d412fc4f-3b66-4634-8445-689252bc85da · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-323/2012            Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 42.10;             50.10 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios (Å¡iuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės „Veskonas“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-1867-431/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Veskonas“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovo BUAB „Veskonas“ bankroto administratorius ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AB „SEB lizingas“ 21 995,71 Lt nuostolių, 9,1 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 20 d. sudarytos dvi finansinio lizingo sutartys Nr. 2006-040253 ir Nr. 2006-040254, pagal kurias atsakovas, kaip lizingo davėjas, įsigijo du automobilius ir perdavė juos ieÅ¡kovui, kaip lizingo gavėjui, valdyti ir naudotis, su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ sutartyse numatytÄ kainÄ automobiliai pereis ieÅ¡kovui nuosavybės teise.

Iki 2009 m. balandžio 20 d. ieÅ¡kovas liko nesumokėjęs tik 5 404,29 Lt. Dėl nesumokėtų paskutinių dviejų mėnesių mokėjimų atsakovas 2009 m. gruodžio 12 d. nutraukė lizingo sutartis. 2010 m. sausio 29 d. ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovo bankroto administratorius 2010 m. balandžio 2 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , pareikÅ¡damas, kad pagal Ä®BÄ® nuostatas tęsia lizingo sutarčių vykdymÄ , o 2010 m. balandžio 28 d. dar kartÄ kreipėsi su praÅ¡ymu leisti toliau vykdyti įsipareigojimus pagal lizingo sutartis.

Atsakovas 2010 m. gegužės 5 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lymu, laikosi reikalavimo grÄ Å¾inti jam automobilius bei sumokėti paskutines nesumokėtas įmokas. 2010 m. gegužės 12 d. ir 14 d. Turto priėmimo–perdavimo aktais ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atsakovui automobilius pagal lizingo sutartis Nr. 2006-040253 ir Nr. 2006-040254. PrieÅ¡ grÄ Å¾indamas automobilius atsakovui ieÅ¡kovas kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus, kurie nustatė, jog grÄ Å¾inamų automobilių rinkos kaina yra 27 400 Lt.

Nesumokėta įmokų suma buvo tik 5 404,29 Lt, todėl atsakovas, susigrÄ Å¾inęs žymiai didesnės vertės nei likusi nesumokėta įmokų suma automobilius, ieÅ¡kovo sÄ skaita nepagrįstai praturtėjo 21 995,71 Lt suma, o ieÅ¡kovas tai pačiai sumai patyrė nuostolių. Atsakovas AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinio nepripažino. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo BUAB „Veskonas“ ieÅ¡kinį atmetė. Sprendime įraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovo nurodoma 5 404,29 Lt skolos suma - tai neapmokėti turto vertės dengimai be priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių, o pagal į bylÄ pateiktus įrodymus, detalizuojančius palÅ«kanų ir delspinigių paskaičiavimÄ , teismas nusprendė, jog tikroji UAB „Veskonas“ skola atsakovui sudaro 7 966,52 Lt.

Lizingo sutarčių 18.6.3. punktas numatė, jog nuo sutarties nutraukimo dienos klientas privalo sumokėti UAB SEB VB lizingui (dabar – AB „SEB lizingas“) visus sutarties nutraukimo dienÄ kliento turėtus sumokėti mokėjimus. Atsakovui nutraukus finansinio lizingo sutartis, pagal sutarčių 18.6.3 ir 19.1 punktus bei CK 6.574 straipsnį ieÅ¡kovui atsirado pareiga ne tik sumokėti visus mokėjimus, bet ir grÄ Å¾inti automobilius. Automobilių perdavimo atsakovui dienÄ automobilių vidutinė rinkos kaina sudarė 27 400 Lt.

Perėmęs lizingo sutarčių dalyku buvusį turtÄ â€“ automobilius, atsakovas juos realizavo už 27 338,01 Lt sumÄ (be PVM). Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog nuostoliai turi bÅ«ti nustatyti sutarčių nutraukimo ar turto grÄ Å¾inimo momentu. Å iuo atveju turto vidutinė rinkos vertė turto grÄ Å¾inimo momentu sutapo su jo realizacine verte, todėl nuspręsta, kad ginčo iÅ¡sprendimui Å¡i aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teismas jos daugiau neanalizavo. Teismas nurodė, kad nėra teisės akto ar sutarties sÄ lygos, nustatančios Å¡alių veiksmus tuo atveju, kai lizingo davėjas atsiima didesnės vertės turtÄ , nei yra likusi neiÅ¡mokėta suma už tÄ turtÄ , tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti privalo bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinos nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygos. Teismo įsitikinimu, kreditoriaus veiksmai buvo teisėti. IeÅ¡kovas turtÄ valdė nuomos sutarties pagrindu, t.y. nei nuosavybės teisių į turtÄ , nei turtinių teisių į sumokėtas įmokas jis neturėjo įgijęs. Tačiau dėl to, jog, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovo nepagrįstai gauta suma neiÅ¡sireikalautina kitais pažeistų civilinių teisių gynimo bÅ«dais, nėra galimas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas, nes kitos bÅ«tinos nepagrįsto praturtėjimo taikymo sÄ lygos – kad kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo veiksmais ir rizika – nėra.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad atsakovas, atsiimdamas automobilius, kurių vertė automobilių grÄ Å¾inimo atsakovui dienÄ buvo didesnė, nei reikėjo tam, jog grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį, esÄ veikė iÅ¡imtinai savo veiksmais ir rizika, t.y. reikalaudamas grÄ Å¾inti turtÄ , atsakovas turėjo įvertinti rizikÄ , jog atsiimdamas turtÄ , kurio vertė kelis kartus virÅ¡ija likusiÄ nesumokėtÄ dalį, jis gali nepagrįstai praturtėti.

Teismas nesutiko su teiginiais, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas finansinio lizingo sutartis, neprisiima rizikos. IeÅ¡kovo rizika pasireiÅ¡kė tuo, kad pasinaudodamas lizingo davėjo finansavimu, lizingo gavėjas įsipareigojo tinkamai tas sÄ lygas vykdyti. Atsakovo veiksmai susigrÄ Å¾inant automobilius yra teisėti, atitinka tiek įstatymo, tiek sutarties sÄ lygas. Atsakovas, susigrÄ Å¾indamas automobilius, papildomos rizikos neprisiėmė, nes lizingo davėjui tik po sutarties nutraukimo atsiranda sutartyje numatytos teisės reikalauti lizingo gavėjui perduoto pagal sutartis turto grÄ Å¾inimo, o tai reiÅ¡kia, kad dėl lizingo gavėjo kaltų veiksmų ir prisiimtos rizikos, pasekmės (sutarties nutraukimas) jau yra kilusios.

Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. IeÅ¡kovas prisiimtų prievolių tinkamai nevykdė, nesugebėjo savo teisių įgyvendinti taip, kad nuostolių bÅ«tų iÅ¡vengta, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui dėl nuostolių priteisimo CK 6.242 straipsnio pagrindu atmestas kaip neteisėtas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai IeÅ¡kovo BUAB „Veskonas“ bankroto administratoriaus atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai manė, jog nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovo nuostoliai turi bÅ«ti nustatinėjami automobilių susigrÄ Å¾inimo dienÄ . Pagal CK 6.571 straipsnio aiÅ¡kinimÄ nuo daikto grÄ Å¾inimo atgal lizingo davėjui grįžta ir visa daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Atsakovo nuostoliai dėl atsiimto daikto nuvertėjimo negali bÅ«ti jo nuostoliai CK 6.249 straipsnio prasme, o tik jo ekonominiai nuostoliai, kurie tenka jam pačiam.

CK 6.574 straipsnis numatė lizingo davėjui pasirinkimo teisę reikalauti lizingo dalyko. Pasinaudodamas teise reikalauti lizingo dalyko, lizingo davėjas turi įvertinti bei prisiimti visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ bei pasekmes. Nuostolių atsiradimo momento priklausymas iÅ¡imtinai tik nuo lizingo davėjo, kuris gali bet kada parduoti turtÄ savo nuožiÅ«ra už bet kokiÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai pasirinktÄ kainÄ , pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismo nurodyta teismų praktikoje susiformavusi taisyklė, jog patirta žala apskaičiuojama pagal turto vertę, buvusiÄ jo pardavimo momentu, Å¡iuo atveju netaikytina.

IeÅ¡kovas neginčija kainos, už kuriÄ atsakovas pardavė turtÄ , todėl teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika apie nuostolių dydį turto realizavimo dienÄ , o ne apie nuostolių atsiradimo momentÄ ir tuo momentu atsiradusių nuostolių dydį. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovo nuostoliai dėl lizingo sutarčių nutraukimo turi bÅ«ti apskaičiuojami ne lizingo sutarčių nutraukimo ir turto atsiėmimo dienÄ , bet pagal faktinę atsiimtų automobilių realizavimo dienÄ .Teismas, nustatęs, jog atsakovas praturtėjo 21 995,71 Lt suma, nesigilino į Å¡iÄ aplinkybę ir aiÅ¡kinosi tik ar tokiame praturtėjime yra nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygos.

Teismas neįvertino, kad atsakovo nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti užtenka tik visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo pažeidimo. Atvejai, kai lizingo davėjas gauna daugiau, nei turėjo gauti tam, kad sugrįžti į tokiÄ padėtį, lyg sutartys bÅ«tų įvykdytos tinkamai, savaime laikomi jo nepagrįstu praturtėjimu. AiÅ¡kintis nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų apskritai nėra bÅ«tina, kadangi tÄ preziumuoja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo pažeidimas. Nepaisant to, byloje egzistavo visos nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygos, kurių teismas nenustatė.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino turto sÄ vokÄ nepagrįsto praturtėjimo prievolėje (CK 6.242 str. 1 d.). IeÅ¡kovas reikalauja atlyginimo nuostolių, patirtų atsakovui atsiėmus automobilius, kurių vertė penkis kartus virÅ¡ijo likusiÄ nesumokėtÄ sumÄ . Å ioje byloje turtas dėl nepagrįsto praturtėjimo yra ta suma, kuriÄ atsakovas sutaupė, gaudamas daugiau, nei turėjo gauti. Atsakovas nepagrįstai gavo (sutaupė) 21 995,71 Lt, kurie ir yra turtas nepagristo praturtėjimo prievolėje, o ne automobiliai.

Ä®statymas ir/ar sutartis nenumato, kad atsakovas gali gauti daugiau, nei patyrė nuostolių. Tokio turto gavimas prieÅ¡taravo tiek CK 6.574 straipsnio, tiek CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui, pagal kurį bet koks sumos gavimas, virÅ¡ijantis patirtų nuostolių sumÄ , yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismas nepagrįstai sutapatino turtÄ nepagrįsto praturtėjimo prievolėje su automobiliais, kuriuos atsiėmė atsakovas. IeÅ¡kovas neginčijo atsakovo teisės sutarties nutraukimo atveju pagal sutartį ir CK 6.574 straipsnį atsiimti lizingo dalykÄ .

Atsakovas, susigrÄ Å¾inęs lizingo sutarties dalyku buvusį automobilį, gavo daugiau nei jam reikėjo grįžti į tÄ padėtį, lyg sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai. Tuo buvo pažeistas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Teismas nepagrįstai sutapatino atsakovo nepagrįstÄ praturtėjimÄ ir jo veiksmų teisėtumÄ . Tam, kad konstatuoti nepagrįstÄ praturtėjimÄ , nereikia aiÅ¡kintis atliktų veiksmų teisėtumo/neteisėtumo. Kadangi teismas neteisingai aiÅ¡kino turto sÄ vokÄ ir nepagrįstai sureikÅ¡mino automobilių atsiėmimo aplinkybę, jis neteisingai nustatė vienÄ iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų, kuri nurodo, jog skolininkas turtÄ turi gauti ne pagal įstatymÄ ir sutartį.

Nėra nuostatos, kuri nurodo, jog atsakovas gali gauti daugiau, nei patyrė nuostolių, ir taip pažeisti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ . Nors atsakovas automobilius gavo pagal lizingo sutartis ir CK, jo sutaupymas 21 995,71 Lt sumos yra be teisinio pagrindo.Nepagrįsti teismo motyvai, kad ne atsakovas veikia savo rizika susigrÄ Å¾indamas automobilius, o ieÅ¡kovas, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų. Tai, kad atsakovas turėjo teisę atsiimti automobilius, nereiÅ¡kia, jog jis neveikė savo rizika, kadangi atsakovas teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ turėjo įgyvendinti pagal jos paskirtį ir ja nepiktnaudžiauti.

Atsakovas neturėjo teisės gauti 21 995,71 Lt daugiau, pažeisti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ bei nepagrįstai praturtėti. Atsakovas, bÅ«damas stipresnioji Å¡alis lizingo santykiuose, turėjo ir galėjo numatyti, kad atsiimdamas automobilius jis gali nepagrįstai praturtėti, o to nepadaręs jis elgėsi neatsargiai, t. y. veikė ir savo rizika.IeÅ¡kovas prisiėmė rizikÄ , jog jam neįvykdžius lizingo sutarties, iÅ¡ jo atsakovas reikalaus arba sumokėti visas likusias įmokas, arba grÄ Å¾inti automobilius, o jis praras sumokėtas įmokas bei turės atlyginti lizingo davėjo nuostolius.

Atsakovas prisiėmė rizikÄ dėl ieÅ¡kovo galimo sutarties neįvykdymo. Teismas nepagrįstai lizingo sutarčių neįvykdymo rizikÄ perkėlė ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas prisiėmė tik sutarties neįvykdymo rizikÄ , tačiau ne rizikÄ , jog atsakovui bus suteikta teisė nepagrįstai praturtėti jo sÄ skaita. CK 6.574 straipsnis nustato ir atsakovo rizikÄ , numatydamas, jog jis turi teisę reikalauti tik tokio dydžio nuostolių, kad bÅ«tų grÄ Å¾intas į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo sutartys bÅ«tų įvykdytos tinkamai.

Jeigu atsakovas atsiėmė automobilius, nors galėjo to nedaryti, jis prisiėmė ir rizikÄ , jog tai padaręs gali nepagrįstai praturtėti, kadangi bus grÄ Å¾intas į geresnę padėtį, nei kad lizingo sutartys bÅ«tų įvykdytos tinkamai. Kadangi teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas neprisiima rizikos dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiimdamas automobilius, jis neteisingai nustatė ir vienÄ iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų - kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo veiksmais ir rizika.

Atsakovas prisiėmė nepagrįsto praturtėjimo rizikÄ , nes nuo jo priklausė tai, ar jis nepagrįstai praturtės ar ne, nes atsakovas galėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui sumÄ , kuriÄ jis gavo daugiau, nei jam priklausė. Byloje nėra reikÅ¡mingas lizingo sutarčių pažeidimo faktas. Nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausė, ar atsakovas, atsiimdamas automobilius, nepagrįstai praturtės ar ne. Lizingo sutarčių pažeidimas nesudaro pagrindo atsakovui atsiimant automobilius gauti daugiau nei jam priklauso, ir taip pažeisti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ .

Sutarčių pažeidimas nesuteikė teisės atsakovui pažeisti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, todėl ieÅ¡kovas lizingo sutarčių pažeidimu neprisiėmė atsakovo galimo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo pažeidimo atsiimant automobilius rizikos.CK 6.242 straipsnio 3 dalis Å¡iuo atveju yra netaikytina, kadangi atsakovas nepagrįstai praturtėjo ne dėl ieÅ¡kovo veiksmų, o dėl savo veiksmų - automobilio susigrÄ Å¾inimo ir 21 995,71 Lt gautos sumos negrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui.

Atsakovo nepagrįsto praturtėjimo tiesioginė priežastis yra ne ieÅ¡kovo netinkamas teisių įgyvendinimas, o atsakovo teisės pasirinkti savo teisių gynybos bÅ«dÄ Ä¯gyvendinimas, pažeidžiant ieÅ¡kovo teises. Atsakovas praturtėjo ne dėl sutarties pažeidimo, o dėl savo paties veiksmų, kuriuos atliko iÅ¡imtinai savo rizika, todėl CK 6.242 straipsnio 3 dalies ieÅ¡kovui netaikytina.Atsakovo AB “SEB lizingas” atstovas atsiliepime praÅ¡o palikti nepakeistÄ teismo sprendimÄ , o ieÅ¡kovo BUAB „Veskonas“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teismas teisingai ir tinkamai aiÅ¡kino tiek lizingo, tiek nepagristo praturtėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apelianto siÅ«lomas lizingo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas yra neteisingas, prieÅ¡tarauja CK 6.574 straipsnyje įtvirtintam kompensaciniam civilinės atsakomybės tikslui. Neteisingi teiginiai, kad nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti užtenka vien tik visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo pažeidimo. IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai neidentifikavo, kas konkrečiai sudaro iÅ¡ atsakovo praÅ¡omus priteisti 21 995,71 Lt.AB „SEB lizingas“ nutraukus sutartis, pasibaigė ieÅ¡kovo teisė įgyti nuosavybę į lizinguotas transporto priemones, todėl atsakovas įgijo teisę laisvai šį turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o BUAB „Veskonas” nebeteko teisės reikÅ¡ti su Å¡iuo turtu susijusių reikalavimų.

Finansinio lizingo sutartys 2009 m. gruodžio 4 d. AB „SEB lizingas“ praneÅ¡imu buvo nutrauktos dėl BUAB „Veskonas” kaltės, t. y. dėl to, kad ji laiku ir tinkamai nevykdė finansinio lizingo sutartimis Nr. 2006-040253 ir Nr. 2006-040254 prisiimtų įsipareigojimų. Sudarydamas finansinio lizingo sutartis ieÅ¡kovas veikė kaip pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, todėl įvertino lizingo sutarčių sudarymo rizikÄ ir sutiko su tokių sutarčių sudarymu. CK 6.242 straipsnio 3 dalis aiÅ¡kiai numato, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės vykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės Å¡alis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios Å¡alies veiksmų, kuriuos Å¡i atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika.

IeÅ¡kovas tinkamai nevykdė prisiimtų prievolių, nesugebėjo savo teisių įgyvendinti taip, kad nuostolių bÅ«tų iÅ¡vengta ir yra kaltas dėl to, jog AB “SEB lizingas” teko atsiimti bei parduoti lizinguotÄ turtÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo BUAB „Veskonas“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo, yra pagrįstas ir teisėtas.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai. CK 6.567 straipsnyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti. Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo davėjas savo lėšomis nuosavybės teise įgyja daiktÄ , kurį dažniausiai iÅ¡ anksto iÅ¡ pardavėjo (ar gamintojo) pasirenka lizingo gavėjas, ir perduoda jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais (CK 6.567 straipsnio 1 dalis).

Lizingo gavėjas už perduotÄ daiktÄ Ä¯sipareigoja mokėti lizingo davėjui tam tikrÄ sutartyje nustatytÄ užmokestį, ir dažniausiai (jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip), sumokėjęs visÄ sutartyje nustatytÄ kainÄ , įgyja į daiktÄ nuosavybės teisę, t. y. iki visiÅ¡ko lizingo sutartyje nustatytos sumos sumokėjimo jis neturi nuosavybės teisės į daiktÄ . Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius Å¡ias sÄ lygas:

1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-372/2011). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „Veskonas“ (klientas) ir UAB SEB VB lizingas (dabartinis pavadinimas AB „SEB lizingas“) 2006 m. balandžio 20 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-040254 (8-15 b. l.) bei Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-040253 (16-23 b. l.).

Pagal sudarytas sutartis UAB „Veskonas“ įsipareigojo laiku mokėti visus sutartyje bei jos pakeitimuose ir papildymuose numatytus mokėjimus, o taip pat tinkamai vykdyti kitas sutarčių sÄ lygas (8.1.3 p.); nuo turto nuosavybės teisės perėjimo UAB SEB VB lizingui remiantis Pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygomis momento visÄ lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki Turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto pasiraÅ¡ymo momento Turtas nuosavybės teise priklauso UAB SEB VB lizingui (12.1 p.).

Nuosavybės teisę į turtÄ klientas įgyja visiÅ¡kai sumokėjęs Mokėjimų grafike-sÄ skaitoje nurodytus mokėjimus (arba visiÅ¡kai įvykdęs sutarties 15.1, 15.2, 15.3 bei 15.4 punktuose nurodytas sÄ lygas) bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sÄ lygas (16.1 punktas). UAB SEB VB lizingas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį anksčiau termino, jeigu klientas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo remiantis sutartimi nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų (įskaitant delspinigius ir baudas) (18.1.3 p.); klientas tampa nemokus, priimamas sprendimas likviduoti klientÄ arba kliento atžvilgiu inicijuojama bankroto procedÅ«ra.

Tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu. UAB SEB VB lizingui nutraukus Sutartį 18.1.3-18.1.2 punktuose numatytais pagrindais visi iki sutarties nutraukimo vykdant Å¡iÄ sutartį kliento UAB SEB VB lizingui sumokėti mokėjimai klientui nėra grÄ Å¾inami (18.6.2 p.); per vienÄ savaitę nuo sutarties nutraukimo dienos klientas privalo sumokėti UAB SEB VB lizingui visus sutarties nutraukimo dienai kliento turėtus sumokėti mokėjimus (18.6.3 p.); klientas privalo laikantis sutarties 19 skirsnyje nustatytos tvarkos grÄ Å¾inti turtÄ UAB SEB VB lizingui ir atlyginti UAB SEB VB lizingui nuostolius, kurie UAB SEB VB lizingÄ atstatytų į tokiÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu klientas sutartį bÅ«tų tinkamai įvykdęs (18.6.4 p.).

UAB „SEB lizingas“ 2009 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 02-6517 nurodė, kad nepadengus 133 850,28 Lt pradelsto įsiskolinimo pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras bei 24 265,94 Lt delspinigių iki 2009 m. gruodžio 11 d., UAB „SEB lizingas“ nuo 2009 m. gruodžio 12 d. nutraukia visas Å¡iame raÅ¡te nurodytas Lizingo sutartis. IÅ¡ Å¡io raÅ¡to matyti, kad UAB „Veskonas“ buvo skolinga ir pagal Å¡ioje byloje aptariamas sutartis Nr. 2006-040253 bei Nr. 2006-040254 (24-27 b. l.). Lizingo sutartys Nr. 2006-040253-01 bei Nr. 2006-040254-01 buvo nutrauktos (29-31, 33 b. l.), o pagal jas lizingo objektas – automobiliai grÄ Å¾inti AB „SEB lizingas“ (34-35 b. l.).

Å ie AB „SEB lizingas“ susigrÄ Å¾inti automobiliai buvo parduoti atitinkamai už 13 000 Lt bei 20 078,99 Lt (150-158 b. l.). IeÅ¡kovas taip pat teikė duomenis apie Å¡ių transporto priemonių vertę jų perdavimo lizingo davėjui momentu (36-59 b. l.). AB „SEB lizingas“ į bylÄ pateikė įrodymus, kad 2010 m. vasario 8 d. UAB „Veskonas“ įsiskolinimas viso sudarė 7 966,52 Lt (pagal sutartį Nr. 2006-040253-01 neapmokėti vertės dengimai – 2 191,13 Lt, neapmokėtos palÅ«kanos – 4,25 Lt, delspinigiai – 1 109,91 Lt; pagal sutartį Nr. 2006-040254-01 neapmokėti vertės dengimai – 3 187,79 Lt, neapmokėtos palÅ«kanos – 15,12 Lt, delspinigiai – 1 452,32 Lt) (75 b. l.), o ne ieÅ¡kovo nurodyta 5 404,29 Lt suma.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ ir apelianto skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju tinkamai bei teisingai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė įrodymus bei priėmė teisingÄ , pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog savo prigimtimi lizingo sutartis yra nuomos sutartis, pagal kuriÄ lizingo davėjas suteikia lizingo gavėjui daiktÄ (lizingo dalykÄ ) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis teisingai nustatyta, kad aptariamos lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl to, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė sutartis -nesumokėdamas pagal grafikÄ mokėtinų įmokų ir kitų sumų. Nutraukęs lizingo sutartis lizingo davėjas turėjo teisę reikalauti grÄ Å¾inti automobilius. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas neįrodė visų teisės normose bei teismų praktikoje nustatytų sÄ lygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ bei ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu tenkinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas visÄ su ieÅ¡kovu sudarytų aptariamų lizingo sutarčių galiojimo laikotarpį buvo teisėtas minėtų ginčo automobilių savininkas, t. y. turėjo jų nuosavybės teisę (lizingo sutarčių 16.1 punktas), ir, atsakovui nutraukus lizingo sutartis dėl esminio ieÅ¡kovo sutarties pažeidimo laiku nemokant įmokų, jos neprarado. Vėliau atsakovas jam nuosavybės teise priklausančius automobilius perleido pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atlikti veiksmai ir dėl jų gauta turtinė nauda neatitinka nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti bÅ«tinų sÄ lygų (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 3K-3-397/2011).

Pats ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu neginčija atsakovo teisės lizingo sutarties nutraukimo atveju pagal lizingo sutartis ir CK 6.574 straipsnį atsiimti lizingo dalykÄ - susigrÄ Å¾inti automobilius. Konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius aukščiau paminėtų sÄ lygų visumÄ , gi nagrinėjamu atveju tokios iÅ¡vados daryti negalima. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino atsakovo nepagrįstÄ praturtėjimÄ ir jo veiksmų teisėtumÄ , nes tam, jog konstatuoti nepagrįstÄ praturtėjimÄ net nereikia aiÅ¡kintis atliktų veiksmų teisėtumo/neteisėtumo.

Kaip jau minėta aukščiau, viena iÅ¡ sÄ lygų įrodyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ yra ta, jog nėra įstatymo arba sandorio, iÅ¡ kurių atsiranda prievolė, o tokia sÄ lyga ir yra siejama su veiksmų (ne)teisėtumu. Å iai sÄ lygai teismas pagrįstai skyrė dėmesį sprendime bei jÄ iÅ¡aiÅ¡kino teisingai. Dar kartÄ pažymėtina, kad jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.Nagrinėju atveju visi lizingo davėjo (atsakovo) atlikti veiksmai atitiko sudarytų lizingo sutarčių sÄ lygas bei teisės normas, reglamentuojančias lizingo teisinius santykius.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto svarstymais, kad Å¡iuo atveju byloje nėra reikÅ¡mingas lizingo sutarčių pažeidimo faktas. Lizingo sutarčių pažeidimo faktas atitinkamai ir lėmė vėlesnį atsakovo elgesį pagal lizingo sutartis. Pagal lizingo sutarčių sÄ lygas nutraukus lizingo sutartis, visi iki sutarties nutraukimo vykdant Å¡iÄ sutartį kliento lizingo davėjui sumokėti mokėjimai klientui nėra grÄ Å¾inami (18.6.2 p.), o lizingo sutarčių dalyko – automobilių nuosavybės teisė liko atsakovui (16.1 punktas), nes ieÅ¡kovas tinkamai neįvykdė lizingo sutarčių sÄ lygų.

Todėl atsakovui nekilo ir nekyla jokia prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo nurodytÄ 21 995,71 Lt sumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas neteisingai aiÅ¡kina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ (CK 6.251 straipsnis), kuris yra civilinės atsakomybės esminis bruožas (požymis). Be to, pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės Å¡alis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios Å¡alies veiksmų, kuriuos Å¡i atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiais, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalis Å¡iuo atveju yra netaikytina. Å ioje situacijoje esminę reikÅ¡mę turi tai, kad pats ieÅ¡kovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Bylos medžiagos pagrindu darytina iÅ¡vada, kad aptariamus lizingo sandorius UAB „Veskonas“, bÅ«damas pelno siekiantis juridinis asmuo, sudarė savo iniciatyva ir savo interesais, kartu prisiimdamas rizikÄ dėl jų neįvykdymo padarinių. Nustatytos bylos aplinkybės pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį Å¡alina pagrindÄ teigti apie nepagrįstÄ atsakovo praturtėjimÄ .YpatingÄ dėmesį apeliantas skiria sÄ lygos, jog kreditorius (atsakovas – lizingo davėjas) atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika analizei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje aptariamas lizingo sutartis tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas prisiėmė tam tikrÄ rizikÄ . Atsakovo veiksmai susigrÄ Å¾inant lizingo objektÄ â€“ automobilius yra teisėti, jie atitiko tiek teisinio reguliavimo, tiek lizingo sutarčių sÄ lygas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad lizingo davėjas (atsakovas), susigrÄ Å¾indamas automobilius pagal lizingo sutartis, neprisiėmė jokios papildomos rizikos. Å iuo atveju atsakovas turėjo sutartinę teisę nutraukti lizingo sutartis, o vėliau tinkamai įgyvendino savo teises atsiimti jam nuosavybės teise priklausančius automobilius, nors jų vertė ir buvo didesnė už ieÅ¡kovo neįvykdytų įsipareigojimų dydį.

CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lizingo sutarčių neįvykdymo rizikÄ perkėlė ieÅ¡kovui, yra neteisingi. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2A-524/2009, pažymėta, jog <...> lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis <...>. <...> ir pagal nuomos instituto esmę, ir pagal aptariamos lizingo sutarties sÄ lygas atsakovas privalo sumokėti lizingo davėjui už lizingo dalyko naudojimÄ , nes bÅ«tent visų įmokų sumokėjimas grÄ Å¾ina lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kurioje Å¡is bÅ«tų, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartį, t. y. tinkamai mokėjęs visas įmokas.

SÄ lyga, jog sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), yra papildoma nuomos sutarties sÄ lyga, skirianti finansinę nuomÄ nuo kitų nuomos rÅ«Å¡ių. Tiek pagal įstatymo nuostatas (CK 6.574 straipsnis), tiek ir pagal aptariamos lizingo sutarties sÄ lygas, lizingo gavėjui nemokant sulygtų įmokų, sutartis nutraukiama, o lizingo dalykas grÄ Å¾inamas lizingo davėjui. Atlyginus lizingo davėjo nuostolius – sumokėjus visas įmokas daikto grÄ Å¾inimo dienai – sutarties teisinė įtaka jos Å¡alims baigiasi, o atgavęs lizingo sutarties dalykÄ lizingo gavėjas įgyja teisę disponuoti juo savo nuožiÅ«ra.

Nagrinėjamu atveju atsakovo atlikti veiksmai atitiko minėtus aiÅ¡kinimus, o teigti apie jo nepagrįstÄ praturtėjimÄ nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju apeliantas neteisingai aiÅ¡kina lizingo teisinių santykių esmę, tuo atveju kai lizingo gavėjas iki galo tinkamai neįvykdo lizingo sutarčių bei jam neatsiranda nuosavybės teisė į lizingo objektÄ . AiÅ¡kinimas, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovas, atsiimdamas automobilius, prisiėmė ir visÄ rizikÄ , jog tai padaręs gali nepagrįstai praturtėti, yra neteisingas, o CK 6.242 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų vertinimas neleidžia pritarti teiginiams, jog pirmosios instancijos teismas esÄ nepagrįstai nusprendė dėl vienos iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų - kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo veiksmais ir rizika.

Nagrinėjamu atveju lizingo davėjo veiksmai atitiko teisės normas bei lizingo sutarčių sÄ lygas bei neleidžia teigti, kad lizingo davėjas piktnaudžiavo savo teisėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis apelianto minimais teiginiais pagal Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2A-879/2009 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis dėmesys skirtas netesybų institutui bei pažymėta, kad netesybos negali bÅ«ti priemonė vienai iÅ¡ Å¡alių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino turto sÄ vokÄ nepagrįsto praturtėjimo prievolėje, kad atsakovo nuostoliai turi bÅ«ti nustatinėjami automobilių susigrÄ Å¾inimo dienÄ , neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Å¡iuo atveju turto vidutinė rinkos vertė turto grÄ Å¾inimo momentu sutapo su jo realizacine verte, todėl tinkamam ginčo iÅ¡sprendimui Å¡i aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės.Pagal aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, nes jo motyvai nesudaro objektyvaus pagrindo keisti arba naikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (CPK 93 straipsnio nuostatos). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                   Alė Bukavinienė Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis