d41c7783-bde3-4b76-aa6b-642e8fcfbe0d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-810-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00087-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Rudzinsko, Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vitaterma“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vitaterma“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo ir sutartinių netesybų sumažinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Vitaterma“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė: pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „YIT Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų 113 757,52 Eur sumai įskaitymÄ ; taikant restitucijÄ sumažinti ieÅ¡kovės mokėtinÄ baudÄ atsakovei iki 56 878,76 Eur ir įtraukti atsakovę į ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su tokiu kreditoriniu reikalavimu; priteisti iÅ¡ atsakovės 121 052,59 Eur skolÄ ir 6 proc. procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . Susipažinusi su perimtais dokumentais, ieÅ¡kovės nemokumo administratorė nustatė, kad 2019 m. sausio 21 d. Å¡alys sudarė subrangos sutartį Nr. AGR_YIT-2019-KA81, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte „Administracinės paskirties pastatas Sqveras“, esančiame adresu Karaliaus Mindaugo pr. 35, Kaunas (toliau – Subrangos sutartis Nr. 1). 2019 m. balandžio 19 d.

Å¡alys sudarė subrangos sutartį Nr. AGR_YIT-2019-KA838, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte „Lietuvos krepÅ¡inio namai“, esančiame adresu Santakos g. 11, Kaunas (toliau – Subrangos sutartis Nr. 2). 2019 m. liepos 30 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. nutraukia Subrangos sutartį Nr. 1. 2019 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutraukia Subrangos sutartį Nr.

2. Iki Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimo ieÅ¡kovė atliko rangos darbus už 135 206,61 Eur (be PVM), iki Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimo – už 10 695,14 Eur (be PVM). Atsakovė atliko ieÅ¡kovei tik vienÄ 24 849,16 Eur mokėjimÄ , iÅ¡ dalies apmokėdama 2019 m. balandžio 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Atsakovės neapmokėta suma – 121 052,59 Eur. 2019 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad įskaito ieÅ¡kovės reikalavimus atsakovei 113 757,52 Eur sumai į ieÅ¡kovės mokėtinas atsakovei 95 795,98 Eur baudÄ už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimÄ bei 24 860 Eur baudÄ už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimÄ .

IeÅ¡kovei mokėtinÄ 7 295,07 Eur sumÄ pagal minėtas sÄ skaitas atsakovė sulaikė, nurodydama, kad ji skirta užtikrinti ieÅ¡kovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymÄ . Ä®skaitymas yra neteisėtas, pažeidžia ieÅ¡kovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1892-657/2019 buvo priėmęs ieÅ¡kovės vadovo pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei ir Å¡ioje nutartyje nurodęs, kad nuo teismo nutarties dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos ieÅ¡kovės turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas.

Nutartis buvo iÅ¡vieÅ¡inta, t. y. atsakovė apie apribojimus žinojo. Sudarydama ginčijamÄ sandorį atsakovė patenkino didžiÄ jÄ dalį savo finansinio reikalavimo ieÅ¡kovei, apeidama kitus ieÅ¡kovės kreditorius. Sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė jau buvo nemoki. Å i aplinkybė konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Egzistuoja visos sÄ lygos sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis).

Be to, įskaitymas prieÅ¡taravo ir imperatyvioms CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (redakcijos, galiojusios tuo metu, kai buvo atliktas įskaitymas) (toliau – Ä®RÄ®) 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės atliktu baudų už Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimÄ skaičiavimu, sudarančiu galimybę atsakovei nepagrįstai praturtėti, bei prašė jas sumažinti per pusę. Patenkinus reikalavimÄ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsakovė įtrauktina į ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 56 878,76 Eur kreditoriniu reikalavimu.

IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina ne tik 113 757,52 Eur pagal Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 mokėtina suma, kuriÄ atsakovė nepagrįstai įskaitė, bet ir 7 295,07 Eur suma, kurios mokėjimas sulaikytas.

3. Atsakovė „YIT Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Subrangos sutartis Nr. 1 buvo keičiama 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. liepos 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. susitarimais, Subrangos sutartis Nr. 2 – 2019 m. rugpjūčio 5 d. susitarimu, kurių sudarymÄ sÄ lygojo netinkamas ir nesavalaikis ieÅ¡kovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas. IeÅ¡kovei pradėjus darbus vykdyti mažesniu intensyvumu, sumažėjus ieÅ¡kovės darbininkų skaičiui objektuose, kilus nesklandumams dėl medžiagų ir įrangos tiekimo, atsakovė sužinojo, kad teismui paduotas pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei.

Atsakovė pasinaudojo Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 14.6 ir 14.7.5 punktuose numatyta savo teise sutartis nutraukti. Atsakovė su ieÅ¡kove nesėkmingai derėjosi dėl sutarčių nutraukimo pasekmių. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pradžios su ieÅ¡kovės atstovais tapo neįmanoma susisiekti, todėl atsakovė priėmė sprendimÄ taikyti sutartines netesybas bei 2019 m. rugsėjo 23 d. atliko baudų įskaitymÄ . PasiraÅ¡ydama sutartis ieÅ¡kovė sutiko tiek dėl baudos jai taikymo padarius esminį sutarties pažeidimÄ , tiek dėl baudos iÅ¡skaitymo iÅ¡ jai mokėtinų sumų.

Baudų dydis apskaičiuotas pagal Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punktÄ , t. y. 10 proc. sutarties kainos. Pagal Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 6.2 punktÄ atsakovė yra sulaikiusi 5 % darbų sumos. Sulaikytų sumų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei nėra pagrindo, nes ieÅ¡kovė nėra pateikusi atsakovei Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytų banko ar draudimo bendrovės iÅ¡duotų garantinių įsipareigojimų užtikrinimų, o garantinio užtikrinimo terminas nėra suėjęs.

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2021 m. kovo 30 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino atsakovės 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ negaliojančiu; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 113 757,52 Eur skolÄ , 6 proc. procesines palÅ«kanas.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimÄ ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino atsakovės UAB „YIT Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ negaliojančiu; priteisė ieÅ¡kovei BUAB ,,Vitaterma“ iÅ¡ atsakovės UAB „YIT Lietuva“ 113 757,52 Eur skolÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4 476,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl mokėtinų sumų sulaikymo, sprendė, kad pripažinti 7 295,07 Eur sumos mokėjimo sulaikymÄ neteisėtu, o prievolę sumokėti aptarto dydžio Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu atliktų darbų kainos dalį pažeista, bei tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡ios sumos priteisimo nėra pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendime įvertino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl netesybų mažinimo ir pripažino jį nepagrįstu, todėl tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ taip pat nėra pagrindo.

9. Teismas nustatė, kad Subrangos sutartį Nr. 1 atsakovė nutraukė nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d., Subrangos sutartį Nr. 2 – nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. Nutraukimo pagrindas – Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 14.6 ir 14.7.5 punktuose numatytas esminis pažeidimas – ieÅ¡kovei inicijuotas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių juridinių faktų kilo ieÅ¡kovės prievolės atsakovei. Å alys nustatė ne sutartinės prievolės mokėti netesybas įvykdymo terminÄ , bet tiesiogiai aptarė prievolės įvykdymo tvarkÄ â€“ atsakovės teisę iÅ¡skaičiuoti baudÄ iÅ¡ bet kokių ieÅ¡kovei mokėtinų sumų (kitaip tariant, atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ ).

Tokio susitarimo egzistavimas paneigia ieÅ¡kovės pozicijos pagrįstumÄ , dėl to, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 20 d. sÄ skaitose numatydama, jog baudos turi bÅ«ti sumokėtos tÄ pačiÄ dienÄ , nustatė ieÅ¡kovei neprotingÄ prievolių įvykdymo terminÄ .

10. Teismas nustatė, kad, grÄ Å¾indamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡ esmės konstatavo egzistuojant pirmÄ jÄ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ prieÅ¡ sudarant sandorį egzistavusiÄ ieÅ¡kovės reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Kreditorinių reikalavimų ieÅ¡kovės bankroto byloje dydį (1 366 927,03 Eur) patvirtina ieÅ¡kovės pateikti kreditorių sÄ raÅ¡ai.

11. Teismo vertinimu, prioriteto suteikimas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimo patenkinimui, kai įmonė yra nemoki, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, patvirtina kitų kreditorių teisių pažeidimÄ . Ä®statyme įtvirtinta ir sutartyje atkartota prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės įskaitymo teisė negali bÅ«ti vertinama kaip sukurianti pareigÄ prievolę vykdyti bÅ«tent tokiu bÅ«du. PrieÅ¡ inicijuojant bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ teismui buvo pateiktas ieÅ¡kovės vadovo pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, apie kurį atsakovė žinojo, be to, ginčijamo įskaitymo metu vieÅ¡ajame registre buvo registruoti ir ieÅ¡kovės turtui taikomi areÅ¡tai, taigi atsakovei buvo žinoma ar negalėjo bÅ«ti nežinoma apie sudėtingÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį.

12. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 13. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Vitaterma“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo motyvus, iÅ¡dėstytus 21-25 punktuose, ir Å¡ioje dalyje pakeisti teismo sprendimÄ â€“ pripažinti UAB „YIT Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ 113 757,52 Eur sumai negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 ir 6.130 straipsnių pagrindu. Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 neapsibrėžus netesybų skaičiavimo termino, apeliantė baudas turėjo sumokėti atsakovei per 7 kalendorines dienas. 13.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iki sandorio sudarymo apeliantė vos du kartus (2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d.) buvo sutikusi sumokėti atsakovei 580 Eur baudÄ tÄ pačiÄ dienÄ .

Nesant Å¡alių raÅ¡ytinio susitarimo dėl sutartinių netesybų mokėjimo terminų, kiekvienas atvejis dėl netesybų mokėjimo terminų privalo bÅ«ti vertintinas atskirai, o vien faktinė aplinkybė, jog apeliantė buvo anksčiau sutikusi kai kurias atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas apmokėti iÅ¡ karto, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad Å¡alys susitarė dėl visų atsakovės iÅ¡raÅ¡omų netesybų sÄ skaitų apmokėjimo terminų.

14. Atsakovė UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 14.1. Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2, kaip ir anksčiau vykdytose sutartyse, atsakovė teikė paslaugas ieÅ¡kovei. Sutartyse įtvirtinta, kad paslaugoms ir baudoms (viskam, kas nėra tiesioginis sutarties objektas, nėra statybos darbai) padengti ieÅ¡kovės mokėjimai atsakovei atliekami darant iÅ¡skaitas iÅ¡ ieÅ¡kovės mokėtinų sumų, jų mokėjimo terminai netapatinami su apmokėjimo už atliktus statybos darbus terminais.

Dėl tokio Å¡alių sutarto prievolės pasibaigimo įskaitymu tarp Å¡alių susiklostė praktika taikyti apmokėjimo terminÄ â€žtÄ pačiÄ dienÄ â€œ. 14.2. IeÅ¡kovė pasiraÅ¡ydama Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 sutiko tiek dėl baudos jai taikymo padarius esminį sutarties pažeidimÄ , tiek dėl baudų iÅ¡skaitymo iÅ¡ jai mokėtinų sumų, o sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „YIT Lietuva“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas, nagrinėdamas actio Pauliana sÄ lygų egzistavimÄ , nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė įskaitymo metu buvo atsakovės, kaip kreditorės, skolininkė ir ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, reikalavimo iÅ¡ viso neliko, nes ieÅ¡kovės, kaip skolininkės, piniginė prievolė (skola) atsakovei buvo didesnė už atsakovės, kaip skolininkės, piniginę prievolę ieÅ¡kovei, t. y. atsakovės mokėtinos sumos virÅ¡ijo ieÅ¡kovei mokėtinas sumas. 15.2.

Teismo argumentai, kad dauguma bankroto procese patvirtintų kreditorinių reikalavimų jau egzistavo ginčijamo įskaitymo metu, o darbuotojų, VMI ir Sodros kreditoriniai reikalavimai kartu sudėjus virÅ¡ijo įskaitymo sumÄ ir parodo, jog ieÅ¡kovės turimas turtas nėra pakankamas Å¡iems reikalavimams patenkinti, yra nepagrįsti ir nepagrindžia actio Pauliana taikymo sÄ lygos – kreditorių teisių pažeidimo. 15.3. Ginčijamo įskaitymo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d., ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla ir įmonė neturėjo nemokios įmonės statuso.

Teismo nurodyti 2019 m. liepos 31 d. duomenys bei su ieÅ¡kovės 2022 m. kovo 9 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikti dokumentai nepatvirtina, kad įmonė buvo nemoki įskaitymo dienÄ . Teismas iÅ¡ esmės neanalizavo ieÅ¡kovės mokumo atliekant ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ . 15.4. Atsakovė prieÅ¡ statybų užsakovÄ už ieÅ¡kovės įsipareigojimų įvykdymÄ atsako kaip už savo įsipareigojimų įvykdymÄ , todėl ieÅ¡kovės pradėtų vykdyti, bet neįvykdytų darbų atlikimÄ atsakovė turėjo tęsti ir įvykdyti prieÅ¡ statybos darbų užsakovus.

Tai suponavo atsakovės pareigÄ pritaikyti baudas ir jas iÅ¡skaityti iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų tam, kad prievolės bÅ«tų tinkamai įvykdytos atsakovės kreditorių, t. y. statybos darbų užsakovų, atžvilgiu. PrieÅ¡ingas atsakovės elgesys (baudos neiÅ¡sireikalavimas) bÅ«tų traktuojamas kaip nepateisinamas, įvertinus dar ir tai, kad atsakovės realÅ«s nuostoliai virÅ¡ijo baudas, skirtas kompensuoti sutarčių nutraukimo neigiamus padarinius. 15.5. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

IeÅ¡kovės nemokumas buvo patvirtintas 2019 m. spalio 30 d. teismo nutartimi, o atsakovė ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ atliko 2019 m. rugsėjo 23 d. Atsakovė įskaitymo metu neturėjo duomenų apie ieÅ¡kovės nemokumÄ . Ä®skaitymo metu ieÅ¡kovė tik buvo pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, o restruktÅ«rizavimo byla ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡kelta. 15.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje nurodė, kad įskaitymo teisė negali bÅ«ti tapatinama su turto realizavimu ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ turto, todėl tokie Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai Å¡ios teisės neapima.

Taigi iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantiems kreditoriams nustatyti apribojimai nebuvo taikomi iÅ¡ieÅ¡kojimo nevykdantiems kreditoriams ir prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas galėjo bÅ«ti atliktas teisėtai nepaisant ribojimų. 15.7. Laikinųjų apsaugos priemonių įregistravimas Turto areÅ¡tų registre nepatvirtina fakto, kad įmonė yra nemoki, nes Å¡iame registre nurodomi tik nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikomi suvaržymai.

16. IeÅ¡kovė BUAB „Vitaterma“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 16.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje konstatavo, kad „<...> iki Å¡ioje byloje ginčijamo įskaitymo reikalavimo teisę turėjo tiek atsakovė į ieÅ¡kovę (subrangos sutartyse nustatytų ir pagal Å¡ias sutartis apskaičiuotų baudų suma), tiek ir ieÅ¡kovė į atsakovę (pagal subrangos sutartis atliktų bei atsakovės neapmokėtų darbų vertė).

Byloje nustatyta, kad iki ginčijamo įskaitymo ieÅ¡kovė buvo ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos kreditorė. Taigi, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį ji, kaip atsakovės kreditorė, turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl atsakovės, kaip savo skolininkės, sudaryto sandorio, jeigu toks sandoris pažeidė jos, kaip kreditorės, teises“. Be to, ieÅ¡kovė net ir po ginčijamo sandorio sudarymo liko apeliantės kreditore 7 295,07 Eur sumos apimtyje. 16.2. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo kitų kreditorių t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovė jau buvo pradelsusi sumokėti bendrÄ 1 224 981,74 Eur sumÄ didžiajai daliai kitų savo kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.

Visas ieÅ¡kovei priklausantis turtas buvo realizuotas bankroto proceso metu, ieÅ¡kovės kaupiamojoje banko sÄ skaitoje esančios pinigų sumos neužteks patenkinti net darbuotojų finansinių reikalavimų. 16.3. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad dėl subrangos sutarčių nutraukimo ji patyrė nuostolių, kurių nepadengė sutartinių baudų dydžiai, negali bÅ«ti laikoma pagrindu konstatuoti, jog apeliantė privalėjo sudaryti sandorį. 16.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad sutartinėje sÄ lygoje esant nustatytam imperatyviam baudos ar kitos piniginės prievolės (pvz., baudos) taikymui, toje pačioje sÄ lygoje nustatytas piniginės prievolės įvykdymo bÅ«das „iÅ¡skaičiavimas iÅ¡ mokėtinų sumų“ irgi traktuotinas kaip privalomas, pirmenybinis prievolės įvykdymo bÅ«das, o apeliantė iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti laikoma privilegijuota ieÅ¡kovės kreditore. 16.5.

Atsakovės atžvilgiu taikytina CK 6.67 straipsnio 5 punkte nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Be to, į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog ieÅ¡kovė yra nemoki įmonė ir ginčijamas sandoris pažeis ieÅ¡kovės kreditorių teises. Sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo pradelstų įsipareigojimų VSDFV ir VMI, o jos turtas bendrai 85 691,70 Eur sumai buvo areÅ¡tuotas kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

19. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės BUAB „Vitaterma“ ieÅ¡kinys dėl atsakovės UAB „YIT Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 23 d. atlikto prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, o reikalavimas dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu – atmestas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimÄ negaliojančiais dėl prieÅ¡taravimo kreditorių interesams pagal actio Pauliana institutÄ ir prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms pagal CK 1.80 straipsnį, Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu (dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų) 20. IeÅ¡kovė BUAB „Vitaterma“ apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti atsakovės UAB „YIT Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų 113 757,52 Eur sumai įskaitymÄ negaliojančiu, be kita ko, ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Anot ieÅ¡kovės, ginčijamo sandorio sudarymo (atsakovės atlikto įskaitymo) metu ieÅ¡kovės prievolės mokėti baudas atsakovei nebuvo vykdytinos, o tai, remiantis CK 6.130 straipsniu, įskaitymÄ daro negaliojantį, nes tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini.

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, išdėstytus 21-25 punktuose.

21. Ä®skaitymas yra vienas iÅ¡ prievolių pasibaigimo bÅ«dų, nustatytų CK. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ ; įskaitymui pakanka vienos Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės Å¡alies valios, apie kuriÄ turi bÅ«ti informuojama kita Å¡alis. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007, kt.).

22. Pagal Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punktÄ tuo atveju, jeigu Sutartis nutraukiama subrangovui (ieÅ¡kovei) iÅ¡ esmės pažeidus Sutartį, subrangovui (ieÅ¡kovei) taikoma 10 proc. Sutarties kainos dydžio bauda, kuriÄ rangovas (atsakovė) turi teisę iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ bet kokių subrangovui (ieÅ¡kovei) mokėtinų sumų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sÄ skaitas dėl baudų už Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimÄ atsakovė iÅ¡rašė 2019 m. rugsėjo 20 d., o įskaitymÄ atliko po 3 dienų, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d. IeÅ¡kovės nuomone, Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 neapsibrėžus netesybų skaičiavimo termino, baudas ji turėjo sumokėti atsakovei per 7 kalendorines dienas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovės argumentais.

23. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo jÄ Ä¯vykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti jÄ Ä¯vykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada jÄ Ä¯vykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, iÅ¡skyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiÅ¡kus kitoks prievolės įvykdymo terminas.

Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi bÅ«ti protingas ir sudaryti sÄ lygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad septynių dienų terminas turėtų bÅ«ti laikomas minimaliu, tačiau abi Å¡alys gali susitarti ir dėl trumpesnio termino, jeigu, atsižvelgiant į prievolės pobÅ«dį, jos vykdymo bÅ«dÄ , vietÄ , jis yra protingas ir leidžia skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras.

Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 86-87; Driukas, A. Prievolių vykdymo terminai ir jų pasibaigimo teisiniai padariniai. Vilnius: Teisė, 2018, p. 64.).

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai akcentavo tai, kad Å¡alys Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punktu nustatė ne sutartinės prievolės mokėti netesybas įvykdymo terminÄ , bet tiesiogiai aptarė prievolės įvykdymo tvarkÄ â€“ atsakovės teisę iÅ¡skaičiuoti baudÄ iÅ¡ bet kokių ieÅ¡kovei mokėtinų sumų (kitaip tariant, atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ ). Tiek CK 6.53 straipsnio nuostatos dėl prievolių įvykdymo terminų nustatymo ir apibrėžtumo, tiek CK 6.63 straipsnyje aptartos prievolės vykdymo pažeidimo taisyklės savo tikslu ir paskirtimi yra orientuotos į skolininko apsaugÄ nuo neigiamų prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmių taikymo (sutartinių įsipareigojimų pažeidimo konstatavimo, netesybų taikymo ir pan.), tačiau negali bÅ«ti vertinamos kaip paneigiančios ar apribojančios kreditoriaus teisę pasinaudoti ne tik įstatyme (CK 6.130 straipsnis), bet ir sutartyje (Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punkte) aptartu prievolės įvykdymo bÅ«du – prievolės įskaitymu.

25. Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punkte Å¡alių nustatyta prievolės įvykdymo tvarka (bÅ«das) – prievolės įskaitymas – paneigia ieÅ¡kovės skundo argumentų dėl to, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 20 d. sÄ skaitose numatydama, jog baudos turi bÅ«ti sumokėtos tÄ pačiÄ dienÄ , nustatė ieÅ¡kovei neprotingÄ prievolių įvykdymo terminÄ , pagrįstumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent konkretaus prievolės įvykdymo bÅ«do (prievolės įskaitymo, o ne mokėjimo atlikimo atsakovei) įtvirtinimas sutarties nuostatose suponuoja iÅ¡vadÄ , kad terminas įvykdyti prievolę (t. y. sumokėti baudas) tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iuo konkrečiu atveju atitinka sutarties esmę, laikytinas protingu ir leidžiančiu skolininkei (ieÅ¡kovei) tinkamai įvykdyti prievolę.

Juolab kad atsakovės teisė atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių sumų įskaitymus buvo įtvirtinta ne tik Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punkte, susitariant dėl netesybų sutarčių nutraukimo dėl esminio jų pažeidimo atveju, bet ir kitų ieÅ¡kovės piniginių prievolių atvejais (pvz., Subrangos sutarties Nr. 1 bendrųjų sÄ lygų 8.27 punkte, Subrangos sutarties Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 8.26 punkte, Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 10.5, 10.8, 13.4–13.5 punktuose).Tai nulėmė gana dažnÄ atsakovės praktikÄ iÅ¡raÅ¡ant ieÅ¡kovei sÄ skaitas jose numatyti, kad sÄ skaitose nurodoma suma turi bÅ«ti sumokėta tÄ pačiÄ dienÄ , kam ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo (2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas, atsiliepimo į ieÅ¡kinį 10-11 priedai (atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros)).

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados dėl CK 6.53 straipsnio 2 dalies ir 6.130 straipsnio 1 dalies pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti atsakovės UAB „YIT Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų 113 757,52 Eur sumai įskaitymÄ negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu dėl ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygas, jų realizavimÄ praktikoje, ieÅ¡kovės nurodytos teisės doktrinos nuostatos bei teikiami aiÅ¡kinimai dėl prievolės termino, laikytini nepagrįstais bei nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų. Dėl actio Pauliana tenkinimo sÄ lygų (dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų) 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

29. IÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos actio Pauliana sÄ lygos pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „YIT Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų 113 757,52 Eur sumai įskaitymÄ .

30. Atsakovė UAB „YIT Lietuva“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl actio Pauliana sÄ lygų egzistavimo ir kvestionuoja Å¡ias teismo nustatytas actio Pauliana tenkinimo sÄ lygas: tai, kad ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio atlikimo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; tai, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises; tai, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės 31.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamÄ sandorį. Actio Pauliana gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs jÄ netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktÄ ).

32. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Å io momento nustatymas yra reikÅ¡mingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 28 punktas). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimÄ , bet ir aplinkybę, jog Å¡i teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

33. Atsakovė UAB „YIT Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog ieškovė įskaitymo metu buvo atsakovės, kaip kreditorės, skolininkė ir ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimo iš viso neliko, nes ieškovės, kaip skolininkės, piniginė prievolė (skola) atsakovei buvo didesnė už atsakovės, kaip skolininkės, piniginę prievolę ieškovei, t. y. atsakovės mokėtinos sumos viršijo ieškovei mokėtinas sumas. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022 konstatavo, kad: „<...> iki ginčijamo įskaitymo ieškovė buvo ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos kreditorė. Taigi, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį ji, kaip atsakovės kreditorė, turi teisę reikšti ieškinį dėl atsakovės, kaip savo skolininkės, sudaryto sandorio, jeigu toks sandoris pažeidė jos, kaip kreditorės, teises. Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareiškė ieškovės bankroto administratorius.

Nors ieškinyje nėra nurodoma aplinkybė, kad ieškinys dėl sandorio negaliojimo reiškiamas kreditorės savo skolininkei, tačiau būtina pažymėti, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla, o ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu. Todėl spręstina, kad ginčijamas vienašalis įskaitymo sandoris sudarytas ieškovės kreditorės, kuri kartu yra ir ieškovės skolininkė. Todėl bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę reikšti ieškinį dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jeigu juo buvo pažeisti šios įmonės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai ir jos kreditorių, interesai (kasacinio teismo nutarties 44-45 punktai)“ 35.

Be kita ko, pažymėtina, kad atsakovė yra sulaikiusi dalį ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos, t. y. 7 295,07 Eur, siekdama užsitikrinti ieÅ¡kovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymÄ . Pagal Subrangos sutarties Nr. 1 6.2 punktÄ atsakovė yra sulaikiusi 5 proc. nuo darbų sumos, kas sudaro 6 760,32 Eur. Pagal Subrangos sutarties Nr. 2 6.2 punktÄ atsakovė yra sulaikiusi 5 proc. nuo darbų sumos, kas sudaro 534,75 Eur. Å ių sumų įskaitymas nėra atliktas. Tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos jokie ieÅ¡kovės atliktų darbų defektai neatsiras, atsakovė privalės sumokėti ieÅ¡kovei likusiÄ sulaikytÄ sutarčių kainos dalį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 7 295,07 Eur sumos priteisimo atmetė. Å i sprendimo dalis nėra apskųsta. Taigi sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ argumentu, kad ji net ir po ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo laikytina atsakovės kreditore.

36. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl actio Pauliana sÄ lygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės buvimo ginčijamo sandorio sudarymo metu – yra pagrįsta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantės (atsakovės) skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pateiktus dėl aptartos faktinės aplinkybės (actio Pauliana sÄ lygai – neabejotinai ir galiojančiai reikalavimo teisei), pagrįsti.

Dėl ginčijamais sandoriais pažeistų kreditorės (ieÅ¡kovės) teisių 37. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, bÅ«tina nustatyti skolininko nemokumÄ (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio sudarymo reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes pareiga tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).

38. Dėl skolininko nemokumo Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali bÅ«ti taikomas. Nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas.

39. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnį įmonės nemokumas (Ä®BÄ® nuostatos aktualios todėl, kad ginčijamas įskaitymas buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 23 d.) yra apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nemokumas kaip teisinė sÄ lyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

40. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali bÅ«ti vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiÅ¡koje situacijoje esančių kreditorių teisių. Pavyzdžiui, kiti kreditoriai gali bÅ«ti suinteresuoti įsigyti tÄ patį turtÄ (daiktus, lėšas ar kt.) ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sÄ lygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigÄ nepažeisti kitų kreditorių interesų.

Jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu.

Kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta 2019 m. spalio 30 d.; kita vertus, su finansiniais sunkumais ieÅ¡kovė susidÅ«rė ženkliai anksčiau; jeigu atsakovė nebÅ«tų atlikusi ginčijamo įskaitymo, jos prievolės ieÅ¡kovei suma bÅ«tų buvusi skiriama visų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatyme nustatyta tvarka, o atsakovė su prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu bÅ«tų patekusi į ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir iÅ¡ esmės negalėtų pretenduoti į reikalavimo, kurio didžiÄ jÄ dalį sudaro netesybos (t. y. antru etapu tenkinamos sumos), patenkinimÄ tokia apimtimi, kokia jis buvo patenkintas; prioriteto suteikimas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimo patenkinimui, kai įmonė yra nemoki, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, patvirtina kitų kreditorių teisių pažeidimÄ .

Tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija iš esmės reiškia, kad ginčo sandoris buvo sudarytas ieškovei esant nemokiai ir tokiu būdu pažeidžiant ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

42. Atsakovė, nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d., ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla ir įmonė neturėjo nemokios įmonės statuso, o teismo nurodyti 2019 m. liepos 31 d. duomenys bei su ieÅ¡kovės 2022 m. kovo 9 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikti dokumentai nepatvirtina, kad įmonė buvo nemoki įskaitymo dienÄ . Anot apeliantės, teismas sprendime iÅ¡ esmės neanalizavo ieÅ¡kovės mokumo atliekant ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ , nenurodė, kokios skolos kreditoriams buvo ginčijamo įskaitymo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, su paminėtais atsakovės skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

43. Visų pirma, pažymėtina, kad bankroto procesas ieÅ¡kovei inicijuotas 2019 m. rugsėjo 19 d. (pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), pareiÅ¡kimas priimtas 2019 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija, o bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta 2019 m. spalio 30 d. (civilinė byla Nr. eB2-170-657/2022). Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, nurodė, kad iÅ¡ atsakovės (Å¡ioje byloje – ieÅ¡kovės) teismui pateikto aktualiausio laikotarpio – 2019 m. liepos 31 d. balanso nustatyta, kad minėtu laikotarpiu UAB „Vitaterma“ balansinė turto vertė siekė 1 108 201 Eur sumÄ , kuriÄ sudarė: ilgalaikis turtas – 413 479 Eur, iÅ¡ jo: materialusis turtas – 363 379 Eur, finansinis turtas – 50 100 Eur, ir trumpalaikis turtas – 682 270 Eur, iÅ¡ kurio: atsargos – 119 718 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 525 911 Eur ir piniginės lėšos – 36 641 Eur; o UAB „Vitaterma“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 677 954 Eur sumÄ , susidedančiÄ iÅ¡ po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų – 267 641 Eur bei iÅ¡ per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 1 410 313 Eur.

Pagal 2019 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ , Å¡iuo laikotarpiu įmonė patyrė 678 223 Eur nuostolį. IÅ¡ UAB „Vitaterma“ 2019 m. liepos 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡o nustatyta, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai tiekėjams sudaro 1 121 426,33 Eur sumÄ . Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad aktualiausi finansiniai duomenys neabejotinai patvirtina, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, taigi UAB „Vitaterma“ yra nemoki įmonė.

Pastebėtina, kad ir pati ieÅ¡kovė pripažino savo nemokumÄ , t. y. UAB „Vitaterma“ akcininkai 2019 m. rugsėjo 16 d. neeiliniame akcininkų susirinkime priėmė nutarimÄ Ä¯monei inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (2019 m. spalio 2 d. praÅ¡ymo civilinėje byloje Nr. eB2-170-657/2022 priedas Nr. 3).

44. Antra, iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ (2019 m. rugsėjo 23 d.) ieÅ¡kovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 224 981,74 Eur sumÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 20). Å ie reikalavimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo dienos. Bendra ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 400 261,74 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, bankroto proceso metu realizavus ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , gautų lėšų neužteks patenkinti visų ieÅ¡kovės kreditorių finansinių reikalavimų (2022 m. kovo 8 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priedai Nr. 2, 5-6).

45. Taigi, pirmiau minėti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu (2019 m. rugsėjo 23 d.) buvo sunki ir įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki. Praėjus Å¡iek tiek daugiau kaip mėnesiui po ginčijamo sandorio sudarymo ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Tai reiÅ¡kia, kad įmonė jau ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo ir daugiau kreditorių, turėjusių galiojančias reikalavimo teises, kurių reikalavimai nebuvo įvykdyti. IeÅ¡kovei turint dideles sumas pradelstų skolų kitiems kreditoriams ir bÅ«nant faktiÅ¡kai nemokiai, ginčijamu sandoriu nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienai iÅ¡ kreditorių – atsakovei, tokiu bÅ«du pažeidžiant kitų ieÅ¡kovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, nors ieÅ¡kovė sandorio sudarymo metu jau turėjo pareigÄ užtikrinti visų savo kreditorių lygiateisiÅ¡kumÄ .

Dėl ginčijamo sandorio sudarymo kitų ieÅ¡kovės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, kurie turėtų bÅ«ti tenkinami pirmesne eile nei atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei, ženkliai sumažėjo, nes po sandorio sudarymo sumažėjo ieÅ¡kovės likvidaus turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertė. Minėti veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimÄ vienodomis sÄ lygomis su kitais kreditoriais.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie argumentai atitinka teisines actio Pauliana taikymo nuostatas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Dėl (ne)privalėjimo sudaryti ginčijamÄ sandorį kaip actio Pauliana sÄ lygos 46. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo. Å i sÄ lyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę.

Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

47. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; kt.).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nei pareigos, nei būtinybės, nei susiklosčiusių faktinių aplinkybių tam, kad ginčijamo sandorio (įskaitymo) pagrindu ieškovei mokėtinos sumos būtų vienašališkai įskaitytos atsakovės. Kaip minėta, šalis siejusių subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 13.6 punkte numatyta, kad, jeigu Sutartis nutraukiama Subrangovui (ieškovei) iš esmės pažeidus Sutartį, Subrangovui (ieškovei) taikoma 10 (dešimties) proc.

Sutarties kainos dydžio bauda, kuriÄ Rangovas (atsakovė) turi teisę iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ bet kokių Subrangovui (ieÅ¡kovei) mokėtinų sumų. Taigi sudarydamos subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 Å¡alys iÅ¡ anksto numatė teisę atsakovei sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo atveju iÅ¡skaičiuoti baudÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų. Tačiau tokia sutartinė nuostata negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡alies pareiga sudaryti ginčijamÄ sandorį. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad dėl subrangos sutarčių nutraukimo dėl esminio pažeidimo ji patyrė nuostolių, kurių nepadengė sutartinių baudų dydžiai, taipogi negali bÅ«ti laikoma pagrindu konstatuoti, jog atsakovė privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį.

49. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigÄ sudaryti sandorį, jÄ turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditorių interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti Å¡ia pareiga, siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranaÅ¡umÄ tik vienam ar keletui jų. Vykdydamas savo pareigÄ sudaryti sandorį skolininkas, esantis nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebÅ«tų pažeisti kitų kreditorių interesai. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo realizavimo sÄ lygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis neapsunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų.

Egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, nesudaro teisinio pagrindo CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste jos vertinti kaip skolininko pareigos sudaryti kokius nors kitokius sandorius, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtÄ , imti paskolÄ arba kreditoriui perleisti turtÄ ar turtines teises, o sprendžiant dėl aptariamos pareigos buvimo ar nebuvimo, teisinės reikÅ¡mės neturi aplinkybės dėl kreditoriaus žinojimo apie skolininko skolas kitiems kreditoriams, pradelstus įsipareigojimus, taip pat aplinkybės dėl skolininko mokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punkte numatytu susitarimu dėl netesybų įskaitymo buvo tik atkartota įstatyme įtvirtinta kreditoriaus teisė; net jeigu tokio susitarimo nebÅ«tų buvę, atsakovės subjektinės teisės atlikti įskaitymÄ apimtis nebÅ«tų pasikeitusi, iÅ¡skyrus aspektÄ , susijusį su terminų prievolės įvykdymui skaičiavimu; įstatyme įtvirtinta ir sutartyje atkartota prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės įskaitymo teisė negali bÅ«ti vertinama kaip sukurianti pareigÄ prievolę vykdyti bÅ«tent tokiu bÅ«du.

Taigi Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 buvo tik įtvirtinta atsakovės įstatyminė teisė atlikti įskaitymÄ , o ne savarankiÅ¡kas piniginių prievolių įvykdymo bÅ«das. Pastebėtina tai, kad teisės aktai nesuteikia kreditoriui, kurio prievolės įvykdymas yra užtikrintas netesybomis, privilegijų (pirmumo teisės) prieÅ¡ kitus savo skolininko kreditorius. Atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad, sudarydama ginčijamÄ sandorį, siekė naudos ieÅ¡kovei ir atsiskaitymo su visais ieÅ¡kovės kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.

PrieÅ¡ingai, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji atliko ieÅ¡kovei pritaikytų netesybų įskaitymÄ dėl esminio sutarčių pažeidimo tam, kad atlygintų savo patirtus nuostolius. Taigi, sudariusi ginčijamÄ sandorį atsakovė iÅ¡ esmės patenkino savo finansinį reikalavimÄ , tokiu bÅ«du pažeisdama kitų ieÅ¡kovės kreditorių teises ir interesus.

51. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai atitinka sandorio sudarymo nebÅ«tinumo nuostatas actio Pauliana taikymo kontekste. Dėl atsakovės (ne)sÄ Å¾iningumo 52. Atsakovės (apeliantės) nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jos nesÄ Å¾iningumÄ , kadangi ieÅ¡kovės nemokumas buvo patvirtintas 2019 m. spalio 30 d. teismo nutartimi, atsakovė įskaitymo atlikimo metu neturėjo duomenų apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , įskaitymo metu ieÅ¡kovė tik buvo pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, o restruktÅ«rizavimo byla ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡kelta; prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas galėjo bÅ«ti atliktas nepaisant ribojimų pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalį, kadangi Å¡ie ribojimai taikomi tik turto realizavimui ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ turto; laikinųjų apsaugos priemonių įregistravimas Turto areÅ¡tų registre nepatvirtina fakto, kad įmonė yra nemoki.

53. Pažymėtina, kad sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesÄ Å¾iningumÄ , nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015).

54. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė Å¡alys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo bÅ«tinumo skolininkui sudaryti ginčijamÄ sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimÄ poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas bÅ«tų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiÅ¡kas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams.

55. Ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, kÄ numatė ar galėjo numatyti Å¡alys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situacijÄ .

56. Objektyvusis sÄ Å¾iningumo principo kriterijus – kÄ asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, – CK 6.66 straipsnio kontekste suponuoja trečiojo asmens pareigÄ veikti aktyviai, t. y. domėtis skolininko turtine padėtimi, galima sandorio įtaka skolininko ir jo kreditorių interesams. Kasacinio teismo praktikoje Å¡i pareiga apibrėžiama nurodant, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

57. Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 42-45 punktuose, ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktiÅ¡kai nemoki, jos pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 224 981,74 Eur sumÄ . Sandorio sudarymo dienÄ ieÅ¡kovė, be kita ko, turėjo pradelstų įsipareigojimų VSDFV ir VMI prie FM (ieÅ¡kinio priedas Nr. 20), o informacija apie įmonių skolas VSDFV ir VMI prie FM biudžetui yra skelbiama vieÅ¡ai. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2019 d. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo priimtas ieÅ¡kovės direktoriaus pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo UAB „Vitaterma“, apie pareiÅ¡kimo priėmimÄ ir klausimo dėl UAB „Vitaterma“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo nagrinėjimÄ 2019 m. rugpjūčio 2 d. praneÅ¡ta specialiame interneto tinklalapyje (ieÅ¡kinio priedai Nr. 17-18).

Atsakovė neginčija aplinkybės, kad jai buvo žinoma apie pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei pateikimÄ teismui. IÅ¡ byloje esančių 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės praneÅ¡imų ieÅ¡kovei dėl sutarčių nutraukimo matyti, kad Subrangos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 buvo nutrauktos remiantis sutarčių 14.6 ir 14.7.5 punktais (ieÅ¡kinio priedai Nr. 6 ir 8), o pagal minėtų sutarčių 14.7.5 punktÄ ieÅ¡kovė (subrangovas) yra laikoma pažeidusia sutartį, jeigu ieÅ¡kovei (subrangovui) iÅ¡keliama bankroto, restruktÅ«rizavimo byla arba kreipiamasi dėl tokios bylos iÅ¡kėlimo ar yra pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovės (subrangovo) finansinės bÅ«klės. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtino, kad:

„Ieškovei pradėjus darbus vykdyti mažesniu intensyvumu nei įprasta, sumažėjus Ieškovo darbininkų skaičiui minėtuose statybos objektuose, kilus nesklandumams dėl medžiagų ir įrangos tiekimo, Atsakovė sužinojo, kad teismui paduotas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Ieškovei.“ 58. Taip pat pažymėtina, kad viešajame registre sandorio sudarymo metu buvo įregistruoti ieškovės turtui taikomi areštai kreditorių reikalavimams užtikrinti (ieškinio priedas Nr. 29).

Turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i, o su Å¡iais duomenimis Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Taigi, laikoma, kad turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi, jeigu jis yra įregistruotas Turto areÅ¡to aktų registre (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 4, 5 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandorio sudarymo momentu Turto areÅ¡tų aktų registre buvo iÅ¡vieÅ¡inti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio turto apribojimai, atsakovė, kaip apdairus ir rÅ«pestingas verslo subjektas, galėjo ir turėjo patikrinti Å¡iÄ informacijÄ .

59. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti bÅ«tinus sandorius, todėl turintiems tokio pobÅ«džio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. SÄ Å¾iningo sandorio dalyvio elgesio standartÄ atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstÄ .

Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimÄ Å¾inoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobÅ«dį. Pagal kontrahento veiklos pobÅ«dį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

60. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovės sÄ skaitoje esančios lėšos buvo areÅ¡tuotos 62 951,07 Eur sumai, o Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi laisvai disponuojama suma nustatyta 613 650 Eur per vienÄ kalendorinį mėnesį, iÅ¡ kurios leidžiama ieÅ¡kovei mokėti einamÄ sias įmokas, nepaneigia atsakovės pareigos domėtis kita sudaromo sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, taip pat nepaneigia ir ieÅ¡kovės kreditorių teisių pažeidimo fakto (žr. nutarties 45 punktÄ ).

61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovei buvo žinoma ar negalėjo bÅ«ti nežinoma apie ieÅ¡kovės finansinius sunkumus sandorio sudarymo metu. Kaip nustatyta, ginčijamas sandoris pažeidė kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesus, atsakovė įskaitymÄ atliko žinodama ar negalėdama nežinoti, kad tokiu įskaitymu bus pažeisti ieÅ¡kovės kreditorių interesai, o faktinės aplinkybės nesuponavo bÅ«tinumo sudaryti ginčijamÄ sandorį. Atsakovė ginčijamu sandoriu siekė patenkinti iÅ¡imtinai savo asmeninius interesus (patenkinti savo reikalavimÄ ) ir neįrodė galimo neigiamo poveikio dėl sandorio nesudarymo jai, kaip verslo subjektui, bei jos pačios kreditorių interesams. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai sudarydama ginčo sandorį.

62. Pastebėtina ir tai, kad pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalį jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigÅ«nų nurodymai areÅ¡tuoti, nuraÅ¡yti lėšas arba nutraukti lėšų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, teismui priėmus nutartį dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas.

63. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės skundo argumentais, kad Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalies apribojimai taikytini tik turto realizavimui ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ turto, o ne įskaitymo teisei, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, taikyti ieÅ¡kovei ginčijamo sandorio sudarymo metu, patvirtina, kad ginčijamas įskaitymas buvo atliktas galiojant kreditorių galimybių į reikalavimų patenkinimÄ apribojimams (nepaisant to, kad Å¡ie apribojimai netaikytini įskaitymo teisei) ir nors, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje, tai netapo pagrindu konstatuoti ginčijamo įskaitymo prieÅ¡taravimÄ imperatyviems teisės aktų reikalavimams, atsakovė įskaitymÄ atliko žinodama ar negalėdama nežinoti, kad tokiu įskaitymu bus pažeisti ieÅ¡kovės kitų kreditorių interesai.

64. Nors ieÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ teigia, kad Å¡iuo atveju taikytina CK 6.67 straipsnio 5 punkte numatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo), tačiau Å¡iuo atveju nenustačius CK 6.53 straipsnio 2 dalies ir 6.130 straipsnio 1 dalies pažeidimo (žr. nutarties 26 punktÄ ), nėra pagrindo vadovautis CK 6.67 straipsnio 5 punkte numatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 65.

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktÄ ).

66. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas actio Pauliana instituto taikymas ir sandorių, prieÅ¡taraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, pripažinimas negaliojančiais, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju abiejų Å¡alių apeliacinius skundus atmetus, joms apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

68. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Nustatęs Å¡iame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

69. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡ioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

70. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už apeliacinį skundÄ neturi mokėti žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), jos sumokėtas 1 829 Eur dydžio žyminis mokestis jai grÄ Å¾inamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a  : Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ (juridinio asmens kodas 133556411) 2022 m. gegužės 5 d. Luminor Bank AS mokėjimo nurodymu sumokėtÄ 1 829 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt devynių eurų) dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (žyminio mokesčio užduoties kodas ZK57841). Teisėjai Antanas Rudzinskas Irmantas Å ulcas Alma Urbanavičienė