2024-08-14 Nr. AB-11738-3-61-3-09990-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2172-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09990-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Y. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. Y. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 23S214694 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir prieglobsčio prašymą grindė aplinkybėmis, jog jai gresia persekiojimas dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) ir už aktyvią veiklą (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjos (duomenys neskelbtini), kuriai Lietuvos Respublikoje suteiktas prieglobstis, yra ekstremistinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė. Pareiškėja teigė, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, dalyvaujantys (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini), yra persekiojami, su jais elgiamasi nežmoniškai, o pareigūnai už savo neteisėtus veiksmus nebaudžiami.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad jos pasakojimui atsakovas turėjo taikyti abejonės privilegiją, nes pasakojimas apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) buvo nuoseklus ir konkretus. Pareiškėjos nurodyta informacija neprieštaravo atsakovo surinktiems duomenims apie jos kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Pareiškėja mano, kad atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo jai klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju.

4. Pareiškėja pabrėžė, kad jos prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra jos opozicinė veikla (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas neįvertino perspektyvinės pareiškėjos persekiojimo rizikos galimybės ir dėl to netinkamai kvalifikavo nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją vertino atsietai nuo pareiškėjos pasakojimo, todėl be pagrindo atsisakė suteikti jai pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas taip pat nepagrįstai jai nesuteikė papildomos apsaugos, nes spręsdamas prieglobsčio suteikimo jai klausimą atsakovas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog ji dėl nurodytų aplinkybių nebus persekiojama savo kilmės valstybėje ir kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog įvertinus pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus ((duomenys neskelbtini) dalyvaudavo (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) yra organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, kuri yra prieglobsčio gavėja Lietuvoje, padėdavo (duomenys neskelbtini) versti įrašus į (duomenys neskelbtini) kalbą, pasisakė (duomenys neskelbtini)) nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus. Atsakovas teigė nenustatęs tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, ją sulaikyti ir nubausti arba su ja susidoroti. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai gresia persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad jis nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad nebendradarbiavo su pareiškėja. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja Migracijos departamente buvo apklausta du kartus, jos paaiškinimuose esančius netikslumus Migracijos departamentas tikslinosi, į Migracijos departamento klausimus pareiškėja pateikė net tris el. laiškus su paaiškinimais. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo įvertinti pareiškėjos pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo teigimu, įvertinus visus anksčiau nurodytus duomenis, buvo padaryta išvada, jog pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią /egzistuosiančią asmeninę grėsmę jos kilmės valstybėje. Pareiškėja pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę (grasino nežinomi asmenys, (duomenys neskelbtini) dirba organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, ji padėdavo (duomenys neskelbtini) išversti įrašus, jos pažįstami asmenys buvo sulaikyti už antivyriausybinę veiklą, ji pasisakydavo internete prieš karą ir (duomenys neskelbtini) režimą), kurie nepatvirtino pagrįstos tikimybės, jog dėl pareiškėjos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prieglobstis Lietuvoje suteiktas įvertinus išskirtinai individualias jos (duomenys neskelbtini) aplinkybes, nesusijusias su pareiškėja. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrindo vertinti, jog pareiškėjos profilis ((duomenys neskelbtini) dalyvaudavo (duomenys neskelbtini), išvyko iš (duomenys neskelbtini) teisėtai, asmeniškai praeityje nėra nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicinei organizacijai, nėra žinoma (duomenys neskelbtini) režimo kritikė, (duomenys neskelbtini) nėra populiari) ir individualios aplinkybės turėtų įtakos realiai persekiojimo rizikai grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsakovo teigimu, pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip hipotetinė ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata šiuo atveju neįvykdyta ir pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui Lietuvos Respublikoje gauti.

10. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1−2 punktuose. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis surinkta informacija pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 11. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos M. Y. skundą.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja baimę būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) sieja su dalyvavimu (duomenys neskelbtini) vykusiuose (duomenys neskelbtini) ir aktyvia veikla (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) režimą bei karą (duomenys neskelbtini), taip pat su (duomenys neskelbtini) veikla organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri (duomenys neskelbtini) pripažinta ekstremistine. Pareiškėja teigė, kad ji (duomenys neskelbtini) prašymu padėdavo jai išversti įrašus į (duomenys neskelbtini) kalbą, kurie po to buvo publikuojami organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjos pasakojimo dalį, kad ji (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) režimą, atsižvelgdamas į pasakojimo nuoseklumą, detalumą ir pareiškėjos norą bendradarbiauti, laikė tikėtina. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė daiktinių įrodymų, dokumentų, kitų rašytinių, elektroninių, garso ar vaizdo įrodymų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) ji buvo aktyvi (duomenys neskelbtini) dalyvė. Atviros prieigos šaltiniuose nebuvo rasta informacijos apie pareiškėjos pilietinę veiklą (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini) ji laikėsi anonimiškumo, tačiau tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, jog pareiškėja būtų sulaikyta, nubausta, paieškoma dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) vykusiuose (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas taip pat patikrino Interpolo duomenų bazę ir (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąrašą, kuriuose pareiškėja nėra minima kaip paieškomas už ekstremistinę veiklą asmuo. Teismas pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) pareiškėja išvyko praėjus beveik metams nuo (duomenys neskelbtini), turėdama (duomenys neskelbtini) išduotą vizą, ir jai nebuvo sudaromos kliūtys išvykti iš kilmės valstybės.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas kritiškai įvertino pareiškėjos pasakojimo dalį dėl grasinančių skambučių. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, remdamasis kilmės šalies informacija, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) identifikuotiems dalyviams pateikiami formalūs kaltinimai (dėl (duomenys neskelbtini) ir pan.) bei skiriamos už šiuos pažeidimus teisės aktuose numatytos bausmės. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai sulaiko režimo oponentus netikėtai, apie tai jų iš anksto neįspėdami. Surinktoje informacijoje nebuvo rasta duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai skambindavo atitinkamam profiliui priskiriamiems asmenims ir grasindavo. Atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ir teismų taikomus veiklos metodus, sprendė, kad nėra tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybiniai subjektai, tariamai turėdami duomenų apie pareiškėjos dalyvavimą nesankcionuotose (duomenys neskelbtini) ar kitoje uždraustoje veikloje, vietoj to, kad iškviestų ją į apklausą ar pateiktų kaltinimus, skambintų jai ir abstrakčiai grasintų.

15. Teismas nustatė, kad byloje surinkta informacija taip pat nepatvirtino, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) m. buvo aktyvi organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė ir dėl to galėjo patirti persekiojimą kilmės šalyje. Byloje esanti šios organizacijos 2023 m. gruodžio 7 d. pažyma tik patvirtina, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) metų yra šios organizacijos savanorė. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjos veikla organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ galėtų pritraukti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį. Minėtu aspektu nebuvo identifikuotini tariamų persekiotojų tikėtini motyvai (kodėl persekioja) ir tikslai (ko pasiektų) persekioti pareiškėją.

16. Teismas nurodė, kad tyrimo metu surinkti įrodymai dėl pareiškėjos veiklos (duomenys neskelbtini) (išsakomos pozicijos dėl (duomenys neskelbtini) režimo, karo (duomenys neskelbtini)) taip pat nepatvirtino pareiškėjos persekiojimo grėsmės. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja savo poziciją dėstė retai, savo nuomonę reiškė uždarose grupėse ir ribotam kiekiui žmonių, kurie nėra valstybiniai subjektai. Tyrimo metu nenustatyta, kad šis bendravimas sukėlė pareiškėjai neigiamų pasekmių. Pareiškėja nenurodė, kad kilmės valstybėje ji susidūrė su teisėsaugos institucijų persekiojimu dėl interneto erdvėje reiškiamos nuomonės apie politinę padėtį (duomenys neskelbtini), karą (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, jog privatus susirašinėjimas su draugais, nuomonės reiškimas privačiose interneto grupėse, raginimas švęsti „(duomenys neskelbtini)“, uždraustos simbolikos demonstravimas, negalėjo ir negali patraukti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio bei turėti įtakos represiniams veiksmams pareiškėjos atžvilgiu.

17. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad jos (duomenys neskelbtini) yra ekstremistine (duomenys neskelbtini) pripažintos organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, kuriai Lietuvoje suteiktas prieglobstis, teismas nurodė, jog pagal naujausią kilmės šalies informaciją, aktyvistų artimiesiems daromo spaudimo atvejai (duomenys neskelbtini) yra itin reti, jų mastas (dažnumas) nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas sistemiškumas. Iš antivyriausybinės veiklos dalyvių giminaičių visumos galima išskirti keletą asmenų grupių, kuriems (duomenys neskelbtini) gresia reali rizika patekti į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį – tai (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ yra įtraukta į ekstremistinių organizacijų sąrašą, tačiau tyrimo metu nenustatyta, jog asmenys, kurie nėra vieši ir kurių ryšys su „(duomenys neskelbtini)“ apsiriboja padėjimu šeimos nariui neformalioje aplinkoje, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėl tariamos „ekstremistinės“ veiklos ar pagalbos tokiai veiklai. Grėsmė kyla patiems „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ar asmenims, viešai aktyviai reiškiantiems palaikymą minėtai organizacijai, raginantiems imtis tam tikrų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja apklausos metu nenurodė, jog jos (duomenys neskelbtini), kurie liko gyventi kilmės valstybėje, dėl politinės situacijos būtų susidūrę su kokiomis nors problemomis kilmės valstybėje, pareiškėja taip pat nenurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) veiklos ji pati būtų patyrusi (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja, būdama visuomenei nežinomo antivyriausybinės veiklos dalyvio, gavusio prieglobstį Lietuvoje, giminaitė, (duomenys neskelbtini) susidurs su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su atsakovo atlikto tyrimo išsamumu, nesudarymu galimybės būti išklausytai, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos tiek apklausų metu, tiek teismo posėdyje pateikti savo paaiškinimus dėl persekiojimo grėsmės. Migracijos departamentas ir teismas uždavė pareiškėjai papildomus klausimus, aiškindamasis tarptautinės apsaugos suteikimo sąlygų buvimą (nebuvimą). Teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, jog Migracijos departamentas tyrimą atliko, pažeisdamas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas, o pareiškėjos teisė į gynybą buvo apribota.

19. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat pareiškėjos paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, sprendė, kad bylos aplinkybės (jų visuma) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju ji patirtų persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) režimo dėl jos nurodytų motyvų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus ir bylos medžiagą, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip paaiškino pati pareiškėja, prieš ją nebuvo taikytas fizinis smurtas ar kitos baudžiamojo persekiojimo priemonės; pareiškėja (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvą per (duomenys neskelbtini); kliūčių išvykti pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) nebuvo; (duomenys neskelbtini), gyvenantys (duomenys neskelbtini), jokio persekiojimo nepatiria. Pareiškėja nepateikė pakankamai tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp jos padėties ir konvencinių priežasčių, t. y. dėl jos rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismo nuomone, byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja patirtų persekiojimą (duomenys neskelbtini) dėl to, jog dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reiškė nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo ir karo veiksmų (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią / egzistuosiančią asmeninę grėsmę jos kilmės valstybėje. Taigi pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini), kas yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų, todėl jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

20. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjai suteikimo teismas nurodė, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog yra pagrindas suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę rizikos buvo įvertintos, surinkus ir tinkamai išanalizavus naujausią kilmės valstybės informaciją. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Taigi teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji tokiu būdu bus baudžiama.

21. Teismas nusprendė pareiškėjos skundą atmesti, konstatavęs, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų tyrimą, surinktos informacijos pakako įvertinti pareiškėjos atitiktį Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatoms, todėl atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

III. 22. Pareiškėja M. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.

23. Pareiškėja teigia, kad apklausų metu ji nuosekliai, sistemingai tvirtino, jog iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jos veikla organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ daugiausia siejosi su pagalba (duomenys neskelbtini) verčiant tekstus, vaizdo įrašus į (duomenys neskelbtini) kalbą, o jau nuo (duomenys neskelbtini) metų pareiškėja tapo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, jai sistemingai tvirtinus apie jos vaidmenį organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) (tekstų vertimas, subtitrai), nenustačius pasakojime esminių prieštaravimų, ši pasakojimo dalis turėjo būti vertinama jos naudai ir pripažinta materialiniu faktu. Taip pat pareiškėjos pasakojimo dalis apie jos pasikeitusį vaidmenį organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) metų irgi turėjo būti pripažinta nustatytu materialiniu faktu.

24. Pareiškėja nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog jos (duomenys neskelbtini), kuri yra organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, Lietuvoje suteiktas pabėgėlio statusas, nes ji persekiojama kilmės valstybės dėl jos politinių įsitikinimų. Tačiau pareiškėjos atveju nei atsakovas, nei teismas nenustatė pavojaus patirti persekiojimą kilmės valstybėje, nepaisant to, kad pareiškėja pateikė paaiškinimus apie jos vaidmenį organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ iki išvykimo iš kilmės valstybės ir nuo (duomenys neskelbtini) metų, kartu pateikė pačios organizacijos raštą apie pareiškėjos atliekamą vaidmenį, pačiai organizacijai nurodant, kad pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini) − ji susidurs su persekiojimo veiksmais. Pasak pareiškėjos, jos veikla organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma daugybei žmonių, kas padidina riziką jai būti identifikuotai ir patrauktai baudžiamojon atsakomybėn už ekstremistinę veiklą bei pagalbą (duomenys neskelbtini), kuriai dėl darbo šioje organizacijoje suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje.

25. Pareiškėja pažymi, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog ją grąžinus į kilmės valstybę, jai neturint galiojančios vizos ir rezidavus daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus Lietuvoje, pareiškėja bus patikrinta ir pasienio pareigūnams disponuojant informacija, kad ji arba dalyvavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais, arba (duomenys neskelbtini) dalinosi rėžimui nepalankiais įrašais, arba yra organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, arba organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narės (jos (duomenys neskelbtini)), ji bus sulaikyta dar pasienyje ir jai bus iškelta baudžiamoji byla. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju jos baimė patirti persekiojimo veiksmus iš teisėsaugos pareigūnų, ją grąžinus į kilmės valstybę, nėra hipotetinio ar teorinio pobūdžio. Dėl pareiškėjos veiksmų – tiek dėl kiekvieno individualiai, tiek vertinant juos komuliatyviai – jai kyla grėsmė patirti baudžiamojo persekiojimo veiksmus dėl jos politinių įsitikinimų.

26. Pareiškėjos vertinimu, jos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir neišsamiai, nepagrįstai nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybė. Pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžusi į kilmės valstybę ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Šios priežastys, pareiškėjos nuomone, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje jai suteikimo.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad ginčijamas Sprendimas nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) buvo priimtas dėl to, jog įvertinus jos nurodytus motyvus ((duomenys neskelbtini) dalyvaudavo (duomenys neskelbtini), padėdavo (duomenys neskelbtini) versti įrašus į (duomenys neskelbtini) kalbą, pasisakė (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini), prieglobsčio gavėja Lietuvoje, yra organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė) nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus. Įvertinus aplinkybių visumą taip pat nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, ją sulaikyti ir nubausti arba su ja susidoroti. Atitinkamai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai gresia persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jos politinių įsitikinimų.

29. Atsakovas teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugai yra žinoma, kad ji vykdo veiklą organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Pati pareiškėja patvirtino, kad teisėsaugos pareigūnai niekada nesikreipė į ją dėl jos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) veiklos, taip pat pareiškėja teigė nemananti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos žino apie tai, kad ji padėdavo savo (duomenys neskelbtini) išversti įrašus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos minimame organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 7 d. rašte nurodyta, jog ji minėtos organizacijos savanore yra tik nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau rašte nėra nurodyta, kad pareiškėja būtų prisidėjusi prie organizacijos veiklos (duomenys neskelbtini) metais. Atsakovas mano, kad pareiškėjos bandymas susieti save su organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ interneto grupių administravimu skirtas tik prieglobsčio prašymui pagrįsti, o ne perteikti asmeninę patirtį.

30. Atsakovo teigimu, vertinant pareiškėjos individualią situaciją ir atsižvelgiant į tai, kad atviros prieigos šaltiniuose nerasta informacijos apie jos pilietinę veiklą (duomenys neskelbtini), labai tikėtina, kad ji nėra žinoma aktyvistė. Pareiškėjai nebuvo sudaromos kliūtys išvykti iš kilmės valstybės, apklausos metu ji pati patvirtino, kad dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) ji nebuvo patraukta administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, jai nebuvo siunčiami šaukimai iš milicijos. Atsakovas laikosi pozicijos, kad rizika pareiškėjai nukentėti ateityje dėl to, jog (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktuose suintensyvėjo asmenų patikrinimai, yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.

31. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrindė konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių, siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėja, atsakovo nuomone, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atsakovas mano, kad teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 23S214694, kuriuo nuspręsta nesuteikti (duomenys neskelbtini) pilietei M. Y. prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su Migracijos departamento Sprendime padarytomis išvadomis, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju ji patirtų persekiojimą dėl to, jog dalyvavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)moti reiškė nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo ir karo veiksmų (duomenys neskelbtini) bei padėjo (duomenys neskelbtini) organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog pareiškėja patirtų persekiojimą (duomenys neskelbtini) dėl jos rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir neišsamiai, nepagrįstai nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybė, nes ji turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžusi į kilmės valstybę ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Pareiškėja pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog jos (duomenys neskelbtini), kuri yra organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, Lietuvoje suteiktas pabėgėlio statusas, nes ji kilmės valstybės persekiojama dėl jos politinių įsitikinimų. Pareiškėjos teigimu, jos atveju nei atsakovas, nei teismas nenustatė pavojaus patirti persekiojimą kilmės valstybėje, nepaisant to, kad pareiškėja pateikė nuoseklius paaiškinimus apie jos vaidmenį organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri kilmės valstybė pripažinta ekstremistine.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsniai, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti.

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

39. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

40. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).

41. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

42. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė ir baimę būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) siejo su dalyvavimu (duomenys neskelbtini) vykusiuose (duomenys neskelbtini), aktyvia veikla (duomenys neskelbtini), pasisakant prieš (duomenys neskelbtini) režimą ir karą (duomenys neskelbtini), su jos (duomenys neskelbtini), kuriai Lietuvos Respublikoje suteiktas prieglobstis, nes ji kilmės valstybės persekiojama dėl jos politinių įsitikinimų, veikla organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri (duomenys neskelbtini) pripažinta ekstremistine, taip pat su pačios pareiškėjos veikla organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, nes pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašymu padėdavo išversti įrašus į (duomenys neskelbtini) kalbą, nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja administruoja organizacijos pokalbius / grupes.

43. Pareiškėja prieglobsčio prašyme ir apklausų metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metu ji laikėsi anonimiškumo taisyklių, dalyvaudavo tik (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), į (duomenys neskelbtini) ji ateidavo savarankiškai, viena, be savo draugų ar pažįstamų. Pareiškėja teigė, kad jos (duomenys neskelbtini) nesirūpino savo veiklos anonimiškumu, todėl (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms būtų lengva ją identifikuoti ir pareiškėją susieti su jos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dar iki (duomenys neskelbtini) rinkimų, po to, kai organizacijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslas − (duomenys neskelbtini), tinklalapis buvo užblokuotas ir vienas iš organizacijos vadovų buvo areštuotas. Pareiškėja paaiškino, kad ji oficialiai nėra įsidarbinusi organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau savanoriškai padėdavo savo (duomenys neskelbtini) išversti straipsnius, susijusius su rinkimais, į (duomenys neskelbtini) kalbą. Vėliau tie straipsniai buvo publikuojami organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje, taip pat pareiškėja (duomenys neskelbtini) reiškė savo nuomonę, protestuodama prieš (duomenys neskelbtini) režimą ir karą (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ atlieka įvairias operatyvines veiklas, susijusias su organizacijos kanalų moderavimu, tekstų rašymu. Pareiškėja pažymėjo, kad daugelis žmonių, jos pažįstamų, draugų, kurie buvo bendrose pokalbių grupėse, buvo areštuoti arba priversti išvykti į užsienį. Pati pareiškėja dėl savo veiklos nebuvo patraukta baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn, fizinio smurto savo šalyje nepatyrė, tačiau nuo jos išvykimo situacija (duomenys neskelbtini) pablogėjo.

44. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja savo pasakojimui pagrįsti teikė įvairius įrodymus, susijusius su jos veikla (duomenys neskelbtini) ir organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini), kuriai Lietuvoje suteiktas pabėgėlio statusas, yra organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė. Taip pat nėra ginčo dėl fakto, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ kilmės valstybėje pripažinta kaip ekstremistinė. Byloje pateiktas šios organizacijos raštas, kuriame nurodyta, jog pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) yra organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ savanorė ir dalyvauja operatyvinėje veikloje, atlieka įvairias užduotis (pokalbių ir kanalų moderavimas, tekstų rašymas ir kt.) (b. l. 54−55). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu, vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie jos savanorišką veiklą organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“.

45. Pažymėtina, kad iš atsakovo Sprendime nurodytos kilmės valstybės informacijos matyti, jog po (duomenys neskelbtini) įvykusių (duomenys neskelbtini) rinkimų šalyje vis dar sistemingai persekiojami žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai bei eiliniai piliečiai, kurie aktyviai reiškia savo politinį nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui ar demonstruoja palaikymą demokratinei pertvarkai, S. C. bei jos rinkiminio štabo suburtai (duomenys neskelbtini) koordinacinei tarybai. Vis dėl to, 2023 metų duomenys rodo ir tam tikrą valdžios institucijų „persigrupavimą“ – persekiojami labiau politiškai ir visuomeniškai aktyvūs veikėjai, o ne atsitiktiniai (duomenys neskelbtini) vykusių protestų dalyviai. Surinkta naujausia kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad asmenys, kurie yra įtariami vykdantys „ekstremistinę“ veiklą, yra bei gali būti baudžiami „už akių“, šalyje jie negali tikėtis teisingumo. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pranešimu, ekstremistinių darinių įkūrėjams, organizatoriams ir dalyviams gresia baudžiamoji atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį. Kitiems asmenims, kurie nėra ekstremistinio darinio nariai, tačiau kitokiu būdu prisidėjo prie ekstremistinės veiklos, pavyzdžiui, finansavo ekstremistinę veiklą, davė interviu ekstremistinio dariniui, ragino žmones prisidėti prie ekstremistinio darinio veiklos, gresia baudžiamoji atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį už ekstremistinės veiklos finansavimą arba pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį už pagalbą ekstremistinei veiklai. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis (pavyzdžiui, reiškiančius palaikymą rezonansinių įvykių dalyviams), žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, užsienio žiniasklaidos priemonėse pasisakančius asmenis, tačiau kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą.

46. Vadovaujantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) su persekiojimu gali susidurti (duomenys neskelbtini) režimo kritikų ir oponentų artimi giminaičiai, tačiau toks persekiojimas nėra sisteminis reiškinys. Paprastai giminaičio suėmimo pagrindinis tikslas yra priversti žmogaus teisių gynėją ar opozicijos lyderį grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pasiduoti teisėsaugai mainais į kalėjime esantį giminaitį. (duomenys neskelbtini) duomenimis, per metus nuo (duomenys neskelbtini) yra žinomi 23 suėmimų, kratų ir kitų procesinių veiksmų prieš opozicionierių, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir aktyvistų artimuosius atvejai. Iš antivyriausybinės veiklos dalyvių giminaičių visumos galima išskirti keletą asmenų grupių, kuriems (duomenys neskelbtini) gresia reali rizika patekti į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį – tai (duomenys neskelbtini). Viešai nežinomų aktyvistų giminaičių persekiojimas yra retas reiškinys – (duomenys neskelbtini) gyventojų turinčioje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta ne daugiau kaip 10 tokių atvejų. Be to, minėti giminaičiai formaliai buvo patraukti administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad patys aktyviai išreikšdavo politines pažiūras arba dalyvavo antivyriausybinėje veikloje.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendime pateikta informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę leidžia daryti išvadą, kad nors pati pareiškėja nėra oficiali organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė ir nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, opozicinių politinių idėjų viešai ir aktyviai neuždarose pokalbių grupėse nereiškė, tačiau vis dėlto, įvertinus duomenis apie kilmės valstybėje vykdomą protestuose, antivyriausybinėje veikloje dalyvavusių asmenų ir (duomenys neskelbtini) režimo kritikų bei oponentų artimų šeimos narių persekiojimą, yra pagrindas manyti, kad pareiškėja kilmės valstybėje gali patirti persekiojimą dėl prisidėjimo prie ekstremistine pripažintos organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, taip pat yra tikimybė, jog pareiškėja grįžimo į kilmės valstybę atveju gali būti suimta, siekiant daryti įtaką jos (duomenys neskelbtini), kaip organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narei. Migracijos departamentas, analizuodamas pareiškėjos ryšį su jos (duomenys neskelbtini), prieglobsčio gavėja Lietuvos Respublikoje, formaliai nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja grįžimo į kilmės valstybę atveju dėl savo (duomenys neskelbtini) patirtų persekiojimui prilygstančius veiksmus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, tokia grėsmė išlieka. Atsakovas ginčijamame Sprendime pripažino, kad režimo kritikų ir oponentų artimi giminaičiai (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, tačiau aktualiu laikotarpiu tokių atvejų yra žinoma vos keli. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas nustatė tam tikras grėsmes pareiškėjos (duomenys neskelbtini) ir jos šeimos nariams grįžimo į kilmės valstybę atveju.

48. Pažymėtina, kad pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir Sprendime pateiktą pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjai nekyla grėsmė jos kilmės valstybėje ir ji nekils, jai sugrįžus į kilmės valstybę. EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimo Nr. 55978/20) akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų pareiškėjo išsiuntimas (minėto sprendimo 88 p.). Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 2016 m. kovo 23 d. sprendimą byloje F. G. prieš Švediją (pareiškimo Nr. 43611/11).

49. Atsižvelgdama į aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės. Migracijos departamento priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir kuriam pritarė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos M. Y. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. Y. skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 23S214694 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos)“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos M. Y. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė