2021-08-25 Nr. AB-16493-3-62-3-01140-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-463-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01140-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. prašymą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas, Centrinis registratorius) Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. NSPR4-4534 (14.5E); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. NS-52045 (1.10E); 3) priimti naują sprendimą – išregistruoti K. K. vardu neteisėtai neišregistruotus nekilnojamojo turto objektus: tvarto patalpą 1-36, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 16,11 kv. m., pažymėtas plane 311p, adresas (duomenys neskelbtini); patalpą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,89 kv. m., pažymėtas plane 311p, adresas (duomenys neskelbtini).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. K. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Teritorinio registratoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. NSPR4-4534 (14.5E), išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į Centrinį registratorių. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, minėtą Teritorinio registratoriaus sprendimą pakeitė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniams teismui, kuris 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2056-426/2021 atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, konstatavęs, kad skundas turi būti pateikiamas Regionų apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią Vilniaus apygardos administracinio nutartį 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjui išsamiai išaiškino, kad jis dėl skunde keliamų reikalavimų turi kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, ir pareiškėjui apie tai tapo žinoma gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį. Teismas pažymėjo, kad teisinių pasekmių prasme minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra tas juridinis faktas, kuris patvirtina, jog pareiškėjui tapo žinoma kreipimosi į teismą tvarka. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas žymiai praleido skundo padavimo terminą, jį skaičiuojant ir nuo ginčijamų sprendimų priėmimo dienos, ir nuo tos dienos, kai pareiškėjui buvo išaiškinta kreipimosi į teismą tvarka (t. y. nuo minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties priėmimo dienos).

Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas atskiruoju skundu skundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį, tačiau nei įstatymo leidėjas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisminę praktiką, skundo padavimo termino eigos pradžios nesieja su atskirojo skundo padavimu ar atskirojo skundo išnagrinėjimu.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad būtent pareiškėjo pasirinktas elgesys lėmė, jog pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, t .y. pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste.

III. Pareiškėjas K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti Regionų apygardos administracinį teismą (Klaipėdos rūmus) nagrinėti pareiškėjo K. K. 2021 m. gegužės 17 d. skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Regionų apygardos administracinis teismas (Klaipėdos rūmai) skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog terminas skundui dėl atsakovo sprendimo paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2021 m. vasario 3 d., t. y. nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo dienos, bei pažymi, kad minėta nutartis buvo skundžiama apeliacinės instancijos teismui ir įsiteisėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2021 m. balandžio 21 d. nutartį, todėl skundo teismu padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties gavimo dienos. Pareiškėjas pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią pareiškėjui teisminiu būdu apginti pažeistas teises.

Pareiškėjas akcentuoja, jog pareiškėjo elgesį dėl netinkamo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo apskundimo lėmė Komisijos sprendime neteisingai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka (kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui). Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai neteisingą išvadą, kad būtent pareiškėjo pasirinktas elgesys lėmė, jog jis praleido terminą paduoti skundą Regionų apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. K. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių praleido skundo padavimo teismui terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog terminas skundui paduoti nėra praleistas, kadangi jis, atsižvelgdamas į ginčijamame Komisijos sprendime neteisingai nurodytą šio sprendimo apskundimo tvarką, teisės aktų nustatytais terminais pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris atsisakė priimti skundą, konstatavęs, jog skundas turi būti pateikiamas Regionų apygardos administraciniam teismui.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, kaip jau minėta, pareiškėjas ginčija Teritorinio registratoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. NSPR4-4534 (14.5E), bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. NS-52045 (1.10E), kuriuo Teritorinio registratoriaus sprendimas buvo pakeistas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, ir vadovaudamasis ginčijamame Komisijos sprendime nurodyta apskundimo tvarka (sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui) bei nepraleisdamas nustatyto termino, 2021 m. sausio 22 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (gautas 2021 m. sausio 29 d.), kuris 2021 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą netinkamam teismui, ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas šią nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris šią Vilniaus apygardos administracinio nutartį 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimus, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, skundą paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl ko buvo praleistas ginčijamų sprendimų apskundimo terminas. Pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti Komisijos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. NS-52045 (1.10E) nurodyta apskundimo tvarka, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pasirinkdamas netinkamą savo teisių gynimo būdą pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pareiškėjo veiksmai teikiant skundą rodo, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jo procesinis elgesys buvo nulemtas Komisijos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. NS-52045 (1.10E) nurodytos apskundimo tvarkos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo argumento, jog pareiškėjui tinkama ginčijamų sprendimų apskundimo tvarka tapo žinoma gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį, kurioje buvo nurodyta, jog pareiškėjas skundą turi paduoti Regionų apygardos administraciniam teismui, pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pareiškėjas atskirajame skunde, ši nutartis įsiteisėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, o pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti skundą, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės kreiptis į tinkamą teismą anksčiau, nei įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas, o kreipimosi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl ginčijamų Teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimų panaikinimo terminą jis praleido dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius Veslava Ruskan