2025-03-26 Nr. AB-5265-3-63-3-02860-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-42-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02860-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Parsekas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J26-927/2022“ (toliau – ir Nutarimas); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, skirti švelnesnę (iki 1 000 Eur) administracinę nuobaudą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas surašė Bendrovei Nutarimą, kuriame nurodė, kad Bendrovė nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. sausio 23 d. į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) atvežė 70,863 t pavojingų atliekų, kurias neturėdama teisės sandėliavo iki 2022 m. vasario 1 d. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėjas nurodytais veiksmais įvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 79 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą ir paskyrė ekonominę sankciją – 11 000 Eur.

2.2. Nutarimas yra neteisėtas, kadangi Departamentas klaidingai vertino nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl buvo padaryta ydinga išvada, kad Bendrovė Žemės sklype laikė 70,863 t pavojingų atliekų.

2.3. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Dėl procedūrinių pažeidimų pažymėtina, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Departamentas atlikdamas tyrimą pažeidė minėtas nuostatas, kadangi ignoravo 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes, dėl jų nepasisakė Nutarime. Tai sudaro pagrindą pareiškėjo prašymą pradėtą teiseną dėl AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti laikyti iš esmės pagrįstu, o skundžiamą Nutarimą panaikinti kaip neteisėtą. Be to, Nutarimas ir jame išdėstytos formuluotės nėra aiškios bei suprantamos, t. y. skundžiamame Nutarime buvo perrašyti tyrimo metu sudarytų dokumentų duomenys, tiesiogiai neįvardinant, kad atsakovas šalina tam tikrus kaltinimus.

2.4. Bendrovei yra išduotas (pakeistas 2020 m. liepos 8 d.) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-KL.1-22/2017 (toliau – ir TIPK leidimas). TIPK leidime nurodoma, jog Bendrovė ūkinę veiklą vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų. Ūkinės veiklos rajonas apima vidinę Klaipėdos uosto akvatoriją, laivybai naudojamą Malkų įlankos ir Kuršių marių dalis, apribota krantinėmis ir pakrantėmis. Įmonė pastatų, pagalbinių patalpų ūkinei veiklai neeksploatuoja. Ūkinei veiklai vykdyti eksploatuojamos vandens transporto priemonės – laivai: „Banga“, „Flora“, „Danė“ ir „Jokūbavas“ (toliau – ir Laivai). Laivai „Banga“ ir „Danė“ eksploatuojami atliekų laikymui ir iš laivų surenkamų buitinių ir gamybinių nuotekų transportavimui, laivas „Flora“ – tik atliekų laikymui, o laivas „Jokūbavas“ paliekamas tik iš laivų surenkamų buitinių ir gamybinių nuotekų transportavimui.

2.5. Bendrovė turi teisę tvarkyti atlieką – naftos produktų / vandens separatorių dumblą (kodas 13 05 02*). Bendrovės veiklai vykdyti eksploatuojamos vandens transporto priemonės –Laivai – yra taršos šaltiniai, dėl kurių veiklos susidaro atliekos, be kita ko, ir 13 05 02* – naftos produktų / vandens separatorių dumblas. Šios atliekos susidaro ne iš Bendrovės komercinės veiklos (atliekų tvarkymo), o Laivų mechaninės veiklos. Šios aplinkybės reiškia, kad Bendrovė atitinka AAĮ pateiktą atliekų darytojo teisinę sąvoką, taip pat ir minėto įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, kurioje pateikiamas atliekų turėtojo apibrėžimą. Taigi, konkrečiu atveju Departamento užfiksuotos atliekos 13 05 02* nesusidarė iš Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos, o yra vidinės pareiškėjo, kaip atliekų darytojo, atliekos, kas turi reikšmės konstatuojant Nutarime padarytų išvadų nepagrįstumą.

2.6. Per ilgą laikotarpį Laivų variklių skyriuose susikaupė milžiniškas dumblo kiekis, dėl ko ėmė grėsti Laivų mašinų įrenginių apsėmimo rizika, todėl buvo imtasi skubių veiksmų kuo greičiau išvalyti susidariusį naftuotą dumblą. Šias aplinkybes patvirtina Bendrovės direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymas, kuriuo Laivų kapitonams buvo nurodyta parengti Laivus juose susidariusio naftuoto dumblo išvalymo / iškrovimo iš laivų darbams atlikti ir šių operacijų Laivų dokumentų paruošimą / užpildymą.

2.7. Nurodytų darbų vykdymo metu buvo gauta informacija iš hidrometeorologijos tarnybos apie labai prastas ir net pavojingas oro sąlygas ir rekomendacijas, kad Klaipėdos uoste esantiems laivams buvo raginama imtis visų priemonių ir saugumo išsaugojant laivus ir juose esančius krovinius. Siekdama išvengti galimų avarijų ar atliekų, sukrautų plastikiniuose IBC konteineriuose ant laivo denio, praradimų, bei štormo metu užtikrinti Laivų saugų ir stabilų stovėjimą prie uosto krantinių, todėl Bendrovė privalėjo imtis visų reikiamų veiksmų, būtinų išvengti poveikio aplinkai sukėlimą. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste Bendrovė nevaldo jokios teritorijos, išskyrus krantines, Bendrovė neturi ir nėra gavusi teisinio pagrindo Klaipėdos uosto teritorijoje laikyti susidariusias pavojingas atliekas, todėl buvo priimtas sprendimas išvalytą iš Laivų naftuotą dumblą, kurio kiekis buvo 70,863 t, perduoti galutiniam atliekų tvarkytojui – UAB „Toksika“.

2.8. Tarp Bendrovės ir UAB „Toksika“ 2020 m. gegužės 11 d. pasirašytoje pavojingų atliekų tvarkymo sutartyje Nr. VAS2020-466 nustatyta, jog norint vienu metu pristatyti daugiau kaip 10 tonų atliekų, privaloma gauti UAB „Toksika“ patvirtinimą apie galimybę priimti nurodytą kiekį atliekų. Kadangi atliekų priėmimo-perdavimo derinimas su UAB „Toksika“ užtruko, o prevencinių priemonių reikėjo imtis nedelsiant ir skubiai, buvo priimtas pats saugiausias sprendimas – turimas atliekas nuvežti į Žemės sklypą ir jas laikyti iki kol bus galima jas perduoti galutiniam atliekų tvarkytojui. Departamento specialistų Žemės sklype užfiksuotos atliekos yra pareiškėjo, kaip atliekų darytojo, veiklos rezultatas, todėl nepagrįsta Nutarime padaryta išvada, kad Bendrovė, kaip atliekų tvarkytoja, laikė, sandėliavo ir (ar) tvarkė atliekas Žemės sklype.

2.9. Ginčo atliekų buvimas Žemės sklype buvo nulemtas būtinojo reikalingumo aplinkybių, kas yra savarankiškas pagrindas, darantis bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalima. Pagal AAĮ 49 straipsnį bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis.

2.10. Nutarime nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia būtinojo reikalingumo sąlygų, nes nepatvirtina, kad pablogėjus oro sąlygoms, nebuvo galima atliekų laikyti laivų talpyklose ir kad iki 2022 m. sausio 22 d. ar vėliau nebuvo galimybės atliekas perduoti atliekų tvarkytojui UAB „Toksika“. Šie Departamento argumentai yra susiję su vieninteliu tikslu – nubausti Bendrovę, o ne objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją.

2.11. Paskirta 11 000 Eur dydžio bauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati), neteisinga, todėl neteisėta ir nepagrįsta. Bendrovė niekada neplanavo ir neturėjo išankstinio sumanymo išgabenti atliekas į Žemės sklypą, o buvo priverstas tą atlikti, nes atliekas sandėliuoti Laivuose buvo nesaugu dėl nepalankių ir pavojingų oro sąlygų, o galutinis atliekų tvarkytojas atliekas priimti tuo metu neturėjo galimybės, todėl vienintelė saugi vieta joms buvo Žemės sklypas. Atliekos Žemės sklype prabuvo savaitę laiko ir tai nesukėlė jokios žalos Lietuvos Respublikos teisės aktais saugomiems gėriams ar kitoms vertybėms. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jeigu teismas nuspręs, kad pareiškėjui turi būti skirta bauda, ji turi būti mažesnio dydžio nei Nutarimu paskirta ir įstatyme nustatyta minimali bauda.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė atmesti skundą bei nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

3.1. 2022 m. vasario 1 d. apžiūros metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama ūkinę veiklą nuomojamoje teritorijoje, laikė sukrautas 71 vnt. po 1000 l talpos plastikines talpyklas, iš kurių 10 vnt. buvo tuščios, o kitos talpyklos užpildytos naftos produktais užterštu vandeniu. Talpyklos laikytos ant kietos dangos, nepaženklintos, skysčių nutekėjimo nepastebėta. Pavojingų atliekų laikymo vieta neaptverta, neapsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo ir galtos veiksnių. Vykdant tyrimą Bendrovės direktorius informavo, kad talpyklose laikytas naftos produktų / vandens separatorių dumblas 2022 m. vasario 1 d. buvo išvežtas ir perduotas atliekų tvarkytojui. Pagal pateiktus rašytinius dokumentus nustatyta, jog atliekų tvarkytojui perduota 70,863 t pavojingų atliekų. Bendrovė Žemės sklype vykdė atliekų tvarkymo veiklą neturėdama leidimo tokiai veiklai vykdyti.

3.2. Pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė AAĮ, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų reikalavimus.

3.3. Priimant Nutarimą nebuvo įrodinėjama aplinkybė, ar Žemės sklype buvusios atliekos susidarė Bendrovei vykdant atliekų tvarkymo veiklą ar eksploatuojant Laivus, kuriuose susidaro skystosios pavojingos atliekos. Laivuose susidariusios pavojingos atliekos gali būti juose laikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius, suėjus minėtam terminui tokios atliekos privalo būti tiesiogiai (be separacijos) perduotos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms arba apdorotos separacijos būdu ir perduotos.

3.4. ATĮ nuostatos įtvirtina, kad atliekų darytojas privalo atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats, jeigu tam turi nustatyta tvarka išduotą leidimą. Bendrovė yra atliekų tvarkytojas – ji vykdo naftos produktais užterštų skysčių, tepalų ir alyvų surinkimo, laikymo, apdorojimo veiklą – separuoja surinktus naftos produktais užterštus vandenis laivų talpyklose. Taip pat vykdo alyvų, kuro mišinių ir kitų naftos produktais užterštų vandenų laikymą laivų talpyklose. Nagrinėjamu atveju Bendrovė, kaip atliekų darytoja, sau kaip atliekų tvarkytojai perdavė pervežti į Žemės sklypą 70,863 t separacijos būdu apdorotų pavojingų atliekų, o po to visą šį kiekį perdavė galutiniam atliekų tvarkytojui UAB „Toksika“.

3.5. Tyrimo metu surinkti duomenys įrodo, jog Bendrovė, tam neturėdama teisės, nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. sausio 23 d. į Žemės sklypą atvežė 70,863 t apdorotų pavojingų atliekų, kurias laikė iki 2022 m. vasario 1 d., todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio pažeidimo, numatyto AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje, padarymą.

3.6. Pareiškėjo skundo argumentai nepagrindžia būtinojo reikalingumo sąlygų. Pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad pablogėjus oro sąlygoms Bendrovė negalėjo pavojingų atliekų laikyti laivų talpyklose, ir kad iki 2022 m. sausio 22 d. ar vėliau nebuvo galimybės atliekas perduoti atliekų tvarkytojui. Bendrovė yra atsakinga, jog jos vykdoma ūkinė veikla nesukeltų pavojaus aplinkai bei būtų teisėta. Taisyklės įpareigoja ūkio subjektus eksploatuoti įrenginį laikantis TIPK leidime nustatytų sąlygų, o jeigu eksploatuojant įrenginį yra pažeidžiamos TIPK leidime įtvirtintos sąlygos, jis per 3 darbo dienas privalo apie tai pranešti Departamentui ir nedelsiant imtis visų reikalingų priemonių ištaisyti pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Bendrovė minėtų veiksmų neatliko.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2022 m. vasario 1 d. Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai surašė Apžiūros aktą Nr. (13.5)-TVR-520 (toliau – ir Aktas). Akte nurodyta, kad apžiūra atlikta atsižvelgiant Departamento Klaipėdos valdyboje gautą pranešimą, jog Bendrovei priklausantis automobilis važiuoja į Kretingos savivaldybės rajoną ir prašoma patikrinti, ar teisėtai vežamos bei sandėliuojamos atliekos. Nuvykus į Žemės sklypą nustatyta, kad neužrakintoje teritorijoje, sukrautos 71 vnt. 1 000 l talpos plastikinės talpyklos, iš kurių 10 vnt. tuščios, o likusios užpildytos neaiškios kilmės skysčiais Atsukus kamščius ir sujudinus paviršiuje susidariusį ledą, vizualiai pasirodė naftos produktais užterštas vanduo. Talpyklos laikomos ant kietos dangos, nepaženklintos. Pavojingų atliekų laikymo vieta neaptverta, neapsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo, neįrengta stoginė. Bendrovė turi išduotą TIPK leidimą, kurio sąlygose nenumatyta pavojingas atliekas laikyti Žemės sklype.

5.2. Bendrovė 2022 m. vasario 9 d. Departamento Klaipėdos valdybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog plastikinėse talpyklose buvo laikomas naftos produktų / vandens separatorių dumblas, susidaręs Laivuose. 2022 m. sausio 22 d. į Žemės sklypą atvežta 25 t minėtų atliekų, o 2022 m. sausio 23 d. – 46,863 t atliekų. Paaiškino, kad iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvo gauta informacija apie labai prastas ar net pavojingas oro sąlygas, rekomendacija Klaipėdos jūrų uoste esantiems laivams imtis visų priemonių siekiant išsaugoti laivus ir juose esančius krovinius. Tuo metu nebuvo galimybės atliekas perduoti jas tvarkančiai įmonei, todėl priimtas sprendimas atliekas nuvežti į nuomojamą žemės sklypą ir jas sandėliuoti, iki kol bus galima jas perduoti galutiniam atliekų tvarkytojui UAB „Toksika“. Atliekos buvo sandėliuojamos sandariose talpose, laikomos tik laikinai ir aplinkai pavojaus nesukėlė.

5.3. Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. liepos 19 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J26-927/2022 (toliau – ir Protokolas). Protokole pakartojamos Akte nurodytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir nurodoma, kad Bendrovės direktorius informavo Departamentą, jog talpyklose buvo laikomas naftos produktų / separatorių dumblas (atliekos kodas 13 05 02*), kuris 2022 m. vasario 1 d. buvo perduotas atliekų tvarkytojui. Protokole konstatuojama, kad Bendrovė Žemės sklype vykdė atliekų tvarkymo veiklą (vežimo, laikymo) neturint leidimo tokiai veiklai vykdyti. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, ATĮ 4 straipsnio 1 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 80, 84, 86 bei 89 punktų ir Taisyklių 6 punkto bei 1 priedo 3.1 punkto nuostatas. Teigiama, kad atsakomybė už nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimus numatyta AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje.

5.4. Bendrovė susipažinusi su Protokolo turiniu, 2022 m. liepos 19 d. pateikė atsakovui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose laikėsi pozicijos, kad Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji atliko AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje reglamentuotą administracinį pažeidimą. Bendrovė, kaip atliekų tvarkytoja, nelaikė pavojingų atliekų TIPK leidime nenumatytoje vietoje, nes Bendrovė, kaip atliekų darytoja, susidūrė su aplinkybėmis, privertusiomis laikinai perkelti pavojingas atliekas į Žemės sklypą. Akcentavo, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialistai informavo, kad artėja itin prastos oro sąlygos, galinčios kelti grėsmę gyvybei, sveikatai ar turtui, o atliekų tvarkytojas anksčiau 2022 m. vasario 1 d. nesutiko priimti pavojingų atliekų, todėl priimtas sprendimas išgabenti Laivuose laikomas atliekas į saugesnę vietą, t. y. Žemės sklypą.

5.5. Departamentas, įvertinęs Akte, Protokole ir pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, priėmė Nutarimą, kuriuo konstatavo, jog Bendrovė neturėdama tokią veiklą leidžiančio leidimo, nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. Žemės sklype laikė 70,863 t pavojingų atliekų, taip pažeisdama AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, ATĮ 4 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 6 punkto bei 1 priedo 3.1 punkto nuostatas. Konstatuojama, jog pareiškėjas minėtais veiksmais atliko administracinį pažeidimą, numatytą AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje. Departamentas, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 79 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nutarė pareiškėjui skirti 11 000 Eur dydžio ekonominę sankciją.

6. Teismas vadovavosi AAĮ 19 straipsnio 1 dalimi, ATĮ 4 straipsnio 1 dalimi, analizavo Taisyklių 6 punkto, 1 priedo 3.1 punkto nuostatas. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad teisės aktai atliekų turėtojams (darytojams) nustato imperatyvią pareigą perduoti atliekas atliekų tvarkytojams arba jas tvarkyti patiems, jeigu turi tam išduotą TIPK leidimą. Taip pat TIPK leidimų turėtojai privalo ūkinės veiklos įrenginį eksploatuoti leidime nustatytomis sąlygomis.

7. Teismo vertinimu, tarp proceso šalių nėra ginčo, jog Bendrovė nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. nuomos sutarties pagrindu valdomame Žemės sklype laikė 70,863 t pavojingų atliekų – naftos produktų / separatorių dumblo (atliekos kodas 13 05 02*), minėtas atliekas pareiškėjas 2022 m. vasario 1 d. perdavė atliekų tvarkytojui – UAB „Toksika“

8. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 1 priedo 2 priedelyje nustatytas veiklos rūšis, kurioms netaikomas reikalavimas turėti leidimo dalį „Atliekų apdorojimas, (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti)“ nėra nurodyta atlieka, kurios kodas 13 05 02*, todėl teismas konstatavo, kad naftos produktai / separatorių dumblas gali būti apdorojamas tik asmenų, turinčių tam išduotą leidimą. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 73 punktas nustato, jog atliekos, kurios atliekų sąraše, pateiktame šių taisyklių 1 priede, pažymėtos žvaigždute (*), priskiriamos pavojingosioms atliekoms. Teismas nurodė, kad atlieka 13 05 02* yra priskirtina pavojingų atliekų kategorijai.

9. Teismas analizavo pareiškėjo TIPK leidime (1 ir 2 dalyse) nustatytas ūkinės veiklos vykdymo sąlygas ir pobūdį. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas pripažino, kad Bendrovė turi teisę ūkinę veiklą vykdyti tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinės akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų; Bendrovė vykdydama ūkinę veiklą žemės sklypų, pastatų ar pagalbinių patalpų neeksploatuoja. Bendrovė vykdomos ūkinės veiklos metu sukauptas pavojingas atliekas privalo laikyti Laivų talpyklose, o po to jas perduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Teismo vertinimu, Departamentas Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. sandėliuodamas Žemės sklype 70,863 t pavojingų atliekų nesilaikė TIPK leidime nustatytų sąlygų, taip padarydamas AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, ATĮ 4 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 6 punkto bei 1 priedo 3.1 punkto nuostatų pažeidimą.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Žemės sklype laikytos pavojingos atliekos nebuvo surinktos vykdant TIPK leidime nurodytą ūkinę veiklą (alyvų atliekų, naftos produktais užterštų skysčių ir vandenų, naftos mišinių, lijalinių vandenų tvarkymas laivų talpyklose jas paruošiant tolimesniam naudojimui), o Žemės sklype nustatytos pavojingos atliekos susidarė eksploatuojant Laivus, teismas pažymėjo, kad pagal AAĮ 79 straipsnio 5 dalį pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

11. Teismo įsitikinimu, pagal AAĮ 79 straipsni 5 dalį kad būtų pritaikyta atsakomybė, pakanka nustatyti: buvo laikoma pavojinga atlieka; pavojinga atlieka buvo laikoma neturint išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti; laikytų pavojingų atliekų kiekis viršijo 25 t. Byloje buvo įrodyta, kad Bendrovė, neturėdama tokią teisę suteikiančio TIPK leidimo, nuomojamame Žemės sklype nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. sandėliavo virš 25 t pavojingų atliekų (naftos produktų/separatorių dumblą), todėl teismas konstatavo, kad Nutarime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais atliko pažeidimą, numatytą AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje. Teismas nurodė, jog aplinkybė, ar asmens laikoma pavojinga atlieka susidarė vykdytos ūkinės veiklos metu, ar eksploatuojant mechaninę įrangą, neturi teisinės reikšmės, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

12. Vertindamas pareiškėjo poziciją, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, teismas vadovavosi AAĮ 49 straipsnio 5 punktu, teisės doktrina ir teismų jurisprudencija, suformuota aiškinant būtinojo reikalingumo teisinį institutą.

13. Teismas pabrėžė, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog Žemės sklype laikydama 70,863 t pavojingų atliekų, Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tenka Bendrovei. Buvo nustatyta, kad byloje yra 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. sausio 23 d. Laivų kapitonų Bendrovės direktoriui adresuoti pranešimai, kuriuose teigiama, kad dėl didėjančio vėjo gūsių ir kylančių bangų aukščio, kyla tikimybė prarasti ir netekti laivo krovinio, sukelti aplinkosauginę avariją. Byloje buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pranešimai apie prognozuojamas oro sąlygas nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Teismo įsitikinimu, iš pateiktų pranešimų apie prognozuojamas oro sąlygas turinio ir gausos akivaizdu, kad prastos oro sąlygos sausio mėnesį. nėra retas reiškinys. Teismas nustatė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialistai dar 2022 m. sausio 4 d. informavo laivų kapitonus apie artėjančias prastas oro sąlygas, tačiau sprendimas Laivų talpyklų turinį išgabenti į Žemės sklypą buvo priimtas tik 2022 m. sausio 22 d.

14. Teismas atkreipė dėmesį į Taisyklių 88 punktą, kuriame nustatyti reikalavimai veiklos vykdytojui pažeidus leidimo sąlygas. Buvo konstatuota, kad pareiškėjas turėjo suvokti, kad jis neturi leidimo sandėliuoti pavojingas atliekas Žemės sklype, todėl jis turėjo pareigą apie Žemės sklype laikomas atliekas pranešti Departamentui. Teismo įsitikinimu, bylos duomenys įrodo, jog Bendrovė to nepadarė, kadangi atsakovo specialistai patikrinimą atliko reaguodami į anoniminį pranešimą.

15. Įvertinęs išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad Bendrovė neįrodė, jog išgabendama atliekas į Žemės sklypą veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl pareiškėjos skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad paskirta finansinė sankcija mažintina iki 1 000 Eur (pripažinus Nutarimą teisėtu bei pagristu), teismas atsižvelgė į AAĮ 52 straipsnyje įtvirtintą teismo diskreciją spręsti dėl mažesnės nei minimali baudos skyrimo. Vadovaudamasis konstitucine doktrina ir teismų jurisprudencija dėl nustatytų poveikio priemonių proporcingumo, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį, jos požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo nustatymo, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo skirti švelnesnę ekonominę sankciją. Teismas pripažino, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą bei skirdamas ekonominę sankciją, tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai paskyrė baudą, artimą AAĮ 79 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkiui.

17. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė ir netenkino prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Parsekas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjui neskirti ekonominės sankcijos ar skirti švelnesnę nei Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 5 dalyje nustatytą sankciją.

19. Pareiškėjas, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi teismas visapusiškai neištyrė Nutarimo teisėtumo, pagrįstumo, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių pažeidimo faktui nustatyti, pareiškėjo kaltės buvimui ar nebuvimui įvertinti bei atitinkamai konstatuoti, ar ekonominė sankcija buvo paskirta pagrįsta (jei taip – ar jos dydis yra proporcingas).

19.2. Nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, numatytų AAĮ 50 straipsnio 2 dalyje, nes jame ne tik nenurodyti visi duomenys, reikalingi patvirtinanti ar paneigti pažeidėjo kaltę, tačiau kai kurios aplinkybės neatitinka tikrovės. Neišsamiais bei tam tikrais klaidingais duomenimis grįstas Nutarimas jokiu būdu negali būti pripažintu pagrįstu ir teisėtu.

19.3. Dėl Nutarime konstatuoto netinkamo talpyklų laikymo pareiškėja ir atsakovui, ir teismui buvo nurodžiusi, kad talpyklos-konteineriai buvo tinkamai sužymėti, IBC konteineriai (saugus ir sandarus variantas) Žemės sklype buvo sustatyti taip, kad etiketės būtų apsaugotos nuo aplinkos veiksnių daromo poveikio bei etikečių praradimo, konteineriai uždengti agroplėvele. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teritorija buvo aptverta segmentine / tinkline tvora, pakloti lietaus nuotekų šalinimo tinklai su valymo įrenginiais bei įrengti kiti inžineriniai statiniai. Atliekos buvo patalpintos nuošalioje vietoje, kur be atliekų nebuvo jokių objektų, Žemės sklype nėra vykdoma jokia ūkinė-komercinė veikla, nebuvo poreikio papildomai aptverti talpas. Atsakovas Nutarime nurodė, kad konteineriai laikyti ant kietos dangos ir skysčių nutekėjimo nepastebėta, vadinasi, jis pripažino, kad atliekos buvo laikytos tinkamai ir saugiai. Svarbu ir tai, kad atliekos buvo sandėliuotos itin trumpą laiką dėl itin reikšmingos priežasties (ekstremalių oro sąlygų), todėl atliekų apsauga nuo aplinkos poveikio buvo tinkama ir adekvati, o atliekų iš IBC konteinerių išsiliejimas į aplinką neįvyko.

19.4. Nutarime atsakovas patikslino teisės normas, kurių pažeidimu Bendrovė buvo kaltinama, t. y. pašalino kaltinimus dėl Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 80, 84, 86, 89 punktų pažeidimo, taip pat pašalinta atliekų tvarkymo veikla – vežimas.

19.5. Bendrovė ir atsakovui, ir pirmosios instancijos teismui buvo išsamiai išdėsčiusi aplinkybes, kad atsakovas daro esminę klaidą, painiodamas dvi Bendrovės veiklas: atliekos 13 05 02* (naftos produktų / vandens separatorių dumblas), kurios buvo trumpą laiką laikytos Žemės sklype, susidarė ne iš atliekų tvarkytojo veiklos, kurią Bendrovė vykdo TIPK leidimo nustatytomis sąlygomis, o iš Bendrovės laivų ūkinės veiklos, t. y. šias atliekas Bendrovė sukaupė kaip atliekų darytoja (turėtoja). Reikalavimas, kad pavojingos atliekos jų susidarymo vietoje gali būti laikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius, yra numatytas AAĮ 2 straipsnio 45 punkte ir yra taikomas atliekų darytojui. Reikalavimas, kad pavojingos atliekos būtų ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo pristatytos į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius, yra numatytas Atliekų tvarkymo taisyklių 37.4. punkte ir taikomas atliekas surenkančiai ir (ar) vežančiai įmonei, t. y. atliekų tvarkytojui.

19.6. Taigi, konkrečiu atveju turėjo būti laikoma, kad atsakovės užfiksuotos atliekos 13 05 02* nesusidarė iš pareiškėjo atliekų tvarkymo veiklos, o yra vidinės Bendrovės atliekos, susidariusios eksploatuojant Laivus. Minėta, kad sprendimas išvalyti susidariusį naftuotą dumblą Laivų variklių skyriuose buvo priimtas, reaguojant į susidariusią situaciją: per ilgą laikotarpį susikaupęs dumblo kiekis galėjo apsemti Laivų mašinų įrenginius, taip pat dėl itin prastų oro sąlygų.

19.7. 2019 m. sausio 18 d. Atliekų darytojo ir atliekų tvarkytojo sutarties Nr. PAR2019/01/18 pagrindu Bendrovė, kaip atliekų tvarkytojas, perveždamas / gabendamas pavojingas atliekas, suteikė paslaugą Bendrovei, kaip atliekų darytojui. Paminėtina, kad Bendrovė turi teisę vykdyti atliekų tvarkymo veiklą. Šias aplinkybes patvirtinta, į bylą pateikti 2022 m. sausio 22 d. ir 23 d. sudaryti krovinio važtaraščiai. Kaip matyti iš 2022 m. vasario 1 d. atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, perduodamų atliekų lydraščių, Bendrovė, kaip atliekos darytojas, vadovaudamasi minėta sutartimi, perdavė Bendrovei, kaip atliekų tvarkytojui, 70,863 t 13 05 02* atliekos. Ir tą pačią dieną (2022 m. vasario 1 d. ) Bendrovė, kaip atliekų tvarkytojas (nesandėliavęs, nelaikęs ir netvarkęs šių atliekų), minėtas 70,863 t 13 05 02* atliekos perdavė galutiniam atliekų tvarkytojui – UAB „Toksika“.

19.8. Darytina išvada, Žemės sklype laikytos atliekos buvo Bendrovės, kaip atliekų darytojo, veiklos rezultatas, taigi, nepagrįsta Nutarime padaryta išvada, kad pareiškėjas, kaip atliekų tvarkytojas, laikė, sandėliavo ir (ar) tvarkė atliekas Žemės sklype. Atsakovas be jokio objektyvaus pagrindo į bylą pateikė savo interpretacijas apie tai, kad Žemės sklype fiksuotos atliekos neva buvo pareiškėjo, kaip atliekų tvarkytojo, veikloje apdorotos, nors Akte, Protokole tenurodyta, kad fiksuota neaiškios kilmės skysčiai – naftos produktais užterštas vanduo.

19.9. Aplinkybes, kada Bendrovė veikė kaip atliekų darytojas, o kada – kaip atliekų tvarkytojas, taip pat patvirtina duomenys, esantys Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir GPAIS) bei byloje esančiuose lydraščiuose. Iš jų matyti, kad pareiškėjas, kaip atliekų tvarkytojas, atliekas galutiniam tvarkytojui UAB „Toksika“ pristatė nepažeidžiant 48 val. trukmės reikalavimo, kuris numatytas Atliekų tvarkymo taisyklėse. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pagrįstai nesutiko su Nutarimo išvada, kad jis, kaip atliekų tvarkytojas, laikė atliekas TIPK leidime nenumatytoje vietoje ir nenumatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes nesigilino ir jų nevertino.

19.10. Šiuo konkrečiu atveju Bendrovei, kaip atliekų tvarkytojai, buvo formuluojamas kaltinimas pažeidus Taisykles, nors ji, kaip atliekų tvarkytoja, Žemės sklype nevykdė atliekų laikymo, sandėliavimo veiklos. Taigi Bendrovei buvo skirta ekonominė sankcija už pažeidimą netinkamai vykdžius atliekų tvarkymą, nors tariamo pažeidimo padarymo metu ji šios veiklos nevykdė.

19.11. Apibendrinant pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi kaltinimas Nutarime suformuluotas pareiškėjui, kaip atliekų tvarkytojui, neatitinka faktinės situacijos, taip pat Nutarimas grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis ir išgalvotomis aplinkybėmis (dėl konteinerių ženklinimo, jų laikymo aptvertoje ir saugomoje teritorijoje; kt.), todėl jomis remiantis padarytos išvados savaime yra nepagrįstos ir neteisėtos.

19.12. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos būtinojo reikalingumo situaciją sudarančios sąlygos, todėl pareiškėjui atsakomybė negalėjo būti taikoma – Bendrovė ėmėsi skubių naftuoto dumblo valymo darbų, nes dėl jo kiekio grėsė, kad bus apsemti Laivų variklio skyriaus mašinų įrenginiai, buvo gauta informacija apie prognozuojamą vėjo gūsių sustiprėjimą.

19.13. Egzistuoja abi būtinojo reikalingumo sudėtį sudarančios sąlygos: pareiškėjas veikė siekdamas pašalinti ekologinės nelaimės pavojų, šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik teršalus pašalinant iš Laivų ir juos laikinai saugiai laikant Žemės sklype, ir šiais veiksmais nebuvo padaryta jokios žalos nei Bendrovei, nei kitiems asmenims ar aplinkai. Vadovaujantis AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ekonominės sankcijos skyrimo teisena turėjo būti nutraukta.

19.14. Teismo argumentas, jog pareiškėjas nusižengė Taisyklių 88 punktui, yra nepagrįstas ir pakartotas iš Nutarimo, neįsigilinus, kad ginčo atliekos susidarė iš Bendrovės vidinės veiklos. Atliekos kuo griečiau buvo perduotos galutiniam tvarkytojui UAB „Toksika“. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl to, kad prastos oro sąlygos sausio mėnesį nėra retas reiškinys. Dėl per ilgą laikotarpį Laivų variklių skyriuose susikaupusio milžiniško dumblo kiekio ėmė grėsti Laivų mašinų įrenginių apsėmimo rizika. Taigi, buvo reikalinga kuo greičiau imtis skubių veiksmų ir nebuvo galimybės šio darbo atidėti, nes to pasekmės galėjo būti ne tik milžiniški nuostoliai Bendrovei (bei jos klientams – dėl susitarimų neįvykdymo), tačiau ir nelaimingo įvykio atveju – didžiulė ekologinė nelaimė ir žala gamtai. Pareiškėjas negalėjo numanyti, kad susiklostys net kelios aplinkybės, dėl kurių visumos kilo didžiulės ekologinės nelaimės grėsmė: 1) naftuoto dumblo pašalinimo darbus dėl didelio susidariusio kiekio reikėjo atlikti kuo greičiau; 2) dėl meteorologinių sąlygų kilo grėsmė, kad plokščiadugniai Laivai patirs avarijas ir (ar) kroviniai (dumblas konteineriuose) nuo denio nukris ir (ar) išsilies į aplinką; 3) galutinis atliekų tvarkytojas UAB „Toksika“ negalėjo viso surinktų atliekų kiekio priimti kuo greičiau. Taigi, visa šių aplinkybių visuma visiškai atitinka būtinojo reikalingumo sąlygas, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino.

19.15. Nutarimu paskirta 11 000 Eur dydžio bauda yra akivaizdžiai per didelė, tačiau atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl sankcijos sumažinimo, nepaaiškino, kaip pasireiškė padaryto teisės pažeidimo pobūdis, kuo remiantis konstatuota, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kaip įvertintas Bendrovės požiūris į pažeidimą ir jos elgesys po pažeidimo padarymo. Tai, kad juridinis asmuo nesutinka su ženklaus dydžio sankcija, neteikia jokio pagrindo išvadai apie juridinio asmens netinkamą požiūrį į pažeidimą ir pan. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip skiriant 11 000 Eur ekonominę sankciją buvo išlaikytas siekis už padarytą pažeidimą skirti proporcingą baudą, taip pat nemotyvavo, kodėl padarytas pažeidimas nelaikytinas formaliu (nesukėlė neigiamų padarinių kitiems asmenims ir aplinkai). Tai, kad Bendrovė savo noru ėmėsi būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią pažeidimo padariniams, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

19.16. Dėl Departamento konstatuoto pažeidimo nekilo jokių žalingų padarinių, nepadaryta jokių nuostolių gamtai ar kitiems asmenims, Bendrovė savo noru aktyviais veiksmais iš anksto su UAB „Toksika“ derino galimybes į ją pristatyti atliekas ir tai padarė greitai. Bendrovė neplanavo daryti pažeidimo, ji atliekas į Žemės sklypą atvežė reaguodama į susidariusią situaciją. Bendrovė užtikrino, kad teršalai Žemės sklype būtų laikomi saugiai: teršalų laikymui skirtuose patvariuose konteineriuose, juos sandėliuojant ant kieto pagrindo, iš trijų pusių uždengiant aklinomis sienomis, aptvertoje ir apsaugos tarnybos saugomoje teritorijoje. Visos šios aplinkybės rodo kaip tik atsakingą Bendrovės požiūrį į pareigą užtikrinti teršalų saugų laikymą. Bendrovė tyrimo metu aktyviai bendradarbiavo su atsakovu, operatyviai teikė jai visą informaciją. Šių aplinkybių visuma visiškai atitinka įstatyme įtvirtintą atsakomybę lengvinančių aplinkybių apibrėžtį, kuriai esant, atsakovui bei teismui kyla pareiga, remiantis AAĮ 51 straipsnio 4 dalimi, baudos dydį mažinti nuo vidurkio iki minimumo.

19.17. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismui taikyti AAĮ 52 straipsnį, nes Bendrovė už tokį pažeidimą yra baudžiama pirmą kartą, ji atsakingai vertina savo veiksmus ir padarė viską, kas buvo įmanoma, kad teršalai būtų saugiai laikomi, o tų saugos priemonių efektyvumą rodo rezultatas, t. y. nepadaryta jokios žalos gamtai, aplinkai ar kitiems asmenims. Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu palikta galioti 11 000 Eur dydžio ekonominė sankcija buvo paskirta ne tik neteisingai, neįvertinus atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet ir proporcingumo principo (žr. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2147-320/2018; Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4059-279/2022).

19.18. Taigi, remiantis teisės normomis ir teismų praktikos pavyzdžiais, kurių aplinkybės dėl pažeidimo motyvacijos ir pažeidėjo charakteristikos yra labai panašios, net ir pripažinus, kad Bendrovė padarė pažeidimą, svarbu įvertinti ne tik tai, kokio dydžio nuobaudą numato AAĮ 79 straipsnio 5 dalis, bet ir tai, ar 11 000 Eur dydžio ekonominė sankcija yra išties proporcingo dydžio padarytam pažeidimui, ar būtina skirti ją būtent tokio dydžio, kad būtų pasiekti tikslai nubausti pažeidėją ir atgrasyti jį bei kitus nuo panašių pažeidimų darymo ateityje.

19.19. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog ši bauda yra didesnė už baudų vidurkį, nors atsakomybę sunkinančių aplinkybių tyrimo metu nebuvo nustatyta. Be to, teismas visiškai nemotyvavo sprendimo, kodėl Bendrovei negalėtų būti skirta mažesnio dydžio bauda bei kodėl nėra pagrindo šiuo atveju taikyti AAĮ 52 straipsnio, nors teismų praktikoje jis taikomas netgi tada, kai pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Teismui palikus galioti paskirtą ekonominę sankciją, buvo visiškai neatsižvelgta į tai, kad už šio pažeidimo padarymą Bendrovė baudžiama pirmą kartą, kad ji pažeidimą padarė priversta nepalankiai susiklosčiusių ir nenuspėjamų aplinkybių bei siekdama išvengti galimos ekologinės nelaimės, ką jai ir pavyko padaryti. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad pažeidimu nebuvo sukelta jokių žalingų pasekmių, pažeidimas truko itin trumpą laiko tarpą, viso tyrimo metu pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su atsakovu ir savo iniciatyva pašalino pažeidimą taip skubiai, kaip tai buvo objektyviai įmanoma padaryti. Visos šios paminėtos aplinkybės laikytinos lengvinančiomis atsakomybę, taigi, sudarančiomis pagrindą mažinti ekonominės sankcijos dydį iki minimumo, taip išlaikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų laikymąsi.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo šiuos argumentus:

20.1. Departamento nuomone, teismas padarė pagrįstas išvadas, nustatė visas aplinkybes, turinčias reikšmės pažeidimo faktui nustatyti, atsakė į skundo argumentus, tinkamai taikė ir aiškino aktualias įstatymų nuostatas. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas.

20.2. Bendrovė kaltinama tuo, jog teritorijoje vykdė atliekų tvarkymo veiklą (laikymo), neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti. Bendrovė nėra kaltinama, jog teritorijoje laikė apdorotas atliekas – naftos produktų / vandens separatorių dumblą. Apžiūros metu buvo nustatyta, jog Žemės sklype buvo laikoma 70,863 t pavojingų atliekų – naftos produktais užterštas vanduo, neturint tam teisės. Tai, kad teritorijoje, esančiose talpyklose, yra laikomos atliekos, būtent naftos produktų / vandens separatorių dumblas (kodas 13 05 02*), nurodė Bendrovės direktorius, pateikdamas tai patvirtinančius duomenis bei paaiškinimus.

20.3. Departamento vertinimu, nėra pagrindo įrodyti, ar teritorijoje buvo laikomos apdorotos atliekos ar ne – pakanka nustatyti, jog tai pavojingos atliekos, kurios buvo laikomos neturint leidimo. Tai ir buvo nustatyta, o kokios tai atliekos, identifikavo Bendrovės direktorius. Bendrovė versiją, kad teritorijoje ji laikė pavojingas atliekas, kurios neva susidarė eksploatuojamose Laivuose ir kurios neva nebuvo apdorotos, pradėjo kelti tik po Protokolo surašymo, perdavus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjas nepagrįstai siekia įrodyti, jog rastos atliekos yra susidariusios jo eksploatuojamuose laivuose, nors pati patvirtino, jog tai būtent naftos produktų / vandens separatorių dumblas (kodas 13 05 02*), tai yra apdorota pavojinga atlieka.

20.4. Bendrovės eksploatuojamų laivų mašinų bei katilinių skyriuose susidaro pavojingosios skystosios atliekos (alyvos, skystojo kuro mišiniai, lijaliniai ir kiti naftos produktais užteršti vandenys), kurios jų susidarymo vietoje gali būti laikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius, po ko turi būti perduodamos atliekų tvarkytojui. Susipažinus su Bendrovėje susidariusių atliekų ataskaita (GPAIS) matyti, kad per 2021 metus susidarė 3,8 t kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys (I pusmetis); 6 t kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys; 0,153 t naftos produktų / vandens separatorių dumblas (II pusmetis). Taip pat matyti, kad Bendrovėje per 2022 metų I pusmetį fiksuojami susidarę akivaizdžiai ženkliai didesni kiekiai susidariusių atliekų, tarp kurių yra ir teritorijoje rastos pavojingosios atliekos. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ir iš šių aplinkybių matyti, kad Bendrovėje per 2021 metų II pusmetį susidarė tik 6 t pavojingų skystųjų atliekų, kurios jų susidarymo vietoje galėjo būti laikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius, tačiau per 2022 sausio mėnesį atsiranda netgi 70,863 t pavojingų atliekų, jei per 2021 metus susidarė tik 9,8 t. Šių aplinkybių pareiškėjas niekaip nepaneigė.

20.5. Dėl pareiškėjo teiginių, kad į bylą pateikti įrodymai (Bendrų laivo operacijų, atliekamų su nafta, nuotekomis ir šiukšlėmis, registracijos žurnalų duomenys) patvirtinta, kad dėl laivų „Flora“, „Danė“, „Banga“ mechaninio (variklių, katilų ir kitų mechanizmų) darbo susidarė Bendrovės, kaip atliekų darytojos, vidinės atliekos – naftos produktų / vandens separatorių dumblas ir šios atliekos buvo mašinomis išvežtos iš laivų, laivuose taip ir neatlikus jų tvarkymo veiklos, pažymėtina, kad laive „Flora“ nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. nebuvo visiškai jokių operacijų, atliekamų su nafta, nuotekomis ir šiukšlėmis, o iki 2022 m. sausio 23 d. laive nebuvo jokių operacijų, atliekamų su nafta, tačiau iš karto atsirado 7,748 t ir 7,500 t vandens separatorių dumblo. Šios aplinkybės patvirtina, jog ūkio subjektas tikėtina netinkamai pildo Bendrų laivo operacijų, atliekamų su nafta, nuotekomis ir šiukšlėmis, registracijos žurnalą ir neapskaito faktiškai susidarančių pavojingų skystųjų atliekų. Tokia pati situacija kartojasi ir laivų „Danė“, „Banga“ Bendrų laivo operacijų, atliekamų su nafta, nuotekomis ir šiukšlėmis, registracijos žurnaluose.

20.6. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas faktines aplinkybes, manytina, jog teritorijoje laikytos 70,863 t pavojingų atliekų, yra apdorotos atliekos – naftos produktų / vandens separatorių dumblas (kodas 13 05 02*). Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. nuomos sutarties pagrindu valdomame Žemės sklype laikė 70,863 t pavojingų atliekų – naftos produktų / separatorių dumblo (atliekos kodas 13 05 02*). Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2023 m. kovo 10 d. nutartyje (pateikiama su atsiliepimu) taip pat pagrįstai pripažino, jog teritorijoje laikomos pavojingos atliekos buvo pareiškėjo atliekų tvarkymo metu apdorotos pavojingos atliekos.

20.7. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Departamentas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei išdėstytais motyvais šiuo aspektu.

20.8. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių pažeidimas laikytinas formaliu, nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis administracinį pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką paskirtos ekonominės sankcijos dydžiui. Pareiškėjas nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant paskirta ekonominė sankcija būtų mažintina. Nagrinėjamu atveju skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei įvertintos nustatytos faktinės aplinkybės bei tai, kad pareiškėjas nepripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai nesigailėjo, nepadėjo tyrimui, klaidino Departamento pareigūnus bei teismą. Nors pareiškėjas teigia, kad padarytas pažeidimas buvo ištaisytas jo iniciatyva ir nedelsiant, tačiau tiek Departamento, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, sužinojęs, jog Departamento pareigūnai rado neteisėtai laikomas pavojingas atliekas ir patikinęs apie dalyvavimą patikrinime 2022 m. vasario 4 d., nedelsiant, neinformavęs ir nelaukęs mėginių paėmimo tikslu nustatyti rastų atliekų sudėtį ir pavojingumą, 2022 m. vasario 1 d. pavojingas atliekas perdavė UAB „Toksika”. Toks nesąžiningas elgesys negali būti vertinamas kaip pareiškėjo iniciatyva ištaisyti pažeidimą. Įvertinus bylos duomenų visumą, pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo nustatymo, nėra pagrindo skirti švelnesnę ekonominę sankciją nei paskirta Departamento Nutarimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 11 000 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas taip pat prašo teismo sumažinti paskirtą finansinę sankciją, jei teismas Nutarimą pripažintų teisėtu ir pagrįstu.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kai ekonominės sankcijos skyrimo teisena negalėjo būti pradėta. Teismas taip pat nenustatė pagrindo sumažinti apreiškėjui paskirtą artimą vidurkiui finansinę sankciją.

23. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, priimtas neišanalizavus visų reikšmingų aplinkybių Departamento inkriminuotam pažeidimui, pareiškėjo kaltei konstatuoti. Apeliantas tvirtina, kad Departamento paskirta sankcija akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui (jei būtų pripažinta, kad pažeidimas padarytas), todėl turėjo būti sumažinta.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Byloje ginčijamas Nutarimas priimtas nustačius, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. sausio 23 d. į nuomojamą Žemės sklypą atvežė 70,863 t pavojingų atliekų (naftos produktų / vandens separatorių dumblą (atliekos kodas 13 05 02*)), kurias laikė (sandėliavo) iki 2022 m. vasario 1 d., kol buvo perduotos atliekų tvarkytojui „Toksika“, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti. Aptariamais veiksmais pareiškėjas padarė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 5 dalį. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 6 punktą ir 1 priedo 3.1 punktą.

26. Apeliantas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo ir finansinės sankcijos dydžio parinkimo.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

28. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

29. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

30. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

31. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad jis konstatuoto pažeidimo nepadarė, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas byloje daug dėmesio skiria savo statusui ir teigia, kad jis Žemės sklype laikė pavojingas atliekas Atliekų tvarkymo įstatymo taikymo prasme kaip atliekų darytojas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, o iki 2022 m. vasario 1 d. pareiškėjas, kaip atliekų tvarkytojas, Žemės sklype pavojingų atliekų laikymo nevykdė.

32. Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

33. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. nuomojamame Žemės sklype laikė 70,863 t pavojingų atliekų – naftos produktų / separatorių dumblo (atliekos kodas 13 05 02*), o minėtas atliekas pareiškėjas 2022 m. vasario 1 d. perdavė atliekų tvarkytojui – UAB „Toksika“.

34. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pagal pareiškėjo TIPK leidimo sąlygas jis ūkinę veiklą vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų; įmonė ūkinei veiklai vykdyti žemės sklypo neturi ir nenuomoja. Žemės sklypo naudojimas susijęs tik su laivų švartavimų ir surinktų atliekų perdavimu ties krantinėmis Bendrovės pagrindinė veikla – alyvų atliekų, naftos produktais užterštų skysčių ir vandenų, naftos mišinių, lijalinių vandenų tvarkymas laivų talpyklose jas paruošiant tolimesniam naudojimui. Įmonė iš atliekų produkcijos negamina, naftos produktų turinčių vandenų apdorojimo metu susidarantis naftos mišinių koncentratas priduodamas kitiems atliekų tvarkytojams. Iš laivų surinkti naftos produktais užteršti vandenys, alyvos, skystieji kuro mišiniai taip pat ir be valymo gali būti tiesiogiai perduoti kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms, vykdant tik atliekų surinkimą ir pervežimą laivais.

35. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtina, kad prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.

36. Taigi, atsižvelgiant į esmines teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjas nei kaip atliekų darytojas, nei kaip atliekų tvarkytojas, neturėjo teisės laikyti iš laivų surinktų pavojingų atliekų Žemės sklype, todėl ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė Nutarime nurodytų teisės aktų pažeidimą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atlikęs patikrinimą Departamentas vertino pareiškėjo teiktus įrodymus ir paaiškinimus, ką patvirtinta ginčijamo Nutarimo turinys. Todėl apelianto argumentai dėl Nutarimo neteisėtumo šiuo aspektu yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryto pažeidimo kvalifikavimui neturi lemiamos reikšmės sąlygos, kokiomis buvo laikomos pavojingos atliekos Žemės sklype, todėl šie apelianto argumentai plačiau nebus analizuojami.

37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tai buvo aplinkybė, daranti ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalima (AAĮ 49 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pareiškėjo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, juos įvertino atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – nepalankios oro sąlygos, susidaręs didelis itin didelis naftuoto dumblo kiekis, laivų avarijų ir aplinkosauginės nelaimės grėsmė, nustatyti pavojingų atliekų pateikimo galutiniam tvarkytojui UAB „Toksika“ terminai ir tvarka – neatitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo sąlygų.

38. Pasisakydama dėl pareiškėjai Nutarimu skirtos 11 000 Eur sankcijos, teisėjų kolegija pažymi, kad AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už pareiškėjo padarytą pažeidimą skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Departamentas, nenustatęs nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai pareiškėjui skyrė artimą vidurkiui (vidurkis – 10 500 Eur) finansinę sankciją.

39. Iš Departamento Nutarimo matyti, kad jame tik nurodyta, kad skiriant ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir įvertinus byloje aptartas aplinkybes.

40. Pareiškėjas kaip pagrindą sumažinti paskirtą baudą byloje grindė tuo, kad už tokio pažeidimo padarymą baudžiamas pirmą kartą, pažeidimas buvo nulemtas nepalankių ir nenuspėjamų aplinkybių, pažeidimas truko itin trumpai, pareiškėjas kuo skubiau jį pašalino, bendradarbiavo su atsakovu ir teikė visą informaciją.

41. Įstatymų leidėjas, už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 str. 4 d.). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (žr. 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021).

43. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021).

44. Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją iki minimalios baudos dydžio. Ginčijamas Nutarimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, o paskirta ekonominė sankcija neindividualizuota.

45. Nagrinėjamu atveju byloje nepaneigta, kad pareiškėjas už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, pažeidimas truko neilgą laikotarpį (11–12 dienų), pavojingos atliekos nepateko į aplinką, nepadarė žalos aplinkai ir asmenims, pareiškėjas teikė reikalingus tyrimui įrodymus. Departamento atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad iki suderinto vizito, jog būtų paimti pavojingos atliekos mėginiai, pareiškėjas neįspėjęs perdavė atliekas galutiniam tvarkytojui, nors ir neigiamai charakterizuoja pareiškėją, tačiau kartu nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas siekė kliudyti pažeidimo tyrimui, kadangi dėl pavojingos atliekos rūšies (naftos produktų / separatorių dumblo (atliekos kodas 13 05 02*)) identifikavimo Departamentui abejonių nekilo – pavojinga atlieka buvo nustatyta iš pareiškėjo vadovo Departamentui pateiktų paaiškinimų ir juos patvirtinančių duomenų.

46. Esant šioms aplinkybėms, kurios vertintinos kaip lengvinančios juridinio asmens atsakomybę (AAĮ 51 str. 2 d. ir 4 d.), Nutarimu paskirta pareiškėjui bauda mažintina iki minimalios galimos skirti baudos – 7 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, nustatytas aplinkybes, sumažinta iki 7 000 Eur finansinė sankcija laikytina pakankama poveikio priemone, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį, daranti poveikį pažeidimą padariusiam asmeniui bei atliekanti atgrasymo funkciją kitiems asmenims. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjui skirti mažesnę už minimalią baudą pagal AAĮ 52 straipsnį.

47. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dalyje dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau neteisingai sprendė dėl pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskirtos finansinės sankcijos dydžio. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir sumažinant Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją iki 7 000 Eur.

48. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49. Iš dalies tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą tenkintų reikalavimų daliai (18 proc.).

50. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 2 443 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 463 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra realiai patirtos ir pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio.

51. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, tenkintų reikalavimų apimtį, pareiškėjui iš Departamento iš viso priteisiama 703,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu ir 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J26-927/2022“ paskirtą baudą sumažinti iki 7 000 Eur (septyni tūkstančiai eurų).

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Parsekas“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 703,08 Eur (septynis šimtus tris eurus ir aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė