2022-05-25 Nr. AB-13727-3-61-3-01352-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-431-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01352-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. kovo 18 d. pranešimą ir 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9803; 2) išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei leisti atvykti į Lietuvos Respubliką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 18 d. pranešimo panaikinimo, bei nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. balandžio 18 d. kitos skundo dalies trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, prie skundo nepridėjo skundžiamo akto, t. y. Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9803, nurodęs, jog šis sprendimas jam nėra įteiktas. Teismas, įvertinęs ABTĮ 56 straipsnio 5 dalies ir 67 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nustatė, kad pareiškėjas nenurodė jokių kliūčių, dėl kurių jis negali gauti atsakovo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9803 ir jo pateikti teismui (pareiškėjas nenurodė, kad būtų kreipęsis į atsakovą dėl skundžiamo sprendimo pateikimo, ir jam būtų atsisakyta išduoti skundžiamą sprendimą), todėl nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teismas, pasisakydamas dėl kito pareiškėjo skundžiamo Migracijos departamento 2022 m. kovo 18 d. pranešimo „Dėl priimto sprendimo“ (toliau – ir Pranešimas), konstatavo, kad minėtu pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, jog Migracijos departamentas 2022 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 22S9803, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d.; bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d.

Teismas sprendė, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 22S9803, o skundžiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas atskiruoju skundu, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šios nutarties panaikinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 18 d. pranešimo panaikinimo; pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9803 laikė nepaduota.

Pirmosios instancijos teismas paaiškino, jog 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti 2022 m. kovo 18 d. pranešimą atsisakė priimti ir kartu nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. balandžio 18 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. iki nustatyto termino pateikti prašomą panaikinti Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9803 arba pateikti Migracijos departamento atsisakymą išduoti pareiškėjui 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9803. Teisme 2022 m. balandžio 29 d. gautas pareiškėjo skundas „Dėl trūkumų šalinimo“, kuriame pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento 2022 m. kovo 18 d. pranešimu bei 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 22S9803 ir prašo teismo juos panaikinti. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, taip pat pateikė teismui 2022 m. balandžio 29 d. prašymą, kuriuo kreipėsi į atsakovą dėl skundžiamo sprendimo išdavimo, tačiau teismui nepateikė atsakovo atsisakymo pateikti skundžiamą sprendimą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui jau nuo 2022 m. balandžio 5 d. buvo žinoma, kad teismui turi būti pateiktas skundžiamas sprendimas, tačiau pareiškėjas į atsakovą dėl skundžiamo sprendimo išdavimo kreipėsi tik 2022 m. balandžio 29 d. Įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas šią pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota.

II. Pareiškėjas S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjui termino trūkumams pašalinti, nors privalėjo tą padaryti. Nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenustato ir neįtvirtina termino, kada pareiškėjui tampa žinoma apie skundžiamo sprendimo pateikimą.

Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė pareigą pareiškėjui pateikti skundžiamą sprendimą, pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. pateikė teismui prašymą, patvirtinantį, jog jis kreipėsi į atsakovą dėl skundžiamo sprendimo jam išdavimo, todėl jis nėra kaltas, kad tą pačią dieną negaunamas atsakovo atsakymas arba atsisakymas išduoti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, nes nenustatė pakartotinio termino trūkumams pašalinti, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 18 d. pranešimo panaikinimo ir laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu nepašalinus nustatytų jo trūkumų dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9803 panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama ir vertindama pareiškėjo atskirojo skundo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turi teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. balandžio 18 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo pareiškėją teismui pateikti Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9803 arba Migracijos departamento atsisakymą išduoti pareiškėjui skundžiamą sprendimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 18 d. pranešimo panaikinimo, teismas atsisakė priimti tuo pagrindu, jog šis pranešimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus <...>. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-199/2013).

Pareiškėjas, šalindamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus teismui 2022 m. balandžio 29 d. pateikė skundą „Dėl trūkumų šalinimo“, prie jo pridėdamas 2022 m. balandžio 29 d. prašymą, patvirtinantį, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl skundžiamo sprendimo jam išdavimo. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo priimta 2022 m. balandžio 4 d., pareiškėjas apie skundžiamą nutartį ir joje nustatytus skundo trūkumus turėjo sužinoti vėliausiai 2022 m. balandžio 5 d. (elektroninė byla) (duomenų apie tai, kad pareiškėjui nebuvo įteikta teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo arba jis su ja nebuvo susipažinęs iki teismo nustatyto termino trūkumams pašalinti, byloje nėra), tačiau pareiškėjas į atsakovą dėl skundžiamo sprendimo išdavimo kreipėsi tik 2022 m. balandžio 29 d., t. y. suėjus terminui skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į atsakovą, taip pat, teismo nutarties dėl skundo laikymo nepaduotu priėmimo metu byloje nebuvo duomenų apie Migracijos departamento pareiškėjui pateiktą atsakymą arba atsisakymą išduoti skundžiamą sprendimą. Net jeigu Migracijos departamentas pareiškėjui per jo prašomą terminą būtų nepateikęs skundžiamo sprendimo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą, prašydamas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti arba nurodydamas kitą su nustatytų trūkumų šalinimu susijusią informaciją. Be to, pareiškėjas nereiškė procesinio prašymo teismui pačiam išsireikalauti skundžiamą sprendimą iš atsakovo. Nebuvus kliūčių kreiptis į atsakovą dėl skundžiamo sprendimo išdavimo iki teismo nustatyto termino, pareiškėjo prašymo išsireikalauti sprendimą, teismas neturėjo pareigos šį sprendimą išsireikalauti pats. Pirmosios instancijos teismas siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteikta galimybe pašalinti skundo trūkumus nepasinaudojo ir teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų iki nustatyto termino nepašalino. Pareiškėjui buvo žinomos procesinių veiksmų neatlikimo pasekmės, t. y. nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo išaiškinta, jog, teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu, todėl šiuo atveju teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidus proceso teisės normas, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pažymėtina, jog teismo nutartis skundą laikyti nepaduotu nesuvaržo pareiškėjo galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-640-968/2021). Todėl vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškintina jo teisė kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu jam keliamus skundo formos ir turinio reikalavimus.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 18 d. pranešimo panaikinimo, pažymi, jog šios nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas buvo išnagrinėtas ir išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 18 d. pranešimo panaikinimo tuo pagrindu, kad pranešimas yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo paminėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus, jų nekvestionuoja ir pakartotinai nevertina.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti arba keisti pareiškėjo atskirajame skunde arba kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė