d409c46b-780f-49ff-b28c-291b2c81bd7a · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr Pranešėja A. Romanovienė                                                          Civilinė byla Nr. 2A-597-163/2013 Teisėjas S. Bliudsukis                                                                 (Proceso Nr. 2-38-3-00300-2012-4)                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)                                                                                                     44.5.2; 99.5; 121.21.   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovams M. P. ir R. P. dėl 8248,95 Lt žalos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų 8248,95 Lt žalos atlyginimo, padaryto užliejus jo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini),, kanalizacijos nuotėkomis, taip pat 5 procentus procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-06-07 sužinojo iÅ¡ kaimynų, kad užlietas jo butas.

Butas buvo užtvindytas nuotėkomis, bėgusiomis nenustatytÄ laikÄ iÅ¡ antro aukÅ¡to buto, (duomenys neskelbtini),, priklausančio atsakovams. Sugadinimai konstatuoti 2012-07-05 antstolio suraÅ¡ytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Žala įvertinta pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „KurÅ¡asta“ lokalinę sÄ matÄ . Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-11-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad Å¡iuo atveju užliejimas nors ir įvyko iÅ¡ atsakovų buto, tačiau priežastis buvo užsikimÅ¡usi nuotekų tinklų bendro naudojimo trasa.

Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įsirengti sklendes, be to, net avarijÄ Å¡alinę santechnikai darbo praktikoje nebuvo matę tokių sklendžių. Teismo vertinimu, eilinių gabumų žmogus, net bÅ«damas itin apdairus ir rÅ«pestingas, negalėjo žinoti, kad yra tokios prevencijos priemonės, todėl nėra atsakovų kaltės dėl to, kad nebuvo įrengta tokia sklendė. Teismas nurodė, kad yra ir paties ieÅ¡kovo kaltė, kad neįspėjo virÅ¡ jo esančių butų savininkų, apie tai, kad jis įsirengė nuotekų sklendę.

Taip pat nurodė, kad butas nėra padidinto pavojaus Å¡altinis, todėl nekilnojamasis turtas pats savaime neturi kelti grėsmės aplinkiniams ir bÅ«ti nuolatos prižiÅ«rimas. ŽalÄ gali sukelti tik asmenų neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl laikinas turto palikimas be priežiÅ«ros pats savaime negali bÅ«ti kaltės įrodymas. Nesavalaikis avarijos pastebėjimas taip pat nėra kaltės įrodymas, nes ieÅ¡kovas taip pat nepastebėjo avarijos, dėl ko bÅ«tų galima iÅ¡vengti didesnių padarinių.

Teismas nurodė, kad liudytojos V. K. parodymais nustatyta, jog už avarijos likvidavimÄ UAB „Skuodo vandenims“ sumokėjo visi laiptinės gyventojai, tarp jų ir ieÅ¡kovas, jei avarijos priežastis bÅ«tų buvęs atsakovų butas, tai jie vieni ir bÅ«tų sumokėję už avarijos likvidavimÄ . Pažymėjo, Å¡ioje byloje avarijos Å¡altinis buvo užsikimšę bendro naudojimo nuotekų tinklai, o priežastis iÅ¡siveržimas per atsakovų nuotekų prievadus. Nesant atsakovų kaltės nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos.

Dėl atsakovų solidarinės atsakomybės su kitais vamzdynų bendraturčiais teismas nepasisakė, nes Å¡ie asmenys nebuvo įtraukti dalyvauti byloje. Dėl atsakovų praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į teismÄ nes žalos faktas yra nustatytas, taip pat nustatyta, kad apliejimas įvyko iÅ¡ virÅ¡ jo esančių patalpų, kas leido jam vadovautis atsakovų kaltės prezumpcija kreiptis į teismÄ , ginti savo teises, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo veiksmai suprantami kaip jo teisių gynimas, todėl nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. M. praÅ¡o Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas netinkamai konstatavo, kad jam tenka pareiga įrodyti, jog užliejimas įvyko bÅ«tent iÅ¡ atsakovų buto, o ne kitų Å¡altinių. Netinkamas teismo vertinimas, kad Å¡iuo atveju užliejimas nors ir įvyko iÅ¡ atsakovų buto, tačiau priežastis buvo užsikimÅ¡usi nuotekų tinklų bendro naudojimo trasa.

Pažymi, kad atsakovo, kaip patalpų savininko, neteisėti veiksmai yra tai, kad jis neužtikrino tokio savo elgesio, kad nepadarytų žalos apačioje gyvenančiam gyvenamųjų patalpų savininkui, techninė priežastis, dėl kurios buvo aplietas butas, Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi. Apeliantas nesutinka su teismo nuostata, kad dar vienas argumentas paneigiantis atsakovų individualiÄ atsakomybę yra tai, kad liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad už avarijos likvidavimÄ UAB „Skuodo vandenims“ sumokėjo visi laiptinės gyventojai, tarp jų ir ieÅ¡kovas.

Jis asmeniÅ¡kai nemokėjo niekam už avarijos likvidavimÄ , nes jam tokia pareiga ir nebuvo kildinama, avarijos priežastys turi bÅ«ti Å¡alinamos nemokamai. Nurodo, kad nemotyvuodamas arba nepakankamai motyvuodamas sprendimÄ teismas ginčo neiÅ¡sprendė, taip pat pažeidė CPK 265 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat nurodo, kad teismas priteisė iÅ¡ jo atsakovams nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai M. P. ir R. P. praÅ¡o Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų teismas nėra padaręs. Mano, jog įrodė, kad žala buvo padaryta ne dėl jų kaltės. Nurodo, kad jeigu nebÅ«tų užsikimšęs namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis ties ieÅ¡kovo butu, tai jokio nuotekų patekimo į jų butÄ ir vėlesnio jų prasiveržimo į ieÅ¡kovo butÄ bei užliejimo nebÅ«tų įvykę. Nurodo, kad bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno, dėl kurio užsikimÅ¡imo ir buvo padaryta žala ieÅ¡kovui niekas iÅ¡ bendraturčių, tame tarpe ir ieÅ¡kovas, laiku nesutvarkė, todėl mano, kad jie tik vieni iÅ¡ bendraturčių negali bÅ«ti atsakingi prieÅ¡ tokį pat bendraturtį dėl jo buto apliejimo nuotekomis esant kolektyvinei bendraturčių kaltei.

Mano, kad pagal surinktų įrodymų visumÄ teismas teisėtai ir pagrįstai padarė vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad nesant jų kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp jų veikos ir padarytos žalos atsakovų atsakomybė negalima. Taip pat nurodo, kad teismas, atmetęs ieÅ¡kinį pagrįstai priteisė jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).            IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas atsakovų civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6. 246 - 6. 249 straipsniai).

Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ . Civilinės atsakomybės sÄ lygos yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieÅ¡kovui priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini),  (b. l. 17). A. M. P. ir R. P. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini),. (b. l. 18-19). Å alių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad 2012-06-07 pastebėta, kad iÅ¡ atsakovų buto aplietas ieÅ¡kovo butas.

Ä®vykio priežastis iÅ¡siveržusios nuotekos per atsakovų buto virtuvės kriauklę. IeÅ¡kovas ir atsakovas su Å¡eima gyvena ir dirba užsienyje. Atsakovų butÄ periodiÅ¡kai prižiÅ«ri, atsakovės tėvai, kurie ir pastebėjo įvykį. Užliejimu padaryta žala konstatuota 2012-07-05 antstolio S. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 104 (b.l. 13-14). Žala įvertinta 8248,95 Lt, pagal atstatomÄ jÄ vertę, vadovaujantis ieÅ¡kovo pateikta UAB „KurÅ¡asta“ lokaline sÄ mata.

Ginčo dėl žalos mÄ sto ir dydžio nėra. Atsakovai neneigė, kad ieÅ¡kovo butas užlietas iÅ¡ jų buto, esančio aukÅ¡tu aukščiau, tačiau neigė kaltę. UAB „Skuodo vandenys“ pažymoje nurodyta, kad 2012-06-08 bendrovės darbuotojai valė (duomenys neskelbtini) namo, vidaus nuotekų tinklus. Buvo užsikimÅ¡usi vidaus nuotekų linija, todėl nuotekos užtvindė pastato vidų, kadangi pirmo aukÅ¡to gyventojai buvo įsirengę nuotekų tinklų uždorių, kas yra leidžiama, užsikimÅ¡usios nuotekos pasiekė antrÄ aukÅ¡tÄ ir per kriauklę užliejo apačioje esantį butÄ (b. l. 35).

Byloje apklausti liudytojai paaiškino, kad nuotekų kamštis buvo susidaręs namo bendro naudojimo nuotekų vamzdynuose, tarp 1-2 aukšto, ties vamzdžio išlinkimu „alkūne“, esančia ties ieškovo buto lubomis (b. l. 77-84). Ieškovas įrodinėjo, kad užliejimas įvyko iš atsakovų buto, todėl atsakovai kalti dėl jam padarytos žalos. Atsakovai byloje rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais įrodinėjo, kad užsikimšo nuotekos bendro naudojimo nuotekų vamzdyje ties ieškovo butu ir dėl to nuotekų perteklius tuo pačiu vamzdžiu pakilo aukštyn ir per jų buto nuotekų prievadus bei virtuvės kriauklę ištekėjo ant grindų ir persisunkė per apačioje esančio ieškovo buto lubas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinio pagrįstumÄ (CPK 178, 185 straipsniai).Taigi įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovai įrodė, kad nuotekų kamÅ¡tis buvo susidaręs namo bendro naudojimo nuotekų vamzdynuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl ieÅ¡kovo buto užliejimo nėra kalti atsakovai (CPK 178, 185 straipsniai).

Remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu butų savininkas turi teisę imtis bÅ«tinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ar paÅ¡alinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams ir reikalauti iÅ¡ kitų buto savininkų atlyginti iÅ¡laidas, proporcingas Å¡ių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo vamzdyno, dėl kurio užsikimÅ¡imo buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, neprižiÅ«rėjo ir ieÅ¡kovas, nors jis kaip namo bendraturtis bendrojo namo vamzdynus turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti taip pat kaip ir atsakovai.

Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl atsakovų nerÅ«pestingumo neapdraudus buto, nes kiekvienas asmuo turi teisę, o ne pareigÄ drausti savo nekilnojamÄ jį turtÄ nuo nelaimingų atsitikimų. Apeliantas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas iÅ¡vadas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad nemotyvuodamas arba nepakankamai motyvuodamas sprendimÄ teismas ginčo neiÅ¡sprendė ir taip pat pažeidė CPK 265 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumÄ advokato pagalbos iÅ¡laidų. Priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , teismas priteistinų advokato iÅ¡laidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.).

Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , atliktus procesinius veiksmus Å¡ioje byloje, apeliacinės instancijos vertinimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 2500 Lt suma už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme atitinka proporcingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, advokato darbo sÄ naudas bei nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl Å¡ių aplinkybių Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje yra duomenys, kad atsakovė R. P. už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sumokėjo advokatui 2000 Lt (b. l. 110), todėl atmetus apeliacinį skundÄ , įvertinus skundžiamo klausimo sudėtingumÄ ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93 straipsnio1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. atsakovei R. P. 1000 Lt advokato iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Teisėjai                                                                                                          Erika MisiÅ«nienė                                                                                                                      Audrius Saulėnas                                                                                                                      Alona Romanovienė