d438827d-c33a-4f8b-843c-e659544dd418 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                               Civilinė byla Nr. 2A-787-252-2016Gediminas Karpavičius                                          eisminio proceso Nr. 2-50-3-02041-2015-5                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                        3.3.1; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M. A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-85-839/2016 pagal ieÅ¡kovo BUAB „MY Trade Co“ atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Liversa“ atstovo Lygaudo Petronio ieÅ¡kinį atsakovams M.

A. Ž. ir D. J., tretiesiems asmenims BUAB „Adsum“, BUAB „IÅ¡varta“, VÄ® Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, draudimo bendrovei AAS BTA Baltic Insurace Company, veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialÄ Lietuvoje dėl žalos atlyginimo priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „MY Trade Co“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Liversa“ atstovo Lygaudo Petronio prašė priteisti BUAB „MY Trade Co“ solidariai iÅ¡ atsakovų D.

J. ir M. A. Ž. 9847,08 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla BUAB „MY Trade Co“. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Adsum“, kurios direktoriumi nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2015 m. vasario 20 d. buvo M. A. Ž.. Ä®monių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos ir BUAB „MY Trade Co“, atstovaujama UAB „Adsum“ įgalioto asmens D.

J., 2014 m. balandžio 22 d. sudarė Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį į BUAB „MY Trade Co“ sÄ skaitÄ buvo pervesta 35253,8 Lt iÅ¡mokoms pagal Garantinio fondo įstatymo nuostatas. Tačiau MB „Liversa“ 2015 m. rugpjūčio 28 d. perėmus įmonės bankroto administravimÄ paaiÅ¡kėjo, kad dalis lėšų, kurios buvo skirtos atsiskaitymui su kreditoriais, buvo panaudotos ne pagal paskirtį. IÅ¡ minėtos 35253,8 Lt sumos 2014 m. gegužės 12 d.

į UAB „Adsum“ sÄ skaitÄ buvo pervesta 32 000 Lt, o 2014 m. gegužės 14 d. atliktas pavedimas 2000 Lt sumai į UAB „IÅ¡varta“ sÄ skaitÄ . Tokiu bÅ«du, pažeidžiant Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį buvo padaryta 34 000 Lt žala BUAB „MY Trade Co“ ir jos kreditoriams – darbuotojams. Atsakovė D. J. buvo administratoriaus įgaliotinė, ji pasirašė Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį, realiai įvykdė mokėjimo pavedimus į UAB „Adsum“ ir UAB „IÅ¡varta“ sÄ skaitas.

M. A. Ž. gavo pinigus į jo vadovaujamos bendrovės UAB „Adsum“ sÄ skaitÄ , kas rodo, jog Å¡ie asmenys veikė susitarę ir yra atsakingi už žalos padarymÄ bei turi pareigÄ solidariai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovo BUAB „MY Trade Co“ atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Liversa“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė, kad UAB „Adsum“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 15 iki 2015 m. vasario 20 d. bei vieninteliu akcininku buvo atsakovas M.

A. Ž.. Atsakovo teigimu dėl turimų sveikatos problemų, jis 2012 m. birželio 23 d. įgaliojo atsakovę D. J. atstovauti UAB „Adsum“ bei jos administruojamas bankrutuojančias įmones visose valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, atstovauti interesams teismo bylose, teikti raštus, prašymus ir pareiškimus, gauti pažymas ir pažymėjimus, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su įmonių atstovavimu. Šis įgaliojimas galiojo nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d..

Tokio paties turinio įgaliojimus atsakovas išdavė D. J. ir 2012 m. gruodžio 12 d. (įgaliojimas galiojo nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), 2013 m. gruodžio 13 d. (įgaliojimas galiojo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ), 2015 m. sausio 23 d. (įgaliojimas galiojo nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. 2012 m. vasario 14 M. A. Ž. įsakymu D. J. buvo skirta administratoriaus padėjėja ir jo pavedimu jai pavesta organizuoti ir atlikti UAB „Adsum“ administruojamų įmonių bankroto procedūras.

Apylinkės teismas pasisakė, kad minėti įgaliojimai ir jų apimtys leidžia konstatuoti, kad D. J. praktiškai atliko įmonės vadovo funkcijas. Jos neteisėtų veiksmų atlikimas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu.Spręsdamas dėl M. A. Ž., kaip įmonės vienintelio akcininko, atsakomybės, teismas atsižvelgė į tai, kad jis, būdamas ir vienintelis bendrovės akcininkas, ir vadovas, iš esmės buvo vienasmenis bendrovės valios reiškėjas ir įgyvendintojas, visiškai nevaržomai kontroliuojantis ir valdantis įmonę.

Teismas, M. A. Ž. argumentus, dėl sveikatos bÅ«klės ir negalėjimo tinkamai kontroliuoti ir pasirÅ«pinti UAB „Adsum“ veikla, vertino kaip nepakankamai pagrįstus. Pripažino, kad duomenų, jog atsakovas bÅ«tų sirgęs psichine liga dėl kurios nebÅ«tų galėjęs priimti tinkamų pagal įstatymus patvarkymų, laikotarpiais tarp ligų paÅ«mėjimų, pareikalauti D. J. ataskaitų, nėra pateikta. KitÄ vertus iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors M. M. Ž., jo teigimu buvo nedarbingas, tačiau tai nesutrukdė jam iÅ¡duoti įgaliojimų D.

J.. Teismas pabrėžė, kad atsakovas turi ilgametę patirtį įmonių bankroto administravime. Todėl jam turėjo bÅ«ti žinomi teisės aktų reikalavimai dėl bankroto administratoriaus padėjėjo paskyrimo. Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 7 d. imperatyviai nurodo, kad nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo turi priimti teismas, be to, pavaduoti dėl ligos negalintį dirbti administratorių galėjo pavaduoti tik kitas administratorius. Tačiau, nors D. J. neatitiko reikalavimų bÅ«ti bankroto administratoriaus padėjėja, atsakovas jÄ vis vien paskyrė į Å¡ias pareigas ir praktiÅ¡kai neribotam laikui.

Tokius atsakovo M. A. Ž. veiksmus teismas vertino kaip akivaizdų aplaidumÄ bei pripažino, kad jis nevykdė ir netinkamai vykdė pareigas ir sudarė sÄ lygas žalai atsirasti.Teismas konstatavo, kad yra visos sÄ lygos atsakovo M. A. Ž. atsakomybei kilti. Teismas įvertinęs, kad UAB „Adsum“ pripažinta bankrutavusia pripažino, kad esant tokiai situacijai, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad Å¡i bendrovė gali įvykdyti prievolę kreditoriui BUAB „MY Trade Co“, todėl nėra pakankamai pagrindo teigti, jog atsakove byloje turi bÅ«ti ir BUAB „Adsum“. Apylinkės teismas sumažino ieÅ¡kinyje nurodytos žalos dydį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė D.

J. 2014 m. gegužės 26 d. – 2014 m rugsėjo 18 d. įmokėjo 12650 Lt (kas atitinka 3663,69 Eur) į ieÅ¡kovo atidarytÄ sÄ skaitÄ Garantinio fondo lėšoms pervesti ir Å¡ios lėšos buvo panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat kreditoriui P. M. 2014 m. birželio 4 d. (nors ir nesilaikant Garantinio fondo nuostatų) pagal kasos iÅ¡laidų orderį buvo iÅ¡mokėta 7464,16 Lt ( 2161,77 Eur), tokiu bÅ«du sumažintas Å¡io kreditoriaus finansinis reikalavimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas M.

A. Ž. praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo M. A. Ž. atžvilgiu pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog BUAB „Adsum“ byloje turėjo bÅ«ti atsakove. Pagal vieÅ¡ai prieinamus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenis Å¡i bendrovė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pripažinta likviduojama įmone.

Net ir bankrutavęs ir dėl to likviduojamas juridinis asmuo įstatymo nustatyta tvarka turi visas galimybes įvykdyti prievoles kreditoriams, jei tai leidžia jo turtinė padėtis. Byloje ieÅ¡kovas neteikė įrodymų apie UAB „Adsum“ negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolės, nenurodė ar atskirai pareiÅ¡kė reikalavimÄ Å¡iai bendrovei, ar kreipėsi į jo bankroto administratorių su praÅ¡ymu patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, ar bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas patvirtino tokį ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ , o jeigu Å¡ių praÅ¡ymų neteikė, tai dėl kokių priežasčių.

Atsakovo nuomone, visų pirma, atsakomybė kyla juridiniam asmeniui ir tik tada jei yra visos CK 2.50 str. 3 d. sÄ lygos, civilinė atsakomybę galima juridinio asmens dalyviui. Teismas neįvertino kodėl ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs 2015 m. lapkričio 5 d., UAB „Adsum“ bankroto administratoriui, neteikė praÅ¡ymo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties. Atsakovo nuomone, tai reikÅ¡minga svarstant ar juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės kreditoriui ir dėl kokių priežasčių negali jos įvykdyti, ir ar tai nėra galimai susiję su kreditoriaus kalte.

Sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas neįvertino, kad atsakovas iki UAB „Adsum“ paskiriant ieÅ¡kovo bankroto administratoriumi sunkiai sirgo, nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2013 m. sausio 14 d. buvo hospitalizuotas, 2013 m. gruodžio 2 d. jo bÅ«klei dar pablogėjus, jis buvo paguldytas į intensyvios terapijos skyrių. Å iuo ligos metu UAB „Adsum“ buvo paskirtas ieÅ¡kovo bankroto administratoriumi, atsakovui apie tai nežinant. VÅ¡Ä® „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ 2015 m. gruodžio 2 d. raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovas dėl ligų laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. buvo nedarbingas.

Todėl nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad medicininiai duomenys prieÅ¡taringi. Teismas, konstatuodamas atsakovo neteisėtus veiksmus, turėjo atsižvelgti į jo ligos pobÅ«dį ir sunkumÄ . Atsakovas dėl Å«mių Å¡irdies ir plaučių ligų, ginčo laikotarpiu, ne kartÄ buvo ligoninės reanimacijos skyriuje, kas rodo staigų (Å«mų) sveikatos pablogėjimÄ , sudėtingÄ ligos eigÄ . Tačiau nors ir bÅ«damas sunkios sveikatos bÅ«klės, pasirÅ«pino tinkamu įmonės atstovavimu, suteikdamas įgaliojimÄ , kaip jam tuo metu atrodė, patikimam įmonės darbuotojui - atsakovei D.

J.. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai įvertino D. J. suteiktų įgaliojimų turinį. Pabrėžia, kad jis niekada nedavė pavedimo atsakovei D. J. pradėti administruoti ieÅ¡kovo įmonę UAB „MY Trade Co“ ir kitas įmones. Atsakovės D. J. 2015 m. vasario 9 d. raÅ¡tas patvirtina, kad atsakovė nuo 2012 m. kovo 6 d. iki raÅ¡to datos, bÅ«dama bankroto administratoriaus padėjėja, turėjo UAB „Adsum“ administruojamų įmonių, elektroninės bankininkystės prietaisus (generatorius) ir per visÄ Å¡Ä¯ periodÄ kaip vyr. finansininkė ir bankroto administratoriaus padėjėja, finansines operacijas vykdė savarankiÅ¡kai, su niekuo nederindama. 2015 m. vasario 17 d. raÅ¡tu atsakovė D.

J. prisiėmė visÄ administracinę, juridinę ir bet kokiÄ kitÄ atsakomybę už jos vykdytus finansinius veiksmus nuo jai patikėtų elektroninės bankininkystės rekvizitų ir banko generatorių visose bylose, kurių bankroto procedÅ«ras įmonių vykdė kaip UAB „Adsum“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų ieÅ¡kovo bankroto byloje. Apie tai, kad UAB „Adsum“ yra paskirtas ieÅ¡kovo bankroto administratoriumi, jis nežinojo ir atsakovės D.

J. nebuvo informuotas, o gulėdamas ligoninėje dėl sunkios ligos, negalėjo išduoti tinkamo įgaliojimo. Atsakovė D. J. peržengė jai duoto įgaliojimo ribas, kas turi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės - komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 str. pagrindu.

Skundžiamame sprendime atsakovo kaltės rūšis ir jos pobūdis apibūdintas kaip aplaidumas, kuris pasireiškė tinkamo įgaliojimo neįforminimu. Teismas nenustatė didelės atsakovo kaltės, tyčios ar didelio neatsargumo. Iš atsakovo veiksmų sunkios ligos metu negalima daryti išvados, kad atsakovas veikė aplaidžiai ar tyčia siekė tokių neigiamų pasekmių BUAB „MY Trade Co“, pats atsakovas neteikė Panevėžio apygardos teismui prašymo skirti bankroto administratoriumi, nepasirašė Garantinio fondo lėšų pervedimo sutarties, piniginių operacijų neatliko, pagal paskirtį nepanaudotų piniginių lėšų nepasisavino, o tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Taigi, laikytina, kad nenustačius didelės atsakovo kaltės, nėra visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės D. J. neteisėti veiksmai ir jos kaltė konstatuoti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-981-1016/2016, nenustačius, kad prie neteisėtų veiksmų atlikimo prisidėjo atsakovas. D. J. virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus. Atsakovo veiksmų ir žalos kilimo nesieja priežastinis ryÅ¡ys arba tas priežastinis ryÅ¡ys yra iÅ¡vestinis ir toks nutolęs, kad teisinės atsakomybės taikymui yra nereikÅ¡mingas.

Vien įgaliojimo išdavimas ir 2012 m. vasario 14 d. UAB „Adsum“ įsakymo Nr. 2012/001 priėmimas dėl bankroto procedūrų administravimo esant administratoriaus pavedimui, nesukėlė 9847,08 Eur žalos. Tinkamo įgaliojimo neišdavimas ar nepasirūpinimas tinkamu atstovavimu šioje situacijoje taip pat tiesiogiai nesukėlė 9847,08 Eur žalos, nes žala buvo padaryta nusikalstamais atsakovės D. J., kaip finansininkės veiksmais, kuriuos ji būtų galėjusi atlikti ir esant tinkamam įgaliojimui.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta mažinti priteistos žalos dydį iÅ¡ BUAB „Vilgira“ pervesta suma. IeÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad UAB „Vilgira“ 2014 m. gegužės 22 d. ir 27 d. pervedė į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ 2027,34 Eur (7000 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolinamos lėšos“. Å ios gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Teismas nepagrįstai vertino, kad žalos negalima mažinti UAB „Vilgira“ sumokėtomis lėšomis, nes jų paskirtis - lėšų paskolinimas, kurios iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intos BUAB „Vilgira“.

Å ioje byloje nepateikta paskolos sutartis, o ieÅ¡kovÄ atstovaujantis bankroto administratorius teismui negalėjo atsakyti, ar ieÅ¡kovas sudarė paskolos sutartį su UAB „Vilgira“. Nepagrįstas teismo argumentas, kad 2027,34 Eur (7000 Lt) sumÄ UAB „Vilgirai“ reikėtų grÄ Å¾inti. Byloje yra žinoma, kad UAB „Vilgira“ yra bankrutavusi įmonė (tai patvirtina ir vieÅ¡i Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenys). IeÅ¡kovo įmonė taip pat yra bankrutuojanti įmonė.

Piniginių lėšų grÄ Å¾inimas iÅ¡ bankrutuojančios įmonės kitai bankrutuojančiai įmonei yra galimas tik Ä®monių bankroto įstatymo numatyta tvarka, teisme patvirtinus kreditorinį reikalavimÄ (Ä®monių bankroto įstatymo 26, 31 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad UAB „Vilgira“ reiÅ¡kė reikalavimÄ ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti 2027,34 Eur (7000 Lt). Å ios aplinkybės patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog 2027,34 Eur (7000 Lt) suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta BUAB „Vilgira“.

Priteisus 2027,34 Eur sumÄ iÅ¡ atsakovų, Å¡iuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija, kad nėra teisinio pagrindo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti BUAB „Vilgira“, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų gavęs 2027,34 Eur (7000 Lt) sumÄ . Atsakovas įrodinėjo, jog UAB „Vilgira“ 2027,34 Eur (7000 Lt) sumÄ sumokėjo atsakovės D. J. praÅ¡ymu, taip iÅ¡ dalies įvykdydamas prievolę už D. J.. Tokias iÅ¡vadas apeliantas grindžia tuo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė D.

J. į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ grÄ Å¾ino 2161,77 Eur grynais pinigais. Taip atlygindama dalį savo padarytos žalos. Tik atsakovei buvo žinoma apie jos padarytÄ Å¾alÄ , todėl UAB „Vilgira“ atsakovės praÅ¡ymu sumokėjo 2027,34 Eur (7000 Lt) į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , kuriuos atsakovė paskirstė sumokėdama I-os eilės kreditoriams. Be to, byloje yra pateiktas D. J. 2016 m. sausio 4 d. pareiÅ¡kimas, adresuotas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorui, kuriame atsakovė praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigti baudžiamuoju įsakymu, kadangi pasižada ir įsipareigoja dengti ieÅ¡kinius BUA „Vilgira“ ir BUAB „MY Trade Co“.

Atsakovo nuomone, Å¡is raÅ¡tas patvirtina, kad BUAB „Vilgira“ ir UAB „MY Trade Co“ jei egzistuoja paskoliniai santykiai, tai jie galimi tarp UAB „Vilgira“ ir atsakovės D. J., todėl D. J. turi grÄ Å¾inti UAB „Vilgirai“ paskolintÄ sumÄ , tačiau tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas, sprendimu, nepagrįstai atsisakė sumažinti žalos dydį UAB „Vilgira“ sumokėta 2027,34 Eur suma. IeÅ¡kovė BUAB „MY Trade Co“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo M.

A. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovas nepateikia jokių naujų įrodymų. Dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų apylinkės teismas yra pasisakęs ir ieÅ¡kovas Å¡ioms teismo iÅ¡vadoms pritaria. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartis, kuriÄ Ä®monių bankroto valdymo departamentas sudarė su BUAB „MY Trade Co“, atstovaujama administratoriaus UAB „Adsum“, paskirto įgalioto asmens D. J. buvo netinkamai įvykdyta ir dėl to ginčo nėra.

Dėl netinkamo sutarties vykdymo padaryta žala kreditoriams. UAB „Adsum“ yra bankrutuojanti įmonė, turto neturi, su kreditoriais, įskaitant ir ieÅ¡kovę, atsiskaityti negalės. Abu atsakovai buvo UAB „Adsum“ vadovais. Apeliantas netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko dalį ieÅ¡kovės darbuotojams skirtų pinigų D. J. pasisavino. Atsiliepimu į skundÄ trečiasis asmuo BUAB „Adsum“ atsakovo M. A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo dalies panaikinimo praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

             Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).23. Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.24. CPK 320 str. 1 d. įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d.

Ä®statymu draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Å is įstatymo imperatyvas sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ .25. CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiÄ jį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iÅ¡ Å¡alių, tai jis dalyvauja procese su ta Å¡alimi.

Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti Å¡aliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bÅ«tinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryÅ¡ys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Å is ryÅ¡ys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali bÅ«ti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamÄ materialinį ir procesinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.26. Byloje atsakovas nuo pat pradžių nurodė, kad dalis lėšų ieÅ¡kovei yra grÄ Å¾inta ir jas grÄ Å¾ino UAB „Vilgira“. Pirmos instancijos teismas dėl Å¡ios sumos pervedimo pasisakė BUAB „Vilgira“ atžvilgiu, kai tuo tarpu ji byloje trečiuoju asmeniu neįtraukta. Pagrįstai apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų ir teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino, ar BUAB „Vilgira“ dengė skolÄ ieÅ¡kovei už atsakovę D.

J. ar skolino lėšas ieÅ¡kovei. Taigi sprendžiant bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tinas BUAB „Vilgira“ įtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.27. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.), o sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Å iuo atveju teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Preziumuojama, jog teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ privalo žinoti įstatymus, tačiau be pagrindo nesivadovavo Ä®BÄ® 11 str. 8 d. ir CK 6.264 str., kuriuose numatyta darbdavio atsakomybė už darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ . Kaip matyti, apeliantas skundÄ bÅ«tent ir grindžia, kad kai buvo pasiraÅ¡yta sutartis su Garantiniu fondu ir kai gautos lėšos D.

J. patvarklymu buvo pervestos į UAB „Adsum“ sÄ skaitÄ ir BUAB „IÅ¡varta“ sÄ skaitÄ , jis buvo UAB „Adsum“ vadovas; tuo tarpu teismas be teisinio pagrindo teigė, kad vien dėl to, jog įmonė Å¡iuo metu yra bankrutuojanti, kÄ laikyti atsakovu byloje nėra pagrindo. Ä®monei bankrutuojančios įmonės statuso buvimas nekeičia CK 6.264 str. nuostatų. Tokiu bÅ«du, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į aplinkybes ir nevertino dėl tinkamo atsakovo byloje ir pan.28.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Civilinis procesas grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principais.

Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. LygiateisiÅ¡kumo principas (CPK 17 str.) įrodinėjimo proceso kontekste reiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjantis teismas ginčo Å¡alims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas.

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Å ių teisės normų kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neiÅ¡tyrė faktinių aplinkybių, susijusių su apelianto M. A. Ž., kaip bankroto administratoriaus UAB „Adsum“ darbuotojo atsakomybės, netyrė ir nesiaiÅ¡kino, kokiÄ Ä¯takÄ civilinei apelianto atsakomybei turi kito atsakovo atžvilgiu D.

J. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriame nėra konstatuota, kad abu atsakovai veikė kartu. Teismas nesiaiÅ¡kino Å¡iuo pagrindu apie solidarios atsakomybės buvimÄ .

29. Pagrįstas apelianto teiginys, kad teismas nesiaiškino ir nepareikalavo iš ieškovo duomenų ar jis yra pareiškęs kreditorinius reikalavimus BUAB „Adsum“, kurios darbuotojų veiksmai yra padaryta žala ieškovei.

30. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti iÅ¡vadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl Å¡io pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.).31. Kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ neįtraukęs į procesÄ BUAB „Vilgira“, be to, atliko tik formalų įrodymų, susijusių su neteisėtų administratoriaus veiksmų, vertinimÄ , apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, nes tokia padėtis prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

             Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                          Eigirdas Činka                                                          Birutė Jonaitienė                                                                                           Nijolė Danguolė Smetonienė