d403cbfb-2d37-4e2d-92e1-711732c8bbd0 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-511-2012                                                    Proceso Nr.             1-45-1-00539-2010-1                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.2.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 18 d.

Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), E. V. ir Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant: prokurorams Loretai Simaitytei, Kristinai Ulienei, gynėjui Vytautui Kupcikevičui, nuteistajai V. S. , teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. S. skundÄ Â dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo V.

S. pripažinta kalta pagal BK 140 str. 2 d. ir nubausta laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. S. nuteista už tai, kad smurtaudama prieÅ¡ mažametį, nežymiai jį sužalojo, o bÅ«tent: dirbdama mokytoja, 2010-05-13 apie 13.30 val.

Panevėžio Skaistakalnio pagrindinės mokyklos, esančios adresu Beržų g. 37, Panevėžyje, klasėje ranka suimdama mažamečiui mokiniui V. A. , gim. 1997-09-18, už ausies ir taip jį vesdama iÅ¡ klasės į koridorių, sukėlė jam fizinį skausmÄ , bei koridoriuje toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, suspaudė ranka V. A. kaklÄ ir padarė jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio apatinio žandikaulio kampo srityje ir tuo nežymiai sutrikdė V. A. sveikatÄ . Nuteistoji V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodo, jog su nuosprendžiu nesutinka, nes jame padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Ji nukentėjusiojo tyčia nesužalojo. Kadangi nukentėjusysis trukdė vesti pamokÄ , ji norėjo nukentėjusįjį V. A. paÅ¡alinti iÅ¡ klasės, kadangi V. A. muistėsi bei nesidavė paÅ¡alinamas iÅ¡ klasės, tuo momentu nukentėjusįjį galėjo užgauti bei nežymiai sutrikdyti jo sveikatÄ dėl neatsargumo. Mano, jog byloje surinktų įrodymų vertinimas neatitinka LR BPK 20 str. 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Pagrįsdamas iÅ¡vadas dėl apeliantės klatės, teismas pasirėmė nukentėjusiojo - mažamečio V. A. parodymais, liudytojų R. T. ir R. D. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei iÅ¡vestiniais įrodymais - kai kurių liudytojų parodymais, psichologinės ekspertizės iÅ¡vada. Nukentėjusysis V. A. teismo posėdyje apklaustas nebuvo, todėl teiginys, kad jo parodymai yra nuoseklÅ«s po įvykio praėjus netgi metams laiko - neatitinka bylos aplinkybių. Tai, kas yra įraÅ¡yta teismo psichologinės ekspertizės akte, negali bÅ«ti vertinama kaip nukentėjusiojo parodymai, neaiÅ¡ku ar nukentėjusysis tikrai kÄ nors pasakojo apie įvykį, ar teismo psichiatrijos-psichologijos specialistai daugiau rėmėsi jų turima baudžiamosios bylos medžiaga ir joje esančiais nukentėjusiojo parodymais.

Abejotinos nukentėjusiojo ir mažamečių liudytojų galimybės detaliai prisiminti visas įvykio aplinkybes ir jas teisingai atpasakoti po įvykio praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui. Teismo medicinos specialistas ir nekonstatavo jokio sužalojimo nukentėjusiojo ausyje, nors nukentėjusįjį apžiūrėjo pakankamai greitai po įvykio. Kad nukentėjusysis buvo tempiamas už ausies, patvirtino tik liudytojai R. T. ir R. D. , tačiau liudytojos R. D. parodymus teismas kritikavo kaip nepatikimus, prieštaraujančius ne tik kitiems liudytojams, nukentėjusiajam.

Tik nukentėjusiojo bei liudytojo R. T. parodymų nepakanka pagrįsti iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis buvo tempiamas už ausies ir taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kai jokie objektyvÅ«s bylos duomenys Å¡ios aplinkybės nepatvirtina, o kai kurie liudytojai tokiÄ aplinkybę paneigia. Apeliantė prie nukentėjusiojo negalėjo prieiti iÅ¡ kairės pusės ir sugriebti, kaip jis sako, už kairės ausies, dėl suolų iÅ¡dėstymo klasėje. Nukentėjusiojo kaklÄ ar žandikaulį ji užgauti galėjo tik netyčia, dėl neatsargumo tuo momentu, kai siekė jį sugriebti už peties ar rÅ«bų tam, kad iÅ¡vestų iÅ¡ klasės, o jis, nesiduodamas priverstiniam paÅ¡alinimui iÅ¡ klasės, muistėsi.

TÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis trukdė vesti pamokÄ ir jį dėl to norėjo paÅ¡alinti iÅ¡ klasės, patvirtino visi klasėje buvę mokiniai, byloje apklausti liudytojais. Kyla abejonių, kad nukentėjusiojo deÅ¡iniajame apatinio žandikaulio kampe esančiÄ kraujosrÅ«va padaryta jos veiksmais, nes teismo medicinos specialistas konstatavo, kad Å¡i kraujosrÅ«va nukentėjusiajam buvo padaryta keliolika valandų iki apžiÅ«ros, o pagal tai kada vyko pamoka bei atlikta nukentėjusiojo apžiÅ«ra, kraujosrÅ«va bÅ«tų padaryta daugiau nei prieÅ¡ dvideÅ¡imt valandų.

Ji V. A. sveikatÄ nežymiai sutrikdyti dėl neatsargumo galėjo ne vėliau kaip 12.30 val. Be to, įvertinus nukentėjusiojo asmenybę, jo judrumÄ , kad po jos vestos pamokos vyko fizinio lavinimo užsiėmimas, visiÅ¡kai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti užgautas kitų asmenų, kitu metu ir kitomis aplinkybėmis. Atsižvegtina ir į nukentėjusiojo V. A. pcichologinė charakteristikÄ - teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte - kad jis orientuotas į asmeninių poreikių betarpiÅ¡kÄ Ä¯gyvendinimÄ , jam bÅ«dingas egocentriÅ¡kumas, jis nelinkęs laikytis visuomenėje keliamų reikalavimų, yra įžeidus ir jam bÅ«dingas vengimas prisiimti atsakomybę už savo elgesį, bÅ«dingas polinkis atsakomybę priskirti aplinkiniams (b.l. 160-162).

Tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis tikrai galėjo jÄ apklabėti, nes klasės draugų akivaizdoje buvo paÅ¡alintas iÅ¡ klasės ir dėl to įsižeidė. Be to, kyla abejonių, kad nukentėjusiojo atstovės pateiktame vaizdo įraÅ¡e yra matomas nukentėjusiojo V. A. kaklas ir jame esančios kraujosrÅ«vos, nes Å¡io vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad matyti Å¡viesių plaukų jaunuolio veidas, tuo tarpu nukentėjusysis V. A. yra romų tautybės tamsiaplaukis vaikas. Kadangi ji tyčia nesiekė nukentėjusiajam V.

A. sukelti fizinio skausmo, o tuo labiau - sutrikdyti jo sveikatÄ , tyčia jai nėra inkriminuota teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, o teismo iÅ¡vados apie jos veiksmus nėra pagrįstos abejonių nekeliančiais bylos duomenimis, kurie gali bÅ«ti pripažinti įrodymais, jos atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Nuteistoji ir gynėjas prašė apeliacinį sundÄ tenkinti, prokurorė - atmesti. Nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas dalinai. Byloje surinktais ir nuosprendyje iÅ¡samiais aptartais įrodymais įrodyta, jog V.

S. kaltinamoji ranka suimdama nukentėjusiajam V. A. už ausies ir taip vesdama iÅ¡ klasės į koridorių sukėlė jam fizinį skausmÄ bei, suspausdama ranka V. A. kaklÄ , padarė jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio apatinio žandikaulio kampo srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .Su nuteistosios apeliacinio skundo teiginiais, jog ji nukentėjusiajam už ausies neėmė ir sveikatos sutrikdymÄ Â jam galėjusi padaryti nebent neatsargiai, teisėjų kolegija nesutinka. Nors byloje esantys V.

A. apibūdinantys duomenys - kad yra linkęs meluoti (liudytojo S. A. parodymai), ekspertizės akto Nr. 103MS-64 duomenys apie nukentėjusiojo asmenybės defektus, kas atskirai paėmus leistų abejoti nukentėjusiojo parodymais, tačiau V. A. parodymus, kad apeliantė nukentėjusįjį V. A. išvedė iš klasės už ausies patvirtina ne tik jo paties, bet ir mažamečių liudytojų R. T. ir R. D. parodymai. Mažamečiai liudytojai V. P. , T. M. , K. V. , P. P. apklausiami teisme įvykio aplinkybių ar atskirų detalių nurodė neprisimenantys, tačiau tuoj po įvykio davė paaiškinimus paaiškinimuose mokyklos direktoriui: P. P. nurodė, kad mokytoja V.

S. 2010-05-13 per ketvirtÄ pamokÄ VytÄ už ausies iÅ¡vedė už durų (b.l. 107); K. V. nurodė, kad mokytoja paėmė VytÄ už kaklo ir liepė koridoriuje bÅ«ti (b.l. 109); T. M. 2010-05-19 nurodė, kad mokytoja su viena ranka nuvedė VytÄ už durų (b.l. 110). IÅ¡ Specialisto iÅ¡vados Nr. G 575/10 (05) matyti, kad V. A. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inio apatinio žandikaulio kampo srityje; sužalojimas padarytas vienu buko ribotÄ pavirÅ¡ių turinčio daikto poveikiu, galimai spaudžiant pirÅ¡tu ar pan.; dėl nustatyto sužalojimo V.

A. sveikata sutrikdyta nežymiai; galimybė V. A. susižaloti pačiam griūvant yra atmestina, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis bei lokalizacija (b.l. 7-8). Apeliaciniame skunde nurodyto neatitikimo tarp įvykio laiko ir specialisto nustatyto sužalojimo padarymo laiko teisėjų kolegija nelaiko esminiu, kadangi po įvykio matę žymes V. A. kakle parodė policijos darbuotoja V. R. , mokyklos darbuotojai - G. G. , S. A. . Pažymėtina, jog ir pati apeliantė pripažįsta, jog nukentėjusįjį V.

A. iÅ¡ suolo iÅ¡tempė ir, Å¡iam prieÅ¡inantis, iÅ¡ klasės paÅ¡alino panaudodama fizinę jėgÄ . Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog apeliantė atlikdama tokius veiksmus, suprato savo veiksmų pobÅ«dį bei jų pavojingumÄ , neteisėtumÄ ir suvokė, kad toks jos elgesys sukels nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Be to, įvertinus įvykio situacijÄ , teisėjų kolegijai akivaizdu, jog suimdama mažametį V. A. už kaklo, apeliantė nesiekė jį sužaloti, tačiau suvokė nežymaus kÅ«no sužalojimo galimybę ir sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Todėl konstatuotina, jog inkriminuojamus veiksmus apeliantė padarė netiesiogine tyčia. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu mažamečiui sukeltÄ fizinį skausmÄ arba nežymų mažamečio sužalojimÄ ar trumpÄ jo susargdinimÄ . Å i veika gali bÅ«ti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesogine tyčia. Tačiau įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nesiekė sukelti mažamečiui nukentėjusiajam fizinio skausmo ar jį sužaloti, apeliantės veiksmai taip pat nebuvo naudoti kaip fizinė bausmė mažamečiui ar jo asmenybei pažeminti taikyta priemonė.

Bylos mežiaga patvirtina, jog apeliantė siekė užtikrinti klasėje mokymosi procesÄ , ir nutraukti tam akivaizdžiai kliudžiusius nukentėjusiojo V. A. veiksmus (liudytojos K. T. parodymai, jog V. A. neklausė mokytojos, mėtė popierius, triukÅ¡mavo, mušė mergaites, liudytojo P. P. parodymai, jog V. A. pasakė mokytojai "negražų" žodį), o nukentėjusiajam atsikalbinėjant ir nereaguojant į apeliantės reikalavimÄ elgtis tinkamai ( liudytojų V. P. , T. M. , R. D. , K. V. ir kt. parodymai), apeliantė pasirinko neadekvačias ir kartu neteisėtas priemones - V.

A. prieÅ¡inantis - jį iÅ¡ klasės paÅ¡alino naudodama fizinę jėgÄ , ko pasekmėje nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ Â bei nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat pažymėtina, jog apeliantės veiksmai nepasireiÅ¡kė smÅ«gių mažamečiui vaikui sudavimu, nukentėjusiajam tik buvo suimta už ausies bei kaklo, apeliantės veiksmai nebuvo intensyvÅ«s ar ilgalaikiai, byloje nėra duomenų, jog Å¡iais apeliantės veiksmais bÅ«tų sukelta rimtesnių pasekmių. Vertinant, ar esant aptartoms aplinkybėms baudžiamoji atsakomybė apeliantei pritaikyta pagrįstai, atsižvelgtina ir į tai, jog baudžiamosios teisės normomis įtvirtintos sankcijomis siekiama paveikti teisės pažeidėjÄ , kuriam už baudžiamÄ jÄ veikÄ numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pobÅ«džio suvaržymai.

Baudžiamoji teisė kaip teisinio reguliavimo priemonė yra laikoma ultima ratio, tai yra sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. BK 37 str. numato, jog asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 29 15 punkte nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , intensyvumÄ bei kitus veikos objektyviuosius, subjektyviuosius požymius, veikÄ , kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kÅ«no sužalojimas, smÅ«gių sudavimas, gali pripažinti mažareikÅ¡me. Teisėjų kolegijos numone, apeliantės V. S. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymas, kai galima taikyti ir kitas teisines sankcijas.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog už minėtÄ veikÄ , apeliantė jau yra nubausta drausmine tvarka - jai pareikÅ¡tas papeikimas ir mano, jog apeliantei tai buvo pakankama nubaudimo priemonė. Todėl apeliantei taikytinas BK 37 str. ir ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi BK 37 str., BPK 327 str. 2d., nusprendžia: Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį.

V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Teisėjai                                                      Eligijus Gladutis                                                                                                                                   Evaldas Vanagas                                                                                                                             Bronė Vidzėnienė