2013-05-21 Nr. ATPB-81-4-45-3-00323-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-62/2013

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00323-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasa Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. N. D. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo T. N. D. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Švenčionių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) 2013 m. kovo 29 d. teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. N. D. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo (b. l. 1-2), kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) padarė išvadą, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies motyvai nėra susiję su persekiojimu ir netenkino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, taip pat tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmėtė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo, nurodžius, jog užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas įtvirtinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje bei remiantis Lietuvos vyriausiojo teismo praktika ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buvo prašoma pratęsti pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2013 m. liepos 8 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl prieglobsčio jam suteikimo arba nesuteikimo Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs bylos medžiagą, nurodęs, kad Įstatymo 113 straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir prieglobsčio prašytojams bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi ir 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 8-9), Švenčionių rajono apylinkės teismas nusprendė teikimą tenkinti ir pratęsė užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams – nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. liepos 8 d.

Apeliaciniu skundu (b. l. 13-14) pareiškėjas prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje numatyta, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai ir teigia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, pratęsdamas pareiškėjo sulaikymą, pažeidė minėtą draudimą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas yra sulaikytas nuo 2012 m. spalio 11 d., t. y. jau daugiau nei pusę metų ir, pagal proporcingumą, prilygina tai bausmei, nes asmeniui yra visiškai atimta judėjimo laisvė. Pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostata buvo priimta įgyvendinant 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115/EB) ir teigia, kad tokia situacija, kai prieglobsčio prašytojas yra prilyginamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiam užsieniečiui yra negalima, nes teisinis režimas šių dviejų kategorijų užsieniečiams yra skirtingas, o kitoks Įstatymo nuostatų aiškinimas iš esmės paneigtų prieglobsčio prašytojų teisę į prieglobstį užsienio valstybėje. Taip pat nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika numato, jog sulaikymui išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymui yra taikomas skirtingas teisinis režimas, todėl pareiškėjo, esančio prieglobsčio prašytoju Lietuvos Respublikoje, sulaikymo terminas negalėjo būti pratęstas išsiuntimo tikslu, pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, nes šiuo metu nėra ir nebus vykdomas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 2 dalimi, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti galioti. Remiasi faktinėmis bylos aplinkybėmis (neteisėtu užsieniečio atvykimu, tuo, kad užsienietis Lietuvą įvardijo kaip tranzito šalį bei tuo, jog jo išvykimą iš kilmės šalies lėmė ekonominės priežastys, o ne tarptautinės apsaugos suteikimo jam būtinybė), Įstatymo 77 straipsnio 2 dalimi bei 76 straipsniu ir nurodo, kad pareiškėjui laikinas teritorinis prieglobstis negali būti suteiktas tol, kol nebus panaikintas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio jam nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pabrėžia, kad užsienietis nesiekia gauti prieglobsčio būtent Lietuvos Respublikoje, o nelegaliais būdais bando įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje. Teigia, kad pareiškėjas piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, vilkina sprendimo įvykdymą bei siekia gauti laisvo judėjimo laisvę. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jo taikymo išlygą, yra taikytini visiems užsieniečiams, nepaisant jų teisinio statuso skirtingumo.

Pažymi, jog jei nacionaliniame teisės akte, priimtame anksčiau ir atitinkančiame direktyvą, nedaromi pakeitimai dėl atitikties direktyvai, tai nereiškia, jog direktyva nėra įgyvendinama. Parėžia, jog tiek Migracijos departamentui priimant sprendimą, tiek ir tuo metu, kai toks sprendimas yra apskųstas teismui, yra siekiama priimti sprendimą tiek dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo ar nesuteikimo, tiek ir dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl klaidinga teigti, kad sprendimui dėl išsiuntimo nesant įsiteisėjusiam, jis yra nepriimtas.

Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentais T. N. D. administracinėje byloje Nr. N575-26/2013. Nesutinka su pareiškėjo nurodyta Europos Teisingumo Teismo praktika ir pažymi, jog tam pačiame sprendime yra numatyta nacionalinio teismo teisė nustatyti, ar neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio buvimo prieglobsčio prašytoju laikotarpiu priverstinis apgyvendinimas buvo taikomas remiantis taikytinomis prieglobsčio procedūros taisyklėmis, ar šio apgyvendinimo pagrindas buvo sulaikymas, siekiant užtikrinti šio asmens išsiuntimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šioje byloje aktualus šio Įstatymo 113 straipsnio, numatančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, taikymas yra išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012 ir kituose teismo sprendimuose, be kita ko, ir administracinėje byloje Nr. N575-26/2013.

Šioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, remiantis Įstatymo 113 straipsnyje numatytais užsieniečio sulaikymo pagrindais, galėjo būti pratęstas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui.

Įstatymo 114 straipsnyje yra numatyti užsieniečio sulaikymo terminai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, jog Užsieniečių registracijos centras 2013 m. balandžio 30 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lenkijos Respublikoje, prašydamas, atsižvelgiant į pareiškėjo išreikštą norą, kuo skubiau išduoti jo grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą. Šiuo metu, negavus (duomenys neskelbtini) ambasados Lenkijos Respublikoje atsakymo, egzistuoja Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga, leidžianti pratęsti užsieniečio sulaikymą ilgesniam nei 6 mėnesių terminui - negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre pagrįstai buvo pratęstas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, minėtoje byloje Nr. N575-1297/2012 ir susijusiose bylose, yra išaiškinta, jog Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Direktyvos 2003/9/EB ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse nuostatoms, todėl gali būti taikoma ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir faktines jos aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota Įstatymo 113 straipsnio ir jo 2 dalies taikymo praktika, iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. N. D. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas