2017-03-27 Nr. AB-6890-3-61-3-02844-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3034-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02844-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. R. R. (K. R. R. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. R. R. (K. R. R. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. K. R. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. liepos 11 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-52 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo Lietuvos Respublikoje ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ ir įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas teigė prašyme suteikti prieglobstį nurodęs, kad negalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes bijojo būti nužudytas. Jo tėvas buvo policininkas ir jį nužudė islamo teroristų grupuotė. Kadangi pareiškėjas buvo pareigūno sūnus, jį irgi norėjo nužudyti. Tėvo žudikai pareiškėjo nenušovė, nes jis pabėgo automobiliu, tėvo žudikų nepažino. Po tėvo mirties pareiškėjas jautėsi nesaugiai, o maždaug po savaitės į namus jam atnešė grasinantį laišką su kulka. Gavęs laiškus, pareiškėjas į namus negrįžo, kurį laiką gyveno pas tetą, kol persekiotojai nesužinojo jo naujosios gyvenamosios vietos. Tuomet dėdė jam padėjo gauti pasą ir pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės. Apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad jis iš kilmės valstybės išvyko bėgdamas nuo teroristų, ketindamas prašyti prieglobsčio, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjui prieglobsčio nesuteikti.

Pareiškėjo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas neišsamiai ir nevisapusiškai. Pareiškėjas buvo apklaustas tik formaliai, jam nebuvo užduoti patikslinantys klausimai ar prašoma paaiškinti jo pasakojimų neatitikimo priežastis. Pareiškėjo taip pat nebuvo klausiama apie bendrą padėtį jo kilmės valstybėje, nors buvo visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybių teritorijose veikė agresyviai nusiteikęs judėjimas „Islamo valstybė“. Pareiškėjas pabrėžė, jog jo tėvą nužudė ir pareiškėją persekiojo islamo teroristų grupuotė, tačiau atsakovas detaliau neprašė paaiškinti, ar ši grupuotė galėtų būti susijusi su vadinamąja „Islamo valstybe“, dėl šios ar dėl kitos organizacijos veiksmų pareiškėjas jautė baimę grįžti į kilmės valstybę.

Pareiškėjo teigimu, jam persekiotojas (islamo teroristų grupuotė) priskyrė savybes, dėl kurių pareiškėjas tapo persekiojamuoju – kilmė iš tėvo policininko ir buvimas nusikaltimo liudytoju. Buvimas glaudžiai susijusiu su valstybės statutiniais tarnautojais pareiškėją priskyrė socialinei grupei, kuri veikė (duomenys neskelbtini) valstybės interesais ir buvo potencialūs teroristinių grupuočių taikiniai. Be to, pareiškėjas asmeniškai patyrė persekiojimo pavojų (grasinantys laiškai), dėl ko buvo priverstas palikti gyvenamąją vietą, o vėliau ir šalį. Pareiškėjas negalėjo ir nenorėjo kreiptis į policijos pareigūnus, nes kilmės valstybėje jis negalėtų efektyviai pasinaudoti šalies institucijų, policijos pareigūnų teikiama pagalba ir apsauga. Galimybė pasinaudoti valstybės teikiama teisine apsauga priklausė nuo etninės ir religinės priklausomybės, priklausomybės genčiai, ryšių, šeimos ir giminaičių, todėl pavieniam asmeniui labai sunku, o galbūt ir neįmanoma pačiam pakovoti už savo teises. Informacija apie pareiškėjo kilmės valstybėje vykstančius neramumus patvirtino, kad jo pasakojimas atitiko kilmės valstybėje vykusius įvykius, todėl galėjo būti laikomas patikimu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad, jei asmeniui negali būti suteiktas prieglobstis, gali būti sprendžiama dėl papildomos apsaugos suteikimo. Duomenys apie (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad valstybė nebuvo saugi. Visai netoli pareiškėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) veikė „Islamo valstybė“. (duomenys neskelbtini), šalia kurio įsikūrė „Islamo valstybė“, dar visai neseniai vyko sprogimai, teroristų išpuoliai, už kuriuos atsakomybę prisiėmė teroristinė, radikali islamistų grupuotė „Islamo valstybė“. Dėl (duomenys neskelbtini) vykstančių atakų prieš taikius civilius gyventojus pareiškėjui nebuvo saugu grįžti į kilmės valstybę, kurioje jam grėsė pavojus gyvybei ir sveikatai ir kurioje jis galėtų patirti žiaurius smurto veiksmus ir kankinimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pozicijoje dėl grąžinimo į (duomenys neskelbtini) išreiškiama rekomendacija negrąžinti iš (duomenys neskelbtini) kilusių asmenų į jų kilmės šalį per prievartą.

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 9 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog atliekant apklausas dalyvavęs vertėjas nemokėjo pareiškėjo kalbos, todėl negalėjo suprasti, ką pareiškėjas kalba, ir perteikti teisingą informaciją prieglobsčio bylą nagrinėjančiai specialistei. Pareiškėjas paaiškino, jog jis kalbėjo kurdų kalbos sorani dialektu, tuo tarpu suteiktas vertėjas mokėjo kurdų kalbos kurmanji dialektą, dėl ko įvyko nesusikalbėjimas. Nors sorani ir kurmanji buvo kurdų kalbos dialektai, dėl savo tarpusavio skirtumų jie galėjo būti vertinami kaip atskiros kalbos. Pareiškėjo teigimu, tai, kad jis nesuprato vertėjo, buvo nurodyta ir apklausą atliekančiai specialistei, tačiau šis faktas buvo ignoruotas nurodant, jog reikiamo vertėjo Departamentas pasiūlyti negalėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, kad teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtino, jog pareiškėją ištiko psichologinė krizė, jis kentėjo nuo adaptacinio sutrikimo, o atliekant apklausas turėjo būti atsižvelgta į asmens pažeidžiamumą. Be to, iš pareiškėjo bylos neaišku, į kokią kalbą buvo verčiamos pareiškėjo apklausos. Pareiškėjas apklausų metu sakė, jog nesuprato jam paskirto vertėjo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad mokėjo tik kurdų kalbos sorani dialektą, taip pat šiek tiek kalbėjo angliškai. Pareiškėjas ne kartą angliškai nurodė, jog nesuprato vertėjo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas parašu patvirtino, jog suprato vertimą, nes neturėjo kito pasirinkimo. Paklaustas apie bendravimą su psichologu, pareiškėjas pažymėjo, kad lankėsi pas vieną gydytoją, bendravo angliškai per draugą, tačiau negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių ir kokios srities tai buvo specialistas. Pareiškėjas teigė nenorintis išvykti iš Lietuvos, nes jam patiko kultūra. Pareiškėjas paaiškino į Vokietiją išvykęs dėl pabėgėlių centre sulauktų grasinimų. Pareiškėjas tvirtino, kad jo papasakota istorija iš tiesų buvo kitokia, t. y. jo tėvo nužudymo aplinkybės buvo kitokios.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nenuoseklus ir nedetalus. Jame buvo nustatyti prieštaravimai, kurių pareiškėjas negalėjo arba nenorėjo paaiškinti. Nebuvo aišku, kodėl pareiškėjas skunde teigė, jog jo tėvą nušovė islamo teroristų grupuotė (neaišku, kuri), o vėliau grėsmę sau siejo su „Islamo valstybės“ grupuote. Pareiškėjas per apklausą nurodė, jog nežino, kas tokie buvo užpuolikai, ir tik spėjo, kad jie buvo susiję su jo tėvo darbu (per apklausą šis klausimas buvo užduotas ne kartą ir pareiškėjas ne kartą teigė, jog užpuolikai buvo su kaukėmis). Be to, pareiškėjas taip pat pasakojo, kad gautas laiškas su kulka buvo nepasirašytas, taigi vėl buvo daromas spėjimas, jog laišką siuntė tėvo žudikai. Įvertinus informaciją, pateiktą apklausų metu, nebuvo aišku, kas nužudė pareiškėjo tėvą ir ko bijo pats pareiškėjas.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas manipuliavo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini), nes jis atvyko iš (duomenys neskelbtini) srities, į kurią iš nesaugių (duomenys neskelbtini) teritorijų persikėlė (duomenys neskelbtini) piliečiai. Tai rodė, jog ši (duomenys neskelbtini) dalis buvo pakankamai saugi. Skunde minimoje Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pozicijoje pažymėta, jog iš (duomenys neskelbtini) nuo gresiančio „Islamo valstybės“ persekiojimo į (duomenys neskelbtini) bėgo jazidai, kas patvirtino faktą, jog (duomenys neskelbtini) laikomas saugia teritorija tiems, kurie bijojo „Islamo valstybės“ persekiojimo. Pareiškėjo cituota informacija atspindėjo situaciją (duomenys neskelbtini), kuris buvo (duomenys neskelbtini) sostinė, tačiau nebuvo (duomenys neskelbtini) srities sudėtinė dalis. Atsakovas pabrėžė, jog situacija turėjo būti vertinama atsižvelgiant į kiekvieno prieglobsčio prašytojo individualią situaciją, todėl vertinant padėtį kilmės valstybėje šiuo atveju turėjo būti vertinama padėtis (duomenys neskelbtini) srityje, iš kurios ir atvyko pareiškėjas. Atsakovo nuomone, toks selektyvus informacijos pateikimas tik įrodė, jog pareiškėjas buvo linkęs manipuliuoti pateikta informacija, siekdamas tarptautinės apsaugos. Be to, pareiškėjas skundžiamu sprendimu išsiunčiamas ne į (duomenys neskelbtini), o į saugią (duomenys neskelbtini) sritį.

Atsakovas taip pat teigė, kad skunde buvo klaidingai interpretuotas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro raginimas negrąžinti atgal į (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojų. Iš tiesų šio komisaro pozicijoje raginta į (duomenys neskelbtini) negrąžinti prieglobsčio prašytojų iš (duomenys neskelbtini), teigiant, kad vidinio persikėlimo alternatyva nebuvo tinkama išeitis, t. y. nemanyta, jog (duomenys neskelbtini) iš kitų regionų galėjo sėkmingai persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini) sritį. Pareiškėjo atveju tai nebuvo aktualu, nes jis buvo kilęs ir gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl ko jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pažymėjo, kad pareiškėjas apklausų metu nė karto nesakė, jog nesuprato vertėjo, o šią aplinkybę nurodė tik sulaukęs sau neigiamo sprendimo. Pirminės pareiškėjo apklausos metu išsiaiškinta daug aplinkybių, tad, jei pareiškėjas nebūtų supratęs vertėjo, apklausa nebūtų įvykusi. Be to, pareiškėjas prieš praėjusį posėdį šnekučiavosi su vertėju, kuris jam vertėjavo ir per apklausą, tačiau posėdžio metu nurodė, kad jo nebesuprato. Atsakovo atstovė dar kartą perklausė apklausų garso įrašą su sorani dialekto vertėju, kuris patvirtino, jog pareiškėjo pasakojimas išverstas iš esmės teisingai, pagrindinės detalės sutapo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, bendraudamas net per sorani dialekto vertėją, sunkiai atsakinėjo į klausimus. Abejotina ir pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais. Be to, atsakovo atstovė iš vertėjų bei internete pateiktos informacijos išsiaiškino, jog (duomenys neskelbtini) žmonės paprastai galėjo susišnekėti tiek sorani, tiek kurmanji dialektais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo K. K. R. R. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje. Prašyme nurodė, kad savo kilmės valstybėje buvo persekiojamas, jo tėvą policininką nužudė islamo teroristų grupuotė, pareiškėją irgi norėjo nužudyti. Pareiškėjas nurodė išvykęs iš (duomenys neskelbtini), nes bijojo dėl savo gyvybės.

2014 m. lapkričio 26 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėjas paaiškino, kad jo tautybė – (duomenys neskelbtini), religija – musulmonas, gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) provincijoje, gimtoji kalba – kurdų, taip pat labai nedaug moka angliškai, išsilavinimas – 12 klasių, profesijos neturi, paskutinė darbovietė – picerija. Nurodydamas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis ir tikslą pareiškėjas pažymėjo, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes bijojo, jog bus nužudytas kaip ir jo tėvas. Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvas buvo policininkas, priešinosi įvairioms nusikalstamoms grupuotėms, todėl prasidėjo garsinimai, kad bus susidorota su jo šeima. Pareiškėjo tėvas nepasidavė ir priešinosi toliau, kol prieš 2 mėnesius jį nušovė pareiškėjo akivaizdoje. Pareiškėjo nenušovė, nes jis spėjo pabėgti tėvo automobiliu. Pareiškėjas teigė tėvą nušovusių vyrų nepažinęs, nes jų veidai buvo uždengti. Po tėvo nužudymo pareiškėjas jautėsi nesaugiai, po savaitės gavo grasinantį laišką su kulka, tuomet išsigando ir nusprendė bėgti iš šalies.

2015 m. vasario 28 d. buvo atlikta dar viena pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas buvo nužudytas automobilio patikrinimo metu. Po dienos pareiškėjas gavo grasinantį laišką, kad ir jis bus nužudytas. Dar po savaitės gavo laišką, jog neduotų parodymų apie minėtą įvykį. Pareiškėjas nežinojo, ar dėl tėvo mirties buvo pradėtas policijos tyrimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmame laiške buvo grasinimai, o antrame – tik kulka. Taip pat paaiškino, kad po grasinimų išvyko gyventi pas tetą, tuo metu jokių grasinančių laiškų negavo, pas tetą gyveno saugiai, į policiją dėl grasinimų nesikreipė. Pareiškėjas manė, kad sugrįžęs į kilmės valstybę jis būtų nužudytas.

2015 m. kovo 13 d. Departamentas gavo pranešimą, jog pareiškėjas išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, o vėliau ir nutrauktas. Nustatyta, kad pareiškėjas iš Lietuvos išvyko į Vokietiją ir ten taip pat kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau jo prašymas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III reglamentas) buvo perimtas nagrinėti Lietuvos Respublikos.

2015 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo sugrąžintas į Lietuvos Respubliką ir vėl kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. 2015 m. gruodžio 18 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad jo tautybė – (duomenys neskelbtini), religija – musulmonas, gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) provincijoje, gimtoji kalba – kurdų, taip pat vidutiniškai moka angliškai, išsilavinimas – 3 klasės, profesijos neturi, nedirbo. Nurodydamas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis ir tikslą pareiškėjas pažymėjo, kad bėgo nuo teroristų, kurie nužudė jo tėvą.

2016 m. sausio 8 d. buvo atlikta dar viena pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), buvo baigęs 11 klasių, po mokyklos dirbo turguje, prekiavo elektronikos prekėmis. Pareiškėjo tėvas buvo policininkas, jis buvo nužudytas ir po to pareiškėją pradėjo persekioti kaukėti asmenys. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. birželio mėn. su tėvu planavo važiuoti į kitą miestą, automobilį vairavo pareiškėjas. Jis paėmė tėvą po darbo, tuomet kažkas pradėjo šaudyti. Tėvą nušovė vietoje, o kitus du sužeidė. Šaudė du asmenys, apsirengę civiliais drabužiais, be kaukių, kiti trys liko sėdėti automobilyje. Pareiškėjas tėvą automobiliu nuvežė į ligoninę. Pareiškėjas nežinojo, dėl kokių priežasčių jo tėvas buvo nušautas. Po tėvo laidotuvių pareiškėjas gavo nepasirašytą laišką su kulkomis, kuriame parašyta, jog dabar pareiškėjo eilė būti nužudytam. Po šio laiško pareiškėjas išvyko gyventi pas tetą į kitą miestą ir ten saugiai gyveno, kol tie žmonės nesužinojo apie pareiškėjo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas tvirtino gavęs tik vieną grasinantį laišką.

Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir su juo susijusius dokumentus, surašė 2016 m. birželio 22 d. išvadą Nr. (15/6-8)13PR-52RN, kurioje nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nenuoseklus ir nedetalus, jame buvo prieštaravimų, kurių pareiškėjas negalėjo arba nenorėjo paaiškinti. Pareiškėjas painiojosi pasakodamas, kiek gavo grasinančių laiškų, kada jie gauti, taip pat nebuvo nuoseklus pasakodamas apie tai, kaip buvo nužudytas jo tėvas. Išvadoje taip pat konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) srities valdžia buvo pajėgi asmenims suteikti apsaugą, tačiau pareiškėjas neišnaudojo esamų galimybių ir išvyko iš kilmės valstybės. Atmetus pareiškėjo istoriją apie patirtą persekiojimą, konstatuota, kad pateikti motyvai neatitiko pabėgėlio statusui keliamų reikalavimų, todėl prieglobstis jam negalėjo būti suteiktas. Be to, pagal surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini) sritis buvo saugiausia (duomenys neskelbtini) teritorija, joje nevyko ginkluotas konfliktas, tad grįžimas į kilmės valstybę nekėlė grėsmės pareiškėjo saugumui.

Atsakovas, vadovaudamasis minėta išvada, priėmė skundžiamą 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (15/16-8)12PR-52, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė, sprendimui įsigaliojus, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sritį, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo ir įvesti dėl to perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Teismas, remdamasis Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, ratifikuotos 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85, 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – ir Direktyva) 2 straipsnio c punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsniu, pažymėjo, kad nustatant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d.). Šių veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje skundžiamu sprendimu buvo atmestas pagal Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį dėl jame esančių esminių prieštaravimų. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo paaiškinimai apie jam kilusias grėsmes kilmės valstybėje nebuvo nuoseklūs. Iš pareiškėjo apklausų protokolų matyti, jog pareiškėjas skirtingai nurodė savo tėvo nužudymo aplinkybes (tėvą nužudė kaukėti vyrai ar vyrai be kaukių, kiek buvo žudikų, kada tai įvyko, kaip pareiškėjas išvyko iš įvykio vietos), taip pat skirtingai aiškino aplinkybes, susijusias su grasinančių laiškų gavimu (kiek buvo laiškų, koks jų turinys). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas pateikė nevienodą informaciją ir apie save, t. y. išsilavinimą (12, 11 ar 3 klasės), paskutinę darbovietę (picerija, turgus ar apskritai nedirbo). Teismo vertinimu, net jei būtų galima patikėti pareiškėjo teiginiais apie jo tėvo nužudymą, pareiškėjas negalėjo nurodyti nužudymo priežasčių, nežinojo, kas iš tiesų nužudė jo tėvą (nusikalstamos grupuotės ar teroristai). Taigi, net jei būtų galima patikėti pareiškėjo pasakojimu apie tam tikrus grasinimus, tai niekaip nesusiję su Įstatymu įtvirtintomis persekiojimo veiksmų priežastimis – asmens rase, religija, pilietybe, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar jo politiniais įsitikinimais.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas esmine priežastimi, kodėl jo pasakojimas nebuvo visiškai nuoseklus, nurodė tai, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas vertimas į kurdų kalbos sorani dialektą, kurį vienintelį jis mokėjo. Tačiau teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant sukelti abejones atsakovo priimtu sprendimu. Tokią išvadą patvirtino tai, kad pareiškėjas nusiskundimus vertėjais pirmą kartą išreiškė tik teismui pateiktuose 2016 m. rugsėjo 6 d. papildomuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu. Argumentai dėl netinkamo vertėjo nebuvo išsakyti 2016 m. liepos 8 d. surašytame pareiškėjo skunde teismui, be to, visuose apklausos protokoluose pareiškėjas parašu patvirtino, jog protokolas perskaitytas jam suprantama kalba ir surašytas teisingai. Pareiškėjo apklausų metu dalyvavo kurdų kalbos vertėjas Z. A. (Z. A.) bei anglų (arabų) kalbos vertėjas I. H. (I. H.). Nors pareiškėjas teigė, kad apklausų metu ne kartą angliškai nurodė, jog nesuprato jam paskirto vertėjo, Departamento atstovė, kuri, be kita ko, atliko ir dalį pareiškėjo apklausų, akcentavo, kad pareiškėjas jokių nusiskundimų vertėju nebuvo išreiškęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kurdų kalbos vertėjas Z. A. vertėjavo pareiškėjui ir Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre klausimas, tačiau jokių duomenų, kad tuomet pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas vertėjui, nebuvo. Be to, prieš 2016 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį pareiškėjas laisvai šnekučiavosi su vertėju Z. A., tačiau teismo posėdžio metu jau teigė, kad vertėjo nesuprato. Taip pat pažymėtina, jog, nors teismo posėdyje pareiškėjas nurodė mokantis tik kurdų kalbos sorani dialektą bei tik truputį anglų kalbos, apklausų metu pareiškėjas nė karto neužsiminė, kad kalba ir supranta tik minėtą dialektą, o 2016 m. gruodžio 18 d. apklausos metu nurodė, jog anglų kalbą moka vidutiniškai.

Teismas akcentavo, kad, nors pareiškėjas teigė nesusišnekėjęs su vertėjais, jo skunde pateiktas pasakojimas iš esmės atitiko apklausų protokoluose užfiksuotus teiginius. Pabrėžtina, jog pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio, kuriame jam vertėjavo būtent kurdų kalbos sorani dialekto vertėjas, metu nenurodė jokių apklausų protokoluose užfiksuotų jo pasakojimo neatitikimų, nepateikė jokios naujos informacijos, susijusios su galbūt patirtu persekiojimu. Departamento atstovė teismo posėdyje teigė, kad perklausė pareiškėjo apklausų garso įrašus su kurdų kalbos sorani dialekto vertėju, kuris patvirtino, jog esminės pasakojimų aplinkybės išverstos teisingai. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamo vertėjo paskyrimo.

Teismas kritiškai vertino ir pareiškėjo atstovės pateiktus rašytinius įrodymus apie galbūt pažeidžiamą pareiškėjo psichinės sveikatos būklę, nes pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su jo apsilankymais pas psichologą. Pareiškėjas teigė, jog pas tokį gydytoją niekada nesilankė, jokių kitų konkrečių nusiskundimų savo sveikatos būkle nenurodė.

Teismas sprendė, kad byloje nebuvo jokių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjui galėjo kilti asmeninė grėsmė jo kilmės valstybėje. Konstatuotina, jog pareiškėjo nurodytos priežastys akivaizdžiai nebuvo susijusios su tarptautinės apsaugos teikimu. Išanalizavus pareiškėjo byloje esančius rašytinius įrodymus, nebuvo pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar bus kokiu būdu nepagrįstai baudžiamas. Pareiškėjas nebuvo persekiojamas dėl rasės, religijos, pilietybės, tautybės, politinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, taigi pabėgėlio statutas jam nebuvo suteiktas pagrįstai.

Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas galėtų būti veikiamas vienu iš Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, todėl papildomos apsaugos suteikimas pareiškėjui nebuvo reikalingas. Departamento surinktoje informacijoje apie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sritį nurodyta, kad padėtis (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai stabili ir saugi. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, į (duomenys neskelbtini) regioną iš kitų (duomenys neskelbtini) regiono persikėlė daugybė asmenų, be to, ten apgyvendinami ir pabėgėliai iš (duomenys neskelbtini), o Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pozicijoje raginama į (duomenys neskelbtini) negrąžinti prieglobsčio prašytojų iš (duomenys neskelbtini), nes nemanytina, jog (duomenys neskelbtini) iš kitų regionų galėjo sėkmingai persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini) sritį. Tuo tarpu pareiškėjas pats buvo kilęs iš (duomenys neskelbtini) regiono, todėl jo sugrąžinimas į šią (duomenys neskelbtini) dalį iš esmės neprieštaravo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pozicijai.

Teismas akcentavo, jog byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, be to, teismas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) regione jo gyvybei ar laisvei grėsė pavojus arba jis galėjo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, kad jis bus ten kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, taigi sprendimas išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) sritį pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

Teismas pastebėjo, jog skundžiamu sprendimu pareiškėjui taip pat uždrausta 2 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Departamento 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 44.3.3 punkte įtvirtinta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, nustatomas 2 metų draudimo laikotarpis, jei užsienietis buvo išsiųstas ir nustatoma, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo atsiimtas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės Dublino III reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija), nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas atitiko visas nurodytas sąlygas, todėl konstatuotina, kad Departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, o 2 metų draudimo atvykti terminas laikytinas pagrįstu ir proporcingu.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad skundžiamas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestas.

III. Pareiškėjas K. K. R. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti jo skundą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo pažeista, nes pareiškėjui nesuteiktas tinkamas vertėjas ir jis negalėjo tinkamai pateikti savo prieglobsčio prašymo motyvų ar pašalinti atsiradusių prieštaravimų. Be to, pareiškėjo nuomone, keturių apklausų tarpusavio neatitikimai (tėvo mirties data, užpuolikų skaičius, užpuolikų veidų apdangalai, pabėgimas iš užpuolimo vietos ir grasinimo nužudyti priežastis) iš esmės nebuvo skirtingi ir galėjo būti pašalinti užduodant papildomus klausimus. Pastebėtina, kad apklausos vyko 2 metų laikotarpyje, o tėvo nužudymas pareiškėjui būnant šalia yra traumuojanti patirtis, todėl tai turėjo įtakos pareiškėjo pasakojimui ir atsiminimams. Nepaisant to, pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo detalumu ir specifiškumu, buvo nuoseklus, galėjo būti aiškiai išskirta pasakojimo istorija. Pažymėtina, kad duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę patvirtino, jog jo nurodyti įvykiai yra tikėtini. Tuo tarpu atsakovas, vertindamas prieglobsčio prašymą, buvo šališkas ir laikė, kad, patyręs sukrėtimą dėl tėvo žūties, pareiškėjas negalėjo neprisiminti jo nužudymo detalių.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sprendime nurodė, jog skunde pateiktas pasakojimas iš esmės atitiko apklausų protokoluose pateiktus pareiškėjo teiginius (ne vieną kurią nors apklausą), tuo iš esmės patvirtindamas, kad pareiškėjo pasakojimas yra nuoseklus ir neprieštaringas, nors anksčiau teismas buvo konstatavęs, jog pareiškėjo paaiškinimai buvo nenuoseklūs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovo ir teismo priimti sprendimai buvo nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad buvimas policijos pareigūno sūnumi gali būti vertinamas kaip priklausomybė socialinei grupei. Remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pozicijoje dėl grąžinimo į (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, policininkai (duomenys neskelbtini) buvo įvairių grupuočių taikiniai, o tai atitiko pareiškėjo pasakotą istoriją. Tai, kad pareiškėjas laišku gavo kulką, akivaizdžiai rodė, kad kilmės valstybėje jam gresia egzekucija. Informacija apie kilmės valstybę įrodo, kad, pareiškėjui sugrįžus į autonominę (duomenys neskelbtini) sritį, dėl beatodairiško smurto veiksmų kiltų grėsmė jo gyvybei, sveikatai ir saugumui. Pagal naujausius duomenis, 2016 m. spalio 21 d. „Islamo valstybė“ pradėjo puolimą (duomenys neskelbtini) mieste, esančiame vos už 100 km nuo pareiškėjo gyvenamojo miesto. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, jog naujoje Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pozicijoje dėl (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad saugumo situacija daugelyje centrinėse ir šiaurėje esančiose dalyse išlieka labai pažeidžiama ir nenuspėjama dėl vykstančių karinių puolimų ir atsakomųjų smūgių. (duomenys neskelbtini) valdžia turi sunkumų visiškai užtikrinant valstybės valdžią, o valstybės galimybės užtikrinti įstatymų laikymąsi bei apsaugoti civilinius išlieka mažos. Pranešama ir apie įtampą bei smurtą tarp skirtingų subjektų, o būtent tarp Centrinės (duomenys neskelbtini) valdžios ir (duomenys neskelbtini) regioninės valdžios, kurios statusas dar nenustatytas. Taigi, pareiškėjas negalėtų sėkmingai pasinaudoti oficialios (duomenys neskelbtini) valdžios teisinėmis priemonėmis.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vertimo. Apklausų metu pareiškėjas, vertėjas ir Departamento tarnautojas bendravo efektyviai, o pareiškėjas viso prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteikė pretenzijų dėl to, kad nesuprato vertėjo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių Departamento atliktų apklausų vertimų neatitikimų, todėl laikytina, kad apklausos buvo atliktos ta kalba, kurią pareiškėjas suprato ir kuria galėjo aiškiai bendrauti. Be to, prieglobsčio prašymas buvo vertinamas bendradarbiaujant su pareiškėju, jis buvo apklaustas 4 kartus, apklausų metu pareiškėjui buvo užduoti detalizuojantys klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus dėl nustatytų nenuoseklumų. Atsakovas įvertino nustatytus pareiškėjo pasakojimo neatitikimus ir pateiktus paaiškinimus ir nustatė, kad pareiškėjo pasakojimo nesutapimai buvo susiję su esminėmis aplinkybėmis, jo asmenine patirtimi ir elgesiu, todėl atsakovas netaikė abejonių privilegijos (Įstatymo 83 str. 5 d.) ir atmetė pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo argumentai, jog, pareiškėją grąžinus į kilmės valstybę, jam bus įvykdyta egzekucija, taip pat yra nepagrįsti, nes surinkta informacija apie kilmės valstybę patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) sritis yra saugiausia (duomenys neskelbtini) teritorija, joje nevyksta vidaus ar tarptautinis ginkluotas konfliktas.

Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo teiginiais, kad prieglobsčio prašymas buvo vertinamas pažeidžiant nešališkumo reikalavimus. Pareiškėjas šiais teiginiais siekė sukelti nepagrįstas abejones skundžiamu sprendimu, bet nepateikė jokių duomenų ar argumentų, pagrindžiančių jo poziciją apie išankstinį Departamento nusistatymą jo atžvilgiu. Atsakovas pažymi, kad, vertinant pareiškėjo prašymą, buvo atliktas išsamus tyrimas, o ne vadovautasi išankstine nuomone. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui neturėtų būti sudėtinga vienodai apibūdinti bylai reikšmingas aplinkybes, nes jos buvo susijusios su asmenine jo patirtimi ir jam kėlė persekiojimo baimę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo K. K. R. R. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nusprendęs, kad ginčijamas atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas (b. l. 14-15) pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos) yra pagrįstas.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad jam suteikti prieglobstį atsisakyta nepagrįstai, dėl procedūrinių pažeidimų.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 65 str.). Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šioje įstatymo normoje išvardytos pabėgėlių statuso suteikimo sąlygos iš esmės yra identiškos 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytoms sąlygoms.

Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008, 2015 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2565-662/2015). „Visiškai pagrįstos baimės“ buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka „baimė“ yra siejama su dvasine būsena ir subjektyvia būkle, todėl minėta sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-879/2011, 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija), 4 straipsnio 1 dalį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Vadinasi, asmuo, prašantis suteikti jam prieglobstį, privalo visapusiškai ir tinkamai bendradarbiauti su prašymą nagrinėjančia institucija, pateikti tikrovę atitinkančią informaciją ir padėti prašymą nagrinėjančiai institucijai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1127/2013, 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Pateikus informaciją, sukeliančią abejonių asmens pareiškimų patikimumu, asmuo privalo pateikti pakankamus paaiškinimus dėl nustatytų savo pareiškimų netikslumų ar prieštaravimų (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Collins ir Akaziebie prieš Švediją (pareiškimo Nr. 23944/05), 2013 m. sausio 29 d. sprendimą S. H. H. prieš Jungtinę karalystę (pareiškimo Nr. 60367/10)).

Nagrinėjamu atveju Departamentas ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad pareiškėjo prašyme dėl patirto persekiojimo kilmės valstybėje esantys prieštaravimai yra esminiai (dėl gautų grasinančių laiškų skaičiaus, tėvo žūties aplinkybių ir galimos grėsmės pačiam pareiškėjui), todėl pareiškėjo teiginiai apie persekiojimą kilmės valstybėje ar ten patirtus smurtinius veiksmus laikytini neįrodytais, o baimė – nepagrįsta. Ginčijamu sprendimu taip pat nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) sritį, kuri, Departamento vertinimu, yra pakankamai saugi.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apklausų metu (2014 m. lapkričio 26 d., 2015 m. vasario 28 d., 2015 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. sausio 8 d.) pareiškėjas nurodė skirtingas aplinkybes apie save (išsilavinimą, užsiėmimą) ir įvykius, dėl kurių pareiškėjui kilo persekiojimo baimė (jo tėvo nužudymo aplinkybes, grasinančius laiškus), jo pasakojimų prieštaravimai buvo esminiai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, sutinka su šiomis nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 26 d. prašyme (asmens byla Nr. IRQ 0054, vertimas į lietuvių kalbą, l. 3) nurodė, kad jo tėvas buvo policininkas ir jį nužudė islamo teroristų grupuotė, o pareiškėją taip pat norėjo nužudyti, nes jis buvo policijos pareigūno sūnus, ir todėl pareiškėjas labai bijojo dėl savo gyvybės ir nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 26 d. pirminės apklausos protokole (asmens byla Nr. IRQ 0054, l. 4-13) pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas, nepaisydamas grasinimų, priešinosi įvairioms nusikalstamoms grupuotėms ir todėl prieš 2 mėnesius jį nušovė, žudikai nebuvo surasti. Pareiškėjas matė įvykį, bet ten buvę trys vyrai uždengtais veidais jo nenušovė, nes jis pabėgo automobiliu. Maždaug po savaitės į pareiškėjo namus buvo atsiųstas laiškas su grasinimais ir kulka. Pareiškėjas nusprendė bėgti iš šalies, maždaug po mėnesio jo dėdė suorganizavo kelionę ir už viską sumokėjo, pareiškėją nuvežė į (duomenys neskelbtini) oro uostą ir įsodino į Stambulą skrendantį lėktuvą.

2015 m. vasario 28 d. apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole (asmens byla Nr. IRQ 0054, l. 28-33) užfiksuota, kad pareiškėjas teigė, jog jo tėvas policininkas 2014 m. birželio 25 d. buvo nužudytas jo akivaizdoje, automobilio patikrinimo metu. Kitą dieną pareiškėjas gavo laišką, kuriame grasinta jį nužudyti. Po savaitės pareiškėjas gavo antrą grasinantį laišką, nurodantį neduoti parodymų dėl susišaudymo. Antrajame laiške buvo tik kulka. Tuomet pareiškėjas išvyko gyventi pas savo tetą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) regiono sostinėje). Vėliau pareiškėjo šeima nusprendė, kad jam reikia išvykti, nes likti nesaugu. Pareiškėjas nežinojo, ar dėl jo tėvo nužudymo buvo pradėtas tyrimas ir ar jo šeima gavo daugiau grasinančių laiškų. Pareiškėjas dėl grasinimų į policiją nesikreipė. Pareiškėjas teigė, kad pas tetą gyveno saugiai, o išvykti iš šalies jam padėjo dėdė. Šios apklausos metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklausė, jokių problemų (persekiojimų, kankinimų ir pan.) kilmės šalyje nepatyrė, tačiau bijojo, kad sugrįžus „tie žmonės“ jį nužudys.

2015 m. gruodžio 18 d. pirminės apklausos protokole (asmens byla Nr. IRQ 0054, l. 47-55), atlikus apklausą po pareiškėjo perėmimo iš Vokietijos, pažymėta, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko bėgdamas nuo teroristų, kurie nušovė jo tėvą. 2016 m. sausio 8 d. apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole (asmens byla Nr. IRQ 0054, l. 79-84) nurodyta, kad pareiškėjas teigė, jog jo tėvas buvo nužudytas 2014 m. birželio mėn., po to jį pradėjo sekti kaukėti žmonės, nusikaltėliai. Tėvo nužudymo metu iš automobilio išlipo du asmenys ir pradėjo šaudyti, kiti trys liko automobilyje. Jie buvo su civilių drabužiais, be kaukių. Pareiškėjo tėvas mirė iškart, o su juo stovėję du asmenys buvo sužeisti ir nuvežti į ligoninę. Pareiškėjas nurodė nežinantis, dėl kokių priežasčių buvo nušautas jo tėvas. Po tėvo laidotuvių pareiškėjas gavo laišką, kuriame nurodyta, kad jie žino, kad jis juos matė, ir dabar paraiškėjo eilė būti nužudytam. Laiške buvo viena kulka. Pareiškėjas į policiją nesikreipė, nes neleido jo motina, bijojusi, kad ir jį nužudys. Po šio laiško pareiškėjas išvyko gyventi pas tetą į (duomenys neskelbtini) miestą (kitas (duomenys neskelbtini) pavadinimas). 2016 m. sausio 8 d. apklausos metu (garso įrašas) pareiškėjas teigė saugiai gyvenęs pas tetą, tačiau buvo tik laiko klausimas, kol jo persekiotojai sužinos apie jo gyvenamąją vietą, todėl pareiškėjas nusprendė išvykti iš šalies.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jo apklausos buvo formalios ir neišsamios. Iš 2016 m. sausio 8 d. apklausos, trukusios daugiau nei pusantros valandos, garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjui buvo užduoti patikslinantys klausimai, prašyta detalizuoti pasakojimą, apie tam tikras aplinkybes klausta po kelis kartus, skirtingose apklausos vietose, pareiškėjui siūlyta pateikti papildomus paaiškinimus ir užduoti klausimus. Departamento darbuotoja pareiškėjui nurodė, kad šios apklausos metu jo nurodytos aplinkybės nevisiškai sutapo su anksčiau pateiktais duomenimis. Pareiškėjas sutiko, kad galbūt vėliausias jo pasakojimas ne žodis žodin atitiko ankstesnius jo paaiškinimus, o nesutapimus aiškino tuo, kad nuo ankstesnių apklausų praėjo vieneri metai. Tačiau 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (garso įrašas) pareiškėjas teigė, jog jo situacija buvo kitokia nei Departamento nustatytos aplinkybės. Teisėjų kolegija pastebi, kad paklausus, kokios aplinkybės apklausų Departamente metu nenustatytos ar nustatytos netinkamai (šį klausimą pirma uždavė atsakovo atstovė, vėliau – teismas), pareiškėjo atstovė atsakymo į šį klausimą nepateikė, tik pakartojo, kad dėl netinkamo vertimo pareiškėjui buvo sunku bendrauti apklausų metu, o pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad neatitiko datos ir jo tėvo nužudymo aplinkybės. Taigi, darytina išvada, jog apklausų metu Departamentas buvo pakankamai aktyvus, o pareiškėjui sudaryta galimybė pateikti visą informaciją, kurią jis laikė esant reikšminga jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui, pašalinti nustatytus prieštaravimus, tačiau jis to nepadarė.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus, jog apklausų metu jam nebuvo užtikrintas tinkamas vertėjas ir netikslumai pareiškėjo pasakojimuose atsirado būtent dėl neteisingo vertimo. 2014 m. lapkričio 26 d. prašymą suteikti prieglobstį į lietuvių kalbą išvertė ir 2014 m. lapkričio 26 d., 2015 m. vasario 28 d. bei 2016 m. sausio 8 d. apklausose dalyvavo vertėjas A. Z. (A. Z.), 2015 m. gruodžio 18 d. apklausoje – I. H. (I. H.). Pažymėtina, jog vertėjas A. Z. 2016 m. sausio 8 d. apklausos metu (garso įrašas) Departamento darbuotojai nurodė, kad jis kalba kiek kitokiu dialektu nei pareiškėjas, bet gerai jį supranta, o pareiškėjas kartais vertėją nevisiškai suprato, todėl vertėjas Departamento darbuotojos sutikimu klausimus, kurių pareiškėjas iškart nesuprato, pakartodavo, pateikdavo paaiškinimus ir pavyzdžius.

Iš garso įrašo akivaizdu, jog pareiškėjas vertėjo išverčiamus klausimus suprato, apklausos metu nebuvo pauzių, pertraukimų, emocijų proveržių, kitų nesusikalbėjimo ženklų. Pareiškėjas nė karto nenurodė vertėjo nesuprantantis (išskyrus, kaip minėta, pavienius klausimus), nors posėdyje pirmosios instancijos teisme teigė apklausų metu Departamento darbuotojams angliškai pasakęs, kad nesuprato („I don‘t understand“), bet darbuotojai į tai neatsižvelgė. Tai, kad pareiškėjas ir vertėjas vienas kitą suprato, matyti ir iš 2016 m. sausio 8 d. apklausos metu pareiškėjo pasitelktų angliškų ar visuotinai suprantamų žodžių, pavyzdžiui, Departamento darbuotojai nurodžius, kad pareiškėjas turi pareigą pateikti visus turimus dokumentus, ir vertėjui tai išvertus, pareiškėjas pasitikslino dėl poreikio pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pavartojo žodį „passport“ (angl.

– pasas), nors vertėjas šio termino neminėjo), paklausus, kur pareiškėjas gyvena, jis aiškiai nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), mieste (pareiškėjas pavartojo žodį „city“ (angl. – miestas)), pareiškėjas greitai atsakė į klausimus apie savo automobilio markę („Škoda“), ginklą, iš kurio šaudyta („kalašnikov“). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nei skunde, nei apeliaciniame skunde nekonkretizuota, kokios Departamento nustatytos aplinkybės neatitiko tikrovės, kurie pareiškėjo teiginiai buvo išversti netinkamai, todėl tokie abstraktūs ir jokiais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai negali būti pripažinti įrodančiais, kad apklausos Departamente vyko pažeidžiant procedūrinius reikalavimus ir pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisę į vertėją, su kuriuo jis galėtų susikalbėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skirtingų apklausų metu pateikti paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, neišsamūs, todėl, nesant kitų duomenų, Departamentas pagrįstai nusprendė, jog šie paaiškinimai nebuvo pakankami Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių egzistavimui pripažinti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jam buvo grasinta kaip potencialiam liudytojui dėl jo tėvo nužudymo ir / arba buvimo policininko sūnumi, į kompetentingas kilmės valstybės institucijas nesikreipė. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nenorėjo ir negalėjo kreiptis į policijos pareigūnus, tačiau tai grindžiama bendro pobūdžio argumentais apie sunkumus, su kuriomis susiduria kai kurie asmenys, siekiantys valstybės apsaugos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pareiškėjo paaiškinimuose, nei skunde nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad valstybės apsauga pareiškėjui nebūtų suteikta arba kad, kreipusis į policiją, jam kiltų dar didesnė grėsmė. Ypač atsižvelgtina į tai, kad, kaip ne kartą pabrėžė pareiškėjas, jo tėvas buvo policininkas, kuris galbūt buvo nužudytas dėl savo atliekamų pareigų. Remiantis tuo, darytina prielaida, jog tokioje situacijoje policijos pareigūnai būtų itin suinteresuoti ištirti pareiškėjo tėvo nužudymo aplinkybes ir nubausti kaltus asmenis. Pareiškėjas taip pat teigė nežinantis, ar dėl jo tėvo mirties pradėtas tyrimas, nenurodė, kad kokiais nors būdais siekė šią informaciją išsiaiškinti. Tuo tarpu iš pareiškėjo 2017 m. kovo 13 d. pateiktų dokumentų (b. l. 115-128) matyti, kad, 2013 m. gegužės 9 d. mirus pareiškėjo tėvui (ne 2014 m. birželį, kaip teigė pareiškėjas), buvo imtasi tam tikrų veiksmų ir 2013 m. lapkričio 2 d. buvo išduoti orderiai suimti keturis asmenis, konfiskuoti du automobilius. Kadangi šiuos dokumentus pateikė būtent pareiškėjas, teisėjų kolegija preziumuoja, jog šie veiksmai susiję su pareiškėjo tėvo mirties aplinkybių tyrimu. Be to, pareiškėjas 2016 m. sausio 8 d. apklausos metu nurodė, kad jis nebuvo vienintelis susišaudymo, kurio metu žuvo jo tėvas, liudytojas, apie kitų liudytojų padėtį (galbūt gautus grasinimus) nežinojo. Pareiškėjo šeima finansinių sunkumų neturėjo, pareiškėjas įvykio dieną tėvo pasiimti atvyko su tais pačiais metais įsigytu nauju automobiliu. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų ar turėtų bijoti naudotis kilmės valstybės apsauga (Įstatymo 86 str. 1 d.), nėra.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog, remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, taip pat turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens grąžinimui kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens grąžinimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., EŽTT 2005 m. liepos 26 d. sprendimą Muslim prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 53566/99), 1997 m. balandžio 29 d. sprendimą H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94)). Panašią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009, 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3135-756/2016).

EŽTT taip pat akcentavo, jog susitariančios šalys gali grąžinti asmenį į kilmės valstybę, kurioje jis pasinaudotų vidinio persikėlimo alternatyva, tačiau tai nesumažina šalių pareigos užtikrinti, kad toks asmuo nepatektų į situaciją, kurioje jam kiltų grėsmė patirti elgesį, nesuderinamą su Konvencijos 3 straipsniu. Grąžintas asmuo turi turėti galimybę atvykti, patekti ir įsikurti toje kilmės valstybės teritorijoje, kurioje jam negrėstų pavojus, antraip Konvencijos 3 straipsnio standartų užtikrinimas taptų itin problematiškas (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą J.

K. ir kiti prieš Švediją (pareiškimo Nr. 59166/12), 2011 m. birželio 28 d. sprendimą Sufi ir Elmi prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8319/07)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo kilęs ir atvyko iš (duomenys neskelbtini) srities, (duomenys neskelbtini) miesto. Remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro paskelbtais duomenimis ir kitais visuotinai prieinamais šaltiniais, (duomenys neskelbtini) srityje įrengta daug pabėgėlių stovyklų, į šią teritoriją vyko asmenys iš kitų (duomenys neskelbtini) regionų, laikydami ją saugia.

Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) miestas yra daugiau nei 100 km atitolęs nuo ribos tarp (duomenys neskelbtini) srities ir likusios (duomenys neskelbtini) teritorijos, ties šia riba kartais vykdavo susidūrimai su teroristų grupuote „Islamo valstybė“. Tačiau (duomenys neskelbtini) karinės pajėgos, padedamos kitų valstybių, vykdo sėkmingas operacijas prieš minėtą teroristinę grupuotę, 2016 m. spalio mėn. buvo sudarytas vadinamasis „(duomenys neskelbtini)“, kuris atskyrė ties (duomenys neskelbtini) srities siena „Islamo valstybės“ užimtą teritoriją nuo kitų teritorijų ir stabiliai platėjo.

Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajėgų atsidūrusioje „Islamo valstybės“ teritorijoje ir jos paribiuose (be kita ko, (duomenys neskelbtini) mieste) intensyvūs teroristiniai išpuoliai nevyko, išpuoliai (duomenys neskelbtini) (apie 100 km nuo (duomenys neskelbtini) miesto) neužfiksuoti. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas buvo kilęs iš (duomenys neskelbtini) srities, šioje teritorijoje gyvena jo šeimos nariai, ši teritorija yra sąlyginai saugi ir pareiškėjas galėjo kreiptis dėl apsaugos į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo grąžinimas į (duomenys neskelbtini) sritį nebūtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė nepagrįstą prašymą suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį, pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą (nesant teisinių pagrindų, numatytų Įstatymo 86 ir 87 str.), ginčijamu sprendimu pagrįstai pareiškėjui nesuteikė teritorinio prieglobsčio bei nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sritį). Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. birželio 22 d. išvadą (asmens byla Nr. IRQ 0054, l. 98-104) ir kitus pareiškėjo asmens byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad sąlygų, draudžiančių pareiškėją išsiųsti į kilmės šalį, nėra (Įstatymo 130 str. 1 d.). Todėl ginčijamas Departamento sprendimas 2016 m. birželio 23 d. yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo. Palikus šį sprendimą nepakeistą, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. R. R. (K. R. R. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė