d43975fc-2bbb-44f5-b4e1-595548e0da94 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2A-133-252-2017V. Paliulionienė             Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00285-2014-3             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              3.3.1.15; 3.3.1.18.3; 3.3.1.18.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant: ieškovei D.

Å .,atsakovams V. Å . ir B. Å ., atsakovų B. Å . ir J. Å . atstovui advokatui L. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. Å . ir atsakovo V. Å . apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-124-786/2016 pagal ieÅ¡kovės D. Å . ieÅ¡kinį atsakovams V. Å ., B. Å ., J. Å ., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, neturtinės žalos, dėl statinio pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kompensacijos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir atsakovo V.

Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. Å . dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė:

1) nutraukti santuokÄ tarp jos ir atsakovo V. Å . dėl atsakovo kaltės;

2) nutraukus santuokÄ palikti tas pačias Å . ir santuokinę Å . pavardes;

3) priteisti iš atsakovo V. Š. 1448 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

4) nustatyti nepilnamečių vaikų E. Å . ir V. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

5) nustatyti, kad atsakovas V. Š. su nepilnamečiais vaikais bendrauja be jokių apribojimų;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . sÅ«naus E. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), 14496 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos atgal už trejus kalendorinius metus;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . sÅ«naus V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), 8268 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei už laikotarpį nuo Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos atgal už trejus kalendorinius metus;

8) priteisti iš atsakovo V. Š. sūnaus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ieškovei po 377 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pareiškimo teismui iki sūnaus pilnametystės, šias sumas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka;

9) priteisti iš atsakovo V. Š. sūnaus V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ieškovei po 203 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pareiškimo teismui iki sūnaus pilnametystės, šias sumas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka;

10) padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo V. Å . 4569 Eur piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį;

11) pripažinti, kad pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) r., 72/100 dalys priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui V. Š., o atsakovui B. Š. dalinės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys;

12) atidalinti ieÅ¡kovę iÅ¡ statinio priteisiant jai iÅ¡ atsakovo V. Å . 30 974 EUR kompensacijÄ ;

13) nustatyti teisę ieškovei kartu su ja gyvenančiais nepilnamečiais vaikais naudotis šeimos turtu – gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) r., iki vaikai sulauks pilnametystės;

14) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santuokÄ praÅ¡o nutraukti dėl atsakovo kaltės. Su atsakovu dvejus metus nebendrauja, kartu nebegyvena pusantrų metų. Atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, girtuokliavo, dėl jo agresyvaus elgesio kreipėsi į policijÄ . Atsakovas deÅ¡imt metų dirba užsienyje, tačiau vaikams paramos neteikia. Vienas vaikas serga diabetu, jam nustatytas artritas ir žiedinė granulioma, todėl tenka nuolat lankytis pas medikus, jam reikalinga padidinta priežiÅ«ra, pirkti vaistus.

Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasėje, jam reikalingas papildomas mokymas. Kitas vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Å eimai pragyventi per mėnesį reikia apie 1159 Eur. Atsakovas uždirba ne mažiau 4344 Eur per mėnesį. Nurodo, kad sÅ«naus E. pagrindiniams poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 463 Eur. SÅ«naus V. - 434,50 Eur. Papildomai vaistams per mėnesį tenka iÅ¡leisti apie 29-43,44 Eur. Atsakovas nuo 2007-2009 metų vaikams lėšų visai neskyrė, kadangi vyko namo statybos ir visos lėšos buvo dedamos į pastato rekonstrukcijÄ .

IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ vaikams už trejus metus, kadangi per tÄ laikÄ iÅ¡laikymÄ teikė vaikams tik po 150-200 Lt, nors uždirbo po 14481 Eur per metus. Vienas sÅ«nus turi neįgalumÄ ir gauna 144,81 Eur iÅ¡mokÄ , o ieÅ¡kovė už priežiÅ«rÄ gauna 52,13 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas Norvegijoje gauna pinigus ir už vaikus, tačiau jai niekada nėra Å¡ių pinigų davęs. Atsakovas, sužinojęs apie skyrybas, visÄ turtÄ perrašė savo tėvui.

IeÅ¡kovė viena rÅ«pinasi vaikais, jos atlyginimas buvo iÅ¡leidžiamas maistui, vaikų poreikiams, taip pat ji pati mokėsi, lankė kursus, kad turėtų darbÄ . Susituokę su atsakovu iÅ¡ pradžių gyveno trejus metus pas ieÅ¡kovės tėvus, kol susiremontavo viralinę, esančiÄ prie atsakovo tėvų namų. Vyras dirbo (duomenys neskelbtini), uždarbiavo pas žmones, ji prižiÅ«rėjo aplinkÄ . Nurodė, kad 2007 m. pradėjo statytis priestatÄ ir visas lėšas investavo į statybas.

Atsakovo motinos pensija minimali, o atsakovo tėvas - III grupės invalidas, todėl jie iÅ¡ savo lėšų pastatyti priestato negalėjo. Jie su vyru rekonstravo visÄ pastatÄ ir pasistatė priestatÄ . Todėl visas ieÅ¡kinyje nurodytas turtas yra jų Å¡eimos. Namas buvo statytas jos ir atsakovo Å¡eimai.Nurodė, kad Å¡iuo metu su vaikais gyvena rekonstruotame name, o atsakovas - pas tėvus. Ginčo pastatas yra uoÅ¡viams priklausančioje namų valdoje, todėl pastatai ir liko uoÅ¡vių vardu. Vyro tėvai niekada neprieÅ¡taravo dėl pastato rekonstrukcijos.

Vyras rÅ«pinosi projektais, statybomis, todėl mano, kad rekonstruotas pastatas priklausė jų Å¡eimai. Ginčo pastato buvo tik sienos, o visÄ Ä¯rengimÄ ir rekonstrukcijÄ padarė ji su atsakovu. Statyboms buvo iÅ¡leistos vyro uždirbtos lėšos Norvegijoje. SiÅ«lė vyrui už dalį pastato jo tėvui sumokėti pinigus. IeÅ¡kovė prašė nustatyti galimybę gyventi su vaikais ginčo pastate, kol vaikai sulauks pilnametystės, nes savo asmeninio gyvenamojo ploto neturi. Jos su atsakovu atlikti statybos darbai sudaro 72 procentus statinio, o B.

Å . priklauso 28 procentai statinio. IeÅ¡kovė namo rekonstrukcijai pati nieko nepirko, tačiau ji tuo metu augino vaikus. B. Å . prie namo statybų neprisidėjo, o jos tėvai davė plytas. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas turi lėšų kompensuoti už pusę Å¡io pastato, kadangi Å¡iuo metu jame gyventi su vaikais bus neįmanoma. Prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 30974 Eur kompensacijÄ . Atsakovas V. Å . prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė:

1) nutraukti santuokÄ tarp jo ir ieÅ¡kovės dėl ieÅ¡kovės kaltės;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

3) priteisti iš atsakovo vaikų E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 86,90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės;

4) palikti santuokines pavardes;

5) ieškovei priteisti automobilį „Citroen C4“;

6) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji nesirÅ«pino namais, buvo netvarkinga. Vėliau sutiko, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės - dėl jo ir ieÅ¡kovės charakterių nesutapimo. Kitos moters neturi ir neturi kur gyventi. Sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Tačiau prieÅ¡taravo reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ . Teigė, kad ieÅ¡kovė gyveno iÅ¡ jo uždirbamų pinigų.

Vaikų iÅ¡laikymui sutiko mokėti po 97 Eur kiekvienam vaikui. Nekilnojamojo turto ir automobilių neturi, o baldus gera valia atiduoda ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė maÅ¡inÄ nusipirko iÅ¡ atsakovo pinigų, vaikams duodavo pinigų, buvo su jais ekskursijoje 10 dienų Norvegijoje, Olandijoje, Turkijoje.IÅ¡mokas, gaunamas už vaikus Norvegijoje, perveda vaikams į banko sÄ skaitas, kurios yra jo vardu. Å iuo metu kiekvienam vaikui yra sukaupta apie 3000 Eur. IÅ¡mokos bÅ«davo po 104,26 Eur vaikui, kurias gavo už paskutinius trejus metus, nes prieÅ¡ tai dirbo nelegaliai.

Nors banko sÄ skaitos yra jo vardu, bet susikaupus didesnei sumai, tuos gautus pinigus perveda vaikams. Jo pajamos per mėnesį (atskaičius mokesčius) yra 2316,96 Eur. Pragyvenimui jam bÅ«tina 1158,48 Eur per mėnesį. Automobilį „Audi“ pardavė už 4344,30 Eur, nes reikėjo pinigų. Pažymėjo, kad smurto ieÅ¡kovės atžvilgiu nenaudojo. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl iÅ¡laikymo vaikams teikimo. Å iai dienai ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Jis asmeniÅ¡kai nekilnojamojo turto neturi, tik yra remonto darbų įrankiai, atsivežti iÅ¡ Norvegijos - medžio staklės, elektrinis grÄ Å¾tas, staliaus įrenginys, plytelių pjovyklė, maiÅ¡yklė, lazerinis pjovimo įrenginys.

IeÅ¡kovė turi visus čekius, iÅ¡ kurių matyti, kiek pinigų investuota į pastato rekonstrukcijÄ . Kadangi jis bÅ«davo iÅ¡vykęs, tai visais statybos darbais rÅ«pinosi tėvas. Banke turi 2896,20 Eur santaupų. IeÅ¡kovei neturi galimybių sumokėti praÅ¡omÄ kompensacijÄ . IeÅ¡kovei reikėtų nuomotis bÅ«stÄ , kad turėtų kur su vaikais gyventi, o jis teiks vaikams iÅ¡laikymÄ . Ūkinio pastato rekonstrukcija iÅ¡ viso kainavo apie 5792,40 Eur, į Å¡iÄ sumÄ nėra įtrauktas jo darbo įvertinimas.

Jis pakeitė pastato stogÄ , langus, pastatė priestatÄ , rekonstrukcija užtruko ilgai dėl lėšų stygiaus. Pripažino, kad prieÅ¡ metus vaikams davė po 57,92 Eur gimtadieniams, Kalėdoms po 14,48 Eur, dar 173,77 Eur vaikui pompai pirkti, tačiau raÅ¡ytinių įrodymų neturi. Norvegijoje nekilnojamojo turto neturi, su draugu dviese turi nusipirkę 2005 metų automobilį „Peugeot“ darbui, kuris registruotas draugo vardu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėBiržų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kovės D.

Å . ieÅ¡kinį ir atsakovo V. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ tarp D. Å . ir V. Å ., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės bÅ«klės aktų įrašų biure, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę – Å ., o atsakovui turėtÄ pavardę – Å . Priteisė iÅ¡ atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei D. Å .. Nustatė nepilnamečio V.

Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo motina (ieÅ¡kove) ir, kad atsakovas su vaiku bendrauja be jokių apribojimų. Priteisė iÅ¡ atsakovo sÅ«nui E. Å . iÅ¡laikymui 7492,72 Eur už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2015 m. spalio 12 d. Priteisė iÅ¡ atsakovo sÅ«nui V. Å . iÅ¡laikymui 5493,60 Eur už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. Priteisė iÅ¡ atsakovo sÅ«naus V. Å . iÅ¡laikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motinÄ D. Å .. Nurodė sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vaikui V. Å . vykdyti skubiai. IeÅ¡kovei D. Å . asmeninėn nuosavybėn priteisė turto bendros 3519 Eur vertės, t.y lengvÄ jį automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 2027 Eur vertės; sekcijÄ â€žMarkas“ (5 dalių) – 87 Eur vertės; minkÅ¡tÄ kampÄ â€žLagÅ«na“ – 290 Eur vertės; televizorių „Samsung“ (138 cm įstrižainės) – 347 Eur vertės; svetainės stalÄ su aÅ¡tuoniomis kėdėmis – 290 Eur vertės; miegamÄ jÄ lovÄ â€“ 58 Eur vertės; skalbimo maÅ¡inÄ â€žWhirpool“ – 116 Eur vertės; pastatomÄ spintÄ (baltos spalvos) – 29 EurR vertės; virtuvės komplektÄ (dvi pakabinamas ir dvi pastatomas spinteles) – 58 Eur vertės; svetainės staliukÄ â€“ 14 Eur vertės;

Å¡aldytuvÄ â€žBlomberg“ – 145 Eur vertės; kilimÄ â€“ 29 Eur vertės; komodÄ â€“ 29 Eur vertės.Atsakovui V. Å . asmeninėn nuosavybėn priteisė turto bendros 3968 Eur vertės, t.y. savaeigę žoliapjovę (traktoriukÄ ) „Craftsman LTS 1500“ - 1158 Eur vertės; benzininę žoliapjovę - 29 Eur vertės; benzopjÅ«klÄ â€žStihl“ - 232 Eur vertės; elektrinį trimerį „Stihl“ - 232 Eur vertės; staliaus įrenginius (pjÅ«klÄ , plytelių pjaustyklę, metalo pjaustyklę, elektrinį grÄ Å¾tÄ , elektrinį vinių plaktukÄ , lazerinį matavimo įrankį, metalines kopėčias, medžio obliavimo stakles ir kita) - 1448 Eur bendros vertės; centrinio siurbimo sistemÄ - 869 Eur vertės. Priteisė iÅ¡ atsakovo 449 Eur piniginę kompensacijÄ D.

Å ., už jam tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį ir 4344,50 Eur piniginę kompensacijÄ D. Å . už sumažintÄ santuokinio turto vertę - be ieÅ¡kovės sutikimo padovanotÄ transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 8689 Eur vertės. Apylinkės teismas ieÅ¡kovės reikalavimus atidalinti iÅ¡ statinio ir pripažinti, kad pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r., 72/100 dalys priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei D.

Å . ir atsakovui V. Å ., o atsakovui B. Å . dalinės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo V. Å . 13000 Eur piniginę kompensacijÄ D. Å ., už nekilnojamÄ jį turtÄ . Nustatė teisę ieÅ¡kovei kartu su ja gyvenančiu nepilnamečiu vaiku V. Å . naudotis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) r., iki jai bus sumokėta kompensacija už nekilnojamÄ jį turtÄ ir dar du mėnesius po kompensacijos gavimo, bet ne vėliau negu sÅ«nus V. Å . taps pilnamečiu.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 697,50 Eur, o iÅ¡ atsakovo 836,37 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iÅ¡ D. Å . atsakovui B. Å . 500 Eur už advokato teisinę pagalbÄ ir 7,83 Eur kitų iÅ¡laidų bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 9,12 Eur, o iÅ¡ atsakovo 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. 2014 m. kovo 31 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - priteistÄ iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams: E. Å . ir sÅ«nui V.

Å ., po 86,88 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2014 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo priėmimo dienos, D. Å ., paskiriant lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui, tvarkytoja, panaikino. 2015 m. sausio 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - atsakovo piniginių lėšų, esančių AB DNB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ (turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. 2015 m. vasario 25 d.

Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ B. Å ., nuosavybės teise priklausančiam statiniui pastatui – viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72/100 daliai, esančiam (duomenys neskelbtini) r. sav., uždraudžiant turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, perleidimÄ ar nuomÄ kitiems asmenims bei kitų prievolių su turtu vykdymÄ , jei tai gali sumažinti jo vertę (turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)), paliko nepakeistÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus nusprendė panaikinti.Teismas atsižvelgęs, kad yra duomenų, jog atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir paskirta kardomoji priemonė - gyventi skyriumi, o ieÅ¡kovė ir liudytojai patvirtino jo bendravimÄ su kita moterimi, nesirÅ«pinimÄ Å¡eima, sprendė, kad atsakovas buvo nelojalus Å¡eimai ir santuoka nutrÅ«ko dėl jo kaltės. Teismas įvertino, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas įvertinęs, kad E. Å . bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiu, todėl su motina nustatė tik nepilnamečio V. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant ginčo, atsakovui jokie ribojimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nenustatyti.Teismas konstatavo, kad Å¡alių vaikai gyvena kartu su motina D. Å .. IÅ¡ byloje esančios neįgalumo lygio pažymos matyti, kad E. Å . dėl diagnozuoto cukrinio diabeto, idiopatinio artrito ir žiedinės granuliomos nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2015-10-11 d., kuris E. Å . paaiÅ¡kinimais yra pratęstas iki pilnametystės. Dėl minėtų ligų jam reikalingos papildomos iÅ¡laidos vaistams, nuvykimams pas gydytojus.

Atsakovas iki santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo teisme gyveno ir dirbo Norvegijoje, jo paaiÅ¡kinimais per mėnesį jis uždirbo apie 2316,96 Eur. Metinė pajamų deklaracija už 2010 m. patvirtino, kad V. Å . deklaravo 15496,51 Eur pajamas, 2012 m. liepos 5 d. V. Å . keitėsi valiutÄ - 18000 NOK į 8167,20 Lt, o 2012 m. liepos 5 d. -91500 NOK į 41793,54 Lt, 2012 m. gegužės 16 d. V. Å . papildė banko sÄ skaitÄ 71700 NOK. Vėliau byloje pateikti duomenys, jog jis Lietuvos Respublikoje nedirba ir darbo biržoje registruotas nuo 2016 m. balandžio 11 d.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės vidutiniÅ¡kai gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 460 Eur. Pripažino, kad AB DNB banko duomenys ir atsakovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad nuo 2013 m. vaikų indėlių saskaitose jis kaupė pinigus, tačiau Å¡ios lėšos vaikų poreikiams panaudotos nebuvo. Apylinkės teismas įvertinęs bylos duomenis konstatavo, kad atsakovas savo veiksmais didžiÄ jÄ dalį vaikų iÅ¡laikymo finansinės naÅ¡tos ir kasdienę priežiÅ«rÄ užkrovė ieÅ¡kovei ir neteikė iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams.

Todėl atsižvelgęs į atsakovo gautas pajamas 2015 m. ir į tai, kad atsakovas disponavo Norvegijoje vaikams skirtais pinigais, priteisė 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡laidomis iÅ¡laikymÄ E. Å . nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, t.y. nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. spalio 12 d. Nustatė, kad iÅ¡laikymas per šį laikotarpį sudaro 3700 Eur. Kadangi atsakovas mokėjo teismo nustatytÄ iÅ¡laikymÄ - po 86,88 Eur kas mėnesį, Å¡iÄ sumÄ atitinkamai sumažino iki 2092,72 Eur.

Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo E. Å . įsiskolinimo tenkintino iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ jo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad tuo laikotarpiu atsakovas minimaliai prisidėjo prie vaiko iÅ¡laikymo, važiavo su vaikais atostogauti po savaitę į NorvegijÄ ir OlandijÄ , iÅ¡laikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos yra 5400 Eur. Todėl iÅ¡ viso iÅ¡ V. Å . priteisė E. Å . iÅ¡laikymui 7492,72 Eur už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2015 m. spalio 12 d.

Priteisdamas iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui V. Å . teismas vadovavosi analogiÅ¡kais, kaip ir priteisiant E. Å . iÅ¡laikymÄ argumentais, pažymėdamas, kad nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos tėvas iÅ¡laikymÄ teikia tik tokio dydžio, koks yra nustatytas teismo. V. Å . iÅ¡laikymÄ iÅ¡ jo tėvo priteisė po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2014 m. kovo 31 d. iki jo pilnametystės. Teismas atsižvelgęs, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas mokėjo iÅ¡laikymÄ po 86,88 Eur kas mėnesį, Å¡iÄ sumÄ â€“ 2606,40 Eur iÅ¡minusavo iÅ¡ priteistino iÅ¡laikymo, todėl sprendė, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį, t.y. už 30 mėnesių sudaro 1893,60 Eur.

IeÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo V. Å . įsiskolinimo tenkino iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ jo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 100 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad tuo laikotarpiu atsakovas minimaliai prisidėjo prie vaiko iÅ¡laikymo, važiavo su vaikais atostogauti po savaitę į NorvegijÄ ir OlandijÄ , iÅ¡laikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius iki ieÅ¡kinio padavimo teismui - 3600 Eur. IÅ¡ viso iÅ¡ V. Å . priteisė V. Å . iÅ¡laikymui už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. rugsėjo 27 d.) – 5493,60 Eur, o nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. rugsėjo 28 d.) - po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės.Teismas D.

Å . ieÅ¡kinyje nurodytÄ kilnojamÄ jį turtÄ padalijo tenkinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje, nes atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad dalintino turto neturi, kitos nuomonės neiÅ¡sakė. IeÅ¡kovei priteista kilnojamojo turto 3519 Eur vertės, o atsakovui 3968 Eur vertės. Ä®vertinęs, kad V. Å . tenkančio turto vertė didesnė 449 Eur (3968 Eur – 3519 Eur) už D. Å . tenkančio turto vertę, teismas, Å¡iÄ sumÄ , kaip kompensacijÄ priteisė iÅ¡ V.

Å . D. Å .. Teismas konstatavo, kad Å¡alys santuokos metu įsigijo lengvÄ jį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertė yra 8689 Eur, kurį iÅ¡kėlus bylÄ teisme padovanojo R. Å .. Teismas pažymėjo, kad sandoris sudarytas be ieÅ¡kovės sutikimo, tuo sumažinant bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybę 8689 Eur, todėl priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 4344,50 Eur kompensacijÄ už padovanotÄ automobilį.Dėl pastato pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo teismas pripažino, kad ginčo pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) r., nuosavybės teise priklauso B.

Å .. Jo vidutinė rinkos vertė 2005 m. rugsėjo 12 d. duomenimis – 4280 Lt, statybos vertė – 57300 Lt, atkuriamoji vertė – 47500 Lt. IÅ¡ byloje esančios priestato prie esamo Å«kinio pastato 2014 m. balandžio mėn. lokalinės sÄ matos, sudarytos UAB „Darosa“ atstovo D. K., matyti, kad pastato ir jo aplinkos sutvarkymas įvertintas 61947,20 Eur sumai (pagal 2013 m. spalio mėn. kainas), tame tarpe, Å«kinio pastato priestato statyba – 141261,79 Lt, kelio sutvarkymo darbai – 13765,91 Lt, tvenkinio įrengimo darbai – 16210,58 Lt.

Nustatyta, kad atlikti statybos remonto darbai sudaro 72 % nuo pradinės objekto vertės. IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad viso statybinių reikmenų buvo įsigyta už 9706,91 Eur sumÄ , daugumoje Å¡ių pirkimo dokumentų pirkėjas nurodytas V. Å .. 2006 m. liepos mėn. Techniniame projekte statytoju nurodytas B. Å .. Tiek techninis projektas dėl pagalbinio Å«kio paskirties priestato prie esamo Å«kinio pastato, tiek nuotraukos patvirtina, kad pastatas - viralinė buvo rekonstruotas bei pristatytas priestatas. 2012 m. spalio 4 d. praÅ¡ymu B.

Å . kreipėsi į Biržų regioninio parko direkcijÄ su praÅ¡ymu leisti iÅ¡sikasti savo žemės sklype kÅ«drÄ . IÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo liudijimo matyti, kad draudėjas B. Å . apdraudė pastatus (duomenys neskelbtini) k.; draudimo laikotarpis 2014 m. spalio 17 d. iki 2015 m. spalio 16 d.; ginčo pastato draudimo suma įvertinta 90000 Lt. B. Å . teismui pateikta 2015-02-09 lokalinė sÄ mata (sudaryta pagal 2014 m. spalio mėn. kainas), sudaryta B. Ž., patvirtina, kad priestato prie esamo Å«kinio pastato statybos darbai įvertinti 146427 Lt, t.y.

Å¡i suma yra gana artima D. K. lokalinėje sÄ matoje įvertintai Å«kinio pastato priestato statybos vertei (141261,79 Lt). Ä®vertinęs Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat D. Å ., V. Å ., B. Å ., liudytojų paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios tikslas pastatyti arba rekonstruoti nekilnojamÄ jį objektÄ ir tokiu bÅ«du tapti pastato savininkais dalinės nuosavybės teise. D. Å . paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pradėjus rekonstruoti pastatÄ ji norėjo, kad leidimas statybai bÅ«tų duotas jų vardu, tačiau nebuvo atidalinta žemės valda, ir visi dokumentai toliau buvo tvarkomi B.

Å . vardu. Teismas sprendė, kad D. Å . ir V. Å . nebuvo teisėti statytojai, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jai ir sutuoktiniui nuosavybės teisę į dalį rekonstruoto pastato atmetė.Teismo vertinimu, atsakovas B. Å . teismo posėdžio metu teikdamas paaiÅ¡kinimus pripažino, kad ieÅ¡kovė, gyvendama santuokoje, investavo į B. Å . ir J. Å . priklausančius pastatus. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu Å¡alys žodžiu buvo sudariusios taikos sutartį, kuria V. Å . ir B.

Å . įsipareigojo solidariai sumokėti D. Å . 13000 Eur kompensacijÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ . Tačiau atsakovas B. Å . nesutiko su žemės sklypo atidalinimu, ekspertizės skyrimu, todėl Å¡ioje dalyje nustatydamas kompensacijos dydį teismas vadovavosi atsakovų žodiniu įsipareigojimu sumokėti ieÅ¡kovei solidariai 13000 Eur kompensacijÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti Å¡iÄ kompensacijÄ tik iÅ¡ atsakovo V. Å ., todėl šį reikalavimÄ teismas tenkino.

Kadangi ieÅ¡kovė neturi kitos gyvenamosios patalpos, neturi lėšų kitai gyvenamajai patalpai įsigyti, Å¡eimoje gyvena vienas nepilnametis vaikas, o atsakovas V. Å . gyvena kartu su atsakovais savo tėvais B. ir J. Å . kitoje gyvenamojoje patalpoje, todėl apylinkės teismas nustatė ieÅ¡kovei teisę kartu su sÅ«numi V. Å . naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kuriose Å¡iuo metu gyvena iki jai bus sumokėta kompensacija už nekilnojamÄ jį turtÄ ir dar du mėnesius po kompensacijos gavimo, bet ne vėliau negu sÅ«nus V.

Å . taps pilnamečiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentaiAtsakovas V. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ : santuokÄ tarp D. Å . ir V. Å ., įregistruotÄ 1997 m. balandžio 26 d. Biržų rajono Civilinės bÅ«klės aktų įrašų biure, įraÅ¡o Nr. 39, nutraukti, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei D. Å . atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«nui E. Å . iÅ¡laikymui 3000 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. spalio 12 d.; priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«nui V.

Å . iÅ¡laikymui 5000 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei D. Å . 5000 Eur piniginę kompensacijÄ už kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ . LikusiÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apelianto nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pripažino, kad santuoka nutrÅ«ko dėl jo kaltės. Pabrėžia, kad nei ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nei sutuoktinių tarpusavio nesutarimai, bendravimas su kita moterimi, iÅ¡vykimas dirbti į kitÄ valstybę, negali bÅ«ti sutapatinamas su CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytomis sÄ lygomis, iÅ¡ kurių įrodžius nors vienÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka nutrÅ«ko dėl kito sutuoktinio kaltės. Nurodo, kad jis nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, iÅ¡vados dėl jo neiÅ¡tikimybės yra grindžiamos tik prielaidomis, o iÅ¡vykimas dirbti į užsienį buvo sÄ lygotas Å¡eimos interesų.

Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad per 3 metus jis yra davęs apie 15000 Lt už kuriuos žmona pirko maistÄ , drabužius, mokėjo už komunalines paslaugas. Jo siųstus pinigus Å¡eimai perduodavo ir jo tėvai. Be to, grįžęs į LietuvÄ jis taip pat uždirbtus pinigus iÅ¡leisdavo Å¡eimos poreikiams, gyvenamosios vietos gerinimui, perkant buitinę technikÄ , baldus ir pan. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas negalėjo pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Apelianto nuomone, teismas priteisdamas ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ buvo Å¡aliÅ¡kas.

Neįvertino, kad ne tik ieÅ¡kovė, bet ir jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl skyrybų. Tai, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesant proceso užbaigimo dokumentui, negali bÅ«ti vertinimas, kaip vienas iÅ¡ motyvų tokiai žalai priteisti. Sutinka su teismo priteistomis sumomis dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos. Tačiau nesutinka su teismo priteistu iÅ¡laikymo įsiskolinimu už 36 mėnesius iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (laikotarpis nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2014 m. kovo 31 d.) Teigia, kad nors ieÅ¡kovė pripažino, jog jis per trejus metus vaikų iÅ¡laikymui yra davęs ne daugiau nei 4344,30 Eur, tačiau neįvertino tai, kad jis iÅ¡laikymÄ teikdavo ir grynais pinigais, o ieÅ¡kovės pateiktas vaikų iÅ¡laikymo paskaičiavimas, neatitinka jos gaunamų pajamų, kas apelianto vertinimu kelia abejonių tokių paskaičiavimų teisingumu.

Teismas neatsižvelgė nei į ieÅ¡kovės gaunamas pajamas, nei į jos lėšas banko sÄ skaitose, nei į aplinkybę, kad ieÅ¡kovė yra užregistravusi transporto priemonę „Citroen C4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuri pirkta iÅ¡ jų bendrų santaupų. Teigia, kad jo pagalba Å¡eimai ir vaikams buvo ženkliai didesnė negu nurodė ieÅ¡kovė ir konstatavo savo sprendime teismas, nurodęs, kad tuo laikotarpiu atsakovas minimaliai prisidėjo prie vaiko iÅ¡laikymo, važiavo su vaikais atostogauti po savaitę į NorvegijÄ ir OlandijÄ .

Mano, kad ieÅ¡kovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, nes jokių priekaiÅ¡tų dėl iÅ¡laikymo ir rÅ«pinimosi vaikais iki skyrybų proceso ji nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi.Nurodo, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra jo tėvo B. Å .. Ä® namÄ jis yra investavęs tik savo darbÄ , kuris galėtų bÅ«ti vertinamas iki 10 000 Eur Esant Å¡iai aplinkybei kompensacija už nekilnojamÄ jį turtÄ galėtų siekti apie 5000 Eur. Teisme buvo kalbama dėl susitarimo dėl 13000 Eur kaip vienkartinės iÅ¡mokos, o ne kaip kompensacijos už nekilnojamÄ jį turtÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o jo netenkinti.

Nurodo, kad atsakovas jos atžvilgiu ne kartÄ naudojo smurtÄ . Pažymi, kad ne ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas įrodo atsakovo naudotÄ smurtÄ , jos paaiÅ¡kinimai, medicininė pažyma apie padaryto sužalojimo laipsnį, kiti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai. Ji atsakovui atleido ir baudžiamoji byla buvo nutraukta. Atsakovo neiÅ¡tikimybė taip pat įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir fotonuotraukomis, telefono žinutėmis, kurias atsakovas siuntė meilužei. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovas Å¡eimos atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai, siekia, kad nebÅ«tų padalintas santuokoje įgytas turtas – rekonstruotas Å«kinis pastatas, kurį jis pats rekonstravo, ir tai atliko iÅ¡ Å¡eimos lėšų.

Pažymi, kad atsakovo tėvas B. Å . statybų laikotarpiu nedirbo, iÅ¡gyveno iÅ¡ nedidelio Å«kelio, todėl neturėjo finansinių galimybių ginčo pastato rekonstrukcijai. J. Å . taip pat nedirbo. IeÅ¡kovės tėvai skyrė plytas iÅ¡ kolÅ«kio gauto pajaus Å«kinio pastato statybai. Atkreipia dėmesį, kad Å¡eimos automobilis Audi A6 po ieÅ¡kinio dėl vaikų iÅ¡laikymo pateikimo buvo perregistruotas V. Å . tetos vardu, kuri yra nevairuojanti. Skirtingai nei nurodo atsakovas visas savo lėšas, artimųjų lėšas ji panaudojo vaikų iÅ¡laikymui, o atsakovas netgi vaikams skirtas Norvegijos valstybės lėšas, pervedinėjo į sÄ skaitÄ ir jų neleido naudoti vaikų poreikiams.

Ginčo statinys turi bÅ«ti pripinta bendrÄ ja nuosavybe ir atitinkamai padalintas. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jos reikalavimai: pripažinti, kad statinio – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) raj., 72/100 dalys priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise D. Å . ir V. Å ., o B. Å . dalinės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys minėto pastato; atidalinti jÄ iÅ¡ statinio – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) raj., priteisiant jai iÅ¡ V.

Å . 30974 Eur kompensacijÄ ir patenkinti jos ieÅ¡kinį, tačiau priteisti ne 30974 Eur kompensacijÄ , o teismo sprendimu priteistÄ 13000 Eur kompensacijÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už ginčo pastato kadastrinių matavimų atlikimÄ . Nurodo, kad su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas pripažinti aukščiau nurodytÄ statinį bendrÄ ja daline jos, V. Å . ir B. Å . nuosavybe bei atidalinti jÄ iÅ¡ Å¡io turto nesutinka bei praÅ¡o jos ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje patenkinti priteisiant iÅ¡ V.

Å . 13000 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ natÅ«ra nekilnojamojo turto dalį. Teigia, kad atsakovas V. Å . visÄ Ä¯sigytÄ turtÄ (įskaitant ir jo naudojamÄ ekskavatorių su kuriuo jis pastoviai dirba) yra paslėpęs, pinigus iÅ¡sigryninęs, sÄ skaitose nelaiko jokių lėšų ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo priteistų sumų nebus galima. Tokiu bÅ«du nebus realiai įvykdytas teismo sprendimas ir priteistos sumos neiÅ¡ieÅ¡kotos, iÅ¡skyrus tas sumas, kurios yra vaikų sÄ skaitose kur esantys pinigai bus panaudoti ieÅ¡kovo įsiskolinimo už vaikų neiÅ¡laikymÄ dengimui.

V. Å ., slėpdamas įsigytÄ turtÄ , rekonstravo tėvo vardu ginčo statinį, pastatė naujÄ priestatÄ jų Å¡eimos lėšomis ir todėl sukurtas naujas daiktas pripažintinas jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendru turtu. Nustačius, kad jai ir V. Å . bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 72/100 dalys pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o B. Å . 28/100 dalių pastato, ir 72/100 dalis palikus natÅ«ra V. Å ., o jai priteisus kompensacijÄ iÅ¡ V. Å . bÅ«tų realiai užsitikrintas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ V.

Å . tenkančio turto dalies - 72/100 dalių statinio, pagal priimtÄ teismo sprendimÄ . Teismas nepripažino jų Å¡eimai nuosavybės teisių, tačiau galėjo virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ir nustatęs, kad jie pagerino B. Å . turtÄ abiejų sutuoktinių lėšomis - priteisti jai kompensacijÄ 13000 Eur iÅ¡ B. Å ., t.y. asmens kuris be teisinio pagrindo gavo naudÄ iÅ¡ jos ir V. Å .. Pažymi, kad teismas nustatė, kad į ginčo pastatÄ investuotos jų Å¡eimos lėšos, kad pastatas esminiai pagerintas.

Apeliantės nuomone, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo apsigyvenimo ginčo statinyje dienos jie šį statinį rekonstravo savo Å¡eimos lėšomis. Nepaisant to, kad leidimas statinį rekonstruoti gautas B. Å . vardu, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia rekonstruoto pastato su naujai pastatytu priestatu bendrumo, kaip nuosavybės objekto, prezumpcijos, nepanaikina jų, kaip realių statytojų, teisių pripažinti statinį bendra nuosavybe, įrodžius jungtinės veiklos faktÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų akivaizdu, kad pastatas pritaikytas jų Å¡eimos poreikiams, B.

Å . leisdamas pastatÄ rekonstruoti, realiai vykdė žodinį susitarimÄ dėl bendros veiklos - naujo daikto sukÅ«rimo, pagal kuriÄ B. Å . įnešė dalį esamų pastatų, o jie sukÅ«rė naujÄ daiktÄ , todėl ginčo statinys turėjo tapti jos ir sutuoktinio nuosavybe. Pažymi, kad B. Å . nepateikė jokių duomenų apie gautas kokias nors didesnes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų galėjęs prisidėti prie pastato rekonstrukcijos. Ta aplinkybė, kad B. Å . sutiko sumokėti 13000 Eur kompensacijÄ už pastato rekonstrukcijÄ , priestato statybÄ , patvirtina buvus susitarimÄ sukurti daiktÄ esantį bendroje nuosavybėje.

Nurodo, kad jų Å¡eima į pastato statybÄ , aplinkos sutvarkymÄ , investavo viso 61947.20 Eur. Todėl, nepripažinus pastato bendra nuosavybe, laikytina, kad B. Å . yra jų sÄ skaita praturtėjęs vien dėl pastato rekonstrukcijos 40912 Eur. Kilus ginčui, nutraukiant santuokÄ B. Å . ir V. Å . susitarę pradėjo teigti, jog nebuvo susitarimo dėl bendros nuosavybės sukÅ«rimo. Esant tokiai situacijai buvau priversta reikalauti pripažinti ne visos nuosavybės į pastatÄ jų Å¡eimai, bet tos dalies, kiek jų Å¡eima įnešė į bendrÄ veikiÄ (72/100 dalių), kai taip nustatyta CK 6.977 straipsnyje, 6.978 straipsnio 5 dalyje.

Kompensacijos iÅ¡mokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Å ia norma pasinaudojęs teismas priteisė iÅ¡ V. Å . jai 13000 Eur, tačiau apeliantės vertinimu kompensacija jai turėjo bÅ«ti priteista kitu pagrindu - kaip atsidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybes teise įgyto turto - pastato. Mano, kad nuosavybės teisė į ginčo statinį atsirado CK 4.47 straipsnio 1 punkto pagrindu iÅ¡ jungtinės veiklos, 4 punkto pagrindu pagaminant naujÄ daiktÄ . Å iuo atveju turi bÅ«ti taikoma CK 4.56 straipsnio nuostata, nes naujuos kokybės daiktas pagamintas iÅ¡ B.

Å . buvusio statinio ir naujai sukurto statinio dalių.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. Å . praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. nurodo kad teismo priteista 13000 Eur kompensacija už nekilnojamÄ jį turtÄ turėtų bÅ«ti sumažinta iki 5000 Eur. Nei, jis, nei ieÅ¡kovė nebuvo teisėti ginčo statinio – viralinės statytojai, Å¡is pastatas yra neatsiejama sodybos, priklausančios B. Å . dalis, todėl pagerinus statinį, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jie tapo savininkais ar bendraturčiais.

Jokių susitarimų, kad pastatas bus perduotas šeimos nuosavybėn ar bus atliktas teisinis atidalinimas nebuvo, gyvendami minėta pastate jie nemokėjo B. Š. nuomos mokesčio. Teismas, nepripažindamas ieškovės D. Š. statinio – viralinės bendraturte, t.y. nekonstatuodamas, kad šis pastatas yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios dalis priklausytų ir ieškovei, pagrįstai nepripažino ir išlaidų už kadastrinius matavimus kai bylinėjimosi.Atsiliepimu į D. Š. apeliacinį atsakovai B.

Å . ir J. Å . praÅ¡o apeliantės skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ sprendimÄ dalyje dėl ginčo pastato bei priteisti 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad B. ir J. Å . su apeliante ir V. Å . žodžiu ar raÅ¡tu niekada nesitarė, jog Å¡ie savo lėšomis rekonstruos pastatÄ ir jis taps jų nuosavybe. Nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad liudytojai patvirtino, jog ginčo statinys buvo pritaikytas jų Å¡eimos poreikiams, kadangi nagrinėjant bylÄ liudytojai nebuvo apklausti. Pabrėžia, kad ginčo statinys yra B.

Å . ir J. Å . nuosavybė. V. Å . prie Å¡io pastato rekonstravimo prisidėjo tik savo darbu, kuris galėtų bÅ«ti vertinamas iki 10 000 eurų. Kompensacija už nekilnojamÄ jį turtÄ galėtų bÅ«ti apie 5000 Eur ir ji galėtų bÅ«ti priteista tik iÅ¡ V. Å .. Apeliantė daikto - Å«kinio pastato vertės padidėjimÄ Ä¯rodinėjo pateikdama D. K. sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ ir D. K. pažymÄ . Atsakovai pateikė kitÄ sÄ matÄ , kurioje medžiagų ir darbų vertė skiriasi. Mano, kad D.

K. pateikta lokalinė sÄ mata ir pažyma nėra raÅ¡ytinis įrodymas, kurio pagalba bÅ«tų galima nustatyti kiek padidėjo pastato vertė, kadangi jis nėra turto vertintojas ar statybos ekspertas. Pažymi, kad sÄ mata yra bÅ«simų statybos iÅ¡laidų apskaičiavimas, todėl sÄ mata negali bÅ«ti turto vertinimo dokumentu. Atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktos sÄ skaitos, projektas dėl rekonstrukcijos, statybos leidimai, kurie iÅ¡duoti B. Å . vardu, kuris ir apmokėjo Å¡ias sÄ skaitas ir rekonstravo ginčo pastatÄ savo lėšomis.

Atsakovo nuomone, apeliantė neįrodė, jog Å¡ias sÄ skaitas apmokėjo ji ar jos sutuoktinis. Apeliantė teismui nepateikė kiek konkrečiai lėšų panaudojo pastato rekonstrukcijai, o pateiktoje sÄ matoje tenurodyti darbai, kurie nėra atlikti, be to ir rekonstrukcijai buvo naudotos ne tos medžiagos, kurios nurodytos sÄ matoje. Su D. Å . ir V. Å . nebuvo tartasi, kad viralinė bus jų nuosavybė, todėl jie į statinio rekonstrukcijÄ savų pinigų ir neinvestavo. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė siekia pasipelnyti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant Å¡alių santuokÄ ir neturtinės žalos priteisimoPagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos - tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos (CK 3.26, 3.27, 3.30, 3.35 ir kt. straipsniai). Apeliantas iÅ¡skiria tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytas prezumpcijas, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, o bÅ«tent: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , sutuoktinio neiÅ¡tikimybė, sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, sutuoktinio Å¡eimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas ja.

Nors Å¡iais atvejais sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau įrodinėjant sutuoktinio kaltę reikia įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija ir kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, o bÅ«tent nustatė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieÅ¡kove, atsakovo nesirÅ«pinimo Å¡eima, jo girtavimo ir pan.

Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek prezumpcijos (žiauraus elgesio su ieÅ¡kove) faktu, tiek nustatė ir kitų sutuoktinio pareigų nevykdymÄ (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalis). Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė įrodė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – girtavo, įžeidinėjo ieÅ¡kovę, smurtavo, buvo neiÅ¡tikimas. Å ias aplinkybes patvirtina Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad 2014-04-17 V.

Š. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje prieš ieškovę ir jam paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyriumi (2 t., 103). CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie V. Š. patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje yra nutrauktas šalims susitaikius BPK 212 straipsnio 5 punkto ir/arba BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Nors apelianto atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia, kad jis ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡i teismo iÅ¡vada yra grindžiama prielaidomis yra nepagrįsta. Be to, byloje yra pateiktas apelianto susiraÅ¡inėjimas su kita moterimi ir jo turinys akivaizdžiai patvirtina neiÅ¡tikimybės faktÄ . Juolab, kad Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojos ieÅ¡kovės seserys A. Č. ir V. S., kurioms per klaidÄ atsakovas siuntė atitinkamo pobÅ«džio žinutes, o sesuo – D.

Å . guodėsi dėl vyro elgesio ir neiÅ¡tikimybės. V. S. patvirtino, kad gavo vienos iÅ¡ moterų su kuriomis jos žiniomis bendravo atsakovas telefono numerį ir su teta N. P. jai skambino, praÅ¡ydamos palikti Å . Å¡eimÄ ramybėje, po ko Å¡i moteris nutraukė santykius su V. Å . Liudytoja N. P. (ieÅ¡kovės teta), patvirtino, girdėjusi kaip atsakovas nepagarbiai bendraudavo su ieÅ¡kove ir turėjo pokalbį su atsakovu dėl kitos moters ir jo santykių. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu.

Byloje, be paties apelianto samprotavimų apie ieÅ¡kovės kaltę, neigimo buvus neiÅ¡tikimam, nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, bÅ«tų nesirÅ«pinusi Å¡eima ar jos netinkamas elgesys bÅ«tų įtakojęs Å¡eimos iÅ¡irimÄ . Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jos elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių Å¡eimyninių santykių ir dėl Å¡eimos iÅ¡irimo.

TokiÄ apelianto pareigÄ leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, suponuoja Å¡alių rungimosi byloje principas (CPK 12, 177, 178 straipsniai).PrieÅ¡ingai, byloje ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus patvirtino liudytojų parodymai, kuriais nustatyta, kad pats apeliantas iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nes atsakovas girtavo ir konfliktai Å¡eimoje kildavo bÅ«tent dėl Å¡io jo pomėgio, atsakovas smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę, buvo neiÅ¡tikimas, neteikė pakankamos materialinės paramos Å¡eimai.

Apelianto reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra nepagrįstas. V. Å . nepateikė į bylÄ jokių įrodymų apie savo sutuoktinės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, taigi jis neįrodė, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK 3.60, 3.26-3.28 straipsniuose, t. y. sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, nepateisinamai ilgÄ laikÄ trunkančiu netinkamu elgesiu Å¡eimos narių atžvilgiu prisidėjo prie santuokos iÅ¡irimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės.Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat ginčija neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimÄ .

Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Nustatydamas ieÅ¡kovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmos instancijos teismas įvertino aplinkybes, dėl kurių santuoka iÅ¡iro, santuokos trukmę ir Å¡alių turtinę padėtį, taip pat ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimus dėl atsakovo veiksmų ir kolegijos vertinimu, pagrįstai priteisė jai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nepažeisdamas CK 3.70 straipsnio 2 dalies normos.

Atsakovas, kuriam CK 3.61 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, Å¡ios galimybės neiÅ¡naudojo ir ginčydamas savo kaltę nepateikė įrodymų, paneigiančių surinktais įrodymais nustatytus jo netinkamo elgesio faktus (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytinas teisingu, sÄ Å¾iningu ir protingu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalis).

Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimoApeliantas nurodo, kad sutinka su teismo priteistomis sumomis dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, tačiau nesutinka su teismo priteistu nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimu už 36 mėnesius iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos. CK 3.200 straipsnis numato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

D. Å . ieÅ¡kinį, suraÅ¡ytÄ 2014-03-25 pateikė 2014-03-27, todėl pirmiau aptartos normos kontekste reikalavimo teisę į iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , ieÅ¡kovė turi nuo 2011-03-27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos arba jei iki teismo sprendimo priėmimo vaikas sulaukė pilnametystės, tai iki Å¡ios dienos. Apeliantas V. Å . teigia, kad ieÅ¡kovė su vaikais buvo nuolat finansiÅ¡kai remiami, todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimas nesusidarė ir nurodo, kad iÅ¡ jo sÅ«nui E. Å . už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. spalio 12 d.(pilnametystės) turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡laikymui 3000 Eur, o V.

Å . nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d.(sprendimo priėmimas) 5000 Eur. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės nurodoma suma, kuriÄ ji neva skyrė vaikų iÅ¡laikymui per minėtÄ laikotarpį, neatitinka jos gaunamų pajamų net ir jas sudėjus su 4 344,30 Eur suma, kuriÄ ieÅ¡kovė pripažįsta kaip atsakovo suteiktÄ finansinę paramÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iÅ¡ dalies, t.y. netenkinant visų bÅ«tinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-18 nutartis Nr. 3K-3-404/2013).Byloje nustatyta, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu gavo pajamas, dirbdamas Norvegijoje.

Jis pats pripažino, kad jo gaunamas mėnesio atlyginimas tuo metu siekė 2316,96 Eur, 2010 metais jis deklaravo 15 496,51 Eur. V. Å . nuo 2016 m. balandžio 11 d. nedirba ir yra registruotas darbo biržoje. AB DNB banko duomenys patvirtina, kad nuo 2013 m. vaikų indėlių sÄ skaitose atsakovas kaupė pinigus, tačiau lėšos vaikų poreikiams nebuvo panaudotos. IeÅ¡kovė nurodė aptariamu laikotarpiu gavusi 1600 Lt atlyginimÄ (kas atitinka 463,39 Eur). Tai rodo, kad atsakovo pajamos buvo žymiai didesnės už ieÅ¡kovės, kitÄ vertus, ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovui vengiant pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, ji per trijų metų laikotarpį patyrė vaikų iÅ¡laikymui 21 888 Eur, kas akivaizdžiai neatitinka jos gaunamų pajamų.

Šiuo atveju iš atsakovo apeliacinio skundo galima suprasti, kad jis sutinka su teismo priteistomis sumomis vaikų išlaikymui, t.y., kad E. Š. iki jo pilnametystės iš tėvo būtų priteista po 200 Eur kas mėnesį, o kitam sūnui – V. Š. iki teismo sprendimo priėmimo ir vėliau - po150 Eur. Tačiau nesutinka su įsiskolinimo priteisimu iš esmės, neginčydamas teismo nustatytų sumų mėnesiui kiekvienam vaikui už šį laikotarpį, t.y. 150 Eur kas mėnesį už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 5400 Eur suma skirta sūnaus E. Š. išlaikymui ir po 100 Eur kas mėnesį už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo – 3600 Eur sūnaus V.

Å . iÅ¡laikymui. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo dviems jo vaikams įsiskolinimÄ , neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad pati ieÅ¡kovė pripažino, jog atsakovas tuo laikotarpiu perdavė ne mažiau nei 4344 Eur. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, nuostatas, todėl yra pagrindas pakeisti bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimÄ , sumažinant iÅ¡ atsakovo priteistÄ vaikams iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , tačiau ne tokia apimtimi kokia praÅ¡o atsakovas.

Kolegija įvertinusi tuos faktus, kad pati ieÅ¡kovė pripažino gavusi iÅ¡ atsakovo vaikų poreikiams 4344 Eur. per nurodytÄ Ä¯siskolinimo laikotarpį, taip pat įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovė įrodinėja ir teigia, jog visos uždirbtos atsakovo lėšos buvo investuojamos į jų buities kÅ«rimÄ , t.y. viralinės rekonstrukcijÄ , taip pat į tai, kad nurodyta ieÅ¡kovės įsiskolinimo suma už tris metus virÅ¡ija jos gaunamÄ darbo užmokestį, kurį ji pati nurodė, nors nepateikė iÅ¡ darbovietės pažymos apie jos gautÄ tuo laikotarpiu darbo užmokestį, yra tik VSDFV pažyma, kuri patvirtina, jog jos darbo užmokestis(teismas tiksliai negali paskaičiuoti koks buvo taikomas neapmokestinamas minimumas nuo priskaityto atlyginimo, kuris nurodomas kaip draudžiamosios pajamos) buvo apie 421 Eur mėnesiui(36 mėn. sudaro15170 Eur), konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priteisdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už tris metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, todėl toje dalyje priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų iÅ¡ kokių lėšų ji vaikų iÅ¡laikymui per tris metus iÅ¡leido daug daugiau lėšų nei buvo jos pajamos. Atsakovas teigia, kad visos jo uždirbamos lėšos buvo skiriamos namų Å«kiui, t.y. įrenginėjo Å¡eimai namus, tačiau kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ esmės viralinės rekonstrukcija iki 2011 metų buvo baigta ir į įrodymus byloje, jog Å¡alys nuo 2011 metų faktiÅ¡kai kartu nebegyveno, nes bÅ«tent tada ieÅ¡kovei tapo žinoma apie atsakovo neiÅ¡tikimybę ir bÅ«tent 2014 pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį tik dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir įsiskolinimo priteisimo ji nurodė aplinkybę, kad vaikams neteikiamas iÅ¡laikymas ir jis neteikiamas jau nuo 2011 metų.Todėl apeliacinės instancijos teismas mano yra teisinga ir sÄ Å¾ininga priteistÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ mažinti atsižvelgiant į 50, 51 ir 52 punktuose nurodytas aplinkybes.

IeÅ¡kovė teigia, kad vyresnio sÅ«naus E. iÅ¡laikymui bÅ«tinos didesnės iÅ¡laidos, atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę ir preziumuojant, kad abu tėvai privalo teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , konstatuotina, kad sÅ«naus E. iÅ¡laikymui bendra mėnesio suma galėjo bÅ«ti 300 Eur(Å¡alys neginčija teismo nustatytÄ dydį įsiskolinimo laikotarpiui), todėl įvertinant, kad abiejų tėvų dalys yra lygios, įsiskolinimas bÅ«tų 5400 Eur kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas. Tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos atimtina 2/3 ieÅ¡kovės pripažintos gautos sumos per tris metus (15000 lt), t.y. 2896 ir iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už tris metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos yra 2504 Eur.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ priteisė sÅ«nui E., tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikui iÅ¡laikymÄ teikė tik ieÅ¡kovė, tai iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteistinas ieÅ¡kovei už sÅ«naus E. iÅ¡laikymÄ , o ne pačiam sÅ«nui.AnalogiÅ¡kai paskaičiuotinas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas sÅ«nui V., kuriam pirmos instancijos teismas nustatė 100 Eur mėnesiui, todėl bendra abiejų tėvų skirtina suma sÅ«naus iÅ¡laikymui laikytina 200 Eur, o atsakovui tenkanti įsiskolinimo dalis sudaro 3000 Eur.

IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus 1/3 dalį skirtų atsakovo lėšų, kurias nurodė pati ieÅ¡kovė, įsiskolinimo priteistinas dydis bÅ«tų 2152 Eur. IÅ¡laikymo įsiskolinimas taip pat priteistinas ne vaikui, o ieÅ¡kovei. Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įsiskolinimo suma yra mažintina, tačiau kartu pripažįsta, kad apeliantas neįrodė, kad jis be nurodytos 4344 Eur sumos ir savaitės kelionės į NorvegijÄ ir OlandijÄ , yra prie vaikų iÅ¡laikymo prisidėjęs papildomai, todėl dar labiau mažinti Å¡ias sumas ir konstatuoti esant įrodytu nuolatinį nepilnamečiams vaikams pakankamÄ iÅ¡laikymo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m kovo 27 d., teikimÄ negalima (CPK 178 straipsnis).Pirmos instancijos teismo priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas sÅ«naus E. iÅ¡laikymui už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos 2014-03-27 iki jo pilnametystės 2015-10-12 pagrįstas ir apeliantas jo neginčija, o sÅ«naus V. iÅ¡laikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo 2016-09-27 taip pat pagrįstas ir apeliantas jo neginčija.

Tokiu bÅ«du bendra įsiskolinimo sumÄ už sÅ«naus E. iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei priteistina 4596,72 Eur, o už sÅ«naus V. iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei priteistina 4045,40 Eur. Nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovės turtinė padėtis, tiek atsakovo palyginus pagal įsiskolinimo laikotarpį yra pablogėjusi, nes ieÅ¡kovė nebegyvena B. Å . nuosavybės teisėmis priklausančiame pastate, nuomojasi butÄ Biržų mieste, o atsakovas nebedirba Norvegijoje, gyvena Lietuvoje ir yra registruotas darbo biržoje. Tačiau įvertinus tai, kad dirbdamas ir gyvendamas Norvegijoje gaudavo iÅ¡mokas vaikams, Å¡ie pinigai pagal jų tikslinę paskirtį - vaikų poreikių tenkinimui nebuvo panaudoti, kita vertus, jis yra darbingo amžiaus ir pripažino, kad gauna papildomų pajamų, kurių turinio teismui neatskleidė, todėl konstatuotina, jog priteistas iÅ¡ apelianto jo vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydis jo nėra neatitinkantis jo turtinės padėties bei iÅ¡ esmės nepažeidžia apelianto vaikų interesų.

Dėl pastato pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, atidalijimo ir kompensacijos priteisimoDėl sprendimo dalies, kuria padalintas kilnojamasis turtas iÅ¡ esmės ginčo nėra ir nei viena Å¡alis toje dalyje apeliacinio skundo neteikia. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl kompensacijos ieÅ¡kovei priteisimo už nekilnojamÄ jį turtÄ . Apeliantės D. Å . vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡io nekilnojamojo turto objekto nepripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir netenkino jos reikalavimo atidalinti ieÅ¡kovę iÅ¡ statinio priteisiant jai iÅ¡ atsakovo V.

Å . 13000 Eur kompensacijos. Apeliantė D. Å . teigia, kad santuokoje su V. Å . įgijo 72/100 dalį nekilnojamojo turto - pastatÄ - viralinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) rajone, kartu teigdama, kad atsakovui jos uoÅ¡viui B. Å . dalinės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys Å¡io statinio. Tiek apeliantas V. Å ., tiek šį statinį nuosavybės teisėmis valdantis B. Å . nesutinka su tokiais reikalavimais, iÅ¡ esmės teigdami, kad statinys priklauso B. Å . ir J. Å . - atsakovo tėvams. Tvirtina, kad statiniui buvo naudotos B.

Å . įsigytos statybinės medžiagos, o V. Å . prisidėjo tik savo darbu. B. Å . teigimu, su sÅ«naus Å¡eima buvo sutarta, kad jie laikinai galės gyventi Å¡iame pastate, kol įsigys savo bÅ«stÄ , tačiau jokio susitarimo, kad ginčo statinys atiteks sÅ«nui nebuvo. Apylinkės teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisės į pastatÄ pripažinimo, konstatavo, kad raÅ¡ytiniai bylos duomenys, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios tikslas pastatyti arba rekonstruoti nekilnojamÄ jį objektÄ ir tokiu bÅ«du tapti pastato savininkais dalinės nuosavybės teise.

Todėl atsižvelgdamas į tai, kad B. Å . iÅ¡ esmės pripažino, kad ieÅ¡kovė gyvendama santuokoje investavo į B. Å . ir J. Å . priklausančius pastatus bei į tai, kad Å¡alys teismo posėdžio metu buvo sutariusios dėl taikos sutarties sudarymo ir 13000 Eur kompensacijos bei įvertinęs, kad atsakovas B. Å . nesutiko su žemės sklypo atidalinimu, ekspertizės paskyrimu, tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 13000 Eur kompensacijos priteisimo. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtÄ visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumÄ ir sudaryti jo balansÄ .

Sudaręs dalijamo turto balansÄ , nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamÄ turtÄ abiems sutuoktiniams. Ä®statymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuokÄ , dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems Å¡ia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Å alims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, Å¡iuos klausimus, iÅ¡tyręs reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡sprendžia teismas.

Tik konstatavęs pakankamÄ teisinį pagrindÄ ginčo turtÄ laikyti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , teismui itin svarbu tiksliai ir teisingai nustatyti visÄ turtÄ , kurį sutuoktiniai įgijo gyvendami santuokoje, nes, to nepadarius, pažeidžiami sutuoktinių interesai. Kai Å¡alys nesutaria dėl konkretaus turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ar teisių į konkretų turtÄ apimties, šį klausimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, iÅ¡sprendžia teismas (CPK 185 straipsnis).

Kasacinis teismas pažymėjo, kad socialinė-ekonominė aplinka (tam tikrÄ laikÄ trunkantis ekonominis ir teisinis neapibrėžtumas, objektyviai suponuotas sparčių visuomeninių-politinių pokyčių atsikÅ«rusioje valstybėje), Å¡eimos narių veiklos pobÅ«dis, yra tie visuomenės narių elgesį įgyvendinant Å¡eimos turtines teises įtakojantys veiksniai, dėl kurių galimi ir neretai naudojami įvairÅ«s teisiniai mechanizmai, kurių pagalba siekiama apsaugoti Å¡eimos narių turtinius interesus nuo įvairių rizikų.

Å eimos turtinių interesų apsaugai, kaip rodo praktika, plačiai taikoma tokia visuotiniu pasitikėjimu dėl tiesioginės giminystės ir svainystės (CK 3.132 str., CK 3.136 str.) pagrįsta turtinių teisinių santykių formavimosi schema, kai sutuoktinių turto tikrasis teisinis režimas neatitinka apibrėžtojo turto sandoriuose ir iÅ¡vieÅ¡into vieÅ¡uosiuose registruose. Civilinių teisių įgyvendinimo sÄ Å¾iningumo ir teisingumo imperatyvai, taip pat draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y.

įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalÄ kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai, suponuoja, kad sutuoktinių turtinių teisių įgyvendinimas tokiais bÅ«dais, kurias siekiama apsaugoti nuo galimų rizikų, kylančių turtui, esančiam bendrÄ ja jungtine nuosavybe, yra prieÅ¡ingas teisei, todėl taip įgyvendinamos subjektinės teisės neturi bÅ«ti ginamos (CK 3.5 str.), o tai reikÅ¡tų, kad pvz. kreditoriaus teisių gynimui iÅ¡ieÅ¡kojimas galėtų bÅ«ti nukreiptas į turtÄ , kuris sutuoktiniams siekiant prieÅ¡ingų teisei tikslų apsimestinai yra kitų asmenų nuosavybė, pripažinus jį bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Tuo pačiu principu negali bÅ«ti paneigta vieno iÅ¡ sutuoktinių teisė į turtÄ , kuris sutuoktiniams siekiant prieÅ¡ingų teisei tikslų apsimestinai yra nurodoma kaip kitų asmenų nuosavybė, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumui – vienas sutuoktinis, nors jo veiksmais siekta vieningo su kitu sutuoktiniu tikslo, be teisėto pagrindo įgytų turtinį pranaÅ¡umÄ , grindžiamÄ tiesioginės giminystės linija su sandoriuose įvardintu asmeniu. Todėl ta apimtimi, kiek subjektinių teisių įgyvendinimas, kuriuo siekta santuokoje įgyto turto apsaugos nuo galimų rizikų, liečia sutuoktinius, jų turtinės teisės, nors ir įgyvendintos prieÅ¡ingai teisei, turi bÅ«ti ginamos sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo pagrindu (CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje 3K-3-304/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-298/2014; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225-686/2015.).Prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje turinčioje Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje konstatuota, kad apylinkės teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, susijusias su Å¡alių jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir vykdymu, rėmėsi raÅ¡ytiniais įrodymais - pažymomis apie Å¡alių darbÄ , lokaline sÄ mata, kvitais, pirkimo čekiais, statybinių reikmenų užsakymais, tačiau nevertino pagal įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas ieÅ¡kovės pakviestų liudytojų parodymų, kaip ir buvo konstatuota Å¡ia nutartimi, taip ir skundžiamu sprendimu teismas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų taikyti materialinės teisės normų – CK 4.47 straipsnio 4 punkto, 4.56 straipsnio 1 dalies normų nepasisakė.

Atsižvelgiant į tai, kad CK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens Å¡eimos bylose taisyklė, juolab, kad ginčo klausimas yra susijęs ir su nepilnamečių vaikų interesais, turėjo vertinti abiejų Å¡alių pozicijÄ dėl siekio sukurti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimai, turėjo pasiÅ«lyti teikti įrodymus dėl Å¡io turto, vertinti jau apklaustų liudytojų parodymus, susijusius bÅ«tent su ginčo statinio projektavimu, statybinių medžiagų įsigijimu, statybos eiga, skirti ekspertizę, siekiant nustatyti kokia yra ginčo statinio vertė, koks plotas buvo iki viralinės rekonstrukcijos, kiek sukurta bendro turto, nes tik tokiu atveju bÅ«tų galima spręsti dėl kompensacijos ir jos konkretaus dydžio priteisimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas bylos duomenų CK 4.47 straipsnio ir 4.56 straipsnio kontekste, nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja CPK 376 straipsnis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti iÅ¡vadų dėl priimto teismo sprendimo dalyje dėl pastato pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, atidalijimo ir kompensacijos priteisimo pagrįstumo, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl Å¡io pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai).

Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali bÅ«ti paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl pastato pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, atidalijimo ir kompensacijos priteisimo naikinamas ir byla dalyje perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. Esant tokiam procesiniam sprendimui, teismas plačiau dėl ieÅ¡kovės iÅ¡vestinio reikalavimo – bylinėjimosi iÅ¡laidų už ginčo statinio kadastrinių matavimų atlikimÄ priteisimo nepasisako, nes Å¡is klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus skundžiamÄ Biržų rajono apylinkės teismo sprendimÄ pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas tarp Å¡alių, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovė privalėjo mokėti 1540 Eur žyminį mokestį už pareikÅ¡tus tiek turtinius, tiek neturtinius reikalavimus. FaktiÅ¡kai yra sumokėjusi 132,06 Eur žyminį mokestį. Kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo patenkintas pilnai, dėl neturtinės žalos patenkintas iÅ¡ dalies, dėl turto padalinimo ir reikalavimo pripažinti bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe dalį turto bei atidalinti jÄ iÅ¡ dalinės nuosavybės klausimas perduotas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 13 Eur žyminio mokesčio dalis už pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, nes jis patenkintas 70 procentų dalyje, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 41 Eur už santuokos nutraukimÄ ir 30 Eur už neturtinės žalos priteisimÄ .

Likusioje dalyje ieÅ¡kovės žyminio mokesčio sumokėjimo dalis ir atidėto dalis paliktina spręsti kai bus iÅ¡ esmės iÅ¡spręstas klausimas dėl turto padalinimo tarp Å¡alių.Atsakovas už pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį yra sumokėjęs tik žyminį mokestį už santuokos nutraukimÄ . Netenkinus jo ieÅ¡kinio toje dalyje žyminis mokestis jam nepriteistinas. IÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei už iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ ir už iÅ¡laikymo priteisimÄ ir tai sudarytų 4596,72 plius 4045,40 plius 150x12 mėn. Viso suma 10442,12 Eur, kuri pagal CPK 80 str. 1 d, apmokestina 3 procentų dydžio suma yra 313 Eur., kuri priteistina valstybei.Dėl Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už procesinių dokumentų parengimÄ , t.y. advokatų suteiktas teisines paslaugas , apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nepaskirsto, nes neaiÅ¡ku kiek advokatas galėjo sugaiÅ¡ti laiko rengdamas procesinį dokumentÄ toje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkinti ir kurioje dalyje yra perduota nagrinėti iÅ¡ naujo.

Todėl dėl turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti klausimÄ turės iÅ¡spręsti pirmos instancijos teismas nagrinėdamas turto padalinimo klausimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 ir 4 p, n u t a r i a : Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo V. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas jo sÅ«nums E. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) bei paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei D. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) sÅ«naus E. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 4596,72 Eur (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devysniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 72 eurocentus). Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei D. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) sÅ«naus V. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 4045,40 Eur (keturis tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt penkis eurus ir keturiasdeÅ¡imt eurocentų).

Priteisti iÅ¡ V. Å . 71 Eur (septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ieÅ¡kovei D. Å . ir 313 Eur (tris Å¡imtus trylika eurų) žyminio mokesčio valstybei.Kitoje dalyje bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ perduoti spręsti pirmos instancijos teismui, iÅ¡nagrinėjus Å¡alių turto padalinimo klausimÄ . Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl pastato pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, atidalijimo ir kompensacijos priteisimo bei santuokinio turto padalinimo panaikinti ir perduoti bylÄ toje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                     Nijolė Danguolės Smetonienės                                                                                                                                             Margarita Dzelzienė                                                                                                                                                                                                  Zina MickevičiÅ«tė                         Â