d41aaa64-8d1d-486a-acbd-5bc387778676 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. 2A-250-252-2017Arvydas Jasonas             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04496-2016-5             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              3.3.1.14; 3.3.1.18.2. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Zinos MickevičiÅ«tės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5569-837/2016 pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Autobestas“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir dienpinigių priteisimo, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas R. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡nagrinėti jo ieÅ¡kinį, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016-05-17 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tenkinti pilnai jo reikalavimÄ â€“ įpareigoti UAB „Autobestas“ sumokėti likusius 1140,85 Eur dienpinigius ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad nuo 2016-02-19 pradėjo dirbti UAB „Autobestas“ vairuotoju - ekspeditoriumi.

Darbo sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2016-02-18. Dėl dienpinigių sumažinimo 50 procentų tartasi nebuvo. Nuo 2016-02-19 iki 2016-03-31 buvo komandiruotas į Europos Å¡alis atlikti krovinių pervežimų. 2016-03-31 grįžo iÅ¡ komandiruotės į LietuvÄ ir per 3 darbo dienas užpildė komandiruotės ataskaitas, kurias 2016-04-05 registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė atsakovei. 2016-04-06 gavo praneÅ¡imÄ , kad bus atleistas iÅ¡ užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 dalį nuo 2016-04-08.

Gavo dokumentÄ , įvardytÄ kaip „Priedas Nr. 2016.02.18/1“. Nors tokio dokumento nepasirašė, bet jame buvo jo paraÅ¡as. Priede nurodoma, jog jis sutinka, kad jam bÅ«tų mokami iki 50 procentų sumažinti dienpinigiai. Å io dokumento pagrindu atsakovas ieÅ¡kovui nesumokėjo visų jam priklausančių dienpinigių. 2016-02-19 jokie dokumentai pasiraÅ¡yti jam nebuvo pateikti. 2016-04-18 jis kreipėsi į KomisijÄ dėl dienpinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau praÅ¡ymas buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kota 793,90 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPanevėžio miesto apylinkės teismas 2016-11-24 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ R. J. 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „Autobestas“ naudai ir 9,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei. IeÅ¡kovui nepateikus įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, jog dokumentas, įvardytas kaip „Priedas Nr. 2016.02.18/1“ nėra 2016-02-18 darbo sutarties Nr. 22 priedas dėl dienpinigių mažinimo ar, kad Å¡is dokumentas yra negaliojantis, teismas sprendė, kad susitarimas dėl dienpinigių sumažinimo buvo įformintas raÅ¡tu ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ant „PriedÄ Nr. 2016.02.18/1“, kuris tapo neatsiejama darbo sutarties dalimi.

Teismas atsižvelgė į Komisijos iÅ¡vadÄ , jog 50 procentų dienpinigių mokėjimas vairuotojams atitinka įprastÄ praktikÄ Ä¯monėse, užsiimančiose krovinių gabenimu. IeÅ¡kovui atsisakius teismo siÅ«lymo atlikti raÅ¡ysenos ekspertizę, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų pagrindo, t.y., kad dokumente įvardytame kaip „Priedas Nr. 2016.02.18/1“, ieÅ¡kovo paraÅ¡as yra suklastotas. Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sutikimas dėl dienpinigių sumažinimo 50 procentų, neprieÅ¡tarauja LR Vyriausybės 2004-11-03 Nutarimo „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio mokėjimo tvarkos“ 6.1. punkto nuostatoms ir laikytinas darbo sutarties priedu, todėl ieÅ¡kinį atmetė.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, papildomai priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už pavėluotÄ laikotarpį atsiskaityti bei priteisti visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas suraÅ¡ytas pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nemotyvuotas, todėl turi absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Sprendimu neatskleista bylos esmė, kadangi nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, bÅ«tinos teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Teismas nesiaiÅ¡kino priedo suraÅ¡ymo aplinkybių. Neatsižvelgė, kad toks susitarimas negalėjo bÅ«ti sudarytas nes prieÅ¡tarauja garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsniui, Direktyvai 96/71E, numatantiems, kad darbuotojams komandiruotiems į ES valstybę turi bÅ«ti mokamas, įskaitant dienpinigius, ne mažesnis darbo užmokestis už minimalų atlyginimÄ , mokamÄ toje Å¡alyje.

Sumažinus dienpinigius, nepasiekiamas minimalus atlygis, kas pripažįstama Direktyvos Å¡iurkščiu pažeidimu. Teismas bÅ«damas aktyvus, privalėjo pasiskaičiuoti ir savarankiÅ¡kai pritaikęs iÅ¡vardintus teisės aktus ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o patenkinęs ieÅ¡kinį remdamasis DK 141 priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlavimÄ atsiskaityti. Pabrėžė, kad byla nagrinėtina visa apimtimi iÅ¡ naujo, tai kas pasakyta, laikytina savarankiÅ¡ku pagrindu panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ .

Nurodė, kad neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ nulėmė nesugebėjimas įžvelgti darbo teisės ir civilinės teisės esminių skirtumų bei taikyti sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles Å¡ioje byloje, todėl konstatuotinas tiek materialinių normų, tiek suformuotos teismų praktikos pažeidimas ir ignoravimas. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , susisijusiÄ su darbo sutarčių sÄ lygų vertinimu. Mano, kad nagrinėjamu atveju, apie jokius sutarties priedus dėl dienpinigių dydžio sumažinimo darbo sutartyje jokių įrašų nėra ir niekada nebuvo, todėl toks dokumentas nesukÅ«rė Å¡alims jokių teisių ir pareigų ir negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip darbo sutarties pakeitimas.

Apelianto nuomone, teismas privalėjo įsitikinti ne tik tai, kas pasirašė Å¡io sutikimo projektÄ , bet ir tai ar toks sutikimas atitiko ieÅ¡kovo valiÄ , ar nėra darbdavio prievartos aktas. Su tokiu mažinimu ieÅ¡kovas nesutiko, todėl dienpinigių dydis apskritai pakeistas darbdavio vienaÅ¡aliÅ¡kai. Pabrėžia, kad Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys, kuriam tenka tokios pareigos neįvykdymo rizika. Todėl bÅ«tent jis turi įrodyti, kad ginčo priedas yra sutartis ir kad sutartis galima tik iÅ¡reiÅ¡kus vienos Å¡alies valiÄ .

Darbo sutarties keitimas reiÅ¡kia joje sulygtų sÄ lygų keitimÄ ir Å¡alys privalo laikytis nustatytos darbo sutarties keitimo tvarkos. Teigia, kad sutikimas, bÅ«damas sandoriu, gali bÅ«ti traktuojamas tik kaip pasiÅ«lymas darbdaviui padaryti darbo sutarties pakeitimÄ , kurio jis nepriėmė. Nesutinka su apylinkės teismo aiÅ¡kinimu, kad vienodos teisinės pasekmės atsiranda pakeitus darbo sutarties sÄ lygÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir jį pakeitus ignoruojant teisės normas. Apelianto vertinimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad į bylÄ pateiktas įsakymas Nr. 2016.02.1919/RJ dėl jo komandiruotės yra netikras dokumentas.

Vykstant į komandiruotę jis pasirašė įsakymÄ , jame buvo nurodyta viena Å¡alis ir komandiruotės trukmė. Jokių įrašų apie dienpinigių sumažinimÄ nebuvo. Å iame įsakyme nėra jo paraÅ¡o, nors nurodytos visos Å¡alys, kuriose tiksliai jis buvo, todėl mano, kad jis suraÅ¡ytas po komandiruotės. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :Apelianto (ieÅ¡kovo) – R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei nurodo apeliantas, teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Darbo kodekso 220 straipsnyje nustatyta, jog pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos.Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo iÅ¡laidas, atsirandančias dėl iÅ¡vykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos iÅ¡vyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

Pirmiau nurodytoje Darbo kodekso normoje nustatytų garantijų dėl dienpinigių mokėjimo esmė atskleidžiama ir poįstatyminių teisės aktų normose, konkrečiai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2009-03-06 iki 2017-02-01), patvirtintose Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta, kad dienpinigių iÅ¡laidos apskaičiuojamos už faktiÅ¡kai iÅ¡bÅ«tÄ užsienyje laikÄ (įskaitant iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir parvykimo į jÄ dienos), taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas.

Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas (redakcija įsigaliojusi nuo 2015-01-01) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“.Mažesni dienpinigiai nei nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakyme gali bÅ«ti mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (redakcija, galiojanti nuo 2012-02-08) 6 punkte nustatytais atvejais, t.y. jeigu tai nustatyta kolektyvinėje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyse, tačiau ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Taisyklių nuostatas.Apylinkės teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad dokumentas „Priedas Nr. 2016.02.18/1“ yra suklastotas ir laikė, kad Å¡iame dokumente ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas sumažinti jam iÅ¡mokamų dienpinigių sumÄ neprieÅ¡tarauja nutarimo Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkto nuostatoms.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, iÅ¡ esmės pritardamas Darbo ginčų komisijos iÅ¡vadoms, nepagrįstai pripažino, kad darbuotojo vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas įvardytas kaip „Priedas Nr. 2016.02.18/1“ laikytinas darbo sutarties priedu.  Tokia iÅ¡vada neatitinka DK normų, reglamentuojančių individualių darbo sutarčių sudarymÄ ir vykdymÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu sprendimu apylinkės teismas nukrypo nuo LAT suformuluotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (LAT 1999 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999 m., 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2004 m., 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2004 ir kt.).

DK 93 straipsnyje apibrėžta darbo sutarties sÄ voka apima ir darbdavio pareigÄ užtikrinti darbuotojui darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu. Darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu, o darbo sutarties Å¡alys negali nustatyti tokių darbo sÄ lygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginus su ta, kuriÄ nustato Å¡is kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis (DK 94 straipsnio 2 dalis). Darbo sutarties keitimo tvarka turėtų bÅ«ti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimÄ patvirtinant paraÅ¡ais raÅ¡ytiniame darbo sutarties tekste.

Dėl to negali bÅ«ti laikoma darbo sutarties pakeitimu vienasmeniÅ¡kai vieno iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių pasiraÅ¡ytu raÅ¡tu ar tokio turinio raÅ¡to pasiraÅ¡ymas darbuotojo ar darbdavio (DK 95 straipsnis). Nesant UAB „Autobestas“ direktorės ir apelianto pasiraÅ¡ytoje darbo sutartyje nuostatos mažinti norminiais aktais nustatytÄ dienpinigių normÄ , teismas sprendžia, kad buvo pažeistos aukščiau aptartų poįstatyminių teisės aktų normų dėl dienpinigių už komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka.

Tai, kad tiek Darbo ginčų komisijos, tiek tokiai iÅ¡vadai pritariančio apylinkės teismo vertinimu, 50 procentų dienpinigių mokėjimas yra įprasta praktika įmonėse, užsiimančiose krovinių pervežimu, nepaneigia bÅ«tinybės tokiÄ sÄ lygÄ sulygti darbo sutartyje, kaip reikalauja galiojantis teisinis reglamentavimas. Apeliantas nurodė, kad darbdavė – atsakovė UAB „Autobestas“ jam yra nesumokėjusi 1140,85 Eur priklausančių dienpinigių. IÅ¡ UAB „Autobestas“ direktorės 2016-02-19 įsakymo Nr. 2160219/RJ (b.l.15) matyti, kad ieÅ¡kovas buvo komandiruotėje įvairiose Europos Å¡alyse nuo 2016-02-19 iki 2016-03-31.

Nors apeliantas abejoja Å¡io dokumento autentiÅ¡kumu, teigdamas, kad darbdavys negalėjo iÅ¡ anksto žinoti, kiek tiksliai laiko jis užtruks kiekvienoje Å¡alyje, tačiau ginčo dėl buvimo komandiruotėje laikotarpio tarp Å¡alių nėra. IÅ¡ įsakymo matyti, kad jame nurodyta bendra dienpinigių suma yra 2355,70 Eur, t.y. 37 Eur didesnė nei nurodoma ieÅ¡kinyje – 2318,70 Eur. Skirtingai nei ieÅ¡kinyje, Å¡iame įsakyme nėra detalizuota komandiruotės eiga padieniui, todėl teismas minėtu atsakovo įsakymu nesivadovauja dėl ieÅ¡kovui priklausančios dienpinigių sumos ir remiasi ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis, kurių atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo, t.y., kad komandiruotėje Vokietijoje praleido 3 dienas, Danijoje - 27 dienas, Airijoje - 2 dienas, Didžiojoje Britanijoje - 7 dienas, Belgijoje - 1 dienÄ ir Lietuvoje - 1 dienÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymu „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“ nustatytų dienpinigių normas ir praleistas konkrečiose valstybėse dienas, daroma išvada, kad apeliantui viso priklausė 2318,70 Eur dienpinigių. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus ir paties ieškovo ieškinyje nurodytus duomenis, ieškovui 2013-03-07 ir 2016-03-17 buvo sumokėti atitinkamai 100 Eur ir 340,47 Eur dienpinigių.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė 2016-05-24 ir 2016-06-01 pervedė į jo sÄ skaitÄ atitinkamai 552,09 Eur ir 185,29 Eur dienpinigių, vykdydama Darbo ginčų komisijos priimtÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui pagal Darbo ginčo komisijos sprendimÄ atsakovė jau yra sumokėjusi priteistus dienpinigius ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, todėl keičiant Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , papildomai apeliantui priteistina jo nurodyta paskaičiuota dienpinigių suma 1140,85 € neatskaičius mokesčių.

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Taip pat apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų iÅ¡taisymui.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas, be kita ko kelia naujÄ reikalavimÄ â€“ priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už pavėluotÄ laikotarpį atsiskaityti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas tokio reikalavimo kreipdamasis ieÅ¡kiniu į pirmosios instancijos teismÄ nenurodė, Å¡is klausimas nebuvo sprendžiamas ir darbo ginÄÄ nagrinėjant Komisijoje, todėl jis negali bÅ«ti nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ , atitinkamai tarp Å¡alių perskirstomos jų bei valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas pilnai, todėl pirmos instancijos teisme turėtos ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos visiÅ¡kai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur (už atstovavimÄ , dokumentų suraÅ¡ymÄ ir kitas teisines paslaugas) bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 57). IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurias jis patyrė nagrinėjant ginÄÄ pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos, tinkamos, realios, nevirÅ¡ijančios rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos visa apimtimi (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Nustatyta, kad valstybė, bylÄ nagrinėjant Panevėžio miesto apylinkės teisme patyrė 9,20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovės (CPK 92 straipsnis). Apelianto praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas, kadangi tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių duomenų apeliantas nepateikė. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Kiti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.Ä®vertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, todėl apeliacinis skundas tenkintinas – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,n u s p r e n d ž i a :Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti.Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-05-17 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Papildomai priteisti iÅ¡ UAB „Autobestas“ 1140,85 Eur neiÅ¡mokėtų dienpinigių R.

J. (neatskaičius mokesčių).Priteisti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB „Autobestas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmos instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autobestas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT247300010112394300, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

             Teisėjai                                                                                       Margarita Dzelzienė                                                                                                                Zina Mickevičiūtė                                                                                                                Nijolė Danguolė Smetonienė