A-858-1904-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1904/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00797-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5., 26. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjos Z. M. atstovui V. T.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms S. P., E. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – V. T., N. T.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. T. ir M. T. kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 1-9), prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-73 (AG-41/04-2011) ir įpareigoti ją išnagrinėti pareiškėjų 2011 m. vasario 9 d. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-13828 neteisėtumo ir nepagrįstumo.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo pasiūlyta pakeisti netinkamus pareiškėjus tinkama pareiškėja (t. I, b. l. 126). 2011 m. gegužės 30 d. V. T. ir M. T. pareiškė raštu, kad sutinka dėl pareiškėjo pakeitimo (t. I, b. l. 132-136).

2011 m. gegužės 30 d. pareiškėja Z. M. (toliau – ir pareiškėja) teismui padavė skundą (t. I, b. l. 144-152), patikslintą skundą (t. II, b.l . 122-139), prašydama: 1) pripažinti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administracinė procedūra dėl ūkinio pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijos patikrinimo buvo atlikta neišsamiai ir neobjektyviai, dėl ko 2010 m. lapkričio 17 d. priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas Nr. (7.9)-2D-13828; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-13828 ir įpareigoti šios įstaigos specialistus atnaujinti administracinę procedūrą dėl ūkinio pastato 3I1p Kaune, (duomenys neskelbtini) statybos (rekonstrukcijos); 3) priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-13828 padavimo terminą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija ginčijamu sprendimu, nusprendusi, kad praleistas skundo pateikimo terminas, nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos atstovų V. T. ir M. T. skundą dėl Inspekcijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-13828 ir bylą nutraukė. Į Komisiją V. T. ir M. T. kreipėsi dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atnaujinti administracinę procedūrą dėl ūkinio pastato 3I1p, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sklype, kurio bendraturčiai yra N. T. ir V. T., neteisėtos statybos (rekonstrukcijos). Inspekcija 2011 m. sausio 4 d. raštu Nr. (7.9)-2D-68 patvirtino, kad minėtą sprendimą V. T. ir M. T. išsiuntė neregistruotu laišku, kurio jie negavo, todėl jie apie šį sprendimą sužinojo per parengiamąjį civilinės bylos Nr. 2-3328-848/2010 posėdį Kauno miesto apylinkės teisme 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimas buvo atsiųstas be papildomos tyrimo medžiagos, todėl pareiškėjos atstovai negalėjo pateikti svarbių argumentų, įrodymų, skundžiant šį sprendimą. Papildomos medžiagos dokumentai tapo vienais iš įrodymų, jog Inspekcijos sprendimas yra nepagrįstas, o faktai, kad ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 3I1p, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), savavališkai rekonstruotas, išgriaunant laikančias konstrukcijas, sieną ir stogą, taip sumažinant plotą nuo 18 kv. m. iki 13 kv. m. ir sukeliant grėsmę prie šio statinio pristatytam pareiškėjos priestatui 1a1p, pagrįsti.

Paaiškino, jog, 2010 m. birželio 16 d. atliekant faktinį duomenų patikrinimą vietoje ir surašant duomenų patikrinimo aktą, buvo nustatyti realūs dabartiniai 3I1p sienų parametrai (ilgis tarp sklypo plane pažymėtų koordinačių taškų 25 ir 26 – 4,60 m, plotis tarp taškų 26 ir 32 – 2,45 m). Ši aplinkybė tapo svarbi įrodinėjant, kad iki N. T. ir V. T. tapimo bendraturčiais 2003 m. lapkričio 25 d. 3I1p konstrukcijų parametrai buvo kitokie – sienos tarp taškų 25 ir 26 ilgis buvo 6,55 m (tai liudija pastatų planai, sudaryti iki 2003 m. lapkričio 25 d.).

Faktinių duomenų patikrinimo akte, remiantis N. T. ir V. T. paaiškinimu, nurodyta, kad ūkinis pastatas turėjo laikiną šiferio stogelį, nors apie jokį stogelį 2003 m. rugsėjo 23 d. atliekant kadastrinius matavimus neužsiminta, pagal kadastrinius matavimus stogo danga yra ruloninė, o perdangos yra gelžbetoninės. Šie faktai paneigia Inspekcijos tvirtinimus, kad ūkinio statinio plotas buvo ne 18 kv. m., o 13 kv. m., todėl savavališkų statybų nebuvo. Nurodė, jog 2003 m. rugsėjo 23 d. kadastrinius matavimus atlikę specialistai privalėjo abrise ir kituose dokumentuose pažymėti lodžą (nišą).

Visi kiti objektai sudarant statinių techninį pasą buvo pažymėti, todėl darė išvadą, kad lodžos, neišsikišančios iš ūkinio pastato 3I1p fasado, nebuvo. Lodža neįvardinta ir nepažymėta nei 1996 m. sausio 17 d. sklypo plane, nei 1996 m. gruodžio 9 d. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytame sklypo plane, nei 2003 m. rugsėjo 23 d. atliktų kadastrinių matavimų byloje. Pažymėjo, jog N. T. ir V. T. 2010 m. birželio 16 d. paaiškinimas liudija, kad jie pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, kad jiems įsigijus valdos dalį 3I1p matmenys nepasikeitė, tvirtina, kad statinio matavimų neužsakė, tačiau 2006 m. rugpjūčio 7 d. jų užsakymu valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Kauno filialo specialistai atliko kadastrinius matavimus, kurie įrodo statinio parametrų pasikeitimus. 2003 m. rugsėjo 23 d. sudarytame statinių išdėstymo plane nesimato jokių lodžos požymių; tarp koordinačių taškų 25 ir 26, 26 ir 32, 32 ir 41 nubraižyta ištisinė linija – pastato siena.

Ūkinio pastato 3I1p sienos tarp koordinačių taškų 25 ir 26 ilgis – 6,55 m, o plotis tarp taškų 26 ir 32 – 2,75 m, todėl vidaus plotas – 18,01 kv. m, atitinkantis plotą, buvusį iki N. T. ir V. T. tampant valdos bendraturčiais.

Pabrėžė, kad jokiame teisės akte nenurodyta, jog atliekant kadastrinius matavimus į pastatų sienų ilgį (plotį) įskaičiuojamas ir šalia jų esančias lodžas dengiančių stogų ilgis (plotis). Be to, nėra pagrindo abejoti kadastrinių matavimų, atliktų 2003 m. rugsėjo 23 d., duomenimis, pagal kuriuos sienos ilgis tarp taškų 25 ir 26 yra 6,55 m, o plotis tarp taškų 26 ir 32 yra 2,75 m. 2006 m. rugpjūčio 7 d. kadastrinių matavimų duomenimis, sienos ilgis sutrumpėjo iki 4,79 m. Inspekcija privalėjo atkreipti dėmesį, kad sienos ilgis pasikeitė net 2 metrais, siena paslinkta arčiau 25 koordinačių taško. Inspekcija neįvertino fakto, kad nelegali rekonstrukcija buvo paslėpta po apdailos darbais. Inspekcija netyrė, ar vykdant priestato 2a1p rekonstrukciją nebuvo pakeista (pašalinta) dalis ūkinio pastato 3I1p pamatų. Nurodė, jog N. T. ir V. T., nesilaikydami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) ir kitų reikalavimų, pakeitė ūkinio pastato fasado spalvą, jį apšiltino, nuardė dalį stogo. Pabrėžė, kad ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcija kelia nerimą dėl statinių saugumo, sklypo dokumentacijos netvarkingumo ir netikslumo. Be to, N. T. ir V. T. nelegaliai vietoje pastato 2a1p pastatė naują statinį, užimdami dalį pareiškėjos žemės ir atkirsdami ją nuo komunikacijų, dėl to Kauno miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 76-79, 173-177) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog Inspekcija 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą, kuris buvo apskųstas Komisijai, pareiškėjos atstovams paštu buvo išsiuntusi netrukus po sprendimo priėmimo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nors pareiškėjos atstovai tvirtina sprendimo negavę, anksčiau jokių pretenzijų, kad būtų negavę kitų Inspekcijos raštų, nebuvo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos atstovai su sprendimo turiniu susipažino anksčiau nei 2011 m. sausio 12 d. Apie priimtą sprendimą jie sužinojo per parengiamąjį civilinės bylos Nr. 2-3328-848/2010 posėdį 2010 m. gruodžio 15 d. vykusį Kauno miesto apylinkės teisme. Per posėdį buvo padaryta 15 minučių pertrauka, kad pareiškėjos atstovai susipažintų su sprendimu ir jo turiniu. Todėl teigė, kad sprendimas pareiškėjos atstovams paskelbtas 2010 m. gruodžio 15 d. ir būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio skundo padavimo Komisijai terminas. Kadangi pareiškėjos atstovai skundą Komisijai padavė 2011 m. vasario 9 d., jie praleido šį terminą. Pažymėjo, kad 15 minučių laikas yra pakankamas sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, susipažinti su jo turiniu. Pareiškėjos atstovai galėjo nedelsiant pradėti rinkti papildomą medžiagą, reikalingą skundui parengti, kreiptis į teismo raštinę dėl sprendimo kopijos padarymo. Sprendimas yra išsamus administracinis aktas, o kiti pareiškėjos atstovų minimi dokumentai nėra sudėtinė jo dalis ar priedai. Visa medžiaga, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas, negali būti sprendimo dalis ar laikoma jo priedais. Pateikti šią medžiagą pareiga Inspekcijai atsirado tik 2010 m. gruodžio 27 d., gavus pareiškėjos atstovų prašymą, medžiaga pateikta 2011 m. sausio 4 d. raštu Nr. (7.9)-2D-68. Taigi pareiškėjos atstovai elgdamiesi rūpestingai turėjo imtis priemonių, siekdami nepraleisti vieno mėnesio termino apskųsti sprendimui, todėl Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pabrėžė, jog nors pareiškėjos atstovai prašo teismo atnaujinti praleistą terminą, jie nepateikia paties skundo dėl sprendimo, todėl paties sprendimo teisėtumo klausimas šioje byloje neturėtų būti nagrinėjamas.

Inspekcija nurodė, kad, 2010 m. birželio 16 d. atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, ginčo ūkinis pastatas 3I1p buvo apžiūrėtas iš išorės ir iš vidaus, atlikti matavimai rulete, surašytas aktas. Analizuojant ūkinio pastato projektinius duomenis, nustatyta, kad buvo suprojektuotas 12 kv. m ploto ūkinis pastatas su iš fasado neišsikišančia lodža (aikštele), dengta stogeliu, kuris yra ūkinio pastato sutapdinto stogo tęstinė dalis. Inspekcijos teigimu, pareiškėja klaidingai supranta lodžos sąvoką. Iš pastato projekto pamatų plano matyti, kad pamatai apima ir lodža užstatytą žemės plotą, t. y. projektuojamų pamatų užimamas žemės plotas yra 18 kv. m, projekte nurodytas bendras projektuojamo pastato plotas yra 12 kv. m. Pažymėjo, kad visuose dokumentuose yra nurodytas ne bendras ūkinio pastato plotas, o užstatymo plotas. Inspekcija nekelia pareiškėjos minimų kadastrinių matavimų duomenų teisėtumo klausimo. Tačiau 2003 m. rugsėjo 23 d. kadastriniuose matavimuose pateiktas užstatymo plotas, todėl ir situacijos plane vaizduojamas statinių užstatymo plotas. Užstatytas plotas apibrėžiamas kaip statinio pirmo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies, jei ji yra, horizontalios projekcijos plotų suma. Statinio užstatymo plotas nustatomas grafiškai 1 kv. m tikslumu. Todėl pareiškėjos teiginys, kad minėti matmenys apima tik sienų konstrukcijas, yra neteisingas. Inspekcija konstatavo, kad ūkinio pastato ginčo siena yra toje pačioje vietoje, kokia nurodyta pastato projektiniuose dokumentuose. Priestato šlaitinio stogo 1,60 m ilgio konstrukcijos dalis remiasi į ūkinio pastato stogą. Virš šio stogo įrengta priestato stogo dalies vertikali konstrukcija nėra vienoje vertikalėje su ginčo siena, tarp jų yra 40 cm atstumas, ši konstrukcija nepatenka į ūkinio pastato vidaus patalpas, tik remiasi į stogą. Ūkinio pastato užstatymo plotas yra sumažėjęs, kadangi išardžius pastato stogo, dengusio lodžą, dalį, po juo esančią aikštelę užstatant priestatu, buvusi fasadinė ūkinio pastato siena tapo vidine siena, tačiau ji pati nepasislinko. Tai, jog savavališkai rekonstruojant priestatą buvo užstatyta lodža, savaime neįrodo pamatų po įėjimo į ūkinį pastatą aikštele išmontavimo fakto. Šį faktą galėtų nustatyti tik atestuoti ekspertai.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. T. ir N. T. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 30-62, 64-65, 70-71, 168-169) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog V. T. ir M. T. pateikė klaidingą informaciją tvirtindami, kad jie negavo Inspekcijos 2010 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. (7.9)-2D-13828. Kauno miesto apylinkės teisme 2010 m. gruodžio 5 d. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3328-848/2010 jie prasitarė sprendimą gavę, be to, 2010 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu šis sprendimas įteiktas teismui, o po to ir V. T. ir M. T. advokato kontorai. Todėl jau 2010 m. gruodžio 16 d. V. T. ir M. T. turėjo būti žinoma apie ginčijamą sprendimą. Nurodė, kad Komisija patikrinusi faktus vietoje nerado jokių išgriautų konstrukcijų, o skunde nurodytas išmatavimų skirtumas kyla dėl terminų „užstatymo plotas“ ir „naudingas plotas“ painiojimo. Pažymėjo, jog pareiškėjos statiniui 1A1p nekyla grėsmė, nes abu statiniai turi atskiras sienas, pamatus, nėra susieti. Pabrėžė, jog M. T. ir V. T. pareiškėjai priklausančioje namo dalyje gyvena vieni nuo 2004 metų, pareiškėja čia negyvena. Nurodė, jog 2006 m. rugsėjo 15 d. V. T. surašytas savavališkos statybos aktas tik dėl priestato 2a1p padidinimo ir dviejų sienų apšiltinimo. Pažymėjo, kad nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. savavališkos statybos akto surašymo dienos tretieji suinteresuoti asmenys jokių statybos darbų savo valdoje nevykdė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu (t. III, b. l. 15-28) panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-73 (AG-41/04-2011); bylą nutraukė dalyje pagal reikalavimą pripažinti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administracinė procedūra dėl ūkinio pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijos patikrinimo buvo atlikta neišsamiai ir neobjektyviai, dėl ko 2010 m. lapkričio 17 d. priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas Nr. (7.9)-2D-13828; kitoje dalyje pareiškėjos Z. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatyta, kad ½ dalys gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalys kitų statinių (kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Z. M., N. T. ir V. T.; šiuo adresu esantys garažas 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. T. ir V.

T.. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Z. M. (1425/3548) ir N. T. ir V. T. (2123/3548). Žemės sklypo situacijos planas, 2003 m. spalio 20 d. sutartis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei pateikti statinių kadastro matavimai patvirtina, kad Z. M. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“ simboliu, N. T. ir V. T. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta „A“ simboliu, žemės sklypo dalis, pažymėta „C“ simboliu, yra palikta bendram šalių naudojimui.

Žemės sklypo dalis, pažymėta „C“ simboliu, yra žemės plotas prie gyvenamojo namo 1A1p. Gyvenamasis namas planuose yra nurodomas kaip du sublokuoti statiniai, pažymėti simboliais 1A1p ir 1a1p. Dalyvaujančių šalių paaiškinimai patvirtina, kad statinio 1a1p dalimi naudojasi Z. M.. Statinys 1a1p nėra įregistruotas registre. Minėti dokumentai patvirtina, kad prie statinio 1a1p sienos yra priblokuotas ginčo statinys – ūkinis pastatas 3I1p, o prie šio pastato sienos yra priblokuotas garažas 2I1p. Savavališkai rekonstruotas priestatas 2a1p yra priblokuotas prie namo 1A1p dalies, kuria naudojasi tretieji suinteresuoti asmenys.

Tretieji suinteresuoti asmenys, padidindami šį priestatą, užėmė didesnę dalį bendrai naudojamo sklypo dalies, pažymėtos „C“ simboliu, ir pasiekė ūkinį pastatą 3I1p, tuo pačiu ir pareiškėjos naudojamo namo dalį, prie kurios yra priblokuotas ūkinis pastatas 3I1p. Registre yra įregistruotas gyvenamasis namas 1A1p, garažas 2I1p, ūkinis pastatas 3I1p ir kiti statiniai (kiemo statiniai). Teismas pabrėžė, jog Z. M. iniciatyva 2006 metais buvo pradėtas spręsti klausimas dėl to, kad N. T. ir V. T. savavališkai rekonstravo minėto gyvenamojo namo 1A1p priestatą 2a1p, kuris šiuo metu nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Savavališkos statybos faktas buvo nustatytas 2006 m. rugsėjo 15 d. V. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 2-53-81, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas nutarimas skirti 1 000 litų baudą, įpareigojant V. T. iki 2006 m. lapkričio 28 d. likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 1 d. N. T. ir V. T. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami: pripažinti ieškovams N. T. ir V. T. teisę be atsakovės Z. M. sutikimo nustatyta tvarka gauti projektavimo sąlygų sąvadą, parengti projektą ir gauti leidimą jų namo lAlp (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijai pagal architektės pateiktą projektinį pasiūlymą; nustatyti naują naudojimosi 0,3548 ha ploto žemės sklypu tvarką pagal pateiktą atkoreguotą žemės sklypo dalies ploto ir ribų keitimo pasiūlymų schemą, nustatant, kad Z.

M. naudosis žemės sklypu „B“ – 1303 kv. m, suteikdama teisę N. T. ir V. T. pasinaudoti 1,5 m pločio žemės sklypo juosta Sl-17 kv. m, esančia prie gyvenamojo namo sklypelyje „B“, atliekant fasado apšiltinimo darbus ir namo priežiūrą; V. T. ir N. T. naudosis žemės sklypu „A“ – 1986 kv. m., žemės sklypu „C“ – 259 kv. m. bendraturčiai naudosis bendrai. Atsakovė Z. M. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus V. T. ir N. T. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti įvykdytos savavališkos statybos padarinius – atstatyti savavališkai rekonstruotą priestatą, plane pažymėtą 2al/p, iki gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kadastriniuose duomenyse nurodytų priestato (plane paž. 2al/p) parametrų (6,6 kv. m.) bei pašalinti gyvenamojo namo pietų ir vakarų pusėje pusrūsio lygyje atliktus lauko sienų šiltinimo iš lauko pusės statybos darbus;

įpareigoti ieškovus N. T. ir V. T. leisti Z. M. ir/ar jos įgaliotiems asmenims naudotis žemės sklypo bendro naudojimo dalimi 2003 m. birželio 10 d. VĮ Registrų centre įregistruotame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėta simboliu „C“. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-993-587/2011 įpareigojo N. T. ir V. T. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti įvykdytos savavališkos statybos padarinius – atstatyti savavališkai rekonstruotą priestatą, plane pažymėtą 2al/p, iki gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniuose duomenyse nurodytų priestato (plane paž. 2al/p) parametrų (6,6 kv.

m) bei pašalinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pietų ir vakarų pusėje pusrūsio lygyje atliktus lauko sienų šiltinimo iš lauko pusės statybos darbus. Teismas įpareigojo ieškovus V. T. ir N. T. leisti atsakovei Z. M. ir/ar jos įgaliotiems asmenims naudotis žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalimi 2003 m. birželio 10 d. VĮ Registrų centre įregistruotame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėta simboliu „C“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvardintas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Teismas pabrėžė, jog 2009 m. spalio 12 d. Z. M. padavė rašytinį pareiškimą Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriame nurodė, kad be savavališkai pastatyto priestato 2a1p, naujai paaiškėjo kiti V. T. atlikti savavališkos statybos darbai – sumažintas iki 13 kv. m ūkinis pastatas 3I1p, jį sujungus su priestatu 2a1p. Kreipiantis dėl priestato 2a1p savavališkos statybos nebuvo žinomos aplinkybės dėl pastato 3I1p sumažinimo, todėl šis faktas turi būti patikrintas. 2009 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities viršininko administracija raštu atsakė Z.

M. į 2009 m. spalio 12 d. prašymą ir nurodė, jog V. T. pateikė informaciją, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla, pateikė ieškinio kopiją. Vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 4 ir 6 punktais, institucija pareiškėjos prašymo nenagrinės, kol Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-0016844-199/2006. Komisija 2009 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją išnagrinėti Z. M. 2009 m. spalio 12 d. pareiškimą pagal teisės aktuose nurodytus reikalavimus.

Komisija konstatavo, kad teisme nėra nagrinėjamas klausimas dėl ūkinio pastato 3I1p, todėl turi būti nagrinėjamas institucijoje. 2009 m. lapkričio 18 d. Z. M. rašytiniu pareiškimu kreipėsi į Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierius 2010 m. vasario 10 d. pažymoje pasiūlė Inspekcijai pakartotinai išnagrinėti 2009 m. spalio 8 d. pareiškimą dėl galbūt savavališkai rekonstruoto ūkinio pastato 3I1p. 2009 m. lapkričio 24 d. Z. M. rašytiniu pareiškimu kreipėsi į Inspekciją su prašymu patikrinti, ar Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojai atsisakydami nagrinėti pareiškimą nepažeidė teisės aktų reikalavimų, imtis priemonių savavališkos statybos (ūkinio pastato 3I1p rekonstravimo) padarinių šalinimui. 2009 m. gruodžio 7 d.

Inspekcija raštu pavedė Kauno apskrities viršininkei pagal kompetenciją išnagrinėti 2009 m. spalio 12 d. Z. M. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl statinio 3I1p rekonstravimo, patikrinti minėtą statinį vietoje. 2010 m. sausio 12 d. Inspekcija pranešė Z. M. atstovams, kad komisija atlikusi faktinių duomenų konstatavimą vietoje nustatė, kad jokie statybos darbai ūkiniame pastate 3I1p, garaže 2I1p ir gyvenamojo namo 1A1p savavališkai rekonstruotame priestate 2a1p nebuvo vykdomi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje 2009 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta statybinė ekspertizė, kurios keturioliktame klausime yra nagrinėjamas ūkio pastato 3I1p rekonstravimo teisėtumas.

Komisija 2010 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Inspekciją išnagrinėti Z. M. 2009 m. spalio 12 d. pareiškimą pagal teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Komisija konstatavo, kad institucija neišnagrinėjo pareiškėjos nurodytų faktinių duomenų, apsiribojo tik vizualiniu patikrinimu, patikrinimas turi būti atliktas iš naujo užtikrinant administracinės procedūros dalyvių teises. 2010 m. balandžio 28 d. pareiškimu Z. M. kreipėsi į Inspekciją, prašydama 3I1p nelegalios rekonstrukcijos patikrinimą organizuoti iš naujo, jį atlikti pavedant ne Kauno skyriaus specialistams; nubausti Inspekcijos Kauno skyriaus darbuotojus A.

L., D. A., K. S. už netinkamą, aplaidų pareigų atlikimą, nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. Nurodė, kad N. T. ir V. T. savavališkai rekonstravo pastatą 3I1p, sumažino jo plotą nuo 18 kv. m iki 13 kv. m, išgriovė laikančias konstrukcijas. Nurodė, kad pastato 3I1p užimama padėtis neatitinka iki 2003 m. lapkričio 25 d. sudarytų ir iki šiol galiojančių sklypo planų. 2010 m. gegužės 27 d. Inspekcija raštu Nr. (7.9)-2D-5987 informavo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl vykstančių teisminių procesų 2010 m. birželio 2 d. bus organizuojamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. 2010 m. birželio 16 d., Inspekcijos specialistams patikrinus ūkio pastatą 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas.

Patikrinimo metu vizualiai apžiūrėtas ūkio pastatas iš vidaus. Atlikus matavimus rulete, nustatyta, kad pastato sienų ilgiai yra apie 2,45 m ir 4,60 m. Galinė statinio siena yra nutinkuota, kaip ir kitos sienos. V. T. paaiškino, kad ūkinio pastato galinė siena niekada nebuvo išgriauta ir paslinkta. Ūkinis pastatas turėjo laikiną šiferio stogelį, kuris buvo nuimtas. V. T. patikrinimo metu pateikė 1987 metų garažo su ūkiniu pastatu projektinę dokumentaciją. Patikrinimo metu Z. M. įgaliotų asmenų V. T. į savo namų valdą neįleido. 2010 m. birželio 22 d.

Inspekcija raštu Nr. (7.9)-2D-7340 informavo, kad 2010 m. birželio 2 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas, atlikta fotofiksacija. Kadangi patikrinimo metu nedalyvavo statytojai ir nebuvo galima patekti į pastatą ir jį apžiūrėti, 2010 m. birželio 16 d. atliktas pakartotinis faktinių duomenų patikrinimas vietoje, surašytas aktas, statytojai pateikė paaiškinimus. Informavo, kad, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gavus ūkinio pastato projektinę dokumentaciją, apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėjos atstovai bus informuoti raštu. 2010 m. rugsėjo 30 d.

M. T. kreipėsi į Inspekciją, prašydama informuoti, kodėl iki šiol nepateiktas atsakymas dėl savavališkos statybos pagal 2010 m. balandžio 28 d. pareiškimą. 2010 m. lapkričio 17 d. Inspekcija raštu Nr. (7.9)-2D-13828, kuris pavadintas 2010 m. birželio 22 d. rašto papildymu, informavo, kad duomenų apie ūkiniam pastatui 3I1p išduotą statybos leidimą, techninį projektą nėra, ūkinis pastatas apžiūrėtas vizualiai iš išorės ir vidaus, atlikti apytikriai matavimai rulete, surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas. Inspekcija padarė išvadą, kad ūkinio pastato 3I1p ginčo siena yra toje pačioje vietoje, kokia nurodyta projektiniuose dokumentuose.

Savavališkai rekonstruoto priestato 3a1p šlaitinio stogo 1,60 m ilgio konstrukcijos dalis remiasi ant ūkinio pastato stogo. Virš ūkinio pastato stogo įrengta savavališkai rekonstruoto priestato stogo dalies vertikali konstrukcija nėra vienoje vertikalėje su ūkinio pastato ginčo siena, ši konstrukcija nepatenka į ūkinio pastato vidaus patalpas. Ūkinio pastato užstatymo plotas ir tūris yra sumažėję dėl dalies pastato stogo, dengusio lodžą, išardymo, po juo esančią aikštelę užstatant priestatu 3a1p. Užstačius minėtą plotą padidintu rekonstruoto priestato plotu, buvusi fasadinė pastato siena tapo vidine siena, bet ji nebuvo paslinkta.

Dėl to statytojų savavališkai atlikti statybos darbai apima tik priestato 2a1p rekonstrukcijos darbus, 2006 m. birželio 15 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 2-SS-80, pareikalauta iki 2006 m. lapkričio 15 d. gauti bendraturtės Z. M. rašytinį sutikimą rekonstruoti minėtą priestatą ir parengti projektinę dokumentaciją. Negavę sutikimo, statytojai kreipėsi į teismą, teismo procesas nėra pasibaigęs. 2010 m. gruodžio 21 d. M. T. kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad iki šiol negavo atsakymo į savo 2010 m. balandžio 28 d. pareiškimą dėl N. T. ir V.

T. savavališkų statybų, prašė atsiųsti atsakymą su priedais. 2011 m. sausio 4 d. Inspekcija raštu Nr. (7.9)-2D-68 informavo M. T., kad Inspekcija kreipimuose keliamų klausimų nagrinėjimo išvadas pateikė 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (7.9)-2D-13828, kuris buvo išsiųstas paštu nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pateikė minėto rašto kopiją bei jame nurodytus dokumentus. Minėta korespondencija įteikta V. T. 2011 m. sausio 12 d. 2011 m. vasario 9 d. Z. M. (už kurią veikė jos įgalioti atstovai V. T. ir M. T.) padavė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Inspekcijos 2010 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. (7.9)-2D-13828 ir įpareigoti Inspekciją atnaujinti administracinę procedūrą dėl ūkinio pastato 3I1p statybos. 2011 m. kovo 21 d.

Komisija sprendimu Nr. 3R-73 (AG-41/04-2011) bylą pagal V. T. ir M. T. skundą nutraukė. Komisija konstatavo, kad V. T. ir M. T. skundą Komisijai pateikė 2011 m. vasario 9 d., praleidę vieno mėnesio skundo Komisijai pateikimo terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Inspekcijos veiksmų, nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl ūkinio pastato 3I1p Kaune, (duomenys neskelbtini)statybos (rekonstrukcijos), teisėtumo.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą su pirminiu skundu, prašė atnaujinti skundo dėl Inspekcijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-13828 padavimo terminą ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti skundą iš esmės. Nurodė, kad tik 2011 m. sausio 12 d. gavusi visą patikrinimo medžiagą galėjo tinkamai, išsamiai ir visapusiškai pasirengti skundui. Teismas nurodė, jog pareiškėjos atstovų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja negavo 2010 m. lapkričio 17 d. neregistruotu laišku siųsto sprendimo. Pareiškėja apie ginčijamą 2010 m. lapkričio 17 d. raštą ir jo turinį sužinojo 2010 m. gruodžio 15 d. per parengiamąjį civilinės bylos posėdį, vykusį Kauno miesto apylinkės teisme. Skundas Komisijai paduotas 2011 m. vasario 9 d. Minėti faktiniai duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, jog 2010 m. birželio mėnesį pareiškėja buvo informuota, kad atliktas faktinių duomenų patikrinimas, apie kurio rezultatus pareiškėja bus informuota vėliau, kaip šio rašto papildymas buvo išsiųstas 2010 m. lapkričio 17 d. raštas. Teismas pabrėžė, jog ginčijamu atveju atsakovas nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad įvykdė pareigą ir įteikė pareiškėjai nustatyta tvarka skundžiamą sprendimą, todėl pareiškėja turėjo pagrindą vėliau kreiptis dėl tokio sprendimo ir jį pagrindžiančių dokumentų įteikimo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog Komisija turėjo įvertinti minėtas aplinkybes ir išnagrinėti skundą. Komisijai nevykdant šios pareigos, byla nagrinėtina teisme. Įstatymai nenustato galimybės įpareigoti atlikti veiksmus ar priimti sprendimą neteismine tvarka skundus nagrinėjančią instituciją. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas yra nagrinėjamas nuo 2009 m. spalio 12 d., administracinių ginčų komisija du kartus buvo įpareigojusi atsakovą nagrinėti šį pareiškėjos skundą, Seimo kontrolierius taip pat siūlė institucijai nagrinėti pareiškėjos skundą, pažymėjo, jog ginčijamu atveju skundo grąžinimas neteismine tvarka skundus nagrinėjančiai institucijai ir šio ginčo nenagrinėjamas padarytų neefektyvių teisminės gynybos prieinamumą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1, 7 dalimis ir nurodė, jog skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja, jeigu nuo šių sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsniu, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 2 punktu, statybos leidimas yra privalomas, išskyrus nesudėtingą statybą ir statinio paprastąjį remontą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktu, statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Pagal šio straipsnio 18 punktą statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovas, atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, konstatavo, kad nenustatė savavališkos statybos, t. y. nustatė, kad nebuvo atliekama ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcija, nes nepakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan. (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.). Atsakovas nustatė, kad pasikeitė pastato 3I1p užstatymo plotas dėl atsakovo 2006 metais nustatytos savavališkos statybos – namo priestato padidinimo, dėl kurio buvo užimta dalis pastato 3I1p užstatymo ploto, kurį užėmė lodža. Savavališkos statybos padarinių šalinimas nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teisme. Teismas pažymėjo, jog šios atsakovo išvados yra pagrįstos bylos dokumentais bei atsakovo vietoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi ir nurodė, jog pareiškėja inicijavo patikrinimą dėl savavališkos statybos 2006 metais, 2009 metais nurodė aplinkybes dėl naujų faktų, būtent dėl ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad šiuo metu Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatytas terminas yra pasibaigęs.

Teismas atkreipė dėmesį, jog, jeigu pareiškėja mano, kad tretieji suinteresuoti asmenys pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises, pareiškėja turi teisę spręsti ginčą su minėtais asmenimis bendrosios kompetencijos teisme. Inspekcija neturi įgaliojimų atlikti išsamesnių tyrimų, skirti statybos ekspertizę, nes Inspekcijos įgaliojimus reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia jai tokių teisių. Jeigu pareiškėja mano, kad jos teisės pažeidžiamos, pareiškėja gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą bei įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą visomis įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, ir ekspertizės išvadomis, sumokėjusi už jas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Teismas nurodė, jog Inspekcija vykdydama savo įgaliojimus išnagrinėjo pareiškėjos skundą pagal dokumentus ir patikrinimo vietoje nustatytus duomenis, pagal kompetenciją išnagrinėjo klausimą, ar buvo atliekami ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijos darbai. Inspekcija išreikalavo šio statinio projektinę dokumentaciją.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nekilnojamojo turto registre ūkinio pastato 3I1p užstatymo plotas nurodytas 18 kv. m, tūris – 50 kub. m. Remiantis Kauno m. VK Statybos ir architektūros valdybos projektavimo grupės parengtu garažo su ūkiniu pastatu 1987 metų projektu, projektuojamo ūkinio pastato (sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, plotas yra 12 kv. m, nurodytas sienos ilgis 4,80 m, plotis – 2,50 m; iš pamatų plano matyti, kad sienos ilgis, skaičiuojant su pamatais, yra 6,55 m, plotis – 2,75 m. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2003 m. rugsėjo 23 d. buvo atlikti žemės sklypo ir jame esančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastriniai matavimai.

Žemės sklypo plane, kuriame pažymėtas statinių užstatytas plotas, nurodyta dėl ūkinio pastato 3I1p, pastato sienos tarp koordinačių taškų 25 ir 26 ilgis yra 5,33 m, sienos tarp koordinačių taškų 26 ir 32 ilgis – 2,73 m. Analogiški duomenys yra užfiksuoti ir 2006 m. rugpjūčio 7 d. atliktų statinių kadastrinių matavimų duomenimis, pastato 3I1p sienos tarp koordinačių taškų 25 ir 26 ilgis yra 4,79 m, sienos tarp koordinačių taškų 36 ir 32 ilgis – 2,75 m, aukštis – 1,60 m. Ūkinio pastato išorinė siena nesutampa su garažo išorine siena, tuo tarpu ūkinio pastato pamatai pažymėti kaip užimantys didesnį plotą nei situacijos plane yra pavaizduotas pats pastatas.

Be to, faktas, kad ūkinio pastato priekinė siena ir garažo siena yra nutolusios per tam tikrą atstumą patvirtintas atlikus matavimus, 2010 m. birželio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu. Nurodė, jog, remiantis ūkinio pastato projektine dokumentacija, ūkinio pastato sienos ilgis, neįtraukiant pamatų, yra 4,80 m, o plotis – 2,50 m, t. y. sudaro minėtą 12 kv. m plotą. Todėl teismas darė išvadą, jog ūkinis pastatas buvo suprojektuotas su iš fasado neišsikišančia lodža (aikštele). Tai, kad lodža egzistavo, patvirtina ir minėti žemės sklypo planai (pagal sklypo C brėžinį).

Teismas nurodė, jog Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, 7 punkte nustatyta, kad lodža – tai prieinama iš pastato vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. Lodža nuo fasado plokštumos gali būti įtraukta į pastato vidų arba išsikišusi į lauką. Remiantis N. T. ir V.

T. paaiškinimu, rekonstruodami priestatą 2a1p, jie nuardė dalį stogo, dengusio atvirą įėjimą į ūkinį pastatą, o po stogu esančią aikštelę užstatė priestatu 3a1p. Faktas, kad priestatas 2a1p buvo rekonstruotas savavališkai, nustatytas 2006 m. rugsėjo 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 2-SS-80. Minėta, kad ginčas dėl savavališkos statybos padarinių vyko civilinėje byloje, kurią išnagrinėjus 2011 m. spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu statytojai įpareigoti pašalinti įvykdytos savavališkos statybos padarinius.

Teismas pažymėjo, jog, remiantis priestato 3I1p 1987 metų projekto duomenimis, sienos ilgis, skaičiuojant kartu su pamatais, yra 6,55 m, plotis – 2,75 m, kas sudaro 18 kv. m plotą, tiek, kiek nurodyta. Taigi pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog 12 kv. m ir 18 kv. m plotas apibrėžia netapačias reikšmes.

Pažymėjo, jog Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, 7 punkte nustatyta, kad statinio užimtas žemės plotas (užstatytas plotas) – statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma. Pagal šio reglamento 8 punktą šis plotas skaičiuojamas 1 m2 tikslumu. Pažymėjo, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. atlikus statinių kadastrinius matavimus nurodytas būtent užstatymo, o ne bendras pastato plotas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 12 kv. m ūkinio pastato 3I1p plotas, nurodytas 1987 metų projekte, yra bendras pastato plotas, o 18 kv. m plotas yra užstatymo plotas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 128.1 punktu, pastato užimtas žemės plotas apskaičiuojamas nustatant pirmojo aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotą, į kurį įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai. Pagal Taisyklių 144.1 punktą skaičiuojant pastato vidaus plotą patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių, o pagal Taisyklių 144.2.7 punktą į bendrą patalpos plotą neįskaičiuojamas atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių plotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog skaičiuojant ūkinio pastato užstatymo plotą yra įskaičiuojamas įėjimo į ūkinį pastatą lodžos (aikštelės) užimtas plotas ir skaičiuojant pastato bendrą plotą minėtas plotas neįtraukiamas į skaičiavimus. 12 kv. m plotas apskaičiuotas neįtraukiant lodžos užimamo ploto. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad atlikus statinių kadastrinius matavimus 2006 metais ūkinio pastato užimamas plotas sumažėjo nuo 18 kv. m iki 13 kv. m. Nėra ginčo dėl to, kad N. T. ir V. T. rekonstruodami priestatą 2a1p išardė dalį stogo, dengusio lodžą, o po ja esantį plotą užstatė priestatu 2a1p. Pažymėjo, kad po šios rekonstrukcijos ūkinio pastato sienos ilgis yra 4,84 m, plotis – 2,75 m. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nuardyta dalis stogo, dengusio lodžą, o po stogu esančiame plote pastatytas priestatas, ūkinio pastato užstatymo plotas, kaip ir nustatyta, sumažėjo. Teismas pažymėjo, kad po minėtų statybos darbų sienos ilgis praktiškai sutampa su sienos ilgiu, skaičiuojant be pamatų. 2010 m. birželio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte atlikus matavimus nurodyta, kad ūkinio pastato išorinė siena ir rekonstruoto priestato siena yra du skirtingi konstruktyvai. Teismas pabrėžė, jog duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad ūkinio pastato išorinė siena buvo paslinkta, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis dėl administracinės procedūros, nurodė, jog pareiškėja į Inspekciją dėl savavališkos statybos nurodydama naujas aplinkybes kreipėsi 2010 m. balandžio 28 d. Remiantis STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 23 punktu, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą savavališką statybą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo patikrinti šią statybą. 2010 m. birželio 16 d., Inspekcijos specialistams patikrinus ūkio pastatą 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, t. y. informacijos patikrinimas buvo atliktas praleidus 5 darbo dienų terminą.

Neatsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog Inspekcija, tikrindama pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl savavališkos statybos pagrįstumą, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Inspekcija neturi įgaliojimų atlikti išsamesnių tyrimų, skirti statybos ekspertizę, nes Inspekcijos įgaliojimus reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia jai tokių teisių. Pažymėjo, kad atsakovas 2010 m. birželio 22 d. raštu informavo pareiškėją apie atliktus veiksmus ir nurodė, jog apie nagrinėjimo rezultatus praneš gavęs papildomus duomenis.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad administracinė procedūra šiuo aktu nebuvo baigta, klausimas dėl savavališkos statybos galutinai liko neišspręstas. Pažymėjo, kad VAĮ ir kiti teisės aktai nenumato viešojo administravimo subjekto teisės pratęsti administracinę procedūrą ilgesniam nei 10 darbo dienų terminui. Šiuo atveju sprendimo dėl atitinkamo termino pratęsimo apskritai nebuvo. 2010 m. rugsėjo 30 d. M. T. kreipėsi į Inspekciją, prašydama informuoti, kodėl iki šiol nepateiktas atsakymas dėl savavališkos statybos pagal 2010 m. balandžio 28 d. pareiškimą.

Atsakovo teigimu, administracinė procedūra baigta 2010 m. lapkričio 17 d. raštu informavus pareiškėją apie atlikus veiksmus nagrinėjant pareiškėjos pareiškimą dėl savavališkos statybos. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 20 darbo dienų terminas, per kurį turi būti baigta administracinė procedūra, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog atsakovas įvykdė administracinę procedūrą pareiškėjos prašymo pagrindu, administracinė procedūra buvo atlikta surinkus pakankamai faktinių duomenų išsamiam prašymo ištyrimui, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas veikė neteisėtai ir įpareigoti jį atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti (VAĮ 3 str. 1 p.).

Toks įpareigojimas yra negalimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalį, nes yra pasibaigęs šioje teisės normoje nustatytas terminas, per kurį gali būti vykdoma administracinė procedūra. Be to, pareiškėjos keliami klausimai dėl savavališkos statybos darbų, dėl kurių, pareiškėjos tvirtinimu, yra apribotos pareiškėjos galimybės naudotis jai priklausančia statinių dalimi bei žemės sklypo dalimi, reikalinga šių statinių priežiūrai, yra nagrinėjami nurodytoje civilinėje byloje. Civilinėje byloje sprendžiami klausimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, dėl dalies bendro naudojimo sklypo, užimto savavališkai padidinus priestatą 2a1p, o kartu ir dėl galimybės prižiūrėti pastatus apribojimo.

Todėl analogiški klausimai negali būti nagrinėjami neteisminiame arba teisminiame administraciniame procese.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėja, formuluodama skundo dalyką teismui, neteisingai nurodo, kad ginčijamas 2010 m. lapkričio 17 d. Inspekcijos raštas yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti. Nurodė, jog esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjos prašomu panaikinti raštu pareiškėjai nėra nustatomos teisės ar pareigos. Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja prašo pripažinti, kad Inspekcijos administracinė procedūra dėl Kaune, (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijos patikrinimo buvo atlikta neišsamiai ir neobjektyviai, dėl ko 2010 m. lapkričio 17 d. priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas Nr. (7.9)-2D-13828. Pabrėžė, jog toks reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, šiame reikalavime yra nurodomos aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėja prašė įpareigoti atlikti veiksmus dėl savavališkos statybos fakto nustatymo, todėl bylą šioje dalyje teismas nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja Z. M. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 49-56) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atlikti patikrinimo veiksmus ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atlikti patikrinimo veiksmus Kaune, (duomenys neskelbtini) dėl galimai savavališkos N. ir V. T. statinio 311p savavališkos statybos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjos skunde. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies. Pareiškėja pabrėžia, jog faktai apie neteisėtą 311p statybą išaiškėjo tik 2009 metų rudenį, kadangi darbai buvo atliekami N. T. ir V. T. pastato viduje pareiškėja ir jos atstovai nieko apie juos nežinojo. 2009 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjai ir jos atstovams atkreipus dėmesį į statinių išdėstymo planuose pasikeitusius 311p parametrus, taip pat susipažinus su realia situacija, M. T. ir V. T. 2009 m. spalio 8 d. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, pranešdami apie naujai išaiškėjusią savavališką statybą (ne 2alp, o 311p). 2006 metais buvo žinoma ir nustatyta tiktai 2alp savavališka statybą, o apie 3Ilp neteisėtą rekonstrukciją dar nebuvo žinoma. Kadangi pažeidimas tęstinis, išaiškėjęs tik 2009 metų rudenį, vienerių metų skundo padavimo terminas Kauno apskrities viršininko administracijai dėl 311p statybos darbų nebuvo praleistas.

Teigia, jog 2009 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriaus, 2010 m. sausio 12 d. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrinimai dėl 311p rekonstrukcijos buvo neišsamūs ir neobjektyvūs. Tai 2009 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. kovo 26 d. pripažino Kauno apskrities administracinių ginčų komisija, patenkinusi V. T. ir M. T. skundus ir įpareigojusi patikrinimą atlikti iš naujo. Minėti sprendimai nebuvo pripažinti pagrįstais ir teisėtais, įpareigojant atsakingus pareigūnus atlikti patikrinimo veiksmus, todėl skaičiuoti vienerių metų termino nuo neteisėtų sprendimų priėmimo dienos nėra pagrįsta. Pabrėžia, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta, per kokį terminą skundus nagrinėja Inspekcija, o nagrinėjamu atveju skundas paduotas dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo).

Pareiškėja pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Inspekcijos specialistė patvirtino, jog apsilankymo pas N. T. ir V. T. metu ji neišmatavo 2alp konstrukcijų (sienų ilgio, pločio), nesiaiškino 2alp užimamos padėties, nors šis priestatas, išgriaunant rekonstrukcijos metu jo ir 3Ilp sienas, buvo sujungtas su 3Ilp. Išmatavus rekonstruotą 2alp, palyginus jo buvusius iki rekonstrukcijos ir esamus matmenis, įvertinus anksčiau ir dabar užimamą padėtį sklypo plane, būtų galima surinkti objektyvių duomenų, ar 3Ilp laikančioji siena tarp koordinačių taškų 32 ir 26, stogas ir pamatai buvo perkelti į kitą vietą, išgriaunant šias laikančiąsias konstrukcijas. Nurodo, jog kadastro matavimus atlikę VĮ Registrų centro specialistai galėtų paaiškinti, koks buvo realus statinio plotas 2003 metais ir ar realiai pasikeitė jo konstrukcijų parametrai, lyginant su 2006 metais (po N. T. ir V. T. įsikėlimo). Mano, jog teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio, kad pagal paskutinius kadastrinius matavimus, atliktus 2006 m. rugpjūčio 7 d., 3Ilp sienos tarp koordinačių taškų 26 ir 32 užimama padėtis skiriasi nuo 1987 metų projekte numatytos padėties, nuo 2003 m. rugsėjo 23 d. atliktų kadastrinių matavimų užfiksuotos sienos padėties (tarp tų pačių koordinačių taškų).

Teigia, jog teismas, darydamas išvadas apie 3l1p matmenis ir lodžos egzistavimą, nepagrįstai rėmėsi 1987 metų projektu, nes 3Ilp buvo pastatytas, nesilaikant projekte nurodytų sprendinių, t. y. projekte nurodyti pastatų matmenys nesutampa su šių pastatų realiais ir įteisintais matmenimis. Pažymi, jog 3Ilp, kaip ir garažas 2Glp, buvo įteisintas ne pagal 1987 metų projektą, o pagal 2002 m. kovo 14 d. pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktą, kuriame nurodyti statinių parametrai nesutampa su projekte nurodytais parametrais. Mano, jog realiai nebuvo jokios lodžos, apie kurios egzistavimą sprendžiama tik iš 1987 metų projekto. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Inspekcijos specialistė pripažino, jog jokiame dokumente, sudarytame kadastrinių matavimų metu ar braižant sklypo planus, nei vienoje patalpų eksplikacijoje lodža nėra pažymėta ar paminėta aprašymuose. 2003 m. rugsėjo 23 d. atlikus kadastrinius matavimus, sklypo planuose pažymėta, jog 311p sienos padėtis tarp taškų 32 ir 26 yra pasislinkusi gerokai arčiau taško 34 nei užfiksuota 2006 m. rugpjūčio 7 d. kadastrinių matavimų metu. Kadastrinių matavimų duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, jei jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl tikslinga būtų remtis ne 1987 metų projektu, o vėliau sudarytais sklypo planais ir dokumentais. Atkreipia dėmesį, jog 2003 m. rugsėjo 23 d. kadastrinių matavimų metu sudarytame sklypo plane tarp taškų 32 ir 26 (ir prie jų) visiškai nėra į lodžas panašių brėžinio elementų, t. y. nėra atvaizduota jokios aikštelės (nišos), nuo fasado plokštumos įtraukos į pastato vidų arba išsikišusios į lauką; priešingai, tarp pastatų 211p (buvęs 2Glp), 3IIp, taip pat tarp taškų 32 ir 26, 31 ir 32 pažymėtos tik viena su kita sujungtos sienos. Jeigu lodža būtų įrengta pagal 1987 metų projektą, tai vėlesni statinių išdėstymo planai atitiktų projekte atvaizduotą situaciją. Mano, jog, remiantis klaidinga prielaida apie lodžos egzistavimą, buvo padaryta klaidinga išvada, kad statinio užstatymo plotas skiriasi nuo bendro jo ploto.

Pareiškėja remiasi Taisyklių 133.3, 66, 81.5 punktais ir nurodo, jog 2003 m. rugsėjo 23 d. kadastrinius matavimus atlikę specialistai abrise ir kituose dokumentuose privalėjo pažymėti lodžą (nišą). Tai, kad 311p siena tarp taškų 32 ir 26 iki N. T. ir V. T. valdos dalies įsigijimo 2003 m. lapkričio 25 d. buvo lygiagreti Z. M. priestato lalp sienai tarp taškų 26 ir 27, liudija ne tik sklypo dokumentacija, bet ir 6,6 kv. m. ploto priestato 2alp nuotrauka. Nurodo, kad po 2003 m. lapkričio 25 d. pasikeitė 3Ilp stogo aukštis. Pažymi, jog teismas nepašalino pagrįstų abejonių, kad nei šiferiu dengtas stogelis, nei lodža neegzistavo, o bituminio gelžbetonių konstrukcijų stogo dalis buvo pašalinta, kaip pašalinta ir dalis pamatų, sujungiant 2alp ir 3Ilp. Inspekcijos aiškinimai, jog 3Ilp ir 2alp sienų padėtis šiuo metu nesutampa, jos yra nutolusios viena nuo kitos apie 40 cm., nėra argumentas, kad 3Ilp laikančioji siena nebuvo perstatyta, sujungiant abu statinius.

Pareiškėja pažymi, jog Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” nurodoma, kad laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas kitomis laikančiosios konstrukcijomis, taip pat naujų laikančiųjų konstrukcijų įrengimas bei dalies esančių laikančiųjų konstrukcijų pašalinimas yra statinio rekonstrukcija (9.6 p.). Teigia, jog, kadangi pamatai priskiriami laikančiosioms konstrukcijoms, jų pašalinimui ar pakeitimui reikalingas projektas, statybos leidimas bei kiti statybos darbų įforminimui reikalingi dokumentai. Tačiau Inspekcijos atstovai 2010 m. birželio 16 d. apsilankę objekto vietoje netyrė, ar vykdant priestato 2a1p rekonstrukciją nebuvo savavališkai pakeista (pašalinta) dalis ūkinio pastato 3Ilp pamatų.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 68-71) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi pirmosios instancijos teismo argumentai. Atsakovas pabrėžia, jog atmestini pareiškėjos teiginiai, kad pastatą 3Ilp tikrinę Inspekcijos specialistai turėjo atlikti ir pastato 2alp matavimus. Pažymi, jog dėl pastato 2alp statybos 2006 m. rugsėjo 15 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 2-SS-80, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo vyksta teismo procesas, todėl jokie papildomi pastato 2a1p matavimai neturėjo būti atlikti. Mano, jog pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad, remiantis 2003 m. rugsėjo 23 d. atliktais kadastriniais matavimais, buvęs 18 m2 ploto statinys 3llp po 2006 m. rugpjūčio 7 d. atliktų kadastrinių matavimų tapo 13 m2 ploto statiniu. Atkreipia dėmesį, kad minėtuose kadastriniuose matavimuose yra nurodytas ne bendras ūkinio pastato 3llp plotas, o užstatymo (arba užstatytas) plotas ir šis skirtumas yra esminis. Pažymi, jog teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad 2006 metais atlikus statinių kadastrinius matavimus ūkinio pastato 3Ilp užimamas plotas sumažėjo nuo 18 m2 iki 13 m2 dėl to, kad Viktoras ir N. T. rekonstruodami priestatą 2alp išardė dalį pastato 311p stogo, dengusio lodžą, po ja esantį plotą užstatė priestatu 2alp. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nuardyta dalis stogo, dengusio lodžą, o po stogu esančiame plote pastatytas priestatas, ūkinio pastato 3Ilp užstatymo plotas sumažėjo.

Pabrėžia, jog pareiškėja painioja statinio bendro ploto ir užstatymo ploto sąvokas vertindama 2002 m. kovo 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir teigdama, kad jame nurodytas statinio 3Ilp plotas 18 m2 neatitinka Kauno m. VK Statybos ir architektūros valdybos projektavimo grupės parengtame ir 1987 metais suderintame garažo su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), Kaune, projekte nurodyto 12 m2 ploto. Pažymi, jog 2002 m. kovo 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte yra nurodytas ūkio pastato 311 p užstatytas plotas, o projekte buvo numatytas 12 kv. m bendro ploto ūkinis pastatas. Ūkinis pastatas suprojektuotas su iš fasado neišsikišančia lodža (aikštele). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, lodžos egzistavimą patvirtina ne tik 1987 metais suderintas projektas, bet ir vėlesni dokumentai: 1996 m. gruodžio 9 d. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ A. P. braižytas žemės sklypo planas, kuriame taškais Nr. 31, Nr. 32, Nr. 26 pažymėtas ginčo statiniu neužstatytas žemės plotas. Lodža nuo fasado plokštumos gali būti įtraukta į pastato vidų arba išsikišusi į lauką. Nagrinėjamu atveju lodža nuo pastato 3Ilp fasado yra įtraukta į pastato vidų.

Nesutinka su teiginiais, jog buvusi fasadinė statinio 3Ilp siena pasislinko atlikus priestato 2alp rekonstrukciją. Išardžius ūkinio pastato 311p stogo, dengusio lodžą, dalį ir po juo esančią aikštelę užstačius padidinto ploto priestatu 2alp, buvusi fasadinė ūkinio pastato siena tapo vidine siena, tačiau ši siena nepasislinko ją išgriaunant ir perkeliant. Nurodo, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Inspekcija netyrė ūkinio pastato 311p pamatų pašalinimo fakto, tačiau pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, jog dalis pamatų iš tikrųjų buvo pašalinta. Tai, jog savavališkai rekonstruojant priestatą buvo užstatyta buvusi lodža, savaime neįrodo pamatų po įėjimo į ūkinį pastatą aikštele išmontavimo fakto. Šį faktą galėtų nustatyti tik atestuoti ekspertai, tačiau Inspekcija neturi duomenų apie minėtu klausimu atliktą ekspertizę.

Pabrėžia, jog pareiškėja savo poziciją dėl neva atliktos savavališkos ūkinio pastato 3Ilp rekonstrukcijos grindžia negaliojančiomis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” nuostatomis. Pagal skundžiamo 2010 m. lapkričio 17 d. Inspekcijos sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos STR „Statinio statybos rūšys” 12.4, 12.8 punktus, pareiškėjos nurodyti ūkinio pastato 3Ilp fasado apdailos keitimo ir apšiltinimo darbai priskirtini ne statinio rekonstravimo, o paprastojo remonto darbams. Byloje esančiuose kadastrinių matavimų duomenyse nėra nurodytas ginčo statinio bendras plotas. Sprendžiant iš 2010 m. birželio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuotų ginčo pastato sienų ilgių, pastato 311 p bendras plotas sudaro apie 11,27 m2. Toks statinys pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” priedo 1 lentelės 2 punktą priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 6 priedo 6 punktu, rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui yra privalomi tik atliekant ypatingų ir neypatingų statinių paprastojo remonto darbus. Nurodo, jog I grupės nesudėtingų statinių paprastojo remonto darbams jokie statybą leidžiantys dokumentai nėra privalomi.

Tretieji suinteresuoti asmenys N. T. ir V. T. atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 65-68) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2006 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas statybos inspektorės R. D. savavališkos statybos aktas tik dėl priestato 2alp padidinimo ir dviejų sienų apšiltinimo. 2006 m. rugsėjo 15 d. statybos inspektorė R. D. išnagrinėjo visą statybą, kuri vyko trečiųjų suinteresuotų asmenų namo dalyje, ir rado tik minėtą savavališkos statybos atvejį. Pabrėžia, jog tretieji suinteresuoti asmenys 2003 m. rugsėjo 10 d. rekonstravo tik 2alp priestatą, po to rekonstrukcijos darbų nevykdė. 2006 metų vasarą buvo apšildintos pietinė ir vakarinė tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančios namo dalies sienos. Pažymi, jog N. T. ir V. T. priklausantis ūkio pastatas 3Ilp ir Z. M. priklausantis priestatas lalp nėra sublokuoti. Tarp pastatyto 1987 metų ūkinio pastato ir įstatymiškai neįteisinto ir nuosavybės pažymoje neegzistuojančio Z. M. priklausančio lalp priestato (garažo) yra tarpas, todėl pareiškėjai pavojus nekyla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašė: 1) pripažinti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administracinė procedūra dėl ūkinio pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijos patikrinimo buvo atlikta neišsamiai ir neobjektyviai, dėl ko 2010 m. lapkričio 17 d. priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas Nr. (7.9)-2D-13828; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-13828 ir įpareigoti šios įstaigos specialistus atnaujinti administracinę procedūrą dėl ūkinio pastato 3I1p Kaune, (duomenys neskelbtini)statybos (rekonstrukcijos); 3) atnaujinti skundo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-13828 padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-73 (AG-41/04-2011), bylą nutraukė dalyje pagal reikalavimą pripažinti, kad Inspekcijos administracinė procedūra dėl ūkinio pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijos patikrinimo buvo atlikta neišsamiai ir neobjektyviai, dėl ko 2010 m. lapkričio 17 d. priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas Nr. (7.9)-2D-13828, kitoje dalyje pareiškėjos Z. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ta apimtimi, kiek tai yra susiję su įpareigojimu Inspekciją atlikti patikrinimo veiksmus Kaune, (duomenys neskelbtini) dėl galimai savavališkos N. ir V. T. statinio 3I1p statybos. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja nekelia ginčo dėl likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo ribose.

Pirmiausiai pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (2010 m. spalio 1 d. redakcija) (toliau – ir Statybos įstatymas) statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija ir viena iš jos funkcijų yra savavališkos statybos prevencija ir padarinių šalinimas (Statybos įstatymo 27 str. 1 d., 3 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (2010 m. spalio 1 d. redakcija) 23 punktas numato, jog Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą savavališką statybą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo patikrinti šią statybą.

Nustatęs, kad statyba yra savavališka, arba savo iniciatyva nustatęs savavališką statybą, pareigūnas privalo inter alia surašyti savavališkos statybos aktą. Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalis numato, kad Inspekcijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina Inspekcijos viršininkas administracine tvarka arba teismas, o suteikiančius subjektinę teisę administracinius sprendimus – tik teismas. Šio įstatymo nurodyto straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja skundų ir pranešimų, jeigu skunde ar pranešime nurodyti klausimai nagrinėjami teisme arba šiais klausimais priimtas teismo sprendimas.

Skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja, jeigu nuo šių sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Remiantis sisteminiu nurodytų teisės normų aiškinimu, darytina išvada, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų, jeigu nuo šių sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, tuo tarpu, kai į Inspekciją yra kreipiamasi ne dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų, o dėl privačių subjektų atitinkamų veiksmų, pažeidžiančių Statybos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų reikalavimus, Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalis nėra taikytina ir Inspekcija turi pareigą nagrinėti asmenų pateiktus skundus, pranešimus ir vykdyti funkcijas, numatytas Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos atstovų kreipimąsi į Inspekciją ir nurodomas aplinkybes, susijusias su galima tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. T., N. T. priklausančio ūkinio pastato 3I1p savavališka statyba (Komisijos byla, t. II, b. l. 47, 49), pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra taikytinas Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatytas terminas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu jis jau buvo pasibaigęs, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus, jeigu būtų nustatyta, kad patikrinimas dėl neteisėtos statybos nustatymo buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neišsamiai, negalėtų būti tenkintinas.

Šiuo atveju pažymėtina, jog į Inspekciją buvo kreiptasi dėl galimos ūkinio pastato 3I1p savavališkos statybos, o ne dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Inspekcija netinkamai atliko pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes patikrinimą, teismas turi teisę įpareigoti Inspekciją patikrinimą dėl savavališkos statybos atlikti iš naujo. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar Inspekcija tinkamai atliko pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes patikrinimą ir ar egzistuoja teisinės prielaidos pareiškėjos pateikto reikalavimo tenkinimui.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nenustatė ūkinio pastato 3I1p savavališkos statybos, t. y. nustatė, jog nebuvo atliekama ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcija. Pabrėžtina, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas statinio rekonstrukciją apibrėžia kaip statybos rūšį, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Šiuo atveju atsakovas, atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, įvertinęs su statybomis susijusius dokumentus, neteisėtos ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijos fakto nenustatė, kadangi nebuvo rasta duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo pakeistos pastato laikančiosios konstrukcijos, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan. Atsakovas nustatė, kad pasikeitė pastato 3I1p užstatymo plotas dėl atsakovo 2006 m. nustatytos savavališkos statybos – namo priestato padidinimo, dėl kurio buvo užimta dalis pastato 3I1p užstatymo ploto, kurį užėmė lodža (t. I, b. l. 20-29). Tokioms atsakovo išvadoms pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Pareiškėja su tokiomis išvadomis nesutinka ir galimą neteisėtą ūkinio pastato 3I1p rekonstrukciją sieja su ūkinio pastato ploto pasikeitimu, t. y. pareiškėjos vertinimu, plotas sumažėjo nuo 18 kv. m. iki 13 kv. m ir tai leidžia daryti išvadas apie galimą savavališką statybą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, su pareiškėjos argumentais dėl galimos ūkinio pastato 3I1p savavališkos statybos nesutinka. Kiek tai yra susiję su pareiškėjos nurodomu ūkinio pastato 3I1p ploto sumažėjimu nuo 18 kv. m. iki 13 kv. m., teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas – 18 kv. m, tūris – 50 kub. m, kadastrinių duomenų nustatymo data – 2003 m. rugsėjo 23 d. (t. I, b. l. 168). 2002 m. kovo 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodoma, jog ūkinio pastato 3I1p užstatytas plotas yra 18 kv. m. (Komisijos byla, t. I, b. l. 29-30). 2003 m. rugsėjo 23 d. kadastrinių matavimo atlikimo metu buvo nustatyta, kad pastato 3I1p užstatytas plotas – 18 kv. m., tūris – 50 kub. m. (Komisijos byla, t. I, b. l. 35-36). Tačiau pagal 2006 m. rugpjūčio 7 d. kadastrinių duomenų nustatymo duomenis ūkinio pastato 3I1p užstatytas plotas – 13 kv. m., tūris – 37 kub. m. (Komisijos byla, t. I, b. l. 41). Pažymėtina, jog šiuose nurodytuose dokumentuose yra nurodytas ūkinio pastato ne bendras plotas, o užstatymo (arba užstatytas plotas).

Užstatymo ploto sąvoką pateikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymas „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka” patvirtinimo” Nr. 310, kuris numato, jog statinio užimtas žemės plotas (užstatytas plotas) – statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma. Minimo teisės akto 18 punktas įtvirtina, kad negyvenamųjų pastatų skaičiuojami šie patalpų plotai: pagrindinis, pagalbinis, bendrasis ir gyvenamųjų patalpų (jei jų yra). Pagrindinį plotą sudaro visų pagrindinės paskirties patalpų plotų suma (19 p.). Į pagrindinį plotą taip pat įskaičiuojami: mokymo įstaigų koridoriai, kurie naudojami kaip rekreacinės patalpos; ligoninių, sanatorijų, poilsio namų, teatrų, kinoteatrų, klubų ir kitų panašių pastatų koridoriai, kurie naudojami kaip laukimo ir poilsio patalpos; balkonai pastatų viduje; pastatuose esančių scenų bei estradų pagalbinės patalpos, kino aparatinės; produkcijos sandėliai. Pagalbinis plotas yra koridorių, prieangių, galerijų, ūkio sandėlių, sanitarinių mazgų, inžinerinių tinklų bei įrangos talpinimo (katilinių su jų pagalbinėmis patalpomis, boilerinių, siurblinių, vėdinimo ir kondicionavimo kamerų, valdymo ir apskaitos įrangos patalpų, skydinių, transformatorinių, liftų mechanizmų) ir kitų pagalbinių patalpų plotų suma (20 p.). Pagrindinės bei pagalbinės patalpos gali būti ir rūsiuose, pusrūsiuose, funkcionaliai su pastatu susietuose priestatuose, pastogėse, antstatuose bei antresolėse. Bendrasis negyvenamojo pastato plotas yra pagrindinio ir pagalbinio plotų suma (21 p.). Remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad pastato bendras plotas ir užstatymo (arba užstatytas plotas) nėra tapačios sąvokos.

Apeliaciniu skundu pareiškėja nesutinka su Inspekcijos, pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl lodžos buvimo ir nurodo, jog realiai nebuvo jokios lodžos, apie kurios egzistavimą sprendžiama tik iš 1987 metų projekto. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka” patvirtinimo” Nr. 310 3 dalis numato, kad lodža – prieinama iš pastato vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. Lodža nuo fasado plokštumos gali būti įtraukta į pastato vidų arba išsikišusi į lauką. Šio teisės akto 29.2 punktas numato, jog iš pastato fasadų plokštumų neišsikišančių lodžų ir kitų nišų tūris iš antžeminės dalies tūrio neatimamas, o iš fasadų plokštumų išsikišančių architektūrinių detalių tūris nepridedamas. Erkerių, iš fasadų plokštumų iškištų kitų pastato dalių (patalpų) tūris įskaičiuojamas į antžeminės dalies tūrį. Įvažų po pastatu, portikų, atvirų verandų ir kitų sienomis neatitvertų erdvių, prie fasadų pristatytų lodžų, įstiklintų ir neįstiklintų balkonų tūriai į pastato tūrį neįskaičiuojami. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ūkinis pastatas buvo suprojektuotas su iš fasado neišsikišančia lodža (aikštele) ir šį faktą patvirtina 1987 metais suderintas projektas (t. II, b. l. 184-198), 1996 m. gruodžio 9 d. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ A. P. braižytas žemės sklypo planas, kuriame taškais Nr. 31, Nr. 32, Nr. 26 pažymėtas ginčo statiniu neužstatytas žemės plotas. Nagrinėjamu atveju lodža nuo pastato 3Ilp fasado buvo įtraukta į pastato vidų.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 128.1 punktu, pastato užimtas žemės plotas apskaičiuojamas nustatant pirmojo aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotą, į kurį įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai.

Pagal Taisyklių 144.1 punktą skaičiuojant pastato vidaus plotą patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių, o pagal Taisyklių 144.2.7 punktą į bendrą patalpos plotą neįskaičiuojamas atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių plotas. Remiantis tuo, darytina išvada, kad skaičiuojant ūkinio pastato užstatymo plotą yra įskaičiuojamas įėjimo į ūkinį pastatą lodžos (aikštelės) užimtas plotas ir, priešingai, skaičiuojant pastato bendrą plotą, minėtas plotas neįtraukiamas į skaičiavimus.

Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 12 kv. m ūkinio pastato 3I1p plotas, nurodytas 1987 m. projekte (ūkinis pastatas įvardijamas kaip sandėlis ir yra pažymėtas Nr. 3) (Komisijos byla, t. II, b. l. 104-109), yra bendras pastato plotas, o 18 kv. m plotas yra užstatymo plotas. Pažymėtina, jog 12 kv. m plotas buvo apskaičiuotas neįtraukiant lodžos užimamo ploto. Kaip minėta, pagal 2006 m. rugpjūčio 7 d. kadastrinių duomenų nustatymo duomenis nustatyta, kad ūkinio pastato 3I1p užstatytas plotas – 13 kv. m., tūris – 37 kub. m. (Komisijos byla, t.

I, b. l. 41). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs trečiųjų suinteresuotų asmenų V. T., N. T. paaiškinimą, jog jie jokių sienos griovimo darbų nevykdė ir siena yra tokioje vietoje, kurioje ji buvo prieš jiems įsigyjant namą, pagrįstai nurodė, kad 2006 metais atlikus statinių kadastrinius matavimus ūkinio pastato 3Ilp užimamas plotas sumažėjo nuo 18 kv. m. iki 13 kv. m. dėl to, kad Viktoras ir N. T. rekonstruodami priestatą 2alp išardė dalį pastato 3I1p stogo, dengusio lodžą, po ja esantį plotą užstatė priestatu 2alp (t.

I, b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, kad buvo nuardyta dalis stogo, dengusio lodžą, o po stogu esančiame plote pastatytas priestatas, ūkinio pastato 3I1p užstatymo plotas sumažėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų, leidžiančių abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Be to, byloje nėra pateiktų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ūkinio pastato išorinė siena buvo paslinkta.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Inspekcija nepagrįstai neišmatavo pastato 2a1p ir taip pat nenustatė svarbių faktinių aplinkybių dėl 3I1p galimos savavališkos statybos, kadangi siena 3I1p yra sujungta su 2a1p siena. Šiuo aspektu pažymėtina, jog 2010 m. birželio 16 d. Faktinių duomenų nustatymo metu nustatyta, kad ūkinio pastato 3I1p ir savavališkai rekonstruoto priestato, žymimo 3A1p (buvęs 2a1p), vertikali stogo konstrukcija yra du skirtingi konstruktyvai ir kad tarp jų yra 40 cm tarpas (t. I, b. l. 28). Be to, pažymėtina, jog dėl pastato 2alp statybos 2006 m. rugsėjo 15 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 2-SS-80, Kauno miesto apylinkės teisme vyksta teismo procesas tarp pareiškėjos ir V. T., N. T. dėl gyvenamojo namo 1A1p priestato 2a1p statybos teisėtumo (civilinė byla Nr. 2-993-587/2011). Šiuo atveju Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalis numato, kad Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja skundų ir pranešimų, jeigu skunde ar pranešime nurodyti klausimai nagrinėjami teisme arba šiais klausimais priimtas teismo sprendimas neturėjo teisės spręsti klausimų, todėl klausimai, susiję su priestato 2a1p statybos teisėtumu, pagrįstai buvo Inspekcijos nenagrinėti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2010 m. birželio 16 d. atliktų faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu pareiškėjos atstovai V. T. ir M. T. nebuvo įleisti į V. T., N. T. nuosavybės teise priklausančias patalpas ir jie patalpų vidaus nematė. Šiuo atveju jų pareiškimai apie galimus viduje atliktus darbus grindžiami spėjimais ir prielaidomis (Komisijos byla, t. I, b. l. 20-25, t. II, b. l. 23-24).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas atsižvelgiant į jam suteiktus įgaliojimus faktinių duomenų patikrinimą atliko tinkamai. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija neturi įgaliojimų atlikti išsamesnių tyrimų, ekspertizę, nustatyti, ar buvo savavališkai pakeista (pašalinta) dalis ūkinio pastato 3I1p pamatų. Šiuo atveju ir pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog dalis pamatų buvo pašalinta. Tai, jog savavališkai rekonstruojant priestatą buvo užstatyta buvusi lodža, savaime neįrodo pamatų po įėjimo į ūkinį pastatą aikštele išmontavimo fakto. Pažymėtina, jog, jeigu pareiškėja mano, kad jos teisės pažeidžiamos, ji gali kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių gynimo bei įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą visomis įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, ir ekspertizės išvadomis. Šiuo atveju Inspekcija vykdydama jai įstatymais pavestas funkcijas išnagrinėjo pareiškėjos skundą pagal dokumentus ir patikrinimo vietoje nustatytus duomenis ir remdamasi duomenų visuma sprendė klausimą dėl savavališko ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijos darbų buvimo. Pažymėtina, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo padarytomis išvadomis dėl ūkinio pastato 3I1p galimos savavališkos rekonstrukcijos, ir šiuo pagrindu įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti patikrinimo veiksmus Kaune, (duomenys neskelbtini) dėl galimai savavališkos N. ir V. T. statinio 3I1p savavališkos statybos. Dėl šių priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 49-56) taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktą prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad atmetus apeliacinį skundą, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjai nėra numatyta, kadangi ji nelaikoma šalimi, kurios naudai teismo sprendimas yra priimtas (ABTĮ 44 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos Z. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė