2026-03-10 Nr. AB-5292-3-61-3-02926-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-626-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02926-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančios per If P&C Insurance AS filialą apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančios per If P&C Insurance AS filialą skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdanti per If P&C Insurance AS filialą (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) pareiškėjo naudai 4 634,53 Eur žalos atlyginimo, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas: 14,75 Eur už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą bei 724 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas „If P&C Insurance AS” ir A. B. (toliau – ir Draudėjas) sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. buvo apdraustas automobilis VW Golf (toliau – ir Automobilis).

2.2. 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 17:32 val. Vilniaus mieste, Draudėjui važiuojant Nemenčinės plentu, ties susikirtimu su Ežerėlių gatve, ant Automobilio užvirto lūžtantis nudžiūvęs medis (toliau – ir Įvykis). Šio Įvykio metu automobilis buvo apgadintas - dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, stogas, užpakalinis dešinės pusės ratas, variklio dangtis. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri užfiksavo įvykį, padarė nuotraukas.

2.3. UAB „Moller auto“ apžiūrėjo Automobilį, įvertino sugadinimus bei sudarė remonto sąmatą, pagal kurią automobilio atstatymo į iki įvykio buvusią padėti darbų kaina yra 4 635,01 Eur su PVM. Atlikusi Automobilio remonto darbus UAB „Moller auto“ išrašė Draudėjui sąskaitą-faktūrą 4 634,53 Eur sumai.

2.4. 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas Automobilio remontą atlikusiai įmonei UAB „Moller auto“ išmokėjo 4 526,53 Eur draudimo išmoką. Išmokėjusi draudimo išmoką pareiškėja įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.1015 str., 6.280 str. 1 d. , 6.50 str. 2 d.).

2.5. Medis, kuris virsdamas apgadino Automobilį, augo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjo iš policijos gautoje įvykio vietos nuotraukoje užfiksuota, kad medis buvo nudžiūvęs. Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, taigi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti. 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas išsiuntė pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 7 d. gavo atsakovo atsakymą, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalą, neatliko, todėl patirtos žalos kompensuoti nesutinka.

2.6. Įvykio dieną didžiausias vėjo greitis Vilniuje buvo 12 m/s. Įvykio dieną vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų lūžti nesupuvę ar nepažeisti medžiai ar jų storos šakos, todėl vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą, ir vertinamas kaip nenugalima jėga, atleidžianti atsakovą nuo atsakomybės. Remiantis CK 6.253 straipsnio 2 dalimi, nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus tokio stiprumo vėjas nėra laikytinas force majeure, todėl savaime nešalina atsakovo atsakomybės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant Automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne atsakovo veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Draudėjui nėra ir negali būti taikomi didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl iš jo negalėjo būti reikalaujama įvertinti medžio keliamą pavojų ir / ar jo laipsnį. Lietuvos teismų praktikoje bylose dėl žalos, padarytos nulaužtų ar išverstų medžių, 24,5 m/s neviršijantis vėjas nepripažįstamas nenugalima jėga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-433-629/2019, eA-1333-624/2017).

2.7. Vienintelė Automobilio sugadinimo priežastis buvo medžio užgriuvimas ant jo, todėl tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš CK nuostatų, kuriose yra įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat iš Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 10 straipsnio 1 punkto nuostatos. Pareiškėjas siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą.

3.2. Savo pareigą atsakovas, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Atsižvelgiant į tai, visiškai nėra pagrįsta suabsoliutinti savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje, tuo labiau įpareigoti vertinti tam tikros teritorijos medžius pagal pareiškėjo pageidavimus. Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys, nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą.

3.3. Pareiškėjo pateiktose įvykio nuotraukose negalima konstatuoti fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris galimai sukeltų pavojų eismo dalyviams bei žmonėms. Toks lūžis galėjo atsirasti ne nuo medžio pažeidimų, o dėl hidrometeorologinių sąlygų 2020 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas neįrodinėja, kad medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovas laiku nespėjo pašalinti nesveiką medį. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl pareiškėjo keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

3.4. Žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad visos išlaidos patirtos būtent dėl žalos, kurią sukėlė nuvirtęs medis (šaka). Pareiškėjas žalos dydį šioje byloje grindžia tik pateikta Mollers Auto, UAB (toliau – ir Autoservisas) remonto sąmata Nr. 600206, kuri buvo atlikta 2020 m. rugsėjo 8 d. Sąmatoje nurodoma, jog vartotojo įvestų duomenų pagrindu keistas priekinio dešinės pusės žibintas, kurio keitimo kaina yra 1 211,23 Eur. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje (eismo įvykio informacijoje) nurodoma, kad yra šie Automobilio apgadinimai (sugadinimai): dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, stogas, užpakalinis dešinės pusės ratas, variklio dangtis. Nurodytoje pažymoje žibinto pažeidimai nepažymėti. Antra, vairuotojo padarytose Automobilio nuotraukose po eismo įvykio taip pat nėra fiksuotas žibinto pažeidimas. Žibinto pažeidimas fiksuojamas tik Autoserviso nuotraukose (nuotraukose nėra laiko žymos, galimai darytos 2020 m. rugsėjo 8 d.). Taigi, nei iš skundo, nei iš kitų bylos duomenų nėra aišku, ar 1 211,23 Eur žalą sąmatoje įvertintam žibintui sukėlė būtent nukritęs medis, atsižvelgiant į tai, žala turėtų būti mažintina šia suma.

3.5. Byloje neįrodyta, jog vertinant Automobiliui padarytą žalą, buvo atlikti visi privalomieji 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 26 punkte nurodyti veiksmai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas žalą nustatė nesivadovaudamas aukščiau nurodyta Tvarka, t. y. nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais.

3.6. Šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Taigi, ir šioje byloje, tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad skundas yra pagrįstas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.

3.7. Vairuotojas turi pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo sąlygas, matomumą, meteorologines sąlygas. Oro sąlygos, automobilio techninė būklė ir vairuotojo atidumas yra trys dalykai nuo kurių priklauso, ar pasirinktas greitis yra saugus. Nurodomas eismo įvykis įvyko šviesiuoju paros metu (2020 m. rugpjūčio 25 d. 17:32 val.), kelio danga įvykio metu buvo šlapia (remiantis byloje esančia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma), vyravo iki 12 m/s vėjas (remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje saugaus greičio pasirinkimas yra ypatingai svarbus, nes pasirinkus saugų greitį šviesiuoju paros metu kliūtį pastebėti lengviau, pažymėtina, kad šlapia kelio danga prailgina stabdymo kelią, dėl ko esant nurodytoms sąlygoms vairuotojas turėtų būti dar atidesnis. Tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo Automobilis.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas išanalizavo CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 1 dalį, 6.271 straipsnio 4 dalį, 6.249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, Želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės (redakcija galiojusi ginčo įvykio metu) 43 ir 44 punktus, Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 (toliau – ir Inventorizavimo taisyklės) (redakcija galiojusi ginčo įvykio metu), 3 punktą.

6. Vertindamas atsakovo argumentus, kad teisės aktai nenustato savivaldybėms pareigos nuolat sekti ir tikrinti kiekvieno jos teritorijoje esančio medžio fiziologinę būklę ir kad tokiai pareigai, ją suabsoliutinant, įgyvendinti nėra realių galimybių, teismas konstatavo, jog atsakovas, dėstydamas šiuos argumentus, nemato esminio skirtumo tarp teisinio reglamentavimo ir to reglamentavimo taikymo. Savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste, privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą. Tai, kad Inventorizavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės, kurios teismo neminimos, kaip nesusijusios su šia byla, lemia savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai. Akivaizdu, kad želdinių prie didelio intensyvumo eismo gatvių priežiūrai privalu taikyti specialias sąlygas ir priemones.

7. Teismas nurodė, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas nevykdė ar netinkamai inventorizavo želdynus ir želdinius, nevykdė jų būklės stebėsenos. Byloje nėra jokių duomenų apie medžio, kuris galimai apgadino Automobilį, inventorizavimą, nepateikta jokių vertinimų, ar / kaip šios Savivaldybės pareigos vykdymas (nevykdymas ar netinkamas vykdymas) padarė įtaką žalos atsiradimui. Taigi, šiuo atveju teismo vertinimu, neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio taikymo aspektu.

8. Teismas pritarė atsakovo argumentui, jog žibinto pažeidimas fiksuojamas tik Autoserviso nuotraukose, tačiau šio pažeidimo nėra nei policijos medžiagoje, nei vairuotojo fotonuotraukose. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar žibinto pakeitimą įtakojo ginčo eismo įvykis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra neginčijamai patvirtinta, kad visi Autoserviso Sąmatoje nurodyti pataisyti automobilio gedimai, žala buvo sąlygoti būtent ginčo eismo įvykio.

9. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, ar įvykis nutiko dėl vėjo greičio, ar 12 m/s vėjo greitis buvo pakankamas medžiui nulūžti, ar medžio nulūžimą sąlygojo kitos aplinkybės, nesusijusios su vėjo greičiu. Įvykio metu nenustatyta, ar būtent vėjo greitis sukėlė žalą, todėl nėra pagrindo spręsti, ar tai šiuo atveju galėtų būti vertintina kaip force majeure aplinkybė. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad vėjo, kurio greitis 12 m/s, negalėjo sukelti medžio lūžimo.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, nes neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 634,53 Eur žalos atlyginimą, bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas pateikė nuotraukas, kuriose aiškia matosi medžio būklė – medis be žalumos (lapų/spyglių), išdžiūvęs, kamienas iš šakos daugelyje vietų be žievės.

12.2. Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams eismui trukdęs medis jau buvo supjaustytas ir patrauktas nuo kelio gelbėjimo tarnybos, policija įvykio netyrė, tik užfiksavo vietoje matomą situaciją. Vairuotojo pateiktoje įvykio vietos nuotraukoje matosi, kad medis šakomis atsirėmė į kelio dangą, todėl medžio kamienas ant automobilio neužvirto, automobilio neprispaudė, retos ir plonos medžio šakos neturėjo pakankamos jėgos sustabdyti judantį automobilį, todėl automobilis po medžiu nepasiliko, o po juo pravažiavo. Jeigu automobilis būtų įvažiavęs į ant kelio anksčiau gulėjusį medį, automobilis nebūtų turėjęs vertikalios krypties sugadinimų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad medis ant kelio gulėjo dar prieš įvykstant įvykiui anksčiau – jeigu taip būtų butų buvę, policija ar gelbėjimo tarnybos būtų gavusi kitų vairuotojų pranešimų apie atsiradusią kliūtį kelyje (medis užtvėrė abi kelio juostas, dėl ko tapo nepravažiuojamas).

12.3. Medžio nulūžimo priežastis negalėjo būti vėjas - Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įvykio dieną didžiausias vėjo greitis Vilniuje buvo 12 m/s. Esant tokiam vėjo greičiui, medžiai, neturintys trūkumų, kurie galėtų lemti didelę medžio lūžimo riziką, nelūžta, todėl darytina išvada, kad medžio lūžimo priežastis buvo jo pavojinga būklė. Byloje nėra įrodymų, kad dėl vėjo toje teritorijoje įvykio dieną metu būtų nulūžę kiti medžiai ar jų šakos

12.4. Teismas nepagrįstai tinkamos medžio priežiūros pareigą perkėlė žalą patyrusiam asmeniui (pareiškėjui). Pareiškėjui pateikus įrodymus apie blogą medžio būklę (be žalumos, su atsiskyrusia žieve), atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad jis medį prižiūrėjo tinkamai (pateikti įrodymus, kad medis buvo inventorizuotas, ir kad eilinės apžiūros metu medis buvo sveikas ir pan.), ir medžio nuvirtimo priežastis nesusijusi su medžio būkle.

12.5. Nei policija, nei vairuotojas nuturi pareigos nustatyti ir aprašyti visus automobilio sugadinimus įvykio vietoje. Policija įvykio vietoje užfiksuoja tik akivaizdžiai matomus pagrindinių dalių sugadinimus. Dažnai pasitaiko, kad dalis sugadinimų gali būti nustatyti tik nuodugnios apžiūros metu. Žibinto skaidrios medžiagos įbrėžimas nebuvo matomas taip ryškiai, kaip ant automobilio dažais dengtų paviršių, todėl labai tikėtina, kad policijos pareigūnai šio įbrėžimo galėjo nepastebėti. Be to, Įvykio metu automobilis buvo dar visai naujas (automobilis registruotas 2020 m. rugpjūčio 14 d., įvykis įvyko 2020 n. Rugpjūčio 25 d.), todėl mažai tikėtina, kad automobilio žibintas per tokį trumpą laiką galėjo būti pažeistas iki šio įvykio.

12.6. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

13.2. Sprendžiant dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų neužtikrinus tinkamos želdinių priežiūros (laiku nepašalinus netinkamos fiziologinės būklės medžio), neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlyga subrogacijos tvarka išmokėjus draudimo išmoką draudėjui nėra preziumuojama ir (ar) pripažįstama ipso facto (savaime). Priešingai, ši sąlyga yra įrodinėjimo dalykas teisminio proceso metu, kurios įrodinėjimo našta tenka žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui, šiuo atveju – draudimo kompanijai (verslo subjektui). Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Šiuo atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti visas 4 civilinės atsakomybės sąlygas, nes pagal bendrą įrodinėjimo pareigos principą įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 4 634,53 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo iš atsakovo.

15. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

16. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas);

2) asmens patirta žala; ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-406/2013; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

17. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog nuvirtęs medis augo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

18. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybių institucijos ir įstaigos. Šio straipsnio 7 dalies 7 punktas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2113 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) numatė, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

19. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) nustatė, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Šio straipsnio 1 dalyje, taip buvo numatyta, kad savivaldybės: organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.)); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2016 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.); vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.)); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.)). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.)).

20. Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Priežiūros taisyklėmis (Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. D1-45 redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 1 d.) (Priežiūros taisyklių 3 p.). Priežiūros taisyklių 1 punkte numatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Priežiūros taisyklių 44 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

21. Savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste, privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020).

22. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nuvirtęs medis augo šalia gatvės važiuojamosios dalies. Nuotraukose aiškiai užfiksuota nuvirtusio medžio būklė (medžio vainikas be lapų ar spyglių, nėra žievės ant didelės dalies kamieno ir šakų).

23. Nuotraukose užfiksuota nuvirtusio medžio augimo vieta ir jo būklė aiškiai patvirtina, kad šis medis kėlė pavojų eismo dalyviams, todėl pagal Priežiūros taisyklių 43 ir 44 punktų reikalavimus savivaldybė turėjo pareigą jį pašalinti. Akivaizdu, kad želdinių prie didelio intensyvumo eismo gatvių priežiūrai privalu taikyti specialias sąlygas ir priemones, o neatliekant tokių veiksmų konstatuotinas neveikimas (nerūpestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga.

24. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad, šiuo atveju, neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio taikymo aspektu, yra nepagrįsta.

25. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 1 d.).

26. Byloje nėra duomenų, kad žala buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos.

27. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje Nr. ROIK: 07-20-9532520 dėl eismo įvykio informacijos (toliau – ir Pažyma) nurodyta, jog vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio vairuotojo kaltės bei pripažinti, jog yra pagrindas dėl nukentėjusio asmens veiksmų netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės, taip pat jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės.

28. Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žala šio pobūdžio bylose atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-1062/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1743-756/2021).

29. Automobilio vairuotojas, pranešime apie eismo įvykį, paaiškino, kad važiuojant keliu ant automobilio užvirto medis. Šiame paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina nustatytų automobilio apgadinimų pobūdis, bei nuotraukose užfiksuota nuvirtusio medžio padėtis (nuvirtusio medžio šakos remiasi į važiuojamąją dalį ir yra pilnai ją užtvėrusios). Vien tai, kad Pažymos grafoje „Eismo įvykio rūšis“ nurodyta standartinė frazė – užvažiavimas ant kliūties, nepaneigia vairuotojo paaiškinime nurodytų eismo įvykio aplinkybių.

30. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą, o žala atsirado nuvirtus Savivaldybės teritorijoje augusiam medžiui, taigi atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

31. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

32. Ginčo dėl žalos padarymo fakto nėra.

33. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad nors Autoserviso sąmatoje nurodyta priekinio dešinės pusės žibinto keitimo kaina - 1211,23 Eur, tačiau šio žibinto apgadinimas nėra nurodytas policijos medžiagoje, nėra fiksuotas vairuotojo fotonuotraukos, o tik fiksuojamas Autoserviso nuotraukose.

34. Pažymoje nėra nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės žibintas, be to, iš byloje esančių eismo įvykio vietoje darytų automobilio nuotraukų nėra galimybės nustatyti ar automobilio priekinis dešinės pusės žibintas buvo apgadintas, todėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis mažintinas atimant priekinio dešinės pusės žibinto keitimo kainą (1211,23 Eur).

35. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl, teisėjų kolegijai konstatavus, kad žala kilo vėl atsakovo neteisėtų veiksmų, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam 3423,30 Eur (4634,53 – 1211,23 = 3423,30) žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

37. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, galutinis teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

38. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Pareiškėjas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 738,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (724 Eur – už skundo parengimą, 14,75 Eur – už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančios per If P&C Insurance AS filialą, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančios per If P&C Insurance AS filialą, skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančiai per If P&C Insurance AS filialą, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3423,30 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 30 centų) žalos atlyginimo bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą pareiškėjo If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančios per If P&C Insurance AS filialą skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančiai per If P&C Insurance AS filialą, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys