2018-11-06 Nr. AB-19809-3-61-3-03041-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-741-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03041-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. N. (S. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Vilniaus AVPK) dėl 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. N. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ Nr. 10-SP9-278 panaikinimo.

Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad pareiškėjas yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto magistratūros studijų studentas. Studijų metai jau yra prasidėję. Įvykdžius Vilniaus AVPK sprendimą būtų nutrauktos studijos, o galimybė tęsti tos pačios programos studijas būtų ne greičiau nei po vienerių metų, todėl pareiškėjui būtų padaryta nepataisoma laiko praradimo žala. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šeštoji planeta“ savininkas ir vadovas. Priimto sprendimo dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) įvykdymas panaikintų paties sprendimo apskundimo prasmę, nes kiltų siekiamos išvengti negrįžtamos pasekmės. Studijų procesas būtų nutrauktas, pareiškėjas prarastų už studijas sumokėtas pinigines lėšas bei mažiausiai vienerius metus siekiant grįžti į tą pačią studijų programą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl atsirasiančių finansinių ir kitų nuostolių, tačiau teismui byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas turės galimybę patirtus finansinius nuostolius išsiieškoti iš valstybės, naudodamasis žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo institutu. Kaip nurodo pats pareiškėjas, galimybė tęsti studijas išlieka (studijos nusikelia metams). Aplinkybių, dėl kurių būtų galima sustabdyti skundžiamo akto galiojimą dėl pareiškėjo vadovavimo bendrovei, nebuvo pateikta. Todėl teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

II. Pareiškėjas S. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei sustabdyti Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 10-SP9-278 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas išdėstė ne bendro pobūdžio teiginius, o individualias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo studijomis bei Lietuvoje vykdomu verslu, taip pat su tuo, jog skundžiamo sprendimo įvykdymas panaikintų jo apskundimo prasmę. Pareiškėjas pažymi, jog nutraukus studijų procesą, asmuo yra išbraukiamas iš studijuojančių asmenų sąrašų, t. y. pašalinamas iš studijų programos. Įvykdžius skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prarastų teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindą, o priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo nebūtų galima įgyvendinti, nes būtų kilusios negrįžtamos pasekmės. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 18 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką. Tuo pačiu pagrindu prarandama ir teisė gauti nacionalinę vizą. Todėl akivaizdu, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, vėliau priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas. Grįžimas į studijų programą įmanomas ne anksčiau nei po metų, tačiau šis grįžimas priklausytų nuo daugelio aplinkybių ir nėra garantuotas. Be to, vienerių ar dviejų metų praradimas žmogaus gyvenime yra neatitaisoma žala, nes nėra objektyvių būdų kaip tokią žalą apskaičiuoti; tokiu atveju reikėtų įvertinti galimybę sėkmingai studijuoti po didelės pertraukos, atotrūkio nuo studijų poveikį, turimų žinių vėlesnį atkūrimą, asmeninių ir ekonominių aplinkybių pasikeitimą ir t. t. Pareiškėjas nurodo, jog su Lietuva yra susijęs socialiniais ir ekonominiais ryšiais, gyvena Lietuvoje nuo 2014 metų, turi savo verslą, iš kurio gauna pajamas, studijuoja Vilniaus universitete, nėra duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į atskirąjį nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo prašymui sustabdyti Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 10-SP9-278 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Byloje yra prašoma laikinai sustabdyti ginčijamo administracinio sprendimo galiojimą, t. y. prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte. ABTĮ 70 straipsnis įtvirtina dvi būtinąsias sąlygas, kurioms esant teismas gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame procese: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą (yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo administracinio akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala asmeniui, kuris ginčija administracinį sprendimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, privalo svarstyti kiekvienos iš minėtų dviejų įstatyme įtvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonių administraciniame procese taikymo sąlygų ir gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kai nustato dviejų minėtų sąlygų buvimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės administraciniame procese gali būti taikomos ir ginčijamo administracinio sprendimo galiojimas laikinai gali būti sustabdomas, jeigu yra nustatoma, kad yra prima facie argumentai, leidžiantys abejoti skundžiamo administracinio akto teisėtumu, t. y. leidžiantys preliminariai tvirtinti, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas, ir administracinio akto neatidėliotinas vykdymas, nestabdant šio vykdymo dėl teismui paduoto skundo, sukels asmeniui didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Administracinis sprendimas paprastai yra vykdomas nedelsiant (ar per įstatyme nustatytus terminus), o skundo padavimas administraciniam teismui nesustabdo jo vykdymo, nes ABTĮ nenustatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas sustabdo administracinio sprendimo vykdymą. Kaip minėta, asmenys turi galimybę prašyti teismo arba institucijos sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, tačiau ši išimtis neturėtų būti suprantama kaip įprasta galimybė nevykdyti valdžios institucijų pagal jų kompetenciją priimtų sprendimų, todėl šios išimties taikymas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas įstatyme (ABTĮ 70 str.) įtvirtintomis anksčiau aptartomis sąlygomis.

Nagrinėjamoje byloje yra aktualios ne tik ABTĮ normos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ normos, kuriomis remiantis buvo priimtas ir turėtų būti vykdomas skundžiamas sprendimas. Kai tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos nustato administracinio sprendimo vykdymo tvarką bei galimybę viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, kuriuo laikinai sustabdomas administracinio sprendimo vykdymas, į šį specialų reguliavimą būtina atsižvelgti sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų.

Nagrinėjamoje byloje buvo įgyvendintos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 32 dalies normos (pareiškėjui buvo nustatytas maksimalus 30 dienų terminas sprendimui įvykdyti, vėliau šis terminas buvo pratęstas 25 dienomis). Taigi pagal įstatymą pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl skundžiamo administracinio sprendimo laikino sustabdymo, šis sprendimas ir neturėjo būti vykdomas remiantis viešojo administravimo subjekto priimtais sprendimais, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašė stabdyti sprendimo vykdymą, o teismas be pagrindo vertino, ar būtina laikinai stabdyti sprendimo vykdymą, kurio vykdymas jau buvo sustabdytas administraciniu sprendimu.

Teismas netenkinęs pareiškėjo prašymo, nors ir neteisingais motyvais, tačiau priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris neturėtų būti naikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. N. (S. N.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė