2019-03-13 Nr. AB-6338-3-61-3-03646-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3481-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03646-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. I., O. I. ir R. I., atstovaujamo įstatyminių atstovų S. I. ir O. I., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. I., O. I. ir R. I., atstovaujamo įstatyminių atstovų S. I. ir O. I., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-151 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti jų 2018 m. gegužės 23 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymas) iš naujo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė jiems nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai gyveno (duomenys neskelbtini), kur jiems gresia pavojus dėl netoli vykstančių karinių veiksmų, Departamentas pripažino šią aplinkybę. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjai visiškai pagrįstai bijo dėl savo gyvybės, sveikatos ir saugumo kilmės valstybėje, bet konstatavo, kad pareiškėjai turi galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva kilmės valstybėje, dėl to jiems nėra pagrindo suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą. Tačiau pareiškėjai neturi realios galimybės pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Galimybė gauti darbą (duomenys neskelbtini) yra labai menka, kadangi pagrindinė priežastis, kodėl nėra suteikiamas darbas yra ta, jog pareiškėjai yra registruoti (duomenys neskelbtini), o pasinaudojus vidinio persikėlimo alternatyva, pagal reintegracijos programą šeimai būtų skirta 7 Eur išmoka pusės metų pragyvenimui. Tokiu būdu nebūtų užtikrinti net ir būtinieji šeimos poreikiai. Be to, (duomenys neskelbtini) viduje persikėlę asmenys (būtent iš (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami, nes kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai laiko tokius asmenis atsakingais dėl po referendumo įkurtos (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjams nėra realių galimybių pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, todėl jiems turėtų būti suteikiama bent papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Aplinkybės, kurias pareiškėjai nurodė savo prašyme ir apklausos Departamente metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas jų nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai. Todėl atsakovas be pagrindo atsisakė suteikti pareiškėjams pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Departamentas, įvertinęs surinktą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog pareiškėjai sugebės saugiai išvengti pavojų, taip pat nėra pagrindo manyti, kad su jais bus netinkamai elgiamasi kelionės metu, atvykus į paskirties vietą ir joje įsikuriant, dėl to jie galės gyventi normalų gyvenimą kilmės valstybėje. Pareiškėjai atitinka visas sąlygas užsiregistruoti kaip (duomenys neskelbtini) viduje persikėlę asmenys, nes jie turi galiojančius tapatybę patvirtinančius dokumentus ir nuolatinę registraciją (duomenys neskelbtini), t. y. vyriausybės nekontroliuojamoje teritorijoje. Kadangi jie gali užsiregistruoti kaip (duomenys neskelbtini) viduje persikėlę asmenys, jie taip pat turės galimybę pasinaudoti socialinėmis paslaugomis (pašalpų, sveikatos ir t. t.). Be to, pareiškėjai yra darbingo amžiaus, neturintys rimtų sveikatos problemų, turintys išsilavinimus, darbinės patirties, todėl jiems nebus kliūčių įsidarbinti. Humanitarinė situacija (duomenys neskelbtini) viduje perkeltų asmenų atžvilgiu nesudaro sąlygų suteikti jiems tarptautinę apsaugą ir užtikrina būtiniausių poreikių patenkinimą. Vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio nuostatomis, sprendimas suteikti pabėgėlio statusą priimamas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam, tačiau visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas. Nors atsakovas konstatavo, kad pareiškėjų nurodoma baimė yra pagrįsta, tačiau pati grėsmė nėra individualizuota, todėl tai negali būti laikoma pagrindu suteikti pareiškėjams pabėgėlio statusą. Šiuo atveju Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie tokiu būdu bus baudžiami, kad jiems asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jiems bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas, remdamasis Departamento 2018 m. rugsėjo 25 d. išvada Nr. (15/6-9)13PR-151RN (toliau – Išvada), nustatė, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vyksta karinis konfliktas. Todėl pripažintina, kad pareiškėjai gyveno separatistų kontroliuojamoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) srityse vyksta karinis konfliktas, todėl pareiškėjai visiškai pagrįstai bijo dėl savo gyvybės, sveikatos ir saugumo kilmės valstybėje. Teismas sutiko su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjų baimė yra visiškai pagrįsta, tačiau pati grėsmė nėra individualizuota. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė objektyvaus baimės faktoriaus, t. y., kad individuali baimė egzistuotų realiai. Departamentas tyrimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė negali užtikrinti jų saugumo jų gyvenamojoje vietoje, tačiau pareiškėjai gali persikelti į kitą vyriausybės kontroliuojamą (duomenys neskelbtini) dalį ir gauti ilgalaikio pobūdžio apsaugą.

7. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad jie negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, nes (duomenys neskelbtini) viduje persikėlę asmenys (būtent iš (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami, kadangi kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai laiko tokius asmenis atsakingais dėl po referendumo įkurtos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai gali išnaudoti galimybę apsigyventi kitoje (duomenys neskelbtini) vietovėje, kurioje nevyksta ginkluotas konfliktas, t. y. turėtų pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, ir tuo pačiu naudotis ilgalaike (duomenys neskelbtini) apsauga. Departamentas Sprendime išsamiai išanalizavo tokią galimybę, t. y. (duomenys neskelbtini). Tik (duomenys neskelbtini), yra okupuotos separatistų, o kitose srityse, kurios priklauso (duomenys neskelbtini), nevyksta karinis konfliktas. Taigi atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai sugebės saugiai išvengti pavojų, galės gyventi normalų gyvenimą kilmės valstybėje.

8. Teismas pripažino kaip pagrįstą Departamento išvadą, kad pareiškėjai, turėdami galiojančius (duomenys neskelbtini) piliečių pasus, atitinka viduje persikėlusių asmenų registracijai keliamas sąlygas ir gali gauti viduje persikėlusių asmenų pažymėjimus, o tai suteikia teisę naudotis socialine (duomenys neskelbtini) sistema ir gauti kitas paslaugas. Teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai gali būti diskriminuojami dėl to, kad jie yra būtent iš (duomenys neskelbtini). Iš Departamento surinktų duomenų akivaizdu, kad diskriminacijos atvejai yra vienetiniai, daugumos požiūris į viduje persikėlusius asmenis yra pozityvus, o (duomenys neskelbtini) pilietinė visuomenė linkusi padėti ir palaikyti viduje persikėlusius asmenis. Pareiškėjai nenurodė individualaus pobūdžio aplinkybių, kad jų vidinio persikėlimo atveju galintys kilti sunkumai būtų tokio pobūdžio, jog paneigtų vidinio persikėlimo alternatyvos galimybę. Ekonominio pobūdžio argumentai apie sunkesnes vidinio persikėlimo galimybes negali būti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjams nėra pagrindo suteikti ir papildomą apsaugą. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškėjai gali persikelti į (duomenys neskelbtini) (į vyriausybės kontroliuojamą teritoriją) ir turi teisę naudotis ilgalaike (duomenys neskelbtini) apsauga, atsakovas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie tokiu būdu bus baudžiami, kad jiems asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jiems bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriame padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo. Todėl panaikinti Sprendimą nėra pagrindo. Teismas kaip išvestinio iš pagrindinio reikalavimo netenkino ir reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 11. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Nurodo, kad galimybė gauti darbą (duomenys neskelbtini) yra labai menka, kadangi pagrindinė priežastis, kodėl nėra suteikiamas darbas yra ta, jog pareiškėjai yra registruoti (duomenys neskelbtini). Pasinaudojus vidinio persikėlimo alternatyva, pagal reintegracijos programą pareiškėjų šeimai būtų skirta 7 Eur išmoka pusės metų pragyvenimui, o tai patvirtina, kad nebus užtikrinti net ir būtinieji šeimos poreikiai. Minėtas pareiškėjų argumentas pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo įvertintas, nors yra vienas esminių motyvų. Taip pat (duomenys neskelbtini) viduje persikėlę asmenys (būtent iš (duomenys neskelbtini)) yra diskriminuojami, nes kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai laiko tokius asmenis atsakingais dėl po referendumo įkurtos (duomenys neskelbtini). Minėtos priežastys patvirtina, kad pareiškėjams nėra realių galimybių pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, tačiau jų teismas neįvertino. Tos aplinkybės, kurias pareiškėjai nurodė savo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausos, atliktos migracijos pareigūnų, metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir teismas jų nurodytas aplinkybes vertino netinkamai. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamo teismo sprendimo ir ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos jiems nesuteikimo. Pareiškėjus išsiuntus į kilmės valstybę, dėl nesamos realios prieinamos vidinio persikėlimo alternatyvos kiltų realus pavojus jų gyvybei. Nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti, dėl to naikintini.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą. Pabrėžia, kad pareiškėjai gali tinkamai pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai pritaikius teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobsti ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetę kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėjams nei prieglobsčio, nei papildomos apsaugos nėra pagrindo suteikti, nes jie gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Pareiškėja, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo iš esmės tuo pačius argumentus kaip ir skunde, pabrėždami, jog pirmosios instancijos teismas jų nurodytų argumentų (aplinkybių) tinkamai neįvertino, nes jie kilmės valstybės tinkamai negalės pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantai naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

18. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintą Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.12 punktą vidinio persikėlimo alternatyva – galimybė prieglobsčio prašytojui persikelti į kitą gyvenamąją vietą savo kilmės valstybės teritorijoje, kurioje jis nepatirtų visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas arba realaus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kai valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali suteikti tokią apsaugą, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę ja pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs. Pagal Aprašo 116, 116.3 ir 116.5 punktus, atlikdamas Aprašo 115 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas, kuris atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus (vieną iš nurodytųjų), gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

19. Nagrinėjamu atveju Departamentas, atlikęs tyrimą, surinko informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno, padėtį. Atitinkamai nustatyta, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta kariniai veiksmai. Tačiau šie kariniai veiksmai vyksta lokalizuotai, o didžiojoje (duomenys neskelbtini) teritorijos dalyje gyventi yra saugu, kariniai veiksmai nėra vykdomi.

20. Departamento Išvadoje, kuria remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas, taip pat nustatyta, kad nors (duomenys neskelbtini) fiksuota įvairiausių incidentų, diskriminacijos atvejų ir biurokratinių kliūčių, su kuriomis susiduria viduje persikėlę asmenys, tačiau bendras požiūris yra pozityvus, (duomenys neskelbtini) pilietinė visuomenė yra stipri ir linkusi padėti viduje persikėlusiems asmenims. (duomenys neskelbtini) vyriausybė nuolat tobulina teisės aktus ir siekia gerinti viduje persikėlusių asmenų padėtį, o humanitarinė situacija (duomenys neskelbtini) viduje perkeltų asmenų atžvilgiu nesudaro pagrindo jiems suteikti tarptautinę apsaugą ir užtikrina būtiniausių poreikių tenkinimą. Išvadoje pažymėta ir tai, kad pareiškėjai atitinka viduje persikėlusio asmens registracijai keliamas sąlygas ir gali gauti viduje persikėlusių asmenų pažymėjimą. Pareiškėjai (tėvai) yra darbingo amžiaus, pareiškėjas turi ir aukštąjį išsilavinimą. Pareiškėjai neturi sveikatos problemų. Jiems garantuojama teisė į socialines garantijas ir medicininę pagalbą (duomenys neskelbtini). Tad pareiškėjai yra pilnateisiai (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie turi teisę gauti minėtos valstybės pagalbą įsikurti ir gyventi normalų gyvenimą (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kontroliuojamoje vyriausybės. Tiek keliavimas (duomenys neskelbtini) vyriausybės kontroliuojamoje dalyje, tiek į daugelį (duomenys neskelbtini) oro uostų iš kitų valstybių yra saugus, dėl to pareiškėjai galėtų saugiai persikelti (duomenys neskelbtini) viduje.

21. Pareiškėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtas Departamento nustatytas aplinkybes, dėl to teisėjų kolegija abejoti šių nustatytų aplinkybių pagrįstumu neturi pagrindo. Pareiškėjų argumentai, kad (duomenys neskelbtini) jie negalėtų patenkinti būtiniausių poreikių ir net grėstų grėsmė jų gyvybei, yra niekuo nepagrįsti ir paneigiami minėtomis nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjai nenurodė jokių (įrodymais pagrįstų) individualaus pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog vidinio persikėlimo atveju galintys kilti sunkumai būtų tokio pobūdžio, kad paneigtų jų vidinio persikėlimo alternatyvos galimybę, t. y., kad, atsižvelgiant į kilmės valstybės kontekstą, būtų neįmanoma gyventi reliatyviai normalų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2870-822/2017, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5150-415/2018). Todėl pareiškėjų argumentus, kad jie negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Taigi konstatuotina, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjams nei pabėgėlio statuso, nei papildomos apsaugos, kadangi pareiškėjai gali tinkamai pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tinkamai vadovavosi aktualia suformuota LVAT praktika ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. I., O. I. ir R. I., atstovaujamo įstatyminių atstovų S. I. ir O. I., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė