d40e2ea3-11ee-41e0-9528-88eae47ca24e · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3105-428/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00714-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3; 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas T. O. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už kalinimo Kybartų pataisos namuose sÄ lygas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, jog kalint Kybartų pataisos namuose, jam skirtas nuobaudas atlikinėjant baudos izoliatoriuje kamerų tipo patalpose, ir laikant jį karantino patalpose, pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vienÄ valandÄ per dienÄ , todėl buvo priverstas 23 valandas per parÄ praleisti kameroje.

Tiek laiko bÅ«ti gryname ore jam buvo mažai, nes pasivaikščiojimo metu sportuodavo ir nespėdavo lauke pailsėt, ramiai pasivaikščiot. Jam buvo suteikta galimybė per savaitę vienÄ kartÄ pasinaudoti duÅ¡u, nors Europos kalinimo taisyklėse nurodoma, kad turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos kaliniui maudytis duÅ¡e ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau. Jam neužtekdavo vienÄ kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti duÅ¡e, todėl higienai palaikyti buvo priverstas praustis Å¡altu vandeniu. Jo nuomone, atimta galimybė pasivaikščioti gryname ore ilgiau nei vienÄ valandÄ ir atimta galimybė naudotis duÅ¡u bent du kartus per savaitę, yra apgailėtinos gyvenimo sÄ lygos, tokiais veiksmais tyčiojamasi, bausmė stiprinama ir griežtinama ir tai yra baudimas kankinant, žeminant patį asmenį, jo garbę bei orumÄ .

Nurodė, jog Å¡iam skundui aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris numato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmogiÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar bÅ«ti taip baudžiamas. Jis buvo kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pažeidžiant LR Konstitucijos 21 straipsnį, nesilaikant Europos komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimų bei Europos kalinimo taisyklių ir tai yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sutrikimus, emocinę depresijÄ , galimybių sumažėjimÄ .

Prašė atnaujinti senaties terminÄ , kadangi į teismÄ kreipėsi, kai sužinojo, kad jo teisės buvo pažeistos, jo galimybės žinoti savo teises yra apribotos, nes jis nėra teisininkas, nėra baigęs teisės mokslų. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-10) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atliko nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. Per šį laikotarpį devynis kartus atlikinėjo jam paskirtas drausmines nuobaudas baudos izoliatoriuje ir du kartus drausmės grupėje.

Nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę bei leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Akcentavo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti privalomas sÄ lygas, t. y., kad teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas T. O. ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems praneÅ¡ta (b. l. 36, 37), pareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, byla nagrinėtina Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl pasivaikščiojimų gryname ore ir naudojimosi duÅ¡u ribojimų, atliekant bausmę Kybartų pataisos namų karantino patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.). CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui surašė 2015 m. gegužės 18 d., todėl taikant trejų metų ieÅ¡kinio senatį, neturtinė žala galėtų bÅ«ti priteisiama už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 18 d. (pareiÅ¡kėjas nurodo terminÄ nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.), tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nepraÅ¡o taikyti senaties termino, todėl nesant atsakovo praÅ¡ymo ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas (CK 1.126 str. 2 d.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Kybartų pataisos namų administracijos (pareigÅ«nų) veiksmų (neveikimo), kai jis, atlikdamas paskirtas nuobaudas baudos izoliatoriaus kamerose ir laikomas karantino patalpose, buvo tik vienÄ kartÄ per dienÄ vedamas pasivaikščioti gryname ore ir tik vienÄ kartÄ per savaitę vedamas į duÅ¡Ä maudytis. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovo atstovas nesilaikė Europos komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimų bei Europos kalinimo taisyklių, pažeidė LR Konstitucijos 21 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacija Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) yra rekomendacinio pobÅ«džio aktas.

Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad rekomendacijos ir iÅ¡vados neturi privalomos teisinės galios, tačiau jos neabejotinai turi autoritetingos rekomendacijos reikÅ¡mę (Byla Nr.322/88 G. [1989] ECR 4407). Rekomendacijomis Europos SÄ jungos institucijos iÅ¡reiÅ¡kia savo nuomonę ir pasiÅ«lo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisę. Europos kalėjimų taisyklėse, be kita ko, pažymėta, kad asmenims, iÅ¡ kurių atimta laisvė, turėtų bÅ«ti taikomi minimaliai bÅ«tini ir atitinkantys paskirtÄ bausmę ribojimai (3 p.).Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiÅ¡kinti ir taikyti vidaus teisę (žr.

EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimÄ byloje E. M. G. S. A. prieÅ¡ IspanijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28028/99).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime konstatavo, kad EŽTT atlieka papildomÄ vaidmenį įgyvendinant KonvencijÄ ir jos protokolus; jis nepakeičia nacionalinių teismų kompetencijos ir jurisdikcijos, nėra apeliacinė ar kasacinė instancija jų sprendimų atžvilgiu.Todėl teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, juose nustatytais kriterijais dėl bausmės vykdymo įstaigose taikytinų gyvenimo sÄ lygų.Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Taigi įvardinti nacionalinės teisės aktai numato pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, nesiekiant jų kankinti, žaloti, žeminti jų orumÄ , žiauriai su jais elgtis.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į Kybartų pataisos namus, atlikti laisvės atėmimo bausmės, atvyko 2012 m. sausio 19 d., iÅ¡vyko 2014 m. balandžio 1 d. (b. l. 12). Karantino patalpose buvo laikomas nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 24 d. (b. l. 11). Baudos izoliatoriuje nuobaudas atlikinėjo devynis kartus laikotarpiais: nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. birželio 5 d.; nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2012 m. birželio 27 d.; nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. liepos 15 d.; nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d.; nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. kovo 18 d.; nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. gegužės 11 d.; nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. birželio 14 d.; nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2013 m. liepos 17 d.; nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. kovo 23 d. (b. l. 14-25).Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos ar drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 11 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 222 punktas taip pat numato, jog nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien turi bÅ«ti suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti.

Higienos normos HN 76:2010 68 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Taigi, minimaliÄ pasivaikščiojimo gryname ore trukmę (vienÄ valandÄ kasdien) ir nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę praustis kÅ«nÄ po duÅ¡u, įtvirtina Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas bei poįstatyminiai aktai.IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad Kybartų pataisos namuose karantino sÄ lygomis laikomų bei kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje nuobaudÄ atliekantys nuteistieji vedami pasivaikščioti gryname ore, naudojasi duÅ¡o paslaugomis, pagal Kybartų pataisos namų direktoriaus patvirtintus dienotvarkės, naudojimosi duÅ¡o paslaugomis ir pasivaikščiojimų grafikus (b. l. 26-34).

Pastebėtina, kad Karantino sÄ lygomis laikomų bei kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje nuobaudÄ atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafike numatyta, kad asmenų esančių Drausmės grupėje praÅ¡ymu rakinamose kamerose laikomi nuteistieji, esant galimybei, gali bÅ«ti iÅ¡vedami pasivaikščioti dar dviem valandom, kai yra laisvų pasivaikščiojimo kiemelių (b. l. 34).PareiÅ¡kėjas neneigia ir pats pripažįsta, kad jam buvo užtikrinama teisė kasdien ne mažiau nei po 1 val. per dienÄ pasivaikščioti gryname ore ir ne rečiau kaip kartÄ per savaitę praustis po Å¡iltu duÅ¡u, todėl, konstatuotina, kad Kybartų pataisos namų administracijos veiksmai, užtikrinant galimybę pareiÅ¡kėjui vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore ir vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Minėtas ribojimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip pažeidžiantis žmogaus orumÄ ar virÅ¡ijantis sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę jo nurodytÄ nepatogumÄ kompensuoti kitais bÅ«dais. Pagal pateiktus į bylÄ duomenis pareiÅ¡kėjas (gim. 1992 m.), nėra garbaus amžiaus ar ligotas asmuo. Pats pareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad jis pataisos namuose sportuoja, o tai patvirtina, kad jo fizinė forma yra gera.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad pataisos namuose asmens higienos poreikiams Å¡altu vandeniu gali naudotis neribotai bet kuriuo metu. Taigi pareiÅ¡kėjas tomis dienomis, kuriomis jis neturi galimybės praustis po Å¡iltu duÅ¡u, turi galimybę asmens higienos poreikį praustis patenkinti neribojamu Å¡altu vandeniu.Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).Kaip minėta, civilinė atsakomybė už žalÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) galima tik tuo atveju, kai yra Å¡ios atsakomybės sÄ lygų visuma: valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, kai byloje nustatomos visos minėtos sÄ lygos. Neteisėti valdžios institucijos veiksmai nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti, o tai reiÅ¡kia, kad neįrodyta esminė civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sÄ lyga. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sÄ lygos, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl teisės aktuose nustatytų pasivaikščiojimo gryname ore ir naudojimosi duÅ¡u ribojimų bÅ«tų atsiradusios skunde minimos pasekmės (garbės ir orumo pažeminimas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasiniai emociniai sutrikimai, emocinė depresija, galimybių sumažėjimas).

Byloje jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į psichologus, psichikos sveikatos specialistus nėra pateikta. Aplinkybių, jog dėl kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į atitinkamus specialistus, skunde nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjui neįrodžius esminių civilinės atsakomybės sÄ lygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto) ir teismui Å¡ių sÄ lygų nenustačius, skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                              Jolanta Medvedevienė