2021-02-10 Nr. AB-3045-3-61-3-01297-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-274-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01297-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“) skundą atsakovui viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Jūros būstas“) 2019 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 21R-214(AG-145/02-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (4)-B2-102 „Dėl išmokėtos valstybės paramos sugrąžinimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas) ir bylą nutraukti. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija 2019 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir Agentūros sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai išsiaiškinus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes bei neteisingai pritaikius materialinės teisės normas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas, nevertinant pareiškėjo argumentų ir net nemotyvuojant, kodėl pareiškėjo argumentai buvo atmesti, o visa tai lemia, kad Komisijos sprendimas priimtas, neatskleidus ginčo esmės, nevertinant ar pareiškėjo veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėtis ar pareiškėjas, būdamas bendro naudojimo objektų valdytojas ir projektų administratorius turi pareigą grąžinti valstybės paramą. Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjo skundas argumentuojamas iš esmės dviem aspektais – dėl teisės akto galiojimo atgal ir dėl išieškojimo į netinkamą asmenį, tačiau Komisija nevertino ir savo sprendime nepasisakė, ar toks Agentūros sprendimas buvo tinkamai surašytas, laikantis jam keliamų reikalavimų. Nei Agentūros sprendime, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas susigrąžinti išmokėtas lėšas, nei Komisijos sprendime, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo būtų pažeisti ginčijamame Agentūros sprendime nurodyti teisės aktai. Agentūros sprendime motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl Agentūros sprendimas, pareiškėjo nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo turinys neatitinka teisės normomis tokio pobūdžio sprendimams keliamų reikalavimų. Pareiškėjas akcentavo, jog Agentūra priimtame sprendime vardina tik teisės aktų nuostatas, tačiau nepateikia jokio aplinkybių dėstymo, nevertina, dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendintas namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, kas jo neįgyvendino, nenurodo, kada ir kam buvo išmokėta valstybės parama, dėl kokių priežasčių išmokėtą valstybės paramą reikalauja susigrąžinti būtent iš projekto administratoriaus. Nesant šių motyvų, skundžiamas individualus aktas akivaizdžiai neatitinka jam keliamų reikalavimų.

4. Agentūros sprendime nurodyta, kad išmokėtą valstybės paramą turi grąžinti projekto administratorius, tai leidžia suprasti, kad išieškojimas vykdomas ne kaip iš gyventojų atstovo, o kaip iš juridinio asmens, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neteisėtai praturtėjo. Ginčijamo Agentūros sprendimo gavėjais yra namo gyventojai (bendraturčiai), o šią aplinkybę patvirtino ir Komisija, nurodydama, kad <...būtent pareiškėja (kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius) atstovaudama savininkams, turi organizuoti valstybės paramos grąžinimo klausimą...>. Taigi, šis sprendimas daro tiesioginį poveikį namo bendraturčių teisėms ir pareigoms. Agentūra, įteikdama šį sprendimą projekto administratoriui, pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi tokiais veiksmais užkirto kelią tikriesiems šio administracinio akto gavėjams reikšti pretenzijas dėl jo, apskųsti per įstatymo nustatytą terminą ar įgyvendinti kitas savo turimas teises. Agentūra priėmė sprendimą susigrąžinti neva permokėtas lėšas ne iš gyventojų, kuriems buvo suteikta valstybės parama, o būtent iš projekto administratoriaus, kuris atitinkamą pinigų sumą gavo kaip apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Namo gyventojai pasirinkdami pareiškėją kaip projekto administratorių, neįgaliojo pareiškėjo vykdyti valstybės paramos grąžinimo administravimą. Projekto administravimas buvo paskirtas tuo tikslu ir tam laikotarpiui, kol namas bus atnaujintas, todėl, nutraukus namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė ir pareiškėjui vėliau nekilo jokie įsipareigojimai.

5. Valstybės parama priskirtina investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, t. y. išlaidoms, susijusioms su daugiabučio namo ir bendrojo turto (bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimu, pagerinimu, todėl akivaizdu, kad jų atitinkamą dalį, proporcingą turtui bendrojoje nuosavybėje, turi atlyginti kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas – bendraturtis. Projektų administratorius, vadovaujantis gyventojų sprendimu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis neįgyvendina namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, o tik organizuoja jo įgyvendinimą, todėl esant gyventojų sprendimui, dėl įgyvendinimo sustabdymo ar nutraukimo, Projektų administratorius neturi jokios teisės veikti prieš gyventojų valią.

6. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė įrodymus, dėl kokių priežasčių projektas nebuvo įgyvendintas – Kreditavimą teikiančios įstaigos atsisakė suteikti finansavimą, nes name yra skolininkų. Šių skolininkų skolos yra už Klaipėdos vandenys, Klaipėdos dujos ir kt. teikiamas paslaugas ir projekto administratorius niekaip negali įtakoti, kad namo bendraturčiai šias skolas padengtų.

7. Nagrinėjamu atveju butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo 2013 metais, kuomet Taisyklėse nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo, kai projektas neįgyvendinamas, t. y., gyventojams nebuvo žinoma, o ir pagrįstai to numatyti negalėjo, kad ši sąlyga bus įtraukta į teisės aktą su vėlesniais pakeitimais – todėl akivaizdu, kad, reikalaujant susigrąžinti neva neteisėtai išmokėtas valstybės lėšas, yra pažeidžiami gyventojų teisėti interesai, jų lūkesčiai, nėra užtikrinamas viešasis interesas. Tokie Agentūros veiksmai, taikant gerokai vėliau įsigaliojusias elgesio normas, sunkina silpnesniosios šalies, t. y., butų ir kitų patalpų savininkų teisinę padėtį, todėl ir dėl šios priežasties priimtas Agentūros sprendimas turi būti naikinamas.

8. Atsakovas VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad projekto administratorius ar daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai nei priimdami sprendimą dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje ar tvirtindami investicijų planą, nei vėliau įgyvendindami projektą, neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad valstybės parama skirta namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui, jo neįgyvendinus neturės būti grąžinama. Valstybės paramos teikimas daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) nuo pat programos įgyvendinimo pradžios buvo ir iki šiol yra siejamas su tam tikrų programoje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimu. Agentūra laikėsi nuomonės, kad reikalavimas gražinti lėšas, numatytas atitinkamam projektui įgyvendinti (teisės aktuose numatytiems tikslams pasiekti) jo neįgyvendinus, nepažeidžia norminių teisės aktų nuostatų bei teisės principų ir toks Agentūros reikalavimas yra pagrįstas viešuoju interesu racionaliai naudoti programos įgyvendinimui numatytas biudžeto lėšas.

10. Teisės aktai pareigą apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas nustato namo butų ir kitų patalpų savininkams, tuo tarpu valstybė, siekdama skatinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą, teikia nustatyto dydžio paramą šių išlaidų kompensavimui ar apmokėjimui. Protokoliniu sprendimu taip pat buvo numatyta, jog visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu susijusias išlaidas, atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pats skunde nurodė, kad prašymą dėl paramos projekto administravimo išlaidoms apmokėti teikė pareiškėjas, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas. Prašymo pagrindu valstybės parama buvo pervesta į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą.

11. Teisinis pagrindas teikti paramą išnyksta tuo atveju jei projektas yra neįgyvendinamas. Įstatymai ar kiti teisės aktai nenumato galimybės valstybės paramą teikti neįgyvendintiems ar dalinai įgyvendintiems projektams. Pareiškėjas nenurodė, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų po finansuotojo atsisakymo teikti kreditą, kad būtų tinkamai įgyvendinamas projektas ir pasiekti teisės aktuose įtvirtinti projekto tikslai (pvz. apie susidariusią situaciją buvo informuoti butų ir kitų patalpų savininkai, organizuotas susirinkimas dėl kito projekto finansavimo būdo pasirinkimo ir pan.). Nėra jokių duomenų, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai būtų priėmę sprendimą nutraukti ar nebeįgyvendinti projekto. Nėra aišku ir tai, ar balsavimo raštu arba susirinkimo metu projekto administratorius, prieš priimdamas vienašališką sprendimą nutraukti projekto įgyvendinimą, informavo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie tai, jog nutraukus projektą valstybės parama turės būti gražinama, taip pat nėra aišku, kas buvo nuspręsta dėl valstybės paramos gražinimo tvarkos, t. y. ar buvo nuspręsta, jog paramą grąžins ne projekto administratorius, kaip numatyta Taisyklėse, o tiesiogiai butų ir kitų patalpų savininkai. Nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas nusprendė nutraukti projekto įgyvendinimą ir neįgyvendino jam protokoliniu sprendimu duoto pavedimo vykdyti projekto įgyvendinimo administravimą, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu.

12. Agentūros nuomone, projekto administratorius savo iniciatyva ir vienašališkai nutraukė projekto įgyvendinimą, nepaisydamas to, kad investicijų planas buvo patvirtintas protokoliniu sprendimu, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas turi prisiimti visas protokolinio sprendimu jam pavestas pareigas taip pat visas pareigas nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).

13. Atsižvelgiant į teisinį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) reglamentavimą, į tai, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos bei į tai, kad projekto administratorius vienašališkai ir be pagrindo nusprendė nutraukti projekto įgyvendinimą, atsakovo įsitikinimu, Agentūra priėmė pagrįsta sprendimą susigrąžinti paramą iš tinkamo subjekto t. y. pareiškėjo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad:

15.1 Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. gruodžio 6 d. balsavimu raštu patvirtino investicijų planą, taip pat nustatė, jog namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau – ir Projektas) parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar jo) įgyvendinimas, ir (ar jo) įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „Jūros būstas“ (toliau – projekto administratorius).

15.2 UAB „Jūros būstas“ atsakovui 2015 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas – 3 045,71 Eur ir nurodė pinigines lėšas pervesti į projekto administratoriaus išlaidas.

15.3 Agentūros direktoriaus 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. BJ-1.1-436 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0133 įgyvendinti suteikimo“ 2015 m. gruodžio 8 d. prašymas patenkintas bei prašoma valstybės paramos suma suteikta.

15.4 Pareiškėjas 2017 m. sausio 13 d. prašymu Nr. JRB-RS-17-0021 kreipėsi į atsakovą dėl aukščiau minėto įgyvendinimo projekto termino pratęsimo iki 2016 m. gruodžio 6 d. arba iki maksimalaus galiojimo termino. Agentūra 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. (4)-B2-1611 pareiškėją informavo, kad nepakanka įrodymų dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo ir tolimesnio projekto įgyvendinimo, todėl paprašė pateikti konkretų, detalų (mėnesių tikslumu) daugiabučio namo Projekto įgyvendinimo priemonių planą, jei projektas planuojamas toliau įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo terminas nebuvo pratęstas.

15.5 Agentūros direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. B3.1-14 „Dėl išmokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“, vadovaujantis Taisyklių 85 punktu, nustatyta, kad namo savininkams, atstovaujamiems UAB „Jūros būstas“, neįgyvendinusiems per Taisyklėse 6 punkte numatytą terminą, Projekto bei į tai, kad šio Projekto įgyvendinimui iki šiol nėra įvykdyti statybos rangos darbų pirkimai bei gautas finansavimas projekto įgyvendinimui, Agentūros direktoriaus 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. B3.1.1-436 išmokėta valstybės parama – 3 045,71 Eur turi būti grąžinta į valstybės biudžetą.

16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 8 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., t. y. investicinio plano patvirtinimo metu) 6, 85 punktais.

17. Teismas pažymėjo, kad tiek Taisyklių 85 punkto redakcija, galiojusi investicinio plano tvirtinimo metu, t. y. 2013 m. gruodžio 6 d., tiek vėlesnė redakcija, nustatė išmokėtos valstybės paramos susigrąžinimo sąlygas, pagrindus ir tvarką. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vėlesnė Taisyklių 85 punkto redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2014 m. balandžio 3 d., yra labiau detalizuota ankstesnėje Taisyklių redakcijoje numatyta sąlyga susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą paramą. Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai Namo savininkai patvirtino investicijų planą, tačiau buvo šiek tiek kitaip suformuluota. Teismo vertinimu, tai, jog, priimant sprendimą dėl dalyvavimo programoje, galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, jog parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą, nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Priešingas aiškinimas (laikant, jog apmokėjus projekto dalies parengimo ir jo įgyvendinimo administravimo išlaidas, tačiau faktiškai projekto neįgyvendinus, apmokėtų valstybės paramos lėšų susigrąžinti negalima) paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama būtent numatytiems tikslams (daugiabučio namo sąnaudų sumažinimui) pasiekti, bei sudarytų galimybę asmenims, šių tikslų nepasiekus, nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis.

18. Teismas akcentavo, kad nei Įstatymas (įstatymai), nei kiti teisės aktai nenumato galimybės valstybės paramą teikti neįgyvendintiems ar dalinai įgyvendintiems projektams. Tarp šalių nėra ginčo, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 6 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos. Todėl teismas sutiko su atsakovu, jog Taisyklių 85 punkto nuostata, numatanti Agentūros pareigą susigrąžinti išmokėtas valstybės paramos lėšas, kai projektas neįgyvendinamas per Taisyklėse numatytą terminą ir nepasiekiami jose nustatyti tikslai, tik sukonkretino jau anksčiau buvusią Taisyklių nuostatą, kad valstybės parama turi būti susigražinama, kai ji negalėjo būti išmokėta. Teismo vertinimu, reikalavimas gražinti lėšas, numatytas atitinkamam Projektui įgyvendinti (teisės aktuose numatytiems tikslams pasiekti) jo neįgyvendinus, nepažeidžia norminių teisės aktų nuostatų bei teisės principų ir toks Agentūros reikalavimas yra pagrįstas viešuoju interesu racionaliai naudoti Programos įgyvendinimui numatytas biudžeto lėšas.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad projekto administravimas buvo paskirtas tuo tikslu ir tam laikotarpiui, kol namas bus atnaujintas, todėl nutraukus jo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė ir pareiškėjui vėliau nekilo jokie įsipareigojimai. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja Taisyklių 85 punktui, kuriame imperatyviai nurodyta, kad Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo, jeigu projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos.

20. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog, 2013 m. gruodžio 6 d. patvirtindami namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, namo butų ir kitų patalpų savininkai jo įgyvendinimą bei finansinius klausimus pavedė pareiškėjui. Būtent tarp pareiškėjo ir Agentūros, vykdančios Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, susiklostė administraciniai teisiniai santykiai. Agentūra valstybės paramą namo savininkams teikė per UAB „Jūros būstas“. Į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo / kompensavimo kreipėsi būtent pareiškėjas, parama buvo perversta į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 5 punkto prasme projekto administratorius atlieka statytojo (užsakovo) funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, organizuoja projekto parengimą, įgyvendinimą ir (ar) finansavimą, atlieka visas kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintoje daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, Taisyklėse, todėl Agentūra pagrįstai priėmė sprendimą dėl permokėtų valstybės paramos lėšų grąžinimo.

21. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, neįgyvendinęs atnaujinimo (modernizavimo) projekto per teisės aktuose nustatytą terminą, turi prisiimti visus įsipareigojimus, nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) ir Agentūra pagrįstai siekia susigrąžinti valstybės paramą būtent iš pareiškėjo. Todėl pareiškėjo argumentus, kad permokėtas paramos lėšas turi grąžinti namo gyventojai, o ne pareiškėjas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

22. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę dėl patirtų administravimo išlaidų priteisimo iš namo savininkų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

23. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad tiek Agentūros, tiek Komisijos sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo reikalavimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio eismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą, panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 21R-214(AG-145/02-2019) ir UAB „Mano Būstas Baltija“ (buvęs pavadinimas UAB „Jūros būstas“) skundą tenkinti, t. y., VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr.(4)-B2-102 „Dėl išmokėtos valstybės paramos sugrąžinimo“ panaikinti ir bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjo manymu, teismo sprendimas priimtas, pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas, neįvertinus visų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnio, 86 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią ginčijamas sprendimas turi būti grindžiamas materialinės teisės normų nuostatomis, buvusiomis santykių dėl paramos teikimo susiformavimo metu, todėl priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis yra tinkamas subjektas grąžinti neva permokėtas lėšas.

26.1 Remdamasis Taisyklių 2 ir 5 punktų nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad Taisyklės aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog visais atvejais projektą įgyvendina, už atliktus darbus apmoka ir valstybės paramą gauna būtent namo butų ir kitų patalpų savininkai, o projekto administratorius organizuoja visus darbus ir už suteiktas paslaugas gauna atlyginimą – gyventojai moka projekto administravimo išlaidas.

26.2 Teismas nemotyvavo teiginio, jog namo savininkų su Agentūra tiesiogiai nesieja nurodyti administraciniai teisiniai santykiai. Pareiškėjui nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas nevertino ir sprendime neanalizavo aplinkybės, kad šiose administraciniuose teisiniuose santykiuose, nors gal ir ne tiesiogiai, bet vis dėl to dalyvavo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie, be kita ko, gavo valstybės paramą. Pareiškėjas akcentuoja, kad, namo bendraturčiams priėmus sprendimą dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, projekto administratoriumi pasirinko pareiškėją. Taigi, pareiškėjas buvo įgaliotas gyventojų vardu atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu ir pareiškėjui pavesta atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo manymu, byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai ir teismas turėjo pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą, o neapsiribuoti vien tik fakto konstatavimu, jog Agentūra turėjo tiesioginius administracinius santykius su pareiškėju, bet ne su namo gyventojais.

26.3 Pareiškėjas akcentuoja, kad per visą laikotarpį nuo gyventojų priimto sprendimo dalyvauti namo atnaujinime iki vykdymo sustabdymo pareiškėjas tinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, susijusias su projekto administravimu – organizavo gyventojų susirinkimus ir balsavimą (tiek susirinkimas dėl dalyvavimo namo atnaujinimo programoje, tiek dėl Investicijų plano tvirtinimo,), organizavo rangos darbų pirkimus, projekto įgyvendinimo metu buvo kreiptasi į elektros, vandens bei šilumos tiekėjus dėl namo bendrasavininkų įsiskolinimo ir vykdomi kiti veiksmai, susiję su tinkamu administravimu. Taigi, akivaizdu, jog projekto administratoriui buvo mokamas administravimo mokestis už tai, kad gyventojų naudai buvo atliekami minėti veiksmai. Pareiškėjas, vykdydamas gyventojų priimtus sprendimus, neturėjo teisės ir pareigos elgtis kitaip nei gyventojų išreikšta valia (projekto administratorius organizuoja projekto įgyvendinimą tik vadovaudamasis gyventojų priimamais sprendimais). Todėl pareiškėjui nėra aišku ir teismas nenurodė, kuo vadovaujantis jis padarė išvadą, kad projekto administratorius savo iniciatyva nutraukė projekto įgyvendinimą ir dėl to turi prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus, nustatytus teisės aktuose.

26.4 Pareiškėjas pažymi, kad, teismui priėmus sprendimą pareiškėjui grąžinti valstybės išmokėtą sumą, kuri yra valstybės parama gyventojams, pažeidžiama Taisyklių 38 punkte įtvirtinta teisė gauti projekto administravimo mokestį, kurį gauti pareiškėjas turi teisę, įvykdęs Taisyklių 5 punkte numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjui grąžinus gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas, butų ir kitų patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų, kadangi pareiškėjo suteiktomis paslaugomis būtų pasinaudoję nemokamai. Akivaizdu, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, neįvertino faktinės situacijos, kas iš esmės nulėmė nepagrįsto pranašumo Agentūrai suteikimą, neteisingų išvadų padarymą bei neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

27. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pareigos grąžinti permokėtas lėšas, pakartotinai akcentuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo 2013 metais, kuomet Taisyklėse nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo kai projektas neįgyvendinamas, t. y., gyventojams nebuvo žinoma, o ir pagrįstai to numatyti negalėjo, kad ši sąlyga bus įtraukta į teisės aktą su vėlesniais pakeitimais – todėl akivaizdu, reikalaujant susigrąžinti neva neteisėtai išmokėtas valstybės lėšas yra pažeidžiami gyventojų teisėti interesai, jų lūkesčiai, nėra užtikrinamas viešasis interesas. Tokie Agentūros veiksmai, taikant gerokai vėliau įsigaliojusias elgesio normas sunkina silpnesniosios šalies, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų, teisinę padėtį, todėl ir dėl šios priežasties priimtas ginčijamas Agentūros sprendimas turi būti naikinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas byloje kilo dėl VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. B3.1-14 „Dėl išmokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Administraciniame akte nustatyta, kad namo savininkai, atstovaujami UAB „Jūros būstas“, neįgyvendino per Taisyklių 6 punkte numatytą terminą Projekto bei tai, kad šio Projekto įgyvendinimui iki šiol nėra įvykdyti statybos rangos darbų pirkimai bei gautas finansavimas projekto įgyvendinimui, bei, vadovaujantis Taisyklėmis, nuspręsta, kad Agentūros direktoriaus 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. B3.1.1-436 išmokėta valstybės parama – 3 045,71 Eur, turi būti grąžinta į valstybės biudžetą.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

31. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių nuostatos.

32. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 proc., palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo.

33. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad valstybės parama laikantis Taisyklių teikiama daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų, butų ir kitų patalpų savininkams, parengusiems ir įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. <...> Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad <...> projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos; šis terminas gali būti vieną kartą pratęstas vieniems metams Projekto administratoriaus ir finansuotojo sutarimu, pranešus apie tai Programą administruojančiai viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai; jeigu projektas įgyvendinamas butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis, projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas Projekto administratoriaus sprendimu, suderintu su Agentūra.

34. Aptartas reguliavimas reiškia, kad valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu.

35. Pagal Taisyklių 85 punktą, jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama apmokant kredito ir palūkanų įmokas nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui, savivaldybei ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

36. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 6 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu patvirtino investicijų planą, taip pat nustatė, jog namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar jo) įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „Jūros būstas“. Pareiškėjas UAB „Jūros būstas“ atsakovui pateikė 2015 m. gruodžio 8 d. prašymą apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas – 3 045,71 Eur, ir nurodė pinigines lėšas pervesti projekto administratoriui. Agentūros direktoriaus 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. BJ-1.1-436 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0133 įgyvendinti suteikimo“ 2015 m. gruodžio 8 d. prašymas patenkintas bei prašoma valstybės paramos suma suteikta.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad projektas nebuvo įgyvendintas teisės aktų nustatytais terminais ir nebuvo pasiektas investicijų plane numatytas namo suvartojamos energijos efektyvumo lygis, kuris yra būtina sąlyga gauti valstybės paramą namo atnaujinimo (modernizavimo) tikslu. Taip pat neginčija aplinkybės, kad tikslinė valstybės parama buvo pervesta jam, o ne Namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tai reiškia, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis Taisyklių 85 punktu, ginčijamu sprendimu pareikalavo grąžinti valstybės paramos sumas, sumokėtas projekto įgyvendinimo administravimo išlaidoms kompensuoti.

38. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad ne iš pareiškėjo turėjo būti reikalaujama grąžinti valstybės paramą, akcentuotina, jog teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, yra laikomasi nuostatos, kad, jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros sprendimas įpareigoti projekto administratorių grąžinti valstybės paramą yra pagrįstas ir teisėtas, projektų administratorių argumentai, kad valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kad priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo dėl to, kad projektas neįgyvendintas, nepripažįstami pagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑2709-662/2018; 2019 kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019; 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-802-520/2019; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-694-502/2019 ir jose išdėstytus argumentus).

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė