d44d40a4-a08e-4d07-b6f5-e943cc0e201b · Kauno apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-1251-1023/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33330-21 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.15; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.2; 1.1.9.1;1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13;2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.3.6.8; 1.2.25.4.2.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 2 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorei Ritai Mikalauskienei, kaltinamajam V.

S., nukentėjusiajam A. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, V.rinio iÅ¡silavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005 m. balandžio 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių auklėjamojo poveikio priemone elgesio apribojimu; 2) 2008 m. balandžio 23 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; 3) 2011 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, 4) 2014 m. gruodžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1dalį, 260 straipsnio 2 dalį - 7 metų laisvės atėmimo bausme, paleistas atlikęs bausmę 2021 m. balandžio 12 d., teistumas neišnykęs, 5) 2021 m. birželio 29 d.

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : I. Ä®rodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės 1. V. S. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 08.13 val. Kauno rajone, kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 21,460 kilometre, kryptimi nuo Marijampolės link Kauno, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklų 126 punkto reikalavimus tuo, kad bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių  neblaivumas, atsižvelgdamas į vairuojamo automobilio greitį, nesilaikė tinkamo atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir lėtėjusį automobilį „Fiat Doblo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ A.

P., taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam A. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata. II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados 2. Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiÅ¡kino, kad pernai, galėjo bÅ«ti rugsėjo 25 d., ryte jis su draugo R. automobiliu važiavo iÅ¡ Skriaudžių kaimo į KaunÄ , kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Pas jį buvo atvažiavę draugai, jie kartu iÅ¡gėrinėjo. Kai vairavo, jis buvo iÅ¡gėręs. Po įvykio jo girtumas buvo nustatytas alkotesteriu, kiek įpÅ«tė nepamena.

Kad jis atsitrenkė į automobilį gavosi taip todėl, kad jam važiuojant su tuo automobiliu jis nukreipė dėmesį į stotelėje stovėjusį mikroautobusiukÄ su atidarytu kapotu, o kai jau atsisuko į keliÄ pamatė automobilį ir nespėjo sustabdyti. Blogai vertina savo veiksmus, nes vairavo bÅ«damas neblaivus. Vairavimo teisių neturi. Po to su nukentėjusiuoju neteko bendrauti, nes buvo uždarytas jau nuo lapkričio mėnesio. Iki tol su juo aÅ¡ nebandžiau susisiekti, nes neturėjau jokių jo kontaktų.

Jis dėl žalos sakė, kad jam draudimas viskÄ atlygino, todėl aÅ¡ turėsiu draudimui tÄ dalį atlyginti.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiÅ¡kai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir iÅ¡tirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3. Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 08.00 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Fiat Doblo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilyje važiavo vienas. Važiavo keliu A5 nuo Marijampolės link Kauno miesto. Kelio važiuojamoji dalis buvo sausa, matomumas geras. Transporto priemonių judėjimo srautas buvo intensyvus. Vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo apie 80-90 km/h. Reikėjo važiuoti link Juragių ir pamatęs, kad artėja prie lėtėjimo juostos, įjungė deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ .

Automobilio važiavimo greitį mažino, jis jau buvo apie 70-75 km/h. Persirikiuojant į lėtėjimo juostÄ tikrai jokia transporto priemonė priekyje jo vairuojamo automobilio nevažiavo. Staiga pajuto labai stiprų smÅ«gį, jo automobilis tapo nebevaldomas. Paskui jo vairuojamÄ automobilį važiuojančio automobilio nematė, kuris galėjo atsitrenkti į jo automobilį. Dar važiuodamas pirma eismo juosta iÅ¡ toliau matė važiuojančius vilkikus. Po smÅ«gio jo vairuojamas automobilis vertėsi per priekinę dalį.

Ar vertėsi tik kartÄ , ar du, pasakyti negali. Automobilis sustojo pievoje ant ratų. Pradžioje nesiorientavo aplinkoje, nesuprato net kas įvyko. Sėdint automobilyje vairuotojo vietoje, priėjo nepažįstamas vyras, klausė kaip jaučiasi. Padėjo jam iÅ¡lipti. Buvo dar kažkas priėjęs, bet jam tie žmonės nepažįstami. Atvykus medikams buvo iÅ¡vežtas į Kauno klinikas. BÅ«damas įvykio vietoje girdėjo vyriÅ¡kus balsus, kurie sakė, kad „mes atsimušėm į galÄ â€œ. Tikrai negalėtų atpažinti tų vyrų, nes su jais asmeniÅ¡kai nesikalbėjo, savijauta buvo prasta, nelabai orientavosi kas vyksta.

Matė, kad įvykio vietoje buvo atvykę pareigÅ«nai, bet su jais nebendravo, gulėjo medikų automobilyje. Tuo metu buvo priėjęs vaikinas, kuris sakė, kad vairavo kitÄ automobilį ir yra Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Girdėjo, kad kitame automobilyje taip pat susižalojo vyras. IÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę „BTA“, kur eismo įvykio momentu buvo draustas kitas, eismo įvykyje dalyvavęs, automobilis (t. 1 b. l. 155-156).?? 4. Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2020 m. vasarÄ už asmenines lėšas nusipirko automobilį „Chrysler“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Pati teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau ateityje tikrai planavo įgyti Å¡iÄ teisę. Su jos mama gyvena kartu R. T., gimęs 1976 m., kuris tuo metu ir turėjo naudotis Å¡iuo automobiliu. Kai nusipirko automobilį R. savo vardu žadėjo jį persiregistruoti, tačiau negalėjo, nes tuo metu jam buvo pasibaigęs asmens dokumento galiojimas. R. vairuoja šį automobilį, nes jam reikia važinėti į darbÄ . 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, paskambino mama ir pasakė, kad automobilis sudaužytas, nes pateko į avarijÄ .

Mama sakė, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo ir R., tačiau jis sakė, kad automobilio nevairavo. R. mamai pasakojo, kad automobilį vairavo kažkoks V.. Jai nėra pažįstamas šis vyras. Žino, kad automobilyje kartu su R. ir V. važiavo S. G., kuris kažkada buvo jos sesers sugyventinis. Iš R. pasakojimų žino tik tiek, kad V.i vairuojant automobilis „Chrysler“ išsiskleidė oro pagalvės, o kas buvo paskui nelabai V. pamena. Tikrai automobilį buvo davusi naudotis tik R. ir tai buvo prieš metus.

Nėra mačiusi, kad R. už vairo būtų sėdėjęs ir automobilį vairavęs neblaivus. Kam jis duodavo dar automobilį vairuoti, jai nėra žinoma. Ji gyvena atskirai nuo mamos ir patėvio (t. 1 b. l. 143-144).

5. Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2020 m. birželio 31 d. už asmenines lėšas nusipirko automobilį „Chrysler Cruiser“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Savo vardu registruoti automobilio negalėjo, nes tuo metu buvo pasibaigęs jo paso galiojimas. Sutarė su sugyventinės dukra, kad automobilį užregistruos jos vardu. TÄ pačiÄ dienÄ automobilį ir užregistravo VÄ® Regitra. Å iuo automobiliu naudojosi tik jis. Kai nevairuodavo Å¡io automobilio, jis stovėdavo kieme prie namo. 2021-09-23 vakare buvo susitikęs su draugu S. G., kuris buvo atvykęs pas jį į namus su pažįstamu A..

BÅ«dami namuose vartojo alkoholinius gėrimus. A. negėrė alkoholinių gėrimų. Pamena, kad jau buvo rytas rugsėjo 24 dienos, Å¡viesus paros metas, kai po pokalbio su vyrais nusprendė važiuoti į KaunÄ , nes vienas asmuo jiems keliems buvo skolingas pinigų. Už jo automobilio vairo sėdo A., jis atsisėdo Å¡alia vairuotojo, o SvajÅ«nas - ant galinės automobilio salono sėdynės. Kelionės metu jis su SvajÅ«nu gėrė degtinę. Kaip jie atvyko ir kada, pasakyti negali, nes, greičiausiai, miegojo ilgÄ laikÄ .

Tikrai nepamena, kas vyko tÄ dienÄ . Kaip vyrai pasakojo, tai laikas nuo laiko iÅ¡gerdavo degtinės ir vėl užmigdavo. Pamena, kad tos dienos vakarÄ , rugsėjo 25 d., buvo privažiavę kažkokį pastatÄ . Negali pasakyti, ar vis dar Kaune buvo, ar kitame mieste. Ta vietovė jam nebuvo matyta. Vis dar sėdėjo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės. Matė, kad link automobilio eina S., o su juo kartu V. S.. V. tada matė gal trečiÄ kartÄ . S. atsisėdo automobilio gale, o V. Å¡alia jo - į vairuotojo vietÄ .

Vyrams susėdus į automobilį, visi gėrė alkoholinius gėrimus - degtinę ir alų. Ar tuo metu automobilyje buvo A., negali pasakyti, nes nepamena. Kažkuriuo metu nusprendė, kad numigs maÅ¡inoje, o tada važiuos atgal į Raseinius. Kas buvo paskui, nieko neprisimena. Tikrai nejuto jokio trenksmo. Pramerkęs akis pamatė, kad jau Å¡viesus paros metas, pro automobilio langÄ matė, kad automobilis stovi pievoje, priekyje buvo kažkoks nedidelis gyvenamasis namas, vaikščiojo netoliese vyriÅ¡kis jam nepažįstamas.

Apsidairęs pamatė, kad sėdi ant galinės savo automobilio sėdynės. Nesuprato, kaip ten atsidūrė. Nepamena, kad būtų persėdęs - galimai dėl labai didelio suvartoto alkoholio kiekio. Apsidairęs pamatė, kad šalia jo, jam iš kairės, sėdi S. G.. Tuo metu automobilyje daugiau nieko nebuvo. Savarankiškai išlipo iš transporto priemonės. Apėjęs aplink savo automobilį matė, kad nulaužtas priekinis bamperis. Šalimais Vido nebuvo. S. parodė, kad V. kalbasi kiek toliau su nepažįstamais žmonėmis.

Kad netoliese bÅ«tų apgadinta kita transporto priemonė - nematė. Apie tai, kad jie dalyvavo eismo įvykyje, sužinojo iÅ¡ socialinių tinklų. Netrukus atvyko policijos ekipažas, medikai. Buvo medikų apžiÅ«rėtas ir iÅ¡vežtas į Kauno klinikas. Po apžiÅ«ros ir atliktų tyrimų tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡leistas į namus. Daugiau pas medikus nesikreipė. Iki Å¡ios dienos V. skambino vienÄ kartÄ ir pasakė, kad atlygins padarytÄ Å¾alÄ dėl sudaužyto automobilio. S. yra sakęs, kad eismo įvykio metu V. vairuojamas automobilis, kuriame jis važiavo su S., trenkėsi į kitÄ transporto priemonę.

Daugiau apie eismo įvykio kilimo aplinkybes jam nieko nėra žinoma, nes jis nematė, kaip viskas įvyko - tuo metu miegojo. Tikrai nežinojo, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo V.. Tikrai jam neleido vairuoti ir nedavė raktelių. Kada jie išvažiavo iš Kauno, tikrai pasakyti negali, nes miegojo, nieko nepamena (t. 1 b. l. 146-147).

6. Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m., galimai rugsėjo mėnesį, dirbo Kaune kartu su R. ir A.. Ä® KaunÄ jie atvažiuodavo iÅ¡ Raseinių su automobiliu „Chrysler Cruiser“, valstybinio numerio raidės KTC. R. - buvusios sugyventinės patėvis. Po darbo dienos vartojo visi alkoholinius gėrimus. Gėrė alų ir degtinę. Pamena, kad atvažiavo iki prekybos centro „Taubūčiai“. Tada A. juos paliko. Su R. vartojo alkoholinius gėrimus ir važiuodami automobilyje, ir dar prieÅ¡ tai.

Kai A. išėjo, sėdo už automobilio vairo ir kartu su Remigijumi nuvažiavo pas pažįstamÄ V. S.. Sėdo už automobilio „Chrysler Cruiser“ vairo, nors ir buvo neblaivus. Negali pasakyti, kur tiksliai važiavo, nes jam tos vietos nepažįstamos, tačiau kažkur Kauno rajone. Pamena, kad jau buvo tamsus paros metas. Ar tai buvo ta pati diena ar jau kita, jam sunku prisiminti. Pamena, kad V. S. atėjo iki automobilio, kuriame buvo jis ir R.. Jie apie valandÄ laiko visi trys sėdėjo automobilyje ir visi trys vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė degtinę su alumi.

Pamena, kad iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir atsisėdo ant galinės automobilio salono sėdynės - už vairuotojo. V. atsisėdo už automobilio vairo. R. visÄ laikÄ sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Kas buvo paskui, nieko neprisimena, nes užmigo ir kietai miegojo. Tikrai nežino, ar jie kažkur dar važiavo. Pamena, kad jį žadino V. sakydamas, kad reikia eiti padėti iÅ¡traukti žmogų. Pradžioje nesuvokė, kÄ jis čia kalba. Prabudęs matė, kad automobilio salone, kuriame miegojo, suveikusios oro pagalvės, R. sėdi toje pačioje vietoje - priekinėje keleivio vietoje.

V. buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir pravėręs automobilio galines dureles - kvietė iÅ¡lipti. Daugiau žmonių aplink nebuvo. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio kartu su V. nuėjo iki netoliese buvusio kito automobilio - baltos spalvos. Matė, kad Å¡i transporto priemonė apgadinta. Matė, kad apgadinta ir automobilio „Chrysler Cruiser“ priekinė dalis. Priėjus prie balto automobilio pamatė, kad vairuotojo vietoje yra vyras, kuris buvo sÄ moningas. Bandė atidaryti vairuotojo dureles, bet neįstengė.

Kai jis su V. ėjo gelbėti žmogaus, V. jam pasakė, kad jis padarė avarijÄ , atsitrenkė į kitÄ automobilį. V. sakė, kad jis pats iÅ¡kvietė policijÄ . Kuomet nepavyko atidaryti kito automobilio dureles ir padėti vairuotojui iÅ¡lipti, liudytojas sugrįžo prie automobilio „Chrysler“, toliau gėrė. Pamena, kad po kažkurio laiko prie jo priėjo policijos pareigÅ«nas. PareigÅ«nas pasiteiravo ar jis yra vairuotojas. Pasakė, kad automobilio nevairavo, o visÄ laikÄ miegojo. Policijos pareigÅ«nui pasakė, kad avarijÄ sukėlė Vido vairuojamas automobilis ir parodė, kur jis tuo metu stovi.

Pamena, kad buvo patikrinti alkotesteriu, kai sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje.

7. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 2 d. (t. 1 b. l. 1). 8. IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės R. M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 08.18 val. iÅ¡ Kauno AVPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Kauno r., Marijampolės pl., prie Ametisto kavinės susidÅ«rė du automobiliai, vienam vyrui automobilyje kraujuoja galva.

Atvykus Kauno r., Juragių k., ties Pievų g. pastatu Nr. 1 rasti du apgadinti automobiliai: „Fiat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. P., gim. 1961 m., ir „Chrysler“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas - V. S., gim. 1987 m. V. S. paaiškino, jog važiavo pirma eismo juosta, priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, nesilaikydamas saugaus atstumo, nespėjo sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės ir trenkėsi į automobilio „Fiat“ galinę dalį, kuris kelis kartus vertėsi. 2021 m. rugsėjo 25 d. 08.37 val.

V. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,75 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus 2021 m. rugsėjo 25 d. 08.54 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas. IÅ¡ įvykio vietos į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pristatyti automobilio vairuotojas A. P. ir automobilio „Chrysler“ keleivis R. T., gim. 1976 m. (t. 1 b. l. 71-72). 9. IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta - Kauno rajonas, kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 21 km. 460 m. (kairė pusė).

Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudaryta fotolentelė. Įvykio vietoje niekas nerasta ir niekas nepaimta (t. 1 b. l. 17-21, 31-67). 10. 2021 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Chrysler Cruiser“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas G. B., fiksuoti automobilio apgadinimai (t. 1 b. l. 22-24). 11. 2021 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Fiat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas A.

P., fiksuoti automobilio apgadinimai (t. 1 b. l. 25-27).

12. Iš draustumo patikros pažymos matyti, kad automobilis „Chrysler“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „BTA Baltic insurance company“ filiale Lietuvoje (t. 1 b. l. 87).

13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 2375/2021(02) matyti, jog R. T. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1 b. l. 136-137).

14. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 2057/2021(02) matyti, jog A. P. konstatuota muÅ¡tinės žaizdos nosies nugarėlėje, galvoje, septinto kaklo slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1 b. l. 133-134).  III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados 15. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Å iame straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal 281 straipsnio 2 dalį bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ ir faktÄ , kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Å ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas.

Å ioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 2057/2021(02) nurodyta, jog A. P. konstatuota muÅ¡tinės žaizdos nosies nugarėlėje, galvoje, septinto kaklo slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Minėtos iÅ¡vados 1 punkte iÅ¡vardijami A. P. padaryti kÅ«no sužalojimai, jų lokalizacija ir mechanizmas: muÅ¡tinės žaizdos nosies nugarėlėje, galvoje, septinto kaklo slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo, sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku- 2021 m. rugsėjo 25 d.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, minėta iÅ¡vada teismo eksperto atlikta remiantis medicinos dokumentų duomenimis iÅ¡ asmens sveikatos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad bÅ«tų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, prieÅ¡ingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, bÅ«tų atsisakęs pateikti iÅ¡vadÄ arba prašęs pateikti papildomÄ medžiagÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta iÅ¡vada, kurioje detaliai ir visapusiÅ¡kai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

16. Ä®vertinus byloje iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtÄ nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 126 punkto pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 126 punktÄ vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

Å ių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis V. S. nesilaikė ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Kaip matyti, Å¡iuo atveju minėtų KET 126 punkto pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra bÅ«tinoji eismo įvykių padarinių - nukentėjusiojo A. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sÄ lyga, kadangi analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų.

17. Kaltinamasis veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebÅ«tų neblaivus sėdęs už vairo ir vairavęs, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir atstumo, nesilaikęs visų nurodytų bÅ«tinų atsargumo priemonių, konkrečiu atveju laikytis saugaus tinkamo atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma.

Aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai nustatytas 1,75 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta neblaivumo nustatymo aktu (1 tomas, b. l. 83), jÄ patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 25 d. tarnybinis praneÅ¡imas ( 1 tomas, b. l. 71-72), jos neginčija ir pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad tÄ dienÄ vartojo alkoholį, jÄ patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. T., S. G., parodymai (1 tomas, b. l. 146, 147, 152, 153) (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamasis V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiškai.

18. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto iÅ¡vada bei kiti aukščiau įvertinti raÅ¡ytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad V. S. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 08.13 val. Kauno rajone, kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 21,460 kilometre, kryptimi nuo Marijampolės link Kauno, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklų 126 punkto reikalavimus tuo, kad bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių  neblaivumas, atsižvelgdamas į vairuojamo automobilio greitį, nesilaikė tinkamo atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir lėtėjusį automobilį „Fiat Doblo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ A.

P., taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam A. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. IV. Bausmės skyrimo motyvai 19. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. 20.Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 11, 16 straipsniai). Ä®vertinant veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad kaltinamasis padarė Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi vairavo neblaivus, kai nustatyta 1,75 promilės etilo alkoholio, pasirinko nesaugų važiavimo greitį ir atstumÄ , dėl padarytų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio padariniai - nesunkus sveikatos sutrikdymas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio. Esant Å¡ioms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

21. V. S. anksčiau teistas penkis kartus, 2021 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, po kurios praėjus vos trims mėnesiams padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡iuo metu atlieka minėtÄ laisvės atėmimo bausmę, ne kartÄ baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 tomas, b. l. 167-182), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 161, 165), teismo posėdžio metu nurodė, kad yra vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, V. S. turi du nepilnamečius vaikus, nėra duomenų apie darbovietes, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.

22. Vertinant kaltinamojo V. S. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡iÄ inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas anksčiau teistas penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, nedaug laiko praėjus po paskutinio nuosprendžio, skiriant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, vėlei nusikalto ir yra teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ , be to jis eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuolat vairuoja transporto priemones, nors tokios teisės neturi, nuobaudos neįvykdytos, baudos nesumokėtos.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų iÅ¡vadų iÅ¡ savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, Å¡ios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį.

Å ie kaltinamÄ jį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieÅ¡ tai taikytos bausmės rÅ«Å¡ys jam jokios reikÅ¡mingos įtakos neturėjo, juolab buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytÄ baudos ar areÅ¡to bausmę, nes nebÅ«tų pasiekti įstatyme keliami tikslai, minėtos bausmės kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobÅ«dį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumÄ , vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniÅ¡kumo principÄ , į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamÄ jį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

23. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). 24.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatliktos 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iÅ¡ dalies sudedant, pridėtinos bausmės dydis nustatytinas įvertinant nuteistojo jaunÄ darbingÄ amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

25. Dėl BK 75 straipsnio taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, jis ne kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuolat vairuoja transporto priemones, nors tokios teisės neturi, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus.

Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog V. S. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų.

Be to, kaltinamasis nėra saistomas pakankamų socialinių ryÅ¡ių (nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje). Visos Å¡ios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali bÅ«ti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab asmuo dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visa tai kas iÅ¡dėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ V.

S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, neatidedant jos vykdymo, nes teismo nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

26. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 ar 2811 straipsniuose numatytus nusikaltimus padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

27. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. S. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra teistas viso 5 kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už nuolat vairuojamas transporto priemones, tokios teisės neturint, nuobaudos galiojančios, baudos nesumokėtos. Tai rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles, todėl jis laikytinas piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju.

Å io nusikaltimo KET pažeidimai laikytini Å¡iurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, juolab neturinčio specialiosios teisės vairuoti. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,75 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas.

Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, V. S. teisinė padėtis bÅ«tų palankesnė nei to asmens, iÅ¡ kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymÄ . Neteisėti V. S. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, Å¡ie kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes – nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata.

Ä®vertinus visus bylos duomenis, apibÅ«dinančius V. S., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra bÅ«tina darbui, bei BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina iÅ¡vada, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ teisę ateityje per nuosprendyje nustatytÄ laikÄ .

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumÄ . Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pastebėtina, kad pagal teismų praktikÄ draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkÅ«s padariniai ir pan.

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra bÅ«tina darbui, todėl nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- iÄ ) teise (- ę) vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumÄ ir teisingumo principo įgyvendinimÄ . VI. Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieÅ¡kinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės 28.

BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumÄ , įvertinant visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

29. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo pagal VÄ® Regitros duomenis trečiajam asmeniui – G. B., priklausančiÄ transporto priemonę Chrysler PT Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be Å¡ios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebÅ«tų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, padarius eismo įvykį bÅ«nant vidutinio girtumo laipsnio, dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatÄ , baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 2 dalyje, yra bÅ«tinas. Kadangi transporto priemonė, kuriÄ naudojant buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam apie nusikalstamos veikos padarymÄ nebuvo žinoma, Å¡ios aplinkybės nei ikiteisminiame tyrime nei bylos nagrinėjimo teisme metu paneigtos nebuvo, prieÅ¡ingai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų, iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, jog automobilio savininkė nežinojo, jog jos automobilį naudoja V.

S., juolab nežinojo, jog jis vairavo neblaivus ir neturintis Å¡ios specialiosios teisės, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant bÅ«tų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iÅ¡ kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Kaip kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančios VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 1650 Eur su PVM, kitų reikÅ¡mingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimÄ , ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys:

Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

30. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

31. Kardomosios priemonės nebuvo skirtos.

32. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme nėra. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., n u s p r e n d ž i a: V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metus 6 mėnesius. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatliktos 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iÅ¡ dalies sudedant ir V.

S. paskirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 2 d. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiÄ jÄ teisę – teisę vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, V.

S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir iÅ¡ jo konfiskuoti automobilio „Crysler PT Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1650 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų). Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Teisėja Vaida Baumilė