d40c6f5e-e1cd-477c-abd4-7fded1673943 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5186-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-04734-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovės Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei D. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M.

L. (M. L.), P. M. (P. M.), J. T., M. P., P. D., G. M. (G. M.), K. K., A. K., V. A. skundÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismasn u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėjai M. L., P. M., J. T. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–9), kurį vėliau patikslino (b. l. 56–65), M. P., P. D., G. M., K. K., A. K., V. A. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 76–87) (bylos teismo 2015-04-29 nutartimi sujungtos į vienÄ administracinė bylÄ (b. l. 72, 73), praÅ¡ydami pagal atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) pateiktus duomenis priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.2.

Skunduose pareiškėjai paaiškino, kad nuo 2004-02-11 iki 2013-04-16 bei nuo 2013-04-17 iki 2013-12-31 M. L. ėjo atitinkamai prižiūrėtojo ir vyresniojo prižiūrėtojo pareigas; jam 2004-05-11 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Nuo 2008-11-26 iki 2010-10-06, nuo 2010-10-06 iki 2011-11-07 bei nuo 2011-11-30 iki 2013-12-31 P. M. ėjo atitinkamai prižiūrėtojo pareigas, vyresniojo prižiūrėtojo pareigas bei korpuso vyresniojo pareigas; jam 2010-10-07 buvo suteiktas jaunesniojo pareigūno II rangas, o 2011-12-01 pataisos jaunesniojo pareigūno I rangas.

Nuo 2008-04-21 iki 2013-12-31 J. T. ėjo prižiūrėtojos pareigas; jai 2008-08-18 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui. Nuo 2008-12-03 iki 2013-12-31 M. P. ėjo prižiūrėtojo pareigas; jam yra suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Nuo 2008-12-22 iki 2013-12-31 P. D. ėjo prižiūrėtojo pareigas; jam 2009-03-23 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui.

Nuo 2010-01-01 iki 2011-12-01 bei nuo 2011-12-11 iki 2013-10-01 G. M. ėjo atitinkamai prižiūrėtojo pareigas bei vyresniojo prižiūrėtojo pareigas; jam nuo 2007-07-05 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Nuo 2010-06-22 iki 2013-12-31 K. K. ėjo prižiūrėtojo pareigas; jam nuo 2010-09-22 buvo suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 A. K. ėjo prižiūrėtojos pareigas; jai 2006-12-11 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui.

Nuo 2010-010-01 iki 2013-12-31 V. A. ėjo vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigas; jam yra suteiktas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangas.Lietuvos Respublikos Seimas 2008-11-06 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791, kuriuo buvo pakeistas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas), ir kurio 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Statutas, iÅ¡skyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009-07-01.

Statuto 41 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad iki tol galioję pareigÅ«nų priedų už pareiginį rangÄ apskaičiavimo koeficientai yra didinami. Seimas 2008-12-23 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XII-123, kuriuo Statuto galiojimo data buvo nustatyta nuo 2010-01-01; 2009-12-08 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010-01-01), kuriuo laikinai iki 2010-12-31 buvo sumažinti pareigÅ«nų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai; 2010-06-30 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-948 (įsigaliojo nuo 2011-01-01), kuriuo buvo laikinai iki 2011-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas; 2011-11-22 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-1724 (įsigaliojo nuo 2012-01-01), kuriuo buvo laikinai iki 2012-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas; 2012-12-20 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XII-118 (įsigaliojo nuo 2013-01-01), kuriuo buvo laikinai iki 2013-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas.PareiÅ¡kėjų vertinimu, priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

Konstitucinio Teismo nutarimu pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Atsižvelgiant į tai, priedų už tarnybinį rangÄ koeficiento sumažinimas taip pat turi bÅ«ti laikomas neteisėtu. Priedų už rangus koeficientų mažinimas yra neteisėtas, neproporcingas, diskriminacinis lyginant su kitų statutinių sistemų pareigÅ«nų ir karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu įstatymų nuostatomis numatytais darbo užmokesčio mažinimais bei pažeidžiantis pareiÅ¡kėjų, kaip pareigÅ«nų teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir Å¡i teisė privalo bÅ«ti apginta.PareiÅ¡kėjai savo skundÄ grindžia, be kita ko, ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.PareiÅ¡kėjai, reikÅ¡dami reikalavimus teismu, praÅ¡o, be kita ko, sustabdyti Å¡iÄ administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl praÅ¡yme nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovė, remdamasi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais skunde iÅ¡dėstytiems motyvams, prašė skundÄ tenkinti.

3. Atsakovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimuose prašė: atidėti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iki kol įstatymų leidėjas patvirtins kompensavimo tvarkÄ bei sÄ lygas; nustatyti pareiÅ¡kėjams priteistinos sumos kompensavimÄ pagal įstatymo leidėjo patvirtintÄ tvarkÄ bei sÄ lygas; pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkinti ta apimtimi, kuria darbo užmokesčio nepriemoka yra susidariusi dėl neproporcingai sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir sumažinto priedo už kvalifikacinę klasę dydžio; tuo atveju jei skundas nebus tenkinamas, pareiÅ¡kėjų reikalavimams taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjų skundas bus tenkinamas, pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės ir teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams arba iÅ¡dėstyti mokėjimus proporcingomis dalimis, priteistÄ sumÄ iÅ¡mokant per dvejus metus; sustabdyti Å¡iÄ administracinę bylÄ iki kol LVAT priims procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A-1327/2014 ir Nr. A-1403/2014 (b. l 32–39, 111–118).

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K, susipažinęs su pareiÅ¡kėjų skundu, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 priedo nuostatų konstitucingumo bei įvertinęs nuo 2013-10-01 įsigaliojusius Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ (Žin., 2013, Nr. 102-5026), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ (Žin., 2013, 102–5032), sutinka, kad pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti kompensuota jų teisėtai priklausanti dėl antikonstitucinėmis pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų nepriskaičiuota ir neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis numato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, taigi atitinkama apimtimi, inter alia, valstybės tarnybos santykiams.

Pagal LVAT suformuotÄ praktikÄ , Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ir bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo valstybės tarnyboje (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .PareiÅ¡kėjų praÅ¡omos priteisti darbo užmokesčio sumos susidarė dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių priedų už kvalifikacines klases dydį ir nustatančių valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus, t. y. 25 straipsnio 3 dalies ir 1 priedo nuostatų.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis susidarė ir nebuvo iÅ¡mokėta iÅ¡imtinai dėl Lietuvos valstybės, konkrečiai įstatymų leidėjo – Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto teisinio reguliavimo Valstybės tarnybos įstatymu. LukiÅ¡kių TI-K nuomone, tuo atveju jei teismas priimtų sprendimÄ tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ , teisėtai priklausanti darbo užmokesčio dalis pareiÅ¡kėjams turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ Lietuvos valstybės, o ne iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K.LukiÅ¡kių TI-K nėra skirta lėšų, iÅ¡ kurių ji galėtų iÅ¡mokėti savo buvusiems ar esamiems valstybės tarnautojams dėl antikonstitucinio teisinio reglamentavimo susidariusiÄ nepriskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 4 straipsnio 6 dalimi, Civilinio kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jei teismas priimtų sprendimÄ pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį priteisti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams arba iÅ¡dėstyti dalimis, nustatant priteistÄ sumÄ iÅ¡mokėti proporcingomis dalimis per dvejus metus. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytų kategorijų asmenų (į jas patenka ir pareiÅ¡kėjai) patirtų praradimų kompensavimas negali bÅ«ti vykdomas neatsižvelgiant į kitos Å¡alies (LukiÅ¡kių TI-K), bei tų asmenų, kurie elgdamiesi solidariai su valstybe, nesikreipė į teismÄ , o laukia darbo užmokesčio kompensavimo bendra tvarka, teisėtus interesus ir pirmiausia turi bÅ«ti grindžiamas bendra valstybės patvirtinta tvarka.

LukiÅ¡kių TI-K nuomone, užtikrinant Å¡alyje finansinę rimtį bei ekonominį stabilumÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju įstatymo leidėjo patvirtinta negautų pajamų kompensavimo tvarka turi bÅ«ti laikoma prioritetine prieÅ¡ bylinėjimÄ si teismuose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Valstybei pripažinus pareiÅ¡kėjų nurodomÄ jų teisių pažeidimÄ ir įvardijus pasirengimÄ susitaikyti, t. y. kompensuoti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, teisės aktais nustatant darbo užmokesčio kompensavimo tvarkÄ , LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o teismo atsižvelgti į juose nustatytas kompensavimo sÄ lygas ir tokia pat tvarka nustatyti (iÅ¡dėstyti) mokėjimus pareiÅ¡kėjams.

Atsakovas siekia, kad ši byla būtų išspręsta vadovaujantis įstatymu ir visapusiškai įvertinus visas aplinkybes bei įrodymus. ABTĮ 88 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Todėl šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis ABTĮ 80 straipsniu bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas iki kol taps aiškios visos bylos aplinkybės (taps aiškus kompensavimo mechanizmas).

Ä® teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Teismask o n s t a t u o j a Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.1. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad: J. T. nuo 2008-04-21 iki Å¡iol dirba LukiÅ¡kių TI-K prižiÅ«rėtoja, jai 2008-08-19 suteiktas pareiginis prižiÅ«rėtojos laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangui (b. l. 10), jai nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo 728,55 Eur (b. l. 13–14);

P. M. nuo 2008-11-26 iki 2010-10-06, nuo 2010-10-07 iki 2011-11-30, nuo 2011-12-01 iki 2013-12-31 dirbo atitinkamai prižiÅ«rėtoju, vyresniuoju prižiÅ«rėtoju ir korpuso vyresniuoju, jam nuo 2009-03-23 buvo suteiktas pareiginis prižiÅ«rėtojo laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangui, 2010-10-07 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangas, o 2011-12-01 pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangas (b. l. 16), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 633,45 Eur (b. l. 18, 21);

M. L. nuo 2010-01-01 iki 2013-04-16 ir nuo 2013-04-17 iki 2013-12-31 dirbo atitinkamai prižiÅ«rėtoju ir vyresniuoju prižiÅ«rėtoju, jam 2004-05-11 buvo suteiktas pareiginis prižiÅ«rėtojo laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangui (b. l. 22), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 814,80 Eur (b. l. 25–26);

P. D. nuo 2008-12-22 iki 2013-12-31 dirbo prižiÅ«rėtoju, jam nuo 2009-03-23 suteiktas pareiginis prižiÅ«rėtojo laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangui (b. l. 92), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 699,41 Eur (b. l. 127, 128); G. M. nuo 2007-03-07 dirbo LukiÅ¡kių TI-K, nuo 2009-08-01 iki 2011-11-30 ir nuo 2011-12-01 iki 2013-10-01 dirbo atitinkamai prižiÅ«rėtoju ir vyresniuoju prižiÅ«rėtoju, jam nuo 2007-07-05 suteiktas pareiginis prižiÅ«rėtojo laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas jaunesniojo pareigÅ«no II rangui (b. l. 94), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 696,89 Eur (b. l. 131, 132).

A. K. nuo 2006-09-11 dirba LukiÅ¡kių TI-K. Nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo prižiÅ«rėtoja, jai 2006-12-11 buvo suteiktas pareiginis prižiÅ«rėtojos laipsnis, kuris 2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangui (b. l. 97), jai nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 680,34 Eur (b. l. 123, 124). K. K. nuo 2010-06-22 dirba prižiÅ«rėtoju.

Jam 2010-09-22 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangas (b. l. 103), jam nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 560,40 Eur (b. l. 135, 136); V. A. nuo 2010-01-01 iki 2013-10-01 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 350,46 Eur (b. l. 119, 120);

M. P. nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo yra 645,14 Eur (b. l. 88-91).2. Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjų teisės į neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficiento sumažinimo priteisimo.

Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjams jų nurodytais laikotarpiais nebuvo iÅ¡mokėti padidinti pareiginės algos priedai už turimÄ rangÄ , taip pat nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡omų priteisti neiÅ¡mokėtų darbo užmokesčio dalių dėl pareiginės algos priedo už turimÄ rangÄ apskaičiavimo.3. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad, nagrinėdamas administracinę bylÄ , teismas turi taikyti įstatymus, inter alia, kuriais nurodytu laikotarpiu buvo nustatytas Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«nų (toliau – pareigÅ«nų) darbo užmokestis.

PareiÅ¡kėjai yra statutiniai pareigÅ«nai, kurių veiklos teisinius pagrindus, jų teisinę padėtį nustato Statutas. Pagal Statuto 8 straipsnio 2 dalį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Å¡is statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Statuto 38 straipsnio 1 dalį pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.Statuto (redakcija galiojusi nuo 2008-07-01 iki 2009-08-01) 42 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyti priedų už turimus pareiginius laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai:

1) prižiūrėtojui – 0,1 bazinio dydžio;

2) vyresniajam prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio;

3) viršilai – 0,25 bazinio dydžio;

4) jaunesniajam inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio;

5) inspektoriui – 0,35 bazinio dydžio;

6) vyresniajam inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio;

7) tarnybos viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio;

8) tarnybos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio;

9) direktoriaus pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio;

10) direktoriui – 0,6 bazinio dydžio;

11) generalinio direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio;

12) generaliniam direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.Seimas priėmė 2008-11-06 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791, kuriuo pakeitė StatutÄ ir Å¡io Statuto 16 straipsnyje įtvirtino bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų tarnybinius rangus. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų suteikti laipsniai buvo prilyginti bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų tarnybiniams rangams:

1) prižiūrėtojo laipsnis – pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui;

2) vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui;

3) viršilos laipsnis – pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui;

4) jaunesniojo inspektoriaus laipsnis – pataisos pareigūno III rangui;

5) inspektoriaus laipsnis – pataisos pareigūno II rangui;

6) vyresniojo inspektoriaus laipsnis – pataisos pareigūno I rangui;

7) tarnybos viršininko pavaduotojo laipsnis – pataisos vyresniojo pareigūno III rangui;

8) tarnybos viršininko laipsnis – pataisos vyresniojo pareigūno II rangui;

9) direktoriaus pavaduotojo laipsnis – pataisos vyresniojo pareigūno I rangui;

10) direktoriaus laipsnis – pataisos vyriausiajam pareigūnui;

11) generalinio direktoriaus pavaduotojo laipsnis – pataisos vyriausiajam pareigūnui;

12) generalinio direktoriaus laipsnį – pataisos generaliniam pareigūnui. Statuto (įstatymo Nr. X-1791 redakcija) 41 straipsnio 3 dalyje pareigūnams buvo nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,2 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,25 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,3 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,35 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,4 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,5 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,6 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,7 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,8 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ â€“ 0,9 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ â€“ 1 bazinio dydžio. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009-07-01.Neįsigaliojus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymui Nr. X-1791, Seimas priėmė 2008-11-23 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-123, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Statuto 2 straipsnis, nustatant Statuto įsigaliojimÄ 2010-01-10.Neįsigaliojus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymui Nr. X-1791, Seimas 2009-12-08 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-535, kurio 1 straipsnio 3 dalimi pakeitė Statuto 41 straipsnio 3 dalį ir nustatė pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientus:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,1 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,15 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,25 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,3 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,35 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,4 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,45 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,5 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,55 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ â€“ 0,7 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ â€“ 0,8 bazinio dydžio. Å io įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 1 ir 3 straipsniai įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2010-12-31, o Å¡io įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad Statute įtvirtinti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai įsigalioja nuo 2011-01-01. Seimo priimto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-948, 2011-11-22 įstatymo Nr. XI-1724, 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-118 redakcijos) Å¡is teisinis reguliavimas, kuriuo buvo nustatyti mažesni, lyginant su nustatytais Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatyme Nr. X-1791, pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai buvo pratęsinėjamas iki 2013-12-31.IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad 2008-11-06 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymu Nr. X-1791 nustatytų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas buvo numatytas 2009-07-01.

Tačiau Å¡iam įstatymui dar neįsigaliojus pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas buvo atidedamas, kol nuo 2014-01-01 buvo pradėtas taikyti.4. PareiÅ¡kėjai, be kita ko, praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Å¡iame sprendime nurodyti įstatymai, kuriais iki 2014-01-01 buvo atidėliojamas 2008-11-06 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymu Nr. X-1791 nustatytų dydžių pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas nuspręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ , jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Taigi tiek pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ tik tais atvejais, kai, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams.PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Pasak pareiÅ¡kėjų, remiantis Å¡iame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais priedų už tarnybinį rangÄ koeficiento sumažinimas taip pat turi bÅ«ti laikomas neteisėtu.Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjų pateiktus argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , konstatuotina, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai tas įstatymų nuostatas, kuriomis valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedai už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo sumažinti realiai, t. y. buvo sumažinti jau kurį laikÄ galioję didesni dydžiai, pagal kuriuos valstybės tarnautojams buvo mokami tarnybiniai atlyginimai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai didesnio darbo užmokesčio, susijusio su priedų už rangÄ koeficiento padidinimu nei iki ginčo laikotarpio, nei ginčo laikotarpiu (nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31) nėra gavę, nes teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus padidinimÄ , įstatymų leidėjui kelis kartus atidėjus jų įsigaliojimÄ , įsigaliojo tik nuo 2014-01-01. Vadinasi, administracinėse bylose, kuriose buvo kreiptasi į Konstitucinį TeismÄ byloje, kuriÄ iÅ¡nagrinėjus buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, ir Å¡ioje administracinėje byloje ratio decidendi nesutampa.Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas teismų praktikoje siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos A.

T. 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Taigi viena iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo taikymo sÄ lygų – kad asmuo bÅ«tų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs teises. Konkrečiu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimÄ Ä¯sigaliojo tik nuo 2014-01-01 ir prieÅ¡ jiems įsigaliojant nebuvo taikomi, apskaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjų darbo užmokestį, pareiÅ¡kėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo), todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjų teisės ir teisėti lÅ«kesčiai galėjo bÅ«ti pažeisti.PareiÅ¡kėjai nurodo, kad priedų už rangus koeficientų mažinimas yra neteisėtas, neproporcingas, diskriminacinis lyginant su kitų statutinių sistemų pareigÅ«nų ir karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu įstatymų nuostatomis numatytais darbo užmokesčio mažinimais bei pažeidžiantis pareiÅ¡kėjų, kaip pareigÅ«nų teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir Å¡i teisė privalo bÅ«ti apginta.

Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodÄ , diferencijuotÄ teisinį reguliavimÄ tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp Å¡ių asmenų yra tokio pobÅ«džio skirtumų, kurie tokį diferencijuotÄ reguliavimÄ daro objektyviai pateisinamÄ . Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sÄ lygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998-11-11, 2005-05-13, 2006-05-31, 2009-03-02, 2009-04-29 nutarimai).PareiÅ¡kėjų nuomone, jų darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas dėl įstatymo leidėjo neteisėtų veiksmų, t. y. apskaičiavimo už tarnybinius rangus teisinis reguliavimas (jo pakeitimas, vėliau įsigaliojimo atidėjimas) buvo teisiÅ¡kai ydingas, pažeidžiantis KonstitucijÄ , joje įtvirtintus konstitucinius principus, Konstitucinio Teismo suformuluotÄ doktrinÄ , tačiau dėstydami skundo aplinkybes, pareiÅ¡kėjai nesieja nurodytų Konstitucinio Teismo suformuluotų nuostatų su ginčijamu teisiniu reguliavimu, neiÅ¡dėsto, kaip nustatant teisinį reguliavimÄ , kuriuo nustatytas toks pat, kaip ir nustatytas iki jo įsigaliojimo galiojęs priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientų teisinis reguliavimas, pažeidė pareiÅ¡kėjų skunde nurodytus konstitucinius reikalavimus įstatymų leidėjui, tik apsiriboja vien bendro pobÅ«džio samprotavimais ir teiginiais.Pažymėtina, kad esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai 2008–2013 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų (asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) pareiginės algos buvo sumažintos.

Pabrėžtina, kad nors su ginču susiję teisės aktai dėl bausmių vykdymo pareigÅ«nų tarnybinių rangų teisinio reglamentavimo buvo priimti taip pat dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, tačiau Å¡ie mažinimai negali bÅ«ti prilyginami pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus koeficientų nepadidinimui. Vien Å¡i aplinkybė, teismo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, jog įstatymai, kuriais iki 2014-01-01 buvo atidėliojamas 2008-11-06 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymu Nr. X-1791 nustatytų dydžių pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas, prieÅ¡taravo Konstitucijai.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl praÅ¡yme nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams, netenkinamas.5.

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų, kurie, jo nuomone, pagrindžia jo skunde iÅ¡dėstytų reikalavimų pagrįstumÄ . Tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ . Todėl dėl kitų pareiÅ¡kėjo argumentų teismas nepasisakys. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).6. Ä®vertinus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjų skunduose nurodytais laikotarpiais atsakovė jiems priklausiusį darbo užmokestį mokėjo pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Tai konstatavus, taip pat nustačius, jog faktinio pareiÅ¡kėjų darbo užmokesčio sumažinimo dėl praÅ¡yme nurodytų teisės normų priėmimo nebuvo, o dėl skunduose nurodytų teisės aktų konstitucingumo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nėra teisinio pagrindo, nes dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto teisinio reguliavimo abejonių teismui nekyla, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skundus.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:Netenkinti praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .PareiÅ¡kėjų skundus atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Rytis Krasauskas