2022-04-11 Nr. BB-2585-1-01-1-30253-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1819/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30253-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo advokato Vaido Paulausko kasaciniu skundu dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutarties bei prašymu sustabdyti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Paulauskas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti ir iš Lietuvos Respublikos priteisti R. Š. išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kasatoriai skunde nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami R. Š. nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį nenustatę inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėčių. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, tinkamai neįvertino įrodymų, jų prieštaringumo bei faktų visumos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo parodymus, juos vertino kaip gynybinę poziciją, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jų. Nuteistojo sugyventinės E. K. parodymai formaliai vertinti kaip šališki bei padedantys nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis E. K. parodymais. Nukentėjusios I. G. bei jos šeimos narių, nebuvusių įvykio vietoje incidento metu, parodymai nepagrįstai vertinti kaip patikimi ir pagrindžiantys nukentėjusiosios dėstomą įvykių versiją, nes bylos medžiaga prieštarauja nenuosekliems nukentėjusiosios I. G. parodymams ir byloje nėra nuteistojo R. Š. tariamus veiksmus neabejotinai įrodančių duomenų. Teismai neužtikrino kaltinamojo teisės būti išklausytam (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 8 dalis) ir pažeidė baudžiamojo proceso teisės principus (BPK 7 straipsnis, 44 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nuodugniai neišnagrinėjęs nuteistojo apeliacinio skundo pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su R. Š. nuteisimu pagal 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų vertinimo. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai, prašydami nutraukti baudžiamąją bylą nuteistajam, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, R. Š. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas nenuodugniai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies normų pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatorių teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, nuteistajam palankią įvykio interpretaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. Š. ir gynėjo advokato Vaido Paulausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė