2026-02-25 Nr. AB-4079-3-61-3-03586-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-267-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03586-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., K. J., A. M., L. V., M. V., I. K., T. K., S. K., A. P., D. Z., D. Z., I. Z., E. J., J. J., M. R., A. R., J. A. H., J. M., G. M., uždarosios akcinės bendrovės „VZK ratas“, D. T., S. T., V. G., A. K., G. Š., A. Š., M. Š., V. V., V. V., J. V., M. V., I. K., V. K., R. K., J. R., uždarosios akcinės bendrovės „Nsoft“, mažosios bendrijos Kompiuterinių programų mokymo centro, uždarosios akcinės bendrovės „MILITEKSAS“, uždarosios akcinės bendrovės „Anokis“, uždarosios akcinės bendrovės „GAMLANA“, uždarosios akcinės bendrovės IPSO DEVELOPMENT, uždarosios akcinės bendrovės „MEGAMESTA“, uždarosios akcinės bendrovės Solarfarm, V. B., E. B., M. G., O. G., N. S., M. J., N. S. (N. G.), E. V., R. M., A. M., J. P., J. P., A. R., A. R., uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biruta“ grupės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai R. J., K. J., A. M., L. V., M. V., I. K., T. K., S. K., A. P., D. Z., D. Z., I. Z., E. J., J. J., M. R., A. R., J. A. H., J. M., G. M., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VZK ratas“, D. T., S. T., V. G., A. K., G. Š., A. Š., M. Š., V. V., V. V., J. V., M. V., I. K., V. K., R. K., J. R., UAB „Nsoft“, viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) (dabar – mažoji bendrija) Kompiuterinių programų mokymo centras, UAB „MILITEKSAS“, UAB „Anokis“, UAB „GAMLANA“, UAB IPSO DEVELOPMENT, UAB „MEGAMESTA“, UAB Solarfarm, V. B., E. B., M. G., O. G., N. S., M. J., N. S. (N. G.), E. V., R. M., A. M., J. P., J. P., A. R., A. R., UAB „Kovertas“ ir UAB „Biruta“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su grupės skundu, prašydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija, VMSA) 2023 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. A256-186/23(2.15.2.48E-STR) „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymos neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2023 m. vasario 20 d. sprendimas) ir 2023 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. A256-230/23(2.15.2.48E-STR) „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymų neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2023 m. vasario 28 d. sprendimas) (toliau kartu – ir Sprendimai); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų teiktus prašymus: 2023 m. vasario 8 d.

Nr. E688-21/23(2.15.2.48E-STR); 2023 m. vasario 21 d.: E688-31/23(2.15.2.48E-STR), E688-32/23(2.15.2.48E-STR), E688-33/23(2.15.2.48E-STR), E688-34/23(2.15.2.48E-STR), E688-35/23(2.15.2.48E-STR), E688-36/23(2.15.2.48E-STR), E688-37/23(2.15.2.48E-STR), E688-38/23(2.15.2.48E-STR), E688-39/23(2.15.2.48E-STR), E688-40/23(2.15.2.48E-STR), E688-41/23(2.15.2.48E-STR), E688-42/23(2.15.2.48E-STR); E688-43/23(2.15.2.48E-STR); 2023 m. vasario 22 d.: E688-45/23(2.15.2.48E-STR), E688-46/23(2.15.2.48E-STR), E688-47/23(2.15.2.48E-STR), E688-48/23(2.15.2.48E-STR), E688-49/23(2.15.2.48E-STR), E688-50/23(2.15.2.48E-STR), E688-51/23(2.15.2.48E-STR), E688-52/23(2.15.2.48E-STR), E688-53/23(2.15.2.48E-STR), E688-54/23(2.15.2.48E-STR), E688-55/23(2.15.2.48E-STR), E688-56/23(2.15.2.48E-STR), E688-57/23(2.15.2.48E-STR), E688-58/23(2.15.2.48E-STR), E688-59/23(2.15.2.48E-STR); 2023 m. vasario 23 d.:

E688-62/23(2.15.2.48E-STR), E688-63/23(2.15.2.48E-STR), E688-64/23(2.15.2.48E-STR), E688-65/23(2.15.2.48E-STR), E688-66/23(2.15.2.48E-STR), E688-67/23(2.15.2.48E-STR), E688-68/23(2.15.2.48E-STR), E688-69/23(2.15.2.48E-STR), E688-70/23(2.15.2.48E-STR); 2023 m. vasario 24 d.: E688-72/23(2.15.2.48E-STR), E688-73/23(2.15.2.48E-STR), E688-74/23(2.15.2.48E-STR), E688-75/23(2.15.2.48E-STR), E688-76/23(2.15.2.48E-STR), E688-77/23(2.15.2.48E-STR), E688-78/23(2.15.2.48E-STR); 2023 m. vasario 27 d. E688-81/23(2.15.2.48E-STR) (toliau – ir Prašymai). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai grupės skunde nurodė, kad:

2.1. Jie (pareiškėjai) kreipėsi į Administraciją su Prašymais išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties patalpas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). 2023 m. vasario 20 d. buvo gautas VMSA Statybos reglamentavimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti pažymą, nurodant, jog Skyrius, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, mano, kad Patalpos, kaip priklausinys, galbūt nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas). 2023 m. vasario 28 d. buvo gautas Skyriaus sprendimas, kuriuo taip pat atsisakyta išduoti pažymas. Šis sprendimas savo turiniu yra identiškas 2023 m. vasario 20 d. sprendimui

2.2. Iš Sprendimų turinio nėra aišku, kodėl netenkinti pareiškėjų Prašymai išduoti pažymas apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties Patalpas (toliau – ir Pažymos), kokiems teisės aktams prieštarauja pateikti Prašymai dėl pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto (Patalpų) atsidalijimo į atskirus turtinius vienetus. Be to, nesuprantamas atsakovo siekis priversti pareiškėjus pakeisti Patalpų paskirtį (būtinai į gyvenamąją) ir / arba sukurti gyvenamajai paskirčiai tinkančią infrastruktūrą, nors pareiškėjai neketina atidalintų Patalpų naudoti gyvenimui ar kitai paskirčiai, iš jų nėra formuojami butai. Pareiškėjai tik siekia atsidalinti jiems priklausančių Patalpų dalis, tam, jog galėtų suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus ir atitinkamai jais disponuoti taip, kad bet kokie kiekvieno atidalinto daikto savininko sprendimai (pvz., atlikti remontą, pertvarkyti daiktą, jį įkeisti, parduoti mainyti ir pan.) nepriklausytų nuo kitų bendrasavininkų sprendimų. Tačiau atsakovas Sprendimais užkirto kelią visiems pareiškėjams tinkamai naudotis savo turtu, realizuoti teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio nuostatuose, ir reikalauti atidalyti bendrasavininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2.3. Ginčo tarp Patalpų bendrasavininkų dėl nuosavybės teisių nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl nuosavybės atidalijimo būdo. Visi Patalpų bendrasavininkai geranoriškai sutarė atsidalinti jiems priklausančias Patalpų dalis nepažeidžiant kitų bendraturčių interesų ir nedarant jokios žalos esamam daiktui, esamai jo paskirčiai. Neatidalinus Patalpų į atskirus turtinius vienetus, pareiškėjai neturi galimybės nei savo turtu naudotis, nei įgyvendinti CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos teisės atsidalinti nuosavybę, o tai reiškia, kad pareiškėjų nuosavybės teisė į Patalpas yra paneigta atsakovo veiksmais ir priimtais Sprendimais. Atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir nepagrįstai neleidžia pareiškėjams atsidalinti savo dalies iš bendrosios nuosavybės sukurdamas dirbtinius reikalavimus. Ginčo dėl Patalpų paskirties tarp bendrasavininkų taip pat nėra. Atitinkamai nėra ir jokio teisėto pagrindo atsakovui bandyti nuneigti Nekilnojamojo turto registre esančius Patalpų duomenis, įrašytą jų paskirtį.

2.4. Patalpų padalinimo schemoje numatyta atlikti paprastąjį remontą, šiuo metu nenumatant keisti esamos Patalpų paskirties. Gavęs dokumentus, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ (toliau – ir STR, Reglamentas) 120 punkto reikalavimais, privalėjo imtis tik šių veiksmų: „turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai [9.35]. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų reikia keisti statinio (-ių) paskirtį“. Atsakovas Sprendimuose nenustatė jokių neatitikimų STR 120 punktui, pareiškėjų parengtiems dokumentams, jokių neatitikimų STR ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymui ar kitiems įstatymams. Todėl Sprendimai akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo principus.

2.5. Sprendimuose nebuvo nustatyta, jog naujai formuojamas patalpas (atidalintas Patalpų dalis) nebus galimybių naudoti pagal esamą jų paskirtį – gamybos. Todėl, siekiant ir toliau naujai formuojamas patalpas naudoti pagal esamą jų paskirtį, nereikia keisti viso pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties, nes pastato paskirtis sutampa su Patalpų paskirtimi (gamybos). Pareiškėjai yra įsitikinę, jog atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, neturėdamas nuosavybės teisių į ginčo Patalpas, nepagrįstai ėmė spręsti už Patalpų bendrasavininkus, kaip šios Patalpos turėtų būti naudojamos ir į kokią paskirtį jos turėtų būti keičiamos. Tik pareiškėjai, būdami Patalpų bendrasavininkai, turi teisę spręsti, kaip jų turimą nuosavybę valdyti ir ja naudotis. Nesant bendrasavininkų išreikšto poreikio šiuo metu keisti Patalpų paskirtį ar atidalintų patalpų naudoti pagal kitą paskirtį (ne gamybos), pareiškėjai neprivalo Patalpų paskirties pakeisti į atsakovo nurodytą. Taip pat šiuo metu neplanuojant Patalpų ar jos atidalintų dalių naudoti gyvenamajai paskirčiai, pareiškėjai neprivalo įrengti gyvenimui tinkančios infrastruktūros, kadangi jokie teisės aktai to nereglamentuoja. Dėl šių priežasčių pareiškėjai yra įsitikinę, jog atsakovas Sprendimais peržengė jam priskirtos kompetencijos ribas ir visiškai nepagrįstai ėmė spręsti dėl pareiškėjų privačios nuosavybės teises objekto (Patalpų) panaudojimo būdo, nustatydamas atsakovui tinkančią paskirtį.

2.6. Pateiktuose Prašymuose ir prie jų pridėtose schemose jas rengę projektuotojai pagrindė pareiškėjų poreikį atsidalinti jiems priklausančias Patalpų dalis. Taip pat pagrindė išlikusį poreikį naujai suformuotas patalpas naudoti pagal esamą paskirtį – gamybos. Parengtose schemose nurodoma, jog schema numatoma atidalinti kūrybinių dirbtuvių patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat nurodoma, jog atidalinamą turtinį vienetą sudaro viena patalpa su bendro naudojimo patalpomis. Kiekvienu atveju nurodomas atsidalinamų patalpų bendras plotas yra ir bendrojo naudojimo patalpų plotas. Visoms atidalijamoms patalpoms numatyta naudotis bendrais sanitariniais mazgais, projektuojamais bendrojo naudojimo patalpose – koridoriuje. Dėl atidalijimo buvo pateikti Patalpų bendraturčių rašytiniai sutikimai. Schemoje paaiškinta, jog po patalpų atidalijimo likusi turtinio vieneto dalis bus naudojama pagal esamą paskirtį – gamybos, ir bendraturčiai naudos Patalpas pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Schemoje buvo aiškiai nurodoma, jog Patalpų savininkai, įgyvendindami nuosavybės teises į jiems nuosavybės teise priklausančią Patalpų dalį, taip pat, kad galėtų nepriklausomai nuo kitų Patalpų bendraturčių atsiskaityti atskirai už sunaudotą elektros, vandens ir šilumos energiją, inicijavo Patalpų atidalijimo schemos rengimą. Formuojamos patalpos negali būti prilyginamos butams, nes jos neturi tam reikiamų komunikacijų, infrastruktūros, patalpos suplanuotos visiškai kitaip nei butai, neturi individualių sanitarinių mazgų (tualeto, dušo, kriauklių ir pan.), miegamųjų, virtuvės ir pan., todėl šių patalpų nėra ketinama naudoti ir / ar parduoti kitiems asmenims kaip butų. Taigi, pareiškėjai tinkamai įgyvendino visas teisės aktuose nustatytas pareigas, siekdami atsidalinti jiems priklausančias Patalpų dalis.

2.7. Iš Sprendimų turinio matyti, jog atsakovas nenurodo nei vieno teisės akto, reglamento ir / ar reikalavimų, kurių neatitiktų parengtos schemos bei pateiktas projektuotojų paaiškinimas, bei dėl ko neva atidalintos patalpos nebus naudojamos pagal esamą paskirtį. Todėl nepagrįstai atsakovas sprendė, kad formuojamuose turtiniuose vienetuose neva buvo atvaizduotos tokios patalpos, kuriose vėliau būtų galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas ir rėmėsi ne schemose esama informacija, o skelbimų portalo duomenimis, kurie nėra susijęs su pareiškėjų Prašymais. Siekiant atsidalinti nuosavybę, kitokiu būdu suformuoti pareiškėjams priklausančių Patalpų dalių nėra galimybės. Schema parengta pagal pareiškėjų poreikius, lūkesčius ir jiems priklausančias Patalpų dalis nuosavybės teises.

2.8. Sprendimuose atsakovas vadovaujasi Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3837 „Dėl Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių tvirtinimo“ patvirtintomis Vilniaus urbanistikos taisyklėmis (toliau – ir Vilniaus urbanistikos taisyklės, Taisyklės), kurios nėra patvirtintos vidaus teisės aktų nuostatomis, atitinkamai įstatymų leidėjas joms nėra nustatęs imperatyvaus privalomumo, jos galioja tik Vilniaus miesto teritorijoje. Be to, šios Taisyklės neapibrėžtos ir gali būti įvairiai interpretuojamos tapačiose situacijose, vieniems asmenims gali būti leidžiama atidalinti patalpas pateikus identiškus dokumentus, o kitiems asmenims gali būti draudžiama. Pareiškėjų kartu su prašymais atsakovui pateiktuose planuose aiškiai matyti, jog prašomos atidalinti Patalpos į atskirus turtinius vienetus neatitinka gyvenamosios paskirties patalpų ir jų nėra ketinama naudoti gyvenimui. Todėl nėra suprantama, dėl ko atsakovas sprendžia, kad atidalintos patalpos bus naudojamos gyvenamajai paskirčiai. Suformavus naujas patalpas, tiek Patalpos, tiek ir pastatas toliau bus naudojami ta pačia paskirtimi, kaip ir prieš Patalpų padalinimą, t. y. gamybos paskirčiai. Atsakovas visiškai nepagrįstai taiko minimas taisykles nurodydamas jų privalomumą pareiškėjams ir teigdamas, jog neva pareiškėjų prašymai, parengtos schemos neatitinka turinio prieš formą principo reikalavimų, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nereglamentuojamomis Taisyklėmis.

2.9. Atsakovo nepagrįsti veiksmai, trukdymas bendrasavininkams įgyvendinti Patalpų atidalijimą, sukelią žalą, nes neatidalintomis Patalpų dalimis nėra galimybės naudotis taip, kaip buvo planuota, kai kurie bendrasavininkai turi prisiėmę tam tikrų įsipareigojimų (susijusių su patalpų atidalijimu, nuoma, turto realizavimu), kurių neįvykdžius laiku teks mokėti baudas. Atitinkamai mažėja ir neatidalinto turto vertė, kas taip pat sukelia atitinkamus nuostolius.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į grupės skundą prašė atmesti grupės skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į grupės skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjai prašo atidalinti Patalpas pastate, kuris pagal šiuo metu aktualius Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis yra gamybos paskirties. Statinys (pastatas) stovi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Įvažiavimas į Žemės sklypą yra iš Sudervės kelio ir Laisvės prospekto. Pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o indeksas 2P5/b, pastatas yra penkių aukštų su antstatu, pastato kategorija – ypatingasis. Pastato sienos ir perdangos – gelžbetonio plokštės, langai – plastikiniai, stogas – sutapdintas, bitumas, statybos metai – 1986 m. Taigi, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos yra išimtinai gamybinės paskirties. Tačiau pareiškėjai, būdami šio pastato patalpų bendraturčiai, pateikę atskirus prašymus dėl patalpų padalinimo ir naujų patalpų formavimo, siekia padalinti esamas gamybines patalpas į naujus turtinius vienetus su atskirais kambariais ir sanitariniais mazgais, t. y. gamybines patalpas, kurių bendras plotas yra net 4 915,69 kv. m, norima padalinti į daug mažesnes, vidutiniškai apie 20–30 kv. m dydžio patalpas – tariamas kūrybines dirbtuves. Tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad esamos negyvenamos paskirties patalpos faktiškai yra dalinamos ir pardavinėjamos bei bus (jau yra) naudojamos kaip butai (loftai), skirti žmonėms nuolat gyventi, nors šis pastatas nėra skirtas ir pritaikytas šiam tikslui. Pareiškėjams bendrai priklausančių patalpų padalinimas į naujus atskirus turtinius vienetus reikštų ne ką kitą, kaip neteisėtą faktinį gamybinės patalpų paskirties pakeitimą į gyvenamąją, nesilaikant gyvenamosios paskirties patalpų įrengimui teisės aktais keliamų reikalavimų (atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimus ir pan.). Atsakovas gali išduoti sutikimą patalpų padalinimui į atskirus turtinius vienetus tik tuo atveju, jeigu naujai suformuotos patalpos bus naudojamos pagal iki padalijimo buvusią paskirtį, kaip tai numatyta teisės aktuose.

4.2. Patalpų atidalijimo schemose, teiktose atsakovui, kaip pagrindinis šios inicijuotos procedūros tikslas yra pateikiamos tik formalios priežastys: „įgyvendinti savininkų nuosavybes teises į jiems nuosavybes teise priklausančias patalpų dalis taip pat, kad būtų galima nepriklausomai nuo kitų bendraturčių atsiskaityti atskirai už sunaudotą elektros, vandens ir šilumos energiją“. Tačiau nei schemose, nei pareiškėjų skunde neįvardijama, kad dabartinė patalpų valdymo forma bendraturčiams faktiškai trukdyti patalpas naudoti pagal dabartinę jų paskirtį.

Iš skundžiamų Sprendimų aiškiai matyti, kad atsisakyta pareiškėjams išduoti Pažymas būtent dėl to, kad atsakovas nustatė, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti (nebus) naudojamos pagal paskirtį, todėl būtina pakeisti statinio(-ių) paskirtį arba pateikti duomenis, kurie išsklaidytų abejones dėl siekiamų atidalinti patalpų (ne) naudojimo pagal nustatytą paskirtį. Tokią išvadą atsakovas padarė, vertindamas tiek pareiškėjų teiktus dokumentus, įskaitant atidalijimo schemas, tiek viešai prieinamą informaciją.

Anot atsakovo, visų pirma, gamybines patalpas siekiama padalinti į gamybine prasme išimtinai mažas atskiras erdves, t. y. 20–30 kv. m patalpas, o tai kelia pagrįstas abejones, kad tokiose patalpose bus galima atlikti kokius nors gamybos darbus. Antra, patalpas didžiąja dalimi yra įgiję ne juridiniai asmenys (ūkio subjektai), o fiziniai asmenys, įskaitant šeimas (sutuoktiniai kartu), todėl tokios patalpos, tikėtina, bus ir yra naudojamos ilgalaikiam apsigyvenimui, o ne tam tikros ūkio veiklos vykdymui. Trečia, deklaruojama, kad patalpų atidalijimo būtinybė siejama su bendraturčių galimybe atskirai atsiskaityti už sunaudotą elektros, vandens ir šilumos energiją, tačiau pačioje schemoje nurodoma, kad patalpoms bus priskirtas bendrojo naudojimo sanitarinis mazgas.

Taigi, pačioje schemoje deklaruojamas atidalijimo tikslas visiškai neatitinka tariamo patalpų atidalijimo būdo, t. y. atidalintų patalpų gyventojai neva naudosis vienu ar keliais bendrais sanitariniais mazgais, tačiau juose sunaudotą vandenį kažkokiais būdais, atidalijus patalpas, jau turės galimybę apmokėti atskirai. Tikrasis pareiškėjų atidalijimo tikslas, kuris dėl to ir siejamas su galimybe atskirai atsiskaityti už komunalines paslaugas, aiškiai yra šių patalpų pavertinimas atskirais turto vienetais tam, kad jos įgytų faktinį gyvenamosios patalpos – buto (lofto) statusą, be kita ko, kiekviena patalpa tuo tikslu turėtų ir atskirus sanitarinius mazgus (vonios kambarius).

Pareiškėjai tai siekia atlikti neįgyvendinę visų reikiamų teisinių ir techninių procedūrų, t. y. nepakeitę statinio paskirties.

4.3. Pareiškėjų skunde ir kartu su juo pateiktuose prieduose nėra jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kadangi pateiktomis schemomis ir jų pagrindu atliekamais einamaisiais remonto darbais, t. y. atidalijimu, yra faktiškai siekiama neteisėtai suformuoti gyvenamąsias patalpas – butus (loftus). Pareiškėjai skunde nėra paneigę aplinkybės, kad atsakovas, atsisakydamas išduoti pareiškėjams pažymas apie patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, būtų neteisingai pritaikęs STR 121 straipsnį, kuris įpareigoja savivaldybės administraciją, nustačiusią aplinkybes, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, atsisakyti tokias pažymas išduoti.

4.4. Pareiškėjai skunde apsiriboja tik deklaratyvių teisės normų, jiems kaip bendraturčiams suteikiančių teisę atsidalinti patalpas, citavimu, tačiau teismine tvarka siekdami šių savo teisių realizavimo (gynimo) nepateikia jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų tokių teisių įgyvendinimo pagrįstumą. Pareiškėjai nei atsakovui, nei šią bylą nagrinėjančiam teismui nėra pateikę jokių įrodymų, kad patalpų atidalijimas faktiškai nepakeis pastato (patalpų) naudojimo paskirties. Skunde vien formaliai teigiant, kad pareiškėjai patalpas naudos pagal jų paskirtį – gamybai, tuo pačiu nėra teikiami jokie duomenys, kokie gamybos darbai tokiose mažose atskirose patalpose bus (galėtų būti) vykdomi, nepaaiškinta, kodėl šias patalpas didžiąja dalimi yra įsigiję fiziniai asmenys (šeimos), kodėl šios patalpos viešojoje erdvėje reklamuojamos ir pristatomos kaip gyvenamieji butai (loftai) ir pan.

4.5. Teisinis reguliavimas pareiškėjus įpareigoja pateikti atsakovui duomenis, leidžiančius įsitikinti (nustatyti), kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį. Tačiau pareiškėjų teiktos atidalijimo schemos tokio pagrįsto įsitikinimo padaryti neleido, juo labiau, kad viešoje erdvėje gausu informacijos, jog patalpos faktiškai atidalijamos ir pardavinėjamos arba net nuomojamos trumpam terminui apgyvendinimo tikslais kaip gyvenamosios patalpos. Tokia informacija prieinama viešuose interneto portaluose: www.aruodas.lt , www.citynow.org, www.citify.lt , www.assetpartners.lt , www.booking.com. Šiuose interneto puslapiuose pareiškėjų siekiamos atidalinti patalpos pristatomos kaip „Gyvenamosios patalpos – loftai (duomenys neskelbtini)“. Paminėtose portaluose šios patalpos parduodamos (nuomojamos) kaip gyvenamosios paskirties ir teigiama, kad kiekviena (atidalinta) patalpa turi svetainę su virtuve, miegamąjį, vonią ir holą, tačiau skelbimų pastabose nurodoma, jog teisinis patalpų statusas kitoks – gamybinės patalpos. Todėl šie akivaizdūs įrodymai patvirtina, kad skundu pareiškėjai siekia neteisėtų ir nesąžiningų tikslų – nuginčyti faktinę ginčo situaciją atitinkančius ir dėl to visiškai teisėtus ir pagrįstus atsakovo Sprendimus atsisakyti išduoti pažymas, tokiu būdu norėdami susikurti prielaidas patalpų, neatitinkančių nustatytos tikslinės paskirties, de jure (teisiškai) naudojimui ir disponavimui. Šią viešai prieinamą informaciją atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdamas objektyviai ir atsakingai, ne kartą siekė patikrinti, nuvykdamas į vietą, kurioje yra patalpos. Tačiau atsakovui nebuvo sudaryta galimybė faktiškai patikrinti patalpas, kadangi buvo apribotas patekimas į patalpas – pastatas dėl jame vykdomų statybos darbų buvo uždarytas. Tą patvirtina Administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2023 m. balandžio 14 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Kita vertus, pareiškėjai neteikia į bylą duomenų, kurie paneigtų viešai prieinamus duomenis, kurie neabejotinai leidžia įsitikinti, kad pastatą siekiama pritaikyti naudojimui ne pagal įregistruotą jo paskirtį.

4.6. Šiuo atveju pareiškėjai skunde akcentuoja tik savo nuosavybės teises ir asmeninį interesą atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, tačiau visiškai ignoruoja tai, kad su šiomis teisėmis kartu eina ir pareigos, įskaitant bendrąsias – veikti sąžiningai, laikantis protingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjai ne tik neįgyvendino STR keliamų reikalavimų, kuriems esant išduodamos pažymos dėl patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį, bei ir atskleidžia tikruosius pareiškėjų ketinimus, kurie yra neteisėti ir nesąžiningi, t. y. gauti iš atsakovo pažymas dėl atidalintų patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį, kai tiek šiuo metu faktinė, tiek planuojama patalpų naudojimo paskirtis yra visai kita nei nurodoma pareiškėjų atsakovui teiktuose dokumentuose. Tai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo teisę ir pareigą pareiškėjų skundą atmesti, kadangi pareiškėjai tikėtina piktnaudžiauja savo teisėmis – siekia apginti neteisėtus interesus, juos tik formaliai pridengdami savo kaip bendrosios nuosavybės teisių turėtojų statusu.

4.7. Be kita ko, vertinant pareiškėjų pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašyta išduoti Pažymas, buvo taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas. Kitaip tariant, ginčo atveju buvo vertinama faktinė pastato (Patalpų) paskirtis, statybos rūšis, būstų skaičius ir pan. Atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo funkciją, laikosi pozicijos, kad esant neatitikimams tarp faktinio turinio ir biurokratinės formos, reikalaujama kad planuojamos statybos poveikis urbanistinei ir gamtinei aplinkai būtų vertinamas pagal turinį, bet ne pagal formą, pavyzdžiui, suprojektuotas taip, kad gali būti išparduotas dalimis, nepaisant būsto pavadinimo. Atsakovui tik formaliai įvertinus pareiškėjų pateiktas patalpų atidalijimo schemas, kuo iš esmės siekiama šioje byloje pateiktu skundu, susidarytų prielaidos kilti neigiamiems padariniams, susijusiems su faktiniu patalpų naudojimo ne pagal paskirtį įteisinimu. Patalpų savininkai, naudodami tokias patalpas ne pagal paskirtį, esant galimam priešgaisrinių reikalavimų ir higienos normų neatitikimui, galėtų patirti įvairius sveikatos sutrikdymus, todėl pareiškėjų prašymų formalus patenkinimas būtų visiškai nesuderinama su atsakovo pareiga objektyviai vertinti kiekvieną konkrečią situaciją ir prisiimti atsakomybę už administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Šiuo atveju bylos duomenys įrodo, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis po jo atnaujinimo (projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimo) faktiškai neatitinka įregistruotos statinio paskirties, nes pastate esančios gamybos paskirties patalpos, jas atidalijant ir atliekant remonto darbus, performuojamos į gyvenamąsias.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patenkino pareiškėjų grupės skundą ir panaikino Sprendimus bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų teiktus Prašymus ir priimti administracinį aktą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio nuostatas; netenkino pareiškėjų prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas, be kita, ko nustatė, kad skundžiamais Sprendimais atsisakoma išduoti pažymas apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimuose, kurių turinys yra beveik identiškas, tik pateiktos atsakovo padarytos išvados, kad pagal pateiktus prašymus formuojamuose turtiniuose vienetuose buvo atvaizduotos patalpos, kuriose vėliau galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas, o vertinant sprendinius planinė struktūra turi atitikti numatomą paskirtį, kad neliktų galimybės parduoti kaip gyvenamąsias patalpas ir (ar) butus, kas yra viena iš priežasčių neišduoti prašomos pažymos, taip pat padaryta išvada, jog atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, iš esmės patalpos, kaip priklausinys galbūt nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas). Teismas vertino, kad tokios išvados yra prielaidomis pagrįsti motyvai, manant, kad pareiškėjai naujai suformuotas patalpas ateityje naudos kaip gyvenamąsias. Tačiau patys pareiškėjai tikina, jog neketina atidalintų Patalpų naudoti gyvenimui ar kitai paskirčiai, iš jų nėra formuojami butai, o tik siekia atsidalinti jiems priklausančių Patalpų dalis, tam, jog galėtų suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus ir atitinkamai jais disponuoti.

7. Teismas pažymėjo, kad Sprendimuose atsakovas mini Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 30-3837 „Dėl Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių tvirtinimo“ (Vilniaus urbanistikos taisyklės), kurį siūloma taikyti vertinant statybos projektų architektūrinius ir urbanistinius sprendinius, rengiant projektinių pasiūlymų rengimo užduotis bei tvirtinant projektinių pasiūlymų sprendinius, o taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 41 protokoliniu nutarimu patvirtintų taisyklių 13 punktą, tačiau nurodytas teisinis pagrindas yra iš esmės įtvirtinantis bendrą principą, kad vertinamas turinys, o ne forma, ir šioje situacijoje atsakovas vis tiek turėjo remtis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.

8. Teismas nurodė, kad ginčo situacijoje yra aktualus STR, nes atsakovas vykdė būtent šio reglamento 119–121 punktuose numatytą procedūrą (pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimą). Atsakovas sprendė, kad formuojamuose turtiniuose vienetuose buvo atvaizduotos tokios patalpos, kuriose vėliau būtų galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas. Nepaisant to, Sprendimuose nėra pateikta jokių konkrečių duomenų (faktinių aplinkybių), kurie leistų daryti tokią išvadą. Taip pat atsakovas rėmėsi skelbimų portalo duomenimis, tačiau šie duomenys nėra susieti su pareiškėjų Prašymais, t. y. nėra duomenų, kad nurodytuose skelbimuose būtų nurodyti tos pačios patalpos kaip ir pareiškėjų Prašymuose.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimuose nepagrindė savo išvados, jog naujai formuojamas patalpas (atidalintas Patalpų dalis) nebus galimybių naudoti pagal esamą jų paskirtį – gamybos. Teismo vertinimu, šiuo atveju pasirinkta priemonė – atsisakyti išduoti pažymą atidalijimui ir taip užkirsti kelią savininkams atsidalyti turtą, nenustačius, kad naujai formuojamos patalpos negalėtų būti naudojamos pagal įregistruotą paskirtį, buvo neproporcinga priemonė.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Sprendimų turinio yra akivaizdu, jog individuali administracinio sprendimo priėmimo argumentacija pareiškėjams iš tiesų negalėjo būti žinoma. Aiškūs Sprendimų motyvai taip pat nėra nurodyti kitame dokumente, į kurį galėtų būti pateikiama nuoroda skundžiamuosiuose aktuose. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas pateikė kaip papildomus įrodymus – viešai matomas interneto nuorodas į ginčo patalpų skelbimus, pagal kuriuos gamybinės patalpos (duomenys neskelbtini) yra / buvo parduodamos / nuomojamos kaip butai (loftai), kurios iliustruoja, jog pareiškėjai siekia neteisėto Patalpų atidalijimo, nes minėtos patalpos, nepaisant to, jog yra gamybinės paskirties, buvo ir yra naudojamos kaip butai (loftai). Tačiau viešojo administravimo subjekto atsiliepime ar procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai (net jei būtų išsamūs) ir duomenys negali pakeisti imperatyvių reikalavimų, kad sprendimo motyvai turi būti pačiame sprendime. Be to, aptarti įrodymai nėra susieti su pareiškėjų Prašymuose nurodytomis patalpomis.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimai yra neteisėti, nes neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti.

12. Teismas pažymėjo, kad likę neaptarti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisakė. Kadangi pareiškėjai nepateikė bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir jų pagrindimo, todėl teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir pareiškėjų grupės skundą atmesti.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjų grupės skundą, papildomai pažymi, kad:

14.1. Tokio pobūdžio bylose (siekiant suformuoti ir atidalinti kaip atskirus turtinius vienetus negyvenamosios paskirties patalpas, nors tuo pačiu patalpos yra naudojamos gyvenimui ir pardavinėjamos kaip butai) pradėjo formuotis nenuosekli teismų praktika. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas nemotyvuotai siekia užkirsti kelią nesąžiningam negyvenamų patalpų „virtimui“ į gyvenamąsias, neatliekant jokių patalpų paskirties keitimo veiksmų, nesilaikant gyvenamosios patalpoms keliamų įrengimo ir infrastruktūros reikalavimų. Tačiau kitoje byloje tas pats teismas analogišką atsakovo siekį ir iš esmės analogiškus motyvus neleisti atidalinti ir formuoti atskirais vienetais negyvenamos paskirties faktiškai gyvenimui skirtas patalpas vertino kaip tinkamą (žr., pvz., 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. eI3-1673-631/2024).

14.2. Nors atsakovas turi duomenų (viešojoje erdvėje esantys skelbimai, paties statytojo patekta informacija ir pan.), kad gamybinės paskirties Patalpos, net ir nesant formaliam jų atidalinimui, jau yra įrenginėjamos ir pardavinėjamos kaip butai, tačiau teismo vertinimu atsakovas šiuo duomenis turėjo ignoruoti ir leisti pareiškėjams atidalinti Patalpas, suformuoti jas kaip atskirus turtinius vienetus ir taip palengvinti jų pardavinėjimą / naudojimą gyvenimui. Teismas šiuos duomenis atmetė formaliai, konstatuodamas, kad jų negalima susieti su konkrečiu pareiškėju (nors viešojoje erdvėje yra daug skelbimų apie Patalpas, įrenginėjimas ir parduodamas kaip butai). Atsakovas, matydamas daromus pažeidimus, neturi teisės jų ignoruoti ir nesiimti jokių veiksmų. Todėl atsakovas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atidžiau pažvelgti į ginčo santykių problemiškumą ir neleisti formuotis ydingai teismų praktikai, kuomet dėl formalių pagrindų atsakovui yra užkertamas kelias reaguoti į daromus teisės pažeidimus.

14.3. Iš skundžiamų Sprendimų aiškiai matyti, kad atsisakyta pareiškėjams išduoti Pažymas dėl to, kad atsakovas nustatė, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti (nebus) naudojamos pagal paskirtį, todėl būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį arba pateikti duomenis, kurie išsklaidytų abejones dėl siekiamų atidalinti patalpų (ne)naudojimo pagal nustatytą paskirtį. Tokią išvadą atsakovas padarė vertindamas tiek pareiškėjų teiktus dokumentus, įskaitant atidalijimo schemas, tiek viešai prieinamą informaciją. Pareiškėjai skunde nepaneigė aplinkybės, kad atsakovas Sprendimais atsisakydamas išduoti pareiškėjams Pažymas, būtų neteisingai pritaikęs STR 121 straipsnį, kuris įpareigoja savivaldybės administraciją, nustačiusią aplinkybes, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, atisakyti tokias pažymas išduoti. Pareiškėjai nei atsakovui, nei teismui nėra pateikę jokių įrodymų, kad Patalpų atidalijimas faktiškai nepakeis pastato (patalpų) naudojimo paskirties. Atsakovas pagal STR 119–120 punktus neįsitikino, kad Patalpos galės būti naudojamos pagal esamą gamybinę jų paskirtį. To visiškai pakanka konstatuoti, kad ginčo Sprendimai yra teisėti ir motyvuoti, kadangi atsakovas veikė pagal minėto reglamento suteiktus įgaliojimus.

14.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – atsakovė teigė, kad turi duomenų, jog Patalpos yra naudojamos kaip butai (pateikti tai patvirtinantys įrodymai), tačiau pareiškėjai, teigdami, kad Patalpos ir po atidalinimo bus naudojamos kaip gamybinės, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjai į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie išsklaidytų abejones dėl gamybinių Patalpų faktinio naudojimo kaip butų, dėl schemos sprendinių (pasirinkto atidalinamų patalpų dydžio, galimybių tokio dydžio patalpose vykdyti „gamybinę“ veiklą, sanitarinių mazgų atskyrimo ir pan.).

14.5. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ir bendruosius teisės principus, tokius kaip sąžiningumas, teisingumas ir pan., kadangi pareiškėjai siekia itin siauro teisės aktų aiškinimo (neva užtenka, kad teoriškai Patalpos galėtų būti naudojamos kaip gamybinės ir ateityje, nors faktiškai yra naudojamos kaip butai), ieško teisės aktų spragų, kas sudaro galimybes ir toliau negyvenamos paskirties Patalpas naudoti kaip butus.

15. Atsakovas papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės identišką administracinę bylą Nr. eA-339-415/2025, todėl atsakovas prašo užtikrinti praktikos vienodumą bei panaikinti pirmosios instancijos instancijos teismo sprendimą, atmetant pareiškėjų skundą.

16. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjai taip pat prašo iš atsakovo priteisti pareiškėjams visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

17.1. Atsakovas, paminėdamas Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. eI3-1673-631/2024, nepateikė jokių konkrečių nurodomo teismo sprendimo motyvų, argumentų, galinčių pagrįsti apeliacinio skundo teiginį neva „pradėjo formuotis nenuosekli teismų praktika“. Šis teismo sprendimas nėra skelbiamas viešai (pareiškėjų atstovams nepavyko rasti šio teismo sprendimo ir su juo susipažinti), todėl pareiškėjai neturi galimybių plačiau pasisakyti dėl minimo teismo sprendimo turinio.

17.2. Apeliaciniame skunde atsakovas deklaruoja siekį užtikrinti, kad Patalpos ir toliau būtų naudojamos pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad šį siekį atsakovas turėtų įgyvendinti laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos, priimamus sprendimus grįsti konkrečiais duomenimis, susijusiais su nagrinėjamo klausimo esme, o ne prielaidomis, be to, dar ir nesusijusiomis su nagrinėjamu klausimu (konkrečia vykdoma administracine procedūra).

17.3. Teismo sprendime pagrįstai pasisakyta, kad atsakovas Sprendimuose nepagrindė savo išvados, jog naujai formuojamas patalpas (atidalintas Patalpų dalis) nebus galimybių naudoti pagal esamą jų paskirtį – gamybos. Sprendimų motyvai neatitinka STR 121 punkte numatytų pagrindų, kuriais gali būti atsisakoma išduoti reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą. Teismas sprendime konstatavo, kad nors atsakovo siekis užtikrinti, jog patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį yra legitimus (siektinas), tačiau pasirinkta priemonė – atsisakyti išduoti pažymą atidalijimui ir taip užkirsti kelią savininkams atsidalyti turtą, nenustačius, kad naujai formuojamos patalpos negalėtų būti naudojamos pagal įregistruotą paskirtį, buvo neproporcinga priemonė. Šie esminiai teismo sprendimo motyvai apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijami.

17.4. „Viešai prieinamos vizualiai atvaizduotos informacijos“ (net nesant aiškių kriterijų, kas laikytina tokia informacija) vertinimas svarstant dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo klausimą nėra numatytas. Svarstant, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki STR 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, vertintini su statinio / patalpų formavimu konkrečiai susiję kriterijai, nurodomi pateiktoje naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemoje ir kituose STR 118 punkte nurodytuose dokumentuose. Pareiškėjai privalėjo teikti tik STR 118 punkte nurodytus duomenis / dokumentus, kas ir buvo padaryta. Tačiau Administracijos veiksmai, kuriais imtasi vertinti ne šiuos duomenis, atlikti ne STR 119 punkte numatytus vertinimus, o kelti abstrakčias prielaidas, vertintini kaip ultra vires (viršijant įgaliojimus).

17.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodė Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o pareiškėjų argumentai dėl netinkamo Sprendimų motyvavimo bei prieštaravimo STR 119–121 punktų normoms yra pagrįsti. Taigi, teismas įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių paskirstė tinkamai. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodomi tariamo įrodinėjimo naštos netinkamo skirstymo aspektai yra klaidingi, kadangi šiuos teiginius atsakovas ir toliau grindžia prielaidomis ar motyvais, išeinančiais iš STR 119–121 punktų normų (administracinės procedūros dalyko) ribų. Faktinio Patalpų naudojimo aplinkybės nėra STR 119–121 punktų numatytos procedūros nagrinėjimo objektas.

17.6. Schemomis ir Patalpų padalinimu nekeičiama esama Patalpų gamybinė paskirtis, šis Patalpų padalinimas savaime nereiškia, kad naujas patalpas bus galima naudoti kokiai nors kitai paskirčiai, nei kad šiuo metu įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tačiau pareiškėjams nėra uždrausta, atliktus atitinkamus darbus ir teisinius veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti naujų patalpų paskirties keitimą. Tokią teisę pareiškėjai turi ir šiuo metu – iki Patalpų atidalinimo.

17.7. Priimdama Sprendimus Administracija privalėjo veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Priešingi apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Turinio viršenybės prieš formą principo taikymas aptariamuose teisiniuose santykiuose nėra numatytas įstatymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. A256-186/23(2.15.2.48E-STR) „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymos neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini)“ ir 2023 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. A256-230/23(2.15.2.48E-STR) „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymų neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų teiktus Prašymus.

19. Teismas patenkino pareiškėjų grupės skundą, padaręs išvadą, kad Sprendimuose nėra nurodyta jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad formuojamuose turtiniuose vienetuose buvo atvaizduotos tokios patalpos, kuriose vėliau būtų galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas; atsakovas nepagrindė išvados, kad naujai formuojamas patalpas (atidalintas Patalpų dalis) nebus galimybių naudoti pagal esamą jų paskirtį – gamybos; taikomą priemonę vertino kaip neproporcingą, akcentavo, kad Sprendimuose nebuvo nurodyti aiškūs motyvai, bylos nagrinėjimo metu pateiktų papildomų duomenų (skelbimų) nevertino, nes jie turėjo būti nurodomi administraciniame sprendime, be to, jie nebuvo susiję su konkrečiomis pareiškėjų patalpomis.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu argumentavo, kad buvo nepagrįstai atmesti vieši duomenys apie tai, jog ginčo patalpos yra įrenginėjamos ir pardavinėjamos kaip butai, atsakovas negalėjo ignoruoti tokių duomenų; STR 121 straipsnis įpareigoja savivaldybės administraciją, nustačiusią aplinkybes, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, atsisakyti ginčo pažymas išduoti; prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtą faktinėmis aplinkybėmis iš esmės identišką administracinę bylą Nr. eA-339-415/2025.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Byloje nustatyta, kad ginčijamais Sprendimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyrius atsisakė pareiškėjams išduoti pažymas apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas, išanalizavęs formuojamuose turtiniuose vienetuose atvaizduotas patalpas, kuriose vėliau galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas, skelbimus internete (2023 m. vasario 28 d.) apie parduodamus butus – loftus projekte „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė, jog gamybinės patalpos, kurių paskirtis gamybos, bus naudojamos pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre; rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3837 patvirtintomis Vilniaus miesto urbanistikos ir architektūros taisyklėmis, kurių 13 punkte įtvirtintas principas spręsti pagal turinį, o ne pagal formą, STR 1.07.03:2017 118–120 punktais, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis; nurodė, kad norint pakeisti patalpų paskirtį turi būti rengiamas patalpų paskirties keitimo projektas, kuriam išduodamas statybą leidžiantis dokumentas.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. eA-339-415/2025, 2025 m. birželio 23 d. nutartimi (toliau – ir Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis) atmetė pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birželio plėtros administratorius“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Birželio plėtros administratorius“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Statybos reglamentavimo skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą, kuriais buvo atsisakyta išduoti naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymas adresu (duomenys neskelbtini), pagal padalinimo schemą į atskirus 137 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025 buvo sprendžiamas ginčas dėl to paties pastato, kaip ir nagrinėjamoje byloje, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą yra negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos), bendras plotas – 4 915,69 kv. m, pagrindinis plotas – 4 030,47 kv. m, kurio patalpų atitinkamos dalys priklauso daugiau nei 130 asmenų, galimybės padalyti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Patalpų atsidalijimas grindžiamas savininkų galimybe nepriklausomai nuo kitų patalpos bendraturčių atsiskaityti už sunaudotą elektros, vandens ir šilumos energiją. Tai reiškia, kad nagrinėjamo ginčo aplinkybės yra identiškos kaip ir administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025, skiriasi tik reikalavimus byloje pareiškę asmenys, ir, atitinkamai, atsakovo sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus išduoti pažymas apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties patalpas adresu (duomenys neskelbtini), datos.

24. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

25. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina <...>. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016, kt.).

26. Be to, teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis, priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2542-520/2016, kt.).‏‏‎ ‏‏‎

27. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo aplinkybių byloje vertinti ir teisės nuostatų taikymo aiškinti kitaip negu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. birželio 23 d. nutartimi išaiškino analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025.

28. Nagrinėjamam ginčui aktualios STR 1.07.03:2017 nuostatos, inter alia (be kita ko) reglamentuojančios naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką (Reglamento 1.4 p.) ir galiojusios byloje skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimo metu. Reglamento 113 punktas, be kita ko, nustato, kad, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose šio Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Pagal Reglamento 114 punktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėtį inter alia sudaro aiškinamasis raštas (patalpų ar pastatų paskirtys, adresas, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, projektą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos) (Reglamento 114.3 p.), statinio paprastojo remonto darbų (jeigu jie atliekami) techninė specifikacija (Reglamento 114.4 p.), naujų patalpų ar statinių planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai (Reglamento 114.5 p.). Pagal Reglamento 121 punkto antrąjį sakinį, jei nustatoma, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, arba būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį, subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos visus pateiktus dokumentus grąžina prašymo pateikėjui, raštu nurodydamas atsisakymo išduoti pažymą motyvus.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025 atkreipė dėmesį, kad „pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimas yra kompetentingo viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą suformavimą (šiuo atveju – pertvarkius patalpą (ja padalijus), kai atliekamas paprastasis remontas), bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti tokį naujai suformuotą daiktą, kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, ir nuosavybės teises į jį. <...> nagrinėjant prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, šią administracinę procedūrą vykdantys kompetentingi subjektai (jų įgalioti valstybės tarnautojai ar kiti darbuotojai) turi įvertinti, ar faktiškai numatomas patalpos (-ų) ar statinių naudojimas atitinka deklaruotus tikslus, kurių pagrindu asmuo kreipėsi dėl pažymos išdavimo, ar pateikiant atitinkamų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą nesiekiama pridengti nustatytos (įregistruotos) šių objektų naudojimo paskirties realiai neatitinkančio patalpų naudojimo, kas iš esmės prieštarautų šią procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslams“.

30. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog „faktinių aplinkybių konstatavimas, kad patalpos (-ų) ar statiniai bus naudojami arba siekiama juos naudoti ne pagal paskirtį, kai nekeičiama naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) paskirtis, vadovaujantis gero viešojo administravimo, taip pat bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais bei draudimu piktnaudžiauti teise, yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl pažymos išdavimo. Patalpos (-ų) ar statinių naudojimas pagal deklaruojamą paskirtį (tokia galimybė) turi būti realus, bet ne fiktyvus, ir galimybė naudoti patalpas ar statinius pagal konkrečią jų paskirtį, vadovaujantis šiame procesiniame sprendime aptartomis ginčui aktualiomis Reglamento nuostatomis, turi būti nustatyta prieš priimant sprendimą dėl tokios pažymos išdavimo, todėl kompetentingam viešojo administravimo subjektui, vykdančiam aptariamą procedūrą, įvertinus faktinių aplinkybių visumą ir pripažinus, kad pareiškėjo tikslai neatitinka deklaruojamųjų – tokia pažyma neišduodama“; „jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas įgyvendinti ir įgyvendindamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise. Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valdžios institucijos, įgyvendindamos gero viešojo administravimo principą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą“.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčijamais Sprendimais atsakovas atsisakydamas išduoti pareiškėjams pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį (gamybos), savo atsisakymą iš esmės grindė tuo, kad ginčo patalpas galbūt siekiama panaudoti gyvenimui ir šios patalpos iš esmės nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (t. y. gamybos), nurodė, kad norint pakeisti patalpų paskirtį turi būti rengiamas patalpų paskirties keitimo projektas, kuriam išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, Atsakovas savo sprendimus grindė ir viešoje erdvėje esančiais skelbimais internete (2023 m. vasario 28 d.) apie parduodamus butus – loftus projekte „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), taigi tuo pačiu adresu esančios patalpos buvo pardavinėjamos ar nuomojamos kaip gyvenamos paskirties loftai.

32. Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje buvo vertinamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad ginčo pastate adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos Nr. 102 pagal schemą padalinamos atskirus 218 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą (prie administracinės bylos Nr. eA-339-415/2025 pridedama Komisijos byla, I t., b. l. 53–200; II t., b. l. 1–194) (toliau – ir Schema Nr. 1); atsakovo buvo prašoma išduoti pažymą apie patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį padalijant ginčo patalpas į 218 turtinių vienetų. Schemoje Nr. 1 didžioji dalis patalpų buvo suplanuotos su atskirais sanitariniais mazgais ir atskira apskaita, taip pat aiškinamajame rašte numatytas virtuvių įrengimas, atitinkamai nurodyta, jog rengiant schemą vadovautasi gyvenamiesiems pastatams taikomais statybos techniniais reglamentais (Komisijos byla, I t., b. l. 59–68, 73–75, 106–110). <...> Tačiau ir šių vėliau pateiktų Schemų Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4 aiškinamuosiuose raštuose, be kita ko, nurodyta, kad naujai padalinamose patalpose įrengiami sanitariniai mazgai ir atskira apskaita, taip pat numatytas virtuvių įrengimas, atitinkamai rengiant schemas vadovautasi gyvenamiesiems pastatams taikomais statybos techniniais reglamentais (Komisijos byla, III t., b. l. 15–17; IV t., b. l. 166–168; VI t., b. l. 124–126). Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi atkreiptas dėmesys, kad „gyvenamųjų būstų skaičiaus padidėjimas tam tikroje teritorijoje neabejotinai gali lemti ir infrastruktūros naudojimo intensyvumo padidėjimą, kuris neatitiktų gamybos paskirties patalpoms keliamų reikalavimų bei viešojo intereso dėl tinkamo statybą ir statinių (patalpų) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi“, bei padaryta išvada, kad atsakovui, kuriam įstatymu, be kita ko, yra pavesta atlikti ginčo statinio (taigi ir jame esančių patalpų) naudojimo priežiūrą (Statybos įstatymo 49 str. 1 d. 3 p.; STR 1.07.03:2017 102.3 p.), remiantis surinktų duomenų visuma buvo teisinis pagrindas paneigti pareiškėjo deklaruojamą tikslą padalyti patalpas suformuojant 137 naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpas), nekeičiant patalpų paskirties, bei priimti ginčijamus sprendimus“.

33. Pareiškėjai, siekdami pagrįsti, kad patalpos bus naudojamos pagal tą pačią – gamybos paskirtį, nepateikė tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų; remtis jų teikiamomis prie prašymų schemomis teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025 tų pačių patalpų atidalijimo schemose nurodyti papildomi duomenys, taip pat bylose nustatytos aplinkybės apie viešai skelbiamus gyvenamųjų patalpų – loftų pardavimą ir nuomą ginčo pastate paneigia patalpų naudojimą gamybinei paskirčiai. Pareiškėjai neteikė į bylą duomenų apie faktinį patalpų naudojimą, atsakovui atlikti situacijos patikrinimą taip pat nesudarė galimybės (Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas 2023 m. balandžio 14 d. Nr. A32-/23(2.1.15E-BŪS), todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jo pareiškėjai neįrodė, kad atidalinamos patalpos bus naudojamos pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą gamybos paskirtį.

34. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo faktų, kurie nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eA-339-415/2025, nagrinėjamoje byloje vertinti kitaip, todėl remiasi Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateikiamais išaiškinimais dėl to, kad patalpos (-ų) ar statinių naudojimas pagal deklaruojamą paskirtį (tokia galimybė) turi būti realus, bet ne fiktyvus, ir galimybė naudoti patalpas ar statinius pagal konkrečią jų paskirtį, vadovaujantis šiame procesiniame sprendime aptartomis ginčui aktualiomis Reglamento nuostatomis (118–121 p.), turi būti nustatyta prieš priimant sprendimą dėl tokios pažymos išdavimo, todėl kompetentingam viešojo administravimo subjektui, vykdančiam aptariamą procedūrą, įvertinus faktinių aplinkybių visumą ir pripažinus, kad pareiškėjo tikslai neatitinka deklaruojamųjų – tokia pažyma neišduodama. Teisės aktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimas neturi būti vertinamas kaip nepagrįstas savininko teisių suvaržymas, nes patalpų naudojimas pagal paskirtį yra susijęs tiek su paties savininko teisėtų interesų užtikrinimui, tiek su viešaisiais interesais – atitinkamos infrastruktūros įrengimu, būtinųjų viešųjų paslaugų užtikrinimu ir pan.

35. Remdamasi išdėstytais motyvais, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartyje Nr. eA-339-415/2025 pateikiamus išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino atsakovo nurodytų reikšmingų aplinkybių viseto, kuriuo grindžiamas ginčo patalpų naudojimas pagal jų Nekilnojamojo turto registre nustatytą paskirtį, dėl to buvo netinkamai išaiškintos Reglamento 121 punkto nuostatų taikymo sąlygos ir nepagrįstai panaikinti atsakovo sprendimai atsisakyti išduoti naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymas (atsidalijimui). Tenkindama atsakovo apeliacinį skundą teisėjų kolegija teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų grupės skundą atmeta (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.).

36. Kadangi galutinis teismo spendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų R. J., K. J., A. M., L. V., M. V., I. K., T. K., S. K., A. P., D. Z., D. Z., I. Z., E. J., J. J., M. R., A. R., J. A. H., J. M., G. M., uždarosios akcinės bendrovės „VZK ratas“, D. T., S. T., V. G., A. K., G. Š., A. Š., M. Š., V. V., V. V., J. V., M. V., I. K., V. K., R. K., J. R., uždarosios akcinės bendrovės „Nsoft“, mažosios bendrijos Kompiuterinių programų mokymo centro, uždarosios akcinės bendrovės „MILITEKSAS“, uždarosios akcinės bendrovės „Anokis“, uždarosios akcinės bendrovės „GAMLANA“, uždarosios akcinės bendrovės IPSO DEVELOPMENT, uždarosios akcinės bendrovės „MEGAMESTA“, uždarosios akcinės bendrovės Solarfarm, V. B., E. B., M. G., O. G., N. S., M. J., N. S. (N. G.), E. V., R. M., A. M., J. P., J. P., A. R., A. R., uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biruta“ grupės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė