2021-11-10 Nr. AB-23844-3-61-3-00283-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-690-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00283-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.2.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos mokslo tarybai, Vyriausybės strateginės analizės centrui (buvęs pavadinimas – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (toliau – ir Institutas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SR-5432 (312.1-72) „Dėl Vyriausybės kanclerio pavedimų Nr. S-4291 ir Nr. S-4390“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl siūlomų biudžeto asignavimų Institutui ir patikslinti (padidinti) siūlomus valstybės biudžeto asignavimus Instituto veiklai užtikrinti 2019 m. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Institutas yra biudžetinė įstaiga. Nuo 2009 m. Institutas tapo valstybiniu mokslinių tyrimų institutu. Institute dirba 55 darbuotojai. Institutas iš esmės išlaikomas iš valstybės biudžeto asignavimų mokslo ir studijų veiklai. Ministerija kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Seimui teikia siūlymą dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams, be kita ko, Institutui. Ministerija 2018 m. liepos 19 d. iš 2019 m. Lietuvos valstybės biudžeto (toliau – ir valstybės biudžetas) pasiūlė Institutui skirti iš viso 512 000 Eur, tačiau Ministerija 2018 m. lapkričio 26 d. paskelbė patikslintą projektą „2019 m. valstybės biudžeto projekto maksimalių asignavimų mokslo ir studijų išlaidoms paskirstymas mokslo ir studijų institucijoms“, kuriuo pasiūlė iš valstybės biudžeto Institutui skirti tik 299 000 Eur. Instituto žinioms, tokį netikėtą sumažinimą lėmė tai, kad, spręsdama dėl siūlytinos asignavimų sumos, Ministerija nepagrįstai įvertino tik Instituto mokslininkų, t. y. tyrėjų, turinčių mokslo daktaro laipsnį, skaičių, tačiau į vertinimą neįtraukė kitų Institute dirbančių tyrėjų ir mokslo darbuotojų, kurie labai reikšmingai prisideda prie Instituto mokslinių darbų sukūrimo, ir be kurių nebūtų įmanoma normali ir optimali Instituto veikla. Institutas, be kita ko, 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. S-187 (1.8) kreipėsi į Ministeriją, nurodydamas, kad skaičiuojant asignavimų dydį 2019 m., nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į Instituto tyrėjų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų skaičių bei prašė užtikrinti minėtoms pareigybėms reikalingus finansinius išteklius, atitinkamai patikslinti Institutui numatomų skirti asignavimų sumą. Ministerija priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad patikslintame Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – ir Asignavimų projektas) Institutui skiriami valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms, palyginti su 2019 m., sumažėja 201 000 Eur (arba 40 proc.) ir skirti papildomų asignavimų Instituto veiklai užtikrinti 2019 m. Ministerija neturi galimybių.

2.2. Ministerija tinkamai neįvertino jai Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir Taryba) ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (toliau – ir MOSTA) pateiktų duomenų, neatliko jų kritinės analizės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 149) patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punktą lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – ir MTEP) ir menui universitetams ir mokslinių tyrimų institutams (toliau – institutai) skiriamos pagal: 2.1 kasmet vykdomo universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos formaliojo vertinimo (kasmetinis vertinimas) trijų paskutinių metų (toliau – ir MTEP vertinimas) rezultatus; 2.2. kas penkerius metus vykdomo palyginamojo ekspertinio universitetų ir institutų MTEP veiklos vertinimo (toliau – ir Palyginamasis vertinimas) rezultatus. Taryba atlieka pirmąjį iš paminėtų vertinimų, t. y. MTEP vertinimą ir pateikia jo rezultatus. MOSTA vykdo antrąjį iš paminėtų vertinimų, t. y. Palyginamąjį vertinimą ir pateikia jo rezultatus. Būtent šie vertinimai buvo esminiai ir nulėmė 153 000 Eur asignavimo lėšų dalies sumažinimą Institutui.

2.3. Dėl 2018 m. Tarybos atlikto Instituto MTEP vertinimo tarp Tarybos ir Instituto buvo kilęs teisminis ginčas, nes Taryba, atlikusi MTEP vertinimą, 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-495 nepriskyrė kai kurių Instituto vykdytų ūkio subjektų užsakymų ir tarptautinių mokslo programų projektų prie MTEP veiklų (tai užkirto kelią gauti atitinkamus asignavimus iš valstybės biudžeto). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3230-463/2018 (toliau – ir VAAT sprendimas) konstatavo, kad Taryba nepagrįstai nepriskyrė Instituto vykdytų ūkio subjektų užsakymų ir tarptautinių mokslo programų projektų prie MTEP veiklų, panaikino ginčijamą 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-495 dalį ir įpareigojo Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo vykdytų projektų ir užsakymų rezultatus. Nors VAAT sprendimas įsiteisėjo (nebuvo apskųstas apeliacine tvarka), tačiau Taryba neįvykdė VAAT sprendimo, t. y. iš naujo neišnagrinėjo Instituto vykdytų projektų ir užsakymų rezultatų. Ši aplinkybė iš esmės nulėmė tai, kad Taryba Ministerijai pateikė nepagrįstus ir teisme nuginčytus Institutui nepalankius MTEP vertinimo rezultatus, o Ministerija jais rėmėsi siūlydama sumažintą asignavimų Institutui sumą – ginčijamo Sprendimo pirmajame punkte nurodytą 153 000 Eur sumą. Akivaizdu, kad atitinkama Ministerijos Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes priimta teisme nuginčytų ir paneigtų MTEP vertinimo rezultatų pagrindu.

2.4. Vadovaujantis Aprašo 11 punktu, darytina išvada, kad nepagrįsti ir panaikinti Tarybos MTEP vertinimo duomenys apie Institutą turėjo neigiamos įtakos ir Instituto veiklos Palyginamojo vertinimo rezultatams. Kita vertus, susipažinus su MOSTA 2018 m. lapkričio 29 d. atlikto Palyginamojo vertinimo rezultatais, pagal kuriuos Ministerija sprendė dėl asignavimų sumažinimo Institutui, matyti, jog vertinimo rezultatus lemiantis kriterijus buvo mokslininkų skaičius mokslo įstaigoje. Tačiau Instituto mokslininkų skaičius, nustatant vertinimo rezultatą, negali būti reikšmingu kriterijumi. Instituto mokslininkų skaičiaus kriterijui suteikdama nepagrįstai didelę svertinę reikšmę, MOSTA nukrypo nuo Aprašo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706 patvirtinto Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų ir juos pažeidė, todėl Ministerijai buvo pateikti nepagrįsti vertinimo duomenys, kurių pagrindu ji sumažino Institutui siūlomus skirti asignavimus 2019 m. ir Sprendimu nepagrįstai atsisakė juos patikslinti. Sprendžiant dėl skirtinų asignavimų būtų pagrįsta vertinti visus mokslo instituto darbuotojus, taip pat tyrėjus ir jaunuosius mokslo darbuotojus, nes jie esmingai prisideda prie Instituto vykdomų tyrimų atlikimo ir Instituto veiklos rezultatų. Be jokio teisinio pagrindo vertinime išskiriant tik mokslininkų grupę, nepagrįstai diskriminuojami kiti mokslo darbuotojai, neturintys mokslo daktaro laipsnio.

2.5. Teismui pripažinus, kad Ministerijos Sprendimo pirmajame punkte numatyti asignavimai (153 000 Eur lėšos mokslui ir menui) turėtų būti tikslinami, privalo būti patikslinti ir Sprendimo antrajame punkte siūlomi asignavimai ūkiui ir administravimui (47 000 Eur), nes šių lėšų skyrimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 149 patvirtintame Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas 1) 2 punkte nustatyta, jog šios lėšos skiriamos atsižvelgiant į mokslo institutui skiriamų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų sumą.

2.6. Ministerija, spręsdama, kad nėra galimybės tikslinti asignavimus Institutui, nurodė, jog remiasi MTEP vertinimo ir Palyginamojo vertinimo rezultatais bei teisės aktų reikalavimais. Tačiau Institutui nepalankūs MTEP vertinimo rezultatai buvo nepagrįsti ir teisme nuginčyti, o Palyginamąjį vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad esminė reikšmė turėtų būti suteikiama mokslo instituto turimam mokslininkų skaičiui, visiškai neįvertinant (ar adekvačiai neįvertinant) ir kitų mokslo darbuotojų skaičiaus. Todėl Sprendimas yra nemotyvuotas, pagrįstas neteisingais, nepagrįstais ir neteisėtais vertinimų duomenimis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų (su tuo susijusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos). Sprendimas pažeidžia tiek Instituto teisėtus lūkesčius, tiek Instituto darbuotojų teisę į teisingą atlyginimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 721 str.), taip pat teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir stabilumo, teisinės valstybės principus, yra neproporcingas.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Ministerija Sprendimu informavo Institutą, kad valstybės biudžeto asignavimai Institutui, kaip ir kitoms mokslo ir studijų institucijoms, skiriami taikant vienodus principus ir vadovaujantis teisės aktais. Sprendime taip pat pažymėta, kad 2019 m. švietimui ir mokslui numatomi valstybės biudžeto asignavimai, visų pirma, planuojami švietimo struktūrinės reformos priemonėms ir kitoms priemonėms, kurios būtinos švietimo ir mokslo sistemos funkcionavimui užtikrinti, ir privalo būti vykdomos, įgyvendinant galiojančius teisės aktus; skirti papildomų asignavimų Instituto veiklai užtikrinti 2019 m. nėra galimybių.

3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 2 dalimi, Institutas yra asignavimų valdytojas ir jam, kaip ir kitiems valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami atskira eilute ir kasmet tvirtinami įstatymu. 2019 m. valstybės biudžeto asignavimai patvirtinti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Taigi ne Ministerija, o Lietuvos Respublikos Seimas priima galutinį sprendimą dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo. Ginčijamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio, t. y. jis nesukelia Institutui teisinių pasekmių. Ministerija neviršijo savo kompetencijos ir nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų.

3.3. Vykdydama VAAT sprendimą, Taryba iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalis „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ vertinimo rezultatus ir priėmė sprendimą (įteisintą Tarybos pirmininko 2019 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-52), kad aukščiau nurodytos veiklos nėra priskirtinos MTEP veiklai. Jei minėtos veiklos būtų priskirtos MTEP veiklai, tai padidintų pareiškėjui skirtinus valstybės biudžeto asignavimus MTEP veiklai 6 000-7 000 Eur. Todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad dėl Tarybos Ministerijai pateiktų (pareiškėjo nuomone, nepagrįstų) MTEP vertinimo rezultatų Ministerija siūlė Institutui 153 000 Eur sumažintą valstybės biudžeto asignavimų MTEP veiklai sumą, yra visiškai nepagrįstas. MOSTA sudarytai ekspertų grupei, vertinusiai socialinių mokslų srityje veikiančių mokslo ir studijų institucijų vertinamuosius vienetus, buvo pateikti teisingi duomenys, ir Instituto MTEP veikla buvo įvertinta objektyviai kaip ir kitų subjektų veikla.

3.4. Instituto Darbo tarybos 2019 m. sausio 14 d. posėdžio protokole Nr. DT-1 (8.10) nurodyta, kad Instituto suminis įvertis (pareiškėjo skundo 16 priede (2018 m. lapkričio 29 d. Palyginamajame vertinime) įvardintas kaip „bendrasis įvertis“) yra lygus 3,02, „o tai reiškia, kad LAEI yra stiprus nacionalinis centras, vykdantis aukšto lygio mokslinius tyrimus, pripažintus nacionaliniu mastu“. Tačiau minėtas teiginys yra pagrįstas neteisinga Reglamento interpretacija. Reglamentas nenumato žodinių apibūdinimų institucijų suminiams įverčiams, o tikrąją Instituto vietą tarp šalies institucijų galima nustatyti atlikus pareiškėjo skundo 16 priede (2018 m. lapkričio 29 d. Palyginamajame vertinime) pateiktų socialinių mokslų srityje veikiančių institucijų suminių įverčių analizę. Pagal suminį įvertį socialinių mokslų srityje Institutas yra tik 12 iš 17 šioje mokslų srityje veikiančių institucijų ir 4 iš 4 šioje mokslų srityje veikiančių valstybinių mokslinių tyrimų institutų. Toks žemas Instituto suminis įvertis ir lėmė reikšmingą jam skirtų valstybės biudžeto asignavimų MTEP veiklai sumažėjimą.

3.5. Visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Palyginamojo vertinimo rezultatus lemiantis kriterijus buvo mokslininkų skaičius mokslo įstaigoje. Terminas „mokslininkų skaičius“ nei Apraše, nei Reglamente nėra naudojamas. Aprašo 9 ir 13 punktuose, taip pat Reglamente nurodomas mokslininkų visos darbo dienos atitikmuo (toliau – ir VDDA), bet ne kaip kriterijus, o kaip institucijų ir jų vertinamųjų vienetų dydžio matas. Reglamento 37 punktas nustato, kad institucijų suminių įverčių mokslo srityse ir institucijų dydžių, išreikštų mokslininkų VDDA, tose mokslo srityse, sandaugos <...> naudojamos apskaičiuojant Institucijoms skirtinas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas MTEP ir meno veiklai plėtoti. Todėl skundo teiginys, kad Instituto mokslininkų skaičiaus kriterijui suteikdama nepagrįstai didelę svertinę reikšmę, MOSTA nukrypo nuo Aprašo ir Reglamento reikalavimų ir juos pažeidė, dėl ko Ministerijai buvo pateikti nepagrįsti vertinimo duomenys, kurių pagrindu Ministerija sumažino Institutui siūlomus skirti asignavimus 2019 m. ir Sprendimu nepagrįstai atsisakė patikslinti asignavimus, yra visiškai nepagrįsti. Didžioji dalis MTEP darbų, pagal kuriuos vertinama institucijų MTEP veikla (pvz. mokslinių straipsnių), autorių yra būtent asmenys, turintys mokslo laipsnius. Kitoks institucijos dydžio nustatymo būdas neskatintų institucijų siekti kokybės. Be to, toks institucijos dydžio nustatymo būdas nereiškia, kad finansavimas neskiriamas jaunesniesiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Lėšos apskaičiuojamos ir skiriamos institucijai, bet ne atskiroms darbuotojų grupėms, o mokslinių tyrimų institutas, vadovaudamasis teisės aktais, pats nustato savo struktūrą, darbuotojų skaičių, jų pareigybių reikalavimus ir darbo apmokėjimo sąlygas.

3.6. Pareiškėjui 2019 m. paskirta valstybės biudžeto asignavimų MTEP veiklai suma (299 000 Eur) yra visiškai pagrįsta ir nustatyta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Todėl ir pareiškėjo teiginys, kad privalo būti patikslinti Institutui skirti valstybės biudžeto asignavimai ūkiui ir administravimui, yra niekuo nepagrįsti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo MOSTA atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

4.1. MOSTA atliko Palyginamąjį vertinimą. Minėtas vertinimas buvo pradėtas 2018 m. rugpjūčio 20 d., su jo rezultatais Institutas buvo supažindintas 2018 m. spalio 29 d. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 2 d. pateikė apeliaciją dėl Palyginamojo vertinimo rezultatų, kuri nebuvo patenkinta. Palyginamojo vertinimo rezultatai buvo paskelbti 2018 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjas teikdamas apeliaciją dėl Palyginamojo vertinimo rezultatų nenurodė aplinkybių, kurios yra nurodomos skunde. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų, įrodymų, kad esant kitokiam Palyginamajam vertinimui asignavimai būtų didesni. MOSTA Palyginamąjį vertinimą atliko vadovaudamasi Reglamentu.

4.2. VAAT sprendimu neįpareigojo Tarybos nustatyti, kad minėtame teismo sprendime nurodyti užsakymai privalo būti priskirti prie MTEP veiklos, o tik įpareigojo Tarybą iš naujo minėtus užsakymus įvertinti. VAAT sprendime nurodomo tarptautinio projekto „Entrepreneurship with vision —methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ pavadinimo tarp pareiškėjo Palyginamajam vertinimui teiktų duomenų ataskaitoje „Vieversys“ apskritai nebuvo. Duomenų ataskaitoje „Vieversys“ teikiant duomenis apie dalyvavimą konkursiniuose (nacionaliniuose arba tarptautiniuose) MTEP projektuose, projekto pavadinimą originalo kalba buvo privaloma nurodyti. Tai suponuoja išvadą, kad pats pareiškėjas nemanė, kad minėtas užsakymas buvo Palyginamajam vertinimui reikšmingas ir galėjo šiam vertinimui turėti įtakos. Kiti VAAT sprendime nurodyti užsakymai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymas pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalis „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“) buvo Palyginamojo vertinimo ekspertų vertinti. Taigi nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad minėtų užsakymų vertinimas (dėl Tarybos kaltės) galėjo daryti neigiamą įtaką Instituto Palyginamojo vertinimo rezultatams. Be to, VAAT sprendimas priimtas jau atlikus Palyginamąjį vertinimą. Apie tai, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3230-463/2018 MOSTA nebuvo informuota. Be kita ko, pareiškėjas, teikdamas duomenis Palyginamajam vertinimui, galėjo nurodyti, jo manymu, papildomą, jam reikšmingą informaciją apie save, t. y. ir tą informaciją, kurią pagal VAAT sprendimą Taryba turėjo įvertinti iš naujo.

4.3. Reglamento 5 punkte, nustatančiame vertinimo kriterijus, pareiškėjo skunde nurodytas kriterijus – mokslininkų skaičius – nenumatytas. Pareiškėjo skunde minimas kriterijus iš tiesų yra „įvertis“, kuris skaičiuojamas pagal Reglamento 34–35 punktus. Pats pareiškėjas teikdamas duomenis Palyginamajam vertinimui nurodė duomenis apie savo darbuotojus (ataskaitos iš „Vieversio“ 3 ir 4 psl.): ekonomikos – 8,6 VDDA, vadybos – 3,4 VDDA, iš viso – 12 VDDA. MOSTA, skaičiuodama įverčius, tiesiog susumavo skaičius ir vertinimo rezultatų lentelėje nurodė 12 VDDA. Informacija yra nurodyta teisingai, pagal paties pareiškėjo pateiktus duomenis ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Analogišku principu buvo vertinami visi Lietuvos universitetų ir mokslinių tyrimų institutai. Taikyti pareiškėjui skirtingą, jo norimą, o ne teisės aktų nustatytą taisyklę MOSTA neturėjo pagrindo. MOSTA pats nevykdė Palyginamojo vertinimo, o tik jį organizavo (Reglamento 2 p.). Minėtą vertinimą atliko ekspertų grupė, sudaryta iš asmenų, neturinčių ryšių su vertinamomis institucijomis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl reikalavimų panaikinti Ministerijos Sprendimą ir įpareigoti Ministeriją patikslinti Institutui siūlomus 2019 m. valstybės biudžeto asignavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nesutinka su jam skirtų asignavimų 2019 m. dydžiu, argumentuodamas, kad asignavimų dydis Projekte nurodytas remiantis neteisingais duomenimis, neįvertinus Institute dirbančių tyrėjų ir jaunesniųjų mokslinių darbuotojų skaičiaus, tačiau atlikto Instituto MTEP vertinimo ir Palyginamojo vertinimo neginčija. Todėl teismas dėl Instituto MTEP vertinimo ir Palyginamojo vertinimo nepasisakė. Teismas taip pat pažymėjo, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teismas konstatavo, kad nėra byloje duomenų, jog Ministerija Asignavimų projektą parengė neatsižvelgdama į Instituto METP vertinimą ir Palyginamąjį vertinimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atlikus pakartotinį Palyginamąjį vertinimą, vykdant VAAT sprendimą, buvo konstatuotos aplinkybės, turinčios reikšmės nustatant asignavimų dydį. Nors pareiškėjas ir nesutinka su asignavimų, skirtų administravimui ir ūkiui, dydžiu, tačiau jokių Aprašo 1 pažeidimų nenurodė.

8. Teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, galutinį sprendimą dėl Institutui skiriamų asignavimų atitinkamiems metams priima Lietuvos Respublikos Seimas. Ministerija, ginčijamu Sprendimu informuodama Institutą apie Asignavimų projekte padarytus asignavimų Institutui patikslinimus, Instituto teisių nepažeidė. Sprendimas yra motyvuotas ir aiškus. Pareiškėjo skundo argumentas, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas.

9. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, neturėjo pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 10. Pareiškėjas Institutas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Ginčijamame Ministerijos Sprendime nurodyta, kad patikslintame Asignavimų projekte Institutui skiriami valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms, palyginti su 2018 m., sumažėja 201 000 Eur (arba 40 proc.). Ministerijos Sprendimas, kuriuo atsisakyta patikslinti (padidinti) siūlomus valstybės biudžeto asignavimus Instituto veiklai užtikrinti 2019 m., yra nepagrįstas, neprotingas ir neteisingas. Ministerijai nebuvo jokio teisėto pagrindo atsisakyti patikslinti siūlomus 2019 m. valstybės biudžeto asignavimus Institutui, juos padidinant iki pradinio numatyto dydžio – 512 000 Eur. Ministerija tinkamai neįvertino jai Tarybos ir MOSTA pateiktų duomenų, neatliko jų kritinės analizės.

11.2. Vertinant Ministerijos Sprendimo pagrįstumą, svarbu atkreipti dėmesį, jog didžiausią ir esminę mažintinų asignavimų dalį sudaro Sprendimo pirmajame punkte nurodytas 153 000 Eur lėšų sumažinimas mokslui ir menui. Sprendime nurodoma, jog šios lėšos perskirstytos pagal iš Tarybos ir MOSTA gautus: 1) institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir meno veiklos vertinimo rezultatus; 2) palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus, vadovaujantis Aprašu. Tai iš esmės atitinka ginčo santykiams taikytino Aprašo 2 punktą. Taryba atlieka pirmąjį iš paminėtų vertinimų, t. y. MTEP vertinimą ir pateikia jo rezultatus. MOSTA vykdo antrąjį iš paminėtų vertinimų, t. y. Palyginamąjį vertinimą ir pateikia jo rezultatus. Kaip matyti iš Ministerijos Sprendimo, šie vertinimai buvo esminiai ir nulėmė 153 000 asignavimo lėšų dalies sumažinimą Institutui.

11.3. Dėl 2018 m. Tarybos atlikto Instituto MTEP vertinimo tarp Tarybos ir Instituto buvo kilęs teisminis ginčas, nes Taryba, atlikusi MTEP vertinimą, 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-495 nepriskyrė kai kurių Instituto vykdytų ūkio subjektų užsakymų ir tarptautinių mokslo programų projektų prie MTEP veiklų (tai užkirto kelią gauti atitinkamus asignavimus iš valstybės biudžeto). Minėto teisminio ginčo metu Taryba atliko papildomą vertinimą ir pati tenkino dalį pareiškėjo skundo reikalavimų. Išnagrinėjęs likusią ginčo dalį VAAT sprendimu konstatavo, kad Taryba nepagrįstai nepriskyrė Instituto vykdytų ūkio subjektų užsakymų ir tarptautinių mokslo programų projektų prie MTEP veiklų, panaikino ginčijamą 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-495 dalį ir įpareigojo Tarybą iš naujo išnagrinėti Instituto vykdytų projektų ir užsakymų rezultatus. Šio teismo sprendimo Taryba neskundė apeliacine tvarka, sprendimas yra įsiteisėjęs. Tai iš esmės nulėmė, kad Taryba Ministerijai pateikė nepagrįstus ir teisme nuginčytus Institutui nepalankius MTEP vertinimo rezultatus, dėl ko Ministerija jais rėmėsi siūlydama sumažintą asignavimų sumą – Sprendimo pirmajame punkte nurodytą 153 000 Eur sumą. Akivaizdu, kad atitinkama Ministerijos Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes priimta teisme nuginčytų ir paneigtų MTEP vertinimo rezultatų pagrindu. Teismas dėl šių Instituto argumentų skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė.

11.4. Kitas esminis vertinimas, kaip minėta, esmingai nulėmęs 153 000 Eur asignavimo lėšų dalies sumažinimą Institutui, buvo MOSTA vykdytas Palyginamasis vertinimas. Viena vertus, matyti, kad atliekant Palyginamąjį vertinimą, pagal Aprašo 11 punkto reikalavimus privalėjo būti vertinami Tarybos pateikti duomenys apie Instituto MTEP vertinimo rezultatus, kurie, kaip jau minėta, tiek, kiek jie yra nepalankūs Institutui, VAAT sprendimu yra panaikinti. Taigi darytina išvada, kad nepagrįsti ir panaikinti Tarybos MTEP vertinimo duomenys apie Institutą turėjo neigiamos įtakos ir Instituto veiklos Palyginamojo vertinimo rezultatams. Kita vertus, susipažinus su 2018 m. lapkričio 29 d. Palyginamojo vertinimo rezultatais, pagal kuriuos Ministerija sprendė dėl asignavimų sumažinimo Institutui, matyti, jog vertinimo rezultatus lemiantis kriterijus buvo mokslininkų skaičius mokslo įstaigoje (nurodytas kaip pirmasis iš 4 vertinamųjų kriterijų). Apraše yra nustatyti Palyginamojo vertinimo kriterijai, kurie detalizuoti Reglamente, tačiau juose nėra nustatyta, kad reikšmė vertinant mokslo institutus (t. y. nustatant vertinimo rezultatą) turėtų būti suteikiama mokslininkų skaičiui institute. Todėl mokslininkų skaičiaus mokslo institute kriterijui suteikdama nepagrįstai didelę svertinę reikšmę, MOSTA nukrypo nuo Aprašo ir Reglamento reikalavimų ir juos pažeidė, dėl to Ministerijai buvo pateikti nepagrįsti vertinimo duomenys, kurių pagrindu Ministerija sumažino Institutui siūlomus skirti asignavimus 2019 m. ir Sprendimu nepagrįstai atsisakė patikslinti asignavimus. Sprendžiant dėl skirtinų asignavimų būtų pagrįsta vertinti visus Instituto darbuotojus, taip pat tyrėjus ir jaunuosius mokslo darbuotojus, nes jie esmingai prisideda prie Instituto vykdomų tyrimų atlikimo ir Instituto veiklos rezultatų. Be jokio teisinio pagrindo vertinime išskiriant tik mokslininkų grupę, nepagrįstai diskriminuojami kiti mokslo darbuotojai, neturintys mokslo daktaro laipsnio. Atsakovai nesugebėjo atsakyti į bylos nagrinėjimo metu pateiktus Instituto klausimus, susijusius su kriterijų parinkimo metodologija, teisiniu pagrindimu, neturėjo atsakymo ir į klausimą, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu į MOSTA Palyginamąjį vertinimą įtrauktas tik mokslininkų skaičiaus kriterijus, o visi kiti darbuotojai nevertinti.

11.5. Tenkinus pareiškėjo reikalavimus ir nustačius, kad Ministerijos Sprendimo pirmajame punkte numatyti asignavimai (153 000 Eur lėšos mokslui ir menui) turėtų būti tikslinami, privalo būti patikslinti ir Sprendimo antrajame punkte siūlomi asignavimai ūkiui ir administravimui (47 000 Eur), nes šių lėšų skyrimą reglamentuojančio Aprašo 1 2 punkte nustatyta, jog šios lėšos skiriamos atsižvelgiant į mokslo institutui skiriamų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų sumą.

11.6. Teismas sprendime tik formaliai konstatavo, kad: i) nėra byloje duomenų, jog Ministerija Asignavimų projektą parengė neatsižvelgdama į Instituto MTEP vertinimą ir Palyginamąjį vertinimą; ii) pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atlikus pakartotinį Palyginamąjį vertinimą, vykdant VAAT sprendimą, buvo konstatuotos aplinkybės, turinčios reikšmės nustatant asignavimų dydį. VAAT visiškai ignoravo pareiškėjo skunde ir bylos nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus, neįvertino VAAT sprendimo reikšmės ir svarbos, nepagrįstai nusprendė, kad MTEP vertinimas neturi reikšmės nustatant asignavimų dydį, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdamas ABTĮ (86 str. 1 d.) ir Aprašo (Aprašo 1) nuostatas.

11.7. Ministerijos Sprendimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas, neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamam individualiam administraciniam aktui VAĮ keliamų reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos. Ministerija, Sprendimu atsisakydama tenkinti Instituto reikalavimą ir spręsdama, jog nėra galimybės tikslinti asignavimus Institutui, nurodė, kad remiasi MTEP vertinimo ir Palyginamojo vertinimo rezultatais bei teisės aktų reikalavimais. Tačiau, kaip jau minėta, Institutui nepalankūs MTEP vertinimo rezultatai buvo nepagrįsti ir teisme nuginčyti, o Palyginamąjį vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad esminė reikšmė turėtų būti suteikiama mokslo instituto turimam mokslininkų skaičiui, visiškai neįvertinant (ar adekvačiai neįvertinant) ir kitų mokslo darbuotojų skaičiaus. Tai patvirtina, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, pagrįstas neteisingais, nepagrįstais ir neteisėtais vertinimų duomenimis, neatitinka VAĮ 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

11.8. Ministerijos Sprendimas pažeidžia tiek Instituto teisėtus lūkesčius, tiek Instituto darbuotojų teisę į teisingą atlygį, taip pat teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir stabilumo, teisinės valstybės principus, yra neprotingas ir neproporcingas. Ministerija kiekvienais metais planuoja savo veiklą pagal istoriškai įprastus ir pagrįstai tikėtinus gauti asignavimus. Siekiant efektyvios, stabilios, patvarios ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotos Instituto veiklos su visais mokslo darbuotojais paprastai sudaromos 5 metų trukmės darbo sutartys. Nors Sprendime Ministerija nurodo, kad sumažintus asignavimus Institutas gali paskirstyti savo nuožiūra visiems darbuotojams, tačiau, taip drastiškai sumažinus skiriamus asignavimus (beveik 40 proc.), toks variantas yra nerealus, nes šiuo atveju tampa neįmanomas joks racionalus lėšų perskirstymas, kuris leistų toliau išlaikyti visus Instituto veiklai reikalingus darbuotojus (t. y. tiek mokslininkus, tiek kitus mokslo darbuotojus). Ministerijai sumažinus Institutui skiriamus asignavimus, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnyje įtvirtintos garantijos darbuotojams.

11.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-1/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 149 (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais) 1.2.1 ir 1.22 papunkčiai. Taigi Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėjama konstitucinės justicijos byla Nr. 4/2019, susijusi su šioje administracinėje byloje nagrinėjamais teisės klausimais. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nustačius, kad su MTEP vertinimu susijusio teisės akto (Nutarimo Nr. 149) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tai turėtų esminės įtakos šioje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

12. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-1/2019 ir 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT208-N17/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2,3 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 1.2, 3.6 papunkčių ir šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo nutarimas). Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo aktualumą nagrinėjamam ginčui, darytina išvada, jog ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais (Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 1.2, 3.6 p., Aprašu, Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2, 3 d.), kurie šiuo nutarimu pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, vertinti, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo.

13. Pareiškėjas taip pat pateikė į bylą prašymą „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“. Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SR-5432 (312.1-72) „Dėl Vyriausybės kanclerio pavedimų Nr. S-4291 ir Nr. S-4390“ teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad Ministerija ginčijamu sprendimu informuodama Institutą apie 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte padarytus asignavimų Institutui patvirtinimus, Instituto teisių nepažeidė. Ginčijamas raštas yra motyvuotas, aiškus.

16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį argumentuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo pareiškėjo skunde ir bylos nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus, neįvertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3230-463/2018 reikšmės ir svarbos. Taip pat laikosi pozicijos, kad Ministerijos Sprendimas yra nemotyvuotas, pagrįstas neteisingais, nepagrįstais ir neteisėtais vertinimų duomenimis, neatitinka VAĮ 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ministerija 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu (raštu) Nr. SR-5432 (31.3-72), atsakydama į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. S-2018-9318, 2018 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. S-4291 ir 2018 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. S-4390, informavo Institutą, kad patikslintame Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte LAEI skiriami valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms, palyginti su 2018 m., sumažėja 201 tūkst. Eur (arba 40 proc.), t. y.: 153 tūkst. Eur (arba 46 proc.) – lėšos mokslui ir menui (įskaitant darbo užmokesčio didinimą), jas perskirsčius mokslo ir studijų institucijoms pagal iš Lietuvos mokslo tarybos bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) gautus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir meno veiklos vertinimo ir palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, ekspertinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149; 61 tūkst. Eur (arba 45 proc.) lėšos ūkiui ir administravimui, iš jų: 14 tūkst. Eur dėl bendrųjų funkcijų perdavimo Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui, 47 tūkst. Eur dėl naujos Nutarimu patvirtintos valstybės biudžeto lėšų skyrimo tvarkos, kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje; 3 tūkst. Eur mažėja asignavimai prekėms ir paslaugoms įsigyti.

19. Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus ir finansines galimybes.

20. Nei Mokslo ir Studijų įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje, nei kitose šio įstatymo nuostatose nėra įtvirtinta mokslo ir studijų institucijų MTEP ir meno veiklos vertinimo sistema, bei šios veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Tai nustatyti buvo pavesta Vyriausybei, kuri 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149, be kita ko, patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašą. Vyriausybės nutarimo 1.2. punkte (2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 redakcija) nustatyta, kad universitetų ir mokslinių tyrimų institutų 2015 ir 2016 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) ir meno veiklos formalusis vertinimas vykdomas 2017 metais (1.2.1.); palyginamasis ekspertinis MTEP veiklos vertinimas pirmą kartą vykdomas 2018 metais (1.2.2.). Pagal šio Nutarimo 1.3. punktą skiriant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti (MTEP ir menui) mokslo ir studijų institucijoms 2018 metams: lėšos MTEP ir menui universitetams ir institutams skiriamos (1.3.1): pagal 2015 m. vykdyto universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo rezultatus, išreikštus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – ministras) universitetams ir institutams patvirtintais norminiais etatais ir jų verte (1.3.1.1.); vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, netaikant Aprašo 2.2, 4.1.3.1 ir 4.1.3.2 papunkčių ir 16 punkto nuostatų (1.3.1.2.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje pareiškėjo ginčijamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas (raštas) Nr. SR-5432 (312.1-72) yra aiškus ir motyvuotas, t. y. atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie tokio akto priėmimą reglamentuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Jame nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016; 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.).

Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų.

Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.).

23. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendime tik nurodyta, kad jis dėl valstybės biudžeto lėšų mokslui ir menui (įskaitant darbo užmokesčio didinimą), lėšų ūkiui ir administravimui, asignavimų prekėms ir paslaugoms įsigyti sumažinimo LAEI priimamas vadovaujantis atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašu, Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi. Sprendime atsakovas taip pat nurodė primenantis, kad valstybės biudžeto asignavimai LAEI, kaip ir kitoms mokslo ir studijų institucijoms, skiriami taikant vienodus principus, kad remiasi MTEP vertinimo ir Palyginamojo vertinimo rezultatais bei teisės aktų reikalavimais, tačiau sprendimo nepagrindė objektyviais duomenimis, neišdėstė faktinių aplinkybių, patvirtinančių aptartu reguliavimu nustatytų kriterijų taikymą, neanalizavo ir neaptarė jokių procedūrinių dokumentų, kuriuose galėtų būti tokie duomenys. Šios aplinkybės lemia vienareikšmišką išvadą, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme suformuluotų reikalavimų bei priimtas pažeidžiant numatytus objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitus bendruosius teisės principus, ir sudaro pagrindą jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SR-5432 (312.1-72). Panaikinus sprendimą Ministerija teisės aktų tiesiogiai yra įpareigota pareiškėjo prašymus išnagrinėti iš naujo, be kita ko, atsižvelgti į šiame teismo sprendime pateiktus išaiškinimus ir įvertinti individualią pareiškėjo situaciją, tad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją tai padaryti vertintinas pertekliniu.

25. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 42 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams; Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo” (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais) 1.2 papunktis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams; Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais) patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašas (2017 m. rugpjūčio 9 d. redakcija su visais pakeitimais) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 42 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2021 m. liepos 1 d. Priimdama naują sprendimą Ministerija turėtų atsižvelgti ir į šiame Konstitucinio Teismo nutarime suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną ir pateiktus išaiškinimus.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

27. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka.

28. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 2 314,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas į bylą pateikė 2019 m. sausio 31 d. ataskaitą, kurioje detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir jų įkainiai, t. y. nurodyta, jog už dokumentų, teisės aktų ir kitų teismų praktikos analizę dėl biudžeto asignavimų skyrimo priskaičiuota 750 Eur suma; skundo parengimas – 225 Eur; su klientu, taip pat dokumentų, teisės aktų analizė – skundo teismui rengimas sudarė 262,5 Eur; skundo rengimas, teisės aktų ir teismų praktikos analizė – 478,5 Eur; už skundo galutinį parengimą ir pateikimą teismui priskaičiuota 187,5 Eur. Byloje pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas už atstovavimo paslaugas sumokėjo 2019 m. vasario 12 d.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012). Rekomendacijose nenumatyti maksimalaus priteistino užmokesčio dydžiai už tokias teisines paslaugas, kaip skundo peržiūrėjimas, skundo priedų paruošimas ir patvirtinimas, skundo padavimas teismui, tačiau pagal teisinių paslaugų pobūdį, jos priskirtinos prie teisinių paslaugų surašant skundą ir užmokestis už jas atskirai nepriteistinas (žr. LVAT 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje AS63-414/2011). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi LVAT praktiką ir pareiškėjo nurodytas išlaidas už skundo administraciniam teismui peržiūrą, dokumentų, teisės aktų ir kitų teismų praktikos analizę, skundo pateikimą teismui vertina kaip sudėtinę skundo parengimo dalį.

30. Taigi, pareiškėjas prašo priteisti 2 314,13 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalaus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Už minėtą paslaugą apmokėta 2019 m. I ketvirtyje (2019 m. vasario 12 d.), užpraėjusio ketvirčio (2018 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 935,7 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl pareiškėjo prašoma priteisti 2 314,13 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžio, ji priteistina pareiškėjui.

31. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pareiškėjas pateikė į bylą dvi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitas faktūras. 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 008 detalizuota, kad teisinės paslaugos suteiktos už bylos dokumentų analizę, apeliacinio skundo rengimą ir susijusius teisinius veiksmus, o bendra mokėtina suma už minėtas teisines paslaugas sudaro 1 815 Eur. Kitoje 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr._038 nurodyta, kad 1 089 Eur mokėtina suma yra už teisines paslaugas pagal sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo. 2020 m. gruodžio 31 d. Ataskaitoje detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir jų įkainiai. Nurodyta, kad už prašymo dėl sustabdytos bylos atnaujinimo parengimą priskaičiuota 75 Eur; už rašytinių paaiškinimų rengimą kliento pavedimu – 150 Eur; už rašytinių paaiškinimų parengimą – 675 Eur; iš viso priskaičiuota 1089 Eur.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šio sprendimo 31 punktą, pareiškėjo nurodytas bylinėjimosi išlaidas, kurios detalizuotos 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 008, vertina kaip išlaidas už vieną teisinę paslaugą – apeliacinio skundo parengimą. Šiuo atveju pareiškėjas apmokėjimus už suteiktas teisines paslaugas įvykdė 2020 m. balandžio 27 d. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalaus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 2,5. Atsižvelgiant į laikotarpį, kada sumokėta už minėtą teisinę paslaugą ir apmokėjimo momentu buvusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas), prašoma priteisti 1815 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžio. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nurodytus priteistinus maksimalius dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir į kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nusprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma mažinama, pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priteisiant 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkto kriterijus, sprendžia, kad pareiškėjui taip pat priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už rašytinių paaiškinimų parengimą ir prašymo dėl sustabdytos bylos atnaujinimo parengimą – 400 Eur.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 3 814,13 Eur (1 100 + 400 + 2 314,13) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SR-5432 (312.1-72) „Dėl Vyriausybės kanclerio pavedimų Nr. S-4291 ir Nr. S-4390“ panaikinti.

Priteisti pareiškėjui Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui iš atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 3 814,13 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiolika eurų ir trylika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė