d419d885-e516-4de8-ad2d-12c910fc5010 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-929/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50908-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, nuteistojo A.

Å . (A. Å .) gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, nuteistojo J. Å . gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo ir nuteistojo J. Å . gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo: A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir A. Å . paskirta subendrinta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. Å . paskirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalį, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

J. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir J. Å . paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. Å . paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

IÅ¡ J. Å . ir A. Å . solidariai nukentėjusiajam D. R. (D. R.) priteista 820 eurų nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. Å . ir J. Å . pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, muÅ¡dami ir kitaip smurtaudami sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2019 m. lapkričio 30 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, nukentėjusiajam D.

R. sėdint kartu su A. Å . automobilyje „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kilus konfliktui A. Å . papurÅ¡kė D. R. į akis aÅ¡arinių dujų, po ko J. Å ., stovėjęs Å¡alia automobilio, kartu su A. Å . iÅ¡tempė D. R. iÅ¡ automobilio, paguldė ant žemės ir A. Å . vėl papurÅ¡kė gulinčiam D. R. į akis aÅ¡arinių dujų, o tuo pačiu metu J. Å . užlipęs ant gulinčio D. R. abiem rankomis apglėbęs jo kaklÄ smaugė, taip sukeldami nukentėjusiajam D.

R. fizinį skausmÄ .

2. Be to, A. Å . ir J. Å . nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie 2019 m. lapkričio 30 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, po pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusį D. R., pagrobė automobilyje „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, buvusius D. R. priklausančius daiktus: mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 8“ – 700 eurų vertės, su juodos spalvos telefono dėklu – 40 eurų vertės, „Tk Maxx“ firmos megztinį – 70 eurų vertės, ir maisto produktus – 30 eurų vertės. Tokiu bÅ«du ir veiksmais, veikdami bendrai, pagrobė svetimÄ D.

R. priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė – 840 eurų. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Å . gynėjas advokatas Valerijus Kirpičnikovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Å . pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. 3.1. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog A.

Å . įvykio metu kelis kartus papurÅ¡kė nukentėjusiajam D. R. aÅ¡arinių dujų, tokiu bÅ«du sukeldamas pastarajam fizinį skausmÄ . Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad A. Å . nukentėjusiajam D. R. aÅ¡arines dujas papurÅ¡kė dar visiems esant automobilyje „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du, esant nukentėjusiajam ir nuteistiesiems uždarajame automobilio salone, aÅ¡arinės dujos neabejotinai bÅ«tų pataikiusios ir nuteistiesiems į akis bei kvėpavimo takus, jų akys taip pat bÅ«tų aÅ¡arojusios.

A. Å . nebÅ«tų galėjęs iÅ¡tempti nukentėjusiojo iÅ¡ automobilio, o kitas nuteistasis, J. Å ., nebÅ«tų galėjęs smaugti nukentėjusiojo, nes visiems reikėtų pakankamai ilgo laiko atsigauti nuo aÅ¡arinių dujų poveikio, kuris yra labai skausmingas, atima galimybę gerai matyti bei tęsiasi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ . 3.2. Gynėjo įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad A. Å . antrÄ kartÄ purÅ¡kė nukentėjusiajam aÅ¡arines dujas iÅ¡ karto, kai nukentėjusysis buvo iÅ¡temptas iÅ¡ automobilio, J.

Å . laikant pastarÄ jį ir smaugiant, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Pasak gynėjo, jeigu įvykiai klostytųsi taip, kaip nurodė teismas, jau po pirmos aÅ¡arinių dujų dozės nuteistieji nebÅ«tų galėję susiorientuoti, o po antrojo papurÅ¡kimo dujos neabejotinai bÅ«tų pataikiusios ir A. Å . bei J. Å . į akis, jie taip pat bÅ«tų aÅ¡aroję ir buvę raudonomis akimis. Tokiu atveju nuteistasis A. Å . nebÅ«tų galėjęs grumtis su nukentėjusiuoju, o J. Å . nebÅ«tų galėjęs vairuoti automobilio dėl nuolatinio aÅ¡arojimo ir akių niežtėjimo.

Byloje nėra nustatyta, kad nuteisėji turėtų nusiskundimų dėl aÅ¡arinių dujų poveikio, jų akys nebuvo paraudusios. Gynėjo teigimu, panaÅ¡Å«s loginiai prieÅ¡taravimai pastebimi ir grindžiant kaltinimÄ kitam nuteistajam J. Å . dėl to, kad pastarasis smaugė nukentėjusįjį. Å ie kaltinimai grindžiami vien nukentėjusiojo D. R. parodymais, kurie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Nukentėjusysis po įvykio niekam nesiskundė skausmais kaklo srityje ir nepasakojo, kad buvo smaugiamas, ant jo kÅ«no nėra pastebėta jokių smaugimo žymių.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. Å . gynėjas advokatas P. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti J. Å . pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas nukentėjusiojo D. R. civilinis ieÅ¡kinys. 4.1. Gynėjo teigimu, byloje nustatyta, kad J. Å . dujų D. R. nepurÅ¡kė, o vieninteliai veiksmai, kurie jam inkriminuoti – nukentėjusiojo tariamas smaugimas.

Gynėjas pažymi, kad J. Å . nebuvo ginčo dalyvis, o tik sudrausmino A. Å . ir D. R., kad Å¡ie nekonfliktuotų, todėl teismo iÅ¡vados, kad fizinį skausmÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, konkliudentiniais veiksmais sutarę ir siekdami tų pačių padarinių naudojo abu kaltinamieji, nepagrįstos. Pirma, nukentėjusysis medikams nenurodė, kad buvo smaugtas, jo apžiÅ«ros kortelėje tokio įraÅ¡o taip pat nėra. Antra, nuosprendyje nurodoma, kad J. Å . jį čiupo ir paguldė ant žemės, laikė, kad nesiprieÅ¡intų, tuo metu pribėgo A.

Å . ir vėl purÅ¡kė nukentėjusiajam į akis dujas. Å i situacija, gynėjo vertinimu, neatitinka kitų bylos duomenų, tai yra liudytojai parodė, kad D. R. atrodė kaip voliojęsis, tuo tarpu, jei J. Å . jį buvo prispaudęs, jis nebÅ«tų galėjęs iÅ¡sivolioti ar sudraskyti rÅ«bų, tai yra bÅ«tų neÅ¡vari tik jo nugara, todėl nėra pagrindo tikėti, jog J. Å . jį laikė prispaustÄ . Trečia, jei A. Å . purÅ¡kė nukentėjusiajam dujas tuo metu, kai neva J. Å . jį laikė prispaudęs ir smaugė, tokiu atveju dujos bÅ«tų patekusios ir abiem nuteistiesiems į akis, tai yra J.

Å . nebÅ«tų galėjęs vairuoti automobilio dėl nuolatinio aÅ¡arojimo, akių graužimo ir raudonumo. Tačiau nei vienas iÅ¡ nuteistųjų dujų poveikiu nesiskundė, liudytojas L. B. taip pat nenurodė, kad nuteistieji bÅ«tų atrodę kaip pripurkÅ¡ti dujomis ar pan. 4.2. Skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 30 d. A. Å . iÅ¡kvietė J. Å . padirbėti pavežėju, tai yra jį ir nukentėjusįjį D. R. nuvežti į taborÄ Ä¯sigyti narkotinių medžiagų.

Ä® taborÄ važiavo du kartus. Po to nusprendė apsipirkti. D. R. nusipirkus produktų, visi vaiÅ¡inosi. Po to nusprendė pasivažinėti. Sustojus miÅ¡ke tarp A. Å . ir D. R. kilo ginčas. Gynėjas pažymi, kad dėl kaltinimų vagyste A. Å . apklausiamas parodė, jog pamatė telefonÄ ant galinės sėdynės, o daugiau nieko nematė. Rasto telefono niekam nerodė. Kai jau iÅ¡važiavo iÅ¡ ten, jis pamatė, kad D. R. paliko savo telefonÄ ,,Iphone”. J. Å . apklaustas paaiÅ¡kino, kad jokio svetimo telefono nevogė.

Megztinio jis savo automobilyje nematė ir nerado. Nukentėjusysis duodamas parodymus nurodė, kad be telefono maÅ¡inoje dar liko keli jo daiktai. Nežino, ar pastarieji jam iÅ¡traukė telefonÄ , kai ieÅ¡kojo narkotikų kiÅ¡enėje, ar pats jį paliko ant galinės sėdynės. IÅ¡ Å¡ių parodymų seka, kad nukentėjusysis kategoriÅ¡kai nepatvirtino, jog J. Å . tikrai pagrobė telefonÄ , prieÅ¡ingai, dvejojo ir manė, kad pats galėjo jį palikti. Byloje nenustatyta, kur nukentėjusysis tÄ telefonÄ apskritai laikė, taip pat, kad J.

Å . telefonÄ matė, o juolab, kad galėjo jį užvaldyti. Pirmiau nurodyti A. Å . parodymai patvirtina, jog J. Å . negalėjo žinoti, kad telefonas, kurį jis buvo pagrobęs iÅ¡ D. R., yra svetimas. 4.3. Gynėjas nurodo, kad lombardo savininkas L. B. iÅ¡ nuotraukų atpažino J. Å ., buvusį su A. Å ., tačiau tai dar neįrodo, jog J. Å . galėjo žinoti, kad A. Å . rodomas telefonas buvo pagrobtas bÅ«tent iÅ¡ D. R.. Be to, Leonas B. J. Å imėnÄ matė pirmÄ kartÄ . J. Å . niekada neturėjo tikslo kÄ nors vogti, jis buvo pasamdytas tik padirbėti taksistu, o į visÄ Å¡iÄ situacijÄ pateko atsitiktinai.

Jis neturėjo tiesioginės tyčios pagrobti nukentėjusiojo D. R. daiktų. Tuo tarpu dėl megztinio ir maisto produktų dingimo, gynėjas pažymi, kad jų vertė itin menka, tai yra nevirÅ¡ijanti 3 MGL. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį asmenys atsako už smulkiÄ vagystę. 4.4. Skunde nurodomas, kad D. R. buvo suvartojęs mažiausiai dvi dozes heroino, tad akivaizdu, kad jis buvo apsvaigęs ir paveiktas psichotropinių medžiagų. Nepaisant to, teismas vadovavosi parodymais trečiųjų asmenų, kurie nei matė įvykių, nei yra medikai, kurie galėtų vertinti nukentėjusiojo fizinę ir psichinę bÅ«klę.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtina minėtų liudytojų parodymai, nes liudytojai galėjo patvirtinti tik kaip atrodė nukentėjusysis, o ne D. R. parodymų teisingumÄ ar patikimumÄ . D. R. yra suinteresuotas gauti žalos atlyginimÄ . Dėl Å¡ios priežasties D. R. parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados Dėl nuteistųjų A. Å . ir J. Å . veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 5.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ . Nustatant fizinį skausmÄ nėra bÅ«tini padariniai – asmens sužalojimas, susargdinimas. Be to, fizinio skausmo konstatavimui nereikia turėti specialiųjų medicinos srities žinių, Å¡i aplinkybė yra nustatoma atsižvelgiant į byloje esančius duomenis.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu smurtaudamas asmuo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors ir nenorėjo, bet sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylos: Nr. 2K-220-677/2015, 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu J. Å . bei A. Å . buvo pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad sukėlė nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė ne tik nukentėjusiojo D. R. pateiktÄ versijÄ dėl bylos faktinių aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumÄ .

Nukentėjusysis D. R. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis 2019 m. lapkričio 30 d. autobusų stotyje susipažino su A. Å ., kuris jam pasakė, kad gali padėti gauti narkotikų. A. Å . paskambino savo draugui (J. Å .), kuris atvažiavo su maÅ¡ina, jie visi iÅ¡važiavo į taborÄ , kur įsigijo narkotikų. Po to Å¡iek tiek pasivažinėjo po apylinkes, dalį narkotinių medžiagų suvartojo (vartojo visi), vėliau vėl grįžo į taborÄ , kur įsigijo jų dar. A. Å . ir J. Å . pradėjo jų reikalauti, jis pasakė, kad duos, bet vėliau.

Sustojo apsipirkti parduotuvėje, į jÄ Ä—jo kartu su A. Å .. Grįžęs iÅ¡ parduotuvės į automobilį pamatė, kad iÅ¡ jo kuprinės iÅ¡trauktas megztinis, kurį buvo nupirkęs mamai, jį įdėjo į maiÅ¡Ä , kuriame buvo maisto produktai. Jis paprašė nuvežti jį atgal į stotį, nes jau greitai autobusas į KlaipėdÄ , jie pasakė, kad nuveÅ¡, bet po to, kai paims draugę, visi nuvažiavo į miÅ¡kÄ . Ten jis su J. Å . iÅ¡lipo parÅ«kyti. ParÅ«kęs įsėdo atgal į automobilį, o J.

Å . liko lauke. Tada A. Å . atsisukęs į jo pusę pasakė: ,,tai kÄ , nebeduosi?“, jis atsakė, kad jau davė, kilo konfliktas, tada A. Å . papurÅ¡kė jam į akis dujų (t. 1, b. l. 4-9, 46-49, 53-57; t. 3, b. l. 170-171).

7. Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. Å . neginčijo fakto, kad dujų balionėlį su savimi turėjo, tik nurodė, kad neprisimena, ar maÅ¡inoje jį buvo iÅ¡sitraukęs. PaaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiuoju įvyko tik žodinis konfliktas. J. Å . į konfliktÄ Ä¯sikišęs nebuvo, jis sėdėjo maÅ¡inoje. Vėliau patikslino, kad neatsimena, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų, tai yra, ar J. Å . buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio konflikto metu, ar ne (t. 4, b. l. 52). Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A.

Å . nurodė, kad automobiliui sustojus tarp jo ir D. R. kilo ginčas, kadangi jis paprašė duoti jam dar heroino, o D. R. atsisakė ir pasakė, kad likęs heroinas bus jo, veÅ¡is jį į KlaipėdÄ . Jis su tuo nesutiko, tačiau D. R. kategoriÅ¡kai atsisakinėjo jam duoti heroinÄ , todėl jis iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės savo dujų balionėlį, kurį buvo pirkęs GariÅ«nų turgavietėje, ir papurÅ¡kė juo į nukentėjusįjį. Nurodė, kad nukentėjusiojo niekaip negalėjo sužaloti, nes balionėlyje nebebuvo dujų.

Po to, konfliktas persikėlė į laukÄ (t. 2, b. l. 53-55). IÅ¡ Å¡ių nuteistųjų parodymų seka, kad bÅ«tent automobilyje A. Å ., sukonfliktavęs su nukentėjusiuoju D. R., pirmÄ kartÄ dujų balionėliu jam papurÅ¡kė į veidÄ . Å ių nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta skunde nurodytus teiginius, jog nuteistiesiems esant uždarame automobilio salone kartu su nukentėjusiuoju, jie taip pat bÅ«tų pajutę aÅ¡arinių dujų poveikį, todėl A. Å . nebÅ«tų galėjęs iÅ¡tempti nukentėjusiojo iÅ¡ automobilio, o J.

Å ., nebÅ«tų galėjęs jo smaugti. Pirma, kaip nustatyta, prasidėjus konfliktui su D. R. automobilyje buvo tik vienas iÅ¡ nuteistųjų – A. Å ., o J. Å . tuo metu buvo lauke, todėl dujų poveikio pajusti negalėjo. Antra, įvertinus tai, kad A. Å . automobilyje dujas purÅ¡kė balionėlį nukreipęs į nukentėjusįjį, o po to greitai pasiÅ¡alino į laukÄ , darytina iÅ¡vada, kad jis nespėjo bÅ«ti jų paveiktas.

8. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. Å . antrÄ kartÄ purÅ¡kė nukentėjusiajam aÅ¡arines dujas, iÅ¡ karto po to, kai jis buvo iÅ¡temptas iÅ¡ automobilio, J. Å . laikant pastarÄ jį ir smaugiant. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma. Nukentėjusysis apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po to, kai A. Å . jam į veidÄ papurÅ¡kė dujas, jis norėdamas iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio atsidarė dureles, bet J.

Å . užblokavo keliÄ . Jam pusiau iÅ¡lindus iÅ¡ automobilio, J. Å . jį sučiupo ir iÅ¡tempė, pradėjo guldyti ant žemės, po ko jis nukrito, o J. Å . užkrito ant jo. Tuo metu pribėgo A. Å . ir vėl pradėjo purkÅ¡ti jam į veidÄ dujas. Jis lenkė galvÄ , kad gautų jų kuo mažiau, tada J. Å . pradėjo jį smaugti (t. 3, b. l. 171). Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju itin svarbiais laikytini liudytojų parodymai, kurie patvirtina tiek nukentėjusiojo parodymus, tiek ir aplinkybę, kad D.

R. įvykio metu nukentėjo nuo ašarinių dujų poveikio. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas medicinos darbuotojas liudytojas T. V. (T. V.) nurodė, kad prisimena, jog atvyko prie miškelio, jame buvo vyras, kuris skundėsi skausmu ir deginimu akyse. Jei žmogus būtų pavartojęs narkotikų, tai vyzdžiai būtų taškiniai, o šiuo atveju akivaizdžiai matėsi, kad buvo papurkšta dujų. Tai beveik kasdienybė, supainioti jis nebūtų galėjęs. Papurškus į akis ašarinių dujų yra juntamas skausmas, nukentėjusiojo akys buvo raudonos, matėsi, kad buvo papurkšta dujų.

Nuskausminamųjų jam neleido, tik praplovė akis vandeniu (t. 4, b. l. 24-25). Tai, kad nukentėjusiojo akys buvo raudonos ir vizualiai matėsi, kad jam buvo kažko įpurkÅ¡ta, viso proceso metu nuosekliai tvirtino ir liudytojais apklausti R. Å . (R. Å .) ir V. R. (t. 1, b. l. 87-88, 90-91; t. 4, b. l. 25-26). Visi Å¡ie liudytojai nukentėjusįjį matė iÅ¡kart po įvykio. Ä®vertinus tai, kad A. Å . neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujų balionėlį (specialiai pritaikytÄ Å¾mogų žaloti) net keletÄ kartų panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį kilus konfliktui dėl narkotinių medžiagų, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis veikė tyčia, tai yra suvokė, kad tokiais savo veiksmais gali D.

R. sukelti fizinį skausmÄ ir to siekė. IÅ¡ byloje esančios greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo kortelės matyti, kad po apžiÅ«ros nukentėjusiajam buvo nustatyta preliminari diagnozė – aÅ¡arinių dujų toksinis poveikis (t. 1, b. l. 65).

9. Nuteistasis J. Å . apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bÅ«damas lauke pamatė, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo A. Å . ir D. R.. Jis nematė, kad jie vienas kitÄ trauktų iÅ¡ automobilio, nes buvo prieÅ¡ingoje nei jų iÅ¡lipimo iÅ¡ automobilio pusėje, prie jų nėjo, juos matė tiesiog lauke stovinčius. Jie ginčijosi, tačiau jis į juos nežiÅ«rėjo. Vėliau pamatė, kad jie vienas kitÄ stumdo, matė, kaip kibo vienas kitam į rÅ«bus, kratė vienas kitÄ , po ko nukritęs ant žemės voliojosi.

Jam atsibodo, jis priėjo prie jų ir pasakė, kad jei jie nenutrauks muÅ¡tynių jis iÅ¡važiuos. Jie atsistojo, tačiau vėl susikibo. Jis bandė įsiterpti tarp jų savo kÅ«nu, tačiau jų iÅ¡skirti nepavyko. Jokių smurtinių veiksmų jis nenaudojo, nesmaugė, dujų balionėlio nematė (t. 2, b. l. 96-98). Nuteistasis A. Å . viso proceso metu teigė, kad J. Å . į konfliktÄ Ä¯sikišęs nebuvo (t. 2, b. l. 54; t. 4, b. l. 53). IÅ¡ Å¡ių nuteistųjų parodymų yra akivaizdu, kad dėl esminių faktinių aplinkybių jie yra prieÅ¡taringi ir nesutampantys, todėl teisingumo ir objektyvumo aspektu abiejų Å¡ių nuteistųjų parodymai vertintini kritiÅ¡kai.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis D. R. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad konflikto metu J. Å . buvo lauke (tÄ patvirtino ir pats J. Å .). Be to, nukentėjusysis D. R. apklaustas parodė, kad po automobilyje kilusio konflikto, kurio metu A. Å . jam papurÅ¡kė dujų, jis mėgino iÅ¡ jo iÅ¡lipti, tačiau keliÄ jam užblokavo J. Å ., tai yra pastarasis, bÅ«damas lauke, prilaikė dureles, kad jis neiÅ¡liptų (t. 1, b. l. 54; t. 3, b. l. 171).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti nukentėjusiojo parodymai paneigia tiek A. Å . parodymus, kad J. Å . nebuvo įsikišęs į konfliktÄ , tiek J. Å . parodymus, kad jis lauke stovėjo prieÅ¡ingoje nukentėjusiojo ir nuteistojo iÅ¡lipimo iÅ¡ automobilio pusėje. Manytina, kad D. R. parodymai yra kur kas labiau atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl patikimesni, kadangi yra akivaizdu, jog automobilyje sėdėjęs A. Å . negalėjo blokuoti nukentėjusiojo durų iÅ¡ iÅ¡orės ir neleisti jam pabėgti.

Atsižvelgiant į tai, pritartina nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad nukentėjusiajam duris užblokavo bÅ«tent J. Å .. Tokie veiksmai leidžia spręsti, kad nuo to momento fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, konkliudentiniais veiksmais sutarė naudoti abu nuteistieji. TÄ Ä¯rodo ir po to sekę jų abiejų veiksmai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam pusiau iÅ¡lindus iÅ¡ automobilio, J. Å . jį čiupo ir paguldė ant žemės, J. Å . užkrito ant jo. Tuo metu pribėgo A.

Å . ir pradėjo vėl purkÅ¡ti aÅ¡arines dujas, o J. Å . jį laikė ir nedavė galimybės pasiprieÅ¡inti, jis lenkė galvÄ , kad dujų gautų kuo mažiau. J. Å . pradėjo jį smaugti, tada jis suprato, kad jėgos senka, burna buvo pilna dujų, jautė smÅ«gius. Pasakė, kad atiduos ,,kaifÄ â€. Nukentėjusysis pažymėjo, kad kai purÅ¡kė dujas ir smaugė, jis jautė bejėgiÅ¡kumÄ , skausmÄ , pažeminimÄ , jam skaudėjo akis, trÅ«ko oro (t. 4, b. l. 170-172). Nuteistasis A.

Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nepamena, bet gal ir buvo susikibęs su nukentėjusiuoju ir nukritę su juo ant žemės (t. 4, b. l. 52). Tuo tarpu, kaip minėta, nuteistasis J. Å . pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis matė kaip A. Å . ir nukentėjusysis vienas kitÄ stumdo, o vėliau nukritę ant žemės voliojosi (t. 4, b. l. 50-51). IÅ¡ Å¡ių parodymų iÅ¡ tiesų nėra aiÅ¡ku, kuris iÅ¡ nuteistųjų D. R. pagriovė ant žemės. Visgi aplinkybę, kad prieÅ¡ ant žemės pargriautÄ nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis smurtas, pagrįstai patvirtina ir iÅ¡ karto po konflikto į įvyko vietÄ atvykusių liudytojų parodymai.

11. Liudytojai R. Å . ir V. R. nurodė, kad nors ant nukentėjusiojo sumuÅ¡imo žymių nesimatė, tačiau jis tikrai atrodė kaip sumuÅ¡tas žmogus, jo kelnės buvo purvinos, atrodė taip, lyg prieÅ¡ tai bÅ«tų voliojęsis (t. 1, b. l. 87-88, 90-91; t. 4, b. l. 25-26). Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriuos patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad vyro drabužiai buvo neÅ¡varÅ«s, buvo matyti, kad grÅ«mėsi ant žemės. Paklausė nukentėjusiojo, ar jam reikalinga medicininė pagalba, jis pasakė, kad reikalinga, todėl jÄ iÅ¡kvietė (t. 3, b. l. 27).

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja S. K. taip pat nurodė, kad ji D. R. po įvykio matė policijos komisariate, patvirtino, kad nors ant jo didelių smurtinių žymių nesimatė, tačiau matėsi raudonos akys, buvo suplėšyta jo striukė ir batai, jis buvo susijaudinęs. Pats nukentėjusysis tik prasitarė, kad jį užpuolė du asmenys (t. 4, b. l. 23-24). Liudytojas E. G. taip pat pažymėjo, kad nukentėjusysis įvykio vietoje apklaustas nurodė, kad grūmėsi su dviem vyrais (t. 3, b. l. 27).

Taigi, Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina grumtynių ant žemės faktÄ , o taip pat ir tai, kad nukentėjusysis D. R. grÅ«mėsi su dviem asmenimis. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad liudytojai parodė, jog nukentėjusysis atrodė kaip voliojęsis, todėl, nėra pagrindo tikėti, kad J. Å . jį laikė prispaustÄ , nes tokiu atveju bÅ«tų buvo neÅ¡vari tik jo nugara. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl Å¡ių skundo argumentų pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad duris blokavo ir iÅ¡ automobilio nukentėjusiajam iÅ¡lipti trukdė bÅ«tent J.

Å ., darytina iÅ¡vada, jog A. Å . (past. – antrÄ kartÄ purkÅ¡damas dujas) nebÅ«tų sugebėjęs nukentėjusiojo sulaikyti abejomis rankomis, nes vienoje rankoje jis laikė dujų balionėlį. D. R. nepavyko iÅ¡trÅ«kti ir iÅ¡vengti aÅ¡arinių dujų poveikio vien dėl to, kad jis papildomai buvo laikomas kito asmens, tai yra J. Å ..

12. Liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s viso bylos nagrinėjimo metu, jie neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vieni kitus patvirtina. Tuo tarpu nuteistųjų A. Å . ir J. Å . parodymus dėl akivaizdaus jų tarpusavio prieÅ¡taringumo ir neatitikimo kitiems įrodymams teismas pagrįstai pripažino nepatikimais. Pažymėtina, kad nors byloje nustatyta, kad tiek nukentėjusysis, tiek nuteistieji prieÅ¡ konfliktÄ buvo pavartoję narkotinių medžiagų, vis dėlto į įvykio vietÄ atvykęs liudytojas medikas T.

V. pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas patvirtino, kad nukentėjusiojo akių vyzdžiai nebuvo išsiplėtę (past. – nors tokie požymiai paprastai yra būdingi asmenims, pavartojusiems narkotinių medžiagų), buvo tik raudonos jo akys, tai yra akivaizdžiai matėsi, kad buvo papurkšta dujų (t. 4, b. l. 24-25). Kiti byloje apklausti liudytojai, kurie nukentėjusįjį matė iš karto po įvykio, taip pat nenurodė, kad jis būtų elgęsis neadekvačiai, nesiorientavęs ir pan., todėl nėra pagrindo teigti, kad jis galėjo klaidingai suvokti įvykio aplinkybes.

Be kita ko, nenustatyta ir aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų galima suabejoti liudytojų T. V., R. Å ., V. R. bei E. G. parodymų objektyvumu. Kaip matyti, Å¡ių liudytojų su nuteistasis nesieja jokie ryÅ¡iai, duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi taip pat nėra. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad įrodymo vertinimo klaidų skundžiamame nuosprendyje nenustatyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, įvertinusi nuteistųjų parodymų nenuoseklumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad fizinį smurtÄ , sukėlusį nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , prieÅ¡ jį veikdami bendtai ir siekdami tų pačių padarinių, naudojo abu nuteistieji.

A. Å . keletÄ kartų prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo aÅ¡arinių dujų balionėlį, tai yra pirmÄ kartÄ automobilyje, o antrÄ kartÄ lauke, veikdamas kartu su J. Å ., tai yra pastarajam prilaikant ir smaugiant nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmÄ , todėl jų veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl J. Å . veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 13. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimÄ turtÄ .

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimÄ turtÄ , neabejotinai suvokia, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori.

Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

14. Nors nuteistojo J. Š. gynėjas nesutinka, kad byloje yra ginamojo kaltės įrodymų, tačiau pastarojo kaltę įvykdžius D. R. telefono vagystę patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Iš byloje esančių abiejų nuteistųjų telefonų išklotinių analizės matyti, kad įvykio metu, tai yra 2019 m. lapkričio 30 d., A. Š. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o J. Š. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini).

Užfiksuota, kad 15.03 val. ir 15.06 val. iÅ¡ A. Å . telefono buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (L. B.), o 15.04 val. į tÄ patį numerį buvo iÅ¡siųstas SMS praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 141-145). Tikslinant Å¡iuos duomenis buvo apklaustas asmuo, su kuriuo buvo kontaktuota, tai yra L. B.. Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) esančio lombardo UAB ,,B.“ savininkas ir vadovas. A. Å . yra jo klientas, pažįsta jį nuo 2019 m. vasaros, jis dažnai ateina ir siÅ«lo įvairius daiktus, tačiau, kai jam kyla įtarimas, kad Å¡is daiktas pastarajam nepriklauso, jis ir jo lombardo personalas atsisako tokius daiktus iÅ¡ jo priimti. 2019 m. lapkričio 30 d., apie 16.00 val., jam į telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A.

Å . ir pasiÅ«lė ,,iPhone 8“ bei paklausė, kiek duos už tokį telefonÄ , jis atsakė, kad nuo 100 iki 120 eurų. A. Å . pasakė, kad netrukus telefonÄ atveÅ¡ ir valandos bėgyje jį atvežė. Ä® lombardÄ atėjo dviese, tačiau jis atpažino tik A. Å ., antro asmens anksčiau nematė. Nesigilino, kuris iÅ¡ jų norėjo tÄ telefonÄ parduoti. Telefono nepriėmė, nes jis buvo su kodais, o kodų nei vienas nežinojo, todėl nepirko (t. 1, b. l. 94; t. 4, b. l. 26-27). IÅ¡ asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas L.

B. atpažino J. Å ., tai yra asmenį, kuris į lombardÄ buvo atėjęs kartu su A. Å . (t. 1, b. l. 95-96).

15. IÅ¡ paties nuteistojo J. Å . viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad nukentėjusiajam likus muÅ¡tynių vietoje, jis su A. Å . iÅ¡važiavo, pastarÄ jį paleido Naujininkuose, o jis pats nuvažiavo sau. Jokio svetimo telefono, megztinio jis savo automobilyje nematė ir nerado, taip pat nematė, kad juos pamatytų ar paimtų A. Å .. Kartu su A. Å . jokio telefono lombarde nebandė parduoti ir nieko apie tai nežino (t. 2, b. l. 96-98, 107-113, 124-125; t. 4, b. l. 50-51). Pažymėtina, kad Å¡iÄ nuteistojo versijÄ pagrįstai paneigia ne tik liudytojo L.

B. parodymai, bet taip pat ir pirmiau aptarta telefonų iÅ¡klotinių analizė, iÅ¡ kurios matyti, kad nuo 16.26 val. iki 16.47 val., maždaug tuo metu, kai nuteistieji atvežė į lombardÄ nukentėjusiojo telefonÄ , jų abiejų telefonai veikė mobiliojo bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Apeliacinio skundo teiginiai, kad J. Å . nežinojo, jog telefonas ,,Iphone 8“ priklauso D. R., yra nepagrįsti. Nors nukentėjusysis apklaustas nurodė, kad neatsimena, ar telefonÄ paliko automobilyje, ar nuteistieji jam gulinčiam ant žemės jį iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės, kai ieÅ¡kojo narkotikų, tačiau patikino, kad dar įvykio vietoje suprato, jog neturi telefono ir prašė nuteistųjų jį atiduoti, tačiau pastarieji jam liepė nesiartinti prie automobilio (t. 2, b. l. 46-49, 53-57; t. 4, b. l. 50-51).

Ä®vertinusi Å¡iÄ aplinkybę greta to, kad nuteistieji iÅ¡ karto po įvykio nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , kuriame yra L. B. lombardas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tiek A. Å ., tiek J. Å . suvokė, jog neteisėtai užvaldė svetimÄ nukentėjusiajam priklausantį telefonÄ , kurį veikdami bendrai, siekdami pasipelnyti, pardavė. Tokie veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vagystės objektyviuosius požymius.

16. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. Å . gynėjas neginčija D. R. megztinio ir maisto produktų neteisėto pasisavinimo fakto, tačiau nurodo, kad jų vertė itin menka, tai yra nevirÅ¡ija 3 MGL, todėl tokia veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal ANK 108 straipsnį, kuris numato administracinę atsakomybę už smulkiÄ vagystę. Teisėjų kolegija, nesutikdama su Å¡iais skundo argumentais, pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad J. Å ., veikdamas bendrai su A. Å ., pagrobė ne tik maisto produktus, megztinį ,,Tk Maxx“, bet ir nukentėjusiajam priklausantį telefonÄ ,,Iphone 8“, kurių bendra vertė virÅ¡ija 3 MGL, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

17. Nors apeliaciniuose skunduose nuteistiesiems J. Å . ir A. Å . paskirtos bausmės nėra ginčijamos, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir dėl bausmių skyrimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai ir nepadarė įstatymo taikymo klaidų nei nuteistiesiems skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, nei jas bendrindamas. Nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežtos, o J.

Å ., atsižvelgiant į jo asmenybę ir nusikalstamos veikos apdarymo aplinkybes, pagrįstai pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 18. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. Å . pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 990 eurų žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad patyrė 990 eurų turtinę žalÄ , nes automobilyje ,,Toyota Prius“ liko maiÅ¡as su maisto produktais, kurio vertė 30 eurų, megztinis, kurio vertė 70 eurų, buvo pagrobtas mobilusis telefonas ,,iPhone 8“, kurio vertė 700 eurų, su telefono dėkliuku, kurio vertė 40 eurų, o taip pat buvo suplėšyta striukė, kurios vertė 150 eurų (t. 1, b. l. 82).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieÅ¡kinį palaikė, tačiau atsisakė jo dalyje dėl suplėšytos striukės, tai yra sumažino ieÅ¡kinio sumÄ iki 820 eurų. Konstatavus, kad A. Å . ir J. Å ., veikdami bendrai, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, o ginčo, kad turto pagrobimu D. R. buvo padaryta turtinė žala byloje nėra, darytina iÅ¡vada, kad 820 eurų suma nukentėjusiojo naudai solidariai iÅ¡ nuteistųjų yra priteista teisėtai ir pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, kaip to prašoma nuteistojo J. Š. gynėjo apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

19. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl nuteistųjų A. Š. ir J. Š. gynėjų apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų A. Š. (A. Š.) gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo ir J. Š. gynėjo Pauliaus Vinklerio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis