d4056b4d-c9ee-403d-a789-b01c1e334331 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-973-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03793-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.3.1.; 3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės, sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjos V.

G. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. G. skundÄ dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir negautos senatvės pensijos dalies priteisimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja V. G. 2014-08-12 per paÅ¡to įstaigÄ skundu dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir negautos senatvės pensijos dalies priteisimo kreipėsi į administracinį teismÄ (1-5 b. l.).

Pareiškėja 2014-12-03 patikslintame skunde (53-57 b. l.) galutinai suformulavo tokius reikalavimus:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2014-06-30 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014-06-17 praÅ¡ymo“, 2014-07-31 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistÄ terminÄ sprendimui apskųsti it nagrinėti praÅ¡ymÄ â€œ ir įpareigoti Fondo valdybÄ iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo;

2) teismui nusprendus, kad pareiÅ¡kėja yra pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) skirtumÄ tarp perskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) už 2010 metus – 1 750,51 Eur (6 044,15 Lt), už 2011 metus – 1 939,90 Eur (6 698,10 Lt), iÅ¡ viso 3 690,41 Eur (12 742,25 Lt);

3) priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-05-14 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų“ buvo informuota apie valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijos ir naÅ¡lių pensijų perskaičiavimÄ , atliktÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Å iame raÅ¡te buvo nurodyta, jog skirtumas tarp perskaičiuotos ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėtos senatvės pensijos yra 12 742,25 Lt, t. y. už 2010 metus - 6 044,15 Lt, o už 2011 metus – 6 698,10 Lt.

PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), 2014-05-07 kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių praÅ¡ymu iÅ¡mokėti skirtumÄ tarp perskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos senatvės ir naÅ¡lių pensijos už laikotarpį nuo 2010 iki 2011 metų.

VSDFV Panevėžio skyrius 2014-06-20 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai pranešė, kad jos praÅ¡ymÄ persiuntė nagrinėti Fondo valdyba. VSDFV 2014-06-30 priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėja praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytÄ 3 metų terminÄ skundui dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais pateikti ir pasiÅ«lė iki 2014-07-25 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad šį terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui pateikti.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į VSDFV 2014-07-17 praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. VSDFV 2014-07-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino, nurodžiusi, jog atsisako nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2014-06-17 praÅ¡ymÄ . V. G. teigė, kad ji nepraleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų termino, nes tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo ji įgijo reikalavimo teisę grÄ Å¾inti nepagrįstai sumažintas pensijas ir Å¡iÄ teisę realizavo per 3 metus.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji senyvo amžiaus, pensininkė, priklauso socialiai pažeidžiamų žmonių kategorijai, be to, sunkiai sirgo, pastoviai gydėsi, praėjo reabilitacijos kursÄ . Å ias priežastis pareiÅ¡kėja nurodė ir Fondo valdybai, todėl tikėjo, kad institucija, priėmusi neteisėtus antikonstitucinius sprendimus, pati iÅ¡taisys pažeidimus ir iÅ¡mokės jai negautÄ pensijų dalį. V. G. pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, pažeidė pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, nepagrįstai apribojo jos konstitucinę teisę į nuosavybės apsaugÄ ir pensinį aprÅ«pinimÄ .V.

G. į teismo posėdį neatvyko, pareiÅ¡kėjai apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka. Teismo posėdyje dalyvavęs pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas A. Kolpertas prašė tenkinti patikslintame skunde suformuluotus reikalavimus, remiantis V. G. pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Advokatas A. Kolpertas akcentavo, kad, nežiÅ«rint to, jog įstatymų leidėjas sureguliavo sumažintų pensijų kompensavimo tvarkÄ , V.

G. keliamas individualus ginčas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas teismine tvarka. Atsakovams VSDFV ir VSDFV Panevėžio skyriui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta ABTÄ® nustatyta tvarka. Atsakovų atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant ( 74, 94, 107, 139 b. l.). Atsakovai atsiliepimais į V. G. patikslintÄ skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos reikalavimus atmesti. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, V. G. 2014-05-07 kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių praÅ¡ymu iÅ¡duoti pažymÄ apie 2010-2011 metais negautÄ pensijos dalį.

VSDFV Panevėžio skyrius 2014-05-14 raÅ¡tu pateikė informacijÄ apie senatvės ir naÅ¡lių pensijos nepriemokos dydį. PareiÅ¡kėja 2014-06-17 kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių praÅ¡ymu iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintÄ valstybinės socialinio draudimo senatvės ir naÅ¡lių pensijos dalį, tačiau atsakovas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nenagrinėjo, jį persiuntė Fondo valdybai. Atsakovo teigimu, VSDFV Panevėžio skyrius, 2010-2011 metais mokėdamas pareiÅ¡kėjai pagal Laikino įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotÄ senatvės pensijÄ , teisėtai ir pagrįstai taikė ginčo laikotarpiu galiojusio Laikinojo įstatymo nuostatas.

Mano, kad skundo reikalavimus iÅ¡ esmės nulėmė ne VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai, o Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pripažinimas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai ir Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytas draudimas teismui taikyti teisės aktÄ , pripažintÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai (70-74 b. l.)Atsakovas VSDFV atsiliepime teigė, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl jų nagrinėjami vadovaujantis Pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatė, jog kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo, galėjo bÅ«ti skundžiami Fondo valdybai. Atsakovas nurodė, kad, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, pirmoji sumažinta senatvės ir naÅ¡lių pensija pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie teritorinio skyriaus sprendimÄ mokėti pareiÅ¡kėjai ne visÄ paskirtÄ pensijÄ ji sužinojo 2010 m. sausio mėn. Todėl Fondo valdyba 2014-06-30 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminÄ ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai iki 2014-07-25 pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei nurodė, kad skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo.

Fondo valdyba, iÅ¡analizavusi V. G. nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, 2014-07-31 sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėja 2014-07-17 papildomame praÅ¡yme nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. Fondo valdyba, nustačiusi, kad asmens praÅ¡ymas paduotas, praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytÄ 3 metų skundo padavimo terminÄ , pagrįstai atsisakė nagrinėti V. G. praÅ¡ymÄ dėl 2010-2011 metais susidariusio skirtumo tarp perskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos senatvės pensijos ir skirtumo tarp paskirtos ir perskaičiuotos naÅ¡lių pensijos kompensavimo (90-94 b. l.).Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai V.

G. paskirta senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama ir mokama, taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio nuostatas, o našlių pensija – taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apie tai pareiškėja informuota VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-05-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (7-8 b. l.). Pareiškėja 2014-06-17 prašymu dėl Laikino įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtų senatvės pensijos dalių išmokėjimo kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, kuris V.

G. praÅ¡ymÄ pagal kompetencijÄ persiuntė nagrinėti Fondo valdybai (9-10 b. l.). VSDFV 2014-06-30 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėti negautÄ senatvės pensijos dalį, motyvuojant tuo, jog pareiÅ¡kėja praleido 3 metų terminÄ , per kurį galėjo apskųsti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimÄ (kaip valinį aktÄ , veiksmÄ ) nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti pareiÅ¡kėjai sumažintas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės ir naÅ¡lių pensijas. Be to, Å¡iuo sprendimu atsakovas pasiÅ«lė iki 2014-07-25 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad nurodytÄ terminÄ pareiÅ¡kėja praleido dėl objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ jį atnaujinti (11-12 b. l.) PareiÅ¡kėja 2014-07-17 kreipėsi į VSDFV praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ 3 metų terminÄ skundui paduoti, nurodė priežastis, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ skundui paduoti ir pateikė dokumentus, kuriais įrodinėjo Å¡ių priežasčių buvimÄ (13 b. l.).

VSDFV, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad 3 metų terminÄ ji praleido dėl objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių, objektyviai užkirtusių keliÄ paduoti skundÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ , todėl 2014-07-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atnaujinti praleistÄ terminÄ VSDFV teritorinio skyriaus sprendimams dėl sumažintos senatvės pensijos apskųsti (14-15 b. l.). Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV 2014-06-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-07-31 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiÅ¡kėjai V.

G. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal LaikinÄ jį įstatymÄ neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl socialinių iÅ¡mokų mokėjimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, suformulavo taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimo taisykles, kuriomis vadovaujamasi ir nagrinėjamoje administracinėje byloje (ABTÄ® 13 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

Teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje LVAT nurodė, kad ginčams dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo yra taikomos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad teisės normoje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Be to, LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedÅ«rinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad Å¡io termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiÅ¡ko iÅ¡mokėjimo (pervedimo į pensijÄ gaunančio asmens sÄ skaitÄ ) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensijÄ gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtÄ , jo manymu, neteisėtÄ sprendimÄ .

Be to, minėtoje LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensijÄ gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV, kaip numatyta Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiÅ«riu, tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalimi (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojanti nuo 2008-01-01) draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) Fondo valdybai, kuri yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Fondo valdyba, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , gali jį patenkinti visÄ ar iÅ¡ dalies, taip pat skundÄ atmesti. Fondo valdybos iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas teismui. SistemiÅ¡kai vertinant Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatuotina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Analogiškas teisės normų aiškinimas pateiktas ir vėlesnėje LVAT praktikoje (pvz.: administracinės bylos Nr. AS520-789/2013, Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, AS525-813/2013 ir kt.). Byloje nustatyta, kad V. G. senatvės pensija buvo paskirta VSDFV Panevėžio skyriaus 2009-12-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (76 b. l.). Pareiškėjai senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo perskaičiuojama ir pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn. Tarp bylos proceso dalyvių dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

Teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėja apie savo teisės į senatvės pensijÄ galimÄ pažeidimÄ turėjo sužinoti tada, kai jai buvo neiÅ¡mokėta VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu nustatyto dydžio pensija, t. y. 2010 m. sausio mėn. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos 2014-06-17 VSDFV Panevėžio skyriui paduotas praÅ¡ymas, kuriame buvo suformuluotas reikalavimas iÅ¡mokėti skirtumÄ tarp apskaičiuotos ir 2010-2011 metų laikotarpiu iÅ¡mokėtos senatvės pensijos, pripažįstamas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgus į LVAT suformuotÄ teisės taikymo aiÅ¡kinimÄ , konstatuojama, kad V. G. 2014-06-17 praÅ¡ymÄ dėl sumažintos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo padavė, praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 metų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo 2010 m. sausio mėn., kada pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėta pirmoji sumažinto dydžio senatvės pensija. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėja terminÄ skundui paduoti praleido dėl objektyvių, t. y. nuo jos valios nepriklausančių, aplinkybių.

Draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotųjų asmenų skundų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių bei kitų Fondo įstaigų teritorinių skyrių individualių administracinių aktų ir kitų konkrečiam asmeniui ar konkrečiai nurodytai asmenų grupei skirtų administracinių sprendimų, kuriais galimai pažeistos jų teisės ar interesai, pateikimÄ ir nagrinėjimÄ privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustato IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu N. V-131 (toliau – ir Taisyklės). Pagal ginčo laikotarpiu taikomÄ Taisyklių 20 punktÄ , jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiÅ¡kėjas, kartu praÅ¡ant iki nustatyto termino pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Jeigu pareiÅ¡kėjas iki nustatyto termino pateikia praÅ¡omus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, skundÄ nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotojÄ , kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimÄ .

Vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas pagal savo pobÅ«dį yra procedÅ«rinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, o jo atnaujinimo klausimas, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, yra VSDF valdybos, kaip iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, diskrecija. Teismas, vertindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumÄ , gali nesutikti su Å¡ios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamÄ terminÄ tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės protingumo ir teisingumo principų.

Pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali bÅ«ti pripažintos svarbiomis ir nurodytas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas, tačiau tai turi bÅ«ti individualaus pobÅ«džio priežastys, kurios objektyviai užkirto keliÄ , sudarė kliÅ«tis ir apsunkino galimybę asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ (2014 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1522-14; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1245-14 ir kt. ).

Byloje nustatyta, kad Fondo valdyba 2014-06-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai iki 2014-07-25 pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , ir iÅ¡aiÅ¡kino pasekmes, kurios kils atlikus arba neatlikus tokius veiksmus. VSDFV nurodytÄ sprendimÄ pagrindė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatomis bei LVAT suformuotos teisminės praktikos aiÅ¡kinimu (11-12 b. l.).

Ä®vertinęs Fondo valdybos 2014-06-30 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad Å¡is sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.  PareiÅ¡kėja 2014-07-17 praÅ¡yme „Dėl praleisto termino atnaujinimo“ nurodė, jos nuomone, aplinkybes, objektyviai sutrukdžiusias skundÄ paduoti per nustatytÄ terminÄ . Tokiomis priežastimis V. G. įvardijo 2009-09-27 atliktÄ operacijÄ bei judėjimo sutrikimus, dėl kurių ji pastoviai gydėsi (13 b. l.). IÅ¡ teismui pateikto V.

G. ligos istorijos išrašo matyti, kad 2012-09-27 pareiškėjai buvo atliktas dešinės kojos poodžio varikozės pašalinimas. Gydytojams 2012-09-28 konstatavus, kad gydymas baigtas, pacientė vaikšto ir išrašoma į namus tolesniam ambulatoriniam gydymui, pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2012-09-27 iki 2012-10-04 žaizdų priežiūrai (50 b. l.). Viešosios įstaigos „Palangos reabilitacijos ligoninė“ išduotos epikrizės duomenimis, V. G. nuo 2013-06-10 iki 2013-06-20 buvo hospitalizuota dėl judėjimo sutrikimo ir kelis mėnesius juntamų skausmų.

BÅ«klei pagerėjus, V. G. iÅ¡ gydymo įstaigos buvo iÅ¡raÅ¡yta pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu (49 b. l.). IÅ¡vardintų medicinos įstaigos iÅ¡duotų dokumentų duomenys leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos galimybė kreiptis skundu dėl neiÅ¡mokėtos senatvės pensijų dalies iÅ¡mokėjimo objektyviai buvo apribota palyginti trumpÄ laikÄ â€“ nuo 2012-06-27 iki 2012-09-28 atliekant varikozės paÅ¡alinimo operacijÄ bei iki 2012-10-04 esant nedarbingai dėl žaizdos priežiÅ«ros.

PareiÅ¡kėja duomenų, patvirtinančių apie jos gydymÄ si stacionariai nuo 2012-10-05 iki 2013-06-10, nepateikė. VieÅ¡osios įstaigos „Palangos reabilitacijos ligoninė“ iÅ¡duotos epikrizės duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja dėl turėtų sveikatos problemų buvo gydyta ambulatoriÅ¡kai, reabilitacijos įstaigoje praleido tik 10 dienų, iÅ¡ Å¡ios įstaigos iÅ¡vyko savo noru. Teismas, įvertinęs iÅ¡vardintas aplinkybes, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos skunde nurodytos priežastys, susijusios su jos sveikatos bÅ«kle, negali bÅ«ti pripažintos objektyvia kliÅ«timi, sutrukdžiusia pareiÅ¡kėjai laiku kreiptis į Fondo valdybÄ dėl senatvės pensijos nepriemokos grÄ Å¾inimo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Fondo valdyba, iÅ¡analizavusi V. G. 2014-07-17 praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir įvertinusi Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti pateiktų dokumentų duomenis, pagrįstai konstatavo, jog V. G. turėtos sveikatos problemos objektyviai negalėjo sutrukdyti paduoti skundÄ , pripažino, kad pareiÅ¡kėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio nustatytÄ 3 metų terminÄ , ir praÅ¡ymo dėl neiÅ¡mokėtų pensijų dalių nenagrinėjo. Be to, Fondo valdyba, disponuodama Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenimis, savo iÅ¡vadas grindė ir tuo, kad V.

G. 2010-2013 metais dirbo, ligos paÅ¡alpÄ 27 dienas gavo tik 2012 metais. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentavo, jog administraciniame procese taikomi sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Todėl suinteresuoto asmens pasyvus elgesys ir procesinis neveikimas Å¡io reikalavimo neatitinka. Be Å¡ių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, įpareigojantis įvertinti, ar pareiÅ¡kimas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo.

Dėl Å¡ios priežasties nepagrįstas delsimas laikytinas kliÅ«timi atnaujinti praleistÄ terminÄ . Byloje nagrinėjamu atveju V. G., žinodama apie Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytÄ 3 metų terminÄ , taikomÄ VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais apskųsti, aktyviai gindama savo pažeistas teises į senatvės pensijÄ , privalėjo elgtis rÅ«pestingai ir siekti skundÄ VSDFV ar jos teritoriniam skyriui paduoti kuo operatyviau. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos veiksmai skundÄ paduodant tik 2014-06-17 aukščiau nurodytų rÅ«pestingo, atidaus ir operatyvaus elgesio standartų neatitinka.

PareiÅ¡kėjos skunde teigė, jog apie neteisėtai sumažintÄ senatvės pensijÄ ji galėjo sužinoti tik po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. Vertindamas Å¡iÄ aplinkybę, teismas vadovaujasi LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog senatvės pensijÄ gaunantis asmuo apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo ar turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2010 m. sausio mėnesį, t. y. gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ senatvės pensijÄ , iÅ¡mokėtÄ už 2010 m. sausio mėnesį.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į suformuotÄ teisminę praktikÄ , pareiÅ¡kėjos V. G. pasyvumÄ ir ilgÄ delsimÄ ginti savo pažeistas teises vertina kaip jos subjektyviai pasirinktÄ elgesio variantÄ . Ginčo iÅ¡ esmės iÅ¡sprendimu privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuris priimamas Å¡iam vieÅ¡ojo administravimo subjektui pagal kompetencijÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ir patikrinusi atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo (veiksmo, neveikimo) pagrįstumÄ .

LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ginčo iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundÄ reiÅ¡kia tai, kad ginčo iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra iÅ¡nagrinėjusi ginčo iÅ¡ esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl asmens keliamo ginčo (2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-143/2015). Pagal Taisyklių 31 punktÄ , jeigu skundas pateiktas, praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ , ir pareiÅ¡kėjas per Fondo valdybos nurodytÄ terminÄ nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindÄ terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Å¡ia teisės norma, VSDFV priėmė 2014-07-31 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neatnaujino iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų termino, atsisakė nagrinėti V. G. 2014-06-17 skundÄ dėl 2010-2011 metais susidariusio skirtumo tarp perskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos senatvės ir naÅ¡lių pensijos, kaip paduotÄ praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ (14-15 b. l.). Remdamasis tuo kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VSDFV 2014-07-31 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistÄ terminÄ sprendimui apskųsti ir nagrinėti praÅ¡ymÄ â€œ, yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

PareiÅ¡kėja V. G. prašė, jog teismui nustačius, kad ji pasinaudojo iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, priteisti 2010-2011 metais neiÅ¡mokėtÄ 3 690,41 Eur senatvės pensijos dalį. IÅ¡analizavus V. G. ginčijamus Fondo valdybos sprendimus, daroma iÅ¡vada, kad Å¡i institucija nurodytuose dokumentuose iÅ¡dėstė tik argumentus bei motyvus, susijusius su pareiÅ¡kėjos praleistu terminu paduoti skundÄ dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų (valinių aktų, veiksmų) pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mokėti sumažintÄ senatvės pensijÄ , tačiau dėl pareiÅ¡kėjos teisės gauti senatvės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ 2010-2011 metais taikant LaikinÄ jį įstatymÄ , nepasisakė.

Teismas VSDFV 2014-06-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teiginio, jog nuo 2010 m. sausio mėn. priimti VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai (kaip valiniai aktai, veiksmai) mokėti sumažintÄ senatvės pensijÄ yra įvykdyti, nevertina kaip iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo dėl V. G. keliamo ginčo esmės. Teismo vertinimu, VSDFV šį teiginį suformulavo, svarstydama termino kreiptis į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ skaičiavimo klausimÄ , o ne dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dalį pagrįstumo.

Teismas konstatuoja, kad VSDFV 2014-06-30 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-07-31 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nesuformulavo jokių teiginių, kuriais bÅ«tų pasisakiusi dėl V. G. keliamo ginčo esmės ir taip šį ginÄÄ iÅ¡sprendusi iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka. Nustačius, kad V. G. nesilaikė byloms dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių bei kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų teritorinių skyrių individualių administracinių aktų ir kitų konkrečiam asmeniui ar konkrečiai nurodytai asmenų grupei skirtų administracinių sprendimų nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti, administracinės bylos dalis dėl V.

G. reikalavimo priteisti 2010-2011 metais neiÅ¡mokėtÄ 3 690,41 Eur senatvės pensijos dalį nutraukiama (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymas 101 straipsnio 8 punktas). Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gegužės 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymÄ Nr. XII-886 (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d. Kompensavimo įstatymas skirtas nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarkÄ , dydžius ir terminus (1 straipsnio 1 dalis).

Be to, nuo 2015-08-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2015-06-30 priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, kuriuo nustatyta valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai.

Teismas sprendžia, kad V. G. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus iÅ¡mokama aukščiau nurodytuose įstatymuose nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėja V. G. praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi teisę ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Byloje sprendimas priimamas ne V. G. naudai, todėl pareiÅ¡kėja teisės į byloje turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ neįgijo ir jos praÅ¡ymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos V. G. skundo reikalavimÄ panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-30 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014-06-17 praÅ¡ymo“ ir 2014-07-31 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistÄ terminÄ sprendimui apskųsti ir nagrinėti praÅ¡ymÄ â€œ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atmesti kaip nepagrįstÄ .

Administracinės bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjos V. G. skundo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 3 690,41 Eur skirtumÄ tarp perskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos už 2010 ir 2011 metus nutraukti. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos                                                                                                             Dalytė Zlatkuvienė                                                            Nijolė Čekanauskienė                                                                    Dalia Pranckienė