90 straipsnio pagrinduTeismas nustatÄ, kad sprendimai sudaryti Kredito sutartį ir vÄlesnius jos papildymus, hipotekos ir įkeitimo sandorius priimti ieÅ¡kovo vienintelio dalininko UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcininkų visuotiniuose susirinkimuose, ginÄijami sandoriai buvo sudarinÄjami ilgÄ laikotarpį nuo 2007 m. sausio 25 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d., be to, ne vienÄ kredito sutartį ieÅ¡kovas buvo sudarÄs ir su kitais asmenimis.
TodÄl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo vienintelio dalininko priimti sprendimai, paties ieÅ¡kovo patirtis kreditavimo santykiuose, ieÅ¡kovo ir atsakovo kreditinių santykių trukmÄ ir per šį laikotarpį Å¡alių sudarytų sandorių kiekis, patvirtina, kad ieÅ¡kovas turÄjo ir galÄjo teisingai suvokti sudaromų sandorių prasmÄ ir pasekmes. IeÅ¡kovo argumentas, kad Kredito sutartį ir jos papildymus sudarÄ dÄl to, jog tikÄjo, kad atsakovas jam suteiks žadamÄ paramÄ , nÄra susijusi su ginÄijamų sandorių turiniu, Å¡i aplinkybÄ gali bÅ«ti laikoma tik motyvu, dÄl kurio jis sudarÄ kreditavimo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sandorius.
TaÄiau klaidingi motyvai negali bÅ«ti sandorio pripažinimo negaliojanÄiu pagrindu CK 1.90 straipsnio prasme.             DÄl ginÄijamų sandorių pripažinimo negaliojanÄiais CK 1.91 straipsnio pagrinduTeismas nustatÄ, kad atsakovas neatliko jokių tyÄinių veiksmų, turinÄių lemiamos įtakos ieÅ¡kovo valios susiformavimui. PrieÅ¡ingai, Kredito sutartis ir jos papildymai buvo sudaryti ieÅ¡kovo iniciatyva, jo vienintelio dalininko UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant sprendimus.
Be to, visais atvejais siekiant gauti papildomų lÄšų, bÅ«tent ieÅ¡kovo direktorius UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nurodydavo, kad reikia papildomų apyvartinių lÄšų, dÄl ko bÅ«tų tikslinga gauti AB banko âSnorasâ kreditÄ . IeÅ¡kovo direktorius UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcininkų susirinkimuose taip pat praÅ¡ydavo priimti sprendimÄ leisti ieÅ¡kovui sudaryti su atsakovu kreditavimo sandorius.
IeÅ¡kovo atstovas atsakovui pateikdavo praÅ¡ymus dÄl kredito linijos suteikimo, todÄl Å¡ios aplinkybÄs patvirtina, kad atsakovas neatliko jokių tyÄinių veiksmų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ dÄl kreditavimo sandorių sudarymo ar jų turinio. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, jog atsakovo apgaulÄ pasireiÅ¡kÄ nuslÄpimu ketinimų ateityje pažadÄtos paramos nesuteikti, nes Paramos sutartyje nebuvo jokių konkreÄių atsakovo įsipareigojimų dÄl paramos dydžių 2007/2008 ir 2008/2009 metų sezonams, be to, net jeigu ir bÅ«tų atsakovo pažadas padovanoti ar suteikti paramÄ , tai nÄra laikomas dovanojimo (paramos) sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.).
TodÄl tokie atsakovo veiksmai, teismo nuomone, negalÄtų bÅ«ti laikomi apgaule. Teismas pažymÄjo, kad byloje nÄra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų reikalavÄs sudaryti ginÄijamus sandorius. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas pats kreipdavosi į atsakovÄ dÄl apyvartinių lÄšų suteikimo didinant kredito limitÄ , nes ieÅ¡kovas negavo planuotų paramos lÄšų iÅ¡ įvairių asmenų. Taip pat teismas pažymÄjo, kad kredito institucija neturi ekonominio intereso primygtinai siÅ«lyti paskolas asmenims, kurių mokumas yra abejotinas, o ieÅ¡kovas nenurodÄ, kokios Kredito sutarties sÄ lygos yra akivaizdžiai nenaudingos jam.
Vien tai, jog Kredito sutartyje yra numatytos palÅ«kanos, negali bÅ«ti pagrindu sprÄsti, kad ji akivaizdžiai nenaudinga ieÅ¡kovui, nes palÅ«kanų dydis nÄra didesnis nei kitiems banko klientams. DÄl papildomų susitarimų Nr.2 bei Nr. 4 pripažinimo apsimestiniais sandoriais (CK 1.87 str.) ir jų pagrindu ieÅ¡kovui suteiktų lÄšų â3.000.000 Lt, pripažinimo ieÅ¡kovui atsakovo suteikta parama Teismas sprendÄ, kad sprendžiant klausimÄ dÄl apsimestinio sandorio sudarymo, turi bÅ«ti konstatuojama, kad abi Å¡alys siekÄ sudaryti kitÄ nei ginÄijamÄ sandorį.
IeÅ¡kovas teigia, kad siekÄ sudaryti Paramos sutartį, o atsakovas, kad siekÄ sudaryti iÅ¡imtinai kreditavimo sandorius, t.y. suteikti ieÅ¡kovui kreditÄ , o ne paramÄ . Byloje nÄra jokių duomenų, kad ir atsakovas, sudarydamas 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. ir 2008 m. sausio 17 d. papildomus susitarimus Nr. 2 ir Nr. 4 prie Kredito sutarties, siekÄ sudaryti paramos sutartį. PrieÅ¡ingai, kad atsakovas siekÄ sudaryti bÅ«tent kreditavimo sandorius patvirtina tai, jog sandoriai sudaryti pagal atsakovo kredito sandorių sudarymo taisykles, sandoriuose numatytos palÅ«kanos ir delspinigiai, kuriuos atsakovas skaiÄiavo, prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu.
Taip pat Å¡alių valiÄ sudaryti kreditavimo sandorius, o ne paramos sutartį, patvirtina aplinkybÄ, jog ginÄijami sandoriai yra sudaryti kaip papildomi susitarimai prie Kredito sutarties, kurios ieÅ¡kovas neginÄija kaip apsimestinio sandorio ir pripažįsta, kad Kredito sutartis nebuvo sudaryta siekiant pridengti kitÄ sandorį. Be to, Å¡alių valiÄ sudaryti kreditavimo sandorius patvirtina chronologinÄ santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo seka. Å alys faktiÅ¡kai 2008 m. kovo 18 d. sudarÄ paramos sandorį, kurį, anot ieÅ¡kovo, jos siekÄ pridengti ginÄijamais 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. ir 2008 m. sausio 17 d. papildomais susitarimais Nr. 2 ir Nr. 4 prie Kredito sutarties.
Taigi, kai Å¡alys sudaro tÄ sandorį, kurį jos neva siekÄ pridengti kitu sandoriu, bet kokie pagrindai taikyti CK 1.87 straipsnį iÅ¡nyksta. Teismas pažymÄjo, kad nors sutampa Paramos sutarties ir Kredito sutarties papildomų susitarimų tikslai, taÄiau tai nepatvirtina, kad ginÄijami sandoriai yra apsimestiniai. IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti Kredito sutarties papildymų Nr. 2 ir Nr. 4 pagrindu suteiktas lÄÅ¡as parama negali bÅ«ti tenkinamas dar ir dÄl to, kad nÄra laikytasi privalomos notarinÄs sandorio formos.
Net ir pripažinus, kad Kredito sutarties papildymai Nr. 2 ir Nr. 4 yra apsimestiniai sandoriai, ieÅ¡kovo praÅ¡oma taikyti Å¡ių sandorių negaliojimo pasekmÄ negali bÅ«ti taikoma, nes tokių atveju tektų vadovautis CK 6.476 straipsniu, kuris numato, kad paramai visų pirma turi bÅ«ti taikomos Å¡iame straipsnyje numatytos taisyklÄs, o jų nereglamentuojamais atvejais â bendrosios dovanojimo instituto nuostatos. Pagal CK 6.469 straipsnio 2 dalį, kai dovanojama daugiau nei 50 000 Lt, dovanojimo sutarÄiai privaloma notarinÄ forma.
Sandoris, sudarytas nesilaikant notarinÄs formos, yra niekinis, t.y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekÄ jį sudariusios Å¡alys. Taigi, teismas sprendÄ, kad nÄra pagrindo pripažinti, jog ginÄijami sandoriai pripažintini negaliojanÄiais CK 1.87 straipsnio pagrindu.              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas VšĮ Kauno âŽalgirioâ rÄmÄjas (toliau â apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 11 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (t. 6, b.l. 92-106).
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatÄ faktines aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:2006 m. rugsÄjo 11 d. atsakovas iÅ¡ UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcininko A. R. S. įsigijo 14 proc. UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcijų už 1 Lt su sÄ lyga, kad atsakovas ženkliai parems apeliantÄ , kad Å¡is galÄtų iÅ¡laikyti Kauno âŽalgirioâ vyrų ir jaunimo krepÅ¡inio komandas.
Apelianto teigimu, paramos dydis buvo suderintas ne mažesnis kaip 3 000 000 Lt per metus tris metus (sezonus) iÅ¡ eilÄs, t.y. ne mažiau kaip 9 000 000 Lt. Å ias aplinkybes patvirtina liudytojų A. R. S., G. R., G. N. parodymai. PasiraÅ¡ant Paramos sutartį, paaiÅ¡kÄjo, jog konkretus paramos dydis, t.y. ne mažiau kaip 3 000 000 Lt, numatytas tik 2006/2007 metų sezonui. Nepaisant to, Å¡i Paramos sutartis buvo pasiraÅ¡yta, atsakovo atstovams žodžiu patikinus apeliantÄ , kad 2007/2008, 2008/2009 metų krepÅ¡inio sezonais parama bus teikiama sutarto dydžio, t.y. ne mažiau kaip po 3 000 000 Lt.
TaÄiau 2007/2008 metų sezonui atsakovas suteikÄ apeliantui mažesnÄ nei žadÄtÄ paramÄ , t.y. 2 800 000 Lt, o 2008/2009 metų sezonui atsakovas savo įsipareigojimų nebevykdÄ. Apelianto teigimu, Å¡ios aplinkybÄs patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus jau tik prasidÄjus Å¡alių santykiams, taÄiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dÄl jų sprendime nepasisakÄ. Å alys buvo susitarusios, kad atsakovas suteiks apeliantui paskolÄ , vÄliau â paramÄ , iÅ¡ kurios ir bus grÄ Å¾inta suteikta paskola.
Atsakovas neturÄjo pagrindo tikÄtis kredito grÄ Å¾inimo iÅ¡ kitų Å¡altinių, ypaÄ Å¾inant apelianto turtinÄ padÄtį. Kredito linijos suteikimo tikslai visiÅ¡kai sutampa su Paramos sutarties tikslais. Atsakovas, 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie Kredito sutarties skirdamas 1 500 000 Lt kaip kredito linijÄ , o ne kaip paramÄ , žinojo ar privalÄjo žinoti sudarÄ s apsimestinį sandorį, nes tikrasis Å¡alių tikslas buvo ieÅ¡kovo iÅ¡laidų padengimas. Tokiu bÅ«du atsakovas suprato, kad tik dar labiau âskandinoâ apelianto į skolas vietoje paramos suteikdamas kreditÄ ir už tai dar gaudamas palÅ«kanas ir delspinigius. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina aplinkybÄ, kad jis, teikdamas kreditus, neskubÄjo pasiraÅ¡yti Paramos sutarties papildymo, nustatanÄio konkreÄiÄ pinigų sumÄ , nors 2007/2008 metų krepÅ¡inio sezonas jau buvo įpusÄjÄs. Apelianto pasitikÄjimÄ atsakovu dar labiau paskatino atsakovo valdybos nario Ž.
Å . patikinimai valdybos 2007 m. spalio 22 d. posÄdyje, jog atsakovas yra numatÄs skirti 3 000 000 Lt paramÄ . DÄl Å¡ių aplinkybių teismas sprendime nepasisakÄ, nors apeliantas Å¡ias aplinkybes, kaip esmines sprendžiant sudarytų sandorių nuginÄijimo klausimÄ buvo nurodÄs ieÅ¡kinyje. Atsakovas, suteikÄs paramÄ 2008 m. kovo 18 d. susitarime dÄl paramos 2007/2008 m. sezonui nustatytu grafiku, suteikÄ ne žadÄtÄ Â 3 000 000 Lt paramÄ , o tik 2 800 000 Lt, nors apeliantas tinkamai vykdÄ Ä¯sipareigojimus pagal Paramos sutartį, ir tas paÄias lÄÅ¡as per kelis kartus, neskaitant palÅ«kanų, panaudojo kreditų dengimui.
Tai patvirtina apelianto teiginį, kad visos Kredito sutarties pagrindu suteikiamos kredito lÄÅ¡os turÄjo bÅ«ti grÄ Å¾inamos iÅ¡ atsakovo suteiktos paramos lÄšų. Å i aplinkybÄ reikÅ¡minga ne tik aiÅ¡kinantis atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ , bet ir teisingai kvalifikuojant tarp Å¡alių susiklosÄiusius teisinius santykius. TodÄl, apelianto nuomone, atskleidžiant ginÄo esmÄ, teismas Å¡iÄ ypaÄ svarbiÄ faktinÄ aplinkybÄ turÄjo analizuoti ir dÄl jos sprendime pasisakyti, ko nepadarius priimtas neteisÄtas sprendimas.
Apelianto direktorius, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant 2008 m. gegužÄs 16 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 7 prie Kredito sutarties, gavo atsakovo pasiÅ«lymÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ dÄl 400 000 Lt paramos, paliekant atsakovui generalinio rÄmÄjo statusÄ . Tokios mažos paramos sumos siÅ«lymu atsakovas parodÄ valiÄ nutraukti Paramos sutartį. Tuomet kredito linijos likutį sudarÄ apie 3 200 000 Lt ir jį bÅ«tų buvÄ galima padengti iÅ¡ 2008/2009 metams skiriamos 3 000 000 Lt paramos. Po to Å¡alys pasiraÅ¡Ä dar vienÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 8 prie Kredito sutarties su papildomais užtikrinimais, kuo atsakovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, dar labiau suvarÅ¾Ä apeliantÄ .
IeÅ¡kinio teismui parengimo dienai bendra pagal Kredito sutartį su visais jos papildymais ir pakeitimais atsakovo suteikta kredito suma 5 349 100 Lt. Apeliantas 2 471 860,84 Lt sumÄ grÄ Å¾ino, todÄl pagal ginÄijamÄ sutartį suteikto bei negrÄ Å¾into kredito suma sudaro 2 877 239,16 Lt, kurios apeliantas nebuvo ir nÄra pajÄgus grÄ Å¾inti atsakovui nusprendus 2008/2009 metų sezonui nesuteikti paramos. DÄl to atsakovas yra dar labiau pabloginÄs apelianto finansinÄ padÄtį apgaulÄs bÅ«du pasinaudojant Å¡iam sunkiai susidÄjusiomis aplinkybÄmis.
Pagal ginÄijamÄ Kredito sutartį bei jos pakeitimus atsakovo suteikiamas kreditas nevirÅ¡ijo kitiems sezonams numatyto paramos dydžio, t.y. 6 000 000 Lt. Apelianto teigimu, jo finansinÄ padÄtis pablogÄjo po to, kai atsakovas nesuteikÄ Å¾adÄtos paramos, todÄl jis buvo priverstas sutikti su tokia atsakovo siÅ«loma tvarka: pradžioje atsakovas, elgdamasis sÄ Å¾iningai, suteikdavo paskolÄ , vÄliau â paramÄ , kuri bÅ«davo nukreipiama paskolos grÄ Å¾inimui. TaÄiau vÄliau atsakovas pradÄjo elgtis nesÄ Å¾iningai â suteikÄs paskolÄ , paramos nebesuteikÄ.
Kadangi iÅ¡ pažadÄtos paramos turÄjo bÅ«ti atsakovui grÄ Å¾intos paskolos, o paramos apeliantas nebesulaukÄ, todÄl liko skolingas 2 877 239,16 Lt. Nurodytos faktinÄs aplinkybÄs, apelianto manymu, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo objektyvus pagrindas tenkinti reikalavimÄ dÄl Kredito sutarties ir jos papildymų pripažinimo negaliojanÄia, o ieÅ¡kovo pagal Kredito sutarties papildymus gautas lÄÅ¡as pripažinti suteikta parama. Pirmosios instancijos teismui nusprendus prieÅ¡ingai, toks sprendimas yra neteisÄtas ir nepagrįstas.GinÄijama Kredito sutartis bei vÄlesni sutarties papildymai prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisÄs normoms - Bankų įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 53 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 53 straipsnio 4 daliai, nes Kredito sutarÄiai bei jos papildymams sudaryti buvo reikalingas atsakovo valdybos sprendimas, priimtas ne mažesne nei 2/3 banko valdybos narių balsų dauguma, o tokio sprendimo nesant ginÄijamas sandoris objektyviai yra prieÅ¡taraujantis aukÅ¡Äiau minÄtoms teisÄs normoms.
Teismas netinkamai aiÅ¡kino apelianto ir atsakovo sÄ sajas vertinant sÄ vokÄ âkvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalisâ Bankų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apelianto manymu, Å¡ių asmenų sÄ sajumas objektyviai buvo, atsakovas atitiko minÄtÄ sÄ vokÄ , o apeliantas turÄjo bÅ«ti laikomas atitinkanÄiu sÄ vokos âsu banku susijÄ asmenysâ apibrÄžimÄ . TodÄl Kredito sutarties sudarymui buvo bÅ«tinas atsakovo valdybos sprendimas (Bankų įstatymo 51 str. 4 d.), o tokio nesant sandoris prieÅ¡tarauja minÄtoms Bankų įstatymo nuostatoms, todÄl pripažintinas negaliojanÄiu.
Taip pat Kredito sutartis bei vÄlesni jos papildymai prieÅ¡tarauja Finansinių įstaigų įstatymų 31 straipsnio 1 ir 3 dalims. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ios normos yra iÅ¡imtinai procedÅ«rinio pobÅ«džio taisyklÄs ir nesietinos su sandorių negaliojimu. Nurodo, kad Å¡ių normų pažeidimas egzistuoja, nes atsakovas, žinodamas apie sunkiÄ apelianto finansinÄ padÄtį, tai, kad Å¡is yra ne pelno siekiantis asmuo, kurio pagrindinis jo pajamų Å¡altinis â parama, ir kad jis ateityje nesugebÄs įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, sprendimÄ skolinti priÄmÄ neįsitikinÄs, jog apelianto finansinÄ ir ekonominÄ bÅ«klÄ ir jos prognozÄs leidžia tikÄtis, kad jis sugebÄs įvykdyti savo įsipareigojimus.
Atsakovas žinojo, kad apeliantas gali padengti kreditÄ ne iÅ¡ savo tiesioginÄs veiklos, bet iÅ¡ jo paties gaunamos paramos. TodÄl jis privalÄjo įvertinti savo galimybes dÄl paramos suteikimo prieÅ¡ suteikdamas apeliantui paskolÄ . NorÄdamas paneigti minÄtų teisÄs normų pažeidimÄ , atsakovas turÄjo įrodyti iÅ¡ kokių pajamų jis planavo gauti apeliantui suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ . TodÄl Kredito sutarÄiai ir jos papildymams panaikinti CK 1.80 straipsnio pagrindu egzistavo objektyvÅ«s pagrindai, nes tiek pati Kredito sutartis, taip pat ir jos papildymai prieÅ¡tarauja tiek Bankų įstatymo, tiek Finansų įstaigų įstatymo imperatyvioms įstatymo normoms.
Teismas, konstatavÄs prieÅ¡ingai, netinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, nevisapusiÅ¡kai įsigilino į ginÄo esmÄ, todÄl priÄmÄ nepagrįstÄ sprendimÄ . GinÄijami sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), nes sandoriais galimai buvo siekiama pažeisti apelianto kreditorių teises ir teisÄtus interesus bei netiesiogiai buvo pažeistas Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriame numatytas draudimas bendrovei skolinantis iÅ¡ akcininkų įkeisti savo turtÄ .
Apelianto teigimu, jam skolinantis iÅ¡ atsakovo, savo savininko akcininko, taikytinas Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas įkeisti turtÄ , todÄl teismas, konstatavÄs prieÅ¡ingai netinkamai pritaikÄ materialinÄs teisÄs normas. AplinkybÄ, jog ginÄijamais sandoriais yra pažeidžiami kitų apelianto kreditorių interesai, sudaro pagrindÄ ginÄijamus sandorius panaikinti remiantis CK 1.81 straipsniu. Teismas, atmesdamas apelianto argumentus, jog tiek Kredito sutartis, tiek ir papildymai buvo sudaryti dÄl suklydimo (CK 1.90 str.), vadovavosi neteisingai nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis.
GinÄijami sandoriai apeliantui buvo pasiÅ«lyti bÅ«tent iÅ¡ atsakovo pusÄs, atsakovas nurodydavo, kokie dokumentai turi bÅ«ti paruoÅ¡ti paskolų gavimui ir kaip jie turi bÅ«ti užpildyti. IÅ¡ elektroninių laiÅ¡kų matyti, kad apelianto vienintelio dalininko UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai buvo rengiami atsakovo nurodymu, be to, dalį dokumentų atsakovas reikalaudavo paruoÅ¡ti atgalinÄmis datomis. Apelianto manymu, teismo sprendimas, kuriuo buvo nusprÄsta, jog ginÄijami sandoriai neprieÅ¡tarauja CK 1.90 straipsnyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui, negali bÅ«ti laikomas teisÄtu.
Teismas, atmesdamas argumentus dÄl sandorių negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu, t.y. kaip sudarytų dÄl apgaulÄs ir ekonominio spaudimo, padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nes atsakovas atliko aibÄ tyÄinių veiksmų, turÄjusių įtakos apelianto valios susiformavimui, pradedant Paramos sutarties sÄ lygų pakeitimu prieÅ¡ jÄ pasiraÅ¡ant, neinformavimu, jog 3 000 000 Lt parama nebus teikiama kitiems dviem sezonams, suformavus praktikÄ , jog pirmiausia yra teikiama paskola, o paskui parama, kuriomis grÄ Å¾inama paskola ir pan.
Kredito sutartis ir jos papildymai sudaryti atsakovo iniciatyva, atsakovas naudojosi apelianto prasta finansine padÄtimi, tokiu bÅ«du priversdamas apeliantÄ sudaryti kreditavimo sutartis, nors apelianto valia visuomet buvo tik gauti paramÄ . Apeliantas pažymi, kad jis kitos iÅ¡eities neturÄjo, kaip tik besÄ lygiÅ¡kai paklusti atsakovo diktuojamoms sÄ lygoms. TodÄl teismo iÅ¡vada, kad apelianto valia atsakovo veiksmais niekaip nebuvo įtakota ar iÅ¡kreipta, yra nepagrįsta. Tai, kad atsakovas sudarydamas 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. ir 2008 m. sausio 17 d. papildomus susitarimus Nr. 2 ir Nr. 4 prie Kredito sutarties, siekÄ sudaryti paramos sutartį, patvirtina aplinkybÄ, jog tikroji Å¡alių valia ir siekis buvo Paramos sutarties sudarymas, o ne paskolinių santykių suformavimas.
Å iÄ aplinkybÄ patvirtina, faktas, jog kreditai pagal Å¡iuos papildomus susitarimus Nr. 2 ir Nr. 4 buvo grÄ Å¾inti iÅ¡ lÄšų 2008 m. kovo 17 d. pasiraÅ¡ius papildomÄ susitarimÄ prie Paramos sutarties, be to, ir teismo posÄdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Teismas sprendimÄ priÄmÄ visiÅ¡kai jo nemotyvuodamas (motyvuojamoji dalis visiÅ¡kai sutampa su atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytais motyvais ir argumentais), bylos aplinkybių netyrÄ, į ginÄo esmÄ nesigilino. Sprendime nÄra iÅ¡dÄstytų jokių argumentų, kodÄl buvo atmesti apelianto įrodymai, kuriais buvo vadovaujamasi pagrindžiant ieÅ¡kinį, nÄra teismo motyvų ir argumentų, kodÄl buvo atmesti liudytojų G.
N., G. R., D. D., A. R. S. bei G. S. parodymai, kuriais buvo įrodinÄta Kredito sutarties, jos papildymų, įkeitimo bei hipotekos lakÅ¡tų sudarymo aplinkybÄs bei atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai apelianto atžvilgiu sudarant ginÄijamus sandorius. Taip pat sprendime nepasisakyta, kodÄl buvo atmesta ir nebuvo vadovautasi ir kitais apelianto pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais. Å ie procesinÄs teisÄs normų pažeidimai sudaro pagrindus teismo sprendimÄ panaikinti, nes dÄl jų byla buvo iÅ¡sprÄsta neteisingai.
Atsakovas AB bankas Snoras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (t. 6, b.l. 114-131). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Tai, kad atsakovas nebuvo pažadÄjÄs apeliantui tris krepÅ¡inio sezonus teikti po 3 000 000 Lt paramos, patvirtina Paramos sutarties nuostatos, kuriose apie 9 000 000 Lt paramÄ nekalbama; 2007 m. birželio 7 d. apelianto raÅ¡tas, kuriuo apeliantas, vadovaudamasis Paramos sutarties 3.3 punktu, praÅ¡o nurodyti, kokia parama bus skirta 2007/2008 krepÅ¡inio sezone; byloje liudijÄ atsakovo valdybos nariai A.
I. bei Ž. Å .. Atsakovo teigimu, aplinkybÄ, kad UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcijos atsakovui buvo perleistos su sÄ lyga, kad atsakovas ženkliai parems apeliantÄ , nelaikytina įrodyta, nes jokio pažado suteikti 9 000 000 Lt paramÄ , iÅ¡skyrus įtvirtintÄ jį Paramos sutartimi, nebuvo. Tokio pažado nepatvirtino ir liudytojas A.R. S., o liudytojų G. R. ir G. N. parodymai vertinti kritiÅ¡kai, nes pastarasis liudytojas kreipÄsi į atsakovÄ dÄl paramos 2007 m. birželio 7 d. raÅ¡tu, kuriame praÅ¡Ä nurodyti paramos dydį.
Taip pat liudytojai G. N. ir A. R. S. patvirtino, kad nurodytos Paramos sutarties nuostatos jiems buvo žinomos iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo ir jie, tarpusavyje pasitarÄ, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ bÅ«ti saistomi tokios sutarties. Teismas nepažeidÄ jokių įrodymų ir/ar įrodinÄjimÄ reglamentuojanÄių procesinių taisyklių, nes sprendime vertino ir nustatinÄjo tik tokias aplinkybes, kurios turi teisinÄs reikÅ¡mÄs bylai.MokÄjimų pagal Paramos ir Kredito sutartis chronologija paneigia, kad pirmiausia buvo skolinama, o tik tada suteikiama parama.
Apeliantas nepateikÄ jokių argumentų, pagrindžianÄių teiginį, kad prasidÄjus 2007/2008 metų sezonui atsakovas patikino, jog yra priÄmÄs sprendimÄ suteikti 3 000 000 Lt paramÄ , taÄiau negali to įforminti dÄl banko vidaus tvarkos taisyklių, todÄl neva pasiÅ«lÄ padidinti kredito limitÄ . Tokį apelianto įrodymais nepagrįstÄ aiÅ¡kinimÄ paneigÄ liudytoja A. I.. Tai, kad apeliantas atliko visus Paramos sutartyje nurodytus veiksmus, paneigia byloje esantys įrodymai, t.y. 2008 m. spalio 15 d. raÅ¡tas apeliantui dÄl Paramos sutarties pažeidimų.
Ä® šį raÅ¡tÄ apeliantas atsakÄ, kad nevykdo Paramos sutarties sÄ lygų, nes nesusitarta dÄl paramos dydžio. Taip pat byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad Kredito sutartis buvo sudaryta bÅ«tent apelianto iniciatyva (o ne prieÅ¡ingai, kaip teigia apeliantas), t.y. UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcininkams priÄmus sprendimÄ . Apelianto dalininko visuotinių akcininkų susirinkimo protokolai patvirtina, jog visais atvejais siekiant gauti papildomų lÄšų bÅ«tent apelianto direktorius G.
N. nurodydavo, kad âKauno âŽalgirioâ komandos iÅ¡laikymui reikia papildomų apyvartinių lÄšų, dÄl ko bÅ«tų tikslinga gauti iÅ¡ AB banko Snoras kreditÄ â. Atsakovas nurodo, kad byloje esantys elektroniniai laiÅ¡kai nerodo, kad atsakovas bÅ«tų vertÄs apeliantÄ atlikti kokius nors veiksmus, be to, atsakovas buvo tik vienas iÅ¡ apelianto vienintelio dalininko akcininkų. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad suteiktos 5 349 100 Lt paskolos grÄ Å¾inimas (2 331 860,84 Lt) buvo vykdomas bÅ«tent paramos bÅ«du iÅ¡ atsakovo gautomis lÄÅ¡omis. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditas buvo dengiamas iÅ¡ kitų lÄšų.
Tai, kad tiek kreditas, tiek parama buvo naudojama tam paÄiam tikslui teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi. Apeliantas nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai nurodo, kad apelianto finansinÄ padÄtis pablogÄjo po to, kai atsakovas nesuteikÄ Å¾adÄtos paramos, todÄl jis neva buvo priverstas sutikti su atsakovo siÅ«loma kredito suteikimo tvarka. Atsakovas pažymi, kad bendra Paramos sutartimi ir papildomu susitarimu prie Paramos sutarties suteikta parama sudarÄ 5 800 000 Lt, o Kredito sutartimi ir jos papildymais suteiktas kreditas - 5 349 100 Lt.
TodÄl negalima paaiÅ¡kinti, kodÄl apeliantas, gavÄs didesnÄ paramos sumÄ nei kredito suma, jo iki Å¡iol negalÄjo grÄ Å¾inti. IeÅ¡kinyje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai vienas kitam prieÅ¡tarauja, o tai liudija, kad pats apeliantas nÄra ir nebuvo įsitikinÄs reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio (apeliacinio skundo) pagrįstumu. Apelianto argumentai, kuriais jis grindžia iÅ¡vadÄ , kad teismas neva nepagrįstai nenustatÄ Ä¯statymo nuostatų pažeidimo yra arba nepagrįsti, arba neatitinkantys tikrovÄs, arba neturintys teisinÄs reikÅ¡mÄs bylai.
Atsakovas pažymi, kad apeliantas neturi teisÄs ginÄyti Kredito sutarties ir jos papildymų tuo pagrindu, kad minÄtiems sandoriams sudaryti nebuvo gautas atsakovo valdybos sutikimas (Bankų įstatymo 53 str. 4 d.), nes ieÅ¡kinį dÄl sandorio negaliojimo gali pateikti tik pats juridinis asmuo, kurio organas sudarÄ sandorį, peržengdamas kompetencijÄ , jo steigÄjas (steigÄjai) arba dalyvis (CK 1. 82 str. 1 d.). Teismas pagrįstai nustatÄ, kad atsakovas nelaikytinas kontroliuojanÄiu apelianto dalininkÄ , taigi, pagal faktines aplinkybes jis negali bÅ«ti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai laikomas turinÄiu apelianto kvalifikuotÄ jÄ Ä¯statinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.
Teismo iÅ¡vada dÄl sandorio negaliojimo Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio pažeidimo pagrindu yra paremta ne tuo, kad yra konstatuota, jog atsakovas įrodÄ iÅ¡ kokių pajamų jis planavo paskolos padengimÄ , bet tuo, kad minÄtos normos pažeidimas, net jeigu ir nustatytas, apskritai negali bÅ«ti pripažįstamas sandorio negaliojimo pagrindu. Teismas padarÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Kredito sutartis ir jos papildymai neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.).
Apeliantas neįrodÄ, kad sudarant Kredito sutartį ir jos papildymus buvo siekiama pažeisti kreditorių teises ir interesus bei buvo pažeistas Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas, taip pat neįrodÄ, kad tokios aplinkybÄs yra vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralÄs dalykas. Be to, Akcinių bendrovių įstatymas negali bÅ«ti taikomas vien dÄl to, kad apelianto teisinÄ forma yra vieÅ¡oji įstaiga. Teismas padarÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, sudarydamas Kredito sutartį, jos pakeitimus bei Å¡ios sutarties užtikrinimo sandorius, nesuklydo (CK 1.90 str.).
Atsakovo teigimu, apeliantas nurodo visiÅ¡kai teisinÄs reikÅ¡mÄs CK 1.90 straipsnio taikymui neturinÄias aplinkybes, t.y. kad Kredito sutartis ir jos papildymai buvo sudaromi neva atsakovo siÅ«lymu ir iniciatyva. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatÄ, kad apeliantas negali bÅ«ti laikomas suklydusiu dÄl sandorio esmÄs, nes aplinkybÄ, dÄl kurios apeliantas neva suklydo (tikÄjimas, kad bus suteikta parama), gali bÅ«ti laikoma nebent tik sandorio sudarymo motyvu. Kredito sutartis ir jos papildymai sudaryti nenaudojant apgaulÄs, ekonominio spaudimo bei nebuvo sudaryti dÄl susidÄjusių aplinkybių apeliantui nenaudingomis sÄ lygomis (CK 1.91 str.).
Apelianto elgesys prieÅ¡ ir po ginÄijamų sandorių sudarymo liudijo, kad jis iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ sudaryti kreditavimo bei prievolių užtikrinimo sandorius. Kadangi Å¡ios aplinkybÄs yra nustatytos byloje ir apeliaciniame skunde nÄra įrodymais paneigtos, vien dÄl Å¡ios priežasties bet kokie apelianto nurodomi argumentai dÄl atsakovo tyÄinių veiksmų, neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs. Be to, apelianto nurodomos aplinkybÄs dÄl atsakovo tyÄinių veiksmų yra neatitinkanÄios tikrovÄs, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog kreditavimo sandoriai buvo sudaryti paties apelianto iniciatyva.
Apeliantas nenurodo iÅ¡ esmÄs jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, galinÄių patvirtinti, kad atsakovas naudojo ekonominį spaudimÄ sudarant ginÄijamus sandorius. Apeliantas taip pat nepateikÄ jokių argumentų, galinÄių patvirtinti, kad Kredito sutartis ir jos papildymai nepagrįstai buvo nepripažinti negaliojanÄiais ir kaip sudaryti dÄl susidÄjusių aplinkybių itin nenaudingomis sÄ lygomis. Teismas padarÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Kredito sutarties papildymas Nr. 2 ir Nr. 4 nelaikytini apsimestiniais sandoriais (CK 1.87 str.).
Atsakovas nurodo, kad tai, iÅ¡ kokių lÄšų buvo grÄ Å¾inamas kreditas pagal ginÄijamÄ sandorį, visiÅ¡kai neturi jokios teisinÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant klausimÄ dÄl to, ar sandoris buvo apsimestinis. Pats apeliantas, pripažindamas, kad Kredito sutartis bei likÄ jos priedai nÄra apsimestiniai, paneigia Kredito sutarties papildymų Nr. 2 ir Nr. 4 apsimestinumÄ . Å alys ginÄijamus sandorius visuomet vykdÄ kaip kredito sandorius, o ne paramos sandorius. Paramos sutartis, kuriÄ neva Å¡alys siekÄ pridengti ginÄijamais sandoriais, faktiÅ¡kai buvo sudaryta.
Apeliantas, reikÅ¡damas reikalavimus pripažinti Kredito sutartį bei jos papildymus negaliojanÄiais kitais nei CK 1.87 straipsnio pagrindais, iÅ¡ esmÄs pripažįsta faktÄ , kad tiek Kredito sutartis, tiek jos papildymai yra kreditavimo sandoriai. IÅ¡ sprendimo matyti, kad visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs byloje buvo nustatytos, pateikti iÅ¡samÅ«s kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų nepagrįstumÄ patvirtinantys argumentai. Taigi, net jeigu ir bÅ«tų nustatyta, kad teismas neatsakÄ Ä¯ kelis ieÅ¡kovo argumentus ar konkreÄiai nenurodÄ, kodÄl atmeta vieno ar kito liudytojo parodymus, pagrindo teigti, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ buvo įvykdyta netinkamai, nÄra.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todÄl apskųsto sprendimo teisÄtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).             Nustatyta, kad 2006 m. rugsÄjo 11 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.023-0996/2006 atsakovas iÅ¡ UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ, vienintelio apelianto dalininko, akcininko A.R.
S. įsigijo 2419 vnt. (14 procentų) UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcijų už bendrÄ 1 Lt kainÄ . TÄ paÄiÄ dienÄ apeliantas su atsakovu sudarÄ Paramos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo 2006/2007, 2007/2008, 2008/2009 metų krepÅ¡inio sezonais teikti apeliantui finansinÄ paramÄ Kauno âŽalgirioâ vyrų ir jaunimo krepÅ¡inio komandų reikmÄms tenkinti ir kitoms iÅ¡laidoms, susijusioms su pagrindiniu tikslu, o apeliantas įsipareigojo Å¡iais krepÅ¡inio sezonais reklamuoti atsakovÄ , suteikiant jam generalinio rÄmÄjo statusÄ .
PraÄjus keturiems su puse mÄnesio - 2007 m. sausio 25 d. - apeliantas su atsakovu sudarÄ Kredito sutartį su vÄlesniais jos papildymais.              Apeliantas pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovui dÄl Kredito sutarties ir jos papildymų, įkeitimo bei hipotekos lakÅ¡tų pripažinimo negaliojanÄiais CK 1.80, 1.81, 1.90, 1.91 straipsniuose įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais ir Kredito sutarties papildomų susitarimų Nr. 2 ir Nr. 4 pripažinimo apsimestiniais sandoriais CK 1.87 straipsnio pagrindu bei pagal juos suteiktų lÄšų (3 mln. litų) pripažinimo apeliantui atsakovo suteikta parama.
Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetÄ. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatÄ faktines aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas.              DÄl žodinio bylos nagrinÄjimo              Gautas apelianto praÅ¡ymas nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.              Įstatymas nustato, kad tokia tvarka nagrinÄjamas apeliacinis skundas bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui pripažinus žodinio proceso bÅ«tinumÄ (CPK 322 str.). Sutiktina su apeliantu, kad byla yra pakankamai didelÄ savo apimtimi, sudÄtinga faktiniu ir teisiniu aspektais.
TaÄiau paminÄtos aplinkybÄs per se nelemia žodinio bylos nagrinÄjimo bÅ«tinumo. Apeliantas yra pateikÄs plaÄios apimties apeliacinį skundÄ , iÅ¡samiai dÄl jo argumentų yra pasisakyta ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Apeliantas pagrįstai nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas, kad žodinis bylos nagrinÄjimas nÄra bÅ«tinas, kai yra keliami ne fakto, o teisÄs klausimai. Å iuo atveju apeliantas savo apeliaciniame skunde inter alia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatÄ ir faktines aplinkybes.
TaÄiau jis iÅ¡ esmÄs nenurodo, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes jis konkreÄiai dar norÄtų nurodyti žodinio proceso metu ir dÄl ko negalÄjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad kitokių faktinio pobÅ«džio aplinkybių apeliantas nenurodo, tik įrodinÄja, kad buvusios faktinÄs aplinkybÄs pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o Å¡iuo aspektu apelianto argumentai yra iÅ¡dÄstyti apeliaciniame skunde.
Å iame kontekste paminÄtina, kad prieÅ¡ pat apeliacinÄs instancijos teismo posÄdį apeliantas dar pateikÄ papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuos, kaip jis pats nurodo, buvo numatÄs baigiamosioms kalboms žodiniame procese, taÄiau ir Äia pasisako ne dÄl vienokių ar kitokių faktų (ne)buvimo, o tik dÄl to, kad teismas, darydamas atitinkamas iÅ¡vadas, netinkamai juos įvertino arba apskritai neatsižvelgÄ Ä¯ tam tikras apelianto nurodytas faktines aplinkybes bei netinkamai kvalifikavo teisinius santykius.
TodÄl teisÄjų kolegija sprendžia, kad nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinumo nÄra.              Apeliacinis skundas netenkintinas.              DÄl faktinių Paramos sutarties aplinkybių nustatymo (apeliacinio skundo 1.1 p.)             Pagal Paramos sutarties 3.1 punktÄ Â apeliantui 2006/2007 metų krepÅ¡inio sezonui buvo numatyta suteikti 3 mln. litų paramÄ . Didžioji dalis Å¡ios paramos â 2,1 mln. litų buvo suteikta dar iki Kredito sutarties sudarymo (t. 2, b.l. 11).
Paramos sutarties 3.3 punktas nustatÄ, kad sekantiems dviem sezonams paramos dydis bus nustatytas atskirais susitarimais. Apelianto teigimu, faktiÅ¡kai Å¡alys buvo susitarusios dÄl 9 mln. litų paramos (tris sezonus po 3 mln. litų), tokį susitarimÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo posÄdyje apklausti apelianto liudytojai, o atsakovo elgesys nesuteikiant visos 9 mln. paramos buvo nesÄ Å¾iningas. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgÄ ir neteisingai nustatÄ faktines aplinkybes. TeisÄjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais.
             Kaip minÄta, Å¡alys Paramos sutartyje konkretų paramos dydį nustatÄ tik vienam sezonui. SekanÄiam 2007/2008 metų sezonui, kaip ir numatyta Paramos sutarties 3.3 punkte, parama buvo suteikta atskiru susitarimu, ji apeliantui buvo suteikta mažesnÄ negu pirmÄ jį sezonÄ parama - 2,8 mln. litų (t. 1, b.l. 41-43). Taigi, Paramos sutarties nuostatos neteikia jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas buvo įsipareigojÄs teikti bÅ«tent 3 mln. litų paramÄ kiekvienam trijų metų sezonui.
TeisÄjų kolegijos nuomone, bylos duomenų pagrindu negalima konstatuoti ir to, kad Å¡alys iÅ¡ tikrųjų vis tik buvo susitarÄ dÄl konkreÄios 9 mln. litų paramos (kaip teigia apeliantas).              Apeliantas savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmÄs vien jo liudytojų parodymais. TaÄiau, visų pirma, Å¡ių liudytojų parodymai nÄra vieninteliai vertintini įrodymai (o iÅ¡ esmÄs kitokių įrodymų apeliantas ir nenurodo), antra, ir jie nÄra neabejotinai vienareikÅ¡miÅ¡ki.
Neatmestina ir netgi tikÄtina, kad apeliantas prieÅ¡ sudarant Paramos sutartį derybose iÅ¡ tikrųjų siekÄ užsitikrinti jo nurodomÄ 9 mln. litų paramÄ , tai patvirtina 2010 m. spalio 18 d. teismo posÄdyje apklausti apelianto liudytojai A. R. S., G. R., G. N.. TaÄiau tai dar nereiÅ¡kia, kad tokius ketinimus iÅ¡ tikrųjų turÄjo ir bÅ«tent taip pažadÄjo atsakovas, tokių pažadų egzistavimÄ kituose teismo posÄdžiuose paneigÄ atsakovo liudytojai A. I., Ž. Å ., R. B. (t. 5, b.l. 119-141, t. 6, b.l. 71-73), kurių parodymus apeliantas ignoruoja.
Be to, tik apie tokius siekius, bet ne apie pažadus ar, juo labiau, susitarimus buvo nurodÄs ir A. R. S. â ânepažadÄjo, Äjo kalba apie taiâ (t. 5, b.l. 102). Galima daryti prielaidÄ , kad tiek vienos, tiek kitos Å¡alies liudytojai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, taÄiau bet kuriuo atveju akivaizdu, kad apeliantas, nuolat sudarantis paramos sutartis su įvairiais paramos teikÄjais, suprato Paramos sutarties sÄ lygas, taigi, ir tai, kad pagal jas gauna tikrai nustatytÄ konkretų paramos dydį tik vienam sezonui, ir su tuo sutiko, nes bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tolesni paties apelianto veiksmai: 2007 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. 88 jis, neminÄdamas jokių atsakovo pažadų ar buvusių susitarimų, praÅ¡Ä nurodyti atsakovo planuojamos skirti antrajam sezonui paramos dydį (t. 5, b.l. 45); gavÄs antrÄ jį sezonÄ 2,8 mln. litų (o ne 3 mln. litų) paramÄ nekÄlÄ klausimo dÄl paramos neatitikimo nei sutarties sÄ lygoms, nei pažadams; iÅ¡ 2008 m. liepos 14 d. raÅ¡to Nr. 105 matyti, kad ir į atsakovo pasiÅ«lymÄ suteikti treÄiajam sezonui tik 400 000 Lt paramÄ apeliantas dÄl sumos dydžio pretenzijų dÄl neva pažeistų buvusių susitarimų ar bent pažadų taip pat nereiÅ¡kÄ, tik pageidavo pakeisti savo įsipareigojimų pagal Paramos sutartį apimtį (t. 2, b.l. 57).
Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegijos nuomone, savo argumentais aptariamu klausimu iÅ¡ esmÄs apeliantas derybose turÄtus jo ketinimus/pageidavimus siekia paversti faktiniais sutartiniais atsakovo įsipareigojimais, nors nei Paramos sutarties nuostatos, nei kiti bylos įrodymai tokių įsipareigojimų prisiÄmimo iÅ¡ atsakovo pusÄs nepatvirtina, o pasiraÅ¡ydamas Paramos sutartį joje numatytomis sÄ lygomis apeliantas suprato, jog 9 mln. paramos dydis ja negarantuojamas.
Å iame kontekste pažymÄtina, kad apeliantas ir nÄra byloje pareiÅ¡kÄs reikalavimų dÄl Paramos sutarties ar atskirų jos sÄ lygų negaliojimo, pakeitimo ar nustatymo pagal tikruosius (jo manymu) Å¡alių ketinimus. Nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ dalies akcijų už bendrÄ tik 1 Lt kainÄ pardavimas atsakovui buvo siejamas bÅ«tent tik su konkreÄiu paramos dydžiu (o ne su parama apskritai): tokia sÄ lyga jokiame dokumente nebuvo įtvirtinta; akcijų pirkimo pardavimo sutartis ne tik niekada jokiais aspektais nebuvo ginÄijama, bet byloje nÄra duomenų ir apie kitaip iÅ¡reikÅ¡tas pretenzijas siejant akcijų pardavimo kainÄ su konkreÄiu paramos dydžiu;
Paramos sutartis, nepaisant nenustatymo joje 9 mln. litų paramos, buvo pasiraÅ¡yta; akcijos už tÄ paÄiÄ kainÄ yra ir sugrÄ Å¾intos. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiais, kad jis suteikÄ atsakovui reklamos už 9 mln. litų ir dÄl to turÄjo teisÄtus lÅ«kesÄius gauti adekvaÄiÄ paramÄ : visų pirma, jau vien iÅ¡ minÄto 2008 m. liepos 14 d. raÅ¡to Nr. 105 turinio matyti, kad apeliantas treÄiajam sezonui ir neplanavo teikti reklamÄ tokiomis pat sÄ lygomis kaip pirmÄ jį sezonÄ , antra, nÄra įrodymų, kad bÅ«tent tokios apimties reklamos paslaugas treÄiÄ jį sezonÄ ir teikÄ.
PažymÄtina, kad tokie apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja jo paties 2008/2009 metų sezono pradžioje pareikÅ¡tai pozicijai nurodant, kad apeliantas neturi pareigos vykdyti Paramos sutarties sÄ lygas nesusitarus dÄl paramos dydžio treÄiajam sezonui (2008 m. spalio 24 d. raÅ¡tas â t. 1, b.l. 132).                           DÄl faktinių Kredito sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių nustatymo (apeliacinio skundo 1.2, 1.3 punktai)             Ši apeliacinio skundo dalis grindžiama iÅ¡ dalies jau aukÅ¡Äiau paminÄtais apelianto argumentais, susijusiais su bÅ«tent 9 mln. litų paramos dydžiu. Kadangi dÄl tokių argumentų nepagrįstumo iÅ¡ esmÄs jau yra pasisakyta, teisÄjų kolegija nekartoja jau iÅ¡sakytų motyvų.             Apeliantas nurodo, kad atsakovas, tapÄs apelianto dalininko akcininku ir įvertinÄs sunkiÄ apelianto finansinÄ padÄtį, pasisiÅ«lÄ refinansuoti apelianto paskolÄ AB DnB/Nord bankui.
Buvo susitarta, kad atsakovas suteiks apeliantui paskolÄ , vÄliau â paramÄ , iÅ¡ kurios bus grÄ Å¾inta paskola, o kitokio paskolos grÄ Å¾inimo bÅ«do atsakovas ir negalÄjo tikÄtis dÄl prastos apelianto finansinÄs padÄties. TaÄiau toks apelianto faktinių aplinkybių apie neva buvusius tokio pobÅ«džio susitarimus bei Kredito ir Paramos sutarÄių santykio aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmÄs ne tik niekuo nepatvirtinamas, bet ir prieÅ¡tarauja į bylÄ pateiktiems įrodymams.              Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, apeliantas dar iki jo dalininko UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcijų pirkimo pardavimo sutarties ir Paramos sutarties sudarymo iÅ¡ atsakovo jau buvo ÄmÄs paskolas (pastebÄtina, kad inter alia ir tiems patiems, kaip ir Paramos sutartyje nurodytiems, tikslams) (t. 3, b.l. 129-130, 131-132, 196-199).
Taigi, visų pirma dÄl to negalima bÅ«tų daryti vienareikÅ¡mÄs iÅ¡vados, kad ir paskolos suteikimas pagal Kredito sutartį buvo susijÄs bÅ«tent (ir tik) su minÄtų sutarÄių sudarymu. Antra, apelianto teiginiai apie susitarimus dÄl paskolos pagal Kredito sutartį dengimo tik iÅ¡ gautos pagal Paramos sutartį paramos yra daugiau negu abejotini dÄl jų prieÅ¡taravimo faktinÄms aplinkybÄms â kaip matyti iÅ¡ sutarÄių sudarymo datų, apskritai pirmiau buvo sudaryta Paramos sutartis, o Kredito sutartis sudaryta tik po daugiau kaip keturių mÄnesių.
Tuo tarpu, kaip jau minÄta, dar iki Kredito sutarties sudarymo pagal Paramos sutartį apeliantui jau buvo pervesta 2,1 mln. litų, taigi, realiai Kredito sutarties sudarymo dienai Å¡i paramos dalis jau galÄjo bÅ«ti panaudota kitur, bet ne âįšaldytaâ paskolos, kurios dar nebuvo ir apskritai nebuvo žinoma ar bus, grÄ Å¾inimui. Be to, lyginant kredito ir paramos sumų mokÄjimus matyti, kad 2007 m. vasario 15 d. datai apeliantui jau buvo suteikta 3 mln. parama, nors paskola tuomet buvo suteikta dar tik 1,07 mln. sumai, tuo tarpu dÄl kitų bÅ«simų paskolų jokių susitarimų nebuvo, o ir apskritai parama buvo suteikta didesnÄ negu bendra paskolų suma (t. 1, b.l. 68-70, t. 2, b.l. 11).
Apelianto nurodomo susitarimo niekaip nepatvirtina ir kiti bylos duomenys inter alia visa eilÄ neeilinių UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, kuriuose fiksuoti nutarimai leisti apeliantui sudaryti kredito linijos ir jos papildymo sutartis â juose nÄra jokių sÄ sajų su Paramos sutartimi (t. 3, b.l. 147-170). Tuo tarpu aplinkybÄ, kad kreditas (ar bent jo dalis) buvo grÄ Å¾inamas iÅ¡ kitų lÄšų iÅ¡ esmÄs patvirtina paties apelianto liudytojų G.
N., D. D. parodymai (t. 5, b.l. 77-88). PažymÄtina ir tai, kad apeliaciniame skunde apelianto nurodomas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (t. 1, b.l. 68-70) niekaip nepatvirtina, iÅ¡ kokių lÄšų buvo grÄ Å¾inamas kreditas, t. y. nepatvirtina, kad jis buvo grÄ Å¾inamas tik iÅ¡ atsakovo suteiktos paramos lÄšų.              TodÄl teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dÄl neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo pirmosios instancijos teisme ar Å¡ių aplinkybių nevertinimo â iÅ¡ sprendimo turinio matyti, kad sprendžiant klausimus dÄl ginÄijamų sandorių negaliojimo ieÅ¡kinyje nurodytais teisiniais pagrindais pirmosios instancijos teismas vertino faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendÄ, kad Paramos sutarties nuostatos sutarties sudarymo metu neiÅ¡kreipÄ Å¡alių tikrosios valios dÄl paramos apimties ir sÄ lygų, o Kredito sutartis taip pat atitiko Å¡alių valiÄ ir jos vykdymas negali bÅ«ti siejamas su Paramos sutarties vykdymu.
             DÄl konkreÄių sandorių negaliojimo pagrindų (apeliacinio skundo 2 p.)              Apeliantas ieÅ¡kiniu ginÄijo Kredito sutartį su jos papildymais visa eile sandorių negaliojimo pagrindų, o jos papildymus Nr. 2 ir Nr. 4 praÅ¡Ä pripažinti apsimestiniais ir Å¡ių papildymų pagrindu gautas lÄÅ¡as (3 mln. litų) pripažinti apelianto gauta parama. PažymÄtina, kad Kredito sutarties su jos papildymais pripažinimas negaliojanÄiais per se nereikÅ¡tų, kad apeliantas neprivalÄtų grÄ Å¾inti jų pagrindu gautų lÄšų atsakovui (CK 6.145 str. 1 d.), nebent Kredito sutartimi su jos papildymais visos gautos lÄÅ¡os bÅ«tų pripažintos parama, ko apeliantas ir neteigÄ ir nepraÅ¡Ä â ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti parama tik lÄÅ¡as pagal Kredito sutarties papildymus Nr. 2 ir Nr.
4. Å iame kontekste paminÄtina, kad pateiktuose apeliacinÄs instancijos teismui raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visa apimtimi â tiek Kredito sutartį, tiek visus jos papildymus â turÄjo pripažinti apsimestiniu sandoriu. TaÄiau toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikÅ¡tas, dÄl ko jis apskritai negali bÅ«ti nagrinÄjimo dalyku apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). PastebÄtina, kad tokia apelianto pozicija nÄra nurodyta net ir apeliaciniame skunde, ji iÅ¡dÄstyta tik papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose.
Kita vertus, ir Å¡iuose paaiÅ¡kinimuose apeliantas vÄlgi nurodo, kad parama, kaip jis teigÄ ir anksÄiau, laikytina tik lÄÅ¡os pagal Kredito sutarties papildymus Nr. 2 ir Nr. 4.                                       DÄl CK 1.80 straipsnio              Šiuo pagrindu apeliantas ginÄija sandorius dÄl jų neatitikimo Bankų įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo imperatyvioms įstatymo normoms - Bankų įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 53 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 53 straipsnio 4 dalis, Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1, 3 dalys.
             Pagal Bankų įstatymo 53 straipsnio 4 dalį skolinimo su banku susijusiems asmenims sÄ lygas ir tvarkÄ turi patvirtinti banko stebÄtojų taryba. SprendimÄ skolinti su banku susijusiam asmeniui turi priimti banko valdyba ne mažiau kaip 2/3 banko valdybos narių, dalyvaujanÄių valdybos posÄdyje, balsų. Su banku susijusiais asmenimis laikomi inter alia juridiniai asmenys, kurių kvalifikuotÄ jÄ Ä¯statinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi bankas (Bankų įstatymo 53 str. 1 d. 2 p.).
IÅ¡ esmÄs yra kilÄs ginÄas, ar apeliantas laikytinas susijusiu su atsakovu asmeniu, kÄ Ä¯rodinÄja apeliantas, t.y. ar atsakovas turi kvalifikuotÄ jÄ apelianto įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. TeisÄjų kolegija apeliacinio skundo argumentų Å¡iuo aspektu pripažinti pagrįstais ir daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ nei padarÄ pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo.             KvalifikuotÄ jÄ Ä¯statinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį apibrÄžia Finansų įstaigų įstatymas, kurio 2 straipsnio 24 dalyje numatyta, kad kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis â tai tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma įmonÄs įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, kuri sudaro 10 procentų ar daugiau įmonÄs įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių arba kuri suteikia galimybÄ daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ tos įmonÄs valdymui.
PaminÄtina, kad tokia Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 24 dalies redakcija galiojo Kredito sutarties papildymų sudarymo metu. Tuo tarpu Kredito sutarties sudarymo metu (iki 2007 m. sausio 30 d.) galiojo redakcija, nustatanti, jog kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis - vieno asmens tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai valdoma įmonÄs įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis arba tokie santykiai tarp asmens ir įmonÄs, dÄl kurių Å¡is asmuo:
1) valdo 10 procentų ar daugiau įmonÄs įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių;
2) gali iÅ¡rinkti (paskirti), atÅ¡aukti (atleisti) daugiau kaip 1/3 įmonÄs valdymo organų narių;
3) pagal įmonÄs steigimo dokumentus ar sudarytus sandorius gali turÄti lemiamos įtakos įmonÄs veiklai ir valdymo organų priimamiems sprendimams.              Šiuo atveju byloje iÅ¡ esmÄs nÄra ginÄo, kad atsakovas, turÄjÄs 14 proc. apelianto dalininko UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcijų, nelaikytinas tiesiogiai valdanÄiu įmonÄs įstatinio kapitalo ir (arba) dalis balsavimo teisių dalis. NÄra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas negali bÅ«ti laikomas ir netiesiogiai valdanÄiu apeliantÄ : nei atsakovas, turÄdamas tik 14 proc. apelianto dalininko akcijų, gali bÅ«ti pripažintas valdanÄiu apelianto įstatinį kapitalÄ , nei tai jam suteikia galimybÄ daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ (juo labiau, Kredito sutarties sudarymo metu â lemiamÄ ) balsavimo bÅ«du apelianto valdymui.
Apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo prezidentas R. B. teismo posÄdyje į vienÄ klausimÄ yra atsakÄs, jog yra teikÄs kai kuriuos siÅ«lymus apelianto veiklos klausimais, nepatvirtina atsakovo įtakos apelianto valdymui visų pirma dÄl to, kad siÅ«lymus gali teikti bet kokie suinteresuoti asmenys ir nesusijÄ su apelianto valdymu, antra, apeliantas apskritai ir nenurodo konkreÄių atsakovo teiktų siÅ«lymų ar, juo labiau, jų realizavimo apelianto valdyme. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino apelianto kontrolÄs galimybes (konkreÄiai - konstatavo kontrolÄs neturÄjimÄ ) Finansinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 30 dalies, apibrÄžianÄios ânetiesioginÄs kontrolÄsâ sÄ vokÄ , kontekste, dÄl aukÅ¡Äiau paminÄtų aplinkybių neturi esminÄs reikÅ¡mÄs paneigiant netiesioginį apelianto valdymÄ .
             Be to, teisÄjų kolegija pažymi, kad bet kuriuo atveju sandoriai, kuriuos sudarÄ privaÄiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetencijÄ , sukelia prievoles juridiniam asmeniui (CK 2.83 str. 1 d.). Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojanÄiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikÄ nesÄ Å¾iningai, t. y.
žinojo ar turÄjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 str. 1 d.), o ieÅ¡kinį dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu Å¡iame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisÄ pareikÅ¡ti pats juridinis asmuo, jo steigÄjas (steigÄjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai) ir tik įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinÄius teisÄ pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tÄ ieÅ¡kinį reiÅ¡kiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaiÄiaus turÄjimas) (CK 1.82 str. 3 d.).
Taigi, apeliantas tokiu asmeniu, t.y. turinÄiu teisÄ aptariamų aplinkybių pagrindu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nelaikytinas.              IÅ¡ esmÄs tas pat pasakytina ir apie apelianto nurodomÄ Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimÄ . Å ios normos numato finansų įstaigos pareigÄ turÄti raÅ¡ytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad įstaiga, sudarydama sandorius dÄl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lÄÅ¡as, veiktų saugiai bei patikimai; galÄtų laiku pastebÄti iÅ¡ sudaromų sandorių kylanÄiÄ galimÄ rizikÄ , tinkamai jÄ Ä¯vertinti bei sumažinti, nuolat jÄ stebÄti bei valdyti; taip pat inter alia prieÅ¡ priimant sprendimÄ skolinti įsitikinti, kad kliento finansinÄ bei ekonominÄ bÅ«klÄ leidžia tikÄtis, kad klientas sugebÄs įvykdyti įsipareigojimus.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ių normų paskirtis iÅ¡ esmÄs visų pirma yra finansų įstaigos, o ne kredito gavÄjų interesų apsauga, jos suvaržo galimybes neatsakingai skolinti lÄÅ¡as, bet niekaip nesuteikia kredito gavÄjui pagrindo reikalauti kredito sutartis pripažinti negaliojanÄiomis dÄl Å¡ių normų pažeidimo, juo labiau, negrÄ Å¾inti gautų paskolų. Å iuo aspektu, nekartojant pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų, susijusių su Å¡ios normos aiÅ¡kinimu ir taikymu sprendžiant sandorių galiojimo klausimÄ , faktinių aplinkybių, susijusių su apelianto turto įkeitimu kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui, teisÄjų kolegija pažymi ir tai, kad visuotinai žinoma, jog apeliantas jau daugelį metų gauna paramÄ iÅ¡ įvairių subjektų, kreditus.
TodÄl atmestini apeliacinio skundo argumentai dÄl sandorio negaliojimo dÄl to, kad atsakovas neįvykdÄ pareigų įsitikinti apelianto finansiniu pajÄgumu ir įrodyti iÅ¡ kokių lÄšų be atsakovo paramos apeliantas bÅ«tų galÄjÄs grÄ Å¾inti paskolÄ .              DÄl CK 1.81 straipsnio                                       Šioje dalyje apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad ginÄijami sandoriai galimai pažeidÄ kreditorių interesus, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikÄ Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, draudžianÄių bendrovei skolinantis iÅ¡ akcininkų įkeisti savo turtÄ , kurios nagrinÄjamu atveju buvo pažeistos, nors ir netiesiogiai.             Aptariamas CK straipsnis nustato, kad niekinis ir negalioja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinÄs ir kitų teisÄs Å¡akų normos, o prieÅ¡taraujanÄiais vieÅ¡ajai tvarkai laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. âVieÅ¡oji tvarkaâ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybÄs teisinÄ sistema, Å¡ie principai įtvirtinti teisÄs aktuose. Geros moralÄs vertinimo kriterijais taikytini visuomenÄje pripažįstami moralÄs standartai.
VieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , geros moralÄs pažeidžianÄių niekinių sandorių institutas yra skirtas vieÅ¡ojo intereso, t. y. ne tik privaÄiam asmeniui, bet visai visuomenei ar jos didelei daliai svarbių vertybių, apsaugai.             Visų pirma, pažymÄtina, kad pats apeliantas ir nenurodo kaip jo nurodomos aplinkybÄs, kuriomis grindžiamas reikalavimas pripažinti Kredito sutartį negaliojanÄia, siejasi su vieÅ¡Ä ja tvarka ir gera morale. Tuo tarpu teisÄjų kolegijos įsitikinimu, net ir konstatavus minÄtas apelianto nurodytas faktines aplinkybes dÄl kreditorių teisių pažeidimo ar Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo, nebÅ«tų jokio pagrindo pripažinti, kad ginÄijamas sandoris prieÅ¡tarauja bÅ«tent vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, nes jis per se nÄra nukreiptas pažeisti kitų asmenų, juo labiau, visuomenÄs interesus, nÄra nepriimtinas ir moralÄs normų aspektu.
             Antra, apelianto argumentai apskritai nÄra pagrįsti iÅ¡ esmÄs. Apeliantas yra ne akcinÄ bendrovÄ, o vieÅ¡oji įstaiga. TodÄl, visų pirma, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos apeliantui netaikytinos. Antra, Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas (net jei jis galÄtų bÅ«ti taikomas nagrinÄjamai bylai) leidžia akcininkams įstatymų nustatytais bÅ«dais skolinti bendrovei, taÄiau bendrovÄ neturi teisÄs įkeisti akcininkams savo turto skolindamasi iÅ¡ savo akcininkų.
NagrinÄjamu atveju apeliantas nesiskolino iÅ¡ savo akcininko, o skolinosi iÅ¡ savo dalininko akcininko, tuo tarpu minÄta norma nedraudžia nei skolintis, nei įkeisti turtÄ santykiuose su savo akcininkų (dalininkų) akcininkais. TodÄl pirmosios instancijos pagrįstai nekonstatavo Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo. Kitu - kreditorių teisių pažeidimo motyvų - aspektu apeliantas jokių konkreÄių kreditorių ir jų teisių realių pažeidimų, sÄ lygotų ginÄijamo sandorio sudarymu, ne tik neįrodÄ, bet ir nenurodÄ, o vadovaujasi nuostata, kad sandoriu âgalimai buvo siekiama pažeisti ieÅ¡kovo kreditorių teises ir teisÄtus interesusâ (pastebÄtina, kad ir nenurodo, kas to siekÄ â apeliantas, atsakovas ar abu susitarÄ).
             TodÄl teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dÄl reikalavimo nepagrįstumo aptariamu pagrindu.              DÄl CK 1.90 straipsnio                           Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmÄs suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojanÄiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.
Suklydimas turi esminÄs reikÅ¡mÄs, kai buvo suklysta dÄl paties sandorio esmÄs, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dÄl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudarÄs arba bÅ«tų jį sudarÄs iÅ¡ esmÄs kitokiomis sÄ lygomis Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturÄdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turÄjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.).
             Savo ieÅ¡kinyje dÄl aptariamo sandorio negaliojimo pagrindo apeliantas buvo nurodÄs motyvus, kad jis neteisingai suvokÄ sudaromų sandorių aplinkybes ir padarinius dÄl atsakovo veiksmų (pažado suteikti paramÄ , kreditų suteikimo nevirÅ¡ijant pažadÄtos paramos sumos). Taigi, apeliantas ir neteigÄ suklydÄs dÄl bÅ«tent Kredito sutarties sudarymo ar jos sÄ lygų, dÄl ko, nÄra pagrindo pripažinti, kad jis suklydo dÄl sandorio esmÄs, esminių sandorio faktų, dalyko ar sÄ lygų.
Å iame kontekste pažymÄtina, kad suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinÄiu esminÄs reikÅ¡mÄs, jeigu Å¡alis suklydo dÄl savo didelio neatsargumo arba dÄl aplinkybių, dÄl kurių rizikÄ buvo prisiÄmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Taigi, net ir Å¡aliai suklydus dÄl paties sandorio, tai dar nereiÅ¡kia, jog sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu neatsižvelgus į paÄios Å¡alies elgesio sudarant tokį sandorį įtakÄ .
Tuo tarpu aplinkybÄs, susijusios su ginÄijamu sandoriu â pažadas suteikti paramÄ , kreditų suteikimas nevirÅ¡ijant pažadÄtos paramos sumos, kaip pagrįstai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, yra susijusios su sandorio sudarymo motyvais, bet ne su ginÄijamų sandorių esme, nes, net ir sutikus su apelianto argumentais, akivaizdu, kad tokiu atveju galima bÅ«tų manyti apie galimÄ suklydimÄ dÄl paskolų grÄ Å¾inimo Å¡altinių, bet ne apie valios sudaryti Kredito sutartį trÅ«kumus.
PažymÄtina, kad ir apelianto suklydimui pagrįsti nurodomi motyvai yra visiÅ¡kai nepagrįsti â parama (5,8 mln. litų), virÅ¡ijanti suteikto kredito sumÄ (5,349 mln. litų), apeliantui faktiÅ¡kai ir buvo suteikta, didžioji jos dalis pirmajam sezonui buvo suteikta dar iki Kredito sutarties sudarymo. TeisÄjų kolegijos vertinimu, jau vien paminÄtos aplinkybÄs neteikÄ pagrindo konstatuoti sandorio negaliojimÄ aptariamu pagrindu, todÄl kitų aplinkybių ir įrodymų, susijusių su apelianto patirtimi kreditavimo santykiuose, sprendimų dÄl kredito gavimo priÄmimu apelianto iniciatyva, ginÄijamo sandorio sÄ lygų faktinio vykdymo grÄ Å¾inant paskolÄ , mokant palÅ«kanas ir pan., teisÄjų kolegija iÅ¡samiau neiÅ¡dÄsto, juo labiau, kad dalis jų teisingai yra nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.
Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad atsakovas nurodydavo kokius protokolus ar kitus dokumentus ir kaip užpildyti, niekaip nepatvirtina, kad ginÄijamÄ sandorį apeliantas apskritai sudarÄ suklydÄs dÄl jo esmÄs ar atskirų sandorio sÄ lygų.             Apeliaciniame skunde apeliantas nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada paremta neteisingai nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis. Apeliantas Å¡ioje skundo dalyje nedetalizuoja, kokios konkreÄiai aplinkybÄs nustatytos neteisingai, o, kaip jau Å¡ioje nutartyje aukÅ¡Äiau minÄta, apeliacinÄs instancijos teismas tokiai iÅ¡vadai neturi pagrindo.
                          DÄl CK 1.91 straipsnio             Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad dÄl apgaulÄs, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dÄl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dÄl susidÄjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojanÄiu pagal nukentÄjusiojo ieÅ¡kinį.
                          Visų pirma pažymÄtina, kad apeliantas, kaip minÄta, sandorį ginÄijo ir tuo pagrindu, kad jis sudarytas dÄl suklydimo. Atsakovas atsiliepime pagrįstai pažymi, kad apeliantas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dÄl sandorio negaliojimo tiek suklydimo pagrindu (CK 1.90 str.), tiek CK 1.91 straipsnio pagrindu, iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia reikalavimÄ pagrindais, paneigianÄiais vienas kitÄ , nes sandoris negali bÅ«ti tuo paÄiu metu negaliojantis ir dÄl vienos sandorio Å¡alies suklydimo, ir dÄl prieÅ¡ingos Å¡alies apgaulÄs.             IÅ¡ apelianto nurodomų aplinkybių matyti, kad ginÄijamo sandorio negaliojimas siejamas su apgaule, ekonominiu spaudimu, sunkiomis finansinÄs padÄties aplinkybÄmis, lÄmusiomis sandorio sudarymÄ labai nenaudingomis sÄ lygomis.
Å i apeliacinio skundo dalis iÅ¡ esmÄs grindžiama jau aptartais apelianto motyvais dÄl paramos apimties, paramos ir paskolos teikimo bei paskolos grÄ Å¾inimo tvarkos, nurodoma, kad Kredito sutartis su jos papildymais buvo sudaryta atsakovo iniciatyva, naudojantis prasta apelianto finansine padÄtimi ir tokiu bÅ«du priverÄiant sukurti kreditavimo santykius, nors apelianto valia buvo tik paramos gavimas.              Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodÄ teisminÄs praktikos taisykles, kuriomis vadovaujamasi sprendžiant sandorio pripažinimui negaliojanÄiu dÄl apgaulÄs, ekonominio spaudimo, susidÄjusių aplinkybių, lÄmusių sandorio sudarymÄ labai nenaudingomis sau sÄ lygomis, nustatinÄtinas aplinkybes.
TodÄl teisÄjų kolegija jų nekartoja. Sprendime pirmosios instancijos teismas analizavo faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas iÅ¡vadoms minÄtų taisyklių kontekste. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis.             Byloje nÄra jokių duomenų, kad apelianto dalininko UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, Paramos sutartis jų sudarymo metu bÅ«tų kaip nors siejama su apelianto pareiga ateityje sudaryti Kredito sutartį.
Kaip jau minÄta, iÅ¡ neeilinių UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, kuriuose fiksuoti nutarimai leisti apeliantui sudaryti Kredito sutartį ir vÄlesnius papildymus, nematyti jokių sÄ sajų su Paramos sutartimi. Ji buvo sudaryta praÄjus daugiau kaip keturiems mÄnesiams ir jau gavus 2,1 mln. litų paramÄ . IÅ¡ 2006 m. lapkriÄio 6 d. neeilinio UAB âArvydo Sabonio Žalgirio krepÅ¡inio centrasâ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad Kredito sutartimi buvo siekiama refinansuoti kito banko paskolÄ , taip pat naudoti paskolÄ apyvartinÄms lÄÅ¡oms âŽalgirioâ komandos reikmÄms (t. 3, b.l. 147-151).
Visus kitus Kredito sutarties papildymus buvo leidžiama sudaryti taip pat âŽalgirioâ komandos reikmÄms bei atsiskaitymui su kitais kreditoriais (t. 3, 154-170). Akivaizdu, kad poreikis gauti papildomai lÄšų apeliantui buvo, taÄiau jokie įrodymai nepatvirtina, kad buvo bÅ«tinumas jas gauti tik iÅ¡ atsakovo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad jokių tyÄinių atsakovo veiksmų, nukreiptų į kredito gavimÄ iÅ¡ atsakovo, nÄra nustatyta, taigi, nenustaÄius tokių veiksmų (o tik tokių veiksmų nustatymas gali sÄ lygoti apgaulÄs ar ekonominio spaudimo konstatavimÄ ), nÄra pagrindo iÅ¡vadai dÄl galimybÄs pripažinti sandorį negaliojanÄiu.
Taip pat negalima pripažinti kad sandoris buvo sudarytas dÄl susidÄjusių aplinkybių, privertusių sandorio sudarymÄ labai nenaudingomis sau sÄ lygomis, nes, net ir sutikus, kad finansinÄ apelianto padÄtis buvo nuolat sudÄtinga, tai nereiÅ¡kÄ, kad apeliantas buvo priverstas kreditavimÄ gauti tik iÅ¡ apelianto ir, dar daugiau, kredito gavimo sÄ lygos buvo apeliantui ne tik nenaudingos, bet ir labai nenaudingos - į bylÄ nÄra pateikta įrodymų ne tik apie sandorio aiÅ¡kų (labai) nenaudingumÄ , bet apie jo nenaudingumÄ apskritai, to iÅ¡ esmÄs nenurodo ir pats apeliantas, o iÅ¡ nevienkartinio kreditų grÄ Å¾inimo terminų pratÄsinÄjimo galima manyti netgi prieÅ¡ingai.
TodÄl teisÄjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.              DÄl Kredito sutarties papildomų susitarimų Nr. 2 ir Nr. 4             Šiuos susitarimus apeliantas praÅ¡Ä pripažinti apsimestiniais, jų pagrindu gautas lÄÅ¡as (3 mln. litų) laikyti apeliantui suteikta parama.             CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turÄjo galvoje, taikytinos taisyklÄs. Taigi, apeliantas, reikÅ¡damas aptariamÄ reikalavimÄ , siekia įrodyti, kad Kredito sutarties papildomi susitarimai Nr. 2 ir Nr. 4 faktiÅ¡kai reiÅ¡kia ne apelianto kreditavimÄ , o paramos suteikimÄ .
PažymÄtina, jog tokiu atveju jis turÄtų įrodyti ne tik tai, kad Kredito sutarties papildymų metu jis turÄjo galvoje paramos, o ne paskolos gavimÄ , bet tÄ patį turÄjo galvoje ir atsakovas. Tuo tarpu tokio atsakovo ketinimo â teikti paramÄ dengiant tai Kredito sutarties papildymais (minÄta, kad visÄ Kredito sutartį apeliantas ieÅ¡kiniu nepraÅ¡Ä pripažinti apsimestiniu sandoriu) â nei atsakovas patvirtino, nei apeliantas, atsakovui tai neigiant, įrodÄ: byloje ne tik nÄra įrodymų, patvirtinanÄių tokį atsakovo ketinimÄ , kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, bet ir įrodymų, patvirtinanÄių paties apelianto tokį Kredito sutarties papildymų (kaip paramos teikimÄ ) suvokimÄ , jis iÅ¡dÄstytas tik ieÅ¡kinyje.
PastebÄtina, kad net paties apelianto liudytojai nenurodo, jog ginÄijamus sandorius jie vertino ne kaip paskolÄ , o paramÄ , paties apelianto finansinÄje atskaitomybÄje visos paskolos sumos atsispindi kaip paskoliniai įsipareigojimai atsakovui (t. 1, b.l. 86-116). Be to, ginÄijami susitarimai sudaryti atitinkamai 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. ir 2008 m. sausio 17 d., t.y. kai pirmajam sezonui parama jau buvo suteikta. AntrÄ kartÄ parama buvo suteikta 2008 m. kovo 17 d. ir tarp Å¡alių nÄra ginÄo, kad ji buvo suteikta antrajam sezonui.
TodÄl nÄra jokio pagrindo manyti, kad antrajam sezonui parama buvo suteikta du kartus (vienÄ kartÄ -ginÄijamais susitarimais, kitÄ kartÄ - Paramos sutarties pagrindu). Taip pat nÄra jokio pagrindo pripažinti, kad ginÄijamais susitarimais buvo suteikta parama treÄiajam sezonui, nes dÄl to Å¡alys, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, taip ir nesusitarÄ. Be to, apeliantas ir nenurodo argumentų, kodÄl paramÄ apskritai reikÄjo dengti ginÄijamais kreditavimo susitarimais, o ne teikti Å¡iais susitarimais perduotas lÄÅ¡as iÅ¡ karto paramos pavidalu.
Jau vien dÄl paminÄtų aplinkybių (nekartojant kitų pirmosios instancijos teismo argumentų, kurių kritikos apeliantas savo skunde faktiÅ¡kai neiÅ¡sakÄ) teisÄjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl reikalavimo nepagrįstumo.              DÄl skundžiamo sprendimo tinkamo motyvavimo nebuvimo (apeliacinio skundo 3 p.)             ŠiÄ apeliacinio skundo dalį apeliantas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ esmÄs dÄstÄ atsakovo nurodomus argumentus, nenurodydamas savo papildomų argumentų, nepasisakÄ dÄl apelianto teiktų įrodymų (liudytojų parodymų, finansinÄs atskaitomybÄs dokumentų) vertinimo ir atmetimo.
TeisÄjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ .              TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvacijos iÅ¡samumo aspektu pažeidÄ procesinÄs teisÄs normas, dÄl ko sprendimas turÄtų bÅ«ti naikinamas. Visų pirma pažymÄtina, kad bet kuriuo atveju procesinÄs teisÄs normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dÄl Å¡io pažeidimo galÄjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡sprÄsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Kaip minÄta, apeliacinio skundo argumentai kitokioms iÅ¡vadoms, negu padarytos pirmosios instancijos teisme dÄl bylos esmÄs, neteikia. Antra, proceso normos nereikalauja sprendime perteikti kiekvieno įrodymo turinį ir dÄl kiekvieno iÅ¡ jų, nepriklausomai nuo įrodomosios galios, pasisakyti sprendime atskirai, t.y. teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimÄ , argumentus, dÄl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus (CPK 270 str. 3 d. 1â3 p.).
PastebÄtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime lygiai taip pat nedetalizavo ir atsakovo liudytojų parodymų. Teismas aptarÄ visus ieÅ¡kinyje nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus ir nustatÄ jų nebuvimÄ remdamasis byloje esanÄiais duomenimis, nurodÄ argumentus ir raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais remdamasis nesutiko su apelianto argumentais (kas iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia ir nesutikimÄ su Å¡iuos argumentus grindžianÄiais įrodymais), sprendime ir nÄra nurodyta, kad kokie nors įrodymai yra apskritai atmetami.
Tuo tarpu tai, kad teismas iÅ¡ esmÄs sutiko su atsakovo argumentacija, negali bÅ«ti vertinama kaip procesinių normų pažeidimas, nes jokia norma nenustato pareigos teismui pateikti bÅ«tinai tik kitokiÄ argumentacijÄ negu yra pagrįstai teikiama vienos iÅ¡ Å¡alių.              DÄl aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyto teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ sandorių negaliojimÄ reglamentuojanÄias materialinÄs teisÄs normas, taip pat nepadarÄ procesinių normų pažeidimų, kurios sÄ lygotų sprendimo naikinimÄ ar keitimÄ .
TodÄl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).              TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                                                         TeisÄjai                                                    Algirdas GailiÅ«nas                                                                               DanutÄ GasiÅ«nienÄ                                                                                                        Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                         Â