2016-07-28 Nr. AB-15185-3-64-3-01816-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2132-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01816-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovė, Šiaulių TI), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą teisės aktų nuostatų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. pažeidžiant teisės aktuose nustatytas suėmimo vykdymo sąlygas. Buvo pažeistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas 3,6 kv. m minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas, t. y. 23 val. per parą pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose. Kamerose nebuvo galimybės nei pajudėti, nei pasimankštinti, dažnai kildavo konfliktai, pareiškėjas tapo irzlus ir nervingas. Pareiškėjas sportuoti buvo vedamas itin retai. Kamerose buvo pelėsių, drėgna, nuo sienų ant pareiškėjo kūno krito dažai, kamerose nebuvo grindims šluoti / plauti skirto inventoriaus, todėl ne kiekvieną dieną būdavo galimybė susitvarkyti kamerą.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą: buvo pažemintas jo pilnavertiškumo jausmas, stipriai sumažintas pasitikėjimas savimi, patyrė dvasinius išgyvenimus, sapnavo košmarus, negalėjo miegoti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo K. M. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pareiškėjas K. M. apeliaciniame skunde prašo priteisti jam už prastas laikymo sąlygas bei patirtą dvasinę, moralinę skriaudą 2 000 Eur.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, iš esmės rėmėsi tik atsakovės pateikta medžiaga, kuri yra klaidinanti ir neišsami, tačiau visiškai nekomentavo pareiškėjo pateiktų atsikirtimų. Buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, pažeisti įrodymų vertinimo principai. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuriuo nebuvo užtikrinta minimali kameros ploto norma. Atsakovė arba pirmosios instancijos teismas turėjo atsiųsti pareiškėjui atsakovės teiktų dokumentų kopijas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko tik keliose kamerose, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti šią instituciją atlikti patikrinimus ir kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, arba priimti sprendimą, kad niekas negali paneigti, jog atsakovės pateikta informacija bei paaiškinimai apie kamerų higienos būklę yra neteisingi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino sanitarinių mazgų būklės, apie kuriuos pareiškėjas rašė atsikirtimuose. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo patirta dvasinė skriauda yra didesnė, negu ją įvertino pirmosios instancijos teismas.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

2016 m. gegužės 9 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo K. M. 2016 m. gegužės 3 d. prašymas nutraukti arba nepradėti jo paduoto apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. priimto sprendimo nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašo paruošti sprendimo įsiteisėjimo dokumentus ir perduoti jam.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 132 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 str. 3 d.).

Pareiškėjas 2016 m. gegužės 3 d. prašyme (b. l. 88) nurodo, kad jis sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir informuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutrauktų arba nepradėtų pareiškėjo paduoto apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. priimto sprendimo nagrinėjimo. Įvertinusi šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdu, jog pareiškėjas nebepalaiko savo 2015 m. lapkričio 5 d. apeliacinio skundo, apie kurio priėmimą jis buvo informuotas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. raštu. Iš pareiškėjo pasirašyto 2016 m. gegužės 3 d. prašymo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo.

Nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pateiktas atsisakymas įstatymo nuostatoms neprieštarauja ir yra pateiktas laikantis ABTĮ 132 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso nepažeidžia, atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. M. apeliacinio skundo atsisakymą priimti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė