2018-04-26 Nr. AB-8512-3-61-3-00517-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-242-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00517-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olifėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olifėja“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Olifėja“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2018 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. DI-72 (toliau – ir Įsakymas Nr. DI-72), taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo Nr. DI-72 galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Įsakymu Nr. DI-72 konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos sudarymo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. DI-9, 6 punktą, pagal kurį komisijos nariais negali būti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Įsakymu Nr. DI-72 Bendrovė taip pat įspėta apie galimą licencijos Nr. 000020 galiojimo sustabdymą, nustatytas terminas pažeidimui pašalinti, nutarta surašyti administracinio nusižengimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 134 straipsnio 1 dalies pažeidimą (loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimas).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo įsakymo turinį, sprendė, kad jis yra vada pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, t. y. konstatuoti pažeidimai ir nutarta atsakingam asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau juo nėra taikomos kokios nors poveikio priemonės, susijusios su asmens subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu. Teismas pažymėjo, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK, o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas administracinio teisės pažeidimo, atitinkamai nusižengimo, bylos teisenos pradėjimo ar jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009, 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje N. eAS-995-756/2017).

Tarnyba vykdo ne tik viešojo administravimo funkcijas, tačiau turi įgaliojimų ir administracinių nusižengimų bylų procese (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-855-662/2017). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti bylų, kuriose ginčijami aktai, priimti valstybės institucijoms įgyvendinant funkcijas administracinių nusižengimų bylų teisenoje, todėl ginčijamas Įsakymas Nr. DI-72, kuris laikytinas vada pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, negali būti ginčo dalyku šioje byloje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas nebesprendė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

II. Pareiškėjas UAB „Olifėja“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Mano, kad teismas klaidingai įvertino skundžiamą administracinį aktą, kadangi Įsakymu Nr. DI-72 atsakovas pareiškėjo atžvilgiu priėmė tris sprendimus: konstatavo pažeidimą, už šį pažeidimą įspėjo Bendrovę apie galimą licencijos organizuoti didžiąsias loterijas galiojimo sustabdymą bei nutarė pareiškėjo atsakingam asmeniui surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Du iš šių sprendimų, t. y. pažeidimo konstatavimą bei administracinio nusižengimo protokolo surašymą, galima priskirti vadai pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, tačiau pareiškėjui skirtas įspėjimas su minėta teisena nėra susijęs. Bendrovei skirtas įspėjimas yra poveikio priemonė, susijusi su asmens subjektinių teisių ir laisvių ribojimu bei pareigų nustatymu. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo taikymo, nors pareiškėjo veiklą reglamentuoja kitas teisės aktas – Loterijų įstatymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas Įsakymas Nr. DI-72 yra vada pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, tačiau juo nėra taikomos kokios nors poveikio priemonės, susijusios su asmens subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, o administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti bylų, kuriose ginčijami aktai, priimti valstybės institucijoms įgyvendinant funkcijas administracinių nusižengimų bylų teisenoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimu sutinka tik iš dalies.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nepaisant teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principų, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti įgyvendinama ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą, todėl kreipiantis į administracinį teismą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į ABTĮ 18 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetenciją ribojančias išimtis. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Įvertinusi skundžiamo Įsakymo Nr. DI-72 turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje skundžiamas Tarnybos direktoriaus Įsakymas Nr. DI-72 tiek, kiek juo konstatuotas pažeidimas, už kurį nutarta Bendrovės atsakingam asmeniui surašyti administracinio nusižengimo protokolą, yra vada pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK, o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ginčai dėl Tarnybos sprendimų, kuriais konstatuojamas Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas ir nutariama surašyti administracinio nusižengimo protokolą, nenagrinėtini administracinių teismų (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009, 2010 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-141/2010, 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1018-261/2015, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-855-662/2017 ir kt.). Pareiškėjo argumentai, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šioje byloje netaikytina, kadangi skiriasi administracinių bylų aplinkybės – ginčo santykiai yra reguliuojami skirtingų teisės aktų (Loterijų įstatymo ir Azartinių lošimų įstatymo), atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių Tarnybos funkcijas surašant administracinio nusižengimo protokolą pagal tą patį ANK 134 straipsnį, kuriame nustatytos sankcijos tiek už loterijų, tiek už azartinių lošimų organizavimo tvarkos nesilaikymą, būtų galima vertinti skirtingai vien dėl to, kad teisniai santykiai yra sureguliuoti atskiruose teisės aktuose – Loterijų įstatyme ir Azartinių lošimų įstatyme. Pažymėtina, kad pagal Loterijų įstatymo bei Azartinių lošimų įstatymo nuostatas Tarnyba atlieka analogišką subjektų kontrolės funkciją, t. y. kontroliuoja, kaip loterijų ir lošimų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų ir lošimų organizavimą, reikalavimų, bei taiko loterijų ir lošimų organizatoriams minėtų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų ir lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones. Todėl anksčiau aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Tarnybos konstatuotų administracinių nusižengimų bei su jais susijusių administracinių nusižengimų surašymo mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. vasario 15 d. nutartyje konstatavo, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymo Nr. DI-72 dalis, kuria konstatuotas administracinis nusižengimas bei nutarta Bendrovės atsakingam asmeniui surašyti administracinio nusižengimo protokolą už ANK 134 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, bei atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Kaip minėta, skundžiamu Įsakymu Nr. DI-72 pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta ir kita poveikio priemonė – įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, ši poveikio priemonė yra paskirta ne pagal ANK nuostatas, o vadovaujantis Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 patvirtintų Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) V skyriaus „Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą panaikinimas, licencijos galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas“ nuostatas. Pažymėtina, jog skirdama aptariamą poveikio priemonę Tarnyba veikia kaip viešojo administravimo subjektas, o jos veiksmai (sprendimai) dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka (Licencijavimo taisyklių 39 p.).

Taigi skundžiamo Įsakymo Nr. DI-72 dalis, kuria pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta poveikio priemonė – Bendrovė įspėta apie galimą licencijos sustabdymą, gali būti skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Įsakymu Nr. DI-72 Bendrovei pritaikytos poveikio priemonės – įspėjimo apie galimą licencijos sustabdymą, panaikinama ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 33 str.), todėl atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti Bendrovės skundą (jo dalį) netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olifėja“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. DI-72 pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės – įspėjimo apie galimą licencijos sustabdymą, ir šios skundo dalies priėmimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė