d4046516-db4e-4fdc-98d5-57d1f3b2b228 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Monikai Å ulcaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Ignalinos rajono ligoninė atstovui advokatui Justui Sankaičiui, atsakovui J. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę (darbo) bylÄ pagal ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Ignalinos rajono ligoninė ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl darbo ginčo dėl teisės. Teismas n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK, komisija) 2021 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-320 (toliau – ir Sprendimas), patenkino iÅ¡ dalies į komisijÄ pasikreipusio darbuotojo J. K. praÅ¡ymÄ â€“ iÅ¡ieÅ¡kojo jo naudai iÅ¡ darbdavio VÅ¡Ä® Ignalinos rajono ligoninė 930,24 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius (suma neatskaičius mokesčių), sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 930,24 Eur, iÅ¡ieÅ¡kojimo (suma neatskaičius mokesčių) nukreipė skubiam vykdymui.

VÅ¡Ä® Ignalinos rajono ligoninė (toliau – ir ieÅ¡kovė), nesutikdama su Å¡iuo Sprendimu, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, darbuotojo komisijai reikÅ¡tus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, priteisti ieÅ¡kovei darbuotojui sumokėtÄ skubaus vykdymo sumÄ 562,79 Eur (po mokesčių atskaitymo). IeÅ¡kovė nurodė ir jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nėra skolinga darbuotojui darbo užmokesčio už 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. DGK, ieÅ¡kovės nuomone, priėjo prie prieÅ¡ingų iÅ¡vadų, neteisingai ir nepagrįstai aiÅ¡kindama Å¡alis siejančiÄ Darbo sutartį bei Å¡alių darbo santykius.

Darbuotojas 2020 m. spalio mėnesį buvo atvykęs į įstaigÄ 2 kartus, t. y. 2020 m. spalio 8 ir 22 dienomis. Viso dirbo 16 (Å¡eÅ¡iolika) valandų. VienÄ dienÄ priėmė 22 pacientus, o kitÄ dienÄ 24 pacientus. Už Å¡ias dvi spalio mėn. darbo dienas (dirbo 16 darbo valandų), t. y. už du atvykimus, buvo priskaičiuota 646 Eur darbo užmokesčio (bruto). IÅ¡ Å¡ios sumos atskaičius privalomus mokėti pajamų ir socialinio draudimo mokesčius darbuotojui spalio mėnesį pavedimu į asmeninę banko sÄ skaitÄ iÅ¡mokėta 390,93 Eur. 2020 m. lapkričio mėnesį gydytojas į įstaigÄ buvo atvykęs du kartus - lapkričio 5 ir 19 dienomis.

Viso dirbo 18 darbo valandų per mėnesį, jam už Å¡ias dvi darbo dienas, t. y. už du atvykimus, buvo priskaičiuota 646 Eur darbo užmokesčio (bruto). Atskaičius socialinio draudimo ir pajamų mokesčius darbuotojui pavedimu į banko sÄ skaitÄ buvo sumokėta – 390,83 Eur. Apmokėjimas už nedirbtas darbo dienas ir darbo užmokesčio perskaičiavimas, kaip to praÅ¡o darbuotojas, nėra įmanomas, nes jis praÅ¡o iÅ¡mokėti jam darbo užmokestį už spalio 9, 23 bei lapkričio 6 dienas, kurias nedirbo ir dėl kurių apmokėjimo tarp Å¡alių nebuvo jokio susitarimo.

J. K. (toliau – ir atsakovas) nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti, nurodydamas, kad komisija, iÅ¡ dalies tenkindama jo praÅ¡ymÄ , priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ . Nors Darbo sutartimi buvo sulygta, kad darbuotojas dirbs 25 valandas per mėnesį, o darbo užmokestis bus mokamas už atvykimų skaičių, tačiau rugsėjo mėnesį su darbdaviu žodžiu buvo sutarta, kad darbuotojas dviejų dienų darbÄ atliks per vienÄ dienÄ , t. y. per vienÄ dienÄ priims dviejų dienų pacientus.

Anot atsakovo, tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys susitarė, jog už vienÄ darbo dienÄ darbuotojui bus apmokėta kaip už dvi darbo dienas, nes pacientų skaičius faktiÅ¡kai liks toks pats kaip ir dirbant dvi darbo dienas. Anot atsakovo, žodžiu aptartos sÄ lygos galioja net jeigu jos nėra numatytos darbo sutarties tekste, žodžiu aptarti pakeitimai buvo priimtini ir darbdaviui. Tokį poreikį lėmė darbdavio negalėjimas užtikrinti jam, vykstančiam į IgnalinÄ iÅ¡ Vilniaus, nakvynę Ignalinoje. Jokių priekaiÅ¡tų dėl tokio darbo režimo atsakovas iÅ¡ darbdavio nesulaukė.

Mano, kad jam darbdavys liko skolingas už dvi spalio mėnesio ir dvi lapkričio mėnesio dienas, t. y. dar už keturis atvykimus, nes jis konsultavo pacientus po sulygtas 25 valandas per mėnesį ir turi teisę į savo atlyginimÄ . 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta D. M. teismui paaiÅ¡kino, jog eilę metų dirba ieÅ¡kovės įstaigoje bendros praktikos slaugytoja, registruoja pacientus, suformuoja iÅ¡ankstinio registravimo talonus bÅ«simiems vizitams. Gydytojai paprastai pasako, kada atvažiuos ir kiek pacientų gebės priimti.

Atitinkamai formuojami vizitų laikai ir pacientų srautai. Visi pakeitimai atliekami su administracijos žinia. Liudytoja teigė neprisimenanti, kad K. ko nors praÅ¡ytų ar lieptų pakoreguoti vizitų laikus ar pacientų srautus kitu laiku nei buvo numatyta. 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta Å¡alių nurodomų faktinių aplinkybių atsiradimo momentu ieÅ¡kovės vadove buvusi A. B. teismui paaiÅ¡kino, kad darbuotojas jo nurodomu metu buvo atėjęs kalbėtis dėl galimų darbo režimo pakeitimų, norėjo, kad dviejų dienų pacientai bÅ«tų perkelti į vienÄ dienÄ , nes jam taip paprasčiau dėl to, kad nakvynė nebesuteikiama, ji nieko neatsakiusi, nes reikėjo laiko pagalvoti.

Netrukus po pokalbio nuėjo pas atsakovÄ Ä¯ kabinetÄ , pasakė, jog rado jam nakvynės vietÄ , bet jis jai pasakė, kad tai nebÅ«tina ir jau nesvarbu, nes jis jau susitarė su registratÅ«ra ir pakoregavo vizitus. Drausminės nuobaudos dėl to jam neskyrusi, tačiau apmokėjo už dienas, kuomet faktiÅ¡kai buvo atvykęs. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, dalyje reikalavimas paliktinas nenagrinėtu. Dėl ginčo esmės. Å ioje byloje nagrinėjimo dalyku yra tarp Å¡alių kilęs individualus darbo ginčas dėl darbuotojo teisės į darbo užmokestį.

Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja, bÅ«damas pavaldus darbdaviui, jo naudai atlikti darbo funkcijas, o darbdavys - įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis). Darbo sutarties Å¡alių susitarimu nustatomos darbo sutarties sÄ lygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieÅ¡taraujantį darbo sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl darbo.

Darbo sutarties Å¡alių sulygtos sÄ lygos, apibrėžiančios Å¡alių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 33 str.). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (DK 42 str. 1 d.). DK 33 str. 1 d. nurodyta, kad darbo sutarties sÄ lygos yra bÅ«tinosios - darbo funkcija, darbo apmokėjimo sÄ lygos ir darbovietė, dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutarti yra sudaryta, ir papildomos darbo sutarties sÄ lygos. Darbo sutartis visuomet sudaroma raÅ¡tu ir pasiraÅ¡oma jÄ sudariusių Å¡alių, darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raÅ¡tu ir pasiraÅ¡omi (DK 43 straipsnis, 45 - 46 straipsnis).

Sutinkamai su DK 46 straipsnio nuostata, darbuotojas turi teisę praÅ¡yti darbdavio pakeisti jo darbo sÄ lygas, toks pasiÅ«lymas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raÅ¡tu pateiktÄ praÅ¡ymÄ pakeisti bÅ«tinÄ sias ar darbo sutarties Å¡alių sulygtas papildomas darbo sutarties sÄ lygas turi bÅ«ti motyvuotas ir pateiktas raÅ¡tu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbuotojo praÅ¡ymo pateikimo. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ pakeisti darbo sÄ lygas, dėl Å¡ių sÄ lygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo darbuotojo praÅ¡ymo pakeisti darbo sÄ lygas pateikimo.

Darbdaviui sutikus su darbuotojo praÅ¡ymu ar darbdaviui pateikus kitÄ pasiÅ«lymÄ ir darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo sÄ lygos yra pakeistos, padarius atitinkamÄ darbo sutarties pakeitimÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas dirba pas ieÅ¡kovę 2016 m. liepos 20 d. pasiraÅ¡ytos neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis) pagrindu antraeilėse gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo sutarties 5 punktu sutarties Å¡alys buvo sulygusios mėnesio (pamainos, darbo savaitės) trukmę – 25 (dvideÅ¡imt penkias) darbo valandas.

Å i darbo sutarties nuostata nebuvo keičiama. Darbo sutarties 3 punktu Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį už vienÄ atvykimÄ , kuris pagal darbdavio 2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymÄ yra 323 Eur už vienÄ atvykimÄ (imant domėn ginčo Å¡alių nurodytas aplinkybes, Darbo sutarties turinį ir nagrinėjamo ginčo kontekstÄ , akivaizdu, kad buvo keičiamas Darbo sutarties 3 punktas, o ne 1.3 punktas). Atvykimų tvarka, dažnis, trukmė (mėnesio, savaitės) nenurodoma, neaptarta ir jokia raÅ¡ytine forma nenustatyta.

Ginčo Å¡alys vienodai aiÅ¡kino aplinkybes, jog atvykimai į įstaigÄ buvo planuojami bendru Å¡alių susitarimu pagal gydytojo atvykimo galimybes ir atvykimų poreikį. Minėta, Darbo sutartyje nėra jokių pakeitimų, susijusių su joje numatyta 25 val. darbo per mėnesį trukme. Taip pat nebuvo ir nėra numatyta, kad darbo užmokesčio dydis gali priklausyti ir/ar priklauso nuo priimtų pacientų skaičiaus ar jų vizito trukmės, kad atsakovo darbo apmokėjimui gali bÅ«ti ir yra taikomas valandinis apmokėjimo režimas.

Darbo sutarties 3 punkte taip pat numatyta, jog darbo užmokestis ir mokėjimo sÄ lygos gali bÅ«ti keičiami tik Å¡alių susitarimu. Atsakovas byloje įrodinėja, kad su darbdaviu žodžiu buvo sutarta, jog atsakovas dirbs dvi dienas per mėnesį, tačiau per vienÄ dienÄ priims dviejų dienų pacientus, o darbo užmokestis bus mokamas už keturias dienas per mėnesį, t. y. už kiekvienÄ dienÄ po 323 Eur. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad darbuotojas bÅ«tų teikęs darbdaviui raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl Darbo sutarties bÅ«tinųjų sÄ lygų keitimo.

Kad tokio nebuvo, patvirtino pats darbuotojas. Žodžiu iÅ¡reikÅ¡tos valios reikalavimui pagrįsti, juolab, darbdavio neakceptuotos, kÄ patvirtino buvusi įstaigos vadovė, neužtenka. Darbuotojo pageidavimas neįpareigoja darbdavio jį vykdyti. Nesant atitinkamo darbdavio sutikimo, tinkamai iÅ¡reikÅ¡tos bei įformintos abiejų valios bÅ«tinosioms Darbo sutarties sÄ lygoms pakeisti, nėra pagrindo Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ Darbo sutartį (jos dalį) laikyti pakeista, o tuo pačiu ir vertinti nesantį jos turinį.

Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis ir atvykimai atitinkamai buvo: už 2020 m. sausį 646 Eur ir 2 atvykimai, vasarį – 1292 Eur ir 4 atvykimai, kovÄ â€“ 646 Eur ir 2 atvykimai, balandį – 0 Eur, gegužę – 78,77 Eur ir 0 atvykimų, birželį – 695,22 Eur ir 2 atvykimai, liepÄ â€“ 1292 Eur ir 4 atvykimai, rugpjÅ«tį – 1292 Eur ir 4 atvykimai, rugsėjį – 1292 Eur ir 4 atvykimai, spalį – 646 Eur ir 2 atvykimai, lapkritį 646 Eur ir 2 atvykimai.

Nepaisant to, kad atsakovo apmokėjimas nesusijęs su pacientų kiekiu, iš darbdavio pateiktų duomenų taip pat matyti, kad vizitui užsirašiusių ir priimtų pacientų srautai stabilūs. Šių užfiksuotų duomenų darbuotojas neginčijo. Atsakovas nereiškė pretenzijų darbdaviui dėl apmokėjimo už 2020 m. sausio, kovo, birželio mėnesius, kuriems buvo taikomas apmokėjimas identiškas reikalaujamam, t. y. už spalio ir lapkričio laikotarpiu fiksuotus tik du atvykimus. Akivaizdu, kad šalys nebuvo sutarę darbo užmokestį atsakovui mokėti priklausomai nuo priimtų pacientų skaičiaus, darbuotojo išreikšto pageidavimo dėl jo nebuvimo darbe laiko ir pan., todėl teismas plačiau dėl šio išsakytų ginčo šalių argumentų, o taip pat kitų jų pastebėjimų nepasisako.

Darbo sutarties pakeitimai tinkama forma nebuvo keisti, jie buvo iÅ¡reikÅ¡ti tik pasiÅ«lymo lygmenyje, darbuotojui buvo tinkamai sumokėta pagal Darbo sutartimi sutartÄ apmokėjimÄ â€“ už atvykimus, todėl pagrindo tenkinti jo DGK teiktÄ praÅ¡ymÄ nėra. Reikalauti apmokėti už atvykimus, kurių faktiÅ¡kai nebuvo, darbuotojas negali. PrieÅ¡ingu atveju tai sÄ lygotų situacijÄ mokėti darbo užmokestį už darbÄ , kuris nebuvo sulygtas Darbo sutartimi. Buvę galimi faktiniai žodiniai susitarimai su ankstesne valdžia jokios prejudicijos ginčo situacijai taip pat nesukuria.

Dėl iÅ¡dėstyto teismas laiko, jog pagrindo tenkinti darbuotojo komisijai reikÅ¡tus reikalavimus nėra, jie atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl reikalavimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo 562,79 Eur, ieÅ¡kovo jam sumokėtÄ pagal komisijos priimto Sprendimo skubaus vykdymo dalį. Å iuo reikalavimu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės reiÅ¡kia sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimÄ . DK 233 straipsnis numato, jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas.

Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimui mutatis mutandis taikomos CPK nuostatos, reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimÄ . Sutinkamai su CPK 373 straipsniu, panaikinus arba pakeitus sprendimÄ ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymu teismas įpareigoja ginčo Å¡alis grÄ Å¾inti tai, kÄ jos yra gavusios sprendimÄ vykdydamos. Sutinkamai su CPK 760 str. 1 d. nuostata, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ priimamas sprendimas atmesti ieÅ¡kinį arba priimama nutartis nutraukti bylÄ ar palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , atsakovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inama visa tai, kas buvo pagal panaikintÄ sprendimÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovo naudai.

 Sutinkamai su CPK 761 str. 2 d. nuostata, jeigu iÅ¡ naujo nagrinėjęs bylÄ teismas neiÅ¡sprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti Å¡iam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl įvykdymo atgręžimo. PareiÅ¡kimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neiÅ¡spręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Å is pareiÅ¡kimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiesiems byloje asmenims.

Dalyvaujančiųjų byloje asmenų neatvykimas nekliudo teismui iÅ¡spręsti tÄ klausimÄ . Klausimas iÅ¡sprendžiamas nutartimi (3 minėto straipsnio dalis). Pagal bylos duomenis, darbdavys sumokėjo DGK sprendimu nurodytÄ skubaus vykdymo sumÄ pagal neįsiteisėjusį SprendimÄ , kadangi DK 231 straipsnio tvarka jį užginčijo teismui. Imant domėn minėtÄ procesinį teisinį reglamentavimÄ , teismas darbo iÅ¡vadÄ , kad Å¡is savarankiÅ¡kas ieÅ¡kiniu keliamas reikalavimas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti svarstomas, nes tam nėra procesinių teisinių prielaidų – Sprendimo įsiteisėjimo.

Todėl šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas palieka nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 12 punkto pagrindu, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovė galės reikÅ¡ti Å¡iam sprendimui įsiteisėjus. Procesiniai klausimai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovas, kaip darbuotojas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra atleistas, todėl ieÅ¡kinio tenkinimo atveju turi kompensuoti ieÅ¡kovui jo patirtas advokato pagalbos iÅ¡laidas (CPK 96, 98 straipsnis).

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). IeÅ¡kovė pagal pateiktus į bylÄ dokumentus patyrė 1579,05 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos nesudėtingÄ pobÅ«dį, joje spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, greitÄ jos iÅ¡nagrinėjimÄ , o taip pat į tai, kad sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytų suteiktų paslaugų pobÅ«dis iÅ¡ dalies dubliuojasi (teismas mano, kad nebuvo objektyvaus poreikio susipažinti su bylos medžiaga ir naujai ruoÅ¡tis jam po 5 val. prieÅ¡ kiekvienÄ posėdį), praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina iÅ¡ dalies, iÅ¡ieÅ¡ko ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai.

Atlygintinų paÅ¡to iÅ¡laidų byloje nesusidarė. IÅ¡sprendus ginÄÄ dėl darbo teisės iÅ¡ esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str., n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Atmesti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai teiktÄ praÅ¡ymÄ .

PraÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo palikti nenagrinėtÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Eur) advokato pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® Ignalinos rajono ligoninė, j. a. k. 191074260, naudai. Pripažinti, kad Å¡iam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. APS-131-320, netenka galios.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Natalija DaÅ¡kovienė