2013-12-03 Nr. BB-2369 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-486/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.1.2;

2.4.7. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,

S. K. (asmens, kurio byla perduota prokurorui) gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. K., J. T.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. K., S. G. ir J. T. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutarties.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu S. K. (S. K.) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. T., L. K., S. G., A. B., V. V., G. V., J. B., I. K., A. P., A. P., O. P. R., R. K., P. Š., A. K., R. A. V., UAB „Medicinos banko“, VSDFV Mažeikių skyriaus, AB Turto banko, AB Ūkio banko, UAB „Mažeikių vandenys“, likviduojamos AB „Mažeikių elektrotechnika“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro ir gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2000 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. sausio 31 d. būdamas AB „Mažeikių elektrotechnika“ direktoriumi ir valdybos pirmininku, Mažeikiuose, Laisvės g. 216, 2000 m. gruodžio 28 d., pakeitimu Nr. 1 pakeitęs 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos tarp AB „Mažeikių elektrotechnika“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „Invex LLC“, 4 punktą „Atsiskaitymas“, nurodydamas, kad ryšium su staigiu Rusijos rublio kurso kritimu 1998 metais, elektros variklių gamybos ir pardavimo biznio partneriams (AB „Mažeikių elektrotechnika“, UAB „Elektrotechnikos gamykla“, RAB „Sendaff“, RAB „Fortleks“) nepavykus gautomis pajamomis padengti išlaidų, susijusių su medžiagų ir komplektuojančių detalių, skirtų elektros variklių gamybai, įsigijimu, jų transportavimu perdirbti į Lietuvą, elektros variklių gamyba ir jų pardavimu, padengė „Pardavėjo“, t. y. „Invex LLC“, 118 784 JAV dolerių ir 39 272,75 JAV dolerių išlaidas tarpusavio užskaitomis per trečius asmenis (biznio partnerius), „Pirkėjui“, t. y. AB „Mažeikių elektrotechnika“, įkainojant 1998 metais neva nemokamai gautas ir sunaudotas medžiagas bei komplektuojančias detales elektros variklių gamybai, taip apgaule Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „Invex LLC“ naudai įgijo didelės 632 331,84 Lt vertės AB „Mažeikių elektrotechnika“ turtą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. K. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jį išteisino.

Be to, S. K. buvo kaltinamas pagal BK 209 straipsnį tuo, kad nuo 1998 m. rugpjūčio 6 d. iki 2000 m. kovo 1 d. būdamas AB „Mažeikių elektrotechnika“ valdybos pirmininku, o nuo 2000 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. sausio 31 d. direktoriumi ir valdybos pirmininku, turėdamas įgaliojimus spręsti ūkinius–komercinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, 1997 m. AB „Mažeikių elektrotechnika“ dirbus nuostolingai, nuo 1998 m. rugpjūčio 6 d. iki 2002 m. sausio 31 d. žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad, įmonės finansinės apskaitos duomenimis, ji jau 1999 m. gruodžio 31 d. yra nemoki, 2000 metais nurašė iš viso 1 279 528,58 Lt įvairioms įmonėms skolas, taip sumažino bendrovės turtą nesumažinęs įsipareigojimų: pardavė turtą UAB „Baltic electrical motors company“ už likutinę vertę mažesnėmis kainomis, dėl to bendrovė patyrė 1 306 931,28 Lt nuostolio. 2000–2001 metais dalį pagamintos produkcijos pardavė už savikainą mažesnėmis kainomis.

Be to, pagal 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos su firma „Invex LLC“, 2000 m. gruodžio 28 d. pakeitimą Nr. 1 bendrovė padengė firmos „Invex LLC“ 475 139,20 Lt išlaidas, taip padidino skolą tiekėjams. Pagal 2000–2001 metų laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus, pardavusi dalį įvairios produkcijos mažesnėmis nei savikaina kainomis, AB „Mažeikių elektrotechnika“ patyrė 1 925 999,20 Lt nuostolio. Tuo pačiu laikotarpiu bendrovė produkciją pardavinėjo ir tiems pirkėjams, kurie nebuvo visiškai atsiskaitę už anksčiau parduotą produkciją: 2001 m. sausio 1 d. balanso duomenimis, UAB „Elektrotechnikos gamykla“ buvo nemoki, AB „Mažeikių elektrotechnika“ skolinga 481 601 Lt, tačiau, pagal pardavimo iš gatavos produkcijos sandėlio 2001 metų duomenis, UAB „Elektrotechnikos gamykla“ pirko produkciją visus 2001 metus.

Būdama kontrolinio akcijų paketo valdytoja, AB „Mažeikių elektrotechnika“ žinojo, jog parduoda produkciją nemokiai įmonei, kuri neatsiskaitys su pardavėju. 1999 m. rugsėjo 1 d. valdybos posėdyje nutarė (protokolas Nr.

6) parduoti UAB „Elektrotechnikos gamykla“ įrankių cecho pastatą ir ilgalaikį materialųjį turtą už 700 000 Lt. Šiuo sandoriu AB „Mažeikių elektrotechnika“ įgijo 70 000 UAB „Elektrotechnikos gamykla“ akcijų, kurios dėl šios bendrovės bankroto tapo bevertės. S. K. vadovaujama AB „Mažeikių elektrotechnika“ valdyba 1999 metais vykdė nenaudingą bendrovės akcininkams ekonominę veiklą, nes dauguma ūkinės–finansinės veiklos gerinimo priemonių, numatytų šios veiklos planuose 2000–2001 metams, buvo neįgyvendintos, ir, žinodamas beviltišką AB „Mažeikių elektrotechnika“ bendrovės būklę, 2001 metų gegužės 10 d. jis pardavė UAB „Baltic electrical motors company“ gamybos įrangą.

Ilgalaikis materialus turtas buvo pardavinėjamas ir pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6, pasirašyta 2001 m. lapkričio 26 d., kai Telšių apskrities VMI jau buvo informavusi S. K. apie keliamą bankroto bylą. Tokiais veiksmais S. K., sąmoningai blogai valdydamas AB „Mažeikių elektrotechniką“, nulėmė jos bankrotą. Lietuvos apeliacinis teismas tai konstatavo 2006 m. spalio 5 d. nutartyje. Dėl šių S. K. nusikalstamų veiksmų padaryta iš viso 25 264 180,56 Lt dydžio turtinė žala kreditoriams, tarp jų didelė turtinė žala J. T.

– 120 286 Lt, S. G. – 30 741,84 Lt, L. K. – 27 460,72 Lt, A. B. – 22 180,28 Lt, V. B. – 20 628,80 Lt, R. K. – 19 595,40 Lt, G. K. – 23 858,88 Lt, P. Š. – 25 758,59 Lt, VSDFV Mažeikių skyriui – 7 957 008 Lt, AB Turto bankui – 14 901 422 Lt, UAB „Labais“ – 23 817,12 Lt, SP UAB „Mažeikių vandenys“ – 68 004,58 Lt, UAB „Ekama“ – 35 541,70 Lt, AB Ūkio bankui – 345 566 Lt, UAB Medicinos bankui – 388 006 Lt, UAB „Lamantinas“ – 78 556 Lt.

Dėl šio kaltinimo teismas konstatavo, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai ir, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylą nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. K., S. G. ir J. T. apeliacinius skundus, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį panaikino ir bylą perdavė prokurorui.

Kasaciniais skundais nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. K., S. G. ir J. T. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniuose skunduose, kuriuose išdėstyti argumentai iš esmės sutampa, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. K., S. G. ir J. T. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 95 straipsnio 5 dalies 3 punktą, nustatantį, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytus procesinius veiksmus, nes, panaikinęs Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį ir bylą perdavęs prokurorui, nepaskelbė nagrinėjimo teisme pertraukos ir nenustatė termino, iki kada prokuroras privalo ištaisyti kaltinamąjį aktą pagal BPK 219 straipsnio 3, 5 punktų reikalavimus, todėl pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir vadovavosi tik BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Šie pažeidimai yra esminiai, todėl nutartis naikintina. Be to, kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinių skundų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų. Kasatorius L. K. papildomai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka, neskyrė laiko jam pasakyti baigiamąją kalbą.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 332 straipsnio 9 punkto taikymo

Pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu S. K., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje, padarymu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o dėl veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kasatorių skundžiama apeliacinės instancijos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. K., S. G. ir J. T. apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikintas ir byla perduota prokurorui.

Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą šiame teisme nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. K., S. G. ir J. T. prašė nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti prokurorui dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto. Kasaciniuose skunduose kasatoriai taip pat neginčija ir neneigia to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas pagrįstai, kad surašytas kaltinamasis aktas yra iš esmės neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdė teismams nagrinėti bylą. Tačiau, kaip teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą prokurorui, turėjo paskelbti bylos nagrinėjimo pertrauką bei nustatyti konkretų terminą, iki kada prokuroras privalo ištaisyti pažeidimus ir surašyti BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, t. y. priimant nutartį turėjo vadovautis ir BPK 254 straipsnio 3 dalies, taip pat ir BK 95 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias bylos nagrinėjimo teisme paskelbtos pertraukos laikotarpiui sustoja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga.

Kasatorių argumentai atmestini, jais remiantis naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas yra teismas, nagrinėjantis bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių (BPK 12 straipsnis). Bylų procesas apeliaciniame teisme reglamentuojamas BPK VI dalies skyriuose. Šios dalies XXV skyriuje esančiose normose, t. y. konkrečiuose BPK straipsniuose nustatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos, šio teismo, išnagrinėjusio bylą, priimamų sprendimų rūšys bei reikalavimai, keliami jų turiniui. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvarka nustatyta BPK 324 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, gali įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus nenustatytoms aplinkybėms ištirti ir, jeigu reikia, padaryti bylos nagrinėjimo pertrauką. Po pertraukos teismo posėdis vyksta toliau. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima vieną iš sprendimų, kurių rūšys nustatytos BPK 326 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, priėmė nutartį, numatytą BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 332 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat šio Kodekso 234 straipsnyje numatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduodamas prokurorui, BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 332 straipsnio 9 dalies nuostatų bei reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti apskųstą nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, negali dėl to dar ir paskelbti bylos nagrinėjimo teisme pertraukos. Bylos nagrinėjimo teisme pertrauka iš esmės reiškia tai, kad po pertraukos teismas tęs bylos nagrinėjimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, panaikinus nuosprendį ir bylą perdavus prokurorui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis aktas, prokuroras, pašalinęs padarytus pažeidimus, papildęs ikiteisminį tyrimą ir surašęs kaltinamąjį aktą, bylą perduoda teismui šio kodekso 218 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. tam teismui, kuriam ta byla teisminga (BPK 224–229 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ir pagal BK 95 straipsnio 5 dalies 3 punktą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga sustoja bylos nagrinėjimo teisme paskelbtos pertraukos laikotarpiui, be to, BK 95 straipsnio 5 dalies nuostatos įsigaliojo tik nuo 2010 m. birželio 29 d.; kad kasatorių nurodomos BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taikomos iki nuosprendžio priėmimo.

Kasatorius L. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo teisę pasakyti baigiamąją kalbą. Pagal BPK 324 straipsnio 8 dalį baigiamosios kalbos prasideda apeliantų kalbomis, po to baigiamąsias kalbas pasako kiti proceso dalyviai; baigiamąsias kalbas pasakę proceso dalyviai turi teisę atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta per pirmesnes kalbas. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apelianto L. K. teisė pasisakyti baigiamosiose kalbose nebuvo pažeista, L. K. teismo posėdyje pasisakė tris kartus, t. y. ir pasisakydamas dėl paduoto apeliacinio skundo, ir atsikirsdamas į tai, kas buvo baigiamosiose kalbose pasakyta kitų proceso dalyvių. Tokių duomenų, kad L. K. teisė pasisakyti baigiamosiose kalbose buvo varžoma ribojant jų laiką ar kokiu nors kitu būdu, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas visa jo apimtimi, t. y. tiek dėl S. K. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tiek dėl bylos nutraukimo pagal BK 209 straipsnį, tokio sprendimo bei bylos perdavimo prokurorui motyvai nutartyje nurodyti, todėl kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes, kaip nurodoma skunduose, apeliacinių skundų iš esmės neišnagrinėjo, kad priimtoje nutartyje dėl priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio „nėra apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomonės apie apeliantų pareikštus pirmosios instancijos teismo pažeidimus“, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasaciniai skundai negali būti tenkinami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal BPK 372 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijai išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Kasatoriai L. K. ir J. T. 2013 m. lapkričio 12 d. pateikė teisėjų kolegijai papildomus prašymus ir paaiškinimus, iš kurių turinio matyti, kad kasatorių iš esmės netenkina prokurorui perduotos bylos ikiteisminio tyrimo eiga, jo trukmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras (BPK 164 straipsnis), o prokuroro atitinkami proceso veiksmai ir priimami sprendimai gali būti skundžiami atitinkamuose BPK straipsniuose nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. K., S. G. ir J. T. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Aldona Rakauskienė