d402aa49-8b16-46ae-b7c5-8a2000f2e4ce · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-149-354/2013                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00691-2013-4                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                               1.1.4.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.3;

                                                                                 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 30 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, kaltinamajam S. B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Latvijoje, Saldus m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv.

Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-03-10 Å iaulių apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 121 str., 118 str. 4 d., 42 str., laisvės atėmimu 8 m., 2003-06-24 paleistas iÅ¡ pataisos namų lygtinai nuo likusios bausmės 1 m. 11 mėn. 19 d., 2004-04-07 Å iaulių apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 150 str. 4 d., 153 str., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn.; 2) 2006-02-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. vieÅ¡aisiais darbais 3 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; 3) 2012-04-05 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 2 mėnesius iÅ¡dirbti 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: kaltinamasis S. B. tyčia nužudė savo Å¡eimos narį, t. y. 2013 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), S. G. priklausančio buto kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su savo sugyventine O.

J. metu tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė O. J. į pilvo sritį, taip padarydamas jai durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo žaizdÄ su skrandžio ir kasos sužalojimu, sukėlusiÄ kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ pilvo ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl to nuo patirto sužalojimo nukentėjusioji O. J. įvykio vietoje mirė.                                               Įrodymai Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad O.

J. buvo jo sugyventinė, kartu jie gyveno beveik dvejus metus, buvo Å¡eimos nariai. IÅ¡ pažįstamo S. G. jie nuomojosi butÄ Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). Jis su O. J. labai gerai sutarė, bet paskutiniu metu tarp jų dažnai kildavo konfliktai dėl to, kad sugyventinė pradėjo stipriai iÅ¡gėrinėti, o iÅ¡gėrusi ant jo puldinėdavo, pavydėdavo, prikaiÅ¡iodavo jam kitas moteris, nes jis buvo daug jaunesnis už jÄ . 2013 m. liepos 20 d. jis miÅ¡ke uogavo, po to pardavė uogas ir grįždamas namo nusipirko alaus.

Namo parėjo apie 15.30 val., pas juos buvo atėjusi jo mama J. B.. Jis gėrė parsineÅ¡tÄ alų. O. J. paprašė nupirkti degtinės. Po 17 val. jis parnešė butelį degtinės, visi trys iÅ¡gėrė, ir, kaip visada, prasidėjo konfliktai – O. J. pradėjo priekaiÅ¡tauti jam dėl kitų moterų. Tuo metu jis sėdėjo prie stalo, O. J. stovėjo tiesiai prieÅ¡ jį, ir, kai pastaroji pradėjo jį stumdyti, jis paėmė nuo stalo Å¡alia jo rankos buvusį virtuvinį peilį ir dÅ«rė O.

J. į pilvo sritį. Kur tiksliai pataikė, nežino. Po dÅ«rio peilis liko jo rankoje. Peilis buvo Å¡iek tiek kruvinas, todėl jis nuėjo į virtuvę ir nuplovė peilį. Jo mama galėjo nepastebėti, kada jis įdÅ«rė O. J., nes ten viskas labai greitai įvyko. Po jo dÅ«rio peiliu O. J. atsisėdo, po to nugriuvo. Tai pamatė jo motina ir padėjo jam O. J. apsukti paklode, nes truputį bėgo kraujas, ir paguldyti į lovÄ . Jis norėjo kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet O. J. atsigavo ir pati prašė medikų nekviesti.

O. J. sirgo epilepsija ir jai bÅ«davo dažni epilepsijos priepuoliai, ji sakė, kad čia nieko baisaus, prašė parneÅ¡ti buteliukÄ , sakė, iÅ¡gers ir viskas bus gerai. Todėl jis išėjo parneÅ¡ti degtinės, o kai parėjo, pamatė prie namų greitosios, policijos automobilius, todėl į namus nebėjo – nuėjo pas draugÄ ir ten tÄ butelį degtinės iÅ¡gėrė. Vėliau pareinantį namo jį sulaikė pareigÅ«nai. Durdamas peiliu jis nieko nesiekė, nieko nenorėjo, taip nutiko dėl konflikto metu jam kilusio pykčio.

Apie pasekmes tada jis negalvojo, nenorėjo O. J. nei nužudyti, nei sužaloti. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus bÅ«tų apsisukęs ir išėjęs, nes, paprastai, kai jie iÅ¡gėrę susipykdavo, jis geriau iÅ¡eidavo, pasivaikščiodavo po miestÄ , kad abu apsiramintų. Durdamas O. J. virtuviniu peiliu į pilvÄ jis nesuprato, kad Å¡itaip sunkiai gali sužaloti žmogų, dabar supranta, kÄ padarė. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, sutinka atlyginti Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, sutinka su S. P. pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Apylinkės inspektorius charakterizuoja jį neigiamai, nes O.

J. visÄ laikÄ kvietė pareigÅ«nus, nors ir be reikalo. Jis parvažiuodavo namo iÅ¡ darbo, o O. J., pati bÅ«dama iÅ¡gėrusi, iÅ¡kvietė policijÄ vienÄ kartÄ , kitÄ , o atvažiavę pareigÅ«nai matė, kad jis yra blaivus. Jis nesutinka su tuo, kad yra neigiamai vertinamas. O. J. dukters S. P. nėra matęs. O. J. jam pasakojo, kad prieÅ¡ penkerius metus susipyko su dukra ir daugiau nebebendravo. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis S. B. bute, esančiame Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), parodė, kur ir kokiu bÅ«du jis peiliu sužalojo savo sugyventinę O.

J., kur padėjo nuplautÄ peilį, kur kartu su savo motina J. B. paguldė O. J. (109–116 b. l.). Liudytoja J. B. parodė, kad kaltinamasis S. B. yra jos sÅ«nus, o O. J. buvo jos sÅ«naus sugyventinė, su pastarÄ ja ji labai gerai sutarė. 2013 m. liepos 20 d. O. J. pasikvietė jÄ Ä¯ svečius. Apie 16 val. ji nuėjo pas sÅ«nų ir O. J.. Kai ji nuėjo, S. B. jau buvo grįžęs ir parsinešęs alaus, jie visi trys tÄ alų gėrė. Po to O. J. paprašė, kad S. B. nueitų ir nupirktų maisto.

S. B. išėjo į turgų, pripirko maisto ir sugrįžo. Tada jie pabaigė gerti alų, ir O. J. paprašė, kad S. B. nueitų parnešti degtinės, bet pastarasis nesutiko, dėl to jie pradėjo bartis. Iš pradžių ji sėdėjo prie lango ir žiūrėjo į gatvę, o kai sūnus su O. J. pradėjo bartis, ji nuėjo ir atsisėdo ant lovos, įsijungė televizorių. Į besibarančius ji nekreipė dėmesio, tačiau vienu momentu besibarantieji kažko labai stipriai susiriejo, ir ji, sėdėdama ant lovos, pamatė, kad jos sūnus ateina su peiliu rankose.

Ji labai iÅ¡sigando ir pradėjo Å¡aukti nesavu balsu, o sÅ«nus su tuo peiliu rankoje nubėgo į virtuvę. Ji nematė, ar peilis buvo kruvinas, mano, kad tada S. B. jau buvo įdÅ«ręs nukentėjusiajai, bet to ji nematė. Kai sÅ«nus nubėgo su peiliu į virtuvę, O. J. jau gulėjo ant grindų. Priėjusi prie O. J., sužalojimo ji nematė, nebuvo daug kraujo. Ji pasiÅ«lė sÅ«nui įkelti O. J. į lovÄ . S. B. pasakė, kad eina iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , ir išėjo, o ji liko su O. J.. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad sÅ«nus jai pasakė, jog įdÅ«rė peiliu O.

J., vadinasi, taip ir buvo. Ji pati neiÅ¡kvietė greitosios pagalbos, nes blogai mato ir nemoka paskambinti telefonu. Kai sÅ«nus išėjo kviesti greitosios, O. J. iÅ¡ pradžių dar kalbėjo, sakė, kad jai trÅ«ksta oro. SÅ«nui išėjus, ji pagalvojo, kad reikia eiti pas kaimynus ir praÅ¡yti, kad Å¡ie iÅ¡kviestų pagalbÄ . Priėjusi prie durų, sutiko kažkokį kaimynÄ , pastarajam pasakė, kad O. J. blogai, tada Å¡is iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Pas sÅ«nų ir O. J. ji tik retkarčiais užeidavo, bet O.

J. blaivios niekada nebuvo mačiusi – bÅ«davo arba labai pagiringa, arba iÅ¡gėrusi. O. J. tada jau ir taip sirgo, girtavo daug mėnesių, rankos labai drebėjo, pastaroji jai buvo sakiusi, kad, jeigu jai (O. J.) pasidarytų blogai, nekviesti greitosios, nes tada jai atimtų invalidumo paÅ¡alpÄ .Jos sÅ«nus su O. J. gyveno apie dvejus metus. Ji nežino, ar pastarieji anksčiau muÅ¡davosi, kiek ji matė, sutarė gražiai, sÅ«nus pildė visus O. J. norus, bÅ«davo, kad kartais apsipykdavo, bet po kiek laiko vėl susitaikydavo.

Konfliktai tarp jos sÅ«naus ir O. J. kildavo dėl to, kad pastaroji S. B. prikaiÅ¡iodavo moteris. O. J. dukters ji nepažinojo ir nėra mačiusi. O. J. jai pasakojo, kad su dukra nesutarė ir nebendravo. Jos sÅ«nus nėra agresyvus. Jai O. J. viskÄ pasipasakodavo ir nėra sakiusi, kad S. B. jÄ muÅ¡tų, sakė, kad ji pati jam suduodavo, kad su ja gyvendamas S. B. turi jos klausyti.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B., be kita ko, parodė, kad ji pamatė tik tÄ momentÄ , kai O. J. nugriuvo nuo kėdės, o jos sÅ«nus greitai nubėgo kažko tai į virtuvę ir už kelių minučių grįžo atgal į kambarį.

Tada ji pamatė, kad O. J. bėga kraujas iÅ¡ pilvo srities. SÅ«nus jai pasakė, kad įdÅ«rė peiliu O. J.. Pastaroji tyliai pasakė, kad jai trÅ«ksta oro ir kad nekviestų medikų, nes jai gali atimti paÅ¡alpÄ . Ji (J. B.) sÅ«nui sakė, kad Å¡is skambintų GMP, bet sÅ«nus išėjo iÅ¡ buto. Po to atėjusiam kaimynui pasakė, kad jos sÅ«nus O. J. įdÅ«rė peiliu (78 b. l.).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 4 peiliai; dvi paklodės, du pagalvės užvalkalai ir geltonos spalvos lietpaltis su rusvos spalvos dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ ; geltonos spalvos polietileninis maiÅ¡elis;

Å¡viesios spalvos medžiaga su rusvos spalvos dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ ; plastikinis kibiras su medžiagos gabalu (14–32 b. l.). IÅ¡ VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas, esantis Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. G. (34 b. l.).IÅ¡ daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamasis S. B. atpažino peilį, pažymėtÄ Nr. 2, paimtÄ 2013 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu, ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo peiliu jis dÅ«rė O.

J. (84–85 b. l.).ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad, apžiÅ«rėjus O. J. lavonÄ , nustatyta, jog ant smakro kairės pusės matosi sumuÅ¡imas, lavono pilvas ties juosmeniu aptvarstytas, o nuėmus tvarstį matosi 2,5 cm durtinė žaizda (36–42 b. l.).             VTMT prie LR TM Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 400/13(04) nurodyta, kad O. J. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su skrandžio ir kasos sužalojimu, sukėlusios kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ pilvo ertmę.

O. J. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 3,5-4 paras iki jos kūno tyrimo pradžios 2013 m. liepos 24 d. 11 val. Durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienelės žaizda O. J. padaryta duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, smakre, kairiame žaste, kairėje krūtyje ir krūtinės dešinėje pusėje padarytos bukais kietais daiktais apytikriai trijų parų laikotarpiu iki mirties. Mirusiosios O. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

O. J. kÅ«ne kovai ir savigynai bÅ«dingų sužalojimų nenustatyta. Tikėtina, kad nukentėjusioji po jai padarytos durtinės-pjautinės pilvo sienelės žaizdos galėjo atlikti kokius nors aktyvius savarankiÅ¡kus veiksmus, galėjo iÅ¡bÅ«ti gyva keletÄ valandų. IÅ¡ turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. O. J. durtinei-pjautinei kiauryminei pilvo sienelės žaizdai padaryti reikėjo vieno smÅ«gio duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o kraujosruvoms kairės akies virÅ¡utiniame voke, smakre, kairiame žaste, kairėje krÅ«tyje ir krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje padaryti reikėjo aÅ¡tuonių smÅ«ginių poveikių bukais kietais daiktais.

O. J. kūne rastuose sužalojimuose išliko tik žalojančių daiktų ar įrankių grupinės priklausomybės požymiai. Kartu su O. J. kūnu pateiktuose drabužiuose pažeidimų nenustatyta (45–46 b. l.).VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 19/13-400/13(04) nurodyta, kad O. J. durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienelės žaizda galėjo būti padaryta tokiu peiliu, kaip apžiūrėjimui pateikti peiliai paketuose Nr. 1 ir Nr. 4, į tai nurodo kūne rastos durtinės-pjautinės žaizdos matmenys ir apžiūrėjimui pateiktų peilių geležčių matmenų panašumas.

IÅ¡ turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės identifikuoti konkretų apžiÅ«rėjimui pateiktÄ peilį, kuriuo galėjo bÅ«ti padarytas durtinis-pjautinis pilvo srities sužalojimas, nes pilvo žaizdoje užsifiksavo tik žalojančio įrankio grupinės priklausomybės požymiai (51–52 b. l.). Ä®rodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija Ä®vertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis S. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ nužudė savo Å¡eimos narį, ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. Spręsdama kaltinamojo S. B. kaltės klausimÄ , kolegija remiasi paties kaltinamojo visiÅ¡ku prisipažinimu nužudžius O.

J., liudytojos J. B. parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga. Kaltinamojo S. B. teigimu, kaltinime nurodytu laiku bei vietoje jis vienÄ kartÄ dÅ«rė virtuviniu peiliu O. J. į pilvo sritį. Toks kaltinamojo nurodytas O. J. sužalojimo bÅ«das sutampa su O. J. sužalojimo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose, kuriose teigiama, kad O. J. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su skrandžio ir kasos sužalojimu, padarytos vienu smÅ«giu duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galbÅ«t peiliu.Be minėtų specialisto iÅ¡vadų apie O.

J. sužalojimo mechanizmÄ bei įrankį, kaltinamojo S. B. nurodytas esmines įvykio aplinkybes, o kartu ir kaltinamojo kaltę mirtinai sužalojus O. J., patvirtina kaltinamojo motinos liudytojos J. B. parodymai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ji matė peilį kaltinamojo rankoje ir nugriuvusiÄ sužalotÄ O. J., taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros metu protokole užfiksuoti duomenys apie rastas rusvos spalvos, panaÅ¡ias į kraujÄ dėmes ant paklodžių bei pagalvės užvalkalų ir rastÄ nusikaltimo įrankį – peilį.

Be to, atliekant ikiteisminį tyrimÄ parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis S. B. parodė, kur ir kokiu bÅ«du sužalojo O. J..  Įvertinus Å¡ių bylos duomenų visetÄ , kolegijai nekyla abejonių, kad bÅ«tent kaltinamasis S. B. padarė O. J. kaltinime nurodytÄ mirtį sukėlusį sužalojimÄ . Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo S. B. padarytos veikos ir O. J. mirties. Neneigdamas savo kaltės dėl O. J. nužudymo, kaltinamasis S. B. nurodė, jog jis nenorėjo nužudyti O.

J. ir konflikto metu pastarajai durdamas peiliu apie galimas pasekmes negalvojo. Kitų duomenų, paneigiančių Å¡ias kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir rodančių kaltinamojo siekimÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , byloje nėra. PrieÅ¡ingai, kaltinamojo elgesys netrukus po padaryto sužalojimo, kai jis bandė paklode užspausti kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ O. J. kÅ«ne, pastarÄ jÄ kartu su liudytoja J. B. paguldė į lovÄ , rodo, kad kaltinamasis nenorėjo O. J. mirties. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smÅ«gis peiliu nukentėjusiajai į gyvybiÅ¡kai svarbius organus rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panaÅ¡iÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį (44 metų) turintis žmogus, neabejotinai suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis S. B. nužudė O. J. veikdamas netiesiogine tyčia. IÅ¡analizavusi bylos duomenų visumÄ , kolegija sprendžia, kad kaltinamojo S. B. padarytos nusikalstamos veikos – nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su O. J. kilęs jo pyktis. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų – kaltinamojo S. B., liudytojos J. B. parodymų, kaltinamasis su O. J., nors ir nebuvo įregistravę santuokos, apie dvejus metus gyveno kartu kaip vyras ir žmona ir bendrai tvarkė namų Å«kį, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jie buvo vienos Å¡eimos nariai.

Todėl kaltinamojo S. B. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip savo Å¡eimos nario nužudymas. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai Kaltinamasis S. B. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino mirtinai sužalojęs O. J., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl savo veiksmų. Å iÄ aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro remdamasi asmens blaivumo testo rezultatais, kad 2013 m. liepos 20 d. 23:38:29 val. S. B. nustatytas 2,28 promilių girtumas (90 b. l.), bei paties kaltinamojo aiÅ¡kinimu, jog įvykio metu jis buvo iÅ¡gėręs, o blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs. Skirdama bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ kaltinamajam S. B. kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jo asmenybę.

Kaltinamasis S. B. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė. Parinkdama bausmės dydį kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (161 b. l.), baustas administracine tvarka (150–152 b. l.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis S. B. anksčiau jau tris kartus buvo teistas už tyčinius nusikaltimus (140–149 b. l.) ir, neiÅ¡nykus teistumui, vėl nusikalto – padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , dėl to jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o tai neigiamai apibÅ«dina S. B. asmenį, byloja apie jo pavojingumÄ visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų.

Å ios aplinkybės kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad anksčiau taikytos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytų aplinkybių, darančių įtakÄ kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, buvimÄ , minėtus neigiamai kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, kartu atsižvelgusi ir į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, atkreipdama dėmesį į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad kaltinamasis nužudė O.

J. veikdamas netiesiogine tyčia, atliko tik vienÄ iÅ¡ anksto neplanuotÄ smurtinį veiksmÄ , kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo S. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytÄ nusikaltimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimÄ BK 129 str. 2 d. sankcijoje nustatytam tokios bausmės vidurkiui (vidurkis – 14 m.). Remdamasi tais pačiais padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančiais bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam kolegija skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Kaip jau minėta, kaltinamasis S. B. anksčiau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, dėl to jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Taip pat jis yra teistas ir už labai sunkaus nusikaltimo (BK 150 str. 4 d.) padarymÄ ir vėl, neiÅ¡nykus teistumui, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ . Kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų ir naujai padaryto nusikaltimo derinys sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situacijÄ . Todėl kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo naujai padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei jo asmenybę, daro iÅ¡vadÄ , kad S. B. kelia padidintÄ pavojingumÄ visuomenei, ir pripažįsta jį pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d.).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir pripažinta civiline ieÅ¡kove dėl 7300 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (60, 63 b. l.).

Kolegija, nustačiusi, kad tarp kaltinamojo S. B. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, daro iÅ¡vadÄ , kad turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo (BPK 115 str.). Byloje esantis nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. P. pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (61–62 b. l.) pagrindžia tik dalį – 1450 Lt – praÅ¡omos priteisti turtinės žalos sumos, kuriÄ sudaro O. J. laidojimo iÅ¡laidos.

Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl Å¡ių turėtų iÅ¡laidų atlyginimo tenkinamas tik iÅ¡ dalies. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdama šį klausimÄ teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ .

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kaltinamasis S. B. registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (164–165 b. l.), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pastaruoju metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. P. nebendravo su savo motina nužudytÄ ja O. J., tačiau, kolegijos nuomone, neabejotina ir natÅ«ralu, kad S. P. dėl motinos mirties patyrė psichinį stresÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pagal CK 6.250 str. laikomi neturtine žala, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais. Ä®vertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios S. P. patirtas dvasinis sukrėtimas ir iÅ¡gyvenimai pagrįstai jos įvertinti 20000 Lt neturtinės žalos dydžio suma.

Todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiÅ¡kai.  Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiÅ¡kai (BPK 115 str.), kadangi O. J., nukentėjusios nuo kaltinamojo S. B. padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymas kainavo 74,94 Lt (68–70 b. l.). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, dvi paklodės, du pagalvės užvalkalai, lietpaltis, polietileninis maiÅ¡elis, Å¡viesios spalvos medžiaga ir plastikinis kibiras su medžiaga, kaip menkaverčiai ir negalintys bÅ«ti sunaudoti, pagal 2013 m. spalio 11 d. kvitÄ Nr. 051106 ir 2013 m. spalio 18 d. kvitÄ Nr. 051114 perduoti saugoti į TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo saugyklÄ (83, 88 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: S. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laikÄ S. B. įskaityti sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. gruodžio 30 d.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. B. palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d.

S. B. pripažinti pavojingu recidyvistu. Priteisti iÅ¡ S. B.:nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. P. 1450 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Å iaulių teritorinei ligonių kasai 74,94 Lt O. J. gydymo iÅ¡laidų.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, dvi paklodes, du pagalvės užvalkalus, lietpaltį, polietileninį maiÅ¡elį, Å¡viesios spalvos medžiagÄ , plastikinį kibirÄ su medžiaga, saugomus TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam S. B. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjos                                                                                                           Irena Ivanovienė                                                                                                                         Virginija Žindulienė                          Â