d43365b6-d601-46cf-9bfa-bc49e6ffb41b · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-645-440/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05797-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.1.3.5; 3.2.4.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-965/2023 pagal ieÅ¡kovės I. T. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. T. ir pagal atsakovo D. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bendro turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“, uždaroji akcinė bendrovė „Siregita“, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė I. T. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama: nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo D. T. (toliau – ir atsakovas) sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės; nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikui kas mėnesį po 400 Eur mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , padalyti sutuoktiniams priklausantį turtÄ ieÅ¡kovės siÅ«lomu bÅ«du; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 48 500 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę dalytino turto dalį; nustatyti, kad solidariÄ prievolę pagal kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 po santuokos nutraukimo vykdys atsakovas; priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokos iÅ¡irimo priežastimi tapo skirtingas Å¡alių požiÅ«ris į gyvenimÄ , Å¡eimÄ , skirtingi Å¡alių charakteriai, dėl to bendras gyvenimas su atsakovu nebegalimas, be to, atsakovas vartojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Santuokos metu atsakovas neprisidėjo prie buities darbų, nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiÅ«ros, todėl Å¡alys nuolat konfliktavo. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas turi visas finansines galimybes tinkamai iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ ; dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, turto padalijimo bÅ«do Å¡alys sutaria, ginčas kyla dėl kompensacijos dydžio.

3. Atsakovas D. T. nesutiko su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovui priteisti 90 000 Eur vertės butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), 4 360 Eur vertės garaÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), 3 000 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 10 500 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ po 210 Eur kas mėnesį; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, turto padalijimo bÅ«do, prievolės pagal kredito sutartį vykdymo ir pavardžių po santuokos nutraukimo. Nurodė, kad Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ lėmė abiejų sutuoktinių veiksmai, todėl reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės niekuo nepagrįstas. PrieÅ¡ingai, atsakovas visais bÅ«dais stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ , tačiau ieÅ¡kovė nedėjo pastangų, specialisto pagalbos atsisakė, todėl taip pat laikytina kalta dėl santuokos neiÅ¡saugojimo. IeÅ¡kovė iki Å¡iol gyvena kartu su atsakovu, nors turi galimybę gyventi jai priklausančiame bute arba pas savo motinÄ . Atsakovas Å¡eimÄ materialiai ir tinkamai aprÅ«pino, vaiko priežiÅ«rai skyrė visÄ Ä¯manomÄ dėmesį. IeÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti vaiko iÅ¡laikymo dydis neatitinka nei atsakovo turtinės padėties, nei objektyvių vaiko poreikių, todėl turėtų bÅ«ti mažinamas per pusę. Taip pat atsakovas nesutinka su praÅ¡omos priteisti ieÅ¡kovei kompensacijos dydžiu.

4. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors Å¡alys faktiÅ¡kai kartu negyvena (Å¡alys apsigyveno skirtinguose kambariuose), ieÅ¡kovė nuolat prisideda prie buto iÅ¡laikymo bei paskolos mokėjimo. Pažymi, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus turi alergijų, atopinį dermatitÄ , įtariama alerginė astma, dėl to vartoja vaistus, maisto papildus, jam reikalingi profilaktiniai vizitai pas gydytojus bei brangÅ«s tyrimai dėl alerginių reakcijų, kokybiÅ¡kas maistas, tai lemia didesnes higienos bei sveikatos, maisto bei rÅ«bų iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės nuomone, nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant bendrÄ turtÄ , kadangi perkant butÄ ieÅ¡kovė taip pat prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rÅ«mai 2023 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 1) Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes; 3) nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; 4) priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; 5) nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieÅ¡kovę; 6) nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ ; 7) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Volkswagen Golf“, ButÄ ir GaraÅ¾Ä ; 8) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 14 149 Eur kompensacijÄ už atsakovui atitenkančiÄ didesnę turto dalį; 9) nustatė, kad po santuokos nutraukimo Å¡alių prievolė pagal 2015 m. spalio 23 d. kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari; 10) nustatė, kad po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. spalio 23 d. kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 vykdys atsakovas D. T.. Priteisė iÅ¡ Å¡alių po 10,24 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ . Pagrindiniai teismo motyvai ir nustatytos aplinkybės:

5.1. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nesudaro pagrindo teismui daryti iÅ¡vados, kad tik atsakovas kaltas dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo. Å alys neneigia, kad nesutarimai buvo abipusiai, Å¡alių Å¡eimoje trÅ«ko tarpusavio palaikymo ir supratimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad Å¡alių santykiai pastaruosius bendro gyvenimo metus buvo konfliktiÅ¡ki, dėl to atmosfera Å¡eimoje ieÅ¡kovei psichologiÅ¡kai tapo nepakeliama. Tačiau nepateikta duomenų ir neįrodinėjama, kad atsakovo elgesys su ieÅ¡kove buvo neleistinas ar prieÅ¡taraujantis įstatymui. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovei yra nepriimtinas atsakovo taupumas, reikalavimas atsiskaityti dėl iÅ¡laidų ir kt. charakterio savybės, teismas vertino kaip Å¡alių negebėjimÄ tartis, tačiau nelaikė esmine santuokos nutrÅ«kimo priežastimi. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė gauna pakankamas ir nuolatines pajamas, todėl nelogiÅ¡ka, kad atsakovas jai ribotų galimybę savo nuožiÅ«ra disponuoti jos darbo užmokesčiu. Atsakovas visiÅ¡kai neigė Å¡iuos ieÅ¡kovės kaltinimus ir tvirtino, kad visais bÅ«dais pagal savo sugebėjimus ir galimybes prisidėjo prie Å¡eimos gerovės. Nors ieÅ¡kovė nurodė prieÅ¡ingai, tačiau Å¡ių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė.

5.2. Teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, netinkamo Å¡alių elgesio nenustatė, todėl atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad santuoka nutrÅ«ko iÅ¡imtinai tik dėl atsakovo kaltės. Konfliktinės situacijos Å¡eimoje, kurių neneigė abi Å¡alys, patvirtino, kad padėtis Å¡eimoje blogėjo, Å¡alims vis sunkiau sekėsi situacijÄ valdyti dar iki tol, kol Å¡alys pradėjo gyventi skyrium, todėl teismas atmetė kaip neįrodytus ieÅ¡kovės teiginius, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sutuoktinių Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes Å¡alys nedėjo pakankamai pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , jų požiÅ«ris į Å¡eiminį gyvenimÄ , tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimoje trÅ«ko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

5.3. Pagal byloje pateiktus duomenis teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad šalių sveikatos būklė ribotų jų darbingumo galimybes. Kadangi šalys tęsia darbus (yra visiškai darbingi), teismas pripažino, kad jų sveikata yra pakankamai gera, todėl jie ateityje galės dirbti ir uždirbti pajamas ne mažesnes, nei gaudavo iki nurodomų susirgimų ar laikino nedarbingumo. Duomenų, kad šalys turi kitų įsipareigojimų, išlaikytinių ar kt., nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, nepateikta.

5.4. Teismas nustatė, kad Å¡alių su darbo santykiais gaunamos pajamos yra panaÅ¡ios, apie 1 000 Eur. Å alys santuokos metu įgijo automobilį, butÄ , kuriame abi Å¡alys gyvena Å¡iuo metu, taip pat ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, Å¡alys turi įsipareigojimÄ , susijusį su bÅ«sto renovacija, kurį Å¡iuo metu Å¡alys dengia bendrai. Atsakovas neigė ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, kad jis užsiima automobilių pardavimo verslu, todėl, nesant tai patvirtinančių įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės teiginius, teismas neturėjo teisinio pagrindo kitaip vertinti atsakovo faktines pajamas. Teismas nusprendė, kad Å¡alių turtinė padėtis Å¡iuo metu yra panaÅ¡i, todėl abi Å¡alys turi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo.

5.5. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 885 Eur suma. Atsakovas neneigė, kad vaikas lanko papildomus užsiėmimus, turi tam tikrų susirgimų, todėl akivaizdu, kad dėl to patiriamos ne tik būtinosios, bet ir papildomos išlaidos. Atsižvelgdamas į vaiko poreikius dėl sveikatos būklės, teismas sutiko, kad vaiko poreikiams patiriamos didesnės išlaidos, tačiau pažymėjo, kad kitos ieškovės nurodytos išlaidos, nors iš esmės gali būti faktiškai patiriamos, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau įvertinus abiejų tėvų finansines galimybes (su darbo santykiais susijusias pajamas), galėtų būti mažesnės.

5.6. Teismas, įvertinęs tėvų galimybes teikti iÅ¡laikymÄ ir vaiko poreikius, atsižvelgdamas į pateiktus byloje įrodymus, nusprendė sumažinti ieÅ¡kovės nurodytÄ sumÄ , reikalingÄ Å¡alių sÅ«naus iÅ¡laikymui per mėnesį, iki 300 Eur. Ä®vertinęs, kad iÅ¡ valstybės vaikui mokama 85,75 Eur iÅ¡moka, teismas konstatavo, kad vaiko mamai net minimaliu dydžiu prisidedant prie vaiko iÅ¡laikymo, tokio dydžio iÅ¡laikymas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko interesai bÅ«tų užtikrinti. Toks iÅ¡laikymas, nurodytÄ sumÄ indeksavus, visiÅ¡kai pakankamas vaiko poreikiams ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo Å¡alių teises, interesus.

5.7. Teismas nustatė, kad po šalių santuokos sudarymo 2013 m. liepos 3 d. notarine dovanojimo sutartimi dovanotojai A. T. ir I. T. (atsakovo tėvai) atsakovui asmeninėn nuosavybėn padovanojo 150 004,46 Lt butui pirkti (sutarties 1 punktas). 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas Butas, daikto kaina 170 000 Lt. Šalys neginčija, kad Butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi taip patarė notaras, tačiau atsakovas nesutinka, kad Butas šalims priklauso lygiomis dalimis.

5.8. Nors ieÅ¡kovė nemano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtÄ , tačiau neginčija, kad įsigyjant ButÄ 150 000 Lt buvo atsakovo. Notarinė pinigų dovanojimo sutartis, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta, patvirtina, kad Butui pirkti atsakovui tėvai padovanojo tokiÄ sumÄ pinigų, kuri sudaro didžiÄ jÄ dalį Buto įsigijimo vertės. Taip pat ieÅ¡kovė prie Buto įsigijimo prisidėjo apie 20 000 Lt suma, iÅ¡ jų apie 10 000 Lt jai padovanojo močiutė. RaÅ¡ytinė dovanojimo sutartis tuo metu nebuvo sudaryta. Dar 10 000 Lt ieÅ¡kovei paskolino jos motina ir, kaip nurodė ieÅ¡kovė, ji Å¡iÄ sumÄ motinai grÄ Å¾ino per 2 metų laikotarpį iÅ¡ savo darbo užmokesčio. Vertinant Å¡alių prisidėjimÄ prie Å¡io Buto įsigijimo, teismas pažymėjo, kad 10 000 Lt skola ieÅ¡kovės mamai buvo grÄ Å¾inta santuokos metu, todėl pripažino, kad skola buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, prieÅ¡ingų įrodymų nepateikta.

5.9. Ä®vertinus laiko tarpÄ , per kurį po santuokos sudarymo buvo įgytas Butas, teismui buvo akivaizdu, kad Å¡alys negalėjo sukaupti reikiamos sumos iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų. IeÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl sutaupytų lėšų fakto, o tikėtinai pagrindė savo prisidėjimÄ prie buto pirkimo tik 20 000 Lt suma, iÅ¡ kurių 10 000 Lt buvo grÄ Å¾inta kaip skola ieÅ¡kovės mamai iÅ¡ Å¡eimos lėšų. Duomenų, kad atsakovas santuokos metu iki Buto įsigijimo uždirbo reikÅ¡mingas pajamas iÅ¡ automobilių pardavimo verslo, ieÅ¡kovė nepateikė, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad jis faktiÅ¡kai Å¡ia veikla užsiėmė. Taip pat nėra duomenų, kad Å¡alims pradėjus gyventi bendrai, ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡mingų pajamų, iÅ¡skyrus darbo užmokestį; Å¡ios aplinkybės paneigia galimybę, kad Butas galėjo bÅ«ti įgyjamas iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų. Nors ieÅ¡kovė tvirtina, kad įsigijus ButÄ , jis buvo reikÅ¡mingai pagerintas (pvz., remontuojamas ar kt.) iÅ¡ Å¡eimos lėšų, tačiau Å¡ių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė Buto dalies įgijimÄ už asmenines lėšas, todėl Butui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija netaikytina ir egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovui priteisiant ButÄ , o ieÅ¡kovei kompensacijÄ pinigais dėl jos bei Å¡eimos lėšų panaudojimo Å¡iam butui įsigyti.

5.10. Teismas nepripažino Garažo atsakovo asmenine nuosavybe. Kadangi Å¡is turtas įgytas santuokos metu, Å¡iam turtui įsigyti buvo panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas pripažino GaraÅ¾Ä bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis dalytinas Å¡alių santuokos nutraukimo metu.

5.11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas prie Buto įsigijimo prisidėjo bendra 155 000 Lt suma, o ieÅ¡kovė – 15 000 Lt suma, todėl nustatė, kad ieÅ¡kovė turi teisę į 9 proc. Buto vertės kompensacijÄ (15 000 Lt (ieÅ¡kovės lėšos) / 170 000 Lt (buto kaina) x 100 proc.). ButÄ priteisus atsakovui ir iÅ¡ turto vertės atėmus kredito likutį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 7 649 Eur kompensacija ((90 000 Eur – 5 011,21 Eur) = 84 988,79 Eur x 9 proc.). Padalijant turtÄ Å¡alių praÅ¡omu bÅ«du, atsakovui taip pat atitektų 13 000 Eur vertės turto (automobilio ir Garažo vertė). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 6 500 Eur (13 000 Eur / 2) kompensacija už jam tenkančiÄ didesnę Å¡io turto dalį. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 14 149 Eur kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. IeÅ¡kovė I. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. kovo 30 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pagrindo, dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo bei dėl kompensacijos dydžio ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 30 528,50 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovui tenkančia didesnę dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, taip pat patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

6.1. Jeigu ieÅ¡kovė nesutikdavo su atsakovo nuomone, atsakovas pradėdavo naudoti psichologinį smurtÄ â€“ ignoruodavo ieÅ¡kovę, su ja nesikalbėdavo arba stengdavosi nutildyti ieÅ¡kovę Å¡iurkščiais žodžiais. Jeigu iki konflikto ieÅ¡kovė ir atsakovas bÅ«davo susitarę kur nors iÅ¡eiti, iÅ¡važiuoti, atsakovas visus planus atÅ¡aukdavo. Taip pat atsakovas nevengdavo ieÅ¡kovės ir įžeidinėti, siekdamas jÄ pažeminti, nurodydavo, kad ieÅ¡kovė be atsakovo bÅ«tų niekas, nepasiturinti bei yra niekam tikusi. Atsakovas retai prisidėdavo ir prie buities darbų, iÅ¡skyrus kambarių tvarkymÄ , net tuo atveju, kai ieÅ¡kovė jausdavo nuovargį, sirgdavo, atsakovas nepagelbėdavo buities darbuose ir primindavo ieÅ¡kovei, jog turi atlikti buities darbus. Atsakovas santuokÄ iÅ¡ esmės sužlugdė dėl savanaudiÅ¡kų motyvų – nepagarbos, žeminimo, psichologinio smurto, neprisidėjimo prie Å¡eimos gerovės, buities darbais, nepilnamečio vaiko auklėjimo. Teismas nevertino Å¡ių nurodytų ieÅ¡kovės aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

6.2. Ieškovės manymu, teismo padarytos išvados dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio yra nepagrįstos bei klaidingos, kadangi nepilnamečiui yra reikalinga mažiausiai 885 Eur suma per mėnesį, kurie pagrįsti teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių teismas išvis nevertino ir netyrė. Vaikas turi sveikatos problemų, kurių gydymui nuolat reikalingi vaistai, tai lemia didesnes išlaidas vaiko poreikiams. Ieškovė teismui pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Be to, vaikas alergiškas, reikalinga speciali mityba, švara, priežiūra. Vaikas lanko krepšinio būrelį, kurio nario mokestis 25 Eur per mėnesį, kai vaikas vyksta į varžybas, reikalingos papildomos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų, jo išlaikymui yra reikalinga didesnė suma nei minimali, tačiau teismas nustatė šalių nepilnamečiam vaikui minimalų išlaikymo poreikį.

6.3. Vaiko bÅ«tinieji poreikiai gali skirtis, priklausomai nuo objektyvių ir nenumatytų aplinkybių (amžiaus ir tai sÄ lygojusių poreikių pasikeitimo, ligos ir pan.), todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovės parengtose vaikų poreikių lentelėse nurodytos iÅ¡laikymo sumos yra Å¡iek tiek didesnės nei konstatavo teismas, nereiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį skirtina 885 Eur suma yra per didelė. Teismas nenurodė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nuspręsti, kad ieÅ¡kovės nurodomas iÅ¡laikymo dydis yra perteklinis.

6.4. Atsakovas iÅ¡ esmės neįrodinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų nukrypimui nuo lygių dalių principo, o savo pozicijÄ grindė iÅ¡ esmės aplinkybe, kad santuokos metu jam pagal 2013 m. liepos 3 d. dovanojimo sutartį dovanotojai A. T. ir I. T. atsakovui padovanojo 150 004,46 Lt. Tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dovanotojai realiai iki sutarties sudarymo turėjo minėtÄ pinigų sumÄ . Atsakovas užsiėmė automobilių perpardavimu, o pinigines lėšas gaudavo grynaisiais pinigais, kurios vėliau ir buvo atsakovo įformintos (įteisintos) kaip iÅ¡ tėvų tariamai gauta dovana. Tačiau Å¡ių ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių bylÄ nagrinėjęs teismas nevertino. Tačiau svarbiausia tai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarydami Buto pirkimo–pardavimo sutartį aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sukurti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

7. Atsakovas D. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , prašė jį atmesti, palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. IeÅ¡kovės tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios neva patvirtina, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, nesudaro pagrindo tokiai iÅ¡vadai. Atsakovas nuo pat pradžių neigė tokius kaltinimus kaip psichologinis smurtas, žeminimas, nepagarba ir pan. Todėl teiginys, esÄ jis tai pripažino teisme ir neginčijo, yra neteisingas. Tokios atsakovo nurodomos savybės kaip taupumas ar nesikalbėjimas konflikto metu nėra ir negali bÅ«ti pripažįstami kaip pagrindas nutraukti santuokÄ bÅ«tent pagal CK 3.60 straipsnį. IeÅ¡kovė nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų.

7.2. IeÅ¡kovė su vaiku gyveno su atsakovu Bute visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ , o tuo tarpu ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise turi įsigijusi butÄ (duomenys neskelbtini), o visai Å¡alia (duomenys neskelbtini), kaip teisme patvirtino pati ieÅ¡kovė, gyvena jos mama viena dviejų kambarių bute. Jeigu prieÅ¡ ieÅ¡kovę iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų naudojamas psichologinis ar koks nors kitoks smurtas, ji negyventų toliau su atsakovu viename bute.

7.3. IeÅ¡kovė toliau bando įrodyti teismui esÄ vaikas turi sveikatos problemų, dėl kurių jam turėtų bÅ«ti skirtas didesnis iÅ¡laikymas nei įprasta. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikia jokių vaiko sveikatos problemas pagrindžiančių įrodymų. Vien tik pirkimo čekiai nėra tas įrodymas, kuris leistų teismui nustatyti, kad vaikas serga vienokia ar kitokia liga ir leistų įvertinti jos sunkumÄ . Jeigu vaiko turima alergija bÅ«tų laikoma sveikatos problemomis, tai, ko gero, kas antras vaikas pagal tokiÄ logikÄ bÅ«tų nesveikas ir jam bÅ«tų reikalingas iÅ¡skirtinis iÅ¡laikymas. Be to, ieÅ¡kovė net nenurodo, kokia tai alergija, dėl ko, kokia jos eiga ir pan. Nes paprastai vaikų alergijos silpsta su amžiumi vaikui augant.

7.4. Byloje nėra ginčo, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas per mėnesį uždirba apie 1 000 Eur į rankas. IeÅ¡kovė tuo tarpu teismÄ bando įtikinti, kad ji, uždirbdama 1 000 Eur, vaikui iÅ¡leidžia praktiÅ¡kai visÄ savo atlyginimÄ ir kad vaiko poreikiai yra virÅ¡ 800 Eur per mėnesį.

7.5. Atsakovas negali pusę savo darbo užmokesčio skirti vaiko ugdymui, nes pirmiausia jis turi pasirÅ«pinti savo poreikiais, kad galėtų dirbti ir uždirbti bent jau tuos 1 000 Eur per mėnesį. Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis apie turimas sveikatos problemas su nugara, kurios yra nuolatinio pobÅ«džio ir dėl kurių jis negali papildomai dirbti ir gauti daugiau pajamų.

7.6. Kompensacijos savo ieÅ¡kiniu pirmiausia reikalavo pati ieÅ¡kovė. Teismas nustatė, kad jos investicijos į buto įsigijimÄ sudarė 15 000 litų, tai yra 4 344,30 Eur. Taigi teismas iÅ¡ esmės priteisdamas ieÅ¡kovei už ButÄ 7 649 Eur dydžio kompensacijÄ , net virÅ¡ijo jai realiai tenkančiÄ kompensacijÄ , jeigu vertintume taip, kaip apeliaciniame skunde siÅ«lo ieÅ¡kovė, tai yra remiantis principu, jog turi bÅ«ti kompensuojamos asmeninės investicijos.

7.7. Teismas teisingai iÅ¡sprendė turto padalijimo ir kompensavimo klausimus, nes tokia padalijimo tvarka ir rezultatas yra ir socialiai teisingi, nes turtas Å¡iuo atveju yra dalijamas tarp dviejų suaugusių žmonių – buvusių sutuoktinių, kurie labai skirtingomis dalimis prisidėjo prie bendro turto sukÅ«rimo. Å ios dalys yra labai neproporcingos (91 proc. ir 9 proc.), be to, į bylÄ yra pateikti aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintys oficialÅ«s įrodymai – atsakovo tėvų pinigų dovanojimo sutartis Buto pirkimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

10. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė santuokÄ , kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Å alys (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus J. T.. Santuokos metu ieÅ¡kovė ir atsakovas įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 53 580 Eur; garaÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 360 Eur, įgijimo data 2022 m. gegužės 23 d.; automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2021 m. liepos 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu. 2015 m. spalio 23 d. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalijo Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisė nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nei ieškovė, nei atsakovas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, nustatytos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, ieškovės paskyrimo nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos (turto priteisimo atsakovui, o ieškovei – kompensacijos) ir įsipareigojimų šalių kreditoriui pagal 2015 m. spalio 23 d. kredito sutartį Nr. FD-21SI-P263/187 vykdymo, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

Dėl trečiojo asmens pakeitimo

13. 2023 m. rugsėjo 1 d. apeliacinės instancijos teisme gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ praÅ¡ymas pakeisti trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ jo teisių perėmėja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Nurodo, kad po UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ros“ ir UAB Žemės Å«kio paskolų garantijų fondo reorganizavimo prijungimo bÅ«du UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ yra po reorganizavimo tęsianti veiklÄ bendrovė, kuri nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. perėmė visÄ UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ turtÄ , teises ir įsipareigojimus 2023 m. kovo 22 d. reorganizavimo sÄ lygų nustatyta tvarka.

14. Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

15. Atsižvelgiant į praÅ¡yme nurodytas aplinkybes bei kartu su praÅ¡ymu pateiktus dokumentus, yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ , dėl to trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ keičiamas kitu asmeniu – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės ir pripažino, kad sutuoktinių Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes Å¡alys nedėjo pakankamai pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , jų požiÅ«ris į Å¡eiminį gyvenimÄ , tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimoje trÅ«ko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. IeÅ¡kovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigdama, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo prieÅ¡ ieÅ¡kovę vartoto psichologinio smurto, įžeidinėjimo, atsakovo neprisidėjimo prie buities darbų ir nepilnamečio vaiko auklėjimo. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus.

17. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienus metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

18. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ , laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vienÄ iÅ¡ įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymÄ . Pavyzdžiui, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iÅ¡ sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams loÅ¡imams, neprisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali bÅ«ti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iÅ¡ esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryÅ¡iai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, Å¡iltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi bÅ«ti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant Å¡eimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar Å¡is susitarimas nebuvo visiÅ¡kai prieÅ¡ingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iÅ¡ sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas iÅ¡saugoti santuokÄ ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas jÄ nutraukti.

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teigia, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad kilus Å¡alių tarpusavio konfliktams atsakovas jÄ ignoruodavo, arba stengdavosi nutildyti ieÅ¡kovę Å¡iurkščiais žodžiais, atÅ¡aukdavo suplanuotas keliones. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovas nevengdavo jos ir įžeidinėti, retai prisidėdavo prie buities darbų ar nepilnamečio vaiko auklėjimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien abiejų Å¡alių tarpusavio konfliktai, nesutarimai dėl buities darbų ar vaiko auklėjimo, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ tik apie kurio nors vieno sutuoktinio kaltę dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tik atsakovas netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas ir tik jis yra atsakingas už Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ .

21. Atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ ir puoselėjimÄ tenka abiem sutuoktiniams – abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos iÅ¡saugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos Å¡alies kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

22. Vien tai, kad ieÅ¡kovė turi kitokiÄ nuomonę dėl Å¡alių konfliktinių situacijų vertinimo, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas ir nesudaro pagrindo priimtÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio yra nepagrįstos bei klaidingos, kadangi vaikui yra reikalinga mažiausiai 885 Eur suma per mėnesį, kuri pagrįsta teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių teismas išvis nevertino ir netyrė. Vaikas turi sveikatos problemų, kurių gydymui nuolat reikalingi vaistai, tai lemia didesnes išlaidas vaiko poreikiams. Ieškovė teismui pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Be to, vaikas alergiškas, reikalinga speciali mityba, švara, priežiūra. Vaikas lanko krepšinio būrelį, kurio nario mokestis 25 Eur per mėnesį, kai vaikas vyksta į varžybas, reikalingos papildomos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų, jo išlaikymui yra reikalinga didesnė suma nei minimali, tačiau teismas nustatė šalių nepilnamečiam vaikui minimalų išlaikymo poreikį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.

24. Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad jie abu turi lygias pareigas iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų iÅ¡laikymas (iÅ¡laikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ar nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikÄ , yra galimas teisminės valdžios įsikiÅ¡imas į Å¡iÄ tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ (CK 3.194 straipsnis).

25. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, iÅ¡laikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes iÅ¡laikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Plėtodamas pirmiau nurodytÄ praktikÄ , kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naÅ¡tÄ . Dėl to, teismui sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

29. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė iÅ¡vadÄ byloje, joje nurodė, kad praÅ¡oma nustatyti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, o ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis yra pagrįstas ir tenkinantis ne tik bÅ«tinuosius vaiko poreikius.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudarė 840 Eur (atskaičius mokesčius – 633 Eur). IeÅ¡kovė taip pat kiekvienÄ mėnesį gauna 85,75 Eur (Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė neginčijo). Taigi minimalus iÅ¡laikymo vaikui dydis Å¡ios bylos nagrinėjimo metu sudaro 547,25 Eur (633 Eur – 85,75 Eur). Todėl kiekvieno iÅ¡ tėvų vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti ne mažesne nei 273,63 Eur iÅ¡laikymo suma (547,25 Eur / 2). Kaip minėta, ieÅ¡kovė, įrodinėjanti didesnių iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti.

31. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pateikė nepilnamečio vaiko poreikius detalizuojančiÄ lentelę, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad vaikui laisvalaikiui ir atostogoms, bÅ«reliams ir užklasinei veiklai ir dienpinigiams (maistas namie ir mokykloje, iÅ¡laidos laisvalaikiui, telefonui ir internetui iÅ¡skirtos į atskirÄ kategorijÄ ) yra reikalinga 220 Eur per mėnesį suma. Byloje nėra ginčo, kad Å¡alių nepilnametis vaikas lanko krepÅ¡inio bÅ«relį, kuriam reikalinga 25 Eur per mėnesį suma ir retkarčiais papildomos iÅ¡laidos varžyboms. Taip pat ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡leido 101,56 Eur per metus kino teatro bilietams (per mėnesį tai sudaro vidutiniÅ¡kai 8,46 Eur sumÄ (101,56 Eur/12)). IeÅ¡kovė taip pat pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad pavienėms vaiko Å¡ventėms ir pramogoms buvo iÅ¡leidusi tam tikras atsitiktines sumas, kurios dažniausiai nevirÅ¡ijo 10 Eur. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija negali pritarti ieÅ¡kovei, kad Å¡alių vaikui iÅ¡ tiesų bÅ«tų reikalinga net 220 Eur per mėnesį suma laisvalaikiui ir atostogoms, bÅ«reliams ir užklasinei veiklai ir dienpinigiams.

32. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nurodytas vaiko išlaidas internetui, telefonui, kompiuteriui ir televizijai – 40 Eur per mėnesį. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus tik dėl atliktų pavienių mokėjimų už mobiliojo ryšio paslaugas 5 Eur, 5 Eur ir 10 Eur sumomis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad vaikui ryšio paslaugoms būtų reikalinga net 40 Eur per mėnesį suma.

33. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė ir kai kurių kitų vaiko išlaidų lentelėje nurodytų išlaidų, tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra reikalingos papildomos išlaidos dėl turimų sveikatos problemų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytam iš atsakovo priteistinam 300 Eur išlaikymo dydžiui, kuris yra didesnis nei 273,63 Eur minimali teiktina vieno vaiko tėvo (motinos) išlaikymo suma.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde neteikia argumentų nei dėl savo, nei dėl atsakovo finansinių galimybių teikti iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiam vaikui ir Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡ių aplinkybių nepasisako.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo

35. IeÅ¡kovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo dalytino turto lygių dalių principo priteisiant atsakovui ButÄ , o ieÅ¡kovei tik kompensacijÄ dėl jos bei Å¡eimos lėšų panaudojimo Å¡iam butui įsigyti. IeÅ¡kovės teigimu, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovo tėvai realiai iki sutarties sudarymo turėjo 150 004,46 Lt sumÄ . Atsakovas užsiėmė automobilių perpardavimu, o pinigines lėšas gaudavo grynaisiais pinigais, kurios vėliau ir buvo atsakovo įformintos (įteisintos) kaip iÅ¡ tėvų tariamai gauta dovana. Be to, ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarydami Buto pirkimo–pardavimo sutartį aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sukurti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus.

36. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

37. CK 3.123 straipsnyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti CK 3.123 straipsnio nuostatas, yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Ä®statymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iÅ¡ esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo Å¡io principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kadangi Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikÅ¡mingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

39. Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbÅ«s kriterijai, sudarantys teisinį pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ButÄ už 170 000 Lt sumÄ . Atsakovas pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, argumentuodamas, kad Butas buvo įsigytas panaudojus jo tėvų atsakovui padovanotus 150 004,46 Lt. Atsakovas Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė notaro patvirtintÄ 2013 m. liepos 3 d. pinigų dovanojimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovo tėvai A. ir I. T. atsakovui padovanojo 150 004,46 Lt buto pirkimui. Å i notaro patvirtinta pinigų dovanojimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

41. Nors Butas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl vien Buto registracija bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nepaneigia atsakovo nurodytų aplinkybių dėl Buto įsigijimui panaudotų lėšų kilmės.

42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

43. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktÄ ; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktÄ ; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 65 punktÄ ).

44. Nors atsakovas dar prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateikė praÅ¡ymÄ nukrypti nuo dalytino turto lygių dalių principo, argumentuodamas, kad Buto pirkimui 90 proc. lėšų buvo panaudota iÅ¡ atsakovo tėvų dovanotų pinigų, ir kartu pateikdamas notaro patvirtintÄ atsakovo tėvų pinigų dovanojimo sutartį, tačiau ieÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ių atsakovo nurodytų aplinkybių neneigė, tik pažymėjo, kad ir ji prisidėjo prie Buto pirkimo. Kaip girdėti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 13 d. posėdžio įraÅ¡o, ieÅ¡kovė posėdžio metu pripažino, kad prie Buto pirkimo ji prisidėjo apie 20 000 Lt suma (iÅ¡ jų apie 10 000 Lt jai padovanojo močiutė, dar 10 000 Lt ieÅ¡kovei paskolino jos motina), likusiÄ Buto kainos dalį sumokėjo atsakovas iÅ¡, kaip teigė ieÅ¡kovė, atsakovo tėvų atsakovui padovanotų ir perdovanotų pinigų.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad su atsakovo tėvais nepalaikė gerų santykių, todėl nežinojo, ar jie galėjo turėti tokiÄ sumÄ . Vis dėlto ieÅ¡kovė nurodė spėjanti, kad atsakovo tėvai atsakovui realiai galėjo padovanoti apie 60 000 Lt. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad likusi atsakovui dovanotų pinigų suma galėjo bÅ«ti paties atsakovo lėšos, gautos iÅ¡ prekybos automobiliais, tačiau ieÅ¡kovė negalėjo pateikti jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad atsakovas realiai užsiėmė tokia veikla ir kokiu bÅ«du iÅ¡ tokios veiklos atsakovas gaudavo pinigus.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė jau nurodė, kad atsakovas užsiėmė automobilių perpardavimu, o pinigines lėšas gaudavo grynaisiais pinigais, kurios vėliau ir buvo atsakovo įformintos (įteisintos) kaip iš tėvų tariamai gauta dovana, nebeišskiriant aplinkybės, kad atsakovo tėvai atsakovui galėjo padovanoti savo asmenines lėšas. Tokie nenuoseklūs ieškovės paaiškinimai, nesant byloje jokių ieškovės aplinkybes galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo Buto įsigijimo aplinkybių vertinti kitaip nei šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas.

Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė Buto įgijimÄ didžiÄ ja dalimi už asmenines lėšas, dėl to Butui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija netaikytina.

45. Kadangi atsakovas prie Buto įsigijimo prisidėjo bendra 155 000 Lt suma, o ieÅ¡kovė – 15 000 Lt suma (įvertinus aplinkybę, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės mamos pasiskolinta 10 000 Lt suma kreditorei buvo grÄ Å¾inti iÅ¡ bendrų Å¡alių santuokinių lėšų), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovė prie Buto pirkimo prisidėjo 9 proc. Buto kainos asmeninių lėšų investicija, todėl ieÅ¡kovė turi teisę į 9 proc. Buto vertės kompensacijÄ (15 000 Lt (ieÅ¡kovės lėšos) / 170 000 Lt (Buto kaina) x 100 proc.), kuriÄ sudaro 7 649 Eur suma ((90 000 Eur (Buto vertė) – 5 011,21 Eur (kredito likutis)) x 9 proc.).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ginčui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, padarė motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl byloje pareikÅ¡tų Å¡alių reikalavimų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 295-219/2020 59 punktas). Todėl teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikÅ¡mės Å¡ios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai pasisakyti nėra tikslinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ nepriteisiamos.

49. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1 000,00 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinio skundo parengimÄ . Atsakovas pateikė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už teisines paslaugas). Å i suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, sugaiÅ¡tÄ laikÄ , kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumÄ , todėl atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pakeisti trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarÄ jÄ akcinę bendrovę ,,Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ (juridinio asmens kodas 303039520) kitu asmeniu – uždarÄ ja akcine bendrove „Investicijų ir verslo garantijos“ (juridinio asmens kodas 110084026).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovui D. T. iÅ¡ ieÅ¡kovės I. T. 1 000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Teisėjos Larisa Šimanskienė

Vilija Valantienė

Danutė Žvinklytė