2019-05-08 Nr. AB-10863-3-61-3-01410-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3301-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01410-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant L.Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovei adv. Gerdai Storpirštienei,

atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui pagal įgaliojimą Vincui Zaliauskui,

atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovui pagal įgaliojimą Laurynui Mikelėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2018 m. liepos 19 d. patikslino skundą), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. P-521 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. M. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – Įsakymas); 2) panaikinus Įsakymą, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, sumažinti grąžintiną mokymosi išlaidų dydį; 6) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 6) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 12-01-624 „Dėl Jūsų skundo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 3IS-57 „Dėl skundo patikslinimo“; 7) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės (toliau – Aviacijos bazė) vado 2018 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. P-170 „Dėl galutinio atsiskaitymo su kpt. A. M.“ (toliau – Įsakymas dėl atsiskaitymo) dalį, susijusią su nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos išmokėjimu (2.2 punktas); 8) įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją perskaičiuoti išmokėtą kompensaciją už 105,72 nepanaudotas atostogų dienas ir išmokėti skirtumą; 9) įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, atsakovas) išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2018 m. vasario 23 d. skunde iškeltus klausimus.

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis:

2.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgaliotas viceministras Įsakymu skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, atleido pareiškėją nuo 2018 m. balandžio 9 d. iš Aviacijos bazės Oro operacijos grupės Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresniojo lakūno pareigų, nutraukė 2018 m. balandžio 13 d. su pareiškėju sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido pareiškėją į profesinės karo tarnybos atsargą, taip pat nurodė pareiškėjui grąžinti Lietuvos kariuomenei 2 777,19 Eur mokymosi išlaidų.

2.2. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas priimtas netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai konstatavus, kad jis atliko šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas todėl, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. Aviacijos bazės teritorijos dušo patalpose plovė purviną automobilio bamperį. Šią veiką pareiškėjas pripažino, vertino kaip neapdairią ir nutraukė, siekdamas sukelti kuo mažiau neigiamų padarinių – bamperis buvo baigtas plauti ir nusausintas lokalinėje dušo patalpoje, kurią vėliau jis kruopščiai sutvarkė. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų elgęsis neapdairiai ir paklausęs tiesioginio viršininko rekomendacijų, t. y. būtų nutraukęs veiką, nuo bamperio lašančiais vandens lašais būtų sušlapintos kitos patalpos, esančios pakeliui iš dušo iki lauko durų. Aviacijos bazės 2018 m. vasario 15 d. patikrinimo išvadoje (toliau – Patikrinimo išvada) pirmiau minėta pareiškėjo atlikta veika įvertinta kaip šiurkštus drausmės pažeidimas.

2.3. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – Statutas) 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu privalomosios karo tarnybos karys neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, ir tokia veika yra padaryta sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos. Statuto 5 straipsnio 3 dalyje apibrėžta šiurkštaus drausmės pažeidimo sąvoka, nurodant, kad tai yra Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis Statutas numato drausminę nuobaudą. Pareiškėjo vertinimu, Patikrinimo išvadoje vertinama, kad šia veika yra padaryta esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, tačiau joje nėra pateikiama jokių duomenų, kaip ir dėl ko pasireiškė esminė žala, taip pat nenurodoma, ar žala realiai kilo. Taigi, išvada, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja Statute įtvirtintai šiurkštaus drausmės pažeidimo sąvokai. Pareiškėjo atlikta veika turėtų būti vertinama ne kaip šiurkštus drausmės pažeidimas, o kaip kitas drausmės pažeidimas.

2.4. Nurodė, kad kvalifikuojant pareiškėjo padarytą veiką, nepagrįstai pripažinta, kad egzistavo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – drausmės pažeidimas buvo tęsiamas, nepaisant pareiškėjo vadovo nurodymo jį nutraukti, ir šiurkštus drausmės pažeidimas padarytas pakartotinai per metus. Statuto 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai Statute nurodytos sunkinančios aplinkybės šio Statuto numatytos kaip drausmės pažeidimo požymis, skiriant drausminę nuobaudą, į tokias sunkinančias aplinkybes nėra atsižvelgiama. Pareiškėjas teigė, kad atsakovė tas pačias aplinkybes vertino kaip formalius drausmės pažeidimo požymius ir kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

2.5. Pažymėjo, kad 17 m. atliko tas pačias pareigas toje pačioje darbo vietoje, įdomesnio orlaivio lakūno pareigos pareiškėjui nebuvo siūlomas dėl jo kategorijos orlaivio įgulos vadovų trūkumo. Nuo 2017 m. pradžios pareiškėjas liko vieninteliu orlaivio (duomenys neskelbtini) įgulos vadovu-instruktoriumi, be kurio kiti antrieji lakūnai negali vykdyti savarankiškų skrydžių. Dėl nuolatinio orlaivio įgulos vadų trūkumo, pareiškėjui nebuvo suteiktos visos priklausančios kasmetinės atostogos, 2017 m. pradžioje pareiškėjas turėjo apie 250 d. nepanaudotų atostogų, nors dėl nuolatinės įtampos, sudėtingos ir atsakingos tarnybos, ne kartą teikė prašymus dėl ilgalaikių atostogų suteikimo. Dėl patiriamo fizinio ir emocinio nuovargio 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas 15 min. pavėlavo į tarnybą, skrydžio metu nesilaikė etikos kodekso reikalavimų, netinkamai siekė perteikti profesinę patirtį kitiems lakūnams, todėl jo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. 2017 m. lapkričio 19 d., nebaigus tarnybinio patikrinimo, su pareiškėju buvo sudaryta nauja profesinės karo tarnybos sutartis, kuria profesinės karo tarnybos terminas pratęstas dar 1 m. Pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo baigtas tik 2017 m. gruodžio 5 d., Aviacijos bazės vadovo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymais Nr. P-421 ir Nr. P-423 pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos dėl pažeidimų, kurie buvo įvykdyti dar iki profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo. Pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. ir 2018 m. sausio 15 d. pateikė vadovybei prašymus dėl atostogų suteikimo, motyvuodamas atostogų poreikį emociniu ir psichologiniu nuovargiu, tačiau atostogos nebuvo suteiktos, be to, po 2018 m. sausio 15 d. prašymo pateikimo pareiškėjui buvo panaikinta medicinos komisijos išvada, o 2018 m. sausio 18 d. inicijuotas jo karinės aviacijos specialisto licencijos sustabdymas.

2.6. Pareiškėjo vertinimu, išdėstytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakingi pareigūnai ir kariai, žinodami apie jo žodžiu ir raštu deklaruojamus sveikatos sutrikimus, susijusius su poilsio, atostogų stoka, ir apie jo emocinę būseną, nesuteikdami ilgalaikių atostogų ir galimybės pagerinti sveikatos būklę, stabdydami karinės aviacijos specialisto licenciją, nesirūpino jo sveikata, žlugdė jį kaip profesionalų orlaivio lakūną, ir tokiu būdu provokavo pareiškėją įvykdyti drausmės pažeidimą, už kurį karys būtų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

2.7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės Teisės departamento teisininkas neteisingai suteikė jam informaciją apie priklausančią pensiją, nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas baigs tarnybą 2017 m. lapkričio 18 d., t. y. nepratęs profesinės karo tarnybos sutarties dar 1 m. terminui, jam nepriklausys pensija. Jeigu pareiškėjas nebūtų suklaidintas, jis būtų išėjęs iš karo tarnybos pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties laikui, tačiau gavęs neteisingą informaciją, pateikė prašymą pratęsti sutartį, o Lietuvos kariuomenė, nebaigusi tarnybinio patikrinimo, pradėto pareiškėjo atžvilgiu, neįvertinusi jo psichologinės būsenos, pratęsė sutartį 1 m. laikotarpiui. Todėl šiuo metu pareiškėjas siekia būti grąžintas į tarnybą, sulaukti profesinės karo tarnybos sutarties pabaigos termino ir, baigęs tarnybą, gauti užsitarnautą pensiją.

2.8. Pareiškėjo vertinimu, mokymosi išlaidų dydis apskaičiuotas neteisingai, o Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė elgėsi neapdairiai 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. kovo 23 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymais išleisdamos jį į kursus, kadangi su pareiškėju sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis galiojo tik iki 2017 m. lapkričio 18 d. ir priimant šiuos įsakymus buvo akivaizdu, kad po kursų pareiškėjas negalės ištarnauti 3 m., nes jo profesinės karo tarnybos sutartis baigsis anksčiau, negu sueis šis terminas. Be to, pareiškėjas buvo pateikęs Aviacijos bazės vadui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad gali būti priverstas 2016–2017 m. nutraukti profesinę karo tarnybą dėl šeimyninių priežasčių, tačiau į šį pranešimą nebuvo atsižvelgta ir pareiškėjas buvo išsiųstas į mokymus.

2.9. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreipėsi su skundu dėl atostogų nesuteikimo į Krašto apsaugos ministerijos Generalinę inspekciją (toliau – Generalinė inspekcija). Generalinė inspekcija 2018 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. 3IS-57, kuriuo pasiūlė pareiškėjui pašalinti jo pateikto skundo trūkumus ir iki 2018 m. kovo 14 d. pateikti patikslintą skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, pateikė skundą Krašto apsaugos ministerijai, tačiau pastaroji 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu konstatavo, kad Generalinė inspekcija pagrįstai nurodė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjo vertinimu, skundas atitiko Statute įtvirtintus reikalavimus, pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai nurodė skundžiamą veiką – Aviacijos bazės vadovybė neišleidžia jo atostogų, o kadangi ši veika yra tęstinė, nuosekliai ją aprašė, taip pat konkrečiai ir aiškiai suformulavo savo reikalavimus. Krašto apsaugos ministerija nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praleido 1 mėn. terminą skundui pateikti, kadangi dalis reikalavimų (reikalavimas išaiškinti, ar buvo realus pagrindas pripažinti netekusiu galios Aviacijos bazės vadovo 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A-244 1.7 punktą, taip pat reikalavimas nurodyti, kokie prioritetai yra Lietuvos kariuomenėje – saugumas ar užduočių vykdymas) nebuvo susiję su jų pareiškimo terminais.

2.10. Akcentavo kad pareiškėjui nebuvo suteikiamos atostogos darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jo sukauptų atostogų dienų likutis sudarė 221,87 dienų. Atsakovai neteisėtai apskaičiavo pareiškėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų kiekį ir priėmė 2018 m. balandžio 11 d. Įsakymą dėl atsiskaitymo. Krašto apsaugos ministerija turėtų perskaičiuoti pareiškėjui išmokėtą kompensaciją už 105,87 nepanaudotas atostogų dienas ir išmokėti skirtumą (pareiškėjas iš viso sukaupė 221,87 d. atostogų, o kompensacija išmokėta tik už 116,15 d.). Atsakovai, neišleisdami pareiškėjo atostogų, nors jis nuolat teikė prašymus dėl atostogų suteikimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto imperatyvaus draudimo kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija bei pažeidė jo teises.

3. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė iš esmės šiais argumentais:

3.1. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo padaryta veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal Statuto 76 straipsnio 2 dalį. Iš Statuto 76 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytų nuostatų matyti, kad šio drausmės pažeidimo požymiai – kario pareigų neatlikimas arba kario pareigų netinkamas atlikimas dėl nerūpestingumo ar aplaidumo. Patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. apie 14.00 val. tarnybos metu transporto lėktuvų eskadrilės personalo dušo patalpose, t. y. karių higienai palaikyti skirtose patalpose, plovė asmeninio automobilio priekinį bamperį ir tęsė veiką nepaisydamas tiesioginio vado reikalavimo ją nutraukti. Tokiu būdu pareiškėjas nesilaikė Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – Karo tarnybos statutas), 10.3 ir 10.10 punktų ir kitų teisės aktų nuostatų. Pareiškėjui Aviacijos bazės vadovo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymais Nr. P-421 ir Nr. P-423 buvo paskirtos drausminės nuobaudos – tarnybinio atlyginimo sumažinimas 10 proc. 3 mėn. terminui ir papeikimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos už šiurkščius drausmės pažeidimus, ir nebuvo suėjęs 1 m. laikotarpis nuo jų padarymo, buvo pagrįstai konstatuota, kad šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai.

3.2. Paaiškino, kad Statuto 76 straipsnyje įtvirtintas drausmės pažeidimas laikomas šiurkščiu Statuto nuostatų prasme. Šis straipsnis patenka į Statuto skirsnį „Šiurkštūs drausmės pažeidimai“, todėl pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą laikoma, kad šio pažeidimo atlikimas pats savaime daro žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.

3.3. Atsakovo vertinimu, Įsakymu pareiškėjas pagrįstai įpareigotas grąžinti 2 777,19 Eur mokymosi išlaidų Lietuvos kariuomenei. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 2 dalį, karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.

3.4. Pažymėjo, kad pareiškėjo profesinė karo tarnyba nutraukta Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kuris patenka į Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje išvardintus atvejus, kai kyla pareiga atlyginti mokymo išlaidas, o aplinkybės, dėl kurių su pareiškėju nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, krašto apsaugos ministro nebuvo pripažintos nuo kario valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 44 straipsnio 2–4 dalyse nustatyti pagrindai, kuriems esant kariui atsiranda prievolė grąžinti jo parengimo išlaidas. Kartu atsakovas pažymėjo, kad Įstatyme nėra nustatytas reikalavimas prieš siunčiant karį į kursus pratęsti su juo sudarytą sutartį arba nesiųsti šio kario į kursus, todėl pareiškėjo motyvai, kad Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė, siųsdamos pareiškėją į kursus likus mažiau negu 3 m. iki jo profesinės karo tarnybos sutarties pabaigos, elgėsi netinkamai ir dėl šios priežasties pareiškėjui nekyla pareiga atlyginti mokymosi išlaidas, yra nepagrįsti.

3.5. Atsakovas nurodė, kad teisė priimti sprendimą dėl kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumokėjimo suteikta Aviacijos bazės vadui. Iš skundžiamo Aviacijos bazės vado 2018 m. balandžio 11 d. Įsakymo dėl atsiskaitymo 2.2 punkto ir Lietuvos kariuomenės darbo užmokesčio pervedimo, atsiskaitymo lapelio matyti, kad Lietuvos kariuomenė pareiškėjui išmokėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją už 116,15 kalendorinių dienų išleidimo į atsargą dieną, t. y. 2018 m. balandžio 13 d. Atsakovo vertinimu, skundžiamų Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės sprendimų panaikinimas nesukurs pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjas yra atleistas iš karinės tarnybos, o atleistam iš tarnybos kariui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos.

4. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pareiškėjo veikoje pagrįstai buvo nustatyti drausmės pažeidimo požymiai, padarytas drausmės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, o pareiškėjo atžvilgiu paskirta drausminė nuobauda yra proporcinga padaryto pažeidimo mastui. Šią poziciją grindė iš esmės tokiais argumentais:

4.1. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nepagrįstai nustatytu šiurkščiu Statuto pažeidimu, pateikė analogiškus argumentus, išdėstytus Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą.

4.2. Dėl pareiškėjo atostogų nurodė, kad pareiškėjas netrukdomas naudojosi jam suteikta teise į kasmetines atostogas, o atostogų trukmė kartais siekė net 1,5 mėn. Todėl drausminio pažeidimo padarymą nulėmė ne ilgalaikis fizinis ir emocinis nuovargis dėl kasmetinių atostogų stokos, bet, tikėtina, pareiškėjo asmeninės savybės. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei atleidžiamam iš darbo darbuotojui, kaip ir pareiškėjui, negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos, jam išmokama piniginė kompensacija, kurios dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Atleidžiamam darbuotojui pinigais kompensuojamųjų nepanaudotų atostogų laikas ribojamas – kompensacija išmokama ne daugiau kaip už trijų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas privalo būti išmokėta nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. ši kompensacija mokama ir tuo atveju, kai darbuotojas atleidžiamas dėl savo kaltės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) nuostatomis, atleidžiant darbuotoją iš darbo dėl jo paties kaltės, jo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam nėra suteikiamos, bet yra išmokama piniginė kompensacija, kuri išmokama ne daugiau kaip už trijų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė

6. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tarnybinės nuobaudos skyrimu, teismas nustatė:

6.1. Pareiškėjas profesinės karo tarnybos sutarčių pagrindu nuo 2001 m. liepos 30 d. buvo priimtas atlikti profesinę karo tarnybą. 2017 m. lapkričio 19 d. sutartimi pareiškėjo profesinės karo tarnybos terminas nustatytas iki 2018 m. lapkričio 18 d. Aviacijos bazės vadovas 2018 m. sausio 11 d. įsakymu pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti pareiškėjo elgesio tarnybos atlikimo metu aplinkybes. Tarnybinį patikrinimą nuspręsta atlikti atsižvelgiant į Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresniojo lakūno kpt. M. D. 2018 m. sausio 8 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Transporto lėktuvų eskadrilės duše plovė automobilio detales. Plaudamas asmeninio automobilio dalį karių higienos palaikymo vietoje pareiškėjas nesilaikė ne tik kariniame vienete taikytinų reikalavimų, nustatytų Aviacijos bazės standartinių veiklos procedūrų apraše, patvirtintame Aviacijos bazės vado 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-229, tačiau taip pat ir visuotinai suprantamų elgesio reikalavimų, ir tokiu būdu pažeidė Karo tarnybos statuto 10.10 punktą, kuriame reglamentuota, kad karys privalo laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, todėl atlikta veika įvertinta kaip tarnybos pareigų nevykdymas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (savo veiksmus pareiškėjas atliko nepaisydamas tiesioginio vadovo reikalavimų juos nutraukti, be to, šiurkštų drausmės pažeidimą per metus padarė pakartotinai), Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 2 dalyje – tarnybos pareigų neatlikimas sunkinančiomis aplinkybėmis, ir pateiktas siūlymas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą už Statuto 76 straipsnio2 dalyje numatyto drausmės pažeidimo padarymą – atleisti jį iš tarnybos.

6.2. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nekvestionuoja Patikrinimo išvadoje nustatytų veiksmų padarymo fakto ir šio įvykio aplinkybių, taip pat iš esmės neginčija, kad plaudamas automobilio dalį tarnybinėse dušo patalpose, elgėsi netinkamai ir padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnyje, bei tarnybinio patikrinimo metu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad gailisi dėl jo padarymo. Vis dėlto, pareiškėjas nesutinka su Įsakymu ir teigia, kad jo atlikta veika nesukėlė esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tarnybos tvarkai, todėl ji nepagrįstai kvalifikuota kaip šiurkštus drausmės pažeidimas, o formalūs drausmės pažeidimo požymiai (aplinkybės, kad pareiškėjas tęsė savo veiksmus nepaisydamas vado reikalavimo juos nutraukti ir šiurkštų pažeidimą per metus padarė pakartotinai) nepagrįstai įvertinti ir kaip pažeidimą sunkinančios aplinkybės.

6.3. Įvertinęs Statute nustatytą reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į Patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes ir jų teisinį kvalifikavimą, Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atleido pareiškėją iš pareigų ir nutraukė su juo sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, išleisdamas pareiškėją į profesinės karo tarnybos atsargą.

7. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su mokymo išlaidų atlyginimu, teismas nustatė:

7.1. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nuo 2018 m. balandžio 13 d. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nutraukta dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Todėl pareiškėjui kilo įstatyme numatyta pareiga atlyginti Lietuvos kariuomenei jo mokymo išlaidas, o šių išlaidų suma, vadovaujantis Įsakymo 4 punktu, sudaro 2 777,19 Eur.

7.2. Pareiškėjas nesutiko su atlygintina išlaidų suma, nurodydamas, kad grąžintina suma apskaičiuota neteisingai. Iš krašto apsaugos ministro ir Aviacijos bazės vado įsakymų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 8–9 d., 2015 m. spalio 19–23 d., 2016 m. lapkričio 24–30 d., 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. rugsėjo 24–28 d. dalyvavo mokymuose. Lietuvos kariuomenės patirtas išlaidas pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimui pagrindžia byloje esančios sąskaitos ir kiti mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Byloje pateiktos Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. gegužės 10 d. raštą dėl išlaidų apskaičiavimo pagrindimo, iš kurio matyti, kad grąžintinos mokymosi išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo ir Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782, nuostatomis, atsižvelgiant į pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pareiškėjo po atitinkamų mokymų pilnai ištarnautų metų skaičių. Esant tokioms aplinkybėms teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad grąžintinos mokymosi išlaidos apskaičiuotos netinkamai, juo labiau kad pats pareiškėjas, nurodydamas, kad mokymosi išlaidų dydis yra apskaičiuotas neteisingai, nenurodė jokių konkrečių skaičiavimo trūkumų ar netikslumų, apsiribodamas tik abstrakčių ir deklaratyvių teiginių išdėstymu.

7.3. Profesinės karo tarnybos sutarčių, kurių pagrindu pareiškėjas atliko profesinę karo tarnybą, 3 punkte nustatyta, kad sudarydamas sutartis, pareiškėjas įsipareigoja tinkamai vykdyti visas kario pareigas, taigi, ir pareigą lavinti įgūdžius bei kelti kvalifikaciją, o teisės aktai nenumato pareigos prieš siunčiant karį į mokymus, įvertinti jo likusį tarnybos laiką, juo labiau kad pasibaigus profesinės karo tarnybos sutartyje nurodytam tarnybos terminui, gali būti sudaroma nauja sutartis ir tokiu būdu tarnybos terminas gali būti pratęsiamas. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturėjo būti siunčiamas dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir mokymuose, o Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė, išleisdamos pareiškėją į kursus, elgėsi neatsakingai. Kartu pastebėtina, kad profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nutraukta ir pareiga grąžinti mokymosi išlaidas atsirado ne dėl pirmiau minėtų pareiškėjo įvardintų aplinkybių, o dėl jo padaryto drausmės pažeidimo, kurio įvykdymo nei Krašto apsaugos ministerija, nei Lietuvos kariuomenė neturėjo ir negalėjo numatyti. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo būti siunčiamas į mokymus dėl numatomo profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui ar šios sutarties nutraukimo dėl asmeninių, šeimyninių priežasčių, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl grąžintinos mokymosi išlaidų sumos atleidus pareiškėją iš pareigų dėl drausmės pažeidimo padarymo.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimu, teismas nustatė:

8.1. Priėmus sprendimą nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju, Aviacijos bazės vado 2018 m. balandžio 11 d. Įsakymu dėl atsiskaitymo Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui pavesta išmokėti pareiškėjui 2018 m. balandžio 13 d. priklausantį atlyginimą ir kitas išmokas (Įsakymo dėl atsiskaitymo 2.1 punktas) ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją už 116,15 kalendorinių dienų už laikotarpius nuo2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. liepos 29 d. įskaitytinai (10,58 d.), nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. liepos 29 d. įskaitytinai (39 d.), nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2017 m. liepos 29 d. įskaitytinai (39 d.) ir nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. įskaitytinai (27,57 d.) (Įsakymo dėl atsiskaitymo 2.2 punktas).

8.2. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad vadovaujantis Aviacijos bazės karių, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų eilėmis, patvirtintomis Aviacijos bazės vado 2013 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 17 d., 2015 m. vasario 17 d., 2016 m. vasario 15 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. liepos 20 d. įsakymais, pareiškėjas planavo kasmetines atostogas 2013 m. birželio 23–27 d., liepos 1–14 d., rugpjūčio 5–16 d., gruodžio 23–31 d., 2014 m. rugsėjo 1–30 d., spalio 1–31 d., lapkričio 1–30 d., 2015 m. vasario 16–27 d., gegužės 11–16 d., liepos 20–26 d., rugpjūčio 17–30 d., 2016 m. vasario 8–29 d., kovo 1–31 d., balandžio 1–8 d., 2017 m. vasario 23 d., balandžio 31 d.–gegužės 2 d., liepos 24–28 d., lapkričio 1–30 d., gruodžio 11–20 d. Byloje esančiuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (tabeliuose) pažymėta, kad pareiškėjas atostogavo 2013 m. sausio 2 d., balandžio 15 d., liepos 1– 5 d., liepos 12 d., rugpjūčio 16 d., lapkričio 6–7 d., 2014 m. sausio 2–3 d., gegužės 2 d., birželio 11–13 d., rugpjūčio 22 d., rugsėjo 1–5 d., spalio 1–8 d., 2015 m. liepos 9–17 d., rugsėjo 21–25 d., 2016 m. vasario 9 d.–balandžio 8 d., gegužės 2–7 d., birželio 21–23 d., lapkričio 14–16 d., 2017 m. vasario 23 d., gegužės 31 d.–birželio 2 d., liepos 24–28 d., spalio 12–13 d., lapkričio 27 d.–gruodžio 15 d., 2018 m. vasario 14–15 d., vasario 26–balandžio 6 d. Iš pateiktų skrydžių grafikų matyti, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais, pvz., 2016 m., iš viso nekilo į orą.

8.3. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjui buvo sudaryta tiek galimybė planuoti savo atostogas, tiek ir galimybė realiai išeiti atostogų. Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad realus pareiškėjo turėtų atostogų laikas ne visada atitiko planuotas atostogų datas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi dėl kasmetinių atostogų eilėje suplanuotų atostogų suteikimo ir jam buvo atsisakyta tokias atostogas suteikti, priešingai, byloje pateikti pareiškėjo prašymai dėl kasmetinių atostogų suteikimo patvirtina, kad pareiškėjas pageidavo gauti atostogas tuo metu, kai jos buvo realiai suteikiamos. Kartu atmetė pareiškėjo teiginį, kad pareiškėjo sukauptas didelis nepanaudotų atostogų dienų kiekis sudaro pagrindą teigti, kad jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kasmetines atostogas, kadangi kasmetinių atostogų eilėje, patvirtintoje Aviacijos bazės vado 2013 m. vasario 28 d. įsakymu pažymėta, kad pareiškėjas jau 2013 m. turėjo 209,29 atostogų dienas, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad iki 2013 m. jam buvo ribojama galimybė naudotis kasmetinėmis atostogomis, o prašymai dėl atostogų suteikimo nebuvo tenkinamai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo noru nevisiškai realizavo jam suteikiamą teisę į kasmetines atostogas.

8.4. Vadovaujantis Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalimi, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad pareiškėjas negalėjo panaudoti jam priklausančių atostogų, todėl, teismo vertinimu, Įsakymu paskyrus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir atleidus jį iš pareigų, Įsakymo dėl atsiskaitymo 2.2 punkte pagrįstai nuspręsta išmokėti pareiškėjui kompensaciją už jo nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį, neviršijantį Darbo kodekse nurodyto 3 m. termino.

8.5. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas perskaičiavimo ir skirtumo išmokėjimo netinkamam subjektui – Krašto apsaugos ministerijai. Vadovaujantis Aprašo 7.1 punktu, krašto apsaugos ministras tvirtina kasmetinių atostogų eilę ir išleidžia kasmetinių atostogų sau tiesiogiai pavaldžius karius, valstybės tarnautojus ir darbuotojus. Atostogų suteikimo ir atšaukimo iš jų tvarką detalizuoja Atostogų suteikimo ir atšaukimo iš jų krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-1011 (2018 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-3 redakcija) 7.7 punkte nustatyta, kad kariniuose vienetuose tarnaujančius ir dirbančius karius, valstybės tarnautojus ar darbuotojus atostogų išleidžia karinių vienetų vadai (viršininkai).

9. Dėl Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinės inspekcijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nustatė:

9.1. Skunde Generalinei inspekcijai pareiškėjas nurodė turįs sukaupęs 250 d. nepanaudotų kasmetinių atostogų ir išdėstė aplinkybes, susijusias su atostogų suteikimu / nesuteikimu 2017–2018 m. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjas prašė: 1) įvertinti, ar nurodyti vadovybės veiksmai neapribojo jo teisių į sukauptas nepertraukiamas kasmetines atostogas, kurias numato įstatymai; 2) išaiškinti, ar buvo pagrindas pripažinti netekusiu galios Aviacijos bazės vado 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A-244 1.7 punktą bei nurodyti, kokie prioritetai yra Lietuvos kariuomenėje – saugumas ar užduočių vykdymas; 3) užtikrinti, kad nutraukus darbo santykius, pareiškėjui būtų sudaryta galimybė gauti piniginę kompensaciją už visas sukauptas kasmetinių atostogų dienas (daugiau negu už 3 m.), kadangi kariui nebuvo suteiktos galimybės naudoti jam priklausančias kasmetines atostogas; 4) užtikrinti pareiškėjui galimybę išeiti ilgalaikių kasmetinių nepertraukiamų atostogų pagal jo pageidavimą iki darbinių santykių pasibaigimo, jei pastarieji santykiai nebus nutraukti iki profesinės kario tarnybos sutarties termino pabaigos. Generalinė inspekcija, įvertinusi minėtą skundą, 2018 m. kovo 1 d. raštu informavo pareiškėją, kad pateiktas skundas nėra tinkamai suformuluotas – pareiškėjas nenurodė, kokiu laikotarpiu ir kokių vadų atlikti (neatlikti) veiksmai yra skundžiami, taip pat neprašė pratęsti skundo padavimo terminą tuo atveju, jeigu skundžiami veiksmai buvo atlikti arba apie juos tapo žinoma daugiau negu prieš mėnesį, bei pasiūlė iki 2018 m. kovo 14 d. pašalinti nurodytus skundo trūkumus.

9.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam pateiktu atsakymu, pateikė skundą krašto apsaugos ministrui ir pažymėjo, kad nesutinka su Generalinės inspekcijos sprendimu bei prašo atsakyti į jo keliamus klausimus. Krašto apsaugos ministerija 2018 m. balandžio 27 d. raštu netenkino pareiškėjo skundo, nurodydama, kad Generalinės inspekcijos sprendimas yra pagrįstas, ir pažymėdama, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensavimo (Įsakymas dėl atsiskaitymo), kuris gali būti skundžiamas teismui.

9.3. Teismas, įvertinęs Statuto 58 straipsnyje nustatytus reikalavimus kario skundo turiniui, faktines pareiškėjo skundo pateikimo aplinkybes, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Generalinei inspekcijai skundą dėl atostogų nesuteikimo laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė konkrečių vadų, kurių veiksmus skundžia, aiškiai ir konkrečiai neįvardino veiksmų, kuriuos laiko neteisėtais, taip pat nenurodė konkrečių skundžiamų veiksmų atlikimo datų bei neprašė atnaujinti praleistą 1 mėn. skundo pateikimo terminą, nors, kaip matyti iš skunde dėstomų aplinkybių, pareiškėjas galimai kvestionavo veiksmus, kurie buvo atliekami anksčiau negu prieš 1 mėn. iki skundo pateikimo dienos. Todėl teismas padarė išvadą, kad tiek Generalinė inspekcija, tiek ir Krašto apsaugos ministerija, kuriai pareiškėjas pateikė skundą dėl Generalinės inspekcijos sprendimo panaikinimo, pagrįstai pasiūlė pareiškėjui patikslinti jo skundą, įvardinant konkrečius teises pažeidžiančius veiksmus, konkrečius subjektus (vadus), atlikusius šiuos veiksmus, nurodant skundžiamų veiksmų atlikimo terminus ir, esant reikalui, suformuluojant pagrįstą prašymą dėl šių veiksmų apskundimo termino atnaujinimo. Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamais raštais minėtos institucijos neatsisakė išnagrinėti iš esmės pareiškėjo skundo, taip pat neišdėstė neigiamos pozicijos dėl pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, tačiau tik nurodė skundą patikslinti tam, kad jis galėtų būti nagrinėjamas iš esmės, taigi, pareiškėjui nebuvo užkirsta galimybė ginti savo teises.

10. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skundžiami krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymas, Aviacijos bazės vado 2018 m. balandžio 11 d. Įsakymas dėl atsiskaitymo bei Generalinės inspekcijos ir Krašto apsaugos ministerijos raštai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jų naikinimui nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad minėti aktai palikti galioti, teismas nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinių pareiškėjo reikalavimų dėl jo grąžinimo į pareigas, vidutinio tarnybos dienos atlyginimo ir maitinimosi išlaidų kompensacijos už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną priteisimo, kompensacijos už nepanaudotas kosmetines atostogas perskaičiavimo ir išmokėjimo bei įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo skundus, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

III. 11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindė analogiškais argumentais kaip ir skunde bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodė:

12.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į Statuto 42 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad tais atvejais, kai 42 straipsnio 1 dalyje nurodytos sunkinančios aplinkybės Statuto numatytos kaip drausmės pažeidimo požymis, skiriant drausminę nuobaudą į tokias sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama. Pabrėžė, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjui atliekant transporto priemonės neleistiną plovimą gavus vado žodinį paliepimą jis to nepaisydamas tęsė savo veiksmus, turėtų būti laikoma pareiškėjo padaryto pažeidimo objektyviuoju požymiu, t. y. pareiškėjo kalte.

12.2. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus netinkamai naudojo tarnybos laiką ir resursus, tačiau neįvertino ir nesiaiškino tos aplinkybės, kad pareiškėjas pažeidimą atliko pietų pertraukos metu (apie 12 val.).Tuo metu, kai pareiškėjas pradėjo plauti bamperį aplink nebuvo nieko išskyrus N., tik po 5 min. prie jo priėjo M. D. ir pareiškė nenorintis, kad pareiškėjas plautų bamperį.

12.3. Atsakovas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad būta ir lengvinančių aplinkybių: kad pareiškėjas nurodė besigailintis dėl padaryto drausmės pažeidimo, be to, pareiškėjas savo noru atlygino žalą – vieta, kur buvo plaunama automobilio dalis, buvo sutvarkyta ir nusausinta bei aplinkybė, kad pažeidimą pareiškėjas atliko susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Nurodė, kad ginčo dušo patalpose kiti kariai taip pat plaudavo savo tarnybos batus po žygių ar purvinas padangas.

12.4. Nesutiko, kodėl pareiškėjo veiksmai teismo įvertinti kaip pažeidimu sukeliančiu esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tvarkai. Nurodo, kad teisės aktai nenumato esminės žalos krašto apsaugos sistemai sąvokos. Teismų praktikoje tokia žala laikoma, kai tokie veiksmai pasireiškia pakankamai didelėje reguliuojamų santykių dalyje pakankami ilgą laikotarpį ir turi esminę įtaką veiklos organizavimui. Pateikia sąrašą karių (kariūnų) padarytų pažeidimų, kurie buvo pripažinti šiurkščiais teismų praktikoje (nuo 2013 m.).

12.5. Nurodo, kad Aviacijos bazė byloje nepateikė jokių tarnybinio būtinumo paaiškinimų, pagal kuriuos pareiškėjo neišleido 3 mėnesius atostogų, nors jis aiškiai skundėsi pervargimu.

12.6. Paaiškino, kad pareiškėjo skundas Generalinei inspekcijai atitiko Statuto 58 straipsnio 6 dalies 5 punktą, nes ne visuomet būtina nurodyti skundžiamą konkretų aktą, vietoje to galima nurodyti, skundžiamą konkrečią veiką.

13. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas, nes pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašant šio termino atnaujinti. Nurodė, kad pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėjo šiurkštus drausmės pažeidimas per 1 metus buvo padarytas pakartotinai – Statuto 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas (Aviacijos bazės vado 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. P-421 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kpt. A. M.“, Aviacijos bazės vado 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu P-423 „Dėl tarnybinės skyrimo kpt. A. M.“ pareiškėjui buvo skirtos drausminės nuobaudos).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos profesinės karo tarnybos kariui skyrimo, atleidimo iš pareigų ir dėl to kilusių padarinių bei dėl kompensacijos už kasmetines atostogas apskaičiavimo pagrįstumo.

15. Pareiškėjas, pripažindamas, kad yra padaręs tarnybinį nusižengimą, nesutiko su jam taikyta tarnybine nuobauda – atleidimu iš tarnybos, manydamas, kad tokia nuobauda yra neproporcinga jo padarytai veikai.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių iš esmės ginčo šalys neginčija. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo metu buvo profesinės karo tarnybos karys – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresnysis lakūnas. 2018 m. sausio 8 d. tarnybos metu A. M. transporto lėktuvų eskadrilės personalo dušo patalpose plovė asmeninio automobilio priekinį bamperį bei nereagavo į tiesioginio vado reikalavimą nutraukti tokius veiksmus. Šios veikos metu A. M. turėjo galiojančias tarnybines nuobaudas, skirtas 2017 m. gruodžio 13 d. Aviacijos bazės vadovo įsakymais Nr. P-421 ir Nr. P-423. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. P-521 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. M. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis bei išspręsti kiti klausimai, susiję su atleidimu iš tarnybos.

17. Teisėjų kolegija mano esant būtinu visų pirma pasisakyti dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo teisinio įvertinimo. Ginčijamame Krašto apsaugos ministro įsakyme pareiškėjo atleidimo teisiniu pagrindu nurodyta Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalis , kuri numato, kad tuo atveju, jeigu privalomosios karo tarnybos karys neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, ir tokia veika yra padaryta sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

18. Taigi tam, kad būtų pritaikyta ši teisės norma, būtina nustatyti, jog karys neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai ir tai padarė sunkinančiomis aplinkybėmis. Statuto 42 straipsnio 1 dalyje išvardintos tokios sunkinančios aplinkybės: drausmės pažeidimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu; drausmės pažeidimas padarytas kovinio budėjimo metu; drausmės pažeidimas padarytas paskelbus aukštesnes kovinės parengties pakopas; drausmės pažeidimas buvo tęsiamas, nepaisant reikalavimo jį nutraukti; šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai; drausmės pažeidimas padarytas grupės karių; drausmės pažeidimas padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kario. Nagrinėjamu metu aktualios dvi iš išvardintų aplinkybių, nes atsakovai teigia, jog pareiškėjas tęsė drausmės pažeidimą, nepaisydamas reikalavimo jį nutraukti bei šiurkštų pažeidimą per metus padarė pakartotinai.

19. Statuto 5 straipsnio 3 dalyje apibrėžta šiurkštaus drausmės pažeidimo sąvoka, nurodant, kad tai yra Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis Statutas numato drausminę nuobaudą. Statuto II dalies I skyriuje išdėstytos atskiros šiurkščių drausmės pažeidimų rūšys. Sistemiškai įvertinus tiek Statuto 5 straipsnio 3 dalį bei Statuto 66-93 straipsnius darytina išvada, kad šiurkščiais drausmės pažeidimais laikytinos tokios veikos, kurios pagal savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsnį akivaizdžiai daro esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba krašto apsaugos tvarkai.

20. Esminės žalos sąvokos apibrėžimo teisės aktuose, reglamentuojančiuose Krašto apsaugos tarnybą, nėra. Tai vertinamasis požymis, kuris taikytinas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus tiek padarytos veikos pavojingumą, priešingumą teisei, tiek ir aplinkybes, kuriomis ta veika padaryta ir kokias pasekmes sukėlė. Teismų praktikoje esmine žala krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai pripažįstami tokie atvejai, kai profesinės tarnybos kariai tarnybos ir ne tarnybos metu atlieka tokius veiksmus, kurie akivaizdžiai iššaukia neigiamą visuomenės bei tarnybos draugų reakciją, diskredituoja kario vardą, sukelia pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei ar padaro didelę materialinę žalą. Tokiomis veikomis laikyti karių veiksmai, kai jie būna neblaivūs tarnybos pareigų atlikimo metu, kėsinasi į kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, savanaudiškai naudoja kariuomenės turtą, padaro nusikalstamas veikas ar rimtus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjo veika – asmeninio automobilio detalės plovimas tarnybinėse patalpose - nebuvo savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsniu pasiekusi tokį lygį, kad būtų vertintina kaip daranti esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai. Be to, šią neteisėtą veiką pastebėjo tik keletas kartu buvusių karių, veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių.

21. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas kaltinamas visuotinai priimtų elgesio normų pažeidimu, t.y. sanitarijos, higienos ir švaros taisyklių nesilaikymu. Tačiau tokiu traktavimu nepagrįstai sureikšminamas bet koks kario elgesys, bent šiek tiek nukrypstantis nuo įvairių taisyklių laikymosi. Teismo manymu, būtų neproporcinga taikyti griežčiausias drausmines nuobaudas už smulkius pažeidimus, kurie civiliniame gyvenime būtų vertinami kaip mažareikšmiai arba menki administraciniai nusižengimai.

22. Tokios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje profesinė karo tarnyba vertinama kaip specifinė valstybės tarnybos rūšis, pripažįstama, kad kario elgesys turi būti grindžiamas bendrais karo tarnybos principais ir duota priesaika. Kario elgesys, neatitinkantis teisės aktuose ir visuomenėje nustatytų standartų, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinamas, ar jis realiai paveikė pagarba ir griežta drausme, subordinacija pagrįstus santykius kolektyve, ar pakirto visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema. Nagrinėjamu atveju tokiu pasekmių nėra nustatyta. Apibendrindama teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo veika laikytina šiurkščiu drausmės pažeidimu.

23. Antroji aplinkybė, kurią atsakovai laikė sunkinančia pareiškėjo atsakomybę, yra tai, kad pareiškėjas tęsė neteisėtus veiksmus, nepaisant tiesioginio vado reikalavimo juos nutraukti. Vertinant šią aplinkybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie tai įvykio liudininkų parodymai yra prieštaringi. Tik pažeidimą fiksavęs kapitonas M. D. tvirtina, kad pareiškėjas neklausė reikalavimo nutraukti veiksmus, tuo tarpu kiti kariai nurodo girdėję tik tai, kad vadas išreiškė savo nesutikimą su pareiškėjo veiksmais ir liepė rašyti pasiaiškinimą. Pats pareiškėjas teigia vykdęs vado nurodymą, bet tai atlikdamas siekė kuo mažiau užteršti patalpas, t.y. baigė plauti automobilio detalę, ją nusausino ir išvalė patalpas. Taigi ir ši sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais.

24. Nesant sunkinančių aplinkybių, pareiškėjo veika nelaikytina patenkančia į Statuto 76 straipsnio 2 dalies taikymo sferą, tai yra, pareiškėjo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal Statuto 76 straipsnio 1 dalį kaip kitas drausmės pažeidimas, už kurį pareiškėjui, kaip profesinės karo tarnybos kariui , galėjo būti skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, tačiau jis neturėjo būti atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos. Paskirtoji nuobauda laikytina neadekvačia padarytam pažeidimui, o jo atleidimas iš tarnybos neteisėtu.

25. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija turi omenyje ir tai, kad pareiškėjo tarnybos metu 2017 metų pabaigoje susiklostė neigiama psichologinė situacija, kuriai įtakos turėjo ir pareiškėjo vadų veiksmai – pakankamo laikotarpio atostogų, kad pareiškėjas galėtų fiziškai ir psichologiškai pailsėti, nesuteikimas. Proceso šalys neginčija, kad pareiškėjas ilgą laiką turėjo didelį nepanaudotų atostogų kiekį, 2017 m. pabaigoje prašė dalį jų ( 83 kalendorines dienas )suteikti nuo 2018 m. sausio 8 d.ir tokį sutikimą buvo gavęs, tačiau 2017 m. gruodžio 20 d. KOP Aviacijos bazės vado įsakymu atostogos pareiškėjui buvo atšauktos dėl tarnybinio būtinumo. Nepaneigti pareiškėjo teiginiai, kad tarnybiniai konfliktai bei įtampa tarnyboje kilo dėl ilgalaikio emocinio ir fiziologinio nuovargio, ką 2018 m. sausio mėnesį konstatavo ir Karo medicinos tarnybos specialistai. Šios aplinkybės nešalina pareiškėjo atsakomybės, tačiau turi įtakos jo veiksmų vertinimui ir nuobaudos rūšies parinkimui.

26. Tarnybinių nuobaudų skyrimo kontekste svarbi praktika suformuota Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismas panaikina, o ne pakeičia paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, nors tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių. Teismas neskiria tarnybinių (drausminių) nuobaudų valstybės tarnautojams (pareigūnams), o gali spręsti klausimą tik dėl šios nuobaudos panaikinimo ar pakeitimo. Vis dėlto toliau išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

27. Taigi administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę sušvelninti paskirtą nuobaudą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, už kurį turėjo būti nubaustas viena iš Statuto 76 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. P-521 paskirtoji nuobauda keistina į švelnesnę. Turint omenyje, kad neteisėtą veiką pareiškėjas padarė, turėdamas dvi galiojančias tarnybines nuobaudas, adekvati padarytai veikai ir pareiškėjo asmenybei nuobauda būtų tarnybinio atlyginimo sumažinimas trisdešimčia procentų trims mėnesiams.

28. Grąžinus pareiškėją į tarnybą, spręstinas vidutinio atlyginimo ir maistpinigių už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo klausimas. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, vidutinis pareiškėjo darbo dienos atlyginimas buvo 73.44 Eur ( b.t.I, l. 167), maistpinigių dydis yra 5,40 Eur už dieną. Kadangi iš bendros apskaičiuotos sumos turėtų būti atimtas tarnybinio atlyginimo sumažinimas drausminės nuobaudos pagrindu, tai teismas įpareigoja atsakovą Lietuvos kariuomenę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui priklausančias pinigų sumas.

29. Pareiškėjas savo skunde ir patikslintame skunde buvo pareiškęs ir kitus reikalavimus, susijusius su jo teise pasinaudoti atostogomis, atleidimu nuo mokymosi išlaidų atlyginimo, drausminės nuobaudos sušvelninimu ir pan.

30. Kadangi A. M. grąžinamas į profesinę karo tarnybą, tai jo reikalavimai sumažinti grąžintiną mokymosi išlaidų dydį, išmokėti kompensaciją už likusias nepanaudotas atostogas bei įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją atsakyti į pareiškėjo 2018 m. vasario 23 d. rašte iškeltus klausimus nebetenka teisinės reikšmės, todėl netenkinami. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo patirtas dėl atostogų nesuteikimo ir neteisėto atleidimo iš tarnybos neigiamas pasekmes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pakankamai atlygins priteistas vidutinis tarnybos atlyginimas už priverstinę pravaikštą.

31. Pareiškėjo prašytų panaikinti Krašto apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. raštų teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

32. Kadangi procesinis sprendimas iš esmės priimamas pareiškėjo naudai, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama.

33. Pareiškėjas nurodė patyręs tokias teismo išlaidas – 1902,35 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, bei 960 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos yra pavirtintos advokatės G.Storpirštienės išrašytomis sąskaitomis, A. M. mokėjimo pavedimais bei pinigų priėmimo kvitais, pateiktais byloje. Pareiškėjo prašomos priteisti sumos už atskirų procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra realios ir pagrįstos. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios sumos galėtų būti priteistos, jeigu pareiškėjo skundas būtų patenkintas visiškai. Įvertinusi pareikštų ir patenkintų reikalavimų kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atlygintina 70 procentų pareiškėjo patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad pareiškėjui priteistina 2003,65 Eur atstovavimo išlaidų suma, susijusi su bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ši suma priteistina iš Krašto apsaugos ministerijos, nes būtent Krašto apsaugos ministro įsakymu pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikinant jo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. P-521 ir grąžinti pareiškėją į tarnybą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. P-521 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. M. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“.

Grąžinti A. M. į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijos grupės Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresniojo lakūno pareigas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. P-521 kpt. A. M. skirtą nuobaudą į tarnybinio atlyginimo sumažinimą trisdešimčia procentų trims mėnesiams.

Įpareigoti Lietuvos kariuomenę per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui vidutinį tarnybinį atlyginimą ir maistpinigius už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.

Priteisti A. M. iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2003,65 Eur (du tūkstančius tris eurus šešiasdešimt penkis centus) teismo išlaidų atlyginimui.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius