Legislator Case Law & Legislation
d40f51c4-e055-4c94-ac7b-5d938e4cb180 AI generated

d40f51c4-e055-4c94-ac7b-5d938e4cb180 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d40f51c4-e055-4c94-ac7b-5d938e4cb180
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrNuoraÅ¡as  Administracinė byla Nr. ATP-1077-149/2016 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08593-2016-5             Procesinio sprendimo kategorija 36.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARIMAS2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V. S. ir jos atstovės advokatės Linos Abromaitės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo V.

Legislator headnote

AI generated

d40f51c4-e055-4c94-ac7b-5d938e4cb180 · Vilniaus apygardos teismas: Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o negalima spręsti, kad buvo pradėtas loÅ¡imas, kadangi pats veiksmas trunka labai trumpai – V. B. ir L. G. įeina į patalpÄ , nesustodami bei nenusirengdami prieina prie loÅ¡imo automato, kai nedelsiant prisistačiusi administratorė pareikalauja iÅ¡ atėjusiųjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir užkerta bet kokiÄ galimybę jiems loÅ¡ti. Pats filmavimas vyksta iÅ¡ nugaros, nei loÅ¡imo automato, nei nepilnamečių veiksmų neužfiksuota. Supratę, kad galimybė loÅ¡ti loÅ¡imo automatų salone, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, jiems užkirsta, nepilnamečiai skubiai pasiÅ¡alina.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrNuoraÅ¡as  Administracinė byla Nr. ATP-1077-149/2016 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08593-2016-5             Procesinio sprendimo kategorija 36.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARIMAS2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V. S. ir jos atstovės advokatės Linos Abromaitės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo V.

S. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 17318 str. 1 d, ir, pritaikius ATPK 301 str., nubausta 150 eurų dydžio bauda, n u s t a t ė: V. S. administracine tvarka buvo nubausta už tai, kad ji bÅ«dama UAB „Tete-a-tete“ kazino (toliau tekste – Bendrovė) administratore, taip pat atsakinga už tai, kad Bendrovėje bÅ«tų laikomasi Azartinių loÅ¡imų įstatymo (toliau tekste –Įstatymas) reikalavimų, neužtikrino, kad jos vadovaujama Bendrovė vykdydama savo veiklÄ laikytųsi azartinių loÅ¡imų organizavimo bei vieÅ¡osios tvarkos, nes 2016-02-12 Bendrovės loÅ¡imo automatų salone, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, neužtikrino, kad nepilnametė L.

G., gim. 2002-11-07, neloÅ¡tų ir neatliktų statymų, prieÅ¡ nepilnametei L. G. pradedant loÅ¡imÄ , nepatikrino jos asmens tapatybę (gimimo datÄ ) patvirtinančio dokumento.2016-11-08 Vilniaus apygardos teisme gautas V. S. ir jos atstovės Linos Abromaitės apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.              Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

PareiÅ¡kėjų V. S. ir jos atstovės Linos Abromaitės apeliacinis skundas tenkintinas. Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.ATPK 17318 str. 1 d. nustatyta, kad azartinių loÅ¡imų organizavimo tvarkos arba loÅ¡imo reglamento pažeidimas, užtraukia baudÄ nuo 1 448 iki 4 344 Eur.IÅ¡ Tarnybos V.

S. 2016-06-17 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad kaltinimai administracinio teisės pažeidimo padarymu yra grindžiami Įstatymo 10 str. 10 d. ir 20 str. 1 d. nuostatų pažeidimais.Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 10 d. nustatyta, kad draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai.

Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į loÅ¡imo namus (kazino). Draudžiama įleisti į loÅ¡imo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, iÅ¡skyrus asmenis, saugančius loÅ¡imo namus (kazino), ir pareigÅ«nus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Å ių reikalavimų laikymÄ si privalo užtikrinti loÅ¡imų organizatorius. To paties įstatymo 20 str. 1 d. be kita ko nustatyta, kad azartinius loÅ¡imus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į loÅ¡imo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.

Azartinius loÅ¡imus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į loÅ¡imo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. LoÅ¡imų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumÄ , virÅ¡ijančiÄ 1 000 Eur ar jÄ atitinkančiÄ sumÄ užsienio valiuta.Teismas privalo nustatyti visus bÅ«tinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iÅ¡ jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. reglamentuoja, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.Medžiagos neiÅ¡samumas gali bÅ«ti paÅ¡alintas per teismo (teisėjo) pareigÄ pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes.

Pažymėtina, kad nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad V. S. 2016-02-12 UAB „Tete-a-tete“ kazino loÅ¡imo automatų salone, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, neužtikrino, kad nepilnametė L. G., gim. 2002-11-07, neloÅ¡tų ir neatliktų statymų. Vertinant byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡oriÅ¡kai sunku konkrečiai spręsti apie socialiniame eksperimente dalyvavusių nepilnamečių – V. B., gim. 1998-04-03, ir L. G., gim. 2002-11-04 amžių.

Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o negalima spręsti, kad buvo pradėtas loÅ¡imas, kadangi pats veiksmas trunka labai trumpai – V. B. ir L. G. įeina į patalpÄ , nesustodami bei nenusirengdami prieina prie loÅ¡imo automato, kai nedelsiant prisistačiusi administratorė pareikalauja iÅ¡ atėjusiųjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir užkerta bet kokiÄ galimybę jiems loÅ¡ti. Pats filmavimas vyksta iÅ¡ nugaros, nei loÅ¡imo automato, nei nepilnamečių veiksmų neužfiksuota. Supratę, kad galimybė loÅ¡ti loÅ¡imo automatų salone, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, jiems užkirsta, nepilnamečiai skubiai pasiÅ¡alina.

Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, viena vertus, konstatavęs, jog vykdant LRT televizijos programos „Pinigų karta“ socialinį eksperimentÄ , kurio dalyviais buvo nepilnamečiai L. G. ir V. B., kuriems buvo nurodyta kaip elgtis, t. y. bandyti loÅ¡ti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pripažino jog V. S. pažeidimas padarytas pastariesiems sukÅ«rus provokacinę situacijÄ , kita vertus, padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. S. padarė jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , nors ir neteisėtÄ L.

G. veikÄ nutraukė nedelsiant.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pažymėtina, jog apylinkės teismas nevertino, kad nei vieno darbuotojo iÅ¡ LoÅ¡imo priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turinčios teisę patikrinti kaip UAB „Tete-a-tete“ bei kitos loÅ¡imo bendrovės laikosi azartinius loÅ¡imus reglamentuojančių teisės aktų, įvykio vietoje nustatytu metu nebuvo. Taip pat įvykio vietoje nebuvo socialinio eksperimento redaktorės J. Č., įtraukusios į prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ nepilnamečius L. G. ir V. B., ar kitų žurnalistų.

Administracinis teisės pažeidimo protokolas V. S. atžvilgiu suraÅ¡ytas tik remiantis neinformatyviu vaizdo įraÅ¡u ir nepilnamečių asmenų L. G., gim. 2002-11-04, ir V. B., gim. 1998-04-03, parodymais, kurie savo neteisėtais veiksmais provokavo V. S. padaryti administracinį teisės pažeidimÄ . Apylinkės teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad minėti nepilnamečiai 2016 m. vasario 12-13 dienomis apsilankė bent 9 lažybų punktuose ir bent 9 B kategorijos loÅ¡imo automatų salonuose. Apklaustas V.

B. buvo tik 2016-05-02, o L. G. buvo apklausta, dalyvaujant jos tėvui R. G., dar vėliau – 2016-05-16, kas verčia abejoti jų parodymų tikslumu ir patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Rutkauskaitės suraÅ¡yti identiÅ¡ki V. B. (b.l. 38-39) ir L. G. (41-42) paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, kad nepilnamečiams užduoti tie patys menami klausimai.ATPK 256 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas).

Nagrinėjamoje byloje vienintelis ir pagrindinis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – vaizdo įraÅ¡as, – kuris nebuvo padarytas pareigÅ«no, turinčio teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , todėl turi bÅ«ti vertinamas, kaip praneÅ¡imas apie galimÄ teisės pažeidimÄ . Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia ir leistinumu. Todėl nepilnamečio asmens padarytas neinformatyvus vaizdo įraÅ¡as, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas ir kurio autentiÅ¡kumas nepatikrintas įstatymo numatytomis priemonėmis, negali turėti esminės įrodomosios galios.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui, kuomet, panaudojant kompiuterines technologijas, administracinė atsakomybė galėtų bÅ«ti inicijuojama asmeniniais tikslais (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-913/2015). Å iuo konkrečiu atveju pažymėtina ir tai, kad LRT televizijos programos „Pinigų karta“ socialinio eksperimento redaktorė J. Č., įtraukdama į azartinius žaidimus nepilnamečius, kurie prieÅ¡ingais teisei veiksmais provokavo loÅ¡imo namų darbuotojus padaryti teisės pažeidimÄ , realiai pritaikė nusikalstamos veikos imitavimo modelį, neturėdama tam jokių įgaliojimų ir įstatymo jai priskirtų funkcijų.Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismų praktika draudžia provokuoti asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ .Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį provokacija yra spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti.Nuoseklioje nagrinėjamu klausimu teismų praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami iÅ¡ esmės pasyviu bÅ«du, t. y. asmuo, atliekantis NVI veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ ar veikiantis pagal NVIM, naudojamÄ pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymÄ , negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡vada, kad valstybės pareigÅ«nai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigÅ«nų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iÅ¡ jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laikÄ trunkantys pareigÅ«nų veiksmai turėjo esminę įtakÄ asmenų, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonės, veiksmams.

Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigÅ«nai sukurstė jį padaryti nusikaltimÄ , t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigÅ«nų žinios nebÅ«tų (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-315/2009, 2K-192/2010, 2K-7-86/2011, 2K-238-139/2015 ir kt.). Be to, sprendžiant klausimÄ , buvo ar nebuvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo bÅ«dÄ realizuojant NVIM (t. y.

į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamÄ veikÄ ar rengiantis jÄ daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgement of 5 February 2008, ir kt.).IÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad V.

B. ir L. G., vykdydami J. Č. nurodymÄ , provokavo V. S. padaryti prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , tačiau loÅ¡imas neįvyko, nes, priėjusi prie V. B. ir L. G. V. S. pareikalavo iÅ¡ pastarųjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir jie buvo iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ salono. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato atsakomybės už pasikėsinimÄ padaryti administracinį teisės pažeidimÄ .Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal nuosekliai formuojamÄ teismų praktikÄ saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti.

Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali bÅ«ti saistomas (ribojamas) tokių reikalavimų, sÄ lygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje bÅ«tini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, vieÅ¡ajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios neÅ¡aliÅ¡kumui garantuoti, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatÄ bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimÄ , orumÄ ir kitas teises.

Panašūs saviraiÅ¡kos laisvės ribojimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. SaviraiÅ¡kos laisvės ribų peržengimas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ ir pasekmes, gali užtraukti etinio arba teisinio (drausminio, administracinio, civilinio, baudžiamojo) poveikio priemonių taikymÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjui, skleidėjui arba valdytojui. BÅ«tent Å¡iame kontekste, aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, LRT televizijos programos „Pinigų karta“ socialinio eksperimento redaktorės J.

Č. veiksmų profesionalumas ir sÄ Å¾iningumas, kai ji, veikdama savarankiÅ¡kai ar vykdydama darbdavio nurodymus (Å¡iuo atveju motyvai, dėl kurių buvo atliktas socialinis eksperimentas teismui nėra svarbÅ«s), į azartinius loÅ¡imus įtraukė nepilnamečius, kurie prieÅ¡ingais teisei veiksmais provokavo loÅ¡imo namų darbuotojus padaryti teisės pažeidimÄ , turėtų bÅ«ti įvertintas pagal kompetencijÄ Å½urnalistų ir leidėjų etikos komisijoje, kadangi sÄ moningas nepilnamečių įtraukimas į azartinius loÅ¡imus, prostitucijÄ , prekybÄ narkotikais ar kitokio pobÅ«džio įstatymo draudžiamas veikas, tokiu bÅ«du traumuojant nepilnamečių psichikÄ , sukuriant nebaudžiamumo atmosferÄ ir iliuzijÄ , jog iÅ¡ neteisės gali gimti teisė, bei formuojant teisinį nihilizmÄ , negali bÅ«ti pateisinamas saviraiÅ¡kos laisve atliekant, neva, socialinį eksperimentÄ , žurnalistinį tyrimÄ , rengiant, neva, televizijos laidÄ ar pan.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad V. S. veiksmuose yra ATPK 17318 str. 1 d. sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu nutrauktina, kadangi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Å iuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011;

Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.). Konstatuotina, kad Å¡ioje administracinėje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų bÅ«tinų veiksmų, kad byla bÅ«tų iÅ¡spręsta teisingai – neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų bylai iÅ¡spręsti teisingai bÅ«tinų aplinkybių ir, nepaÅ¡alinęs Å¡ioje byloje esančių prieÅ¡taravimų, sprendimÄ priėmė, vadovaujantis spėlionėmis bei prielaidomis, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 2 p. n u t a r ė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimÄ ir administracinę bylÄ V. S. atžvilgiu nutraukti. Teisėja (paraÅ¡as)                                                                                            Leonarda Gurevičienė  NuoraÅ¡as tikras: Teisėja                                                                                                 Leonarda Gurevičienė