d4315aba-6136-4500-ba33-e33d5c957746 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1285-653/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20571-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.12, 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės J. P. ir trečiojo asmens R. P. apeliacinį skundÄ dėl 2011-07-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-845-465/2011 pagal ieÅ¡kovo  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ieÅ¡kovo pusėje dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, L.

J. ir V. R. ieÅ¡kinį, atsakovei J. P., atsakovės pusėje dalyvaujant tretiesiems asmenims R. P. ir T. P. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ėGinčo esmė vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯ J. R. iki 1940 m. nacionalizacijos AukÅ¡tagirio vienkiemyje turėtÄ Å¾emę, į kuriÄ pretenduoja L. J. ir V. R., Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.30-1065 “Dėl sklypo Nr. 2 Å¡alia (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo ir plano patvirtinimo” buvo suformuotas natÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas Nr. 2 Å¡alia (duomenys neskelbtini).

Dalis iÅ¡ atsakovės savavaliÅ¡kai pastatytų statinių yra Å¡iame suformuotame sklype, dėl to nėra galimybės tęsti nuosavybės atkÅ«rimo proceso, todėl remdamasi CK 4.103 str. 3 d. 3 p. ieÅ¡kinyje praÅ¡oma įpareigoti atsakovę J. P. savo lėšomis per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. nugriauti valstybinėje žemėje prieÅ¡ais namų valdos sklypÄ (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pastatytus gyvenamÄ jį namÄ plane pažymėtÄ raide G, Å«kinius pastatus – pažymėtus raide N, tris metalinius garažus ir sutvarkyti statybvietę.

Savavališkos statybos aktas bei administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo nuginčyti, o savavališkos statybos faktas nėra ginčijamas. Atsakovė nurodo, kad prie namo valdos dar 1977 m. lapkričio 15d.buvo suformuotas             6236 kv. m ploto žemės sklypas, įrašytas namo inventorinėje byloje ir buvo mokamas nuomos mokestis. Taip pat buvo pradėta šio sklypo išpirkimo procedūra. Sklypas gali būti padidintas iki               0,4 ha, jame nėra numatyta jokia individuali statyba, žemė nėra reikalinga miesto ir visuomenės reikmėms.

Sutvarkiusi žemės iÅ¡pirkimo procedÅ«rÄ atsakovė įteisintų be leidimo pastatytus statinius. AukÅ¡tagirio Nr. 15 namų valda nėra suformuota, todėl neaiÅ¡ku, kuriuos pastatus ieÅ¡kovas laiko savavaliÅ¡ka statyba.   Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-07-26 apylinkės teismas sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – įpareigojo atsakovę savo lėšomis nugriauti prieÅ¡ais namų valdos sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje savavaliÅ¡kai pastatytus statinius – vasarnamį, plane pažymėtÄ raide G, Å«kinius pastatus, pažymėtus raide N ir tris metalinius garažus, pažymėtus raidėmis met ir sutvarkyti statybvietę.

Statinių nugriovimui ir sklypo sutvarkymui, atsakovei J. P. nustatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), esančiame sklype atsakovei ir jos vaikaičiui R. P. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, Å¡iltnamio bei kitų kiemo statinių (b.l.112-114). Atsakovė ir tretysis asmuo R. P. paaiÅ¡kino, kad Å¡alia esančiame sklype statiniai buvo statomi laikant, kad ir tas jų nuomojamas sklypas, o ateityje bus iÅ¡pirktas.

Savavališka statyba šalia esančiame sklype buvo konstatuota 2003 m. spalio 8 d. aktu. Teismas konstatavo, kad buvo pakankamai laiko vykdyti gretimo žemės sklypo, kiek tai leidžia teisės aktai, išpirkimo procedūras, o kilusius ginčus išspręsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tik Vilniaus apskrities viršininko administracijai pareiškus ieškinį dėl statinių nugriovimo, 2010 m. balandžio 26 d. atsakovė su vaikaičiu R. P. kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo išpirkimo.

Atsakovės ir trečiojo asmens R. P. skundÄ dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmų, atliekant buvusios žemės savininkės J. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo ribų kartografavimo darbus, iÅ¡nagrinėjo Nacionalinė žemės tarnyba ir 2010 m. lapkričio 19d. sprendimu skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b.l.102-106).Å is sprendimas įstatymų nustatyta tvarka administraciniam teismui skundžiamas nebuvo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad statiniai pastatyti savavaliÅ¡kai valstybei priklausančioje žemėje, todėl jų statyba negali bÅ«ti įteisinta.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė J. P. ir trečiasis asmuo R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad statiniai yra valstybinėje žemėje. Apeliantai teigia, kad žemė, ant kurios stovi ginčo statiniai, nėra valstybinė, nes jie Å¡iÄ Å¾emę iÅ¡sipirko už investicinius čekius. Žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai Å¡alys susitarė dėl esminių sÄ lygų, be to, pirkėjas savo prievolę pagal sutartį yra įvykdęs visiÅ¡kai.

Teismas neįvertino, kad apeliantai mokėjo žemės nuomos mokestį už visÄ namų valdos inventorizacinėje byloje nurodytÄ Å¾emės plotÄ â€“ 6236 kv.m., kuris buvo suformuotas 1977-11-15. Teismas rėmėsi įstatymo normomis (CK 4.103 str.), kuriuos Å¡iuo metu nebegalioja. CK 4.103 str. pakeitimai įsigaliojo 2011-01-01. Å iuo metu galiojantys įstatymai numato galimybę įteisinti savavaliÅ¡kas statybas, o statinių griovimas yra ultima ratio. Ä®statymų nustatyta tvarka įforminus žemės, ant kurios stovi statiniai, pirkimo-pardavimo sutartį, apeliantų teigimu nebÅ«tų jokių kliūčių įteisinti statybÄ .

Ginčo teritorijoje statyba yra galima.   IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad apeliantai neįrodė, kad žemė yra privati atsakovės nuosavybė. Pagal CK 6.393 str. 1 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. Tokios sutarties sudaryta nebuvo. LR Konstitucinis teismas 2011-01-31 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 4.103 str. nustatytas teisinis reguliavimas apima iÅ¡ esmės dvi skirtingas situacijas. Galimybė įteisinti neteisėtÄ statybÄ numatyta tuo atveju, jei toje vietoje statyba yra galima, tačiau Å¡iuo atveju apeliantai tokių įrodymų nepateikė.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame su skundu nesutiko, parašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad ginčo teisinių santykių metu galiojo Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės, kurių 8 p. nurodyta, jog miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Byloje nėra duomenų, kad dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo apeliantams bÅ«tų priimtas toks potvarkis, todėl valstybė niekada nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, nebuvo susitarta dėl esminių sÄ lygų.

Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje. Dėl to apeliantų nurodoma 6236 kv.m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negalėtų būti tvirtinama, nes prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms.

Be to, apeliantai nurodė, kad mokėjo žemės nuomos mokestį už 6236 kv.m. žemės, todėl suvokė, jog žemė, ant kurios statomi statiniai, jiems nepriklauso ir yra valstybinė. Apeliantai tik 2010-04-26 kreipėsi dėl žemės sklypo iÅ¡pirkimo. Apeliantai niekada nesikreipė į teismÄ dėl sandorio patvirtinimo. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å iuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.IÅ¡ byloje esančios medžiagos bei LITEKO sistemos matyti, kad atsakovai nei Å¡ioje, nei kitose bylose nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo teismine tvarka pripažinti žemės pirkimo sandorį galiojančiu (CK 1.93 str., 6.309 str. 3 d.). Be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovai teigė, jog žemės sklypo iÅ¡pirkimo procedÅ«ra buvo tik pradėta. Pažymėtina, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog žemės savininkÄ Ä¯galiota atstovaujanti institucija įstatymų nustatyta tvarka buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ sudaryti pirkimo sandorį, apeliantai nepateikė, tuo labiau, kad, kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 199), pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. tokios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

Atsakovė neneigia, kad mokėjo žemės nuomos mokesčius, t.y. statė ginčo statinius aiškiai žinodama, jog žemės sklypas jai nuosavybės teise nepriklauso. Dėl išdėstyto, nesant žemės sklypo, kuriame pastatyti ginčo statiniai, notariškai arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, apeliantų teiginys, jog statiniai pastatyti ne valstybinėje žemėje, atmestinas kaip nepagrįstas. Statybos teisiniai santykiai yra tęstiniai. Savavališkos statybos akto, reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo surašymas buvo atliktas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.

Pažymėtina, kad atsakovė savavaliÅ¡kos statybos akto, administracinių teisių pažeidimo protokolo ir kitų ieÅ¡kovo priimtų sprendimų dėl savavaliÅ¡kos statybos sprendimų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) nereglamentuojama, kokį sprendimÄ gali priimti teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ sprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytojÄ per nustatytÄ terminÄ nugriauti savavaliÅ¡kai statomÄ (pastatytÄ ) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje), leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .                Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ .

Taigi, tiek Statybos įstatymas, tiek 2011-01-31 LR Konstitucinio teismo nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, jog statybos įteisinimas yra galimas tik tuo atveju, jei statyba toje vietoje yra galima. Nagrinėjamu atveju savavaliÅ¡kas statinys stovi valstybiniame žemės sklype, formuojamame pagal LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , įvertino aplinkybę, kad savavaliÅ¡kas statinys yra kliÅ«tis tretiesiems asmenims atkurti nuosavybės teises į valdytÄ Å¾emę. Apeliantai neginčijo, jog statiniai buvo pastatyti nesant statybos leidimo ir neįrodė, jog ėmėsi priemonių ir turi realiÄ galimybę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius kitais minėtais bÅ«dais. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta duomenų apie apeliantų teisę į žemės sklypÄ , ant kurio yra pastatyti savavaliÅ¡ki statiniai, aplinkybės nėra pasikeitusios iki Å¡iol, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti dėl kitų savavaliÅ¡kos statybos paÅ¡alinimo bÅ«dų, kuomet apeliantė ginčo sklype negali įgyvendinti statytojo teises, leidžiančias įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino apeliantų sÄ Å¾iningumÄ , t.y. kad jie turėjo pakankamai laiko vykdyti ginčo žemės sklypo iÅ¡pirkimo procedÅ«ras. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl apeliantų nurodytos aplinkybės dėl CPK 4.103 str. netinkamos redakcijos taikymo Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės, sprendžiant teismo sprendimo teisėtumo klausimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegijan u t a r ė 2011-07-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Tatjana Žukauskienė                                                                                                                                  Vytautas Zelianka