2017-05-09 Nr. AB-9801-3-63-3-00159-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-459-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00159-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Palangos miesto savivaldybės administracijai, R. B., D. B., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 4-8), prašydamas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT Palangos skyrius) vedėją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į buvusio savininko – jo įtėvio J. R. išlikusį natūrinėje vietoje nekilnojamąjį turtą – 0,2343 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m. (toliau – ir ginčo sklypas).

Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-76-243/2010 įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) ir valstybės jau nebeišperkamą pareiškėjo įtėviui J. R. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos miesto centrinės dalies gyvenamųjų namų kvartale Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius yra pateikęs NŽT Palangos skyriui visą medžiagą su patvirtintu žemės sklypo planu dėl jo įtėvio J. R. išlikusio natūrinėje vietoje nekilnojamojo turto – 0,2343 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangos m., grąžinimui. Tokiu būdu, ginčo sklypas, kaip turtas, tapo realiai galimas grąžinti tik dėl jo vieno (pareiškėjo) aktyvių veiksmų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 48-50) nurodė, kad vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste, vadovaujasi teismo priimtu sprendimu.

Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 1061 punkto nuostatomis, pretendentai turi galimybę per nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą. Jeigu pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. R. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę Palangos mieste, turi ir tretieji suinteresuoti asmenys R. B. bei D. B..

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 52) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) (J. R. turėtos žemės dalis), yra laisva (neužstatyta) žemė. Minėtas įsakymas yra galiojantis, todėl toliau turi būti vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Palangos miesto savivaldybės administracija neturi duomenų, dėl kokių priežasčių iki šiol pareiškėjui nėra atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir D. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 62-65) su juo nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir trečiojo suinteresuoto asmens R. B. išlaidas, susijusias su atstovo advokato paslaugų apmokėjimu, atlyginimą.

Teigė, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą vienam pareiškėjui negali būti atkurtos, nes yra trys pretendentai, t. y. pareiškėjas bei tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir D. B. (E. R. teisių paveldėtojas). Šias aplinkybes patvirtina NŽT Palangos skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 16SD-578-(14.16.104.), Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-55-890/2015 ir Nr. 2-787-588/2013 surinkti įrodymai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu (II t., b. l. 46-52) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 111 punkte nustatytas procedūras ir atkurti pretendentams nuosavybės teises natūra į buvusio savininko J. R. valdytą iki 1940 m. nekilnojamojo turto nacionalizacijos išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,2343 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m. Priteisė iš pareiškėjo 300 Eur trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. B. siekia atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko J. R. valdytą iki 1940 m. nekilnojamojo turto nacionalizacijos išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,2343 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Byloje kyla ginčas dėl asmenų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, t. y. pareiškėjui A. B. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B. ir D. B..

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad E. R. (buvusi B.) buvo J. R. sutuoktinė. Pareiškėjas A. B. yra E. R. sūnus, įvaikintas ir J. R.. T. B. (buvusi B.) yra E. R. dukra, įvaikinta J. R.. Tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir D. B. yra T. B. sūnūs. E. R. ir J. R. yra mirę. T. B. savo sūnui R. B. 1998 m. birželio 22 d. sutartimi perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekyla (I t., b. l. 106, 110; II t., b. l. 31, Savininko J. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos 118 b. l. 5, 7, 8, 12, 15, 17, 44).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Atkūrimo tvarkos 7, 15, 1061 punktų nuostatomis, pareiškėjo skundo turiniu ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, padarė išvadą, kad pareiškėjas nesutinka, jog nuosavybės teisės į ginčo sklypą būtų atkurtos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B. bei D. B., kadangi, anot pareiškėjo, jis vienintelis aktyviais veiksmai siekė šių nuosavybės teisių atkūrimo; tarp pareiškėjo ir R. B. yra patvirtintas susitarimas; D. B., kaip E. R. teisių paveldėtojas, neturi teisės atkurti nuosavybės teisių, kadangi su E. R. buvo visiškai atsiskaityta.

Pagal 2001 m. spalio 8 d. prašymą dėl žemės grąžinimo (Savininko J. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla b. l. 86) (gautas 2001 m. spalio 10 d., reg. Nr. 503) teismas nustatė, jog pareiškėjas A. B., E. R. ir R. B. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą grąžinti jiems J. R. 1939 m. spalio 28 d. žemės reformos valdybos žemės perleidimo aktu Nr. 57882 turėtą 0,2343 ha žemės sklypą, pažymėtą Nr. 35. Ginčo dėl to, kad A. B., E. R. ir R. B. turėjo teisę pateikti šį prašymą byloje nėra.

Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. neturėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, kadangi, kaip minėta, jis 2001 m. spalio 8 d. prašymu taip pat prašė atkurti nuosavybės teises. Padaryta išvada, jog R. B. pareiškė valią, pateikdamas įstatyme nustatytos formos prašymą.

Nustatyta, kad A. B. ir R. B. 2008 m. kovo 1 d. pasirašė tarpusavio susitarimą. Šio šalių tarpusavio susitarimo 7 punkte numatyta, kad „sekančiai: jeigu kur randame galimybes atgauti – kovojame individualiai vienas kitam netrukdome ir pasirašome sutikimą“.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-640-163/2014 (I t., b. l. 70-74) konstatavo, kad šalių 2008 m. kovo 1 d. tarpusavio susitarimo 7 punktas yra nekonkretus. Šioje šalių sutartinėje nuostatoje nedetalizuotas susitarimo dalykas, t. y. neaišku, kokio ir kokios apimties nekilnojamojo turto atgavimo galimybes šalys aptarė, taip pat neaptartos minimo sutikimo išdavimo sąlygos, sutikimo apimtis. Atkreipė dėmesį, kad atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarčių aiškinimo taisyklės numato, jog tokios abejonės dėl sutarties sąlygų šalinamos aiškinant tas sąlygas pasiūliusios šalies (nagrinėjamu atveju ieškovo A.

B.) nenaudai ir jas priėmusios šalies (nagrinėjamu atveju atsakovo R. B.) naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 str. 4 d.). Teismas paaiškino, kad pretendentų tarpusavio susitarimas dėl dalių, į kurias atkuriamos nuosavybės teisės pagal Atkūrimo tvarkos 15 punktą, yra vienas iš piliečių nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų būdų, kuriais buvo galima atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ar į didesnę to turto dalį kitam nei nustatyta Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse asmeniui, t. y. atsisakyti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą kito asmens naudai.

Tokiu pretendentų tarpusavio susitarimu vienas pretendentas galėjo pasilikti sau nulinę dalį nuosavybės kito pretendento naudai. Skirtingai nei sutartis dėl teisės atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą perleidimo (Atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d.), šis susitarimas galėjo būti sudaromas tik pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. tik asmenų, laiku ir tinkamai pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises, taip pat jį turėjo pasirašyti visi susitarime dalyvaujantys pretendentai, o jų parašai patvirtinti notaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2013).

Taigi, ginčo šalių tarpusavio susitarimo 7 punkto nuostatų negalima laikyti atsakovo teisių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsisakymu ieškovo naudai, kadangi toks susitarimas sudaromas notarine forma. Vertindamas ginčo sutartinę nuostatą, nustatant jos prasmę bei šalių tikruosius ketinimus, teismas padarė išvadą, kad negalima konstatuoti atsakovo R. B., kaip pretendento, pasyvumo siekiant nuosavybės teisių atkūrimo konkrečiai į šį turtą. Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, šalių tarpusavio susitarimo turinį, jo sudarymo faktines aplinkybes, susitarimo 7 punkto sąlygos abstraktumą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas R.

B. šalių tarpusavio susitarimo 7 punktu buvo atsisakęs ieškovo naudai savo teisių būtent į ginčo sklypo atkūrimą. Bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sudarant tarpusavio susitarimo 7 punktą tikrieji šalių ketinimai buvo atsakovo R. B. prisiėmimas įsipareigojimo pasirašyti sutikimą dėl ginčo sklypo vienam ieškovui A. B..

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo A. B. argumentą, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. neturėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, kadangi A. B. ir R. B. 2008 m. kovo 1 d. pasirašė tarpusavio susitarimą, taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas į ginčo sklypą nėra užbaigtas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 16SD-578-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l. 66) nurodyta, kad pretendentams nepateikus tarpusavio susitarimo dėl natūra grąžinamo žemės sklypo dalių į J. R. turėtoje žemėje suformuotą 0,2343 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Palangoje, 0,2343 ha žemės sklypas grąžintinas tokiomis dalimis: A. B. – 0,0483 ha; R. B. – 0,0821 ha, E. R. – 0,1039 ha. Paaiškinama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. yra E. R. teisių paveldėtojas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentą, kad su E. R. buvo visiškai atsiskaityta, turint omenyje, jog E. R. atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas taip pat nustatė, kad Palangos miesto notarų biuro notaro R. S. 2002 m. birželio 5 d. patvirtintu testamentu, reg. Nr. 1736 (II t., b. l. 40) E. R., be kita ko, visą jos vardu atkuriamą žemę bei kompensacijas už jas, kurios bus Palangos mieste, paliko savo vaikaičiui D. B.. Palangos miesto pirmojo notarų biuro notaro R. S. 2008 m. gegužės 6 d. patvirtintu liudijimu, reg. Nr. 1401 (II t., b. l. 41) nurodyta, kad 2008 m. vasario 18 d. mirusios E. R. palikimą priėmė jos vaikaitis D. B., tačiau nurodyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. D. B. 2013 m. gruodžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui pateikė prašymą, be kita ko, E. R. vardu grąžinti buvusio savininko J. R. žemę (duomenys neskelbtini) natūra (II t., b. l. 39).

Remdamasis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, CK 5.50, 5.60 straipsnių nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. E. R., kaip minėta, 2001 m. spalio 8 d. prašymu taip pat prašė atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą, todėl laikytina, kad ji pareiškė valią, pateikdama įstatyme nustatytos formos prašymą. Todėl teismas padarė išvadą, jog nuosavybės teisės į ginčo sklypą turėtų būti atkuriamos mirusiosios E. R. vardu ir perduodamos įpėdiniui D. B..

Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo A. B., trečiojo suinteresuoto asmens R. B. ir E. R. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą pateiktas 2001 m. spalio 10 d. (Savininko J. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos 118 b. l. 5), tačiau iki šiol iki galo neišspręstas. Remdamasis Atkūrimo tvarkos 1061, 111 punktų nuostatomis, Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2010 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-76-243/2010 (I t., b. l. 15-17), bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) (J. R. turėtos žemės dalis), yra laisva (neužstatyta) žemė ir pateikė ją NŽT Palangos skyriui (I t., b. l. 38-42, Savininko J. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos 118 b. l. 177-186), teismas padarė išvadą, jog atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, dėl to, siekiant realiai apginti, įgyvendinti pareiškėjo teises, yra pagrindas atsakovą įpareigoti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nurodytus veiksmus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2, 5 dalimis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, nurodė, jog nuosavybės teisės į ginčo sklypą R. B. ir D. B. negali būti atkurtos, tačiau teismas šiuo sprendimu konstatavo priešingai, sprendė, jog apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl šie asmenys turi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Byloje pateiktais duomenimis (I t., b. l. 75-76; II t., b. l. 37-38) nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. advokatui D. K. sumokėjo 300 Eur už atsiliepimo surašymą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš pareiškėjo A. B. trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. priteistas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 56-65), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (pagal pridedamus dokumentus).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundą, kuris nukreiptas ir teiktas tiktai atsakovui – Nacionalinei žemės tarnybai – dėl jos padalinio – Palangos žemėtvarkos skyriaus vadovės neteisėtų veiksmų, dėl ko neatkuriama nuosavybės teisės pareiškėjui vienam, kaip pretendentui, savo aktyviais veiksmais atsikovojusiam grąžintiną žemės sklypą, visiems kitiems pretendentams, neįsiliejusiems savo aktyviais veiksmais į tokio turto realų grąžinimą – neatkuriant nuosavybės teisės į atkovotą kito pretendento pastangomis turtą. Skunde pareiškėjas buvo pateikęs šiuo aspektu suformuotą teismų praktiką, kuria prašė vadovautis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinis teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje A. P. v Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008), ir pagal kurią asmeniui, kuris pats nepareiškia valios (pateikdamas įstatyme nustatytos formos prašymą) ar kitais aktyviais veiksmais neįsiliedamas į nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisės neatkuriamos; o valstybės pareiga yra užtikrinti, kad denacionalizacijos procesas vyktų griežtai laikantis įstatymų. Žemės grąžinimas turi būti vykdomas skaidriai. Jeigu valstybinė institucija ar pareigūnas pažeidžia teisės aktus – pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe.

2. Pirmosios instancijos teismas pakeitė pareiškėjo skundo esmę, taip esmingai pažeisdamas pareiškėjo teisę kreiptis į teismą su skundu tokio reikalavimo, kokio pareiškėjas, kaip skundą paduodantis asmuo, siekia, ir jį suformulavęs savo nuožiūra, neteisėtai pakeitė pareiškėjo skundą, t. y. kad „Byloje kyla ginčas dėl asmenų, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į ginčo sklypą“. Tačiau pareiškėjo skunde R. B. ir D. B. nėra minimi. Pareiškėjo skunde atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai pareiškėjas tokio reikalavimo nekėlė ir tokių asmenų į teismą nekvietė.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „ginčo“ sklypas tik dėl jo vieno aktyvių veiksmų tapo realiai galimas grąžinti. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tokia interpretacija, kadangi savo skunde jokio „ginčo sklypo“ nenurodė. Jo skunde viskas yra įvardinta nuo 2004 m. ir tęsiasi iki pat šių metų. Pagal Atkūrimo įstatymą asmeniui, kuris pats nepareiškė valios ar kitais aktyviais veiksmais neįsiliejo į nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisės neatkuriamos. Teismas to neanalizavo, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų apie pareiškėją, kaip vienintelį pretendentą, kuris savo aktyviais veiksmais atkovojo grąžintiną žemės sklypą, kuris, kaip turtas, tapo realiai grąžinamas tik dėl pareiškėjo aktyvių veiksmų.

4. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės ignoruodamas pareiškėjo skundo esmę, iš esmės ignoravo ir Klaipėdos paminklų apsaugos departamento skyriaus visus reikalavimus, paprasčiausiai, teismas jų nevertino, kaip vieno iš reikšmingiausių įrodymų byloje ir apie tai iš viso savo sprendime nepasisakė. Nors aiškiai Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. įsiteisėjusiame sprendime nurodyta, kaip turi būti atkovotas turtas grąžinamas, kad pareiškėjo vieno, kaip pretendento aktyviais veiksmais atkovotas tas žemės sklypas, iš kurio pareiškėjui dabar siūloma apie 4 arus.

5. Kodėl pareiškėjas nepripažįsta R. B. ir D. B. ir kaip jie atsirado, pareiškėjas išdėstė 2015 m. gegužės 11 d. savo rašytiniame dokumente (reg. Nr. 1771), kurį pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Teismas viską nutylėjo savo sprendime apie tai nieko nepasisakė. Be to, visi įrodymai (paaiškinimas ir prieštaravimai) buvo grąžinti pareiškėjui, teismui priėmus neskundžiamą nutartį. Dviejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir dviejų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų dėka – teismingumo klausimas buvo išspręstas teigiamai. Todėl visi pareiškėjo įrodymai, paruošiamojo teismo posėdžio metu buvo grąžinti vėl atgal. Todėl pareiškėjas asmeniškai, registruotu paštu įteikė ir Palangos žemėtvarkos skyriaus atstovei V. V. ir R. B..

6. Neteisėtas T. B. įvaikinimo faktas, nustatytas 1992 m. birželio 8 d. buvusios Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos L. J. tuometiniu sprendimu, iš kurio dabar kildinami visi kiti nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad Palangos žemėtvarkos tarnybos skyrius pagal klaidingą T. B. įvaikinimo sprendimą 1992 m. birželio 8 d. visą laiką daugybę metų visuose teismuose vykdė ir tebevykdo iš netiesos sukurtą tiesą. Prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti šį Palangos miesto apylinkės teismo 1992 m. birželio 8 d. sprendimą. Palangos miesto apylinkės teismas padarė pažeidimą – iš netiesos sukūrė tiesą. Pagal įstatymus pakirstas pasitikėjimas valstybės įstatymu ir pačia valstybe. Teismas net ir nesistengė to suprasti, absoliučiai nieko neanalizavo.

7. Netiesa, kad 2001 m. spalio 8 d. buvo paduotas bendras prašymas atkurti nuosavybės teises. Tą prašymą padavė pareiškėjas, nuo visų trijų. Jie tik padėjo parašus. Tokios analizės, pateiktų įrodymų teismas neanalizavo, neatliko vertinimo šių aplinkybių, kaip įrodymų, nevertino pareiškėjo atsikirtimų ir prieštaravimų, kad kai teisėsi dėl (duomenys neskelbtini) žemės, advokatas F. U. surašė kiekvienam po 3,3 proc. už teisines paslaugas, o nuo 0,72 ha iš viso tai reiškia apie 10 proc. nuo sklypo vertės, tačiau R. B. pabėgo iš advokato F. U. kontoros, o pareiškėjo motina buvo išsikėlusi savo žemę jau į kitą apskritį ir net nežadėjo mokėti tų 3,3 proc., t. y. nesutiko mokėti už teisines paslaugas ir taip užkirto kelią ir pareiškėjui savo dalį prisiteisti.

8. Dėl 2002 m. birželio 5 d. Palangoje surašyto testamento, niekas jo net neanalizavo, taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėja N. J. Nieko vertas šis testamentas.

9. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai savo iniciatyva įtraukė į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis R. B. ir D. B. (kurių pareiškėjas nekvietė, nes padaviau skundą tik dėl NŽT Palangos skyriaus tarnybos veiksmų) ir konstatavo, kad pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, kas reiškia, kad pareiškėjo skundas tenkinamas prieš atsakovą – Palangos žemėtvarkos skyrių, tačiau neteisėtai bei nepagrįstai nusprendė priteisti iš pareiškėjo, kaip iš dalies laimėjusio bylą, maksimalias bylinėjimosi išlaidas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kuriems pareiškėjas jokio skundo nėra pateikęs, nei į bylą kvietęs. Pagal įstatymą teisminės išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, kas šiuo konkrečiu atveju, būtų atsakovas – NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius, o pareiškėjas šioje byloje yra asmuo, kurio pateiktas skundas tenkintas iš dalies.

10. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu išėjo už pareiškėjo skundo ribų ir sprendė ne pareiškėjo skundo pagrindą bei dalyką, bet savo iniciatyva pakeistą pareiškėjo skundą („apie ginčą tarp pretendentų“). Tai reiškia, jog teismas iš esmės paliko pareiškėjo skundą prieš atsakovą nespręstą iš esmės, kurio patenkinimui pareiškėjas buvo pateikęs visus įrodymus (valstybinių institucijų raštus-atsakymus, pateiktus Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-76-243/2010).

11. Galima teigti, kad vis dėlto Palangos savivaldybė vilkino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-76-243/2010 vykdymo veiksmus, nes savivaldybės administracijos direktorius beveik visus metus vis delsė tai atlikti. Per visą tą laiką, iki kol žemės sklypo dokumentacija buvo perduota NŽT Palangos skyriui, pareiškėjas pats savo pastangomis bei finansinėmis lėšomis įvykdė visus teismo įpareigojimus bei reikalavimus dėl šio sklypo parengimo grąžinimui (derino šio sklypo planą ir paskirtį su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriumi, pats savo lėšomis parengė teisingą šio sklypo planą pagal Architektūros skyriaus pageidavimą) ir visą parengtą medžiagą, suderintą su institucijomis, pateikė NŽT Palangos skyriui. Tuomet kreipėsi į atsakovą, kad šis žemės sklypas būtų grąžintas pareiškėjui, kaip pretendentui, savo aktyviomis pastangomis ir lėšomis intensyviai kovojusiam dėl šio žemės sklypo. Kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu nutarė tenkinti pareiškėjo skundą, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dar kartą su prašymu grąžinti jam žemės sklypą. Priėmus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą, apie 2011 m. turėjo būti grąžinta pareiškėjui, kaip pretendentui, žemė, tačiau tai nepadaryta iki šiol. Todėl NŽT Palangos skyrius atsakingas už vilkinimą. Taigi, pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus, dabartinis teismas turėjo realų pagrindą visiškai patenkinti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pateiktiems pareiškėjo įrodymams ir turi būti panaikintas iš esmės, kaip neteisėtas bei nepagrįstas pilna apimtimi.

12. Pretendentų klausimą išnagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-76-243/2010, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją tuomet klausęs, ar yra dar pretendentų šioje byloje. Į visus teismo užduotus klausimus Klaipėdos apskrities viršininko administracija bei Palangos savivaldybės administracija atsakė neigiamai, nenurodė jokių kitų pretendentų. Tačiau dabar atsakovas jau teigia, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turi ir kiti asmenys (R. B. ir D. B.). E. R., pareiškėjo motina, buvo savo grąžintiną žemę persikėlusi į kitą rajoną (Šilalės rajoną) (pagal 1999 m. lapkričio 3 d. prašymą), kaip konstatuota Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-76-243/2010, su ja buvo visiškai atsiskaityta. Tačiau šiuo atveju atsakovas keičia pareiškėjo motinos valią, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisė į turtą, jos pageidautoje vietoje. To E. R. testamente nėra. Būtina analizuoti E. R. testamento teisėtumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas viso to nevertino, nesivadovavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtu 2010 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-76-243/2010.

13. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2008 m. kovo 1 d. tarpusavio susitarimo vertinimo. Patys teismai skirtingai šį susitarimą vertino juridine prasme. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatyta, kad atsakovas R. B., priešingai nei jis teigė, suvokė ir sutiko su 2008 m. kovo 1 d. sudaryto tarpusavio susitarimo nuostatomis, kol šis susitarimas buvo vykdomas jo naudai – R. B., pirmam atsiėmus (duomenys neskelbtini). Palangoje du sklypus po 0,28 ha ir kitą sklypą (duomenys neskelbtini), jam kyla prievolė duoti sutikimą dėl 0,2343 ha grąžinimo pareiškėjui vienam, kaip pretendentui, į šį turtą pagal ir šio tarpusavio susitarimo nuostatas. Palangos apylinkės teismas taip pat vertino šį tarpusavio susitarimą, kaip esmingai turintį juridinę galią dokumentą šalims, ir įpareigojo pagal jo priimtą sprendimą R. B. duoti sutikimą grąžinti pareiškėjui, kaip vieninteliam pretendentui, 0,2343 ha žemės sklypą vienam (nes kitų sklypų, dėl kurių kiltų kokios problemos, nebuvo). Tačiau Klaipėdos apygardos teismas nepaisė šių sprendimų ir nutarė, jog tokiam susitarimui reikia notarinio patvirtinimo.

Pareiškėjas A. B. pateiktame priede prie apeliacinio skundo (II t., b. l. 68-75) nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde, ir papildomai prašo iš atsakovo už vilkinimą ir nekompetenciją sprendžiant žemės grąžinimo klausimus, už sugaištą laiką priteisti ir turtinę ir neturtinę žalą – 20 000 Eur. Iš trečiojo suinteresuoto asmens R. B. už visų kombinacijų rengimą, nuolatinį kėsinimąsi į 50 proc. pareiškėjui priklausantį turtą prašo priteisti 40 000 Eur žalos atlyginimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 109-111) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą.

2. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) (J. R. turėtos žemės dalis), yra laisva (neužstatyta) žemė. Asmenims, turintiems teisę į minėto savininko nuosavybės teisių atkūrimą 2015 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 16SD-578-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo pranešta, kad J. R. turėtoje vietoje yra suformuotas 0,2343 ha ploto žemės sklypas ir jie turėtų pateikti tarpusavio susitarimą dėl natūra grąžinamo žemės sklypo dalių. Taip pat buvo nurodyta, kad pretendentams nepateikus tarpusavio susitarimo dėl natūra grąžinamo žemės sklypo dalių į J. R. turėtoje žemėje suformuotą 0,2343 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Palangoje, minėto žemės sklypo dalys bus nustatytos proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą ir žemės sklypas bus grąžinamas vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 1061 punkto nuostatomis.

3. Vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste, Nacionalinė žemės tarnyba vadovausis teismo priimtu sprendimu ir atsiliepime cituotu teisiniu reglamentavimu.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir D. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 116-121) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. iš pareiškėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą (administracinėje byloje Nr. I-76-243/2010) 0,2343 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangos m., turi būti grąžinamas jam, kaip vienam pretendentui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs nurodytą bylą, nusprendė įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytas procedūras ir pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) ir valstybės neišperkamą J. R. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos miesto centrinės dalies gyvenamųjų namų kvartale Nr. 33. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendime nėra nustatyta, kad nuosavybės teisės atkurtinos vienam pretendentui. Pareiškėjas, siekdamas, kad jam vienam būtų atkurtos nuosavybės teisės į J. R. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Palangos m., nuo kitų pretendentų R. B. ir D. B. nuslėpė, kad yra vedama administracinė byla Nr. I-76-243/2010.

2. Tarp pareiškėjo, R. B. ir D. B. jau buvo kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2343 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Palanga, Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-640-163/2014 (dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-787-588/2013), kurioje Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjo A. B. ir R. B., kaip pretendentų, siekiančių susigrąžinti J. R. iki nacionalizacijos valdytą turtą pagal Atkūrimo įstatymą, susitarimui dėl teisių į turtą buvo reikalinga notarinė forma. Šiame sprendime taip pat buvo konstatuota, kad atsakovui (t. y. R. B.) apie dėl ginčo turto vykusį teismo procesą (Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-76-243/2010) nebuvo žinoma, atsakovas į vykusį teisminį nagrinėjimą nebuvo įtrauktas, neturėjo galimybės išreikšti savo individualios pozicijos, todėl negalima konstatuoti atsakovo (t. y. R. B.), kaip pretendento, pasyvumo, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo konkrečiai į šį turtą (t. y. į ginčo 0,2343 ha žemės sklypą).

3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl asmenų, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, t. y. pareiškėjui A. B. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B. ir D. B.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė R. B. ir D. B..

4. Pareiškėjas nepagrįstai save įvardija kaip vienintelį pretendentą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko J. R. valdytą iki 1940 m. nekilnojamojo turto nacionalizacijos išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teisę atkurti nuosavybės teises į šį turtą iš viso turi trys pretendentai, t. y. pareiškėjas A. B., tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir D. B.. Tai, kad pareiškėjui yra žinomi trys pretendentai, patvirtina Palangos miesto apylinkės teismas šioje byloje 2015 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kurios, pasirašytos ir pareiškėjo A. B., 1 punkte nurodyta, kad atsakovas R. B., ieškovas A. B. ir trečiasis asmuo D. B. susitarė dėl natūra grąžintino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, t. y. kad A. B. būtų grąžinama 0,2016 ha žemės sklypo dalis, o likusioji žemės sklypo dalis – 0,4032 ha būtų grąžinama atsakovui R. B. ir kitam pretendentui jo nuožiūra. Taip pat tai, kad yra keli pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. R. valdytą iki 1940 m. nekilnojamojo turto nacionalizacijos išlikusį nekilnojamąjį turtą, patvirtina administracinėje byloje surinkti įrodymai (I t., b. l. 106, 110; II t., b. l. 31), savininko J. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos 118 b. l. 5, 7, 8, 12, 15, 17, 37, 44, 86. Taip pat pareiškėjas leistinais įrodymais byloje nenuginčijo užfiksuotų duomenų, kas E. R. (buvusi E. B.) buvo J. R. sutuoktinė, T. B. (buvusi T. B.) yra E. R. dukra, įvaikinta J. R., o tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir D. B. yra T. B. sūnūs.

5. Pareiškėjas leistinais įrodymais nenuginčijo byloje surinktų dokumentų, duomenų, apie pretendentus, t. y.: pagal 2001 m. spalio 8 d. prašymą dėl žemės grąžinimo (J. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos lapas 86) matyti, jog trys asmenys – pareiškėjas A. B., E. R. ir R. B., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (gautas 2001 m. spalio 10 d.) pateikė prašymą grąžinti jiems J. R. 1939 m. spalio 28 d. žemės reformos valdybos žemės perleidimo aktu Nr. 57882 turėtą 0,2343 ha žemės sklypą, pažymėtą Nr. 35, ir teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo dėl to, jog šie asmenys turėjo teisę pateikti šį prašymą byloje nėra. Taip pat tai, kad 1998 m. vasario 26 d. prašyme Palangos miesto žemėtvarkos skyriui (J. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos lapas 37), pareiškėjas A. B. nurodė „Mano tėvas J. R. valdė apie 10 ha sklypą. Esame trys pretendentai į šios žemės nuosavybės atkūrimą.“. Taip pat tai, kad 1998 m. birželio 22 d. sutartimi T. B. savo sūnui R. B. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą. Taip pat tai, kad R. B. 2001 m. spalio 8 d. prašymu Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašė atkurti nuosavybės teises. Taip pat tai, kad Palangos miesto notarų biuro notaro R. S. 2002 m. birželio 5 d. patvirtintu testamentu (II t., b. l. 40) E. R., be kita ko, visą jos vardu atkuriamą žemę bei kompensacijas už jas, kurios bus Palangos mieste, paliko savo vaikaičiui D. B.. Notaro 2008 m. gegužės 6 d. liudijime (II t., b. 1. 41) nurodyta, kad mirusiosios E. R. palikimą priėmė jos vaikaitis D. B.. Taip pat tai, kad D. B. 2013 m. gruodžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui pateikė prašymą, be kita ko, E. R. vardu grąžinti buvusio savininko J. R. žemę (duomenys neskelbtini) natūra (II t., b. 1. 39).

6. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybes teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui (šiuo atveju – D. B.), jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. R. 2001 m. spalio 8 d. prašymu taip pat prašė atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą, tuo būdu, išreikšdama savo valią, pateikdama įstatyme nustatytos formos prašymą. Taigi, nuosavybės teisės į ginčo sklypą turėtų būti atkuriamos mirusiosios E. R. vardu ir perduodamos įpėdiniui D. B..

7. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad T. B. neteisėtai įvaikinta. Byloje pateiktas 1992 m. birželio 8 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-234/1992, kuriame nuspręsta patenkinti T. B. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. R. buvo ją įsidukrinęs. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

8. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas į ginčo sklypą nėra užbaigtas, jis bus vykdomas Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, proporcingai teisės aktų numatytomis pretendentams priklausančiomis dalimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir, iš naujo jų nekartodamas, tik atsako į apeliacinio skundo argumentus.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas ginčą, patikrina administravimo subjekto priimto akto ar veiksmų teisėtumą, tačiau kol toks aktas ar veiksmas neatliktas ir nėra nustatytas vilkinimo atvejis, teismas negali pagal valdžių atribojimo principą priimti akto, kurio priėmimas yra administravimo subjekto priskirtos diskrecijos teisė.

Pretendento teisę į nuosavybės teisių atkūrimą nustato institucija, įgaliota spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, ir negali teikti pirmumo kitam pretendentui, pretenduojančiam į tą patį žemės sklypą. Todėl pareiškėjo nurodomas jo aktyvumas nuosavybės teisių atkūrimo procese jam pirmenybės į nuosavybės teisių atkūrimą nesuteikia ir nuosavybės teisės, esant pretendentų daugetui, turi būti atkurtos dalimis pagal pateiktą pretendentų susitarimą, o jo nesant, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nustatyta tvarka žemėtvarkos institucijos nustatytomis proporcingomis dalimis. Todėl šio ginčo apimtyje, kol nėra atsakingos institucijos priimto sprendimo dėl pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą ir jiems tenkančios nuosavybės dalies nustatymo, teismas negali nustatyti pretendentų skaičiaus. Todėl pagal šios bylos faktines aplinkybes administracinis teismas nesprendžia dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų R. B. ir D. B. teisės į nuosavybės atkūrimą, kol dėl šios teisės nebus žemėtvarkos institucijos priimto atitinkamo sprendimo.

Teismas, nustatęs pareiškėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pagrįstai įpareigojo atsakovą pirma užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, o po to priimti sprendimą. Tuo teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nes nuosavybės teisių atkūrimas į vieną sklypą atkuriamas vienu sprendimu visiems pretendentams.

Teismo sprendimu yra nustatytas terminas teismo sprendimui įvykdyti ir tuo yra apginta pareiškėjo teisė bei nutrauktas pareiškėjo nurodomas nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimas. Šio ginčo apimtyje pareiškėjas neprašė ginti jo pažeistą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą kitu būdu, bet prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas taikė tinkamą pažeistos teisės gynimo būdą, atitinkantį pareiškėjo skundo reikalavimą.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas iš atsakovo už vilkinimą ir nekompetenciją sprendžiant žemės grąžinimo klausimus, už sugaištą laiką priteisti turtinės ir neturtinės 20 000 Eur dydžio žalos atlyginimą nenagrinėtinas, kadangi pirmosios instancijos teismui tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo pateikęs, o pagal ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.

Minėtu pagrindu nenagrinėtinas ir pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens R. B. už nuolatinį kėsinimąsi į 50 proc. pareiškėjui priklausančio turto 40 000 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų R. B. ir D. B. įtraukimo į bylą pažymėtina, kad teismas, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, turi teisę savo iniciatyvą įtraukti į bylą trečiuosius suinteresuotus asmenis, jei priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir D. B. pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą į tą patį žemės sklypą, dėl kurio pareiškėjas pradėjo ši ginčą, todėl į bylą jie įtraukti pagrįstai.

Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 5 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjo 300 Eur trečiojo suinteresuoto asmens R. B. naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, kurių sukūrimo data patvirtina, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pateiktų su apeliaciniu skundu įrodymų netiria, nes pareiškėjas nenurodė, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. B. prašymas priteisti jam iš pareiškėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra tenkintinas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 5, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.11 punktais, atsižvelgiant į prie atsiliepimo pridėtus dokumentus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį ir sumokėjimą (II t., b. l. 122-123), trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. iš pareiškėjo priteistinas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimas.

Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimą netenkintinas, kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. iš pareiškėjo A. B. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas