d40ce81e-e095-49b7-9ac6-c661ab7c3e6c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-371-1100/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21647-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Ramintai BraÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko, kaltinamajam A. K., nukentėjusiajam T. R. (T. R.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

K., gimęs a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs . (duomenys neskelbtini), gyvenantis . (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, Å¡iuo metu nedirbantis, anksčiau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktu 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėta dvejiems metams (teistumas iÅ¡nykęs); kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės A. K. 2019 m. gegužės 24 d. apie 7.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju T. R. smogė kumščiu vienÄ kartÄ Å¡iam į veidÄ , taip padarė muÅ¡tinę žaizdelę ir kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . II. Byloje surinkti įrodymai A. K. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio iÅ¡vakarėse buvo konfliktas tarp jo ir kaimyno T.

R., kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs. KitÄ dienÄ jį iÅ¡leido iÅ¡ policijos ir, vos tik grįžus namo, jį vėl sulaikė policija. Tuo metu jis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nežino, kodėl pas jį atvažiavo policija. Neigė naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Su liudytoja J. L. nebendrauja. Nukentėjusysis T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2019 m. gegužės mėn. apie 7.50 val. . (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ tai dienÄ A.

K. pradėjo belstis į buto duris, sulaužė durų rankenÄ ir spynÄ , todėl nukentėjusiojo žmona iÅ¡kvietė policijÄ , kuri kaltinamÄ jį iÅ¡vežė. KitÄ dienÄ T. R. išėjo keisti spynos, nulipo laiptais žemyn ir pamatė einantį A. K. su draugais. Kaltinamasis Å¡alia laiptinės nurodė jam ateiti ir, kažkÄ pasakęs, kad pamokys, kaip pareiÅ¡kimus raÅ¡yti, sudavė kumščiu (neatsimena kurios rankos) į veidÄ , pataikė į lÅ«pÄ . Kai viskas vyko, netoliese buvo kaimynė su Å¡uniu.

Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis iÅ¡ matymo buvo neblaivus, taip pat buvo agresyvus. T. R. kreipėsi į policijÄ tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ karto po įvykio, po to, jis buvo nusiųstas atlikti apžiÅ«rÄ dėl sveikatos sutrikdymo. Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nepažįsta kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Nagrinėjamo įvykio dienÄ Ä¯vykis įvyko prie laiptinės, adresu . (duomenys neskelbtini). Ji iÅ¡ ryto ėjo su Å¡uniu namo, kai prie laiptinės pamatė nukentėjusįjį.

IÅ¡ kitos pusės ėjo kaltinamasis su dar trimis vyrais. A. K. pakvietė nukentėjusįjį. Å iam priėjus, kaltinamasis paklausė, kam nukentėjusysis kvietė policijÄ , rašė pareiÅ¡kimÄ . Nukentėjusysis pasakė, kad nieko nekvietė ir nerašė. Tada A. K. sudavė deÅ¡ine ranka nukentėjusiajam į veidÄ , Å¡is nusisuko ir pradėjo bėgti. Kaltinamasis norėjo nukentėjusįjį vytis, tačiau draugai atkalbėjo. Viso konflikto metu J. L. stovėjo maždaug apie porÄ metrų nuo jų.

Jai atrodė, kad kaltinamasis gal buvo iš vakaro vartojęs alkoholį. Po aptariamo įvykio liudytoja nebendravo su abiem konflikto dalyviais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1728/2019 (01) (toliau – 2019 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1728/2019) konstatuota, kad T. R. nustatyta muštinė žaizdelė ir kraujosruva viršutinės lūpos kairėje pusėje, padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2019 m. gegužės 24 d. suduodant smūgį kumščiu.

Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 24–25). Alkotesterio kvitas patvirtina, kad A. K. 2019 m. gegužės 24 d. 9.07 val. buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas (b. l. 77). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas.

Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T.

R., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusysis T. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. K. sudavė smÅ«gį kumščiu jam į veidÄ ir pataikė į lÅ«pÄ . Nukentėjusysis davė tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19–20, 30–31), jis patvirtino savo parodymus atliekant akistatÄ su kaltinamuoju (b. l. 45–46). Taigi T. R. viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio (sudavimo kumščiu), sužalojimo vietos (veido sritis, lÅ«pa).

Pasak nukentėjusiojo, kaltinamasis priekaiÅ¡tavo jam, kad jis nagrinėjamo įvykio iÅ¡vakarėse iÅ¡kvietė policijÄ ir dėl to A. K. buvo sulaikytas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis 2019 m. liepos 3 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. gegužės 23 d. apie 23 val. bendrabučio koridoriuje, bÅ«damas neblaivus, tyčia nulaužė buto, kuriame gyvena nukentėjusysis su žmona, durų rankenÄ .

Jis taip pat 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu nubaustas už 2019 m. gegužės 24 d. 0.10 val. tame pačiame bendrabutyje padarytus administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje. Aptariami nutarimai nepanaikinti, todėl laikytini galiojančiais (b. l. 82). Vien Å¡ios aplinkybės neleidžia teigti, kad T. R. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamÄ jį. PrieÅ¡ingai, A. K. sulaikymas dėl minėtu laiku padarytų neteisėtų veiksmų patvirtina, kad kaltinamasis turėjo priežastį (dėl nepasitenkinimo) panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡, A.

K. įsitikimu, policijÄ iÅ¡kvietusį T. R.. Å ioje byloje svarbi liudytoja yra J. L., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji per nedidelį atstumÄ betarpiÅ¡kai matė, kaip kaltinamasis ranka sudavė nukentėjusiajam į veidÄ . Tokie patys Å¡ios liudytojos parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34), ji atpažino A. K. pagal nuotraukÄ kaip asmenį, kuris panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį (b. l. 36–39). Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji nepažįsta kaltinamojo ir nukentėjusiojo.

Teismas taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių minėta liudytoja būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti A. K., jos parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, jie atitinka nukentėjusiojo T. R. parodymus, todėl J. L. parodymai laikytini patikimais. 2019 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1728/2019 užfiksuota, kad T. R. nustatyta muštinė žaizdelė ir kraujosruva viršutinės lūpos kairėje pusėje (b. l. 24–25). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, teismo medicinos ekspertės J.

B., turinčios teismo medicinos gydytojos specialybę ir nuo 2016 m. ekspertinio darbo staÅ¾Ä , kompetencija. T. R. nustatyti sužalojimai, jų vieta atitinka nukentėjusiojo ir liudytojos J. L. nurodytÄ kaltinamojo sudavimo vietÄ nukentėjusiajam. Teismas nenustatė, kad aptarti nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti kitu laiku. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad T. R. praėjus nedideliam laikui po aptariamo įvykio kreipėsi į policijÄ (b. l. 9). TÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir įvyko nagrinėjamas įvykis (2019 m. gegužės 24 d.), buvo suraÅ¡yta užduotis atlikti objektų tyrimÄ dėl nukentėjusiajam galimai padarytų sužalojimų (b. l. 22–23), o 2019 m. gegužės 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1728/2019 konstatuota, kad T.

R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad T. R. galėjo būti sužalotas ne nagrinėjamo įvykio metu, o kitur ir kitu laiku, kaip nepagrįstus. Remiantis 2019 m. gegužės 28 d. specialisto išvada Nr. G 1728/2019, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju tarp A. K. nusikalstamos veikos ir padarytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Aptarto kaltinamojo padaryto veiksmo pobÅ«dis, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad A. K. suvokė, kad naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ T. R., trikdo jo sveikatÄ , ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taigi byloje įrodyta, kad A. K. 2019 m. gegužės 24 d. apie 7.50 val. prie namo, esančio . (duomenys neskelbtini), laiptinės žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju T. R. smogė kumščiu vienÄ kartÄ Å¡iam į veidÄ , taip padarė muÅ¡tinę žaizdelę ir kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje, kurios atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ .

A. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ A. K. padarė vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiuoju metu. Byloje nenustatyta, kad dėl A. K. smurtinio pobÅ«džio veiksmo T. R. sveikatai kilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių.

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad A. K. buvo nustatytas neblaivumas objektyviu įrodymu – alkotesterio kvitu (b. l. 77). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis nagrinėjamo įvykio metu jautėsi neblaivus. Jo neblaivumo faktÄ taip pat patvirtino nukentėjusysis ir liudytoja J.

L.. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (pavyzdžiui, fizinio smurto panaudojimas per nedidelį laikÄ pamačius nukentėjusįjį ir kt.), fizinio smurto panaudojimo priežastis (galvojimas, kad nukentėjusysis prieÅ¡ tai kvietė policijÄ , dėl to kaltinamasis buvo sulaikytas) neleidžia abejoti, kad Å¡iuo atveju kaltinamajam neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. K. anksčiau vienÄ kartÄ trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teistumas iÅ¡nyko (b. l. 87–89), ne kartÄ baustas administracine tvarka, dauguma atvejų baudų nesumokėjęs (b. l. 82–86).

Jis Å¡iuo metu nedirba (b. l. 81), byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybių įskaitÄ . Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis (1 metai ir 1 mėnuo) yra Å¡iek tiek mažesnis nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis (pagal BK 48 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, vidurkis – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintus įpareigojimÄ , t. y. visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio vykdymo dienos įsidarbinti ir visÄ likusį bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba visÄ bausmės atlikimo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

VI. Kiti klausimai A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. A. K. BPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 24 d. 8.20 val. iki 2019 m. gegužės 24 d. 17.11 val. (viena diena) (b. l. 55–56). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į A.

K. paskirtÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, ir priteistinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių metų) ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti A. K.:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio vykdymo dienos įsidarbinti ir visÄ likusį bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba visÄ bausmės atlikimo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. K. į paskirtÄ bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. gegužės 24 d. 8.20 val. iki 2019 m. gegužės 24 d. 17.11 val. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. A. K. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. A. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jis:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis