d41dd5dc-e211-47a3-a202-3bf255b536f2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-275-449/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32955-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.3.1.2.6.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, gynėjams Stasiui Lileikiui, Loretai Guižauskienei, nuteistiesiems T.

B., I. L., ekspertams O. P., J. R., vertėjoms Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. L. (I. L.) ir nuteistojo T. B. (T. B.) gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. IÅ¡ nuteistųjų I. L. ir T. B. solidariai priteista 2 966,50 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. V.. IÅ¡ nuteistųjų I. L. ir T. B. solidariai priteista taip pat 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. J.. IÅ¡ nuteistųjų I. L. ir T. B. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 300 Eur proceso iÅ¡laidų nukentėjusiajai A.

V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu I. L. ir T. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad kankindami ir kitaip itin žiauriai nužudė T. J.. 1.1. 2018 m. liepos 10 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, eidami (duomenys neskelbtini) gatve iš po išgertuvių S. B. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su kartu po išgertuvių einančia T.

J., gim. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, kartu nutempė T. J. nuo kelio už (duomenys neskelbtini) esančio pastato, kur nuogai jÄ nurengė ir sumušė: tyčia abu rankomis, kojomis bei paimtu įvykio vietoje pagaliu sudavė nukentėjusiajai mažiausiai 11 smÅ«gių į galvÄ , mažiausiai 30 smÅ«gių į liemenį (krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ ), mažiausiai 25 smÅ«gius į rankas, mažiausiai 25 smÅ«gius į kojas ir sėdmenis, o taip pat jÄ smaugė, tuo padarydami T.

J. daugines poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvos ir veido srityse, kraujosruvas ir žaizdeles abiejų lÅ«pų gleivinėse ir lÅ«pų raudonyje, kraujosruvÄ liežuvio raumenyse; daugines poodines kraujosruvas kakle, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas skydinės kremzlės projekcijoje, paliežuvinio kaulo didžiojo kairiojo rago lūžį; daugines poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos visuose pavirÅ¡iuose, pilvo ir juosmens srityse, odos nubrozdinimus krÅ«tinės lÄ stos srityje, krÅ«tinkaulio lūžį, dauginius abipusius Å¡onkaulių lūžius su pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimais deÅ¡inėje, deÅ¡inio plaučio pažeidimais ir sumuÅ¡imo židiniais, kraujo iÅ¡siliejimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę, kepenų plyÅ¡imÄ su negausiu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę;

žaizdeles iÅ¡angės srityje; daugines poodines kraujosruvas abipus pečių srityse, abipus rankose, abipus kojose, dauginius odos nubrozdinimus abipus rankose, abipus sėdmenų srityse, kairio klubo srityje, deÅ¡inėje kojoje. Po sumuÅ¡imo T. B. ir I. L. sunkiai sužalotÄ T. J. paliko įvykio vietoje, po ko ji sugebėjo grįžti į S. B. namus, kur nuo patirto krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo, kuris komplikavosi Å«mine pohemoragine mažakraujyste, Å«miniu potrauminiu Å¡oku, Å«miniu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos sutrikimu, mirė.

Tokiu bÅ«du, T. B. ir I. L. bendrais veiksmais tyčia sudavę T. J. mažiausiai 91 smÅ«gį ir smaugiant jÄ , padarė daugybę sužalojimų visame kÅ«ne, tame tarpe sukėlusį mirtį krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ ir taip, sukeldami jai didelį fizinį skausmÄ bei tyčiodamiesi, kankindami ir itin žiauriai, nužudė T. J.. II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Nuteistasis I. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, jį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ iÅ¡teisinti.

Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, nuteistasis praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti. 2.1. Nuteistojo nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus. 2.1.1. Skunde dėstomi nuteistojo T. B. parodymai, duoti iÅ¡ karto po įvykio, papildomos apklausos metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , paskutinės apklausos metu ir teisme. Nuteistojo nuomone, iÅ¡ Å¡ių parodymų akivaizdu, kad viso proceso metu T. B. parodymai buvo nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, neatitinkantys kitų įrodymų, jo paties pozicija dėl kaltės keitėsi.

T. B. parodymai skiriasi dėl nukentėjusiosios T. J. nurengimo aplinkybių, dėl jo paties suduotų smÅ«gių skaičiaus ir lokalizacijos, taip pat ir dėl jo, I. L., suduotų smÅ«gių ir praneÅ¡imo apie nukentėjusiosios mirtį, dėl pagalio panaudojimo. 2.1.2. Pasak nuteistojo, T. B. parodymus paneigė betarpiÅ¡kai įvykio vietoje buvęs liudytojas V. L. (V. L.). Jis parodė, kad bÅ«tent T. B. nurengė ant žemės gulinčiÄ T. J., po to sudavė apie 5 smÅ«gius ranka į veidÄ , vėliau jÄ spardė kojomis, smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas.

Kai po valandos jis grįžo į įvykio vietÄ , T. J. jau nebuvo. Tokius parodymus V. L. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuteistojo nuomone, V. L. paneigė aplinkybę, kad jis, I. L., vienas liko prie sumuÅ¡tos nukentėjusiosios, jog buvo sugrįžę į įvykio vietÄ , kurioje T. J. dar buvo, taip pat paneigė, kad neva jis, I. L., pasakė, jog „užvertė“ nukentėjusiÄ jÄ . Be to, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytojas V. L. patikslino, kad pakeliui tarp T. J. ir T.

B. kilo žodinis konfliktas, po ko T. B. sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už pažasties ir jÄ nutempė tarp pastatų. Jis negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti, jog tempiant T. J. dalyvavo ir jis, I. L.. Liudytojas patvirtino ir tai, kad T. B. rankose turėjo daiktÄ , panašų į medžio Å¡akÄ . 2.1.3. Tuo tarpu jis, I. L., parodė, kad T. J. pasiÅ«lė eiti pas jÄ Ä¯ svečius iÅ¡gerti, norėjo jį supažindinti su savo dukra. T. B. paklausus, ar nenori jo supažindinti su dukra, nukentėjusioji atsakė, kad jis smirda.

Ä®vykio vietoje T. B. sudavė nukentėjusiajai smÅ«gį į veidÄ , nuo kurio ji pargriuvo. Po to T. B. gulinčiÄ ant žemės T. J. viena ranka smaugė, o kita – sudavinėjo smÅ«gius į pilvÄ ir krÅ«tinę. Atrodė, kad T. J. praranda sÄ monę, todėl jis, I. L., sudavė delnu tris kartus į veidÄ , jog ji atsigautų. Po kurio laiko nukentėjusioji gulėjo ant žolės nuoga, o T. B. viena ranka laikė pakėlęs jos kojÄ , o savo koja smÅ«giavo jai į pilvÄ , krÅ«tinę, galimai pataikė ir į veidÄ .

Ä®vykio vietoje T. B. pasakė, kad T. J. pasituÅ¡tino ir iÅ¡purvino jo kelnes. Nuteistasis pažymi, kad Å¡ios aplinkybės neneigė ir pats T. B.. Nukentėjusiajai tarp kojų T. B. kiÅ¡o pagalį. Vienoje apklausoje Å¡ios aplinkybės taip pat neneigė ir T. B.. Po kurio laiko visi sugrįžo į įvykio vietÄ , bet T. J. jau nebuvo. Nuteistasis I. L. pažymi, kad tokius parodymus jis davė ir teisme. 2.1.4. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus parodymus, nuteistojo nuomone, tiek jo, tiek V. L. parodymai prieÅ¡tarauja T.

B. parodymams. Jis, I. L., neigia prisidėjęs prie nukentėjusiosios nurengimo, o liudytojas V. L. patvirtino, kad bÅ«tent T. B. jÄ nurengė, o tai prieÅ¡tarauja T. B. parodymams ir teismo iÅ¡vadoms. Liudytojas V. L. nepatvirtino T. B. parodymų, kad su nukentėjusiÄ ja jis, I. L., buvo likęs vienas. Liudytojas nepatvirtino ir to, kad jis, I. L., pranešė apie T. J. mirtį, jog jie buvo sugrįžę į įvykio vietÄ , kai ten dar buvo nukentėjusioji. Nors T. B. neigia, tačiau tiek liudytojo, tiek jo, I.

L., parodymai, tiek ir specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad T. B. smaugė nukentėjusiÄ jÄ , jai tarp kojų kiÅ¡o pagalį. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, nustatydamas įvykio aplinkybes, teismas vadovavosi T. B. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. 2.2. Skunde dėstomi argumentai apie nepagrįstai nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes. 2.2.1. Liudytojas V. L. tik ikiteisminio tyrimo pradžioje parodė, kad jis, I. L., su T. B. nuo kelio nutempė T. J., tačiau Å¡ios aplinkybės jis nepatvirtino apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Tuo tarpu T. B. tvirtino nepamenantis, kaip atsirado įvykio vietoje. Nuteistojo nuomone, teismo iÅ¡vadų, kad tempiant T. J. dalyvavo ir jis, I. L., nepatvirtina kiti bylos duomenys. 2.2.2. Aplinkybę, kad nukentėjusioji T. J. įvykio vietoje buvo iÅ¡rengta, patvirtino tiek jis, I. L., tiek liudytojai V. L., S. B. (S. B.), tiek ir T. B., tiek ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuoti duomenys, tačiau teismo iÅ¡vados, jog nurengiant nukentėjusiÄ jÄ dalyvavo ir jis, I. L., patvirtina tik nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi T.

B. parodymai (ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡rengė abu, o teisme teigė, jog jis miegojo, o pabudęs pamatė jau nuogÄ nukentėjusiÄ jÄ ), daugiau jokie kiti objektyvÅ«s duomenys to nepatvirtina. 2.2.3. Nuteistojo nuomone, įrodymai nepatvirtina teismo iÅ¡vados dėl T. J. suduotų smÅ«gių ir to, jog jis bendrai su T. B. sudavė nukentėjusiosios mirtį sukėlusius smÅ«gius. Liudytojas V. L. nurodė kelis jo, I. L., koja suduotus smÅ«gius į nukentėjusiosios kojas, o T.

B. veiksmus detalizavo. Liudytojas parodė, kad T. B. ne mažiau 5 kartų sudavė T. J. į veidÄ , spardė į įvairias kÅ«no vietas. Pats T. B. nė vienoje apklausoje nenurodė, kad jis, I. L., sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai į krÅ«tinės sritį, o teigė, jog negali detalizuoti suduotų smÅ«gių ir lokalizacijos. Tik teisme, kai jau buvo žinoma specialisto iÅ¡vada dėl T. J. mirties priežasties, T. B. parodė, kad jis, I. L., nukentėjusiajai sudavė du smÅ«gius į kojÄ ir Å¡onkaulius.

Apie savo suduotus smÅ«gius T. B. taip pat nebuvo nuoseklus. Vienoje apklausoje jis pripažino sudavė ne mažiau 10 smÅ«gių į galvÄ , Å¡onus, kitoje apklausoje jis nurodė, kad tris smÅ«gius sudavė į Å¡onus, vienÄ â€“ į pilvÄ , du – į žandikaulį, o teisme parodė, kad nukentėjusiajai sudavė į Å¡launį. Nuteistasis I. L. pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajai apie tris smÅ«gius į veidÄ , galėjo suduoti į kojÄ , o T. B. jai sudavė smÅ«gius į veidÄ , spardė į pilvÄ ir krÅ«tinę, smaugė ir kiÅ¡o pagalį tarp kojų.

Tokius parodymus jis davė iki susipažinimo su specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad T. J. mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo su krÅ«tinkaulio bei dauginiais Å¡onkaulių lūžiais ir vidaus organų sužalojimais. 2.2.4. Nuteistasis I. L. nurodo, kad specialisto iÅ¡vadoje nėra detalizuotas krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo ir Å¡onkaulių lūžių mechanizmas. Å is sužalojimas galėjo atsirasti nuo T. B. suduotų smÅ«gių, kurių jis pats neneigė, nukentėjusiajai į Å¡onus.

Tuo tarpu T. B. parodymų apie tai, kad į įvykio vietÄ jis, I. L., dar buvo sugrįžęs ir po to pranešė apie T. J. mirtį, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, Å¡ie T. B. parodymai yra nenuoseklÅ«s, jis tris kartus Å¡iÄ aplinkybę aiÅ¡kino skirtingai. 2.2.5. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nužudant T. J. jis ir T. B. buvo bendravykdytojai. I. L. nurodo, kad jis jokio motyvo nužudyti T. J. neturėjo, jos anksčiau nepažinojo. PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, įvykio dienÄ jokio asmeninio konflikto tarp jų nebuvo.

Dar bÅ«nant pas S. B. T. J. jį pakvietė į svečius, planavo jį supažindinti su dukra. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. L.. Tuo tarpu T. B. nukentėjusiÄ jÄ pažinojo anksčiau, todėl, pasak nuteistojo, tikėtina, kad T. J. žinojo apie jo sveikatos problemÄ Â â€“ Å¡lapimo nelaikymÄ . Kai T. B. paklausė, ar nukentėjusioji nenori jo supažindinti su dukra, T. J. atsakė, kad nenori, nes T. B. smirdi. Nuteistojo nuomone, Å¡is pažeminimas ir galėjo bÅ«ti T. B. ir T. J. asmeninio konflikto pradžia.

Žodinį konfliktÄ tarp jų patvirtino ir liudytojas V. L.. Nuteistasis pažymi, kad įvykio vietoje nukentėjusioji pasituÅ¡tino ir taip supurvino T. B. kelnes. Å ios aplinkybės neneigė ir T. B.. Pasak I. L., Å¡i aplinkybė ir galėjo sukelti T. B. neadekvatų pyktį ir intensyvų smurtinių veiksmų tęsimÄ . Todėl bÅ«tent T. B. turėjo motyvÄ , paskatinantį smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . 2.2.6. Pasak nuteistojo, daryti iÅ¡vadÄ , jog jis ir T. B. yra bendravykdytojai bÅ«tų teisingai tik tuo atveju, jeigu nukentėjusioji bÅ«tų mirusi nuo sužalojimų visumos, o Å¡iuo atveju specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad T.

J. mirė nuo sužalojimų krÅ«tinės lÄ stoje ir krÅ«tinkaulio bei Å¡onkaulių lūžių. IÅ¡ V. L. parodymų matosi, kad jis, I. L., nukentėjusiajai spyrė apie keturis kartus į kojas. Å ie jo parodymai yra nuoseklÅ«s. Pats nuteistasis prisipažįsta, kad nukentėjusiajai T. J. sudavė apie tris smÅ«gius į veidÄ ir galėjo spirti į kojÄ . Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų, kad jis, I. L., sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai į krÅ«tinės sritį, Å¡onkaulius, nėra, iÅ¡skyrus nenuoseklius T.

B. parodymus. Viso proceso metu keisdamas parodymus apie atliktus veiksmus T. B. pripažino sudavęs nukentėjusiajai daugiau nei deÅ¡imt smÅ«gių į galvÄ ir Å¡onus, jis patikslino, kad sudavė tris kartus į Å¡onus, vienÄ â€“ į pilvÄ , du – į žandikaulį. Skunde dėstoma teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ nurodyta, jog bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų dalyvavimo darant šį nužudymÄ laipsnį ir pobÅ«dį, kurie nulemia bendrininkavimo formÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is.

Dalyvavimo darant nusikaltimÄ pobÅ«dį parodo asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstamÄ veikÄ , o dalyvavimo laipsnį – bendrininko aktyvumo lygis atimant gyvybę. Tuo atveju, jeigu nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi kaltinamieji smurtÄ naudojo turėdami tyčia nužudyti, tai už nužudymÄ atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Taigi nužudymų bylose keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai, jei:

1) nukentėjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-561/2005, 2K-508/2005, 2K-265/2005) arba 2) nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžia tyčiÄ dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2005, 2K-191/2008). 2.2.7.

Nuteistojo I. L. nuomone, teismo išvada, kad jo veiksmai (keletas smūgių į gyvybei nepavojingas kūno vietas) sukėlė T. J. kančias ar buvo itin žiaurūs, yra nepagrįsta. Pasak nuteistojo, jo atlikti veiksmai, nepriklausomai nuo kito nuteistojo elgesio, negali būti laikomi kaip padaryti kankinant ar itin žiauriai. 2.2.8. Skunde nurodoma dar ir tai, kad teismas netinkamai įvertino T. B. gynėjo pateiktus laiškus kaip poveikį nuteistajam pakeisti parodymus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš laiškų matosi, kad jis, I.

L., savo kaltės nepripažįsta, tačiau nesiÅ«lė T. B. prisiimti kaltę, o tik jo prašė pasakyti tiesÄ , nurodyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes. LaiÅ¡kuose jis rašė, kad T. B. įtraukė jį į nusikaltimÄ , kurio jis nepadarė, vadino T. B. prasimanėliu, rašė, jog neketina sėsti į kalėjimÄ už jo padarytÄ nusikaltimÄ . Jis kreipėsi į T. B. sÄ Å¾inę, apgailestavo, kad iÅ¡ karto neatitraukė jo nuo nukentėjusiosios. 2.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡dėstyti argumentai bÅ«tų atmesti, jis praÅ¡o jam paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti.

Pasak I. L., skirdamas bausmę, teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, amžių, neatsižvelgė į tai, kad anksčiau jis teistas nebuvo.

3. Nuteistojo T. B. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, T. B. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . T. B. paskirti bausmę BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose ir atitinkamai sumažinti nukentėjusiosioms priteistų turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo dydžius. 3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas neteisingai T.

B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Nurodoma, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato atsakomybę tam, kas nužudo kitÄ Å¾mogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. AiÅ¡kinant Å¡ios teisės normos dispozicijÄ lingvistiÅ¡kai, darytina iÅ¡vada, kad nužudymas kankinant yra prilyginamas nužudymui kitaip itin žiauriai. Kita vertus, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto struktÅ«rÄ Å¡ios sÄ vokos galėtų bÅ«ti taikomos kaip alternatyvios, tačiau ne kaip tapačios, priklausomai nuo turėtos tyčios turinio ir konkrečių veiksmų, kuriais buvo realizuojama kaltininko tyčia.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas atskirai nurodė, kokiais veiksmais gali bÅ«ti atimama kito žmogaus gyvybė kankinant, o kokiais – itin žiauriai, todėl vertindamas T. B. veiksmus, remdamasis nurodytais požymiais, turėjo konstatuoti, jog gyvybė T. J. buvo atimta vienu iÅ¡ alternatyvių BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų gyvybės kitam žmogui atėmimo bÅ«dų. Todėl teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusioji buvo nužudyta jÄ kankinant ir itin žiauriai, yra nepagrįsta, padaryta neteisingai aiÅ¡kinant ir taikant BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto teisės normÄ .

Pasak gynėjo, nors teismas nustatė, kad nuteistųjų susitarimas nužudyti nukentėjusiÄ jÄ buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais, tačiau turėjo nustatyti, ar kiekvieno jų padarytų kÅ«no sužalojimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiosios mirtimi. Nors galva yra gyvybiÅ¡kai svarbus žmogaus organas, tačiau Å¡iuo atveju T. J. galvoje padaryti sužalojimai nebuvo priežastiniu ryÅ¡iu susiję su jos mirtimi. Ne visi iÅ¡ teismo nurodytų ne mažiau kaip 91 smÅ«gių, suduotų T.

J., yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, o tik kai kurie iš jų. Teismas pripažino, jog T. B. neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti T. J., todėl bylos nagrinėjimo metu buvo būtina nustatyti, kokie ir kurio nuteistojo padaryti kūno sužalojimai lėmė T. J. mirtį. Gynėjo nuomone, jeigu sutiktume su teismo išvada, jog nuteistieji atsiradusių padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžtos tyčios forma – nesant susitarimo nužudyti T. J., tai T.

B. neturėtų atsakyti už kito nuteistojo veiksmus, jeigu jie muÅ¡imo metu perėjo į tiesioginę tyčiÄ , nes tokia situacija gali bÅ«ti prilyginama vykdytojo ekscesui, t. y. kuomet vienas iÅ¡ susitarusių daryti nusikalstamÄ veikÄ asmenų peržengia susitarimo ribas. Taigi, iÅ¡ teismo padarytų iÅ¡vadų galima spręsti, jog T. B. tyčia buvo nukreipta tik į fizinio skausmo T. J. sukėlimÄ , tačiau ne į jos gyvybės atėmimÄ ir į tai turėjo bÅ«ti atsižvelgiama kvalifikuojant nuteistojo veiksmus.

Pasak gynėjo, nustatydamas T. B. tyčios turinį teismas iÅ¡imtinai vertino tik jo padėtį sunkinančias aplinkybes (suduotų smÅ«gių skaičių, sužalojimų lokalizacijÄ ir kt.), tačiau jo elgesio, įrodančio tyčios nužudyti T. J. neturėjimÄ , arba nevertino, arba įvertino netinkamai. Pavyzdžiui, sugrįžimÄ Ä¯ įvykio vietÄ teismas įvertino kaip nuteistųjų suvokimÄ apie savo veiksmų pavojingumÄ ir pripažinimÄ , kad jie T. J. sudavė daugiau smÅ«gių negu pripažįsta parodymuose, tačiau gynėjui akivaizdu, jog nuteistieji ir liudytojas grįžo suteikti nukentėjusiajai pagalbÄ , nes suradus nukentėjusiÄ jÄ gyvÄ tikslas jai atimti gyvybę nėra nustatytas.

Kita vertus, teismo motyvas, kad grįžimas į įvykio vietÄ Ä¯rodo, jog tokiais veiksmais nuteistieji pripažino sudavę T. J. didesnį smÅ«gių skaičių negu nurodė savo parodymuose, negali bÅ«ti pripažįstamas logiÅ¡kai pagrįstu. Be to, teismas pripažino teisingais T. B. parodymus, kad jis kartu su liudytoju V. L. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino anksčiau, palikdami nukentėjusiÄ jÄ T. J. su kitu nuteistuoju, tačiau Å¡io fakto reikÅ¡mės nustatydamas jo tyčios turinį nevertino, ypač atsižvelgiant į tai, kÄ apie savo veiksmus grįžęs iÅ¡ įvykio vietos papasakojo kitas nuteistasis ir kÄ nuosprendyje pripažino teismas.

Taigi, nuteistojo išėjimas iÅ¡ įvykio vietos su liudytoju V. L. dar iki T. J. padarant sunkius sužalojimus (krÅ«tinės lÄ stos ir Å¡onkaulių lūžius) taip pat įrodo T. B. tyčios nužudyti T. J. neturėjimÄ . 3.2. Skunde nurodoma, kad teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas pažeidė teisės principus ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 3.2.1. Pasak gynėjo, teismas iÅ¡vadÄ , kad T. B. panaudotas smurtas, taip pat ir spardymas kojomis, sukėlė nukentėjusiosios T.

J. mirtį, padarė neteisingai įvertinęs ar apskritai neįvertinęs įrodymų. 3.2.2. Teismas, pripažindamas, kad nuteistieji ir liudytojas V. L. įvykio metu buvo apgirtę ir tuo aiÅ¡kindamas jų parodymų fragmentiÅ¡kumÄ ir nenuoseklumÄ bei teigdamas, jog jų parodymais vadovaujasi tik ta dalimi, kurioje nuteistieji ir liudytojas patvirtina ar papildo vieni kitų parodymus ir tokius parodymus patvirtina kiti įrodymai, vadovavosi tik T. B. apkaltinančiais įrodymais, nepaÅ¡alindamas juose esančių prieÅ¡taravimų, neatmesdamas kilusių abejonių ir papildomai teismo posėdyje netirdamas esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, kurios visapusiÅ¡kai nebuvo iÅ¡tirtos ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaudamasis T. B. parodymais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios T. J. krÅ«tinės srityje nustatytus sužalojimus padarė kitas nuteistasis, tačiau vėliau teismas teigia, jog nukentėjusiosios krÅ«tinės lÄ stÄ spardė tariamai ir T. B.. Nuteistojo gynėjo nuomone, toks motyvų nenuoseklumas ir prieÅ¡taringumas suteikia pagrindo teigti, jog teismas tik fragmentiÅ¡kai vadovavosi T. B. apkaltinančiais įrodymais, neatsižvelgdamas į jo apkalbėjimo tikimybę, be to, pats teismas konstatavo, kad kitas nuteistasis darė poveikį T.

B., siekė, jog pastarasis prisiimtų kaltę. Liudytojas V. L. yra kito nuteistojo brolis, kas lemia jo siekį duodant parodymus palengvinti artimo giminaičio padėtį. Ikiteisminio tyrimo eiga, pasak nuteistojo gynėjo, leidžia teigti, jog paties V. L. procesinę padėtį lėmė bylos tyrimo taktika, t. y. jo parodymais buvo siekiama nustatyti bent du galimus kaltininkus ir tai galėjo turėti įtakos jo parodymams. 3.2.3. Pasak nuteistojo gynėjo, teismo iÅ¡vadÄ , kad T. B. spardė nukentėjusiajai į krÅ«tinės lÄ stÄ , paneigia ir kiti įrodymai, kuriuos teismas netinkamai įvertino ir/ar neįvertino. 2018 m. liepos 25 d. apklausos metu ir kitÄ dienÄ parodymų patikrinimo vietoje T.

B. parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ mušė tik rankomis. Å iais parodymais iÅ¡ esmės teismas vadovavosi, iÅ¡skyrus spardymÄ . Tokia teismo pozicija yra pagrįsta, nes pripažinus kaltę dėl naudoto smurto T. B. nebuvo tikslo neigti jÄ spardžius, ypač įvertinant tai, kad iÅ¡ jo parodymų matosi, jog iÅ¡ kito nuteistojo jis sužinojo, kad po Å¡io asmens smurto T. J. galimai mirė. Vadinasi, duodamas parodymus T. B. buvo įsitikinęs, kad nukentėjusioji mirė ne nuo jo veiksmų. Nors darydamas iÅ¡vadÄ , kad T.

B. spardė T. J., teismas vadovavosi specialisto iÅ¡vada Nr. KG 41/2019(01), tačiau Å¡i iÅ¡vada yra tikėtina. Todėl Å¡i specialisto iÅ¡vada pati savaime nepatvirtina teismo iÅ¡vados, kad T. B. dėl patirtų traumų (stuburo slankstelių lūžio) objektyviai gali spirti tokia jėga, kad galėtų padaryti tokius kÅ«no sužalojimus, kurie sukėlė T. J. mirtį. 3.2.4. Kita vertus, vertindamas specialisto iÅ¡vadÄ Nr. KG 41/2019(01) ir spręsdamas, kad T. B. nustatyta abiejų pėdų parezė netrukdė spardyti T.

J. tokia jėga, kuri reikalinga sulaužyti šonkaulius ir kitiems sužalojimams padaryti, teismas neįvertino išvados neatitikimo kitiems medicininiams dokumentams. Gynėjas nurodo, kad specialisto išvados aprašomojoje dalyje specialistai vadovavosi Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2288 ir nurodė, kad T. B. diagnozuota lengva apatinė paraparezė, vyraujanti kairėje kojoje, nors pačioje išvadoje jau nurodė, jog kojų funkcijų sutrikimas yra vidutinis, o dubens – sunkus, kas neabejotinai veikia T.

B. galimybę spirti. Atsižvelgiant į tai, pasak gynėjo, specialisto išvada neatitinka T. B. sveikatos būklės, tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino, pavyzdžiui nekvietė specialistų, neskyrė papildomos ekspertizės ir pan. Todėl nuteistojo gynėjo nuomone, specialisto išvada Nr. KG 41/2019(01), priešingai nei nurodė teismas, nepaneigia T. B. parodymų, kad jis T. J. nespardė, nepaneigia to, kad jis apskritai negalėjo to padaryti dėl sveikatos būklės. 3.2.5.

Be to, nors teismas pripažino, kad nukentėjusiosios T. J. mirties priežastis buvo ne mažiau kaip 91 trauminiu poveikiu padaryti kÅ«no sužalojimai, tačiau specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog ji mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo su krÅ«tinkaulio bei dauginiais Å¡onkaulių lūžiais ir vidaus organų sužalojimais. Todėl, gynėjo nuomone, T. B. inkriminuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, nurodyti specialisto iÅ¡vados 3.2. ir 3.3. punktuose, yra kvalifikuotini kaip nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas ir Å¡ie sužalojimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais, t. y. nukentėjusiosios mirtimi. 3.2.6.

Gynėjas nurodo, kad specialisto iÅ¡vada Nr. M 883/2018 (01) yra neaiÅ¡ki. Nors joje nurodyta T. J. mirties priežastis, tačiau nėra aiÅ¡ku, ar pats savaime krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis, ar to sumuÅ¡imo pasekoje lūžę Å¡onkauliai. Be to, specialisto iÅ¡vadoje nėra nurodytas sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo bÅ«das (mechanizmas), pavyzdžiui, ar sulaužant krÅ«tinkaulį lūžo ir Å¡onkauliai, jeigu taip, tai kurie ir kurioje vietoje, ar Å¡onkauliai buvo sulaužyti juos paveikus atskirai.

Gynėjui kyla abejonės, ar Å¡onkauliai galėjo bÅ«ti sulaužyti smÅ«giuojant rankomis, nes neabejotinai tam reikalinga didesnė jėga, nei spiriant. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nenustatė kokiu bÅ«du buvo sužaloti T. J. krÅ«tinplėvė, deÅ¡inysis plautis, kepenys, t. y. ar Å¡iuos organus veikiant kietais bukais daiktais, kaip nurodoma specialisto iÅ¡vadoje, ar paveikus Å¡iuos organus lūžusiais Å¡onkauliais. 3.3. Skunde nurodoma apie nekaltumÄ prezumpcijÄ , apie tai, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas gali priimti tik tuo atveju, jeigu iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus nelieka jokios abejonės dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės. Nuteistojo gynėjo nuomone, nepaÅ¡alinus skunde nurodomų prieÅ¡taravimų, T.

B. kaltę grindžiant prielaidomis ir pagrįstų abejonių keliančiais kito nuteistojo ir jo brolio liudytojo V. L. parodymais, nebuvo pagrindo T. B. pripažinti kaltu dėl T. J. nužudymo. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. pripažįsta smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau nesant neabejotinai įtikinamų įrodymų dėl jo kaltės sunkiai sutrikdžius jos sveikatÄ , gynėjo nuomone, jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal kilusias pasekmes, t. y. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , taip pat atitinkamai turėtų bÅ«ti mažinami ir priteisti žalos atlyginimo dydžiai.

Teismo posėdyje nuteistasis I. L. ir jo gynėja praÅ¡o patenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ . Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas praÅ¡o patenkinti gynėjo apeliacinį skundÄ . Prokurorė praÅ¡o abu apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliaciniai skundai atmetami.

5. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat iÅ¡nagrinėjo bei įvertino ir didžiÄ jÄ dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniuose skunduose, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. ApkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais.

Savo iÅ¡vadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma iÅ¡nagrinėtų įrodymų, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pagrįstai pripažino I. L. ir T. B. kaltais už tai, kad kankindami ir kitaip itin žiauriai nužudė T. J.. Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta jų nusikalstamÄ veikÄ , teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai.

Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį.

6. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). BendrininkavimÄ apibÅ«dina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas.

BÅ«tinas bendrininkavimo (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ .

7. Kad I. L. ir T. B., veikdami bendrininkų grupe, nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis nužudė nukentėjusiÄ jÄ T. J., patvirtina liudytojo V. L., S. B., A. P., A. S. (A. S.), V. M., E. C. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vada Nr. M 883/2018(01), specialisto paaiÅ¡kinimų protokolai, specialisto iÅ¡vada Nr. KG 41/2019(01), iÅ¡ dalies ir pačių nuteistųjų parodymai. Visi Å¡ie įrodymai skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti. Be to, tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme apklaustų specialisto iÅ¡vadas pateikusių ekspertų O. P. ir J. R. paaiÅ¡kinimai.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dienÄ nuteistieji ir liudytojas V. L. kartu vartojo alkoholį, o po to nuvažiavo į liudytojo S. B. namus, kuriuose toliau vartojo alkoholį su A. P., V. M. ir nukentėjusiÄ ja T. J., kol buvo iÅ¡praÅ¡yti. Nuteistieji, liudytojas V. L. ir nukentėjusioji planavo iÅ¡gertuves pratęsti nukentėjusiosios namuose, todėl visi kartu išėjo. Po kurio laiko nukentėjusioji T. J. sugrįžo į S. B. namus, ji buvo nuoga ir sumuÅ¡ta. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės nėra ginčijamos apeliaciniuose skunduose. Tuo tarpu apeliaciniuose skunduose ginčijamos kitos aplinkybės (kas įvyko jiems išėjus iÅ¡ liudytojo namų, kaip T. J. buvo nutempta į įvykio vietÄ , kur ji buvo nuogai nurengta ir sumuÅ¡ta, kokius smurtinius veiksmus atliko nuteistieji, ar kartu išėjo iÅ¡ įvykio vietos po nukentėjusiosios sumuÅ¡imo), apie kurias ir patys nuteistieji bei įvykio metu buvęs liudytojas V. L. davė gan nenuoseklius ir prieÅ¡taringus parodymus.

9. Nuteistasis I. L. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad išėjus iÅ¡ S. B. namų T. J., įsikabinusi T. B. į parankę, ėjo priekyje. Jie nuėjo link pastato. Ten jie dar iÅ¡gėrinėjo. Tada T. B. koja spyrė T. J. į veidÄ . Po kurio laiko jis nuėjo į stotelę pasižiÅ«rėti autobuso tvarkaraščio. Grįžęs į tÄ vietÄ pamatė nukentėjusiÄ jÄ gulinčiÄ ant žemės, T. B. laikė paėmęs jos kaklÄ ir sudavinėjo smÅ«gius į pilvÄ . Jis su V. L. atitraukinėjo T.

B. nuo nukentėjusiosios, tada T. B. dar ir kojomis jai sudavė. Tada jie vėl gėrė, o T. J. gulėjo. Jis koja stumtelėjo nukentėjusiÄ jÄ , kad ji atsikeltų. Matė, kaip nukentėjusiajai bėgo kraujas veido srityje. Ji praradinėjo sÄ monę, todėl jis kelis kartus delnu pliaukÅ¡telėjo per veidÄ , ji atsigavo. Tada jis nuėjo už pastato nusiÅ¡lapinti, atėjo ir jo brolis V. L.. Grįžę pamatė, kaip T. B. laiko nukentėjusiosios kojÄ ir jÄ spardo. Ji jau buvo be drabužių, jÄ nurengė T.

B.. T. B. sakė, kad nukentėjusioji pasituÅ¡tino ir iÅ¡tepė jį. Jis valėsi drabužius. Matė, kaip T. B. rankoje kažkÄ laikė ties nukentėjusiosios sėdmenimis. Tada V. L. atitraukė T. B. nuo nukentėjusiosios. Jis priėjo pasižiÅ«rėti, ar T. J. dar gyva, ji kažkÄ neaiÅ¡kiai kalbėjo. Jie nuėjo į autobusų stotelę. Ten dar iÅ¡gėrė, nutarė nueiti pasižiÅ«rėti, kaip nukentėjusioji. Sugrįžus į tÄ vietÄ jos jau nebematė. Nuteistasis paaiÅ¡kino, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo girtas, apie įvykį jam papasakojo brolis, kuris irgi daug ko neprisimena, nes taip pat buvo girtas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteistojo I. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 184-186 b.l). Papildomos apklausos metu I. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad išėję iš S. B. namų jis, V. L., T. B. ir nukentėjusioji T. J. ėjo link nukentėjusiosios namų. V. L. ėjo priekyje, o jis su kitais iš paskos. Jis paprašė V. L. cigaretės ir jie stabtelėjo, o T. B. su T. J. nuėjo toliau. T. J. buvo įsikabinusi T. B. į parankę. Pamatė, kaip susvyravę T. B. ir nukentėjusioji nukrito ant žolės, po to atsikėlė.

Tuo metu jis su V. L. prisivijo T. B. ir nukentėjusiÄ jÄ , visi keturi nusuko nuo pagrindinio kelio už pastato. Ten visi gėrė alkoholį. Staiga pamatė, kaip T. B. koja sudavė sėdinčiai nukentėjusiajai į veidÄ . Nuo smÅ«gio ji nugriuvo ant nugaros. Nukentėjusioji kažkiek pagulėjo ir atsikėlė, matėsi, kad jos veidas sumuÅ¡tas. Jai atsikėlus jie tęsė iÅ¡gertuves. Jis nuėjo pasižiÅ«rėti tvarkaraščio į autobusų stotelę. Sugrįžęs pamatė nukentėjusiÄ jÄ gulinčiÄ ant žemės, o T.

B. viena ranka suspaudusį jos gerklę, o kita ranka sudavinėjantį smÅ«gius į pilvÄ , krÅ«tinę. SmÅ«gių buvo ne mažiau 10. Jis su V. L. atitraukė T. B. nuo nukentėjusiosios. Ji Å¡iek tiek pagulėjusi atsikėlė ir toliau sėdėjo, ant jos veido matėsi kraujas. Jam pasirodė, kad nukentėjusioji praranda sÄ monę, todėl jis nestipriai delnu sudavė tris kartus per veidÄ , kad ji atsigautų. Ji atsigavo. Po kurio laiko jis nuėjo nusiÅ¡lapinti, atėjo ir V. L.. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir sugrįžę pamatė, kad T.

J. guli ant žemės nuoga. Ji gulėjo Å¡onu, T. B. viena ranka laikė pakeltÄ jos kojÄ , o savo koja smÅ«giavo nukentėjusiajai į pilvÄ , krÅ«tinę, galimai pataikė į veidÄ . T. B. sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių. T. B. pasakė, kad nukentėjusioji pasituÅ¡tino ir iÅ¡purvino jam kelnes. Pasisukę pamatė, kad sugriebęs kažkokį pagalį T. B. kiÅ¡Ä jį tarp T. J. kojų. Jis su V. L. atitraukė nuo nukentėjusiosios T. B. ir nusivedė iki kelio. Tada jis sugrįžo prie ant Å¡ono gulinčios nukentėjusiosios.

Nesimatė, ar ji kvėpuoja, todėl koja jÄ pastÅ«mė ir apvertė ant nugaros bei ranka pajudino jai už smakro, nes ji buvo be sÄ monės. Ji atsimerkė, jos paklausė, ar reikia pagalbos. Ji kažkÄ neaiÅ¡kiai pasakė. Jis nuėjo link T. B. ir V. L.. Jie visi nuėjo link autobusų stotelės. Pamatę, kad ilgai reikės laukti autobuso, sugrįžo prie nukentėjusiosios, bet toje vietoje jos jau nebuvo. Å iuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nuteistasis I. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir paaiÅ¡kino, kad T.

B. nukentėjusiajai sudavė apie 30 smÅ«gių į galvÄ , pilvÄ , spardė į krÅ«tinės sritį. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo I. L. parodymai bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (3 t., 180-181, 188-192, 193-201 b.l., 4 t., 4-5 b.l.). Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu I. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuo metu, kai S. B. iÅ¡prašė iÅ¡ savo namų, T. J. jau buvo išėjusi. Kai jie buvo iÅ¡praÅ¡yti, išėjo jis, V.

L. ir T. B.. Jie ėjo link stotelės, netoli jos buvo pavėsinė, kurioje jie dar vartojo alkoholį (3 t., 180-181 b.l.). Tuo tarpu jo parodymų patikrinimo vietoje metu I. L. iÅ¡ esmės parodė apie tokios pačias aplinkybės, kaip ir papildomos apklausos metu. o paskutinės ikiteisminio tyrimo apklausos metu I. L. taip pat kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis T. J. nemušė. 9.1. Nuteistasis T. B. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienÄ vartojo alkoholį. Dėl alkoholio jo atmintis sutrinka.

Neprisimena, kaip jie atsirado miÅ¡ke. Jį stumdė nukentėjusioji T. J., todėl jis jÄ nuo savęs atstÅ«mė. I. L. kelis kartus jai trenkė į kojas. T. J. buvo pasituÅ¡tinus, todėl jis nusprendė iÅ¡ ten iÅ¡eiti, paskui jį išėjo ir V. L.. O juos pasivijęs I. L. pasakė, kad T. J., spirdamas į galvÄ , „užvertė“, jog kažkas trakÅ¡telėjo. Jis su I. L. nuėjo pasižiÅ«rėti ir pamatė gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ , ji buvo gyva, iÅ¡ jos burnos bėgo kraujas.

IÅ¡ tos vietos išėjo, nuėjo prie parduotuvės ir ten gėrė, tada autobusu iÅ¡važiavo į namus. Visi trys nebuvo sugrįžę į vietÄ , kur buvo muÅ¡ama nukentėjusioji. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteistojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 155-156, 157-159, 177-179 b.l.). Pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nuteistasis T. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gėrė su V. M. ir su dar dviem moterim S. B. namuose. Kai Å¡is grįžo į namus ir liepė jiems iÅ¡eiti, jis išėjo kartu su I.

L. ir V. L., o visos tos moterys liko ten. Papildomos apklausos metu T. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl suvartoto alkoholio ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Prisimena, kad jis, I. L., V. L. ir nukentėjusioji T. J. yra kažkokiuose krÅ«muose. Tuo metu T. J. gulėjo, o jis su I. L. paeiliui jÄ mušė. Jis sudavė ne mažiau 10 smÅ«gių nukentėjusiai į galvÄ , į Å¡onus. Kiek smÅ«gių sudavė I. L. neprisimena, bet jis irgi mušė nukentėjusiÄ jÄ rankomis ir kojomis. Jis kartu su I.

L. nuplėšė nuo nukentėjusiosios drabužius. Jis pamatė, kad iÅ¡matomis iÅ¡sipurvino kelnes, nes V. L. pasakė, kad nukentėjusioji pasituÅ¡tino. Jis neprisimena, kad nukentėjusiajai į lytinius organus kiÅ¡tų pagalį, bet taip galėjo bÅ«ti, galėjo bÅ«ti, jog jis supyko, nes iÅ¡sitepė jam kelnes. Jis su V. L. išėjo pirmi, o I. L. dar pasiliko su T. J.. Netrukus atėjęs I. L. pasakė „gatava“, T. J. negyva, I. L. sakė, kad spyrė jai į Å¡onÄ ir kažkas sutreÅ¡kėjo.

Tada jie visi nuėjo į tÄ vietÄ ir pamatė, kad ji dar kvėpuoja, gyva. Tada nuėjo prie parduotuvės, tęsė iÅ¡gertuves. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ T. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iÅ¡gertuvių metu kelis kartus buvo užmigęs. Kai atsibudo, pamatė, kad yra miÅ¡ke ir T. J. jau buvo sumuÅ¡ta. I. L. rankomis ir kojomis mušė T. J.. Jis irgi mušė nukentėjusiÄ jÄ , bet ne tiek, kiek I. L.. Jis nukentėjusiajai sudavė tris kartus į Å¡onus, vienÄ kartÄ Ä¯ pilvÄ , du kartus į veidÄ .

T. J. buvo be kelnių ir virÅ¡utinių drabužių. Su V. L. jis išėjo, o I. L. dar pasiliko su nukentėjusiÄ ja. Po 10-15 min. atėjęs I. L. pasakė „viskas, mirė“. Jis pasakė, kad su koja užlipo ant nukentėjusiosios galvos ir kažkas lūžo. Jie nuėjo pasižiÅ«rėti, iÅ¡ T. J. girdėjosi Å¡vokÅ¡timas. Po to jie nuėjo prie parduotuvės ir ten gėrė alkoholį. Po Å¡ių parodymų perskaitymo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis T. B. pavirtino savo parodymus.

Jis paaiÅ¡kino, kad Å¡io teismo posėdžio metu duoda teisingus parodymus. MiÅ¡ke jis buvo užmigęs, kai jį pradėjo stumdyti nukentėjusioji. Jam nubudus ji jau buvo pusnuogė, jos akis buvo sumuÅ¡ta. Jis nemušė T. J., jai sudavė tik prieÅ¡ iÅ¡eidamas, o I. L. jai koja spyrė du kartus į Å¡onkaulių sritį. Tos pačios apklausos metu nuteistasis parodė, kad vienÄ kartÄ ranka pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ Å¡onÄ , o prieÅ¡ iÅ¡eidamas du kartus spyrė jai į kojas. Tos pačios apklausos metu T.

B. aiÅ¡kino ir tai, kad kojomis jis negalėjo muÅ¡ti nukentėjusiosios dėl stuburo problemų. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo T. B. parodymai bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., 161-164, 165-170, 183-184 b.l.) Parodymų patikrinimo vietoje metu T. B. parodė vietÄ , kurioje jis su I. L. paeiliui mušė nukentėjusiÄ jÄ T. J.. Jis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau deÅ¡imt smÅ«gių į Å¡onus ir galvÄ . Kiek smÅ«gių sudavė I.

L. nežino, jis smÅ«giavo rankomis ir kojomis. PrieÅ¡ tai jis su I. L. nurengė T. J.. Po to jis su V. L. iÅ¡ ten išėjo, o vėliau juos pasivijęs I. L. pasakė „gatava“. I. L. sakė, kad nukentėjusiajai sudavė koja smÅ«gį į Å¡onÄ ir kažkas sutreÅ¡kėjo. Jie visi grįžo į tÄ vietÄ , T. J. dar kvėpavo, buvo gyva. Jie jÄ ten paliko ir nuėjo prie parduotuvės, kur tęsė iÅ¡gertuves. Prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo nuotraukos nurodyta, kad T. B. parodė, kaip jis su I.

L. paeiliui kumščiais sudavinėjo smÅ«gius ant žemės gulinčiai nukentėjusiajai į Å¡onus ir pilvÄ , parodė, kaip I. L. kojomis spardė nukentėjusiajai į Å¡onus, pilvÄ . Paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nuteistasis T. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad atstumdamas nuo savęs nukentėjusiajai T. J. sudavė gal du, tris smÅ«gius. 9.2. Liudytojui V. L. teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡aiÅ¡kinti BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyti liudijimo ypatumai. Liudytojas V.

L. atsisakė duoti parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo apklaustas įtariamuoju, o vėliau liudytoju. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. L. parodė, kad kai namo Å¡eimininkas S. B. pasakė baigti iÅ¡gertuves ir iÅ¡eiti, T. J. pasiÅ«lė pratęsti iÅ¡gertuves pas jÄ namuose. Jis, T. B., I. L. ir T. J. beeidami dar nusipirko alkoholio.

Jis ėjo Å¡iek tiek atsilikęs nuo kitų, tarp T. J., T. B. ir I. L. vyko kažkoks pokalbis. Staiga I. L. ir T. B. sugriebė T. J. ir jÄ nutempė į Å¡alia kelio esančius krÅ«mus. Nuėjęs pamatė, kad kažkuris pargriovė T. J. ant žemės ir lyg T. B. jÄ nurengė. Tada T. B. ir I. L. pradėjo jÄ muÅ¡ti rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas – veidÄ , galvÄ , pilvÄ , nugarÄ , Å¡onus. SmÅ«gių buvo daug. Taip jie mušė apie 20 min. Jis bandė juos sustabdyti, bet nepavyko.

Nustojus jiems muÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ , jis priėjo, pamatė, kad ji dar kvėpuoja. Tada jie išėjo. Visi grįžo prie parduotuvės, ten su kažkokiais vietiniais gyventojais iÅ¡gėrė alkoholio. Maždaug po valandos visi nuėjo prie tų krÅ«mų, kur T. B. ir I. L. sumušė T. J., norėjo įsitikinti, kad ji gyva. Jiems nuėjus T. J. ten nebuvo. Tada nuėjo į autobusų stotelę ir iÅ¡važiavo į V. (2 t., 76-78 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje V. L. parodė, kad ties pastatu I.

L. ir T. B. sugriebė T. J. ir nutempė už to pastato. Ten nuėjus jis pamatė T. J. gulinčiÄ ant žemės, ji buvo nuoga. I. L. ir T. B. stovėjo iÅ¡ abiejų nukentėjusiosios pusių ir jai sudavinėjo smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Jie nukentėjusiÄ jÄ mušė apie 15-20 min. SmÅ«gių sudavė daug. Jis bandė juos nuraminti, atitraukti nuo T. J.. Po kurio laiko jie nustojo muÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ ir jie iÅ¡ ten išėjo (2 t., 79-82 b.l.). Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Ä¯tariamuoju apklaustas V.

L. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams sakė ne visÄ tiesÄ , Å¡ios apklausos metu kai kurias aplinkybes patikslins. Jis parodė, kad S. B. namo kieme gėrė alkoholį, po to buvo iÅ¡praÅ¡yti ir jie išėjo. T. J. pasiÅ«lė eiti pas jÄ Ä¯ namus dar iÅ¡gerti. Jis ėjo iÅ¡ T. B., I. L. ir T. J. paskos. Tarp T. B. ir T. J. kilo žodinis konfliktas. T. B. sugriebė nukentėjusiÄ jÄ ir jÄ nutempė tarp pastatų. Jam atrodo, kad I. L. pribėgo prie T. J. ir T. B. padėjo jÄ tempti. Priėjęs prie jų jis pamatė nukentėjusiÄ jÄ gulinčiÄ ant žemės, ji buvo nuoga, pastebėjo mėlynę veido srityje.

Jis matė, kaip T. B. pasilenkęs prie gulinčios T. J. sudavė apie penkis smÅ«gius ranka į veidÄ . Jis bandė T. B. patraukti, o Å¡is tuo metu bandė įspirti T. J.. Tada priėjo I. L. ir kelis kartus spyrė nukentėjusiajai į kojas. Tada jis sugriebė I. L., o atsisukęs pamatė, kad T. B. vėl pradėjo muÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ suduodamas jai smÅ«gius kojomis ir rankomis į įvairias kÅ«no vietas. T. B. rankose laikė kažkÄ panaÅ¡aus į medžio Å¡akÄ , bet nematė, ar jis su tuo daiktu kÄ nors darė.

Jis paleido I. L. ir pribėgo prie T. B.. Jie smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ilgÄ laikÄ . Jis bandė juos nuraminti, pasiÅ«lė nueiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Jis, T. B. ir I. L. nuėjo į parduotuvę, T. J. paliko gulinčiÄ . Jie nusipirko alkoholio ir iÅ¡gėrė. Praėjus apie 10-15 min. jis pasiÅ«lė sugrįžti į tÄ vietÄ ir pasižiÅ«rėti, kaip jaučiasi nukentėjusioji. Visi trys nuėjo į tÄ vietÄ , bet T. J. ten jau nebuvo. Jis paaiÅ¡kino, kad tam tikrų aplinkybių gali neprisiminti, nes buvo iÅ¡gėręs. Iki įvykio jis gėrė tris dienas (2 t., 87-90 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. L. parodė, kad jis ėjo kažkiek atsilikęs nuo T. J., I. L. ir T. B.. Pamatė, kaip I. L. ir T. B. sugriebė nukentėjusiÄ jÄ ir jÄ nutempė į krÅ«mus. Jis irgi ten nuėjo ir pamatė, kad kažkuris pargriovė T. J.. Tada lygtais T. B. gulinčiÄ ant žemės T. J. nurengė ir sudavė jai apie penkis smÅ«gius į veidÄ . Jis bandė atitraukti T. B. nuo nukentėjusiosios, o tuo metu T. B. dar bandė įspirti nukentėjusiajai. Tada prie nukentėjusiosios priėjo jo brolis I.

L. ir kelis kartus įspyrė nukentėjusiajai į kojas. Jis bandė sulaikyti I. L., o tuo metu prie nukentėjusiosios vėl priėjo T. B. ir jai sudavė kojomis, rankomis į įvairias kÅ«no vietas. Jis ir vėl atitraukė T. B. nuo nukentėjusiosios. Po nuteistųjų smÅ«gių jis priėjo prie nukentėjusiosios ir pamatė, kad ji kvėpuoja. Tada jis, I. L. ir T. B. nuėjo prie parduotuvės ir su vietiniais gyventojais gėrė alkoholį. Maždaug po valandos jie grįžo į tÄ vietÄ , kur I.

L. ir T. B. mušė nukentėjusiÄ jÄ , bet T. J. ten jau nebuvo. Tada jie nuėjo į autobusų stotelę ir iÅ¡važiavo į V. (2 t., 118-120 b.l.).

10. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus nuteistųjų I. L., T. B. ir liudytojo V. L. parodymus, akivaizdu, kad jų parodymai gan prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. IÅ¡ nuteistųjų parodymų bei I. L. laiÅ¡kų, siųstų T. B. (5 t., 173-185 b.l.), kuriuos teismas teisingai įvertino kaip I. L. poveikį T. B. nesakyti tiesos, akivaizdu, kad abu nuteistieji siekė iÅ¡vengti arba suÅ¡velninti savo atsakomybę dėl nukentėjusiosios T. J. nužudymo, abu stengėsi arba nuslėpti savo atliktus veiksmus perkeliant visÄ kaltę kitam nuteistajam, arba savo atliktus veiksmus kiek įmanoma labiau suÅ¡velninti.

Jie abu skirtingai aiÅ¡kino smurtinių veiksmų panaudojimÄ prieÅ¡ T. J., todėl, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti kartu su nuteistaisiais ir nukentėjusiÄ ja įvykio metu buvusio liudytojo V. L. parodymus, kurie ikiteisminio tyrimo metu irgi keitėsi. Galima sutikti su tuo, kad bÅ«damas I. L. brolis liudytojas vėlesnių apklausų metu bandė suÅ¡velninti I. L. smurtinius veiksmus. Nuteistųjų ir liudytojo V. L. parodymų fragmentiÅ¡kumÄ , nenuoseklumÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai paaiÅ¡kino jų bÅ«sena įvykio metu.

Jie visi buvo girti. Duodami parodymus jie patys prisipažino, kad dėl girtumo ne itin detaliai prisimena visas įvykio aplinkybes. Be to, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-2019 iÅ¡vados patvirtina, kad nusikalstamos veikos metu T. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos gebėjimui teisingai suvokti ir įsiminti aplinkos įvykius, o tai gali apsunkinti gebėjimÄ duoti iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes ir jų detales (3 t., 154-160 b.l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų I.

L., T. B. ir liudytojo V. L. parodymus kaip patikimus įvertino tik toje dalyje, kurioje jie patvirtina vieni kitų parodymus ar juos papildo vieno ar kito parodymai, ar jų parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai. Nuteistasis I. L. apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad teismas vadovavosi nuteistojo T. B. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo matosi, kad I. L., bandydamas paneigti T. B. parodymus, sau palankia linkme tik fragmentiškai išdėstė V. L. ir savo parodymus.

Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir iÅ¡samiai atliko nuteistųjų ir liudytojo V. L. bei kitų įrodymų vertinimÄ .

11. Pirmiausia pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiÄ jÄ T. J. į įvykio vietÄ , kurioje vėliau ji buvo sumuÅ¡ta, nutempė abu nuteistieji I. L. ir T. B.. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. L. nurodo, kad tokios teismo iÅ¡vados nepatvirtina bylos duomenys. Nors iÅ¡ tikrųjų T. B. tvirtino, jog neprisimena, kaip atsirado įvykio vietoje, tačiau, kaip teismas nurodė, tokios aplinkybės jis ir nepaneigė. Tuo tarpu I. L. neigė, kad kartu su T. B. nusitempė nukentėjusiÄ jÄ prie pastato, kur vėliau prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas smurtas, tačiau Å¡iÄ aplinkybę nuosekliai visų apklausų metu parodė liudytojas V.

L.. Teismas nurodė, kad į tÄ vietÄ , kur buvo nutempta nukentėjusioji, jie neketino eiti, jie buvo susitarę eiti į nukentėjusiosios namus, todėl tokie liudytojo V. L. parodymai atitinka susidariusiÄ situacijÄ ir paaiÅ¡kinami logiÅ¡kai. Todėl teismas pagrįstai patikėjo V. L. parodymais, kuriuos jis patvirtino tiek apklaustas įtariamuoju, tiek ir liudytoju. Be to, nors ir netiesiogiai, tokius liudytojo parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu liudytojos V. M. parodymai, jog vietiniai gyventojai kalbėjo, kad matė, kaip abu nuteistieji nusitempė T.

J. į krÅ«mus. Tai, kad nukentėjusioji į įvykio vietÄ buvo tempiama didesne jėga, o bÅ«tent abiejų nuteistųjų, patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (1 t., 36-38, 39-59 b.l.). IÅ¡ Å¡io protokolo matosi, kad link tos vietos, kurioje prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ T. J. buvo smurtaujama, rasti iÅ¡mėtyti nukentėjusios batai, o toje vietoje jau kiti nukentėjusios drabužiai (1 t., 36-38, 39-59 b.l.).

12. Å is įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji T. J. buvo iÅ¡rengta nuogai. PrieÅ¡ingai, nei nurodo I. L., teismo iÅ¡vadÄ , kad kartu T. B. ir I. L. iÅ¡rengė nuogai nukentėjusiÄ jÄ , patvirtina ne tik T. B. parodymai, o ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, iÅ¡ Å¡io protokolo matosi, jog nukentėjusiosios drabužiai buvo iÅ¡mėtyti įvairiose vietoje, tai patvirtina, kad T. J. buvo iÅ¡rengta jėga, o tai padarė abu nuteistieji, kaip ir parodė T.

B. ikiteisminio tyrimo pradžioje ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Nors apeliaciniame skunde I. L. nurodo, kad liudytojas V. L. parodė, jog bÅ«tent T. B. nurengė nukentėjusiÄ jÄ , tačiau net keliose apklausose tai nurodęs liudytojas pats tuo abejojo, parodė, kad lygtais, o kitose apklausose (pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu) teigė, kad jam nuėjus į įvykio vietÄ T. J. jau gulėjo ant žemės nuoga.

13. Bylos įrodymai patvirtina, kad po to, kai nutempę nukentėjusiÄ jÄ T. J. atokiau nuo kelio ir jÄ iÅ¡rengę nuogai, nuteistieji I. L. ir T. B. pradėjo prieÅ¡ jÄ smurtauti. Byloje nustatyta, kad nuteistieji rankomis, kojomis ir įvykio vietoje paimtu pagaliu sudavė mažiausiai 91 smÅ«gį nukentėjusiajai T. J. į įvairias kÅ«no vietas, t. y. į galvÄ mažiausiai 11 smÅ«gių, į rankas mažiausiai 25 smÅ«gius, į kojas bei sėdmenis mažiausiai 25 smÅ«gius, į liemenį (krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ ) mažiausiai 30 smÅ«gių, taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji buvo ir smaugiama.

14. Pats nuteistasis I. L. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , nurodo, jog sudavė smÅ«gius nukentėjusiai į veidÄ ir kojas, tačiau nesutinka su tuo, kad jis sudavė nukentėjusiajai smÅ«gius ir į krÅ«tinės sritį. Tuo tarpu iÅ¡ nuteistojo T. B. gynėjo apeliacinio skundo taip pat matosi, kad abejojama tuo, jog T. B. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai į krÅ«tinės sritį.

15. IÅ¡ jau iÅ¡dėstytų parodymų matosi, kad nuteistasis T. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje (papildomos apklausos metu) parodė, kad kartu su I. L. paeiliui rankomis ir kojomis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai. Jis sudavė ne mažiau 10 smÅ«gių nukentėjusiajai į Å¡onus ir galvÄ , o kiek smÅ«gių sudavė I. L. neprisimena, bet jis irgi smÅ«giavo rankomis ir kojomis. Tokius parodymus nuteistasis patvirtino jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Kitų apklausų metu T. B. parodė apie mažesnį nukentėjusiajai suduotų smÅ«gių skaičių.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ T. B. nurodė, kad tiek jis, tiek I. L. smurtavo prieÅ¡ T. J.. Jis sudavė tris kartus į Å¡onus, vienÄ kartÄ Ä¯ pilvÄ ir du kartus į veidÄ . Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis T. B., nors ir patvirtino savo parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tačiau nurodė, kad jis pats nukentėjusiÄ jÄ tik pastÅ«mė ranka į Å¡onÄ ir spyrė jai į kojas, o I. L. du kartus spyrė į Å¡onkaulių sritį. Tuo tarpu nuteistasis I. L. ikiteisminio tyrimo pradžioje (papildomos apklausos metu) parodė, kad T.

B. koja spyrė nukentėjusiajai į veidÄ , jai laikė už kaklo ir sudavė smÅ«gius į pilvÄ , krÅ«tinę, dar ir kojomis jai sudavė smÅ«gius taip pat į pilvÄ , krÅ«tinę, be to, kažkÄ laikė ties jos sėdmenimis, o jis tik stumtelėjo nukentėjusiÄ jÄ ir kelis kartus pliaukÅ¡telėjo per veidÄ , kad ji atsigautų. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis I. L. parodė apie tokius pačius smurtinius T. B. veiksmus ir nurodė, kad Å¡is sudavė apie 30 smÅ«gių nukentėjusiajai į galvÄ , pilvÄ ir spardė į krÅ«tinės sritį, o jis tik delnu pliaukÅ¡telėjo nukentėjusiajai per veidÄ ir koja jÄ stumtelėjo.

Ä®vykio vietoje kartu su nuteistaisiais buvęs liudytojas V. L., vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. IÅ¡ jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matosi, kad visų apklausų metu liudytojas parodė, kad abu nuteistieji sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai T. J.. Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, kad T. B. ir I. L. apie 20 min. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , rankomis ir kojomis jai sudavė daug smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, į veidÄ , galvÄ , pilvÄ , nugarÄ , Å¡onus.

Apie tai, kad abu nuteistieji smurtavo prieÅ¡ T. J., V. L. parodė ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Vėliau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir tyrėjÄ V. L. jau parodė, kad I. L. tik kelis kartus spyrė nukentėjusiajai į kojas, o smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas rankomis ir kojomis sudavė tik T. B..

16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus parodymus, galima sutikti su nuteistojo I. L. apeliacinio skundo argumentais, kad apklausų metu nuteistasis T. B. nebuvo nuoseklus dėl I. L. suduotų smÅ«gių nukentėjusiajai, galima sutikti ir su tuo, jog ir apie savo paties suduotus smÅ«gius T. B. taip pat parodė nenuosekliai. Nepaisant to, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuriuos jis patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, bei liudytojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pradžioje, patvirtina, kad abu nuteistieji, tiek T. B., tiek I. L., smurtavo prieÅ¡ T. J., abu jai sudavė ir smÅ«gius į krÅ«tinės sritį.

17. Nukentėjusiajai T. J. padarytus sužalojimus, jų lokalizacijÄ ir mechanizmÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. M 883/2018(01) (1 t., 143-146, 147-150 b.l.). Å ioje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusioji T. J. mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo su krÅ«tinkaulio bei dauginiais Å¡onkaulių lūžiais ir vidaus organų sužalojimais. Tai komplikavosi Å«mine pohemoragine mažakraujyste, Å«miniu potrauminiu Å¡oku, Å«miniu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos sutrikimu. Be kitų sužalojimų (kaklo, galvos, veido, rankų, kojų, pilvo, klubo, sėdmenų, iÅ¡angės srityse), T.

J. buvo padaryti sužalojimai ir krÅ«tinės lÄ stos srityje, t. y. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs dauginėmis poodinėmis ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos visuose pavirÅ¡iuose, odos nubrozdinimais krÅ«tinės lÄ stos srityje, krÅ«tinkaulio lūžiu, dauginiais abipusiais Å¡onkaulių lūžiais su pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimais deÅ¡inėje, deÅ¡inio plaučio pažeidimais ir sumuÅ¡imo židiniais, kraujo iÅ¡siliejimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę, kepenų plyÅ¡imu su negausiu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę.

Å ie sužalojimai padaryti krÅ«tinės lÄ stos sritį paveikus kietais bukais daiktais. Siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl nukentėjusiosios sužalojimų apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas ekspertas O. P., pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 883/2018(01). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas patvirtino Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir specialisto paaiÅ¡kinimo protokolÄ , kuriame nurodyta, kad T. J. galvos, veido srities sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių, kaklo srities sužalojimai –mažiausiai 5 trauminiais poveikiais ir labiau bÅ«dingi juos padarant spaudžiant kaklÄ kietais bukais daiktais, o liemens, krÅ«tinės, pilvo, nugaros srities sužalojimai jai padaryti mažiausiai 30 poveikių pasekoje, abiejose rankose sužalojimai – mažiausiai 25 poveikių pasekoje, abiejose kojose ir sėdmenyse – mažiausiai 25 trauminiais poveikiais (1 t., 155-156 b.l.) bei paaiÅ¡kino, kad T.

J. nustatyti sužalojimai yra lokalizuoti beveik visame kÅ«ne ir gretimose anatominėse lokalizacijose, sužalojimai vietomis susilieja, persidengia, todėl tiksliau pasisakyti apie konkretų trauminių poveikių skaičių nėra galimybės. Nėra galimybės nustatyti, kurie sužalojimai padaryti spiriant koja, o kurie suduodant smÅ«gį ranka. Ekspertas paneigė T. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentÄ paaiÅ¡kindamas, kad T. J. padaryti mirtini sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir suduodant ranka.

Ekspertas patvirtino, kad nukentėjusioji T. J. mirė nuo smÅ«gių, suduotų į krÅ«tinės lÄ stos sritį, visumos. Nors kiti sužalojimai tiesioginės įtakos dėl nukentėjusiosios mirties neturėjo, bet netiesiogiai turėjo, nes kraujosruvos, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos prisideda prie nukraujavimo.

18. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nors abu nuteistieji ir bandė sumenkinti suduotų smÅ«gių nukentėjusiajai skaičių ir jų vietas, tačiau T. B., I. L. ir V. L. parodymus, kad abu nuteistieji sudavė smÅ«gius ne tik į kitas kÅ«no vietas, bet ir į krÅ«tinės sritį, patvirtina jau aptarti objektyvÅ«s duomenys – specialisto iÅ¡vada Nr. M 883/2018(01) ir jÄ pateikusio eksperto O. P. paaiÅ¡kinimai. Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad visi T. J. nustatyti sužalojimai buvo padaryti vienu metu, vienas paskui kitÄ . Vadinasi, visi mažiausiai 91 smÅ«gis, tarp jų ir į krÅ«tinės sritį, buvo suduoti jau aptartų nuteistųjų smurtinių veiksmų metu.

19. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nurodė dar ir kitus duomenis, kurie taip pat patvirtina nuteistųjų nurodytas aplinkybes dėl panaudoto smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ T. J.. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliaciniame skunde I. L., ikiteisminio tyrimo pradžioje T. B. duotus parodymus, kad po smurtinių veiksmų įvykio vietoje I. L. buvo pasilikęs vienas su nukentėjusiÄ ja, o po to jis (I. L.) nurodė, jog nukentėjusioji negyva, nes jai įspyrė į Å¡onÄ ir kažkas trekÅ¡telėjo, patvirtina jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas.

Nors skunde nuteistasis nurodo, kad tokios T. B. nurodytos aplinkybės nepatvirtina liudytojas V. L., tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. M 883/2018(01), kurioje konstatuoti T. J. sužalojimai krÅ«tinės srityje, tame tarpe ir krÅ«tinkaulio bei Å¡onkaulių lūžiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iÄ aplinkybę T. B. galėjo nurodyti tik tuo atveju, jeigu iÅ¡ tikrųjų pats I. L. jam bÅ«tų apie tai pasakęs. BÅ«tent lūžtant Å¡iems kaulams ir buvo T. B. I. L. apibÅ«dintas trekÅ¡telėjimas.

Tuo tarpu vėlesnių apklausų metu T. B. pakeistus parodymus, kad I. L. nurodė, jog kažkas trekÅ¡telėjo, kai užšoko ant nukentėjusiosios galvos ar įspyrė į galvÄ , nepatvirtina nei specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, nei kiti duomenys.

21. Specialisto iÅ¡vada Nr. M 883/2018(01) patvirtina ir kai kurias nuteistojo I. L. nurodytas aplinkybes dėl T. B. dar ir kitų atliktų veiksmų. Nuteistasis parodė, kad smurtinių veiksmų metu T. B., be kitų smurtinių veiksmų, spaudė T. J. kaklÄ , be to, įvykio vietoje pasiėmęs pagalį jis kiÅ¡o jį nukentėjusiajai tarp kojų. Nors liudytojas V. L. parodė, kad T. B. laikė rankoje kažkÄ panaÅ¡aus į medžio Å¡akÄ , bet nematė, kad su tuo daiktu kažkÄ darytų nukentėjusiajai.

Tačiau specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nuteistojo I. L. nurodytus Å¡iuos veiksmus T. B. iÅ¡ tikrųjų atliko. Be kitų sužalojimų, specialisto iÅ¡vadoje nustatytos T. J. dauginės poodinės kraujosruvos kakle, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos skydinės kremzlės projekcijoje, paliežuvinio kaulo didžiojo kairiojo rago lūžis, padaryti kaklo sritį spaudžiant kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais, daiktais, pavyzdžiui, rankų pirÅ¡tais. Be to, Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nustatytos ir žaizdelės nukentėjusiosios iÅ¡angės srityje.

Apeliacinės instancijos teisme ekspertas O. P. patvirtino, kad šios žaizdelės galėjo būti padarytos su pagaliu. Pažymėtina, kad vienoje ikiteisminio tyrimo apklausoje to neneigė ir pats T. B..

20. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo T. B. gynėjo apeliaciniame skunde, teisingai įvertino ir nuteistųjų elgesį po atliktų smurtinių veiksmų prieÅ¡ T. J.. Skundžiame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad aplinkybė, jog nuteistieji ir liudytojas V. L. po įvykio buvo sugrįžę į įvykio vietÄ pažiÅ«rėti, kaip jaučiasi T. J., parodo, kad jie žinojo savo atliktų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pobÅ«dį ir suprato, jog jos sveikatai ar gyvybei yra pavojus ir tai tik patvirtina, kad nuteistieji sudavė ne kelis smÅ«gius, apie kuriuos jie aiÅ¡kino savo parodymuose, o bÅ«tent tuos smÅ«gius ir tokį jų skaičių, kuris konstatuotas specialisto iÅ¡vadoje. Be to, ir iÅ¡ liudytojo V. L. parodymų, kad jie sugrįžo pasižiÅ«rėti, ar nukentėjusioji T. J. gyva, patvirtina, jog jai buvo suduoti bÅ«tent tokie smÅ«giai, kurie ir sukėlė nukentėjusiosios mirtį.

21. Nuteistojo T. B. gynėjas apeliaciniame skunde abejoja, ar T. B. galėjo atlikti smÅ«gius kojomis dėl praeityje patirtų traumų. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. KG 41/2019(01) nurodyta, kad iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos T. B. buvo patyręs sunkiÄ stuburo traumÄ (2005 m., iÅ¡krisdamas iÅ¡ 5 aukÅ¡to), ko pasekoje liko potrauminiai padariniai: lengva pėdų paraparezė, dubens organų funkcijos sutrikimas. Rankų funkcija nebuvo pažeista, todėl jas valdyti galėjo be apribojimų. O likusi potrauminė lengva pėdų parezė leido T.

B. savarankiÅ¡kai judėti ir Å¡i judėjimo galimybė yra fiksuojama medicinos dokumentuose. Todėl iki nusikalstamos veikos T. B. apraÅ¡oma atramos judėjimo fukcija – lengva abiejų pėdų parezė – neatmeta galimybės atlikti spyrio judesius koja. Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų, liudijančių apie T. B. sveikatos bÅ«klę neleidžiančiÄ jam atlikti savarankiÅ¡kus, sÄ moningus veiksmus rankomis ir kojomis bei ryÅ¡kiai pažeistÄ atramos judėjimo funkcijÄ nusikalstamos veikos metu, nėra.

Todėl galimybė, kad T. B. nusikalstamos veikos metu galėjo suduoti smūgius rankomis ir kojomis pakankama jėga, reikalinga kūno sumušimams, šonkaulių lūžiams padaryti, nėra atmetama (5 t., 102-104 b.l.). Apeliaciniame skunde T. B. gynėjas nurodo, kad ši specialisto išvada nepaneigia to, kad T. B. apskritai negalėjo suduoti smūgių kojomis dėl sveikatos būklės. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl T. B. fizinių galimybių atlikti smurtinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas J.

R.. Ekspertas patvirtino savo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. KG 41/2019(01) ir paaiÅ¡kino, kad T. B. objektyviai apžiÅ«rėjo ekspertai ir jam nustatė lengvÄ pėdų parezę. Parezė – tai galÅ«nės nervo nepakankamumas, dėl ko asmuo nepilnoje amplitudėje gali judinti rankÄ arba kojÄ . Å iuo atveju jam nustatyta lengva parezė, todėl T. B. gali ir galėjo savarankiÅ¡kai judėti. Ekspertams nebuvo žinomos priežastys, dėl kurių jis nebÅ«tų galėjęs atlikti spyrio judesius.

Todėl specialisto iÅ¡vadoje ir konstatuota, kad neatmetama galimybė, kad tiriamasis galėjo atlikti spyrio judesius. Pasak eksperto, jeigu asmuo gali vaikščioti, tai reikia manyti, jog gali atlikti ir spyrio judesius koja. Jėga tam tikrose raumenų grupėse matuojama balais. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad T. B. raumenų grupėse nustatyti 5 balai iÅ¡ 5, vadinasi, yra maksimali jėga. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i specialisto iÅ¡vada ir jÄ pateikusio eksperto paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai atmeta apeliaciniame skunde keliamÄ prielaidÄ dėl T.

B. negalėjimo atlikti judesius kojomis. PrieÅ¡ingai, Å¡ie objektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad dėl sveikatos bÅ«klės nuteistasis galėjo atlikti spyrio judesius, netgi tai galėjo atlikti maksimalia jėga. Taigi, kad nuteistasis T. B. ne tik galėjo, bet, kaip jau buvo nurodyta, ir sudavė smÅ«gius kojomis nukentėjusiajai. Kaip jau buvo pasisakyta, smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ ja metu buvusių I. L. ir V. L. parodymai patvirtina, kad T. B. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai ne tik rankomis, bet jÄ dar ir spardė kojomis.

Jau aptarti duomenys, nukentėjusiajai T. J. konstatuoti sužalojimai, patvirtina ir tai, kad T. B. sudavė smūgius didele jėga.

22. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , nėra abejonių, kad I. L. ir T. B. nukentėjusiajai T. J. į įvairias kÅ«no vietas rankomis ir kojomis bei įvykio vietoje paimtu pagaliu sudavė mažiausiai 91 smÅ«gį į įvairias kÅ«no vietas, taip pat jÄ ir smaugė. Be kitų jai padarytų sužalojimų kaklo, galvos, veido, rankų, kojų, pilvo, klubo, sėdmenų, iÅ¡angės srityse, Å¡iais smurtiniais veiksmais jie padarė ir sužalojimus krÅ«tinės srityje, t. y. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį dauginėmis poodinėmis ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos visuose pavirÅ¡iuose, odos nubrozdinimais krÅ«tinės lÄ stos srityje, krÅ«tinkaulio lūžiu, dauginiais abipusiais Å¡onkaulių lūžiais su pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimais deÅ¡inėje, deÅ¡inio plaučio pažeidimais ir sumuÅ¡imo židiniais, kraujo iÅ¡siliejimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę, kepenų plyÅ¡imu su negausiu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę.

BÅ«tent dėl krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo su krÅ«tinkaulio bei dauginiais Å¡onkauliais lūžiais ir vidaus organų sužalojimais T. J. mirė, nes Å¡ie sužalojimai komplikavosi Å«mine pohemoragine mažakraujyste, Å«miniu potrauminiu Å¡oku, Å«miniu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos sutrikimu. Pažymėtina, kad, nors nukentėjusiosios mirtis įvyko ne nuo visų kÅ«no sužalojimų, tačiau nuo sužalojimų visumos krÅ«tinės srityje. Smurtinius veiksmus nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupe.

Nors iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti T. J. nebuvo, tačiau susitarimas smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ kilo staiga ir buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais, o bÅ«tent suderintu smurtiniu elgesiu. Nuteistasis I. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, prieÅ¡ingai nei T. B., jokio motyvo nužudyti nukentėjusiÄ jÄ neturėjo. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistojo I. L. parodymai apie tai, jog T. B. galėjo įsižeisti dėl nukentėjusiosios T. J. žodžių dėl jo nemalonaus kvapo, taip pat ir kito nuteistojo T.

B. parodymai, jog I. L. galėjo supykti ant nukentėjusiosios, jog ji nesutiko tenkinti jo ir jo brolio V. L. reikalavimų patenkinti oraliniu būdu, nėra paneigti. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, nėra paneigta ir nuteistųjų parodymai, kad įvykio metu nukentėjusioji pasituštino ir išmatomis ištepė T. B. kelnes. Dėl visų šių priežasčių galėjo įvykti konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiosios, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad T. J. buvo nužudyta kilus asmeniniam konfliktui.

Taigi kilus konfliktui, Å¡is konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimÄ . Nustatyta, kad abu nuteistieji nutempė nukentėjusiÄ jÄ nuo kelio, abu jÄ iÅ¡rengė nuogai ir abu paeiliui smurtavo prieÅ¡ T. J.. Manant vienas kito smurtinius veiksmus, abiems intensyviai suduodant smÅ«gius į bet kurias nukentėjusiosios kÅ«no vietas, taip pat ir į gyvybiÅ¡kai svarbias, ir į krÅ«tinės sritį, abu nuteistieji suvokė, kad Å¡iais bendrais veiksmais ne tik gali sutrikdyti T. J. sveikatÄ , bet ir kėsinasi į jos gyvybę, bei pritarė tokiems vienas kito veiksmams.

Priešingai nei nurodoma T. B. gynėjo apeliaciniame skunde, tiek tarp T. B., tiek ir tarp I. L. smurtinių veiksmų ir padarinių – T. J. mirties – nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji buvo nusikaltimo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviems nužudymo požymiams, ir abu veikė tyčia. Kaip nurodė teismas, nėra konkrečiai nustatyta, kuris iš nuteistųjų padarė vienus sužalojimus, kuris kitus.

Tačiau jau aptartais įrodymais nustatyta, kad abu nuteistieji sudavė smūgius nukentėjusiajai į krūtinės sritį, o būtent dėl sužalojimų visumos šioje srityje ji ir mirė. Veikdami tyčia jie abu sudavė smūgius į krūtinės sritį, todėl abu yra kalti dėl T. J. mirties. Tarp abiejų nuteistųjų atliktų veiksmų, smūgių sudavimo ir nukentėjusiosios mirties nustatytas priežastinis ryšys, todėl I. L. ir T. B. teismas pagrįstai pripažino ne tik nužudymo bendrininkais, bet ir bendravykdytojais.

Tuo pačiu atmetami nuteistojo T. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie vykdytojo ekscesÄ . Nagrinėjamu atveju nenustatytas bendrininkų susitarimo ribų peržengimas. Kaip minėta, nors nėra nustatytas iÅ¡ankstinis susitarimas nužudyti nukentėjusiÄ jÄ T. J., bet nustatyta, kad abu nuteistieji veikė bendru sutarimu, iÅ¡reikÅ¡tu konkliudentiniais veiksmais. Jie suvokė, kad abu naudoja smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , suvokė bendrai daromos veikos pavojingumÄ . Byloje nenustatyta, kad T. B. prieÅ¡taravo I.

L. smurtiniams veiksmams, prieÅ¡ingai, jis pritarė tokiems veiksmams ir pats sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ ir dėl to, kad abu nuteistieji nusikaltimÄ padarė veikdami netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad abu nuteistieji suvokė, jog bendrai su kitu asmeniu dalyvauja darant nusikalstamÄ veikÄ , suprato, jog savo veika kėsinasi į T. J. gyvybę, numatė, kad gyvybę gali atimti, ir nors nenorėjo atimti jai gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai I. L. ir T. B. pripažino kaltais nužudžius T. J.. Todėl atmetamas nuteistojo T. B. gynėjo apeliacinio skundo praÅ¡ymas nuteistojo veikÄ perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė nužudymÄ kvalifikuojantį požymį ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiÄ jÄ T. J. nuteistieji nužudė jÄ kankinant ir kitaip itin žiauriai. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Å ios sÄ vokos įstatyme atskirtos jungtuku „ar“, todėl iÅ¡ dalies galima sutikti su nuteistojo T. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, vertindamas bylos aplinkybes, turi nuspręsti, kokiu bÅ«du buvo padarytas nužudymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai, tačiau galimi ir atvejai, kai nužudymas padarytas ir kankinant, ir kitaip itin žiauriai.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai padarė iÅ¡vadÄ , kad nužudymÄ nuteistieji padarė kankindami ir kitaip itin žiauriai. 23.1. Skundžiamame nuosprendyje teismas vadovavosi jau galiojančia teismine praktika dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Kankinimas – tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pavyzdžiui, nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numenant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų.

Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ . Nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti pripažintas ir tada, kai prieÅ¡ atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iÅ¡ nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . 23.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji I. L. ir T. B. ilgÄ laikÄ smurtavo prieÅ¡ nuogai iÅ¡rengtÄ ir ant žemės pargriautÄ nukentėjusiÄ jÄ T.

J.. Abu nuteistieji vienas po kito sudavė daugybinius smÅ«gius (mažiausiai 91 smÅ«gį) nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas. Å iuos smÅ«gius sudavė ne tik rankomis ir kojomis, bet ir įvykio vietoje paimtu pagaliu, be to, jÄ ir smaugė. Nuteistieji sudavė smÅ«gius ir į gyvybiÅ¡kai svarbias nukentėjusiosios kÅ«no vietas. Be kitų daugybinių sužalojimų, T. J. nustatyti ir lūžiai, o bÅ«tent krÅ«tinkaulio, dauginiai abipusiai Å¡onkaulių lūžiai, nustatytas ir kepenų plyÅ¡imas.

Kaip jau minėta, T. J. mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo su krÅ«tinkaulio bei dauginiais Å¡onkaulių lūžiais ir vidaus organų sužalojimais, tai komplikavosi Å«mine pohemoragine mažakraujyste, Å«miniu potrauminiu Å¡oku, Å«miniu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos sutrikimu. Visi sužalojimai (tame tarpe ir lūžiai) nukentėjusiajai T. J. buvo padaryti jai esant gyvai. Liudytojų S. B., A. P., V. S., V. M. parodymai ir specialisto iÅ¡vada Nr. M 883/2018(01) patvirtina, kad po Å¡ių sužalojimų nukentėjusioji T.

J. dar gyveno keletÄ valandų. Nėra abejonių, kad tiek smÅ«gių sudavimo metu, tiek ir kurį laikÄ po jų sudavimo T. J. jautė stiprų skausmÄ . Pats nuteistasis I. L. ir liudytojas V. L. patvirtino, kad smurtinių veiksmų metu nuteistoji iÅ¡ skausmo aimanavo, ji sakė, jog jai skauda. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas O. P. patvirtino, kad nukentėjusioji prieÅ¡ mirtį jautė stiprų skausmÄ . Po visų suduotų smÅ«gių ir jai padarytų sužalojimų nuoga ir sumuÅ¡ta T. J. buvo palikta įvykio vietoje. 23.3.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistųjų smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ truko tam tikrÄ laikÄ , kad T. J. buvo suduoti ne keli ar keletas, o iÅ¡ viso net ne mažiau kaip 91 smÅ«gis į įvairias kÅ«no vietas, nukentėjusioji buvo muÅ¡ama prieÅ¡ tai nuogai iÅ¡rengta, patvirtina, kad T. J. patyrė labai dideles fizines bei dvasines kančias, ir dėl to teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji buvo nužudyta kankinant. Tuo tarpu nukentėjusiajai T. J. padarytų kÅ«no sužalojimų ypač didelis skaičius patvirtina ir tai, kad jai gyvybė buvo atimta itin skausmingu bÅ«du, kai kurie nuteistųjų smurtiniai veiksmai padaryti tyčiojantis, ir tai patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad nužudymas padarytas ir kitaip itin žiauriai.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiÄ jÄ T. J. nuteistieji I. L. ir T. B. nužudė jÄ kankindami ir kitaip itin žiauriai, ir teisingai jų veikas kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

24. Apeliaciniuose skunduose dėstomi ir praÅ¡ymai sumažinti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Nuteistojo T. B. gynėjas šį praÅ¡ymÄ sieja su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu. Kaip jau nurodyta, teismas pagrįstai ir teisingai T. B. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , todėl dėl Å¡ios priežastis toks praÅ¡ymas atmetamas. Tuo tarpu I. L. praÅ¡ymÄ sumažinti jam paskirtÄ bausmę nurodo kaip alternatyvų, nurodo, jog teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, amžių, neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes jau įvertino. 24.1. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. 24.2. Teismas nustatė po vienÄ nuteistųjų I. L. ir T. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nužudymÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nuteistojo I. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ numatytÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 24.3. Skirdamas nuteistiesiems bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino, kad I. L. ir T. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

NusikalstamÄ veikÄ nuteistieji padarė veikdami netiesiogine tyčia. Ä®vertino, kad nužudant nukentėjusiÄ jÄ nuteistųjų vaidmuo buvo panaÅ¡us. Nužudę nukentėjusiÄ jÄ T. J. nuteistieji padarė ypatingÄ Å¾alÄ nužudytosios artimiesiems ir visuomenei, nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes. Teismas įvertino ir nuteistųjų I. L. ir T. B. asmenybes. Teismas nurodė, kad nuteistieji yra socialiai pavojingi. Kaip nurodoma skunde, I. L. yra jauno amžiaus. Teismas įvertino ir tai, kad jis anksčiau neteistas (4 t., 158-159 b.l.), bet baustas administracine tvarka (4 t., 160-161 b.l.), visus administracinius nusižengimus jis padarė bÅ«damas neblaivus, jis dirbo iki 2016 m. kovo 31 d. (4 t., 154 b.l.), turi du vaikus (4 t., 152 b.l.).

Tuo tarpu T. B. teistumas išnykęs (3 t., 116 b.l.), baustas administracine tvarka (3 t., 117-119 b.l.), nedirba, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (3 t., 105-108, 5 t., 106-109 b.l.). T. B. 2010 m. gydytas psichiatrijos ligoninėje, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru (3 t., 123 b.l.). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-8/2019 jam konstatuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas bei intoksikacija alkoholiu, tačiau dėl savo psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje (3 t., 154-160 b.l.).

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Teismas, atsižvelgęs į visas jau aptartas aplinkybes, įvertinęs, jog nustatyta tik I. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 129 straipsnio 2 dalies vidurkį. Tuo tarpu, atsižvelgęs į T. B. sveikatos bÅ«klę, į tai, kad nustatyta ne tik jo atsakomybę sunkinanti, bet ir lengvinanti aplinkybė, taip pat ir į kitas jau aptartas aplinkybes, teismas T.

B. paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio BK straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jau įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jokių naujų ar neįvertintų, išskyrus I. L. amžių, aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniuose skunduose. Todėl, atsižvelgus į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir į jų asmenybes, teisėjų kolegijos nuomone, I. L. ir T. B. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ir civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo T. B. gynėjas praÅ¡o turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius sumažinti. Vėlgi Å¡is praÅ¡ymas siejamas su praÅ¡ymu T. B. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti. Kaip jau minėta, T. B. neteisėtus veiksmus teismas pagrįstai ir teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Tuo tarpu nuteistasis I. L. dėl civilių ieÅ¡kinių jokių praÅ¡ymų apeliaciniame skunde nenurodo. 25.1.

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriÅ¡kai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109-115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis) taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. 25.2.

IÅ¡ bylos matosi, kad nukentėjusioji A. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 3 270,50 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, prie ieÅ¡kinio pridėjo kvitus, patvirtinančius turtinės žalos dydį (1 t., 169, 170-172 b.l.). Kita nukentėjusioji A. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 183 b.l.). 25.3. Prie civilinio ieÅ¡kinio pateikti dokumentai patvirtina dalį nukentėjusiosios A. V. patirtų iÅ¡laidų laidojant motinÄ T.

J.. Å ie dokumentai patvirtina 3 094,45 Eur iÅ¡laidas, dėl likusios sumos, kurių nepagrindžia pateikti dokumentai, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad Å¡iuos pinigus iÅ¡leido gėlėms. Teismas nurodė, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos iÅ¡ esmės yra pagrįstas, realus, turtinės žalos atlyginimo dydis tik nežymiai virÅ¡ija įprastÄ laidojimo iÅ¡laidų vidurkį. Todėl nukentėjusiosios A. V. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino ir iÅ¡minusavęs valstybės iÅ¡mokėtÄ nukentėjusiajai laidojimo paÅ¡alpÄ iÅ¡ nuteistųjų I.

L. ir T. B. solidariai priteisė 2 966,50 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas. 25.4. Tuo tarpu nukentėjusiųjų A. V. ir A. J. civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisė po 20 000 Eur nukentėjusiosioms. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas taip pat teisingas ir pagrįstas. 25.5. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). 25.6.

Nuteistieji I. L. ir T. B. nužudė T. J., kuri buvo nukentėjusiųjų motina. Nėra abejonių, kad dėl T. J. nužudymo dukros patyrė ypač didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dvasinį sukrėtimÄ , todėl nėra abejonių ir dėl to, kad joms buvo padaryta neturtinė žala. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiųjų santykius su motina. Abi nukentėjusiÄ sias ir nužudytÄ jÄ T. J. siejo Å¡ilti, tamprÅ«s Å¡eimyniniai santykiai.

Nors abi nukentėjusiosios neneigia, kad motina turėjo priklausomybę alkoholiui, bet su tokia priklausomybe T. J. tvarkėsi, bÅ«davo ir laikotarpių, kai ji iÅ¡vis nevartodavo alkoholio. Nors nukentėjusioji A. J. nuo X metų amžiaus negyveno su motina, o augo globos namuose, tačiau jų santykiai buvo Å¡ilti, jos nuolat bendraudavo, motina padėdavo auginti jos vaikus. Teismas pagrįstai nurodė, kad aptartos aplinkybės ne itin palankiai apibÅ«dina T. J., tačiau nukentėjusiosios motinÄ mylėjo tokiÄ , kokia ji buvo ir jų dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl jos mirties nėra menkesni.

Teismas įvertino ir T. J. nužudymo pobÅ«dį, ji buvo nužudyta kankinant ir kitaip itin žiauriai, taip pat ir nuteistųjų realias galimybes atlyginti neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nustatytas kiekvienai nukentėjusiajai po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ie neturtinės žalos atlyginimai priteisti solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų, todėl abu nuteistieji ir turės atlyginti Å¡ias priteistas sumas nukentėjusiosioms.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo I. L. (I. L.) ir nuteistojo T. B. (T. B.) gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Šiukšta