d445505d-b59e-4e4d-b7cd-15456b574684 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-168-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00457-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.37. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-828-173/2016 pagal ieÅ¡kovės V. G. ieÅ¡kinį atsakovėms D. A. ir J. V. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. G. 2015-06-09 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė pripažinti turtÄ â€“ garaÅ¾Ä (boksÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 22/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 757/5956 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butÄ su Å«kio patalpa a-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja daline V.

G. ir K. V. V. nuosavybe; pripažinti V. G. nuosavybės teisę į 1/2 dalį garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 22 /100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 757/5956 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį buto su Å«kio patalpa a-8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/ 2 dalį automobilio VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 1987 m. ji gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose ir vedė bendrÄ Å«kį su K.

V. V., kuris 2015-01-26 mirė. IeÅ¡kovė su K. V. V. santuokos įregistravusi nebuvo, taip pat nebuvo sudariusi raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties. IeÅ¡kovė ir K. V. V. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iuo adresu ieÅ¡kovė nuo 1998-05-15 deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . K. V. V. iÅ¡ ankstesnių santuokų turėjo dvi dukras – D. A. ir J. V.. K. V. V. 2012-04-24 testamentu jam priklausantį žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei J. V., o butÄ / patalpÄ su Å«kio patalpa a-8 ir 757/5956 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei D.

A..Taip pat ieÅ¡kinyje tvirtino, kad ginčo turtÄ ieÅ¡kovė įsigijo bendromis lėšomis su K. V. V., o po jo mirties ir toliau Å¡iuo turtu rÅ«pinasi, prižiÅ«ri jį kaip savininkė, nors turtas buvo užregistruotas tik K. V. V. vardu. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo, patvirtina tai, kad nuo 1987 m. iki 2006 m. ji dirbo, vėliau gavo senatvės pensijÄ .             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016-06-22 sprendimu (t. 3, b. l. 100-104) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

G. atsakovei J. V. 1 234 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. G. valstybei 630 Eur žyminio mokesčio ir 9,03 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, nesant dėl to ginčo, sutiko su ieÅ¡kove, kad ji nuo 1987 m. pradėjo gyventi faktiniuose santuokiniuose santykiuose su K. V. V., mirusiu 2015-01-26, iki mirties gyvenusiu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė taip pat šį adresÄ deklaravo kaip savo gyvenamÄ jÄ vietÄ 1998-05-15.

Tačiau ginčo butÄ , Å«kio pastato dalį ir Å«kio pastatÄ K.V. V. įsigijo 1992-05-28 pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , o ieÅ¡kovė neįrodė buvusio susitarimo su K.V. V. ir prisidėjimo savo asmeninėmis lėšomis prie Å¡io turto įgijimo, taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės neįrodė.   TokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė ir dėl kito turto – garažo bokso ir 757/956 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 0,50 ha asmeninio naudojimo žemės Å«kio veiklai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad Å¡is turtas taip pat įgytas asmeniÅ¡kai K.V.

V.. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog su K. V. V. buvo susitarimas įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise automobilį ar piniginių lėšų dalies, gautos iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto sodų bendrijoje pardavimo 1998-09-17, panaudojimo automobilio įsigijimui.Teismas nurodė, kad liudytojų B. V. I., J. R. V., B. L. parodymai nėra reikÅ¡mingi, teisingai iÅ¡sprendžiant kilusį ginÄÄ , nes Å¡ie liudytojai dėl tiriamų aplinkybių – ar ieÅ¡kovė ir K.

V. V. buvo susitarę įsigyti turto bendrosios nuosavybės teise, paaiÅ¡kinimų neteikė. Atsakovės D. A. sutikimÄ su ieÅ¡kiniu ir jos paaiÅ¡kinimus teismas įvertino kaip nepatikimus ir nepatvirtinančius buvusio susitarimo tarp ieÅ¡kovės ir mirusio K. V. V. sukurti ar įgyti tam tikrÄ turtÄ bendrosios nuosavybės teise. Dėl atsakovės J. V. reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismas nurodė, kad Å¡alių ginčui taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir jis nėra praleistas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė V. G. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 106-112)praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-06-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovė gyveno su K. V. V. ir vedė bendrÄ Å«kį nuo 1987 m., t. y. galiojant 1964 m. CK. Atsižvelgiant į tai, Å¡alių ginčui turėtų bÅ«ti taikomos 1964 m. CK normos, kurios liberaliau reglamentavo jungtinės veiklos santykius negu dabar galiojantis CK.

Bendroji dalinė nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnaÅ¡ais, bet ir dalyvaujant darbu. Darbas taip pat suprantamas, kaip bendro Å«kio vedimas, bendro Å«kinio tikslo siekimas. IeÅ¡kovės ir K. V. V. nepertraukiamas gyvenimas kartu, buities klausimų bendras sprendimas, rÅ«pestis vienas kito vaikais, sveikata bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog buvo asmenų susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.Teismas pažeidė vienÄ iÅ¡ atsakovei D.

A. CPK numatytų pagrindinių teisių – pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimus, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog liudytojų B. V. I., J. R. V. parodymai yra nesusiję su tiriamomis aplinkybėmis. Liudytojai artimai bendravo su ieÅ¡kove ir K. V. V., todėl jie žinojo apie bendrÄ ieÅ¡kovės ir K. V. V. gyvenimÄ . Teismas netyrė byloje esančių prieÅ¡taravimų, paneigiančių iÅ¡vadas, jog nebuvo sudaryti susitarimai įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, pripažindamas tokius įrodymus nesusijusiais su byla.Teismas klaidingai nurodė, jog nėra įrodymų apie tai, kad automobilį „VW Jetta“ ieÅ¡kovė ir K.

V. V. įgijo bendros dalinės nuosavybės teise. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad K. V. V. automobilio pirkimo metu neturėjo pakankamai asmeninių piniginių santaupų automobiliui įsigyti, o ieÅ¡kovė tuo metu piniginių lėšų turėjo, kadangi pardavė savo asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ .Atsakovei J. V. ieÅ¡kinį pripažinus iÅ¡ dalies ir teismui tokį pripažinimÄ priėmus, ieÅ¡kovei iÅ¡nyko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas neiÅ¡sprendė ieÅ¡kovės ir atsakovės D. A. praÅ¡ymo patvirtinti jų sudarytÄ taikos sutartį, pažeisdamas teisę bylÄ užbaigti taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje.Atsakovė D. A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l.121-122) sutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu ir praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-06-22 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti ieÅ¡kovės ir atsakovės D. A. taikos sutartį bei visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Atsakovė J. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 124-132) praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovės argumentai, kad visas turtas, įgytas ieÅ¡kovės ir K. V. V. bendro gyvenimo metu, pripažįstamas bendrÄ ja daline nuosavybe, prieÅ¡tarauja sutarčių laisvės principui. Norint pripažinti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe reikia susitarimo dėl kiekvieno konkretaus turto objekto, nes kitaip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų ir apribotos Å¡alių subjektinės teisės. Už butÄ ir žemės sklypo dalį K.

V. V. sumokėjo vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė butui pirkti panaudojo savo investicinius čekius ar grynuosius pinigus.Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), K. V. V. gavo naudotis iki 1981 m. Kai žemė buvo skiriama (duomenys neskelbtini) gyventojams, K. V. V. parašė praÅ¡ymÄ pirkti sklypÄ ir žemė buvo iÅ¡skirtinai paskirta K. V. V., todėl Å¡is turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė žemės pirkimo metu bÅ«tų pervedusi pinigų į K.

V. V. sÄ skaitÄ banke, iÅ¡ kurios buvo sumokėta už žemės sklypÄ . Dėl ginčo automobilio ir garažo nurodo, kad nėra duomenų, jog ieÅ¡kovės santaupos bÅ«tų pervedamos K. V. V., o bendru darbu negalima prisidėti prie bendro turto įsigijimo, nebent ieÅ¡kovė bÅ«tų padėjusi surinkti ar pagaminti automobilį. Apklausti liudytojai patvirtino, kad K. V. V. niekada neminėjo, jog turtas priklauso ne tik jam, bet ir kitam asmeniui, t. y. ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog iÅ¡ atsakovė dalies pripažino ieÅ¡kinį, jog K.

V. V. garaÅ¾Ä statė ir medžiagas pirko iÅ¡ bendrų su ieÅ¡kove lėšų, tokių teiginių teismo posėdžio garso įraÅ¡e nėra. Garso įraÅ¡e yra liudytojo J. R. V. parodymai, kad garažui statyti reikalingas „medžiagas nupirkau ir dovanojau“.Taikos sutartis nebuvo patvirtinta, kadangi atsakovė J. V. prašė taikos sutarties netvirtinti ir suteikti galimybę susitarti Å¡alims teismo posėdžio metu, tačiau Å¡alims naudingas susitarimas nebuvo pasiektas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados      Dėl jungtinės veiklos sutarties ir bendrosios dalinės nuosavybės Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡alių ginčui turėjo bÅ«ti taikomas 1964 m. CK nuostatos, kurios liberaliau reglamentavo jungtinės veiklos santykius, nei Å¡iuo metu galiojančios CK nuostatos. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių ginčo teisinius santykius ir analizavo pagal jungtinę veiklÄ reguliavusio 1964 m.

CK 472-474 straipsnių nuostatas, vertino, ar jie galėtų bÅ«ti kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos susitarimas, kurio pagrindu siekta sukurti bendrÄ turtÄ , esantį nesusituokusių asmenų bendrÄ ja daline nuosavybe, tačiau tokio susitarimo įrodymų, iÅ¡skyrus pačios apeliantės teiginius bei teismo nepakankamais pripažintus atsakovės D. A. ir liudytojų paaiÅ¡kinimus nenustatė. Teismas sprendime pacitavo tas jungtinės veiklos sutartį nusakančias teisės normas, kurios galiojo apeliantei pradėjus bendrai gyventi su K.

V. V. (1987 m.), o nuo 1994-06-10 įsigaliojusi nauja CK 472 straipsnio redakcija esmingiau nepakito. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad 1964 m. CK nesusituokusių asmenų teisiniai santykiai buvo liberaliau kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos sutartis, bet pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, aiÅ¡kiai nepagrįsti ir patys savaime negali paneigti teismo iÅ¡vados, kad ir tuo metu galiojusių CK 472-474 straipsnių aiÅ¡kinimo bei taikymo kontekste jungtinės veikos sutartis nebuvo sudaryta ir bendras turtas nesukurtas. Su tokia teismo iÅ¡vada leidžia sutikti ir nagrinėjamoje byloje nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės. Apeliantė ieÅ¡kinyje prašė pripažinti butÄ su Å«kio patalpa a-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (22 500 Eur vertės), 757/5956 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (15 887,34 Eur vertės) bendrÄ ja daline jos ir K.

V. V. nuosavybe. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. V. V. 1992-05-28 sutartimi iÅ¡ Lietuvos veterinarijos akademijos valstybinio mokomojo Å«kio, veikiančio pagal rajono (miesto) valdybos, įmonės, organizacijos 1991-12-06 įgaliojimÄ Nr. 355, asmeniÅ¡kai nupirko 74,01 kv. m. butÄ , 0,22 dalį 3 I1 Å«kio pastato a-8, esančius (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu esantis objekto adresas (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 23-24). Minėtoje sutartyje nurodyta buto su priklausiniais bendra kaina 15 042 rubliai (sutarties 2 punktas).

Taip pat sutartyje nurodyta, kad iÅ¡ mokėtinos už turtÄ sumos 1 834 rublius K. V. V. įmokėjo į LVA valstybinio mokomojo bandymų Å«kio kasÄ , o likusius 13 208 rublius už įsigytÄ turtÄ sumokės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, t. y. šį turtÄ privatizavo pagal specialųjį įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo 1995-06-15 sutartimi Nr. AP-P52/95-0284 K. V. V. taip pat įsigijo ir namų valdos žemės sklypo dalį, t .y. 757/5956 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu esantis objekto adresas (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 25-26), už kurį 39,43 Lt vertės sklypo dalies pirkimo kaina buvo sumokėta iÅ¡ K.

V. V. nebalansinės sÄ skaitos Nr. I-898 tikslinėmis įmokomis (t. 2, b. l. 74-76). VÄ® Registrų centro duomenimis, tiek butas su Å«kiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruoti K. V. V. asmeninės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 44-48). BÅ«tent K. V. V., kaip Å¡io namų valdai priskirto žemės sklypo dalies naudotojas, yra pasirašęs ir 1994-02-23 susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos juo nustatymo Å¡io sklypo iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės tikslu (t. 2, b. l. 72-73).

Nors apeliantė nurodo, kad su K. V. V. buvo sutarusi įgyti šį turtÄ bendrai ir prie jo įsigijimo prisidėjusi savo asmeninėmis lėšomis, tačiau byloje jokių duomenų, paneigiančių K. V. V. asmeninių lėšų bei tikslinių įmokų panaudojimo ginčo turtui įgyti faktÄ , arba liudijančių bent dalinį prisidėjimÄ ir apeliantės asmeninėmis lėšomis (tikslinėmis įmokomis, investiciniais čekiais), iÅ¡skyrus gyvenamosios vietos deklaravimÄ Å¡iame bute, nėra pateikta.

Pažymėtina, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, buvo ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ . Tai lėmė teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumas ir specifika, taip pat reikalavimai atlikti visas įstatymuose nustatytas procedÅ«ras. Antai nepateikus privatizuojamoje patalpoje gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo, kuris iÅ¡ jų taps buto savininku (bendrasavininkiu), be tokio susitarimo gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartis net nebuvo sudaroma (galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d.).

Taigi toks susitarimas buvo bÅ«tina sÄ lyga nuosavybei įgyti, tačiau apeliantė objektyviai negalėjo įgyti teisės privatizuoti butÄ ir dalyvauti sudarant tokį susitarimÄ , nes deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ jame vėliau, nei prasidėjo Å¡io turto privatizavimo procedÅ«ros.  Todėl Å¡iame kontekste nėra aktualÅ«s tokie apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog apeliantė gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi ne 1998-05-15, o anksčiau, kad teismas neįsigilino į byloje esančiÄ Ä¯registravimo kortelę (t. 2, b. l. 157), patvirtinančiÄ adreso keitimÄ , kad apeliantė K.

V. V. vardu registruotame bute, kurio senasis adresas buvo (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi dar 1992-12-09 iki 1998-05-14 ir tik vėliau, t. y. 1998-05-15, pasikeitus buto adresui, pasikeitė ir apeliantės gyvenamoji vieta. Dėl Å¡ių apeliantės argumentų pasisakytina tik tiek, kad nepriklausomai nuo to, kada apeliantė deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute, privatizavimo procesas prasidėjo anksčiau, jos sutikimas privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ K. V. V. vardu nebuvo reikalingas, o dalyvavimas kuria nors kita forma, įgyjat Å¡ios nuosavybės dalį (jos pusę), t. y.

įnaÅ¡as į bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ , nebuvo įrodytas.Apeliantės teiginiai apie rÅ«pinimÄ si butu, remonto jame darymÄ , nesant Å¡ias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų ar nesuinteresuotų ginčo baigtimi asmenų paaiÅ¡kinimų, nesudaro pagrindo vertinimui, kad apeliantė asmeniÅ¡kai yra prisidėjusi prie Å¡ios turto įsigijimo, juolab kad vien gyvenimas drauge, rÅ«pinimasis vienas kitu arba rÅ«pinimasis ginčo turto tinkama gyvenimui jame bÅ«kle nesuponuoja iÅ¡vados nei apie jungtinę veiklÄ , nei apie apeliantės įnaÅ¡Ä bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Tokio nuosavybės pagrindo įsigijimo bÅ«do, kaip gyvenimas konkrečioje vietoje, tinkamos gyvenamosios vietos bÅ«klės palaikymas įstatymai nenumato. Taip pat apeliantė prašė pripažinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja apeliantės ir K. V. V. daline nuosavybe. Tokį reikalavimÄ grindė su K. V. V. sudarytu susitarimu įgyti šį turtÄ , o vėliau jį parduoti, už sklypÄ gautus pinigus iÅ¡leidžiant atostogoms, naujo automobilio įsigijimui ir kitų bendrų poreikių tenkinimui.

Dėl Å¡io apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimo pažymėtina, kad 2008-09-11 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi K. V. V. iÅ¡ valstybės nusipirko 0,5000 ha ploto jam dar 1993-03-30 (t. y. iki apsigyvenant kartu su apeliante) suteikto asmeniniam Å«kiui (t. 1, b. l. 154, 168, t. 2, b. l. 162-164, 167, 168-169, 174) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 1 830 Lt (t. 1, b. l. 147-148, 169-186), kuris buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre taip pat tik K. V. V. vardu (t. 1, b. l. 137).

Å io sklypo pirkimo–pardavimo 2008-09-11 sutarties 4 ir 5 punktuose nurodyta, kad žemės sklypas už 1 830 Lt perkamas bÅ«tent asmeninės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 147-148). Jokių kitų įrodymų, kad apeliantė ir K. V. V. buvo susitarę šį turtÄ Ä¯sigyti kaip bendrÄ jÄ nuosavybę, byloje nėra (CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai, paskesni K. V. V. veiksmai, įgyvendinant iÅ¡imtinai savininkui priklausančias valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, 2012-04-24 testamentu (t. 1, b. l.

12) šį turtÄ paliekant dukrai, atsakovei J. V., 2014-03-20 teikiant Kauno rajono savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl Å¡io žemės sklypo paskirties iÅ¡ „Kiti žemės Å«kio paskirties sklypai“ į „Kitos paskirties žemė. Gyvenamosios teritorijos. Vienbučių ir dvibučių namų statyba“ (t. 3, b. l. 20-21), taip pat 2014-07-03 tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. DV140326-P10 sudarymas su UAB „eRealty“ – RE/MAX Bravo dėl sklypo pardavimo už 180 000 Lt (t. 2, b. l. 148) akivaizdžiai patvirtina, kad K.

V. V. Å¡iuo turtu disponavo savo nuožiÅ«ra kaip jo vienintelis savininkas ir nepripažino bendrosios nuosavybės su apeliante fakto. Net ir turto pardavimas, jeigu toks bÅ«tų įvykęs iki  K. V. V. mirties, nelemia teisėjų kolegijos vertinimo, kad iÅ¡ pardavimo gautos lėšos bÅ«tų naudojamos bendriems jo ir apeliantės poreikiams, atsižvelgiant į testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ Â ankstesnę valiÄ Å¡Ä¯ turtÄ paskirti savo dukteriai J. V.. TokiÄ labiau tikėtinÄ pardavimo pinigų panaudojimo paskirtį patvirtina ir aplinkybė, kad testamentas Å¡ios atsakovės naudai iki K.

V. V. mirties 2015-01-26 nebuvo keičiamas. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad yra pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį sodininkų bendrijoje, o dalį gautų piniginių lėšų panaudojusi automobilio VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Å iuo aspektu pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina 1998-09-17 sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ apeliantė pardavė jai nuosavybes teise priklausantį turtÄ , t.y. 19,25 kv. m.

Å¡iltnamį ir 113,16 kv. m. sodo pastatÄ bei kitus kiemo įrenginius, esančius Kauno rajono sodininkų bendrijoje „Šilas“ 68 sklypas, už 8 109,36 Eur (28 000 Lt) (t. 1, b. l. 34-35). Tačiau duomenų nei apie ginčo automobilio įsigijimo kainÄ , nei kas buvo Å¡ios kainos mokėtojas, nei kad apeliantės gautų lėšų dalis buvo panaudota bÅ«tent Å¡iam 1998-10-22 įregistruotam K. V. V. vardu turtui įgyti, nei kur dabar yra Å¡is turtas (ar iÅ¡likęs, atsižvelgiant į deklaruojamÄ lėšų, gautų dar 1998 metais, panaudojimo laikotarpį ir automobilio pagaminimo 1988 metus), neteikia.

VĮ „Regitra“ 2015-03-12 pažymoje apie transporto priemones (t.1, b. l.

20) nurodoma, kad Å¡ios valstybės įmonės atliekama registracija nepatvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei patekti į eismÄ . Apeliacinio skundo argumentai, kad lėšos, gautos už apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ir parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo investuotos bÅ«tent bendrajai dalinei nuosavybei su K. V. V. sukurti (automobilio įsigijimui), mažai tikėtini ir tuo aspektu, kad ir apeliantė turėjo savo vaikų iÅ¡ ankstesnės santuokos.

Be to, neįrodyti ne tik šie apeliantės teiginiai, jog dalį iÅ¡ gautų 28 000 Lt piniginių lėšų ji panaudojo automobilio VW Jetta įsigijimui, bet ir tokie jos teiginiai, kad likusiÄ asmeninių jos pinigų dalį apeliantė ir K. V. V. iÅ¡leido bendrų poreikių tenkinimui. Aplinkybių kiek konkrečiai apeliantės piniginių lėšų, kaip teigiama, buvo iÅ¡leista automobilio VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui negalėjo patvirtinti ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, mirusiojo brolis J.

R. V.. Ir nors apeliantė tvirtino, kad K. V. V. automobilio įsigijimo metu neturėjo piniginių lėšų, tačiau byloje nėra pateikta tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, o liudytojas J. R. V. nurodė, kad jo brolis K. V. V. nuolat dirbo, gaudavo pastovias pajamas, todėl pinginių lėšų visada turėjo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantė gautas pinigines lėšas ar jų dalį už jai parduotÄ nuosavybes teise priklausantį turtÄ (sodÄ ), bÅ«tų perdavusi K. V.

V., todėl Å¡iuo aspektu sutiktina ir su atsakovės J. V. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais. Nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad dėl tokio bendrosios dalinės nuosavybės objekto, kaip automobilis, K. V. V. ir apeliantė, gyvendami kartu, nebuvo susitarę. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad prisidėjo prie garažo (bokso), pažymėto indeksu 1-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (2 578 Eur vertės), statybų, taigi bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę yra įgijusi ir savo asmeniniu darbu.

Jokių įrodymų apie konkrečius apeliantės veiksmus (darbÄ ), susijusį su bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimu (garažo pastatymu), nėra, todėl nepagrįstais tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo. Be to, garažas (boksas), kaip ir kitas turtas, į kurį praÅ¡oma pripažinti apeliantės nuosavybės teisę, VÄ® Registrų centre nuo 2013-08-08 įregistruotas K. V. V. vardu (t. 1, b. l. 37-38), o apeliantė tokios registracijos iki K. V. V. mirties bei kilusio atsakovių (K.

V. V. dukterų) ginčo dėl paveldimo turto, niekuomet neginčijo, nors neabejotinai turėjo suprasti, kad toks turtas yra registruojamas vieÅ¡ame registre, iÅ¡vieÅ¡inant jo savininkÄ , o jos, kaip nesusituokusio asmens, interesai galėtų bÅ«ti pažeidžiami, nesirÅ«pinant turto dalies įteisinimu savo pačios vardu. Kita vertus, liudytojas J. R. V., duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad jis ir dar vienas K. V. V. brolis, kuris Å¡iuo metu jau yra miręs, padėjo K. V. V. statyti garaÅ¾Ä , tačiau medžiagos garažui statyti buvo nupirktos už K.

V. V. lėšas. Atsakovės J. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad liudytojas J. R. V. teismo posėdžio metu patvirtino medžiagas garažo statybai „nupirkęs ir padovanojęs“ nėra reikÅ¡minga ir taip pat nesuponuoja kitokios iÅ¡vados dėl Å¡ios faktinės aplinkybės nustatymo. Pažymėtina, kad Å¡i frazė yra iÅ¡imta iÅ¡ bendro liudytojo J. R. V. parodymų konteksto, kuriÄ liudytojas dėl senyvo amžiaus pasakė įtakotas emocinės įtampos teismo posėdžio metu, o ir dovanojimas broliui nebÅ«tinai reikÅ¡tų dovanojimÄ ir apeliantei.

           Dėl testamentÄ sudariusio asmens valios iÅ¡reiÅ¡kimo Nagrinėjamoje byloje situacijoje sprendžiant dalinės nuosavybės teisės pripažinimo klausimÄ aktualus yra ir toks faktas, kad K. V. V. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl jam priklausančio turto likimo, 2012-04-24 sudaręs testamentÄ , kuriuo registruojamÄ turtÄ paliko savo dukroms iÅ¡ dviejų jo buvusių santuokų, t. y. atsakovėms D. A. ir J. V.. Ginčo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), K.

V. V. paliko jaunesniajai dukrai atsakovei J. V., o ginčo butÄ / patalpÄ â€“ butÄ su Å«kio patalpa a-8 (16,19 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 22 / 100 dalis priklausinio: pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 757/5956 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), paliko vyresniajai dukrai atsakovei D. V. (po santuokos sudarymo D. A.). Å iuo testamentu nebuvo pasisakyta dėl kurios nors turto dalies priklausymo apeliantei ar dėl jos teisės paveldėti kuriÄ nors turto dalį.

Byloje taip pat esama duomenų (atsakovės J. V. paaiÅ¡kinimai), kad dėl skirtingos paliekamo turto vertės ir paveldimo turto sudėties kilo nesutarimų tarp atsakovių, tėvui palikus didesnės vertės turtÄ atsakovei J. V..  CK 5.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti savo turtÄ arba jo dalį (neiÅ¡skiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymÄ , taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

Taigi įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma ir yra testamentas, t. y. asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ .

Testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia. Taigi K. V. V. valios iÅ¡reiÅ¡kimas palikti jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ atsakovėms J. V. ir D. A. neabejotinai patvirtina, kad K. V. V. anksčiau nurodytÄ turtÄ laikė tik savo asmenine nuosavybe, o palikdamas turtÄ atsakovėms, atliko jam priklausančio turto disponavimo veiksmus. Å iuo aspektu pažymėtina tai, kad apeliantė, sužinojusi apie K. V. V. valios iÅ¡raiÅ¡kÄ bei jam priklausančio turto disponavimo veiksmų atlikimÄ , nesikreipė į teismÄ dėl testamento nuginčijimo ir / ar paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, neįrodinėjo fakto, kad testatorius nepagrįstai paliko savo vaikams taip pat ir apeliantei priklausiusiÄ turto dalį.

Tokiu atveju ir Å¡ie teisėjų kolegijos nurodyti argumentai neleidžia sutikti su apeliantės skundo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas kilusį jos ir atsakovių ginÄÄ Â iÅ¡sprendė neteisingai ar teisiÅ¡kai ydingai.  Dėl liudytojų parodymų vertinimoApeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti liudytojų B. V. I. ir J. R. V. parodymus. Tačiau teismo sprendimo turinys neteikia prielaidų sutikti ir su tokia skundo argumentacija. PrieÅ¡ingai, teismas Å¡iuos paaiÅ¡kinimus vertino, tačiau pripažino juos nepakankamais ieÅ¡kiniui patenkinti. Teismų praktikoje pasisakoma, kad nesant raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali bÅ«ti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais). 1964 m.

CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimÄ dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių – liudytojų parodymais. Nepaisant to, teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti įstatyme nustatyto draudimo remtis liudytojų parodymais, kai nesilaikyta įstatymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės sandorio formos, iÅ¡imtį, jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nebuvo jungtinę veiklÄ (partnerystę) patvirtinančios raÅ¡ytinės sutarties, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę nagrinėjamoje byloje galėjo bÅ«ti nustatomas ne tik raÅ¡ytiniais įrodymais, bet ir kitais netiesioginiais įrodymais, taip pat liudytojų parodymais.Kita vertus, CPK 185 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismui suteikta diskrecija įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir jų įrodomÄ jÄ galiÄ pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno atskiro įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ arba nebuvimÄ . Teismų iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis. Be to, teismo iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ir didesnio tikėtinumo taisykle. IÅ¡klausius liudytojų B. V. I. ir J. R. V. paaiÅ¡kinimus 2016-05-02 teismo posėdžio metu (teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintas teismo posėdžio garso įraÅ¡as), sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien paaiÅ¡kinimai, kad K.

V. V. liudytojams B. V. I. ir J. R. V. buvo pasakojęs, jog apeliantė, pardavusi sodÄ , davė piniginių lėšų K. V. V. automobiliui pirkti, nagrinėjamu atveju nepakankami. Vien jų pagrindu negali bÅ«ti nustatytas apeliantės bendrosios dalinės nuosavybės per jungtinę veiklÄ Ä¯ visÄ K. V. V. priklausiusį turtÄ Ä¯gijimo faktas, Å¡ie paaiÅ¡kinimai taip pat negali paneigti pirmiau nutartyje aptartų raÅ¡ytinių įrodymų bei K. V. V. atliktų veiksmų teisinės reikÅ¡mės, liudijančių bÅ«tent apie asmeninės jo nuosavybės atsiradimo faktÄ .

Aktualus yra ir tokios įrodinėjimo priemonės (liudytojų paaiÅ¡kinimų) patikimumo klausimas, atsižvelgiant į automobilio registracijos K. V. V. vardu metus – 1998 m. (t. y. beveik prieÅ¡ 20 metų), į jų gavimo bÅ«dÄ â€“ teigiama, kad K. V. V. yra liudytojams pasakojęs, tačiau tokių pasakojimų patvirtinti galimybės jau nėra, o realiai atlikti veiksmai to nepatvirtina, testamentu jokia turto dalis nepaskiriama apeliantei, apie automobilio (registruotino turto) palikimÄ kam nors iÅ¡ įpėdinių testamente neužsimenama, į mažai tikėtinÄ tokį apeliantės elgesį – pačiai turint savo vaikų, nesudarius santuokos, taigi ir neturint visiÅ¡kai jokių garantijų dėl turto dalies nuosavybės, iÅ¡ nekilnojamojo turto gautų lėšų investavimas į kito asmens vardu registruojamÄ turtÄ , juolab į itin greitai nuvertėjantį, visiÅ¡kai nėra įtikinamas ar pagrįstas protingo ir apdairaus asmens elgesio standartais.

 ˜ Todėl su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimai neįrodo piniginių lėšų perdavimo K. V. V. automobiliui pirkti fakto, teisėjų kolegija sutinka (CPK 185 str.), o apeliacinio skundo teiginiai netinkamo įrodinėjimo instituto taikymo Å¡iuo konkrečiu atveju nepatvirtina.        Dėl taikos sutarties nepatvirtinimoApeliantė apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad teismas pažeidė vienÄ iÅ¡ atsakovei D. A. CPK numatytų pagrindinių teisių – pripažinti ieÅ¡kovės reikalavimus, kÄ Å¡i yra padariusi savo procesiniuose dokumentuose ir teisme, ir nepatvirtino su Å¡ia atsakove sudarytos taikos sutarties, todėl dar ir dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

AnalogiÅ¡kus argumentus nurodo ir atsakovė D. A., kuri savo atsiliepime sutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu, praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-06-22 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti ieÅ¡kovės ir atsakovės D. A. sudarytÄ taikos sutartį bei visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Kadangi Å¡i atsakovė teismo sprendimo apeliaciniu skundu neskundė, jos pareikÅ¡ti atsiliepime savarankiÅ¡ki reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, nes apeliacinis procesas įstatymų leidėjo valia vyksta bÅ«tent pagal apeliaciniame skunde, o ne kituose procesiniuose dokumentuose apibrėžiamas skundo ribas (CPK 320 str. 1 d.)  IÅ¡ bylos matyti, kad apeliantė ir atsakovė D.

A. 2015-12-01 pateikė praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame prašė patvirtinti apeliantės ir Å¡ios atsakovės 2015-11-23 sudarytÄ taikos sutartį raÅ¡ytinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 3). Teismo posėdžio, įvykusio 2016-03-02 metu (t. 3, b. l. 33-36, taip pat Å¡io posėdžio garso įraÅ¡as) buvo svarstomas Å¡alių praÅ¡ymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau jo patvirtinimo ar nepatvirtinimo klausimas teismo protokoline ar raÅ¡ytine nutartimi liko neiÅ¡spręstas, atsakovei J.

V. praÅ¡ant apeliantės ir atsakovės D. A. taikos sutarties netvirtinti. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl pripažinimo (CK 1.138 str. 1 d. 1 p.) pareikÅ¡tas dviem atsakovėms. Tokio pobÅ«džio materialusis reikalavimas suponuoja privalomÄ jį procesinį bendrininkavimÄ . CPK 44 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu ginčijamo santykio pobÅ«dis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimas bus nedalomai susijęs su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis, tai visų procesinių veiksmų pasekmės taikomos visiems bendrininkams.

Tokiu atveju ir sudaryti taikos sutartį arba ieÅ¡kinį pripažinti bÅ«tinas visų bendrininkų (bendraatsakovių) sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie veiksmai yra atliekami tik nevirÅ¡ijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Vadinasi, ieÅ¡kinio pripažinimas ir tokia taikos sutartis, kuriÄ , pripažindama ieÅ¡kinį, yra sudariusi tik viena iÅ¡ privalomų bendrininkių, negalėtų bÅ«ti patvirtinta dėl jos prieÅ¡taravimo įstatymui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 2 d.). Sutiktina su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad praÅ¡ymas dėl taikos sutarties patvirtinimo teismo turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas, t. y. dėl jo priimtas vienoks ar kitos procesinis teismo sprendimas.

Tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ tik tuomet, jeigu dėl Å¡io pažeidimo buvo neteisingai iÅ¡spręsta pati byla (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju to konstatuoti negalima, prieÅ¡ingai, ginčas iÅ¡spręstas teisingai, taigi minėtas pažeidimas teismo sprendimo panaikinimo nelemia. Nagrinėjamu aspektu taip pat pažymėtina, kad atsakovė D. A. jos pripažįstamÄ apeliantės teisę į K. V.

V. turto dalį gali realizuoti ir asmeniÅ¡kai, t. y. priėmusi tėvo palikimÄ ir jo dalį neatlygintinio turto perleidimo sandoriu perdavusi apeliantei, nes teismo sprendimas tokiam veiksmui atlikti nėra reikalingas. Taigi Å¡ios atsakovės teisės ar interesai, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nepažeidžiami.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ ir Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus jų argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė pirmosios instancijos teismas, ar kitaip kvalifikuoti ginčo teisinius santykius.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovė J. V. praÅ¡o priteisti jai 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė pateikė 2016-08-16 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. R62-2016 ir mokėjimo nurodymÄ Å¡iai sumai (t. 3, b. l. 133-134).CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių. Kadangi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo dydžio, atsakovei jos turėtos iÅ¡laidos kompensuotinos pilnai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.              TeisėjosDalia Kačinskienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė