2024-12-18 Nr. AB-18410-3-61-3-03939-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-607-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03939-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (4.12 E) D3-2429 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją per 30 dienų išbraukti prašymo 2023 m. gruodžio 29 d. priede nurodytą teritoriją iš valstybės išperkamos žemės sąrašo ir pažymėti ją (teritoriją) kaip laisvą (neužstatytą), organizuoti kadastrinius matavimus, suformuojant žemės sklypą nuosavybės teisėms į P. V. G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti natūra, atliekant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 ir 1061 punktuose nurodytus veiksmus, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) galėtų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

Pareiškėja nurodė, kad jeigu teismas vertintų, jog skundas buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, prašoma šį terminą atnaujinti, atsižvelgiant į aplinkybes, kad ginčijamą Sprendimą pareiškėja gavo elektoriniu paštu 2024 m. birželio 18 d., o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nėra aiškiai reglamentuotas dokumentų įteikimas elektroniniu paštu. Pareiškėja pažymi, kad šiuo atveju skaičiuojant terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalį, pagal kurią įteikiant dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, dokumento įteikimo asmeniui diena laikoma po dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (šiuo atveju – 2024 m. birželio 19 d.), dėl to taikant įstatymo analogiją terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos H. L. prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad gavus Sprendimą elektroniniu paštu 2024 m. birželio 18 d., skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos darbo dienos. Teismas vertino, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nustatant Sprendimo įteikimo jai momentą turi būti vadovaujamasi CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostata, nes šio straipsnio 10 dalis yra skirta reglamentuoti būtent teismo procesinių dokumentų įteikimo civilinėje byloje dalyvaujantiems asmenims tvarką ir nėra taikytina kituose teisiniuose santykiuose (nagrinėjamu atveju – nustatant viešojo administravimo institucijos parengto administracinio akto įteikimo suinteresuotai šaliai momentą).

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020), pažymėjo, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis (asmuo) sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Nagrinėjamu atveju Sprendimą pareiškėja gavo elektroniniu paštu 2024 m. birželio 18 d., t. y. tą dieną pareiškėjai tapo prieinama informacija apie šio akto turinį, o tai reiškia, kad Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas būtent 2024 m. birželio 18 d.

Teismas taip pat pažymėjo, kad vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną, t. y. tą dieną, kuri atitinka termino pradžios dieną, apibrėžtą kalendorine data arba nurodant įvykį. Kadangi Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2024 m. birželio 18 d., tai paskutinė skundo padavimo teismui diena yra 2024 m. liepos 18 d., o skundą teismui pareiškėja pateikė 2024 m. liepos 19 d., t. y. ji viena diena praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą.

Vertindamas aplinkybes dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, sukliudžiusių jai laiku paduoti skundą teismui. Sprendime apskundimo tvarka ir terminas buvo nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismo vertinimu, vien pareiškėjos subjektyvus suvokimas, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo kitos dienos po administracinio akto gavimo dienos, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismo vertinimu, pareiškėja, nesilaikydama Sprendime aiškiai nurodyto skundo padavimo termino ir gindama savo galbūt pažeistas teises, buvo nepakankamai aktyvi ir nepagrįstai delsė pasinaudoti teismine gynyba, todėl terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kurios nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

III. Pareiškėja H. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad teismas, atmesdamas jos argumentus dėl CPK 1751 straipsnio 10 dalyje nustatytų taisyklių taikymo, nesiaiškino, kaip konkrečiu atveju ABTĮ yra nustatomas administracinio akto įteikimo suinteresuotai šaliai momentas, jį (dokumentą) gaunant elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas taip pat neatsižvelgė į Administracijos ir NŽT veiksmus (neveikimą), kuriais buvo pažeisti įstatymuose nustatyti terminai dėl pareiškėjos prašymų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu natūra, nagrinėjimo.

Pareiškėja pažymi, kad jai elektoriniu paštu 2024 m. birželio 18 d. buvo atsiųsta Sprendimo kopija, o ABTĮ nurodo, jog terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo originalo įteikimo dienos. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jeigu Sprendimas jai būtų įteiktas popierine forma per paštą, tokiu atveju būtų aiški jo įteikimo data. Taip pat būtų aiški dokumentų gavimo data, juos gaunant per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Pareiškėjos teigimu, ABTĮ aiškiai nereglamentuoja situacijų, kai dokumentai gaunami elektoriniu paštu, todėl tenka ieškoti analogijos kituose teisiniuose santykiuose.

Pareiškėja akcentuoja, kad terminas buvo praleistas tik viena diena, todėl toks termino praleidimas yra nežymus. Pareiškėja reagavo operatyviai, nepagrįstai nedelsė, o faktiškai susipažinusi su Sprendimo turiniu kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, nes yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos H. L. skundą dėl to, kad jis paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas elektoriniu paštu 2024 m. birželio 18 d., todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena yra 2024 m. liepos 18 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja skundą teismui per EPP padavė 2024 m. liepos 19 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą, o nustatęs, jog pareiškėja nenurodė objektyvių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ABTĮ aiškiai nereglamentuoja situacijos dėl termino skundui paduoti skaičiavimo, kai ginčijamas dokumentas įteikiamas elektroniniu paštu, todėl pagal analogiją taikytinos CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias dokumentą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis, dokumento įteikimo asmeniui diena laikoma po dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Pareiškėja pažymi, jog net ir vertinant, kad terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju buvo praleistas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog terminas paleistas nežymiai (viena diena), kad Administracija ir NŽT pažeidė įstatymuose nustatytus terminus pateikti atsakymą į jos prašymą, jog ginčijamas Sprendimas ir prašomi atlikti veiksmai yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, kuriuo siekiama ginčo teritoriją pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kurioje būtų suformuotas žemės sklypas ir priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nustatyta, kad Sprendimas 2024 m. birželio 18 d. buvo išsiųstas pareiškėjai elektroniniu paštu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja tą pačią dieną (2024 m. birželio 18 d.) gavo Sprendimą. Byloje kilo ginčas dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis su skundu į teismą skaičiavimo, t. y. ar terminas kreiptis į teismą pradedamas skaičiuoti nuo Sprendimo, išsiųsto elektroniniu paštu, gavimo dienos, ar nuo kitos darbo dienos, einančios po Sprendimo gavimo dienos (pagal analogiją taikant CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį eA-945-438/2020; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad 2024 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu išsiuntus pareiškėjai Sprendimo kopiją, pareiškėjai tapo žinomi visi esminiai ginčijamo akto turinio elementai – aktą priėmusi institucija, priėmimo data, aktu nustatomos teisės ir pareigos, sprendžia, kad būtent 2024 m. birželio 18 d. turi būti laikoma Sprendimo įteikimo pareiškėjai (Sprendimo gavimo) diena, todėl nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreiptis su skundu į teismą. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad elektroniniu paštu buvo išsiųsta Sprendimo kopija, bet ne originalas, šiuo atveju termino kreiptis į teismą skaičiavimui neturi teisinės reikšmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-677-556/2020; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1230-624/2021).

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kaip analogija vadovautis pareiškėjos nurodytomis CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatomis, pagal kurias dokumentą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis, dokumento įteikimo asmeniui diena laikoma po dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, nes skundų administraciniam teismui pateikimo tvarka ir terminai yra reglamentuoti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, o dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią administracinių teismų praktiką. Teismų praktikoje nurodyta, kad nesivadovaujama CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-677-556/2020; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1230-624/2021).

Nustačius, kad ginčijamo Sprendimo įteikimo pareiškėjai diena yra 2024 m. birželio 18 d., darytina išvada, jog skundas teismui dėl Sprendimo panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2024 m. liepos 18 d. (įskaitytinai). Pareiškėja skundą teismui per EPP padavė 2024 m. liepos 19 d., todėl ji praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; kt.). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą, o apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).

Be to, teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (atsitiktinės klaidos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529-968/2022; kt.).

Termino praleidimą pareiškėja motyvuoja tuo, kad Sprendimą gavo elektroniniu paštu, todėl ABTĮ nesant aiškaus reglamentavimo, kaip skaičiuojamas terminas skundui paduoti ginčijamą administracinį aktą gavus elektroninių ryšių priemonėmis, ji pagal analogiją vadovavosi CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatomis, pagal kurias dokumentą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis, dokumento įteikimo asmeniui diena laikoma po dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, dėl to viena diena vėliau nei išaiškino pirmosios instancijos teismas padavė skundą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos nurodytus argumentus, nenustatė pagrindo abejoti, kad pareiškėja, skaičiuodama Sprendimo apskundimo terminą, galėjo sąžiningai klysti. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Nors ir manydama, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, pareiškėja pateikė prašymą šį terminą atnaujinti, tačiau pirmosios instancijos teismas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoto praleidimo nepagrįstai neatsižvelgė.

Spręsdama dėl būtinumo atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į pareiškėjos, kuri yra fizinis asmuo, skundo dalyką, susijusį su nuosavybės teisių atkūrimu natūra, į tai, kad terminas praleistas viena diena, o jo atnaujinimas šiuo atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-656-556/2021; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-442/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; 2022 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-459-968/2022; kt.).

Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos H. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjai H. L. terminą skundui paduoti, o skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė